cfb56557-7b54-47db-bfbe-26df367a3295 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

AdmAdministracinė byla Nr. I-1111-426/2014                      Proceso Nr. 3-61-3-03466-2013-8Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1, 74 VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gegužės 20 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Gintaro Dzedulionio, RÅ«tos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir JÅ«ros Marijos Strumskienės, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui E. L., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. L. skundÄ atsakovėms Vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiÅ«ros tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo, n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas E. L. kreipėsi į teismÄ su skundu, kurį tikslindamas ir galutinai formuluodamas skundo reikalavimus prašė:

1) panaikinti Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2013-08-23 sprendimÄ Nr. 1D-7736(11) 2) įpareigoti MinisterijÄ iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo pateiktÄ praÅ¡ymÄ dėl pensijos nepriemokos iÅ¡mokėjimo (b. l. 1–5, 32–33). Pagrįsdamas savo reikalavimus paaiÅ¡kino, kad jam Ministerijos sprendimu buvo paskirta 524,76 Lt pensija, tačiau atsakovė, vadovaudamasi Socialinių iÅ¡mokų apskaičiavimo ir mokėjimo laikinuoju įstatymu (toliau – ir Laikinasis įstatymas), nuo 2010-01-01 mokėjo sumažintÄ pensijÄ .

Pažymi, kad taikant Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d., paskirta pensija buvo mažinama dėl to, jog jis turi pajamų. Konstitucinio teismo 2012-02-06 nutarimu buvo pripažinta, kad pensijos perskaičiavimas pagal Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. buvo neteisėtas. Dėl Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. nuostatų taikymo buvo neiÅ¡mokėta 5 310,80 Lt pensijos dalis.Nurodo, kad kreipėsi į MinisterijÄ dėl neteisėtai neiÅ¡mokėtos pensijos dalies grÄ Å¾inimo, tačiau skundžiamu atsakovės sprendimu jo praÅ¡ymas nebuvo nagrinėjamas konstatavus, jog yra praleistas 6 mėnesių terminas.

PareiÅ¡kėjo teigimu, ginčo atveju taikytinas Civilinio kodekso 1.125 str. 9 d. nustatytas 5 metų senaties terminas. Savo reikalavimus pareiÅ¡kėjas pagrindė ir Konstitucinio teismo jurisprudencija bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimuose pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais.PareiÅ¡kėjas praÅ¡o teismo atnaujinti skundo padavimo terminÄ (b. l. 32–33). PaaiÅ¡kino, kad pasitikėjo valdžios institucijomis, neturėjo pagrindo abejoti priimamų įstatymų konstitucingumu. Todėl tik po Konstitucinio teismo 212-02-06 nutarimo paskelbimo suvokė, jog yra pažeidžiamos jo teisės ir įgijo teisėta lÅ«kestį, jog visi pažeidimai dėl pensijos dalies neiÅ¡mokėjimo bus paÅ¡alinti.Atsakovė Ministerija, atstovaujanti ir atsakovę Lietuvos valstybę, teismui pateiktame atsiliepime su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti arba bylÄ nutraukti vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 7 d. nuostatomis (b. l. 11–13, 45–46).

Pagrįsdama savo pozicijÄ paaiÅ¡kino, kad pirmoji sumažinta pensija pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡mokėta 2010-02-26, o praÅ¡ymas grÄ Å¾inti jos nepriemokÄ Ministerijai pateiktas 2013-08-01, t. y. praleidus VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 23 str. 6 d. nustatytÄ 6 mėn., taip pat Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 2 d. nustatytÄ 3 metų terminÄ . Nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pirmosios pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintos pensijos iÅ¡mokėjimo data laikytina ta objektyvia aplinkybe, su kuria gali bÅ«ti siejama skundo padavimo teismui termino eigos pradžia.Patvirtino, kad dėl Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatų taikymo pareiÅ¡kėjui buvo neiÅ¡mokėta        5 310,80 Lt pensijos dalis.

Taip pat praÅ¡o atkreipti dėmesį, kad valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų asignavimuose lėšos pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų perskaičiavimo kompensavimui nėra skirtos. Asignavimų poreikis Å¡iam tikslui bus įtrauktas rengiant ir teikiant svarstyti Seimui 2014 m. valstybės biudžeto projektÄ , todėl prašė teismo sprendimo vykdymÄ atidėti iki 2014-02-01.Skundas tenkintinas.Nustatyta, kad Ministerijos 2003-05-13 sprendimu Nr. 2/17-243 E. L. nuo 2003-04-25 paskirta 524,76 Lt pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija (b. l. 16).

Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos pateikta pažyma patvirtina, jog pareiÅ¡kėjui paskirta pensija nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 buvo perskaičiuojama vadovaujantis, be kita ko, ir Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatomis ir dėl to neiÅ¡mokėta 5 310,80 Lt pensijos dalis (b. l. 7).Dėl paskirtos pensijos sumažinimo E. L. 2013-08-01 kreipėsi su praÅ¡ymu į pensijÄ mokančiÄ institucijÄ , tačiau Ministerijos 2013-08-23 sprendimu Nr. 1D-7736(11) pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ nagrinėti atsisakyta, nurodant, jog yra praleistas VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 23 str. 6 d. nustatytas 6 mėnesių terminas (b. l. 18).Sprendžiant pareiÅ¡kėjo pateikto praÅ¡ymo dėl termino atnaujinimo pagrįstumÄ , pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog teisė kreiptis į administracinius teismus yra suprantama plačiai, o teisė naudotis teisminiais gynybos bÅ«dais administraciniame teisme visų pirma grindžiama konstituciniu teisminės gynybos principu, įtvirtintu Konstitucijos 30 str. 1 dalyje (2013-11-07 nutartis adm. b.

Nr. A444-2232/2013, 2008-12-12 nutartį    adm. b. Nr. AS261-611/2008 ir kt). Oficialiojoje konstitucinėje doktrinoje ne kartÄ konstatuota, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučiÄ teisę į nepriklausomÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ â€“ arbitrÄ , kuris iÅ¡spręstų ginÄÄ ; Å¡ios teisės negalima apriboti ar paneigti; pagal KonstitucijÄ Ä¯statymų leidėjas turi pareigÄ nustatyti tokį teisinį reguliavimÄ , kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo bÅ«tų galima spręsti teisme; asmens teisės turi bÅ«ti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai ginamos tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų (Konstitucinio Teismo 2000-06-30, 2004-08-17, 2004-12-29, 2005-02-07, 2006-01-16, 2006-05-09, 2008-01-22 nutarimai).

Teisė į veiksmingÄ teisminę apsaugÄ Ä¯tvirtinta ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 str. bei 2000-12-07 Nicoje paskelbtos Europos SÄ jungos pagrindinių teisių chartijos (OL C 364, 2000, p. 1) 47 straipsnyje.Teismo vertinimu, ne formali, o reali ir veiksminga teisių gynyba yra tiesiogiai susijusi ir su ginčo santykius reglamentuojančio teisinio reguliavimo iÅ¡samumu, aiÅ¡kumu. Todėl asmens suvokimas apie savo teisių pažeidimÄ , nors ir grindžiamas subjektyvia nuomone, iÅ¡ esmės priklauso ir nuo teisinio reguliavimo ypatybių, keliamo ginčo sudėtingumo, ginčo santykių teisinio reglamentavimo.PareiÅ¡kėjas teismui pateiktu skundu kelia ginÄÄ dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo.

Vertinant pareiÅ¡kėjo keliamo ginčo pobÅ«dį pažymėtina, kad ginčams dėl valstybinių pensijų mokėjimo santykiams taikytini teisės aktai, taip pat kreipimosi į teismÄ terminų skaičiavimo taisyklės buvo nustatytos tik Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinių teisėjų kolegijų 2013-03-12 ir 2013-11-07 nutartyse. Taip pat pažymėtina, kad iki minėtose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse pateiktų iÅ¡aiÅ¡kinimų, teisminė praktika nebuvo nuosekli.

Be to, prieÅ¡ingai, negu iÅ¡aiÅ¡kinta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-11-07 nutartyje, ankstesnėje teismų praktikoje nuosekliai buvo laikomasi pozicijos, kad periodinių iÅ¡mokų senaties termino eigos pradžia sietina su kiekvienos periodinės iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-05-18 nutartis adm. b. Nr. A822-1804/2012; 2010-02-20 nutartis adm. b.  Nr. A756-1572/2010, 2009-01-23 nutartis adm. b. Nr. A822-790/2009 ir kt.). Taigi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2013-11-07 nutartyje suformulavo iÅ¡ esmės naujÄ senaties terminų skaičiavimo taisyklę, kurios taikymas yra ypač nepalankus asmenims, siekiantiems prisiteisti neiÅ¡mokėtos pensijos dalį.Atsižvelgus į tai, pripažintina, ginčai dėl pensijos nepriemokos priteisimo negali bÅ«ti pripažįstami nesudėtingais teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo prasme.

Be to, tik Konstitucinio teismo         2012-02-06 nutarimu pripažinta, kad Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo bei mokėjimo laikinojo įstatymo bei Valstybinių pensijų įstatymo nuostatos, kuriomis, be kita ko, vadovaujantis ginčo atveju pareiÅ¡kėjui buvo apskaičiuojama ir mokama pensija, prieÅ¡tarauja Konstitucijai. Teismų praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad tai, ar konkrečios skundo (ieÅ¡kinio) senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį (Civilinio kodekso 1.5 straipsnio 3–4 d., Civilinio proceso kodekso 3 str. 6 d.) bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-09-24 nutartis adm. b.

                 Nr. A822-1037/2009 ir kt). Be to, sprendžiant klausimÄ dėl ieÅ¡kinio senaties termino taikymo bÅ«tina nustatyti, kuris iÅ¡ interesų turi bÅ«ti ginamas prioritetiÅ¡kai – teisinių santykių stabilumas, kuris ir yra užtikrinamas ieÅ¡kinio senaties terminu, ar bÅ«tinybė paÅ¡alinti teisių ir teisėtų interesų pažeidimÄ .Teismas, įvertinęs E. L. pateikto praÅ¡ymo dėl termino atnaujinimo argumentus ir motyvus, tai, jog ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų aiÅ¡kinimas ir taikymas yra sudėtingas, o teisminė praktika ginčo klausimais buvo suformuota tik minėtomis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinių teisėjų kolegijų 2013-03-12 ir 2013-11-07 nutartimis, atsižvelgęs į pareiÅ¡kėjo kaip pensininko socialinį statusÄ , pažeistos teisinės vertybės svarbÄ , ginčo santykių socialinį jautrumÄ , ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais sprendžia, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl termino atnaujinimo tenkintinas.Taip pat pažymėtina, kad nors pareiÅ¡kėjas teismui patiektame skunde, aiÅ¡kiai nenurodė, kad praÅ¡o priteisti neiÅ¡mokėtÄ pensijos nepriemokÄ , t. y. ne visiÅ¡kai realizavo teismo siÅ«lymÄ tikslintis skundo reikalavimus (b. l. 27–29), iÅ¡ skundo motyvų bei jame nurodytų argumentų matyti, kad keliamas ginčas dėl 5 310,80 Lt pensijos dalies, susidariusios taikant Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. nuostatas, priteisimo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad iÅ¡ žmogaus be specialiųjų teisinių žinių, siekiančio ginti savo vieÅ¡ojo administravimo subjektų pažeistas teises teisme, negalima reikalauti absoliutaus preciziÅ¡kumo, t. y. to, jog jis savo reikalavimÄ formuluotų vartodamas iÅ¡skirtinai teisines kategorijas. Å is imperatyvas, be kita ko, iÅ¡vestinas iÅ¡ Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. formuluotės, įtvirtinančios „kiekvieno asmens“ procesines garantijas, savo ruožtu suponuojančias ir minėtojo asmens galimybę prieÅ¡ vieÅ¡Ä jÄ valdžiÄ teisme gintis pačiam.

Konkrečiu atveju pakanka, kad pareiÅ¡kėjo formuluojamas reikalavimas atitiktų administracinių teismų kompetencijos ribas (2013-03-14 nutartis adm.b. Nr. AS602-232/2013 ir kt.) Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartas skundo reikalavimų netikslumas, sprendžiant tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ nelaikytinas esminiu, t. y. tokiu dėl kurio objektyviai ir pilnutinai negalėtų bÅ«ti iÅ¡nagrinėta administracinė byla. TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir tai, jog Ministerija, atstovaujanti ir atsakovę Lietuvos valstybę, teismui pateiktame atsiliepime aiÅ¡kiai iÅ¡dėstė savo pozicijÄ dėl pensijos dalies, neiÅ¡mokėtos pagal Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d., t. y. patvirtino, jog ginčo ribas apibrėžia reikalavimas dėl Å¡ios pensijos dalies priteisimo. Laikinasis įstatymas, iÅ¡skyrus jo 16 str., įsigaliojo 2010-01-01.

Pagal minėto įstatymo 1 str. 2 d. 1 p., Å¡is įstatymas, be kita ko, taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymÄ . Pagal įstatymo nuostatas pareigÅ«nų valstybinės pensijos buvo sumažintos, nenumatant kompensavimo mechanizmo.Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. buvo nustatyta, kad tam tikrÄ darbÄ dirbantiems asmenims, turintiems draudžiamųjų pajamų ir po pensijos paskyrimo privalomai draudžiamiems valstybiniu socialinių pensijų draudimu, valstybinės pensijos sumažintos daugiau nei valstybinių pensijų gavėjams, nedirbantiems jokio darbo, vien dėl to, kad Å¡ie asmenys dirbo tam tikrÄ darbÄ .

Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime, kuris “Valstybės žiniose” buvo paskelbtas       2012-09-21, pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieÅ¡tarauja Konstitucijai; Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieÅ¡taravo Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbÄ bei verslÄ â€œ.Pagal Konstitucijos 107 str.

Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali bÅ«ti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieÅ¡tarauja Konstitucijai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kokiÄ Ä¯takÄ vieÅ¡ojo administravimo subjektų veiksmų teisėtumui turi vėlesnis teisės akto, kurio pagrindu Å¡ie veiksmai buvo atlikti, pripažinimas prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai.

Ginčo atveju atsižvelgtina į iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos administracinėje byloje Nr. A12-219/2004 suformuotÄ praktikÄ , susijusiÄ su neįvykdyto sprendimo samprata Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. prasme, kurioje atitinkamos PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo nuostatos Konstitucinio Teismo prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai pripažintos po pareiÅ¡kėjos kreipimosi į teismÄ , tačiau prieÅ¡ teismui priimant sprendimÄ byloje. Minėtoje byloje teismas pažymėjo, kad, skiriant pareiÅ¡kėjai pensijÄ , PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 11 str. 2 d. galiojo ir galėjo bÅ«ti taikoma.

Šiuo požiūriu pareigūnų, priėmusių sprendimus, dėl ne visos pensijos mokėjimo, veiksmai negalėjo būti laikomi neteisėtais. Tačiau, kol sprendimas gali būti apskundžiamas, o skundo padavimo atveju – iki skundo išnagrinėjimo, viešojo administravimo subjekto sprendimas nėra galutinis, todėl jis negali būti laikomas įvykdytu Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. prasme. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. numato, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.

Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenumato iÅ¡imčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tuomet, kai nustatytų faktų (Å¡iuo atveju – aplinkybių, kad pareiÅ¡kėja atitinka teisės aktuose nustatytas sÄ lygas tam tikro dydžio pensijai gauti) teisinė kvalifikacija yra baigta. Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visÄ numatytÄ sprendimo priėmimo procedÅ«rÄ , įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo iÅ¡nagrinėjimÄ teisme, kai iÅ¡nyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti.

Tokios pačios pozicijos buvo laikomasi ir vėlesniuose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimuose nagrinėjant analogiško pobūdžio ginčus (2004 -05-04 sprendimas adm. b. Nr. A10-57/2004, 2004-06-08 sprendimas adm. b. Nr. A7-55-04 ir kt.).Nagrinėjamo ginčo atveju reikšmingi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-03-12 nutartyje pateikti išaiškinimai (adm. b. Nr. A552-519/2013). Minėtoje nutartyje pažymėta, kad dėl Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. nuostatų, kurios pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, taikymo pareiškėjo teisių pažeidimas kyla dėl to, jog Lietuvos valstybė, o konkrečiai – Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo valstybės pensijos mokėjimo klausimus.

Taip pat nurodoma, kad tuo atveju, kai pareiÅ¡kėjo turtinių interesų pažeidimÄ sukėlė teisėtomis laikytos ir vėliau antikonstitucinėmis paskelbtos Laikinojo įstatymo nuostatos, tinkamu atsakovu yra Lietuvos valstybė. Esant tokiai teisinei ir faktinei situacijai, darytina iÅ¡vada, kad E. L. paskirta pensija, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. buvo neteisėtai perskaičiuojama ir mokama sumažinta. Kaip minėta, pareiÅ¡kėjui nuo 2010-01-01iki 2012-08-31 dėl Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. nuostatų taikymo buvo neiÅ¡mokėta 5 310,80 Lt pensijos dalis (b. l. 7).

Taigi, pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl Å¡ios pensijos dalies priteisimo iÅ¡ esmės yra pagrįstas ir tenkintinas.Vertinant pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimo panaikinti Ministerijos 2013-08-23 sprendimÄ pagrįstumÄ , pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ akcentuota, kad iÅ¡imtis iÅ¡ bendros senaties terminų skaičiavimo taisyklės turėtų bÅ«ti daroma tuomet, kai siekdami apginti savo galbÅ«t pažeistas teises ir teisėtus interesus į administracinį teismÄ kreipiasi valstybinių pensijų gavėjai, praÅ¡ydami paÅ¡alinti su įstatymų leidėjo veiksmais tiesiogiai susijusių pažeidimų sukeltas turtinio pobÅ«džio pasekmes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-02-12 nutartis adm. b.               Nr. AS143-219/2014 ir kt.).

Ministerija skundžiamu 2013-08-23 sprendimu atsisakiusi nagrinėti praÅ¡ymÄ Ä¯ Å¡ias aplinkybes neatsižvelgė, savo sprendimÄ pagrįsdama VieÅ¡ojo administravimo įstatymo nuostatomis faktinę situacijÄ aiÅ¡kino ir teisės aktus taikė netinkamai.Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Ministerijos 2013-08-23 sprendimas pagal VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nelaikytinas pagrįstas ir teisėtas, todėl naikintinas.Kaip minėta, Ministerija prašė atidėti sprendimo vykdymÄ iki 2014-02-01.

Tačiau įvertinus tai, kad ginčas iÅ¡nagrinėtas po minėtos datos, Å¡io atsakovės pateikto praÅ¡ymo nagrinėjimas neteko prasmės. Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos 85–87 str., 88 str. 2, 4 p., 127 str., 129 str., teisėjų kolegija nusprendė: PareiÅ¡kėjo E. L. skundÄ tenkinti.Panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2013-08-23 sprendimÄ Nr. 1D-7736(11).Ä®pareigoti Lietuvos valstybę, atstovaujamÄ Vidaus reikalų ministerijos, iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjui E. L. 2010-01-01–2012-08-31 neiÅ¡mokėtÄ pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalį –   5 310,80 Lt (penkis tÅ«kstančius tris Å¡imtus deÅ¡imt litų 80 ct), susidariusiÄ pritaikius Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. nuostatas.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                                                                                                                       Gintaras Dzedulionis                    Rūta Miliuvienė                                                                                                                                                              Jūra Marija Strumskienė