cfb4e8d2-621e-45cc-8559-d920f9ddfc47 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2S-999-450/2013

                                                                                  Â

   Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10505-2013-6

                                                                    Procesinio

sprendimo kategorija: 125.11.1.; 122.4.(S)

        Â

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. birželio 6 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo kreditoriaus BAB banko SNORAS atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 29 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo, civilinėje byloje pagal kreditoriaus BAB banko SNORAS pareiÅ¡kimÄ skolininkui L. G. dėl skolos priteisimo, n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

            Kreditorius BAB bankas SNORAS

kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ skolininko L. G. 1811,14 Lt skolos, 833,88 Lt delspinigių, 5 % dydžio metinių

palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

              Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 29 d. nutartimi atsisakė priimti kreditoriaus BAB banko SNORAS pareiÅ¡kimÄ skolininkui L. G. dėl skolos priteisimo. Teismas nurodė, kad vadovaujantis LR Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. nuostatomis, pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali bÅ«ti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ . Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymÄ vartojimo kredito gavėjui negali bÅ«ti taikomi.

Kreditoriaus reikalavimas iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ skolininko 0,25 procento delspinigius už kiekvienÄ uždelstÄ atsiskaityti dienÄ prieÅ¡tarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai, kadangi netesybos atlieka tik kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ , siekiant atlyginti nukentėjusiajai Å¡aliai nuostolius, tačiau jos negali leisti nukentėjusiajai Å¡aliai (kreditoriui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos Å¡alies (skolininko) sÄ skaita. Remdamasis LR CK 6.73 str. 2 d. nuostatomis teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebÅ«tų sudaryta pagrindo piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti.

SÄ Å¾iningumo ir protingumo principų sutartiniams santykiams taikymas, neleidžiant sutarties Å¡aliai nepelnytai praturtėti dėl neprotingo dydžio netesybų, yra vieÅ¡as interesas, kurį teismas turi įgyvendinti ex officio. Teismas nurodė, kad, siekiant apsaugoti silpnesniosios finansinio susitarimo Å¡alies, t.y. vartotojo, interesus mokėjimo (pelno) palÅ«kanų dydis gali bÅ«ti mažinamas esant dviem pagrindams: kai susitarimas dėl didesnių palÅ«kanų prieÅ¡tarauja įstatymams arba kai susitarimas dėl didesnių palÅ«kanų prieÅ¡tarauja sÄ Å¾iningumo, protingumo principams.

Teismas, gavęs pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo, kuriame praÅ¡oma aiÅ¡kiai per didelių netesybų ar palÅ«kanų, atsisako priimti tokį pareiÅ¡kimÄ kaip aiÅ¡kiai nepagrįstÄ , kadangi bylų dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo institutas yra specifinis ir dėl jo specifikos negali bÅ«ti taikomos netesybų ir palÅ«kanų mažinimo normos. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas atsisakyti priimti kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ skolininkui dėl įsiskolinimo, delspinigių, metinių palÅ«kanų bei bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo [LR CPK 435 str. 2 d.].

Teismas pažymėjo, jog kreditorius turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį teisme pagal bendrÄ sias ginčo teisenos taisykles.

       Â

                                                   III. Atskirojo skundo argumentai

              Atskiruoju skundu kreditorius BAB bankas SNORAS praÅ¡o apeliacinės instancijos teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartį ir iÅ¡spręsti pareiÅ¡kimo priėmimo bei teismo įsakymo iÅ¡davimo klausimÄ iÅ¡ esmės – priimti pareiÅ¡kimÄ bei iÅ¡duoti teismo įsakymÄ dėl skolos priteisimo. Atskirasis skundas buvo grindžiamas Å¡iais argumentais:

             1. LR Vartojimo kredito įstatymas buvo priimtas 2010 m. gruodžio 23 d., o įsigaliojo nuo 2011 m. balandžio 1 d. Å io įstatymo 41 str. aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nustato, kad Å¡io įstatymo nuostatos netaikomos vartojimo kredito sutartims, sudarytoms iki 2011 m. balandžio 1 d., iÅ¡skyrus Å¡io įstatymo 12, 13, 14 straipsnių nuostatas, 18 straipsnio 1 dalies nuostatÄ dėl vartojimo kredito gavėjui periodiÅ¡kai teikiamos Å¡io įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytos informacijos ir 18 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios taikomos iki 2011 m. balandžio 1 d. sudarytoms neterminuotoms vartojimo kredito sutartims. Sutartis su skolininku buvo sudaryta 2011 m. vasario 1 d., t.y. dar tada, kai LR Vartojimo kredito įstatymas dar nebuvo įsigaliojęs, todėl negali bÅ«ti taikomas anksčiau susiklosčiusiems teisiniams santykiams.

               2. LR CPK XXIII skyriaus normos, reglamentuojančios bylų dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo nagrinėjimo ypatumus, nenumato, jog teismas tokiose bylose turėtų pareigÄ tikrinti kreditoriaus pareikÅ¡to reikalavimo pagrįstumÄ . PrieÅ¡ingai, LR CPK 435 str. 3 d. aiÅ¡kiai įtvirtina, kad spręsdamas pareiÅ¡kimo priėmimo ir teismo įsakymo iÅ¡davimo klausimus teismas netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo. LR CPK 437 str. 2 d. 4 p. yra nustatyta, jog kartu su kreditoriaus pareiÅ¡kimo bei teismo įsakymo nuoraÅ¡ais teismas iÅ¡siunčia skolininkui praneÅ¡imÄ , kuriame turi bÅ«ti nurodyta informacija apie tai, jog priimdamas teismo įsakymÄ teismas netikrino kreditoriaus pareikÅ¡to reikalavimo pagrįstumo. LR CPK XXIII skyriaus normos leidžia skolininkui apginti savo interesus pareiÅ¡kiant prieÅ¡taravimus dėl kreditoriaus pateikto pareiÅ¡kimo per LR CPK 439 str. 2 d. nustatytÄ 20 dienų terminÄ nuo praneÅ¡imo apie teismo įsakymo iÅ¡davimÄ Ä¯teikimo skolininkui dienos. Jei skolininkas per nustatytÄ terminÄ pareiÅ¡kia prieÅ¡taravimus, kreditoriaus reikalavimu, pareiÅ¡kimas gali bÅ«ti nagrinėjamas pagal bendrÄ sias ginčo teisenos taisykles. Taip pat LR CPK numato, kad teismo įsakymas privalomai turi bÅ«ti įteiktas skolininkui, prieÅ¡ingu atveju, kai skolininko gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos, teismas panaikina teismo įsakymÄ ir kreditoriaus reikalavimÄ palieka nenagrinėtÄ . Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes ir teisės normas, darytina iÅ¡vada, kad teismas neturi pareigos kontroliuoti netesybų normos, kadangi skolininkas turi teisę gintis pats, pareikÅ¡damas prieÅ¡taravimÄ .

               3. Civilinio proceso teisės doktrinoje nurodoma, jog sÄ voka „aiÅ¡kiai nepagrįstas reikalavimas“ suvokiama kaip neturintis pagrindo, neargumentuotas, absurdiÅ¡kas arba nesÄ Å¾iningas reikalavimas. Tačiau toks konstatavimas įmanomas tik tada, kai teismas iÅ¡ pateiktų dokumentų turi pakankamai duomenų daryti bÅ«tent tokiÄ iÅ¡vadÄ . Kitais atvejais taikyti LR CPK 435 str. 2 d. 4 p. nuostatų negalima. Apelianto pareiÅ¡kimo negalima laikyti neturinčio pagrindo, kadangi pareiÅ¡kime nurodyta, jog reikalavimas kildinamas iÅ¡ tarp skolininko ir apelianto sudarytos pirkimo iÅ¡simokėtinai kortelės sutarties Nr. SL110111K990001. Minėto pareiÅ¡kimo negalima laikyti nesÄ Å¾iningu, kadangi iÅ¡ pateiktų įrodymų akivaizdu, jog kreditorius turėjo teisę reikalauti tiek likusių mokėjimų skolos, tiek delspinigių bei procesinių palÅ«kanų priteisimo. Teismas, atsisakydamas priimti pareiÅ¡kimÄ , pažeidė procesinės teisės normas, nes spręsdamas pareiÅ¡kimo priėmimo ir teismo įsakymo iÅ¡davimo klausimÄ , nepagrįstai nagrinėjo apelianto pateiktus įrodymus bei iÅ¡dėstytas faktines aplinkybes. Pažymėtina, kad teismas vertino tik delspinigių normos dydį, o ne praÅ¡omÄ priteisti delspinigių sumÄ . Tokia nuostata apriboja kreditoriaus teisę kreiptis į teismÄ , kadangi iÅ¡ teismo pozicijos akivaizdu, jog kreditorius negali kreiptis į teismÄ , jeigu jo su klientais sudarytose vartojimo kredito sutartyse numatytas delspinigių dydis yra 0,25 proc. Tokia teismo praktika prieÅ¡tarauja Konstitucijoje bei kituose teisės aktuose įtvirtintam teisės kreiptis į teismÄ principui.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Â

Atskirasis skundas netenkintinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartis paliktina nepakeista.

Byloje spręstinas klausimas, ar nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo, laikytina pagrįsta ir teisėta. Å is klausimas sprendžiamas neperžengiant skunde nustatytų ribų – skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimo [LR CPK 320 str. 1 d., 2 d., 338 str.]. Å iuo atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta [LR CPK 329 str. 2 d.].

            IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad kreditorius BAB bankas SNORAS kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas CPK XXIII skyriaus tvarka priteisti iÅ¡ skolininko 1811,14 Lt skolos, 833,88 Lt delspinigių bei 5 % dydžio metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo įsakymo visiÅ¡ko įvykdymo. PareiÅ¡kime dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo buvo nurodyta, kad delspinigiai 833,88 Lt sumai paskaičiuoti pagal sutartį Nr. SL110111K990001, taikant 0,25 % dydžio už dienÄ netesybas. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis LR Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. nuostatomis bei kasacinio teismo praktika, sprendė, kad ieÅ¡kovo reikalavimas dėl netesybų [delspinigių] priteisimo iÅ¡ dalies yra nepagrįstas, todėl atsisakė priimti pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo LR CPK 435 str. 2 d. pagrindu. Kreditorius BAB bankas SNORAS, nesutikdamas su teismo nutartimi, pateikė atskirÄ jį skundÄ .

           Pagal CPK 435 str. 2 d. viena iÅ¡ priežasčių, kada teismas privalo atsisakyti priimti pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo, laikytina aiÅ¡kus pareiÅ¡kime nurodytų reikalavimų nepagrįstumas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tai, jog pagal LR CPK 437 str. 2 d. 4 p. iÅ¡davęs teismo įsakymÄ teismas informuoja skolininkÄ , jog nebuvo tikrinamas kreditoriaus pareikÅ¡to reikalavimo pagrįstumas, savaime nepaneigia įstatyminės galimybės atsisakyti priimti pareiÅ¡kimÄ dėl aiÅ¡kaus jo nepagrįstumo.

SistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant teisės normas, reglamentuojančias CPK XXIII skyriuje numatytÄ teismo įsakymo iÅ¡davimo tvarkÄ , darytina iÅ¡vada, jog, viena vertus, pareiÅ¡kimo priėmimo ir teismo įsakymo iÅ¡davimo stadijoje teismas nevertina pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumo, įrodymų egzistavimo ar pakankamumo, taip pat sutartinių sÄ lygų sÄ Å¾iningumo, o pasisako tik dėl pareikÅ¡tų reikalavimų galimumo iÅ¡ esmės, t.y. jų atitikimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Kita vertus, teismo įsakymo instituto specifika nulemia tai, jog tuo atveju, jeigu pareiÅ¡kimo patenkinimas pilna apimtimi pažeistų teisės aktais įvirtintÄ teisinį reguliavimÄ , o galimybės neiÅ¡duoti teismo įsakymo ar iÅ¡duoti jį tik dėl dalies reikalavimų nėra, toks pareiÅ¡kimas nepriimamas dėl jo aiÅ¡kaus nepagrįstumo (CPK 435 str. 2 d.).

Pažymėtina, jog teismo įsakymo instituto pagalba realizuojami CPK įtvirtinti proceso operatyvumo ir koncentruotumo principai, kurie leidžia veiksmingiau ir operatyviau ginti pažeistas teises. Dėl supaprastinto reglamentavimo prie pareiÅ¡kimo iÅ¡duoti teismo įsakymÄ nereikalaujama pridėti jokių įrodymų (CPK 433 str. 3 d.), nors įrodymai, kuriais yra grindžiami kreditoriaus reikalavimai, turi bÅ«ti aptarti pareiÅ¡kime (CPK 433 str. 1 d. 5 p.). Å iuo atveju kreditoriaus pareiÅ¡kime dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo buvo nurodytas faktinis reikalavimo pagrindas – 2011 m. vasario 1 d.

Pirkimo iÅ¡simokėtinai kortelės sutartis Nr. SL110111K99001. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs kreditoriaus pateiktÄ pareiÅ¡kimÄ , konstatavo, kad reikalavimas dalyje dėl 833,88 Lt netesybų priteisimo yra iÅ¡ dalies nepagrįstas. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamos teismo nutarties, spręsdamas reikalavimo dėl netesybų priteisimo pagrįstumo klausimÄ , pirmosios instancijos teismas vadovavosi LR Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. nuostatomis bei kasacinio teismo praktika. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs jam pateiktÄ bylos medžiagÄ , atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo padarytos iÅ¡vados dėl iÅ¡ dalies nepagrįstų reikalavimų netesybų dalyje buvo iÅ¡ esmės teisingos.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad kreditoriaus reikalavimų dėl skolos, delspinigių ir palÅ«kanų priteisimo iÅ¡ skolininko faktiniu pagrindu buvo įvardijama Å¡alių pasiraÅ¡yta pirkimo iÅ¡simokėtinai kortelės sutartis Nr.SL110111K990001. Nurodytoje sutartyje buvo numatyta 0,25 % dydžio netesybų [delspinigių] norma, kuriÄ taikant, už beveik 7 mėnesių laikotarpį kreditorius priskaičiavo skolininkui 833,88 Lt delspinigių. Vertinant faktines aplinkybes, jog skolininkui buvo suteiktas 1811,14 Lt dydžio kredito limitas, o už beveik 7 mėnesių laikotarpį priskaičiuota 833,88 Lt netesybų, kurios sudaro beveik pusę suteiktos kredito limito sumos, apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokia netesybų norma [0,25 %] yra neproporcingai didelė, pažeidžianti skolininko, kaip vartotojo, teises bei teisėtus interesus.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, esant vartojimo teisiniams santykiams, teismas turi bÅ«ti aktyvus ir ginti vartotojÄ , įgyvendinat vartotojų teisių apsaugÄ ir atsižvelgiant į tai, kad toks gynimas vertintinas kaip vieÅ¡asis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas, esant silpnesnei sutarties Å¡aliai [skolininkui], buvo reikiamai aktyvus, pagrįstai sutartyje nustatytÄ netesybų normÄ vertino kaip neprotingai didelę [LR CK 1.5 str. 4 d.],  todėl darė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad kreditoriaus reikalavimai Å¡ioje dalyje yra iÅ¡ dalies nepagrįsti.

Nors sutiktina su atskirojo skundo motyvais, kad, spręsdamas kreditoriaus BAB banko SNORAS pareiÅ¡kimo dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo klausimÄ , pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi LR Vartojimo kredito įstatymo nuostatomis, nes Pirkimo iÅ¡simokėtinai kortelės sutartis su skolininku

L. G. buvo sudaryta 2011 m. vasario 1 d., t.y. dar negaliojant LR Vartojimo kredito įstatymui [įsigaliojo 2011-04-01], tačiau pareiÅ¡kimo priėmimo klausimas buvo iÅ¡spręstas teisingai, todėl nurodyta aplinkybė nėra pakankamas pagrindas skundžiamÄ teismo nutartį panaikinti. Atsižvelgiant į teismo įsakymo instituto specifikÄ , jog galimybės neiÅ¡duoti teismo įsakymo ar iÅ¡duoti jį tik dėl dalies reikalavimų nėra, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti tokį pareiÅ¡kimÄ LR CPK 435 str. 2 d. pagrindu.

             Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kurie neturi įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kuria atsisakyta priimti kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamÄ teismo nutartį, dėl to skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1  punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėja                                                       Â

                                       Asta Radzevičienė