cfb46da8-beee-4ba8-af0f-431b0f0673d4 · Kauno apygardos teismas

Pranešėja Jūratė Jakubonienė                                     Baudžiamosios bylos Nr. 1A-343-478-2013 Teisėja Audronė Šiupšinskaitė                                   Teisminio proceso Nr. 1-36-1-00154-2012-6  (S)                                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. balandžio 23 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės teisėjos JÅ«ratės Jakubonienės, teisėjų Algirdo Jaliniausko ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Laimai GrėbliÅ«nienei, dalyvaujant prokurorei Agnei KubiliÅ«tei, gynėjui advokatui Mariui Zabitai, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo L.

G. apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 17 d. nuosprendžio, kuriuo L. G. pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir M. B., tačiau jo apeliacinis skundas nėra gautas. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : L. G. nuteistas už tai, kad kartu su M.

B. pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , t. y. 2012 m. gegužės 15 d., apie 18 val., veikdami bendrininkų grupėje vieÅ¡oje vietoje – prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinės, elgdamiesi ypatingai įžūliai, ignoruodami žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, demonstruodami nepagarbÄ nukentėjusiesiems, aplinkiniams ir aplinkai, kaltinamasis L. G. tyčia nukreipė daiktÄ , panašų į pistoletÄ , į stovinčiųjų S. L., M. R. ir R. R. pusę ir pasakė „jokių veiksmų“, o kaltinamasis M.

B. tuo pat metu tyčia kumÅ¡timi sudavė S. L. per veidÄ , padarydamas kraujosruvÄ kairio smilkinio srityje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir tokiais savo bendrais veiksmais kaltinamieji L. G. ir M. B. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Apeliaciniu skundu nuteistasis L. G. praÅ¡o panaikinti 2013-01-17 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Apeliantas teigia, kad visi įrodymai, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra paremti iÅ¡imtinai liudytojų parodymais.

Juos teismas turėjo vertinti kritiÅ¡kai, nes visi liudytojai yra tarpusavyje susiję giminystės ir kaimynystės ryÅ¡iais, įvykusį įvykį jie pateikė Å¡aliÅ¡kai, vadovaudamiesi emocijomis. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai sunkinančiÄ aplinkybę įvardino tai, kad nusikalstama veika atlikta veikiant bendrininkų grupėje. Jis nežinojo ir negalėjo žinoti, kad M. B. naudos fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusiuosius, tarp jų nebuvo susitarimo taip elgtis, tai nėra įrodyta jokiais byloje surinktais objektyviais įrodymais.

 Nuteistojo teigimu, teismas nepateikia jokių argumentų, kurie įrodytų priežastinį ryšį tarp jo atliktų veiksmų ir padarinių atsiradimo. Nuteistasis nurodo, kad teismas neįskaitė į bausmės atlikimo laikÄ , laiko, iÅ¡bÅ«to suėmime kitoje baudžiamojoje byloje, pagal kuriÄ Å¡iuo metu atlieka bausmę. Teisėjų kolegija, iÅ¡klausiusi teisėjos praneÅ¡imÄ , nuteistojo gynėjÄ , praÅ¡iusį skundÄ tenkinti, prokurorę, praÅ¡iusiÄ skundÄ atmesti, sprendžia, kad nuteistojo L.

G. apeliacinis skundas atmetamas. Apeliantas teigia, kad jis nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 str. 1 d., ir nepripažįsta kaltės, t. y. nesutinka su įrodymų vertinimu ir nustatytomis aplinkybėmis, kad jis padarė Å¡iÄ jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ . LR BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis LR BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamÄ praktikÄ nuosprendis laikomas teisėtu, kai priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai iÅ¡naudojus visas galimybes nepavyksta jų paÅ¡alinti. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka, konstatuoja, jog Å¡ių reikalavimų apylinkės teismas nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis LR BPK 20 str., 301 str.,  iÅ¡samiai iÅ¡tyrė ir iÅ¡nagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus, teisingai juo įvertino ir pagrįstai L. G. pripažino kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Â LR BK 284 str. 1 d., teisingai paskyrė jam bausmę pagal LR BK Specialiosios dalies straipsnio sankcijÄ , laikydamasis Baudžiamojo kodekso Bendrosios dalies nuostatų.

         Pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . VieÅ¡oji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta vieÅ¡oje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne.

Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kitų asmenų, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Å io nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė už Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ kyla tik tuomet, kai bent vienu iÅ¡ Å¡io straipsnio dispozicijoje nurodytų bÅ«dų (įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandaliÅ¡kais veiksmais) sukeliami padariniai – sutrikdoma visuomenės rimtis ir tvarka. Taigi byloje turi bÅ«ti nustatyta, kokius konkrečius neteisėtus veiksmus kaltininkas atliko, ir ar dėl Å¡ių veiksmų buvo realiai sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka.

Pagal teismų praktikÄ , visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis ar kilo sumaiÅ¡tis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė Å¡iuos padarinius, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai.

Teisėjų kolegija sutinka su teismo iÅ¡vada, kad nuteistojo L. G. kaltė padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ Ä¯rodyta nukentėjusiųjų S. L., M. R. ir R. R., liudytojų S. Z., J. Z. ir R. S. parodymais. Nukentėjusysis S. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2012 m. gegužės 15 d. su M. R. buvo savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), kieme. Jiems besikalbant, atėjo M. B., prašė telefono paskambinimui, tačiau jis pasakė, kad telefono neduos, ir vyriÅ¡kis nuėjo. Maždaug po 10 minučių privažiavo sidabrinės spalvos automobilis AUDI, iÅ¡ jo iÅ¡lipo M.

B. ir L. G.. Vienas iÅ¡ jų –L. G. - sustojo maždaug už 5 metrų nuo jų ir, rankoje laikydamas juodos spalvos daiktÄ , panašų į tikrÄ pistoletÄ , sakė „jokių veiksmų“ . Jis pagalvojo, kad Å¡ie žodžiai buvo pasakyti jiems, kad nieko nedarytų. M. B. priėjo prie jo ir kumščiu sudavė į kairės pusės žando sritį. Po smÅ«gio jis atstÅ«mė nuo savęs M. B., ir, bijodamas bÅ«ti sumuÅ¡tas daugiau, pabėgo. Iki Å¡io įvykio nei L. G., nei M. B. nepažinojo.

Nukentėjusysis M. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2012 m. gegužės mėnesį, apie 18 val., jam su S. L. stovint prie (duomenys neskelbtini) namo laiptinės, iš už kampo atėjo M. B., prašė S. L. telefono pasiskambinimui, tačiau S. L. jam telefono nedavė, vyriškis, apsisukęs, nuėjo. Maždaug po 15 min. M. B. atvažiavo L. G. vairuojamu automobiliu AUDI, abu išlipę iš automobilio ėjo link jų. Tuo metu jau buvo atėjusi ir R. R.. L. G. sustojo maždaug už 5 žingsnių, pasakė „jokių veiksmų“.

Jis pamatė, kad L. G. laiko rankoje atstatęs į jų pusę juodos spalvos pistoletÄ . Jis yra įsitikinęs, kad tai buvo ne žaislinis, o tikras pistoletas. M. B. trenkė S. L. vienÄ kartÄ Ä¯ veidÄ . Jie iÅ¡sigandę pabėgo. Bėgdamas į laiptinę jis sutiktoms moterims pasakė, kad pasiimtų iÅ¡ kiemo vaikus, nes lauke stovi L. G. su ginklu. Nukentėjusioji R. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2012 m. gegužės mėn., dienos neatsimena, apie 18 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme sutiko S. L. ir M.

R.. Jiems besikalbant, atvažiavo sidabrinės spalvos AUDI markės automobilis, iÅ¡ jo iÅ¡lipę du vyrai atėjo prie jų. Vienas iÅ¡ jų sustojo truputį toliau ir rankose laikydamas juodos spalvos daiktÄ , kuris atrodė kaip pistoletas, pasakė „jokių veiksmų“, ir po Å¡ių žodžių priėjęs kitas vaikinas, nieko nesakęs, sudavė S. L. ranka į veidÄ . Å ie vyrai iki tol nieko nesakė ir nieko nesiaiÅ¡kino. Ji, pamačiusi pistoletÄ , labai iÅ¡sigando, bijojo, kad jis gali bÅ«ti panaudotas, ir jie visi iÅ¡sibėgiojo.

Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas nukentėjusiųjų parodymus turėjo vertinti kritiÅ¡kai. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi nukentėjusiųjų parodymais, nes jie yra nuoseklÅ«s, tarpusavyje sutampantys, byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų prieÅ¡iÅ¡kus santykius tarp nuteistųjų ir nukentėjusiųjų. Nukentėjusiųjų parodymus ir nuteistojo L. G. kaltę padarius LR BK 284 str. 1 d. numatytÄ nusikaltimÄ patvirtina ir liudytojų S. Z., J.

Z. ir R. S. parodymai. Liudytoja S. Z. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2012 m. vakare iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ namo, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje, matė, kad J. Z. ėjo pasiimti savo vaikų sakydama, kad kažkas su ginklu Å¡vaistosi. Koridoriuje ji sutiko M. ir R. R., kurie papasakojo, kad buvo atėjęs vyras, prašė telefono, o kai telefono nedavė, jis atvažiavo su kitu vyru ir kirto S. L., o L. G. buvo su ginklu.  Liudytoja J. Z. parodė, kad su kaimyne bÅ«nant (duomenys neskelbtini) namo koridoriuje, įbėgęs M.

R. pasakė ,,eikit namo, užsirakinkit, nes L. G. pistoletu Å¡vaistosi“. Jos deÅ¡imties, Å¡eÅ¡ių ir trijų metų vaikai tuo metu buvo lauke ir ji, iÅ¡sigandusi dėl vaikų sveikatos, nuėjo į kiemÄ jų parsivesti. Liudytoja R. S. parodė, kad jai kartu su J. Z. bÅ«nant bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje, atbėgęs vaikinas, vardu M., pasakė eiti į namus ir užsirakinti, nes G. su ginklu Å¡vaistosi. IÅ¡girdusi šį pasakymÄ labai iÅ¡sigando ir, kadangi jų vaikai tuo metu buvo lauke, iÅ¡bėgo jų pasiimti ir matė, kaip iÅ¡ kiemo iÅ¡važiavo sidabrinės spalvos automobilis.

Lauke buvo ir daugiau vaikų, ir jie kalbėjo, kad su šautuvu švaistėsi. Netikėti šių liudytojų parodymais taip pat nėra pagrindo, nes liudytojų parodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys tarpusavyje ir atitinkantys nukentėjusiųjų parodymams. Tai, kad nukentėjusieji ir liudytojai yra susiję giminystės ir kaimynystės ryšiais, nesudaro pagrindo abejoti jų parodymais dėl aukščiau nurodytų motyvų. Taigi, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais nustatyta, kad L.

G. vieÅ¡oje vietoje – prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinės, matant ne tik nukentėjusiesiems, bet ir paÅ¡aliniams asmenims – mažamečiams vaikams, buvusiems kieme, tyčia nukreipė daiktÄ , panašų į pistoletÄ , į nukentėjusiųjų pusę ir pasakė ,,jokių veiksmų“, tuo sukeldamas nukentėjusiesiems didelį iÅ¡gÄ stį, nes jie suprato, kad ginklas yra tikras ir jie, jei imsis kokių nors veiksmų, gali bÅ«ti tuo ginklu sužaloti, o tuo tarpu M.

B. tyčia kumÅ¡timi sudavė S. L. per veidÄ . L. G., be jokio preteksto ir aiÅ¡kių motyvų nukreipdamas daiktÄ , panašų į pistoletÄ , į nukentėjusiuosius gyvenamojo namo kiemo teritorijoje, matant netoliese esantiems paÅ¡aliniams asmenims, tarp jų mažamečiams vaikams, elgdamasis ypatingai įžūliai demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Apeliantas teigia, jog teismas nepagrįstai sunkinančiÄ aplinkybę įvardino tai, kad nusikalstama veika atlikta veikiant bendrininkų grupėje, kad jis nežinojo ir negalėjo žinoti, kad M.

B. naudos fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusiuosius, tarp jų nebuvo susitarimo taip elgtis. Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagal LR BK 25 straipsnio 2 dalį bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamÄ veikÄ daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iÅ¡ jų yra vykdytojai. Taigi, bendrininkavimas galimas visose nusikalstamos veikos stadijose. Bendrininkų susitarimas gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma: žodžiu, raÅ¡tu, konkliudentiniais veiksmais ir pan.

IÅ¡ anksto numatytas detalus nusikaltimo padarymo planas, vaidmenų pasiskirstymas ar iÅ¡ankstinis susitarimas nėra bÅ«tini bendrininkų grupės požymiai, susitarti įmanoma ir rodant pritarimÄ kito asmens smurtavimui, prisidedant prie smurtinių veiksmų, slepiant nusikaltimo pėdsakus (pvz., kasacinės nutartys Nr. 2K-130/2011, 2K-240/2011, 2K-364/2011). Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad L. G. be jokios pateisinamos priežasties ir motyvo link nukentėjusiųjų nukreipė daiktÄ , panašų į pistoletÄ ir pasakė „jokių veiksmų“, tokie nuteistojo veiksmai buvo skirti įbauginti nukentėjusiuosius, o nuteistasis M.

B. tuo pat metu sudavė smÅ«gį kumščiu nukentėjusiajam S. L. į veidÄ , nuteistųjų veiksmai atlikti toje pačioje vietoje, tuo pačiu metu ir turint tÄ patį tikslÄ . Dėl Å¡ių aplinkybių, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistieji nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdami bendrininkų grupėje. Nuteistasis nepagrįstai teigia, kad byloje nesustatytas priežastinis ryÅ¡ys tarp jo atliktų veiksmų ir padarinių atsiradimo. Nukentėjusiųjų teigimu, nuteistasis L. G. rankoje laikė ir į jų pusę nukreipė juodos spalvos daiktÄ , kuris atrodė kaip tikras Å¡aunamasis ginklas ir tuo pačiu metu jiems pasakė „jokių veiksmų“.

Po Å¡ių nuteistojo L. G. veiksmų nuteistasis M. B. sudavė ranka vienÄ kartÄ nukentėjusiajam S. L. į veidÄ . Nukentėjusieji iÅ¡ karto iÅ¡sibėgiojo iÅ¡sigandę demonstruojamo ginklo ir panaudoto fizinio smurto. Nukentėjusysis M. R. apie ginklo panaudojimo pavojų pranešė namo gyventojoms S. Z., J. Z. ir R. S., kurios taip pat iÅ¡sigando dėl gresiančio pavojaus lauke prie gyvenamojo namo buvusiems jų mažamečiams vaikams. Dėl Å¡ių aplinkybių apylinkės teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad bendrais nuteistųjų veiksmais ne tik buvo sužalotas nukentėjusysis S. L., tačiau buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka - sutrikdyta įvykio vietoje buvusių žmonių, o taip pat kitų namo gyventojų normali gyvenimo eiga, pažeistos moralės ir pagarbos vieni kitiems principais pagrįstos bendrosios vieÅ¡o elgesio taisyklės, egzistuojančios visuomenėje.

Nuteistasis nurodo, kad teismas neįskaitė į bausmės atlikimo laikÄ laiko, iÅ¡bÅ«to suėmime kitoje baudžiamojoje byloje, pagal kuriÄ Å¡iuo metu atlieka bausmę. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013-01-17 nuosprendyje nurodyta, kad L. G. Å¡iuo nuosprendžiu nuteistas už nusikaltimÄ , padarytÄ 2012-05-15, priimant šį nuosprendį, 2012-08-08 Marijampolės rajono apylinkės teismo L. G. paskelbtas nuosprendis, pagal kurį, kaip jis teigia, atlikinėja bausmę, nebuvo įsiteisėjęs, todėl apylinkės teismas pagrįstai nesprendė bausmių subendrinimo klausimo, o tuo pačiu ir atliktos bausmės ar suėmimo kitoje byloje įskaitymo į bausmės laikÄ klausimo.

Klausimus dėl suėmime iÅ¡bÅ«to laiko įskaitymo į bausmės atlikimo laikÄ sprendžia nuosprendį priėmęs teismas LR BPK 362 str. tvarka, įsiteisėjus teismo nuosprendžiams. Dėl Å¡ių aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas klausimÄ dėl nuteistojo suėmime iÅ¡bÅ«to laiko įskaitymo į paskirtÄ bausmę nenagrinėja. Dėl aptartų aplinkybių apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas ir keisti jo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p. n u t a r i a : nuteistojo L.

G. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkė                                                                          JÅ«ratė Jakubonienė Teisėjai:                                                                                              Algirdas Jaliniauskas                                                                                                            Gytis Večerskas