cfb2cb01-9e26-4184-981e-8be89bb2cb86 · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėjas PPranešėja B. Simonaitienė                                                      Kopija                  Teisėjas V. Rudaitis                                                             Civilinė byla Nr. 2A-90-372/2010                                                                                         Procesinio sprendimo kategorija 121.21. (S)                                                                                                                          ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS                                                        NUTARTIS                                 LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                Šiauliai, 2010 m. sausio 25 d.

                                                                   Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Simonaitienės,kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Reginos Agotos Gutauskienės,sekretoriaujant Kristinai Nemanytei,dalyvaujant ieškovo Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento atstovui E. S., atsakovui A.

E., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo A. E. apeliacinį skundÄ dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 20 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Å iaulių regiono aplinkos apsaugos departamento ieÅ¡kinį atsakovui A. E. dėl žalos atlyginimo, ir n u s t a t ė : IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į Kelmės rajono apylinkės teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo A. E. 779,44 Lt žalos aplinkai už savavaliÅ¡kai iÅ¡kirstÄ miÅ¡kÄ atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovui A. E. nuosavybės teise priklausančioje miÅ¡ko valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini) skl. Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-08-21 Å iaulių regiono aplinkos apsaugos departamento įgaliotas pareigÅ«nas atliko patikrinimÄ . Patikrinimo metu nustatyta, kad atsakovas, neturėdamas regiono aplinkos apsaugos departamento pareigÅ«no iÅ¡duoto leidimo miÅ¡kui kirsti, nukirto miÅ¡ko specialisto nepaženklintus 30 vnt. žalių uosio medžių (26,539 m3), 6 vnt. žalių baltalksnio medžių (2,804 m3), 7 vnt.

žalių beržų medžių (6,319 m3) ir 2 vnt. žalių drebulių medžių (3,310 m3), viso 45 vnt. žalių medžių (38,972 m3). Tokiu bÅ«du atsakovas savo neteisėta veika padarė žalÄ aplinkai, savavaliÅ¡kai iÅ¡kirsdamas žalius medžius. Nurodė, kad remiantis LR Vyriausybės nutarimais 2002-04-12 Nr. 521 ir 2004-05-12 Nr. 570 patvirtintos „Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miÅ¡kuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo tvarkos“ nuostatomis atsakovo aplinkai padaryta žala įvertinta 779,44 Lt.

Kelmės rajono apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 7 d. preliminariu sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį patenkino ir priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo A. E. 779,44 Lt žalos aplinkai už savavaliÅ¡kai iÅ¡kirstÄ miÅ¡kÄ atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2008-10-30) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Tuo pačiu teismas priteisė iÅ¡ atsakovo A. E. 25 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei.Atsakovas A. E. pateikė prieÅ¡taravimus dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 7 d. preliminaraus sprendimo.

Atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį grindė administracinio teisės pažeidimo protokolu ir neįsiteisėjusiu nutarimu, tačiau Å iaulių apygardos administracinis teismas 2008-11-13 nutartimi panaikino šį nutarimÄ ir administracinę bylÄ perdavė iÅ¡ naujo nagrinėti ieÅ¡kovui. Todėl atsakovas teigė, kad jis nėra padaręs praÅ¡omÄ priteisti žalÄ ir ieÅ¡kinys negali bÅ«ti tenkinamas.Kelmės rajono apylinkės teismas 2009 m. spalio 20 d. sprendimu paliko nepakeistÄ Kelmės rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 7 d. preliminarų sprendimÄ bei priteisė iÅ¡ atsakovo A.

E. 25 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas pažymėjo, kad atsakovas A. E. pripažino neturėdamas leidimo iškirtęs medžius nurodomame jam priklausančiame miško sklype, neginčijo neteisėtai iškirstų medžių kelmų apmatavimo akte užfiksuoto nukirstų medžių skaičiaus, jų kelmų dydžio bei pagal tai gamtai padarytos žalos apskaičiavimo teisingumo. Nurodė, jog atsakovas prašė ieškinį atmesti tik tuo pagrindu, jog visi nukirstieji medžiai buvo nudžiūvę, dėl ko jų kirtimui leidimas nebuvo reikalingas.

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas konstatavo, kad atsakovas neteisėtai iškirto žalius medžius. Be to, teismas pažymėjo, kad atsakovas A. E. savo kaltę įvykio tyrimo pradžioje pilnai pripažino ir ėmė neigti tik vėliau, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Todėl teismas pripažino, kad atsakovas savo atsikirtimų dėl nudžiuvusių medžių iškirtimo neįrodė. Pažymėjo, kad jokių kitų pagrindų preliminariam sprendimui panaikinti atsakovas nenurodė, jų nenustatyta ir teismo iniciatyva.

Konstatavo, kad Å iaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Kelmės rajono agentÅ«ros pareigÅ«no nutarimas administracinėje byloje, kurioje atsakovas A. E. už aukščiau minėtus veiksmus nubaustas pagal ATPK 62l str. 7 d., 2009-07-20 Å iaulių apygardos teismo nutartimi panaikintas tik dėl ATPK 35 str. nustatytų terminų pažeidimo, t.y. kaltės klausimas nebuvo sprendžiamas.Apeliaciniu skundu atsakovas A. E. praÅ¡o panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 20 d. sprendimÄ ir grÄ Å¾inti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovas nukirto sausuolius medžius, kuriems kirsti leidimas yra nereikalingas. Teigia, kad teismas nekreipė dėmesio į tai, jog Å iaulių apygardos administracinis teismas net tris kartus nagrinėjo atsakovo administracinę bylÄ , apklausė liudytojus ir visais atvejais panaikino nutarimus, pagal kuriuos atsakovas buvo kaltinamas be leidimo iÅ¡kirtęs medžius, kurių tÅ«ris sudaro 38,972 m3. Tai, kad administracinis teismas paskutinį ieÅ¡kovo nutarimÄ panaikino dėl procesinės teisės normų pažeidimo nesigilindamas į atsakovo kaltės klausimÄ dar nereiÅ¡kia, kad atsakovo kaltė yra įrodyta.

Nurodė, kad atsakovas prašė teismo prijungti jo administracines bylas, kuriose yra apklausti liudytojai, patvirtinę, kad atsakovas iÅ¡kirto sausuolius, negyvus medžius. Tokiu bÅ«du, atsakovo manymu, teismas neįsigilino į bylos esmę, nevertino visų byloje esančių įrodymų, pvz. prie ieÅ¡kinio pridėtų patikrinimo, kelmų apmatavimo aktų pagrįstumÄ tuo aspektu, kad juos atsakovas ginčijo ir skundė administracine tvarka. Atsiliepimu į atsakovo A. E. apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas Å iaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas praÅ¡o atmesti apeliacinį skundÄ ir palikti Kelmės rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 20 d. sprendimÄ nepakeistÄ .

Atsiliepime nurodoma, kad administracinės teises pažeidimas faktas buvo užfiksuotas, tačiau dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino praleidimo apeliantas administracinės atsakomybės iÅ¡vengė. Pažymima, kad 2008-08-21 LR AM Å iaulių Regiono aplinkos apsaugos departamento MiÅ¡kų kontrolės skyriaus vyriausias valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius K. G. kartu su Kelmės rajono agentÅ«ros inspektoriumi A. M. patikrino A. E. priklausančiÄ miÅ¡ko valdÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini) sklype Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, jog be leidimo kertami žali medžiai.

Å is faktas buvo užfiksuotas privačios miÅ¡ko valdos miÅ¡kų bÅ«klės, naudojimo, atkÅ«rimo ir apsaugos patikrinimo akte (patikrinimo akto 5, 6, 8 strofose). Nurodoma, jog minėtÄ patikrinimo aktÄ pasirašė abu patikrinime dalyvavę pareigÅ«nai bei savo ranka A. E. pasirašė „Sutinku A. E.“. Pažymi, kad tik vėliau po kelių dienų (2008-08-26) atliekant nukirstų žalių medžių apmatavimus A. E. pradėjo nesutikti. IeÅ¡kovo manymu, tokiu elgesiu A. E., sužinojęs apie jam gresiančiÄ administracinę nuobaudÄ , keisdamas parodymus tiesiog siekia iÅ¡vengti atsakomybės.Apeliacinis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai ir pilnai iÅ¡tyrė aplinkybes, svarbias nagrinėjamam ginčui iÅ¡spręsti, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Apeliantas nepagrįstai teigia, kad sprendimÄ priėmęs pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

Å ios taisyklės suformuluotos CPK 185 straipsnyje. Jų esmė yra ta, kad įrodymus vertina tik teismas pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu teismo posėdyje. Nagrinėjant bylÄ apeliaciniame teisme, nenustatyta, kad teismas bÅ«tų pažeidęs įstatymu reglamentuotas įrodymų vertinimo taisykles, teismo padarytos iÅ¡vados pagrįstos bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirtų įrodymų analize. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas CPK 176 str., nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse pateikto Å¡ios normos aiÅ¡kinimo, kad teismas turi vertinti įrodymus, vadovaudamasis ne tik įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais.

Tai reiÅ¡kia, jog įstatymas nereikalauja, kad civilinėje byloje teismas bÅ«tų visiÅ¡kai įsitikinęs dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo, nes faktas gali bÅ«ti pripažintas įrodytu, jeigu Å¡alies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ jį esant nei jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-09-29 nutartis Nr. 3K-3-516/2004). Kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.).

Tai reiÅ¡kia, kad apeliantas turėjo galimybę teikti teismui įrodymus, tačiau ja nepasinaudojo. Apeliaciniame skunde jis pats nurodo, jog iÅ¡nagrinėtose administracinėse bylose buvo apklausti liudytojai, kurių parodymai civilinėje byloje negali bÅ«ti laikomi neginčijamais įrodymais. PraÅ¡yti apklausti jo nurodytus liudytojus civilinėje byloje apeliantas galėjo tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose. Panaikinus preliminarų teismo sprendimÄ , vėlesnis procesas vyko pagal bendrÄ sias CPK normas, kurios nedraudžia rinkti visus galimus CPK 177 str. numatytus įrodymus.

Nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiame teismo sprendime administracinėje byloje (CPK 182 str. 2 p.). Tačiau šiame ginče, įvertinus padarytas išvadas prijungtose administracinėse bylose, matyti, kad procesiniuose teismo sprendimuose nėra analizuotos faktinės aplinkybės, kuriomis būtų galima remtis civilinėje byloje. Visose Šiaulių apygardos administracinio teismo nutartyse Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuoti ATPK pažeidimai, tačiau įrodymai nebuvo vertinami.

Taigi, Å¡iose nutartyse nėra analizuojami Å¡alių pateikti įrodymai, konkrečiai – nevertinami liudytojų parodymai. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas rėmėsi turimais įrodymais, kadangi tokio pobÅ«džio bylose teismas negali bÅ«ti aktyvus ir pats rinkti įrodymus (CPK 179 str. 2 d.). Byloje yra Privačios miÅ¡ko valdos miÅ¡kų bÅ«klės, naudojimo, atkÅ«rimo ir apsaugos patikrinimo aktas (b.l. 4), kuriame yra užfiksuotas tai, jog apeliantas be leidimo kirto žalius medžius. AktÄ pasirašė pats apeliantas, atlikdamas įraÅ¡Ä â€žsutinku“.

Apeliantas kolegijos posėdyje tvirtino, kad šį įraÅ¡Ä nepagrįstai padarė, sutrikęs dėl įvykio. Posėdyje apeliantas patvirtino, jog jau buvo baustas už panašų pažeidimÄ , todėl nėra pagrindo daryti iÅ¡vados, jog jis nepagrįstai save apkalbėjo, pasiraÅ¡ydamas nurodytame akte (b.l. 4). Kolegija laiko, kad apelianto teiginys yra nuginčijamas kitais įrodymais, be kita ko, ir jo paties parodymais pirmosios instancijos teismo posėdyje. Teismo posėdžio protokole (b.l.

46) užfiksuota, jog apeliantas pripažino kirtęs ir dalį žalių medžių. Pastabų prie protokolo apeliantas nepateikė. Liudytojas E. Ž. patvirtino, kad sausi medžiai nebuvo įskaičiuojami į kelmų apmatavimo aktÄ . Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Ä®vertinus raÅ¡ytinius įrodymus ir liudytojo parodymus bei paties apelianto parodymus pirmosios instancijos teisme, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad teismas turėjo pagrindo tenkinti ieÅ¡kinį Atmetant apeliacinį skundÄ , iÅ¡ apelianto priteisiamos bylinėjimosi iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Jas sudaro 6,44 Lt (b.l. 57).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu, n u t a r i a :              Kelmės rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovo A. E. (a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) 6,44 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei. Teisėjų kolegijos pirmininkė                                                    Birutė Simonaitienė                          Teisėjai                                                                              Rasa BartaÅ¡ienė                                                                                                         Regina Agota Gutauskienė Kopija tikraTeisėja B.

Simonaitienė