cfb2be6a-67c8-44b7-a2fa-2ba95c920bfc · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2-181/2013Procesinio sprendimo kategorija:118.3.; LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. sausio 24 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Algirdo GailiÅ«no, Kazio KailiÅ«no (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rimvydo Norkaus, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos V. M. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 9 d. nutarties, kuria nutraukta byla pagal pareiÅ¡kėjos V.

M. pareiÅ¡kimÄ dėl kreditoriaus reikalavimo patikslinimo, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1962-230/2012, pagal pareiÅ¡kėjos V. M. pareiÅ¡kimÄ kreditoriams Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Marijampolės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, valstybės įmonei Turto bankas, tretiesiems asmenims bankrutavusiai individualiai įmonei V. ir S. M. prekybos centras, S. M. dėl Marijampolės apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos kreditorinio reikalavimo, perduoto Valstybės įmonei Turto bankas, dydžio nustatymo ir jo sumažinimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :                                                     I. Ginčo esmė              Byloje kilo ginčas dėl teisės normų, reglamentuojančių mokestinės nepriemokos ir delspinigių už jÄ iÅ¡ieÅ¡kojimo senaties termino, aiÅ¡kinimo ir taikymo.Kauno apygardos teismas 2004 m. kovo 22 d. IÄ® V. ir S. M. prekybos centrui iÅ¡kėlė bankroto bylÄ , bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Audersima“.

Kauno apygardos 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartimi patvirtino kreditorių reikalavimus, tarp jų ir Marijampolės apskrities VMI 1 735 677,66 Lt finansinį reikalavimÄ . 2005 m. rugpjūčio 29 d. mokestinių nepriemokų ir jų bylų priėmimo perdavimo aktu Nr. 12, Marijampolės apskrities VMI 1 735 677,66 Lt reikalavimas buvo perduotas VÄ® Turto bankui ir Kauno apygardos teismo 2006 m. kovo 31 d. nutartimi pakeistas kreditorius Marijampolės apskrities VMI į VÄ® Turto bankÄ . BIÄ® V. ir S. M. prekybos centro kreditorė A.

A. M. apskundė Kauno apygardos teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartį, tačiau Kauno apygardos teismas 2005 m. balandžio 12 d. nutartimi Marijampolės apskrities VMI 1 735 677,66 Lt reikalavimÄ paliko nepakeistÄ . Lietuvos apeliacinis teismas 2005 m. birželio 2 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2005 m. balandžio 12 d. nutartį paliko nepakeistÄ . V. M. ir S. M. (atsakovai BIÄ® V. ir S. M. prekybos centro bankroto byloje) pateikė teismui praÅ¡ymÄ dėl Marijampolės apskrities VMI reikalavimo dydžio sumažinimo, nes laikė, kad Å¡io kreditoriaus reikalavimas turėjo bÅ«ti sumažintas dėl suėjusio penkerių metų priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo senaties termino.

Kauno apygardos teismas 2006 m. spalio 3 d. nutartimi V. ir S. M. praÅ¡ymo netenkino, o Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. sausio 16 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistÄ , konstatuodamas, kad priverstinio mokesčių nepriemokų ir delspinigių bei baudų iÅ¡ieÅ¡kojimo terminas turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo 2001 m. rugsėjo 1 d., t.y. nuo įstatymo, nustačiusio 5 metų priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo terminÄ , įsigaliojimo. PareiÅ¡kėja V. M. pareiÅ¡kimu prašė teismÄ pripažinti, kad Marijampolės apskrities VMI kreditorinis reikalavimas, perduotas VÄ® Turto bankui, IÄ® V. ir S. M. prekybos centro bankroto byloje yra 58 391,98 Lt.

Pareiškėjos teigimu, Marijampolės apskrities VMI, remdamasi LR Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 26 d. nutarimu, privalėjo savo iniciatyva perskaičiuoti delspinigius, tačiau 2008 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. (15.1-15)-T5-23 perskaičiavo tik dėl patikrinimo metu apskaičiuotų delspinigių perskaičiavimo, o 2008 m. balandžio 2 d. raštu pranešė, kad mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo 5 metų senaties terminas nėra suėjęs. V. ir S. M. skundai dėl šių Marijampolės apskrities VMI sprendimų buvo nagrinėjami atskira tvarka, tačiau buvo pripažinta, kad tai nagrinėtina bankroto byloje.

PareiÅ¡kėjos teigimu, naujai pateiktas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2012 m. kovo 1 d. raÅ¡tas Nr. (12.25-31-3) R-2066 patvirtina aplinkybę, kad Mokesčių administravimo įstatymo (toliau –MAÄ®) nuostatos V. ir S. M. prekybos įmonei buvo taikomos kitaip, nei kitiems mokesčių mokėtojams, nes nuo 2001 m. rugsėjo 1 d. iki 2006 m. rugsėjo 1 d. buvo priiminėjami sprendimai, kuriais beviltiÅ¡komis buvo pripažįstamos mokestinės nepriemokos suėjus priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo senaties terminui, todėl pareiÅ¡kėja prašė peržiÅ«rėti Marijampolės apskrities VMI finansinį reikalavimÄ .

VÄ® Turto bankas atsiliepimu į pareiÅ¡kimÄ prašė nutraukti civilinę bylÄ , nes reikalavimas tarp tų pačių Å¡alių dėl to paties dalyko buvo iÅ¡nagrinėtas dar 2008 m. tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų. VMI atsiliepimu į pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad pareiÅ¡kėja kelia iÅ¡ esmės analogiÅ¡kus reikalavimus tarp tų pačių Å¡alių ir dėl to paties dalyko, dėl kurių dar 2008 m. pasisakė tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas. PareiÅ¡kėjos teikiamas VMI raÅ¡tas yra formalus pagrindas ne kartÄ peržiÅ«rėti patvirtintÄ reikalavimÄ , tačiau tai nėra nauja aplinkybė. Trečiasis asmuo S. M. palaikė pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Kauno apygardos teismas 2012 m. liepos 9 d. nutartimi civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos V. M. pareiÅ¡kimÄ dėl Marijampolės apskrities VMI reikalavimo, perduoto VÄ® Turto bankui, patikslinimo nutraukė. Teismas konstatavo, kad ginčas tarp tų pačių Å¡alių dėl to paties dalyko jau yra iÅ¡nagrinėtas ir priimti sprendimai jau yra įsiteisėję, pareiÅ¡kėjos nurodoma nauja aplinkybė, sudaranti pagrindÄ peržiÅ«rėti ir patikslinti Marijampolės apskrities VMI reikalavimÄ , t.y.

VMI 2012 m. kovo 1 d. raÅ¡tas Nr. (12.25-31-3) R-2066, kuris pareiÅ¡kėjos nuomone, patvirtina, kad ginčijamos MAÄ® nuostatos dėl priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo 5 metų senaties taikymo kitų mokesčių mokėtojų atžvilgiu aiÅ¡kinamos ir taikomos kitaip, nesudaro jokio naujo pagrindo dar kartÄ peržiÅ«rėti pareiÅ¡kėjos ginčijamo Marijampolės apskrities VMI reikalavimo. Teismo nuomone, kaip jau nurodyta ir pasisakyta įsiteisėjusiuose sprendimuose, pareiÅ¡kėjos keliami klausimai dėl priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo 5 metų senaties taikymo yra siejami su teisės aktų nuostatų aiÅ¡kinimu, o aplinkybė, jog VMI nurodytÄ senaties terminÄ kitiems mokesčių mokėtojams taikė nuo 2001 m., t. y. nuo Å¡io instituto įvedimo, nelaikytina nauja aplinkybe, nes Å¡ia aplinkybe taip pat buvo grindžiamas pareiÅ¡kėjos ir 2006 m. praÅ¡ymas.

Teismo teigimu, nors pareiÅ¡kėja nurodo, kad ji dėl suformuotos teismų praktikos negali pasinaudoti teise praÅ¡yti atnaujinti procesÄ bankroto byloje, tačiau net ir proceso atnaujinimo procesÄ reglamentuojančios normos nesudaro galimybės praÅ¡yti atnaujinti procesÄ dėl netinkamo MAÄ® nuostatų, susijusių su suėjusio mokestinės nepriemokos senaties termino taikymu, aiÅ¡kinimu, kadangi sprendimai buvo peržiÅ«rėti apeliacine tvarka (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas nurodė, kad yra pagrindas konstatuoti, kad pareiÅ¡kėja iÅ¡ esmės reiÅ¡kia tapatų reikalavimÄ dėl Marijampolės apskrities VMI finansinio reikalavimo patikslinimo (CPK 279 straipsnio 4 dalis), todėl nutraukė bylÄ CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu.

                                                                 III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai PareiÅ¡kėja V. M. atskiruoju skundu praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartį panaikinti ir iÅ¡spręsti klausimÄ esmės – pripažinti, kad Marijampolės apskrities VMI reikalavimas, perduotas VÄ® Turto bankui, yra 58 391,98 Lt. AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1.

Teismas nepagrįstai dėl kreditoriaus reikalavimo patikslinimo nutraukė bylÄ , nes bankroto byla dar nėra baigta. Nagrinėjamu atveju Marijampolės apskrities VMI reikalavimas, perduotas VÄ® Turto bankui yra nepagrįstas, todėl turi bÅ«ti peržiÅ«rėtas ir tokia galimybė egzistuoja tikslinant kreditoriaus reikalavimÄ bankroto byloje.                           2. Apeliantės nuomone, jos reiÅ¡kiami reikalavimai nebuvo iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės, nes jie buvo spręsti bankroto byloje, o bankroto byla dar nėra baigta, todėl negalima laikyti, kad yra įsiteisėję sprendimai pareiÅ¡kėjos keliamu klausimu.

Minėti sprendimai buvo priimti remiantis kitais pagrindais ir nagrinėjant kitus įrodymus. Å iuo atveju pareiÅ¡kėja pateikė naujÄ Ä¯rodymÄ â€“ 2012 m. kovo 1 d. VMI raÅ¡tÄ Nr. (12.25-31-3)-R-2066, kuris paneigia Marijampolės apskrities VMI deklaruotÄ ir teismų nustatytÄ aplinkybę, kad senaties terminas skaičiuojamas nuo 2001 m. rugsėjo 1 d., o tai patvirtina aplinkybę, jog pareiÅ¡kėjos įmonei MAÄ® nuostatos buvo taikomos kitaip, nei kitiems mokesčių mokėtojams. Naujas įrodymas patvirtina, kad priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo senaties terminÄ mokesčių administratoriai nuo 2001 m. sausio 9 d. iki 2006 m. rugsėjo 1 d. skaičiavo nuo teisės iÅ¡ieÅ¡koti atsiradimo ir priiminėjo sprendimus pripažinti mokestinę nepriemokÄ beviltiÅ¡ka MAÄ® 113 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, nes suėjo mokestinės nepriemokos priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo senaties terminas.

              3. Teismas netinkamai taikė CPK 293 straipsnio 3 dalį ir nesilaikė teismų suformuotos praktikos taikant šį straipsnį bankroto bylose. Pareiškime nurodytos šalys yra netapačios. A. A. M. inicijuotoje byloje pareiškėja šalimi nebuvo, iki šio ginčo vykusiuose visuose ginčuose šalimis taip pat nebuvo VMI. Byloje pateiktas VMI 2012 m. kovo 1 d. raštas Nr. (12.25-31-3)-R-2066 patvirtina egzistuojančias kitas esmines aplinkybes, kurios suteikia naujumo pareiškėjos reikalavimo pagrindui, todėl reikalavimo šioje byloje negalima vertinti kaip tapataus.             4.

Teismas pažeidė teisingumo, protingumo, asmens teisę kreiptis į teismÄ ir lygiateisiÅ¡kumo principus.                           VMI atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o skundžiamÄ nutartį palikti nepakeistÄ . AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:             1. Priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo 5 metų senaties termino taikymo klausimas dėl mokestinės nepriemokos pareiÅ¡kėjos jau buvo keliamas ir yra iÅ¡spręstas įsiteisėjusiais teismo sprendimais (CPK 293 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

             2. Apelianto nurodomas neva kitas faktinis pagrindas, lyginant su ankstesnėmis bylomis, vertintinas kaip siekis iÅ¡vengti CPK 293 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinto apribojimo su tapačiais reikalavimais neribotÄ kiekį kreiptis į tos pačios instancijos teismÄ .              Bankrutavusio IÄ® V. ir S. M. prekybos centro administratorius atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ nurodo, jog iÅ¡ dalies sutinka su pareiÅ¡kėjos atskiruoju skundu. AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:             1.

PareiÅ¡kėja kelia klausimÄ , taiko ar netaiko MAÄ® atgal pats mokesčių administratorius. BÅ«tent todėl svarbu atsižvelgti į pareiÅ¡kėjos pozicijÄ dėl galimo lygiateisiÅ¡kumo principo tarp mokesčių mokėtojų pažeidimo.              2. PareiÅ¡kėjos pateiktas VMI raÅ¡to turinys nėra pakankamai aiÅ¡kus ir informatyvus, kad bankroto administratorius galėtų sutikti ar nesutikti su pareiÅ¡kėjos pozicija. Pažymi, kad nei VMI, nei VÄ® Turto bankas atsiliepimuose į pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ dėl minėto raÅ¡to turinio visiÅ¡kai nepasisakė, nepaneigė ir nepatvirtino pareiÅ¡kėjos argumentų, jog nepaisant teismų praktikos dėl senaties termino taikymo, pats mokesčių administratorius praktikoje senaties terminÄ taiko ir toms mokestinėms prievolėms, kurios atsirado iki 2001 m. rugsėjo 1 d., tačiau buvo neįvykdytos po Å¡io termino.             3.

Svarbu nustatyti, ar kitiems mokesčių mokėtojams mokesčių administratorius taikė teisės normas, reglamentuojančias iÅ¡ieÅ¡kojimo senatį mokestinėms prievolėms, kurios atsirado iki 2001 m. rugsėjo 1 d. ir buvo neįvykdytos po MAÄ® pakeitimų, įteisinančių priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo senaties termino taikymÄ . Taip pat svarbu nustatyti, ar kitiems mokesčių mokėtojams nuo 2001 m. rugsėjo 1 d. iki 2006 m. rugsėjo 1 d. buvo pritaikyta mokesčių priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo senatis, t. y., ar pakeistas MAÄ® buvo taikytas retrospektyviai.

Jei paaiÅ¡kėtų, kad tokių atvejų buvo, svarbu nustatyti kokiais kriterijais remiantis buvo atrinkti tokie mokesčių mokėtojai ir kokių kriterijų neatitiko BIÄ® V. ir S. M. prekybos centras.                          VÄ® Turto bankas atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o skundžiamÄ nutartį palikti nepakeistÄ . AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:             1. Protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principai reiÅ¡kia, kad į tos pačios instancijos teismÄ , tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko tarp tų pačių Å¡alių galima kreiptis tik vienÄ kartÄ .

Apeliantė siekia neribotÄ kiekį reikÅ¡ti teisme reikalavimus dėl kurių jau yra priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas. Todėl teismas pagrįstai ir teisėtai nutraukė bylÄ .              2. Apeliantė klaidingai aiÅ¡kina MAÄ® įtvirtintÄ priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo 5 metų senaties terminÄ . PareiÅ¡kėjos nuomone, Å¡is terminas taikytinas ir nagrinėjamojoje byloje, praėjus penkeriems metams nuo Marijampolės apskrities VMI reikalavimų patvirtinimo teismo nutartimi.

Vadovaujantis apeliantės logika, užsitęsus bankroto procedÅ«roms (pačiai apeliantei skundžiant kiekvienÄ kreditorių nutarimÄ ir taip vilkinant bylos nagrinėjimÄ ) kreditorius, kuris rÅ«pestingai naudojosi savo teisėmis, laiku ir tinkamai pateikė teismui tvirtinti kreditorinius reikalavimus, praranda teisę gauti savo reikalavimų patenkinimÄ dėl ne nuo jo priklausančių priežasčių užsitęsus bankroto bylos nagrinėjimui ir suėjus 5 metų terminui.             3.

Apeliantės keliami reikalavimai prieštarauja suformuotai teismų praktikai tokio pobūdžio bylose (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2- 426/2007).             4. Marijampolės apskrities VMI reikalavimas, perduotas VĮ Turto bankui, IĮ V. ir S. M. prekybos centro bankroto byloje yra patvirtintas įsiteisėjusiais teismo sprendimais, todėl nėra pagrindo pripažinti šio reikalavimo pasibaigusiu.             5.

AiÅ¡kinant ir taikant MAÄ® nuostatas taip, kaip reikalauja pareiÅ¡kėja, bÅ«tų pažeidžiami protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principai, valstybės institucijų, siekiančių atgauti nesumokėtas nepriemokas, interesai. Susiformavus tokiai praktikai, kiekvienoje bankroto byloje nesÄ Å¾iningų trečios eilės kreditorių ar įmonės savininkų iniciatyva skundžiant teismo, kreditorių nutarimus ar sprendimus, nesunkiai bÅ«tų užvilkinamas penkeriems metams bankroto bylos nagrinėjimas ir suėjus Å¡iam terminui valstybiniai antros eilės kreditoriai turėtų bÅ«ti Å¡alinami iÅ¡ kreditorių sÄ rašų.

             Trečiasis asmuo S. M. atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o skundžiamÄ nutartį panaikinti apeliantės motyvais. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Pagal atskirojo skundo, kuriuo ginčijamas pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, suformuluotus pagrindus, apeliacijos dalykÄ sudaro CPK 293 straipsnio 3 dalies nuostatų aiÅ¡kinimo ir taikymo klausimai, kurie sprendžiami vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrinama ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai).

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis).             Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 259 straipsnio 1 dalį teismas iÅ¡sprendžia bylÄ iÅ¡ esmės priimdamas sprendimÄ . Teismo sprendimas – tai Lietuvos Respublikos vardu teisminės valdžios priimtas motyvuotas individualaus pobÅ«džio privalomasis teisės taikymo aktas, kuriuo, aiÅ¡kinant ir taikant teisės normas konkretiems Å¡alių santykiams, iÅ¡ esmės ir galutinai iÅ¡sprendžiamas ginčas dėl teisės: nustatomi, pakeičiami ar nutraukiami materialieji teisiniai Å¡alių santykiai.

Ä®siteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galiÄ . Tai reiÅ¡kia, kad Å¡alių ginčas yra iÅ¡spręstas negrįžtamai ir bylos Å¡alys bei kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iÅ¡ naujo pareikÅ¡ti teisme tų pačių ieÅ¡kinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, t. y. nebeturi teisės dėl to paties ginčo kreiptis į teismÄ ateityje (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Jeigu dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu jau yra priimtas ir įsiteisėjo teismo sprendimas, teismas nutraukia bylÄ (CPK 293 straipsnio 3 punktas;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. J. v. V. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-284/2012).             Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nutraukiant civilinę bylÄ CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu, svarbu nustatyti ieÅ¡kinių tapatumÄ , kuris nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo Å¡alis, ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ . IeÅ¡kinio dalykas yra reikalavimas, kurį ieÅ¡kovas pareiÅ¡kia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Vertinant, ar dviejų ieÅ¡kinių dalykas sutampa, svarbus ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas, ir gynybos bÅ«das, o ne reikalavimų lingvistinės formuluotės. Sprendžiant klausimÄ dėl Å¡alių tapatumo bÅ«tina nustatyti, ar ieÅ¡kovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo Å¡alys tÄ patį ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ ir dalykÄ turinčioje byloje. IeÅ¡kinio pagrindÄ sudaro aplinkybės, kuriomis ieÅ¡kovas grindžia savo reikalavimÄ , t. y. faktinis ieÅ¡kinio pagrindas.

Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas įstatymo nėra įpareigotas nurodyti juridinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , t. y. konkrečias materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčijamÄ materialinį teisinį santykį. Ä®statymu ieÅ¡kovas įpareigojamas ieÅ¡kinyje nurodyti tik faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Juridinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , t. y. faktinių aplinkybių teisinį kvalifikavimÄ , ex officio atlieka bylÄ nagrinėjantis teismas, kuris nėra saistomas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje nurodyto juridinio ieÅ¡kinio pagrindo.

Taigi, bÅ«tent faktinio ieÅ¡kinio pagrindo, kurį ieÅ¡kovas privalo nurodyti ieÅ¡kinyje, sutaptis bylose, kartu sutapus ir bylų Å¡alims bei dalykui, lemia teismo sprendimÄ nutraukti bylÄ tuo atveju, kai jau iÅ¡nagrinėtoje byloje yra įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) (CPK 293 straipsnio 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. S. v. A. G. , bylos Nr. 3K-3-147/2011; 2012 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D.

J. v. V. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-284/2012; kt.).             Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja, kuri BIÄ® V. ir S. M. prekybos centro bankroto byloje taip pat yra ir atsakovė, iÅ¡ esmės ginčija Marijampolės apskrities VMI finansinį reikalavimÄ , perduotÄ VÄ® Turto bankui, – praÅ¡o pripažinti, kad Marijampolės apskrities VMI reikalavimas yra 58 391,98 Lt, t.y. siekia įrodyti, kad ginčijamas reikalavimas, t. y. mokestinės nepriemokos skola ir už jÄ apskaičiuoti delspinigiai, bÅ«tų pripažinta beviltiÅ¡ka skola ir nuraÅ¡yta suėjus penkerių metų mokestinių nepriemokų ir delspinigių už jas iÅ¡ieÅ¡kojimo senaties terminui (MAÄ® 29 straipsnio 3 dalis, 2001 m. rugsėjo 1 d.

įstatymo redakcija). Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais, kad Ä®BÄ® ir teismų praktika nedraudžia dalyvaujančiam bankroto byloje asmeniui patikslinti ar ginčyti teismo patvirtintus bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus iki bankroto bylos pabaigos, tačiau bankroto byloje dalyvaujantis asmuo tokį reikalavimÄ turi pagrįsti. Apeliantė Å¡iuo atveju tokių įrodymų nepateikė. IÄ® V. ir S. M. prekybos centro bankroto byloje Marijampolės apskrities VMI finansinio reikalavimo, perduoto VÄ® Turto bankui pagrįstumas, jau yra iÅ¡spręstas įsiteisėjusiomis Kauno apygardos teismo 2006 m. spalio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-76-343/2006 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. sausio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-5/2007;

Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartimi civilinėje byloje 2-670-109/2010 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. sausio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-15/2011; Kauno apygardos teismo 2005 m. balandžio 12 d. nutartimi ir Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. birželio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-269/2005. Nors ne visose minėtose bylose reikalavimus reiÅ¡kė pareiÅ¡kėja, tačiau visuose procesiniuose sprendimuose pareiÅ¡kėjams, o tuo pačiu ir visiems Å¡iame bankroto procese dalyvaujantiems ir suinteresuotiems asmenims yra iÅ¡aiÅ¡kintos mokestinės nepriemokos skolos ir už jÄ apskaičiuotų delspinigių skaičiavimo senaties terminai, t. y. iÅ¡aiÅ¡kinta, kad 1995 m.

MAĮ 29 straipsnyje (Žin., 1995, Nr. 61-1525) nebuvo nustatyta priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo senaties termino. Ši norma galiojo byloje ginčijamos mokestinės nepriemokos atsiradimo metu. 2001 m. rugsėjo 1 d. redakcijos MAĮ 29 straipsnio 3 dalyje nustatytas penkerių metų priverstinio mokestinių nepriemokų išieškojimo senaties terminas, įsigaliojo ir gali būti taikomas materialiniams santykiams dėl mokesčių išieškojimo tik nuo 2001 m. rugsėjo 1 d. ir negali būti taikoma retroaktyviai.

Kadangi iki 2001 m. rugsėjo 1 d. nebuvo įstatymo, nustatančio senaties terminÄ mokesčiams iÅ¡ieÅ¡koti, tai iki Å¡ios datos negalėjo prasidėti senaties termino eiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. v. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, byla Nr. 3K-3-129/2010). Taigi, pareiÅ¡kėjos keliami klausimai jau yra iÅ¡nagrinėti įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, jog tai yra tapatus reikalavimas, kurį tiek pareiÅ¡kėja, tiek kiti kreditoriai reiÅ¡kė BĮĮ V. ir S. M. prekybos centro bankroto byloje.

             Tiek Å¡ioje byloje, tiek 2006 m. reiÅ¡kiant tÄ patį reikalavimÄ , teigiant apie Å¡ių reikalavimų kitokį faktinį pagrindÄ , pareiÅ¡kėja nurodo ne kitokį reikalavimų faktinį pagrindÄ , o kitokius įrodymus, kuriais grindžiamas tas pats reikalavimų faktinis pagrindas – priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo senaties terminas. PareiÅ¡kėjos pateiktas įrodymas nėra pagrindas peržiÅ«rėti ginčijamo reikalavimo pagrįstumo priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo penkerių metų senaties taikymo aspektu, nes Å¡io termino netaikymÄ lemia įstatymo nuostatų dėl nurodyto senaties termino pradžios aiÅ¡kinimas, o ne pareiÅ¡kėjos pateiktas įrodymas apie kitiems asmenims taikytÄ priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo senaties terminÄ .

Be to, pareiškėjos pateiktame dokumente aiškiai nurodomi ieškinio senaties terminai po 2001 m. MAĮ naujos redakcijos, tik pareiškėja juos interpretuoja sau palankia linkme. Pirmosios instancijos teismas teisingai išnagrinėjo ir įvertino visus teisiškai reikšmingus pareiškėjos argumentus, nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, susijusius su nagrinėjamo ginčo esme, todėl, teisėjų kolegija atskirojo skundo argumentais, kuriais ginčijama teismo išvada dėl pareiškėjos reikalavimų, kaip pareikštų pakartotinai, yra ne tik nepagrįsti, bet ir teisiškai nereikšmingi.

Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad bylinėjimasis dar kartÄ dėl to paties dalyko tuo pačiu pagrindu yra negalimas pagal CPK 293 straipsnio 3 punktÄ , todėl pagrįstai bylÄ nutraukė.Vadovaujantis iÅ¡dėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas bei atmestinas, ir skundžiamÄ nutartį palieka nepakeistÄ .              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

             Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                    Algirdas GailiÅ«nas                                                                  Kazys KailiÅ«nas                                                                  Rimvydas Norkus                                                   Â