Legislator Case Law & Legislation
cfb1af55-7586-4f2c-9649-b7b8a3f7eed8 AI generated

cfb1af55-7586-4f2c-9649-b7b8a3f7eed8 · Anykščių rajono apylinkės teismas

Case Number cfb1af55-7586-4f2c-9649-b7b8a3f7eed8
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) ir Anykščių rajono apylinkės teismo 1992m. rugsėjo 11d., sprendime civilinėje byloje Nr. 2/1-298/92 minimas A. P., mirusio 1953m., ir U. P. , mirusios 1962m, gyvenusių (duomenys neskelbtini), įvaikis Z. P. yra vienas ir tas pats asmuo- bÅ«tent jis pareiÅ¡kėjas Z. P.. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas, jo atstovė paaiÅ¡kino , jog jis yra gimęs (duomenys neskelbtini). Jo tėvai buvo J. Ž. ir R. Z.. Nuo 1937 metų pareiÅ¡kėjÄ buvo įsivaikinę jo tėvo sesuo U.

Legislator headnote

AI generated

cfb1af55-7586-4f2c-9649-b7b8a3f7eed8 · Anykščių rajono apylinkės teismas: ir U. P. įvaikis P. Z. yra vienas ir tas pats asmuo, bÅ«tent pareiÅ¡kėjas P. Z.. Toks faktas jam reikalingas tam, kad jo gimimo įraÅ¡e tėvais bÅ«tų įraÅ¡yti teismo sprendime nurodyti asmenys U. P. ir A. P.. Pakeitus gimimo įraÅ¡e tėvus, jis galėtų paveldėti S. P. , A. P. brolio M. P. dukters – turtÄ .              Lietuvos Respublikos Aukščiausioji taryba (Atkuriamasis Seimas) 1992., gegužės 7d., nutarimo Nr.- 2563 „Dėl priemonių agrarinei reformai plėtoti“ 3 punkte nustatė, jog tais atvejais, kai faktiniai įtėviai įvaikinimo juridiÅ¡kai nėra įforminę, įvaikinimo faktas gali bÅ«ti nustatytas teismo sprendimu.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                                                                  c. b. Nr. 2-525- 266/2014                                                    Proceso Nr. 2-14-3-00397-2014-6 (S)                                                     Procesinio sprendimo kategorijos:                                                                 117.1; 118.9;128.2                                                                                           Anykščių rajono apylinkės teismas                                                        N U T A R T I S                                                      2014 m. birželio 26 d.                                               Anykščiai             Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Zita Gavėnienė,Sekretoriaujant JÅ«ratei KauÅ¡ylienei, ,Dalyvaujant pareiÅ¡kėjui  P. Z. , jo atstovei advokatei Eligijai Norkienei-Paplauskei ,Suinteresuoto asmens Anykščių rajono savivaldybės administracijos metrikacijos skyriaus vedėjai Rasai Matiukienei, VieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo P. Z. pareiÅ¡kimÄ Â dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo ir,- n u s t a t ė:             PareiÅ¡kėjas P. Z. pareiÅ¡kimu kreipėsi į teismÄ ir prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ â€“ giminystės santykį, kad jis Z.

P. gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) ir Anykščių rajono apylinkės teismo 1992m. rugsėjo 11d., sprendime civilinėje byloje Nr. 2/1-298/92 minimas A. P., mirusio 1953m., ir U. P. , mirusios 1962m, gyvenusių (duomenys neskelbtini), įvaikis Z. P. yra vienas ir tas pats asmuo- bÅ«tent jis pareiÅ¡kėjas Z. P.. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas, jo atstovė paaiÅ¡kino , jog jis yra gimęs (duomenys neskelbtini). Jo tėvai buvo J. Ž. ir R. Z.. Nuo 1937 metų pareiÅ¡kėjÄ buvo įsivaikinę jo tėvo sesuo U.

Z. P. kartu su savo vyru A. P. . Å ie asmenys buvo jo krikÅ¡to tėvai. Jis su jais gyveno jų namuose ir po jų mirties liko ten gyventi. Priėmus įstatymÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, jis kreipėsi į teismÄ dėl įvaikinimo, kad galėtų atkurti nuosavybes teises į P. valdytÄ Å¾emę. 1992 metais teismas priėmė sprendimÄ dėl jo įvaikinimo ir to sprendimo pagrindu jam buvo atkurtos nuosavybės teisės į U. P. ir A. P. valdytÄ Å¾emę. Å iuo metu jis nori paveldėti S. P. turtÄ .

S. P. yra jo įtėvio A. P. brolio M. P. dukra. Pagal teismo sprendimÄ dėl įvaikinimo iÅ¡eitų, jog ji yra jo pusseserė. To padaryti jis negali, nes 1992 metų teismo sprendime nėra nurodyta jo gimimo data ir U. P. ir A. P. anketiniai duomenys, todėl metrikacijos skyrius atsisako jam iÅ¡duoti gimimo liudijimÄ , kuriame bÅ«tų įraÅ¡yti jo tėvais U. P. ir A. P.. Priėmus teismo sprendimÄ jis įvaikinimo juridiÅ¡kai neįregistravo . Teismo posėdžio metu, įvertinęs suinteresuoto asmens pareikÅ¡tÄ pastabÄ , papildė savo pareiÅ¡kimÄ ir prašė įpareigoti civilinės metrikacijos skyrių  P. Z. gimimo įraÅ¡e padaryti pakeitimus vietoje biologinių tėvų įraÅ¡yti tėvais A.

P. ir U. P..              Suinteresuoto asmens Anykščių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus atstovė dėl pareiÅ¡kimo nurodė, jog į skyrių kreipėsi P. Z. atstovė praÅ¡ydama iÅ¡taisyti P. Z. gimimo įraÅ¡e duomenis apie jo tėvus pagal 1992 metų teismo sprendimÄ , kuriuo buvo konstatuotas įvaikinimo faktas. Tame teismo sprendime nėra nurodyti paties pareiÅ¡kėjo anketiniai duomenys, įtėvių anketiniai duomenis, be to tas įvaikinimas nebuvo juridiÅ¡kai įregistruotas , todėl atsisakė tokį praÅ¡ymÄ tenkinti.

Be to, atstovė pažymėjo, jog jei teismas tenkintų pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , tai civilinės metrikacijos skyrius pats savo iniciatyva negalėtų iÅ¡taisyti pareiÅ¡kėjo gimimo akto įraÅ¡e duomenų ir vietoj biologinių tėvų įraÅ¡yti teismo sprendime nurodytus asmenis, todėl prašė , kad teismas įpareigotų skyrių tai padaryti.                    Civilinė byla nutrauktina.                    Bylos medžiaga, pareiÅ¡kėjo, jo atstovės , suinteresuoto asmens paaiÅ¡kinimais, nustatyta, jog 1992m. rugsėjo 11d., civilinėje byloje Nr. 2/1- 298/1992 buvo priimtas teismo sprendimas ir nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad P. A., miręs 1953 metais ir P. U., mirusi 1962 matais , gyvenę (duomenys neskelbtini), buvo įvaikinę Z.

P.. (b.l. 6) 2014 m. vasario 13d., pareiÅ¡kėjo P. Z. įgaliotas asmuo kreipėsi į Anykščių rajono civilinės metrikacijos skyrių su praÅ¡ymu iÅ¡taisyti P. Z. gimimo įraÅ¡Ä Nr.20 , sudarytÄ 1928m. sausio 22d., Anykščių Rk bažnyčioje pagal Anykščių rajono apylinkės teismo 1992m. rugsėjo 11d., sprendimÄ . Civilinės metrikacijos skyrius atsisakė tenkinti tokį P. Z. praÅ¡ymÄ , nes kilo abejonių dėl teismo sprendime minimų asmenų tapatybių, nes sprendime nurodyti tik asmenų vardai ir pavardės. Tuomet pareiÅ¡kėjas su pareiÅ¡kimu kreipėsi į teismÄ ir praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ - giminystės santykį, kad pareiÅ¡kėjas P. Z. ir teismo sprendime minimas A.

P. ir U. P. įvaikis P. Z. yra vienas ir tas pats asmuo, bÅ«tent pareiÅ¡kėjas P. Z.. Toks faktas jam reikalingas tam, kad jo gimimo įraÅ¡e tėvais bÅ«tų įraÅ¡yti teismo sprendime nurodyti asmenys U. P. ir A. P.. Pakeitus gimimo įraÅ¡e tėvus, jis galėtų paveldėti S. P. , A. P. brolio M. P. dukters – turtÄ .              Lietuvos Respublikos Aukščiausioji taryba (Atkuriamasis Seimas) 1992., gegužės 7d., nutarimo Nr.- 2563 „Dėl priemonių agrarinei reformai plėtoti“ 3 punkte nustatė, jog tais atvejais, kai faktiniai įtėviai įvaikinimo juridiÅ¡kai nėra įforminę, įvaikinimo faktas gali bÅ«ti nustatytas teismo sprendimu.

Kaip byloje nustatyta 1992m. rugsėjo 11d., teismo sprendimu nustatytas įvaikinimo faktas tuo metu sukėlė pareiÅ¡kėjui P. Z. teisines pasekmes, nes buvo priimtas tikslu atkurti nuosavybės teisės į žemės sklypÄ ar miÅ¡kÄ . Nustačius tokį faktÄ pareiÅ¡kėjas pretendavo į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ ir jam buvo atkurtos nuosavybės teisės į A. P. ir U. P. valdytÄ Å¾emę. Taigi teismo sprendimas buvo priimtas vieninteliam tikslui – atkurti nuosavybės teises . Atkuriant nuosavybės teises į P. valdytÄ Å¾emę, institucijoms užteko 1992m. rugsėjo 11d.,sprendime nurodytų duomenų apie P. Z. ir nekilo jokių abejonių, jog buvo įvaikintas P. Z..

Dabar gi pareiÅ¡kėjas tÄ patį teismo sprendimÄ nori panaudoti paveldėjimo tikslams ir praÅ¡o teismo nustatyti jog tai jis buvo įvaikintas A. P. ir U. P. Pagal bendrÄ taisyklę įvaikinimas sukuria teisines pasekmes tik tuo atveju, kada jis įforminamas įvaikinimo metu galiojusių norminių aktų nustatyta tvarka, t.y. pripažįstamas tik juridinis , bet ne faktinis įvaikinimas. Tik juridinio įvaikinimo atveju įtėviams ir įvaikiams atsiranda tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, kaip giminaičiams pagal kilmę.

PareiÅ¡kėjui nustatytas įvaikinimo faktas nebuvo juridiÅ¡kai įformintas. PareiÅ¡kėjas ir jo atstovė prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ â€“ giminystės santykį . Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 2005m. gruodžio 29d., nutarime Nr. 56 „Lietuvos Respublikos teismų praktikos , taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymÄ , apžvalgoje (toliau apžvalga) yra pasisakęs dėl teismų praktikos nagrinėjant civilines bylas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo, nurodęs , kad pagal LR Civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 1 dalies normÄ teismas privalo vadovautis bendrosiomis LR CPK taisyklėmis , nustatančiomis reikalavimus procesiniams dokumentams, jų formai ir turiniui.

LR CPK 444 ir 445 straipsnių nuostatose nurodytos aplinkybės lemiančios galimybę nustatinėti juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus teisme, tai 1) praÅ¡omas nustatyti faktas turi bÅ«ti juridinis, 2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , 3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia , t.y. ne teismo , tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ .

Å ios įstatymo nuostatos yra imperatyvios , todėl kai nėra bent vienos iÅ¡ nurodytų sÄ lygų, klausimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai. Giminystės santykio nustatymÄ reglamentuoja LR CPK 444 straipsnio 2 dalies 1 punktas. Giminystė yra kraujo ryÅ¡ys tarp asmenų , kilusių vienas iÅ¡ kito arba iÅ¡ bendro protėvio. (LRCK 3.310 straipsnis 1 dalis) Pagal LR CPK 444 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ Â negalima nustatyti vaiko tėvystės ar motinystės, taip pat ir negimininių santykių (pavyzdžiui, svainystės, įvaikinimo, santuokinių, sugyventinių ir kt.) santykių.

Nustatant giminystės santykius, bÅ«tina atsižvelgti į tai ar praÅ¡omas giminystės artumo santykis sukels pareiÅ¡kėjui teisinius padarinius. Asmenų giminystės faktÄ patvirtina civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡ai ar jų pagrindu iÅ¡duodami liudijimai. Apžvalgoje yra konstatuota, jog jeigu pareiÅ¡kėjas turi civilinės metrikacijos įstaigų iÅ¡duotus dokumentus, kuriuose matyti giminystės ryÅ¡iai , tačiau juose pareiÅ¡kėjo nuomone, nurodyti neteisingi duomenys, teismas atsisako priimti tokį pareiÅ¡kimÄ Â (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o jeigu jis priimtas- bylÄ nutraukia. (LR CPK 293 straipsnio 1 punktas) .

Kaip Å¡ioje byloje nustatyta, pareiÅ¡kėjo gimimo liudijime, iÅ¡duotame 1928m. sausio 22d., įraÅ¡o Nr. 20 , tėvai įraÅ¡yti R. Z. ir J. Ž.. Tai žinios apie pareiÅ¡kėjo tėvus . Civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡ai turi svarbiÄ juridinę reikÅ¡mę, nes patvirtina, kad įvyko gimimas, mirtis ar kitas civilinės bÅ«klės aktas ir nurodo tam tikrų pareigų ir teisių atsiradimo laikÄ . Civilinės bÅ«klės aktai yra juridiniai faktai, turintys ypatingai svarbiÄ reikÅ¡mę .

Civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡ai ir jų pagrindu iÅ¡duodami liudijimai turi teisingai atspindėti registruojamus aktus, taip pat kitus reikÅ¡mingus duomenis, kuriuos Å¡ie įraÅ¡ai pažymi. Gimimo liudijime ne tik konstatuojamas asmens gimimo faktas tam tikru laiku, bet yra ir žinios apie jo tėvus, gimimo vietÄ . Nustatyta detali Å¡ių įrašų atlikimo keitimo ir pildymo tvarka, garantuoja jų patikimumÄ ir sÄ lygoja tai, kad civilinės bÅ«klės aktų registravimo knygų įraÅ¡ams apie civilinės bÅ«klės aktus- pirminiams civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡ams- suteikiama didesnė įrodomoji galia. Tikslu apsaugoti Å¡iÄ Ä¯rodomÄ jÄ pirminių civilinių bÅ«klės aktų įrašų galiÄ , įvesta teisminė tokių įrašų nuginčijimo tvarka.

Atsižvelgiant į tokį teisinį reglamentavimÄ jei vaiko gimimo liudijime vaiko tėvu įraÅ¡ytas kitas asmuo, kol Å¡is įraÅ¡as nenuginčytas , negalima tėvystės fakto nustatyti ypatingÄ ja teisena. Kaip matyti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimo bei jo teismo posėdžio metu paaiÅ¡kinimų ir pateikto papildomo reikalavimo įpareigoti civilinės metrikacijos skyrių pakeisti jo gimimo liudijime tėvus, iÅ¡braukiant tikruosius tėvus ir įraÅ¡ant įtėvius, matyti, jog Å¡iuo pareiÅ¡kimu pareiÅ¡kėjas ginčija tėvystės, t.y. ginčija gimimo akto įraÅ¡o , kuriame jo tėvais įraÅ¡yta R.

Z. ir J. Ž. , teisingumÄ , siekdamas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinį faktÄ , kad tai jis buvo įvaikintas , tuo pagrindu iÅ¡taisyti gimimo akto įraÅ¡Ä apie tėvus , įraÅ¡ant kad jo įtėviai yra A. P. ir U. P., kad paveldėtų mirusios S. P.- A. P. brolio M. dukters , palikimÄ . Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatyta, jog pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas pareikÅ¡tas dėl reikalavimo paneigti jo kilmę iÅ¡ tam tikro asmens ir pripažinti jo kilmę iÅ¡ kito asmens, t.y. iÅ¡ esmės dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo.

Tokie reikalavimai negali bÅ«ti sprendžiami vadovaujantis LR CPK 444-448, 514- 516 straipsnių nuostatomis. Pagal suformuluota minėta Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , teismas tokio pareiÅ¡kimo turėjo nepriimti, o jei jį priėmė, tai civilinę bylÄ privalo nutraukti. Å ioje byloje teismas pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ priėmė , todėl civilinė byla nutrauktina .              Teismas, vadovaudamasis LR CPK 444 str.2d. 1p., ir 5 p., 259str.,268str.,270 str.- n u s p r e n d ž i a :

             Civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo P. Z. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo nutraukti.              Nutartis per 7 d. gali bÅ«ti apskųsta Panevėžio apygardos teismui paduodant skundÄ Â per Anykščių rajono apylinkės teismÄ .                           Teisėja                                                                      Zita Gavėnienė