cfb1af55-7586-4f2c-9649-b7b8a3f7eed8 · AnykÅ¡Äių rajono apylinkÄs teismas
Legislator summary
AI generatedgimÄs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) ir AnykÅ¡Äių rajono apylinkÄs teismo 1992m. rugsÄjo 11d., sprendime civilinÄje byloje Nr. 2/1-298/92 minimas A. P., mirusio 1953m., ir U. P. , mirusios 1962m, gyvenusių (duomenys neskelbtini), įvaikis Z. P. yra vienas ir tas pats asmuo- bÅ«tent jis pareiÅ¡kÄjas Z. P.. Teismo posÄdžio metu pareiÅ¡kÄjas, jo atstovÄ paaiÅ¡kino , jog jis yra gimÄs (duomenys neskelbtini). Jo tÄvai buvo J. Ž. ir R. Z.. Nuo 1937 metų pareiÅ¡kÄjÄ buvo įsivaikinÄ jo tÄvo sesuo U.
Legislator headnote
AI generatedcfb1af55-7586-4f2c-9649-b7b8a3f7eed8 · AnykÅ¡Äių rajono apylinkÄs teismas: ir U. P. įvaikis P. Z. yra vienas ir tas pats asmuo, bÅ«tent pareiÅ¡kÄjas P. Z.. Toks faktas jam reikalingas tam, kad jo gimimo įraÅ¡e tÄvais bÅ«tų įraÅ¡yti teismo sprendime nurodyti asmenys U. P. ir A. P.. Pakeitus gimimo įraÅ¡e tÄvus, jis galÄtų paveldÄti S. P. , A. P. brolio M. P. dukters â turtÄ .              Lietuvos Respublikos AukÅ¡Äiausioji taryba (Atkuriamasis Seimas) 1992., gegužÄs 7d., nutarimo Nr.- 2563 âDÄl priemonių agrarinei reformai plÄtotiâ 3 punkte nustatÄ, jog tais atvejais, kai faktiniai įtÄviai įvaikinimo juridiÅ¡kai nÄra įforminÄ, įvaikinimo faktas gali bÅ«ti nustatytas teismo sprendimu.
Full text
                                                                                                  c. b. Nr. 2-525- 266/2014                                                    Proceso Nr. 2-14-3-00397-2014-6 (S)                                                     Procesinio sprendimo kategorijos:                                                                 117.1; 118.9;128.2                                                                                           AnykÅ¡Äių rajono apylinkÄs teismas                                                        N U T A R T I S                                                      2014 m. birželio 26 d.                                               AnykÅ¡Äiai             AnykÅ¡Äių rajono apylinkÄs teismo teisÄja Zita GavÄnienÄ,Sekretoriaujant JÅ«ratei KauÅ¡ylienei, ,Dalyvaujant pareiÅ¡kÄjui  P. Z. , jo atstovei advokatei Eligijai Norkienei-Paplauskei ,Suinteresuoto asmens AnykÅ¡Äių rajono savivaldybÄs administracijos metrikacijos skyriaus vedÄjai Rasai Matiukienei, VieÅ¡ame teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo P. Z. pareiÅ¡kimÄ Â dÄl juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto nustatymo ir,- n u s t a t Ä:             PareiÅ¡kÄjas P. Z. pareiÅ¡kimu kreipÄsi į teismÄ ir praÅ¡Ä nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ â giminystÄs santykį, kad jis Z.
P. gimÄs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) ir AnykÅ¡Äių rajono apylinkÄs teismo 1992m. rugsÄjo 11d., sprendime civilinÄje byloje Nr. 2/1-298/92 minimas A. P., mirusio 1953m., ir U. P. , mirusios 1962m, gyvenusių (duomenys neskelbtini), įvaikis Z. P. yra vienas ir tas pats asmuo- bÅ«tent jis pareiÅ¡kÄjas Z. P.. Teismo posÄdžio metu pareiÅ¡kÄjas, jo atstovÄ paaiÅ¡kino , jog jis yra gimÄs (duomenys neskelbtini). Jo tÄvai buvo J. Ž. ir R. Z.. Nuo 1937 metų pareiÅ¡kÄjÄ buvo įsivaikinÄ jo tÄvo sesuo U.
Z. P. kartu su savo vyru A. P. . Å ie asmenys buvo jo krikÅ¡to tÄvai. Jis su jais gyveno jų namuose ir po jų mirties liko ten gyventi. PriÄmus įstatymÄ dÄl nuosavybÄs teisių atkÅ«rimo, jis kreipÄsi į teismÄ dÄl įvaikinimo, kad galÄtų atkurti nuosavybes teises į P. valdytÄ Å¾emÄ. 1992 metais teismas priÄmÄ sprendimÄ dÄl jo įvaikinimo ir to sprendimo pagrindu jam buvo atkurtos nuosavybÄs teisÄs į U. P. ir A. P. valdytÄ Å¾emÄ. Å iuo metu jis nori paveldÄti S. P. turtÄ .
S. P. yra jo įtÄvio A. P. brolio M. P. dukra. Pagal teismo sprendimÄ dÄl įvaikinimo iÅ¡eitų, jog ji yra jo pusseserÄ. To padaryti jis negali, nes 1992 metų teismo sprendime nÄra nurodyta jo gimimo data ir U. P. ir A. P. anketiniai duomenys, todÄl metrikacijos skyrius atsisako jam iÅ¡duoti gimimo liudijimÄ , kuriame bÅ«tų įraÅ¡yti jo tÄvais U. P. ir A. P.. PriÄmus teismo sprendimÄ jis įvaikinimo juridiÅ¡kai neįregistravo . Teismo posÄdžio metu, įvertinÄs suinteresuoto asmens pareikÅ¡tÄ pastabÄ , papildÄ savo pareiÅ¡kimÄ ir praÅ¡Ä Ä¯pareigoti civilinÄs metrikacijos skyrių  P. Z. gimimo įraÅ¡e padaryti pakeitimus vietoje biologinių tÄvų įraÅ¡yti tÄvais A.
P. ir U. P..              Suinteresuoto asmens AnykÅ¡Äių rajono savivaldybÄs administracijos CivilinÄs metrikacijos skyriaus atstovÄ dÄl pareiÅ¡kimo nurodÄ, jog į skyrių kreipÄsi P. Z. atstovÄ praÅ¡ydama iÅ¡taisyti P. Z. gimimo įraÅ¡e duomenis apie jo tÄvus pagal 1992 metų teismo sprendimÄ , kuriuo buvo konstatuotas įvaikinimo faktas. Tame teismo sprendime nÄra nurodyti paties pareiÅ¡kÄjo anketiniai duomenys, įtÄvių anketiniai duomenis, be to tas įvaikinimas nebuvo juridiÅ¡kai įregistruotas , todÄl atsisakÄ tokį praÅ¡ymÄ tenkinti.
Be to, atstovÄ pažymÄjo, jog jei teismas tenkintų pareiÅ¡kÄjo praÅ¡ymÄ , tai civilinÄs metrikacijos skyrius pats savo iniciatyva negalÄtų iÅ¡taisyti pareiÅ¡kÄjo gimimo akto įraÅ¡e duomenų ir vietoj biologinių tÄvų įraÅ¡yti teismo sprendime nurodytus asmenis, todÄl praÅ¡Ä , kad teismas įpareigotų skyrių tai padaryti.                    CivilinÄ byla nutrauktina.                    Bylos medžiaga, pareiÅ¡kÄjo, jo atstovÄs , suinteresuoto asmens paaiÅ¡kinimais, nustatyta, jog 1992m. rugsÄjo 11d., civilinÄje byloje Nr. 2/1- 298/1992 buvo priimtas teismo sprendimas ir nustatytas juridinÄ reikÅ¡mÄ turintis faktas, kad P. A., mirÄs 1953 metais ir P. U., mirusi 1962 matais , gyvenÄ (duomenys neskelbtini), buvo įvaikinÄ Z.
P.. (b.l. 6) 2014 m. vasario 13d., pareiÅ¡kÄjo P. Z. įgaliotas asmuo kreipÄsi į AnykÅ¡Äių rajono civilinÄs metrikacijos skyrių su praÅ¡ymu iÅ¡taisyti P. Z. gimimo įraÅ¡Ä Nr.20 , sudarytÄ 1928m. sausio 22d., AnykÅ¡Äių Rk bažnyÄioje pagal AnykÅ¡Äių rajono apylinkÄs teismo 1992m. rugsÄjo 11d., sprendimÄ . CivilinÄs metrikacijos skyrius atsisakÄ tenkinti tokį P. Z. praÅ¡ymÄ , nes kilo abejonių dÄl teismo sprendime minimų asmenų tapatybių, nes sprendime nurodyti tik asmenų vardai ir pavardÄs. Tuomet pareiÅ¡kÄjas su pareiÅ¡kimu kreipÄsi į teismÄ ir praÅ¡o nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ - giminystÄs santykį, kad pareiÅ¡kÄjas P. Z. ir teismo sprendime minimas A.
P. ir U. P. įvaikis P. Z. yra vienas ir tas pats asmuo, bÅ«tent pareiÅ¡kÄjas P. Z.. Toks faktas jam reikalingas tam, kad jo gimimo įraÅ¡e tÄvais bÅ«tų įraÅ¡yti teismo sprendime nurodyti asmenys U. P. ir A. P.. Pakeitus gimimo įraÅ¡e tÄvus, jis galÄtų paveldÄti S. P. , A. P. brolio M. P. dukters â turtÄ .              Lietuvos Respublikos AukÅ¡Äiausioji taryba (Atkuriamasis Seimas) 1992., gegužÄs 7d., nutarimo Nr.- 2563 âDÄl priemonių agrarinei reformai plÄtotiâ 3 punkte nustatÄ, jog tais atvejais, kai faktiniai įtÄviai įvaikinimo juridiÅ¡kai nÄra įforminÄ, įvaikinimo faktas gali bÅ«ti nustatytas teismo sprendimu.
Kaip byloje nustatyta 1992m. rugsÄjo 11d., teismo sprendimu nustatytas įvaikinimo faktas tuo metu sukÄlÄ pareiÅ¡kÄjui P. Z. teisines pasekmes, nes buvo priimtas tikslu atkurti nuosavybÄs teisÄs į žemÄs sklypÄ ar miÅ¡kÄ . NustaÄius tokį faktÄ pareiÅ¡kÄjas pretendavo į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ ir jam buvo atkurtos nuosavybÄs teisÄs į A. P. ir U. P. valdytÄ Å¾emÄ. Taigi teismo sprendimas buvo priimtas vieninteliam tikslui â atkurti nuosavybÄs teises . Atkuriant nuosavybÄs teises į P. valdytÄ Å¾emÄ, institucijoms užteko 1992m. rugsÄjo 11d.,sprendime nurodytų duomenų apie P. Z. ir nekilo jokių abejonių, jog buvo įvaikintas P. Z..
Dabar gi pareiÅ¡kÄjas tÄ patį teismo sprendimÄ nori panaudoti paveldÄjimo tikslams ir praÅ¡o teismo nustatyti jog tai jis buvo įvaikintas A. P. ir U. P. Pagal bendrÄ taisyklÄ Ä¯vaikinimas sukuria teisines pasekmes tik tuo atveju, kada jis įforminamas įvaikinimo metu galiojusių norminių aktų nustatyta tvarka, t.y. pripažįstamas tik juridinis , bet ne faktinis įvaikinimas. Tik juridinio įvaikinimo atveju įtÄviams ir įvaikiams atsiranda tarpusavio asmeninÄs ir turtinÄs teisÄs bei pareigos, kaip giminaiÄiams pagal kilmÄ.
PareiÅ¡kÄjui nustatytas įvaikinimo faktas nebuvo juridiÅ¡kai įformintas. PareiÅ¡kÄjas ir jo atstovÄ praÅ¡Ä nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ â giminystÄs santykį . Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo teismo senato 2005m. gruodžio 29d., nutarime Nr. 56 âLietuvos Respublikos teismų praktikos , taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojanÄias juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄių faktų nustatymÄ , apžvalgoje (toliau apžvalga) yra pasisakÄs dÄl teismų praktikos nagrinÄjant civilines bylas dÄl juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄių faktų nustatymo, nurodÄs , kad pagal LR Civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 1 dalies normÄ teismas privalo vadovautis bendrosiomis LR CPK taisyklÄmis , nustatanÄiomis reikalavimus procesiniams dokumentams, jų formai ir turiniui.
LR CPK 444 ir 445 straipsnių nuostatose nurodytos aplinkybÄs lemianÄios galimybÄ nustatinÄti juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄius faktus teisme, tai 1) praÅ¡omas nustatyti faktas turi bÅ«ti juridinis, 2) pareiÅ¡kÄjas neturi dokumentų, patvirtinanÄių tÄ juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , 3) pareiÅ¡kÄjas negali kitokia , t.y. ne teismo , tvarka gauti dokumentų, patvirtinanÄių atitinkamÄ juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinanÄių atitinkamÄ juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ .
Å ios įstatymo nuostatos yra imperatyvios , todÄl kai nÄra bent vienos iÅ¡ nurodytų sÄ lygų, klausimas dÄl juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai. GiminystÄs santykio nustatymÄ reglamentuoja LR CPK 444 straipsnio 2 dalies 1 punktas. GiminystÄ yra kraujo ryÅ¡ys tarp asmenų , kilusių vienas iÅ¡ kito arba iÅ¡ bendro protÄvio. (LRCK 3.310 straipsnis 1 dalis) Pagal LR CPK 444 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ Â negalima nustatyti vaiko tÄvystÄs ar motinystÄs, taip pat ir negimininių santykių (pavyzdžiui, svainystÄs, įvaikinimo, santuokinių, sugyventinių ir kt.) santykių.
Nustatant giminystÄs santykius, bÅ«tina atsižvelgti į tai ar praÅ¡omas giminystÄs artumo santykis sukels pareiÅ¡kÄjui teisinius padarinius. Asmenų giminystÄs faktÄ patvirtina civilinÄs bÅ«klÄs aktų įraÅ¡ai ar jų pagrindu iÅ¡duodami liudijimai. Apžvalgoje yra konstatuota, jog jeigu pareiÅ¡kÄjas turi civilinÄs metrikacijos įstaigų iÅ¡duotus dokumentus, kuriuose matyti giminystÄs ryÅ¡iai , taÄiau juose pareiÅ¡kÄjo nuomone, nurodyti neteisingi duomenys, teismas atsisako priimti tokį pareiÅ¡kimÄ Â (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o jeigu jis priimtas- bylÄ nutraukia. (LR CPK 293 straipsnio 1 punktas) .
Kaip Å¡ioje byloje nustatyta, pareiÅ¡kÄjo gimimo liudijime, iÅ¡duotame 1928m. sausio 22d., įraÅ¡o Nr. 20 , tÄvai įraÅ¡yti R. Z. ir J. Ž.. Tai žinios apie pareiÅ¡kÄjo tÄvus . CivilinÄs bÅ«klÄs aktų įraÅ¡ai turi svarbiÄ juridinÄ reikÅ¡mÄ, nes patvirtina, kad įvyko gimimas, mirtis ar kitas civilinÄs bÅ«klÄs aktas ir nurodo tam tikrų pareigų ir teisių atsiradimo laikÄ . CivilinÄs bÅ«klÄs aktai yra juridiniai faktai, turintys ypatingai svarbiÄ reikÅ¡mÄ .
CivilinÄs bÅ«klÄs aktų įraÅ¡ai ir jų pagrindu iÅ¡duodami liudijimai turi teisingai atspindÄti registruojamus aktus, taip pat kitus reikÅ¡mingus duomenis, kuriuos Å¡ie įraÅ¡ai pažymi. Gimimo liudijime ne tik konstatuojamas asmens gimimo faktas tam tikru laiku, bet yra ir žinios apie jo tÄvus, gimimo vietÄ . Nustatyta detali Å¡ių įrašų atlikimo keitimo ir pildymo tvarka, garantuoja jų patikimumÄ ir sÄ lygoja tai, kad civilinÄs bÅ«klÄs aktų registravimo knygų įraÅ¡ams apie civilinÄs bÅ«klÄs aktus- pirminiams civilinÄs bÅ«klÄs aktų įraÅ¡ams- suteikiama didesnÄ Ä¯rodomoji galia. Tikslu apsaugoti Å¡iÄ Ä¯rodomÄ jÄ pirminių civilinių bÅ«klÄs aktų įrašų galiÄ , įvesta teisminÄ tokių įrašų nuginÄijimo tvarka.
Atsižvelgiant į tokį teisinį reglamentavimÄ jei vaiko gimimo liudijime vaiko tÄvu įraÅ¡ytas kitas asmuo, kol Å¡is įraÅ¡as nenuginÄytas , negalima tÄvystÄs fakto nustatyti ypatingÄ ja teisena. Kaip matyti iÅ¡ pareiÅ¡kÄjo pareiÅ¡kimo bei jo teismo posÄdžio metu paaiÅ¡kinimų ir pateikto papildomo reikalavimo įpareigoti civilinÄs metrikacijos skyrių pakeisti jo gimimo liudijime tÄvus, iÅ¡braukiant tikruosius tÄvus ir įraÅ¡ant įtÄvius, matyti, jog Å¡iuo pareiÅ¡kimu pareiÅ¡kÄjas ginÄija tÄvystÄs, t.y. ginÄija gimimo akto įraÅ¡o , kuriame jo tÄvais įraÅ¡yta R.
Z. ir J. Ž. , teisingumÄ , siekdamas nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turinį faktÄ , kad tai jis buvo įvaikintas , tuo pagrindu iÅ¡taisyti gimimo akto įraÅ¡Ä apie tÄvus , įraÅ¡ant kad jo įtÄviai yra A. P. ir U. P., kad paveldÄtų mirusios S. P.- A. P. brolio M. dukters , palikimÄ . Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatyta, jog pareiÅ¡kÄjo praÅ¡ymas pareikÅ¡tas dÄl reikalavimo paneigti jo kilmÄ iÅ¡ tam tikro asmens ir pripažinti jo kilmÄ iÅ¡ kito asmens, t.y. iÅ¡ esmÄs dÄl tÄvystÄs nuginÄijimo ir nustatymo.
Tokie reikalavimai negali bÅ«ti sprendžiami vadovaujantis LR CPK 444-448, 514- 516 straipsnių nuostatomis. Pagal suformuluota minÄta AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikÄ , teismas tokio pareiÅ¡kimo turÄjo nepriimti, o jei jį priÄmÄ, tai civilinÄ bylÄ privalo nutraukti. Å ioje byloje teismas pareiÅ¡kÄjo pareiÅ¡kimÄ priÄmÄ , todÄl civilinÄ byla nutrauktina .              Teismas, vadovaudamasis LR CPK 444 str.2d. 1p., ir 5 p., 259str.,268str.,270 str.- n u s p r e n d ž i a :
             CivilinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo P. Z. pareiÅ¡kimÄ dÄl juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto nustatymo nutraukti.              Nutartis per 7 d. gali bÅ«ti apskųsta PanevÄžio apygardos teismui paduodant skundÄ Â per AnykÅ¡Äių rajono apylinkÄs teismÄ .                           TeisÄja                                                                      Zita GavÄnienÄ