2021-02-03 Nr. AB-2589-3-61-3-01069-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-208-624/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01069-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2;

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas), 169,05 Eur turtinės ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. Eidamas Tarnybos Lygių galimybių integravimo skyriaus patarėjo pareigas, 2018 m. gruodžio 20 d. gavo kvietimą registruotis dalyvavimui Europos socialistų partijos (toliau – ir PES) rinkiminiame kongrese Madride 2019 m. vasario 21–23 d. (toliau – ir kongresas). 2019 m. sausio 23 d. iš PES gavo patvirtinimą, kad jo dalyvavimas kongrese patvirtintas, ir prašymą pateikti lėktuvo bilietus iki sausio 27 d. Pareiškėjas apie tai nedelsdamas informavo tiesioginį vadovą, Tarnybos Skyriaus vedėją T. V. R., nurodydamas, kad yra Lietuvos socialdemokratų partijos delegatas dalyvauti PES rinkiminėje konferencijoje ir prašys atostogų, kad galėtų įgyvendinti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme (toliau – ir VTĮ, Valstybės tarnybos įstatymas) 17 straipsnio 5 dalyje numatytą valstybės tarnautojo teisę dalyvauti politinėje veikloje ne darbo metu, o taip pat – kad iki sausio 27 d. turi pateikti kongreso organizatoriams lėktuvo bilietus. Pareiškėjas buvo informavęs T. V. R. apie planuojamas atostogas 2019 m. vasario 27 d. – kovo 12 d., todėl pastarasis nurodė, kad prašymus dėl atostogų pareiškėjas pateiktų po 2019 m. sausio 25 d. numatyto valstybės tarnautojo vertinimo, kadangi ketina su pareiškėju kalbėtis apie atostogas.

2.2. Vertinimo metu T. V. R. priekaištavo, kad pareiškėjas dažnai atostogauja, užsiminė, kad jo politinė veikla, narystė organizacijose ir straipsniai žiniasklaidoje kelia problemų. Baigiantis vertinimui, T. V. R. paprašė parašyti du atskirus prašymus dėl atostogų: vieną dėl atostogų suteikimo 2019 m. vasario 21–22 d., kitą – dėl atostogų suteikimo 2019 m. vasario 27 d. – kovo 11 d., nors iki tol galiojo praktika rašyti vieną prašymą. 2019 m. sausio 28 d. T. V. R. suderino, o Lygių galimybių kontrolierė A. S. (toliau – ir Kontrolierė) pasirašė pareiškėjo prašymą suteikti atostogas 2019 m. vasario 27 d. – kovo 12 d., tačiau atsisakė suderinti prašymą suteikti kasmetines atostogas 2019 m. vasario 21–22 d., kadangi 2019 m. vasario 22 d. numatytas Nacionalinių lygybės ir įvairovės apdovanojimų atrankos komisijos (toliau – ir Atrankos komisija) posėdis, kuriam pareiškėjas turės parengti nominacijų apžvalgą. Toks atsisakymo motyvas yra formalus, nes ši funkcija jau anksčiau buvo paskirta apdovanojimų partneriams, todėl realiai nurodytos funkcijos pareiškėjui nereikėjo atlikti, o darbų ir funkcijų, susijusių su Nacionalinių lygybės ir įvairovės apdovanojimų organizavimu, iki pareiškėjo prašymo suteikti atostogas 2019 m. vasario 21–22 d. jam nebuvo skirta.

2.3. Kontrolierė 2019 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. V-8 „Dėl darbo grupės Nacionalinių lygybės ir įvairovės apdovanojimų 2018 organizavimui sudarymo“ sudarė darbo grupę Nacionaliniams lygybės ir įvairovės apdovanojimams organizuoti, įtraukdama pareiškėją į darbo grupės sudėtį (darbo grupės narių funkcijos nebuvo detalizuotos). T. V. R. 2019 m. sausio 31 d. suformulavo pareiškėjui užduotis, pasirengiant 2019 m. vasario 22 d. numatytam Nacionalinių lygybės ir įvairovės apdovanojimų posėdžiui, nurodydamas, kad pareiškėjo asmeninis fizinis dalyvavimas posėdyje yra būtinas, tačiau būtinumo nepagrindė. Pareiškėjas 2019 m. vasario 1 d. informavo Kontrolierę apie galimą diskriminaciją dėl pažiūrų ir dėl priklausymo Lietuvos socialdemokratų partijai, tačiau ji atsisakė imtis veiksmų, kad abejonės dėl priimamų sprendimų dėl atostogų pareiškėjui suteikimo 2019 m. vasario 21–22 d. būtų pašalintos. Nors Kontrolierė ir pripažino, kad pareiškėjo dalyvavimas 2019 m. vasario 22 d. Atrankos komisijos posėdyje nėra būtinas, tačiau atsisakė suteikti kasmetines atostogas 2019 m. vasario 21–22 d., nepateikdama kitų atsisakymo motyvų. Siekdamas suderinti darbuotojo ir darbdavio interesus, pareiškėjas 2019 m. vasario 4 d. ir 2019 m. vasario 19 d. pateikė prašymus dėl nemokamų atostogų suteikimo, įsipareigodamas atlikti nurodytus darbus iki 2019 m. vasario 21 d. bei nurodydamas PES renginio svarbą, tačiau prašymai nebuvo patenkinti, motyvuojant tariama pareiškėjo dalyvavimo 2019 m. vasario 22 d. Atrankos komisijos posėdyje būtinybe. 2019 m. vasario 22 d. pablogėjus sveikatai jis minėtame posėdyje dalyvauti negalėjo, todėl laiku atliktus darbus ir parengtas instrukcijas, kaip vesti posėdį, perdavė pakaitinei komisijos posėdžio sekretorei R. J.; posėdis sėkmingai įvyko pareiškėjui nedalyvaujant.

2.4. 2019 m. vasario 22–23 d. T. V. R. ne darbo metu skambino į viešbutį, kuriame buvo apsistoję kongreso dalyviai, siekdamas įsitikinti, ar pareiškėjas nedalyvavo renginyje. Taigi neteisėtai ir nepagrįstai buvo renkami duomenys apie pareiškėjo politinę veiklą ir asmeninį gyvenimą. 2019 m. vasario 25 d., nesant pagrindo, remiantis T. V. R. 2019 m. vasario 25 d. tarnybiniu pranešimu Nr. BR-32 „Dėl Lygių galimybių integravimo skyriaus patarėjo M. K. darbo 2019 m. vasario 22 d.“, kuriame pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys, buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl tarnybinio nusižengimo dėl pareiškėjo dalyvavimo PES renginyje darbo metu, nors pareiškėjas renginyje nedalyvavo. Kontrolierė, remdamasi minėtu tarnybiniu pranešimu, 2019 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. V-14 „Dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos sudarymo“ sudarė Komisiją tarnybiniam nusižengimui tirti (toliau – ir Komisija), kurios nariu paskyrė T. V. R., taip sudarydama galimybes jam toliau aktyviai rinkti duomenis apie pareiškėjo politinę veiklą ir asmeninį gyvenimą, be to, esant akivaizdžiam viešųjų ir privačių interesų konfliktui, T. V. R. nenusišalino nuo tyrimo. Komisija 2019 m. kovo 8 d. motyvuotoje išvadoje Nr. BR-38 sprendė, kad tarnybinis nusižengimas nepadarytas.

2.5. Tarnyba sudarė sąlygas kitiems darbuotojams derinti darbą ir asmeninį gyvenimą, įskaitant dalyvavimą politinėje veikloje, o vieninteliai netenkinti prašymai nuo 2015 m. per Kontrolierės kadenciją buvo pareiškėjo prašymai suteikti atostogas dalyvavimui politinėje veikloje. Kadangi jo prašymas suteikti atostogas traktuotas skirtingai nei kitų darbuotojų, buvo pažeisti jo teisėti lūkesčiai dėl galimybių derinti darbą ir asmeninį gyvenimą.

2.6. T. V. R. sąmoningai siekė klaidinti Kontrolierę, kad nežinojo apie renginio politinį pobūdį, teikė tikrovės neatitinkančią informaciją, tame tarpe ir pareiškėjo nesakytus teiginius kaip citatas, nenusišalino nuo sprendimų priėmimo, nors abejonės dėl jo nešališkumo buvo aiškiai pareikštos. Kontrolierė, turėdama pagrįstą informaciją, kad kyla abejonių dėl T. V. R. nešališkumo priimant sprendimus, nesiėmė jokių priemonių šias abejones išsklaidyti, ignoravo pareiškėjo 2019 m. vasario 14 d. tarnybiniuose pranešimuose Nr. BR-23 „Dėl mano skyrimo Nacionalinių lygybės ir įvairovės apdovanojimų atrankos komisijos posėdžių sekretoriumi“ ir 2019 m. vasario 20 d. Nr. BR-28 „Dėl Lygių galimybių integravimo skyriaus vedėjo T. V. R. rašto“ pateiktą informaciją. Kontrolierė sąmoningai nelygiai traktavo skirtingoms politinėms jėgoms priklausančius darbuotojus, akivaizdžiai rodė palankumą T. V. R. ir priešiškumą pareiškėjui, nurodydama pradėti nepagrįstą tarnybinį patikrinimą, nesivadovavo nekaltumo prezumpcija pareiškėjo atžvilgiu ir siekė kurti jam orumą žeminančią ir bauginančią darbo aplinką.

2.7. Dėl neteisėtų Kontrolierės ir T. V. R. veiksmų pareiškėjas patyrė 169,05 Eur turtinę žalą, nes registruodamasis dalyvavimui PES kongrese Madride 2019 m. vasario 21–23 d. ir turėdamas pagrįstą ir teisėtą lūkestį, kad jo atostogų suteikimo prašymas bus patenkintas, pirko lėktuvo bilietus Vilnius–Madridas–Vilnius vasario 21–24 d. Dėl nesuteiktų atostogų PES kongrese dalyvauti negalėjo, todėl neturėjo galimybės pasinaudoti nusipirktais nekeičiamais skrydžio bilietais ir gauti už juos kompensaciją. Dėl Kontrolierės ir T. V. R. veiksmų, taip pat patiriamos diskriminacijos ir persekiojimo, neteisėto informacijos apie pareiškėjo politinę veiklą, asmeninį gyvenimą ir sveikatą rinkimo patyrė neigiamus išgyvenimus ir stresą, o institucijoms (Europos socialistų partijai, Antakalnio poliklinikai), kurioms buvo siunčiami nepagrįsti paklausimai, buvo formuojama neigiama nuomonė apie pareiškėjo asmenį, todėl dėl šių veiksmų patirtą moralinę žalą vertina 1 000 Eur.

3. Atsakovas Lietuvos valstybės atstovas Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:

3.1. Pareiškėjas yra Tarnybos karjeros valstybės tarnautojas. Jam 2019 m. I ketvirtį (2019 m. sausio–kovo mėnesiais) buvo suteiktos 22 darbo dienos apmokamų atostogų, didžioji dalis – 2019 m. vasario 27 d. – kovo 12 d. buvo suteikta avansu, t. y. išnaudojus sukauptas kasmetines apmokamas atostogas. 2019 m. balandžio 19 d., birželio 13–14 d. ir liepos 5 d. pareiškėjui jo prašymu suteiktos papildomos neapmokamos atostogos. 2018 m. IV ketvirtį pareiškėjui kasmetinės atostogos buvo suteiktos gruodžio 17–19 d. ir 31 d. Taigi pareiškėjui Tarnyboje ne tik nevaržyta jo teisė į kasmetines atostogas, o priešingai, jam buvo suteikta galimybė pasinaudoti kasmetinių atostogų teise avansu. Dėl pareiškėjui suteikto ilgo kasmetinių atostogų laikotarpio 2018 m. IV – 2019 m. I ketvirčiais, kitiems Tarnybos Skyriaus darbuotojams buvo neproporcingai padidėjęs darbo krūvis. 2019 m. pradžioje Tarnyboje buvo susidaręs itin didelis darbo krūvis (metinės lygių galimybių kontrolieriaus veiklos ataskaitos rengimas, pasirengimas Nacionaliniams lygybės ir įvairovės apdovanojimams ir kt.), todėl pareiškėjo primygtinis reikalavimas jam suteikti papildomas atostogų dienas laikytinas neatsakingu ir pažeidžiančiu kitų Tarnybos darbuotojų teisėtus lūkesčius į vienodą darbo krūvio ir poilsio laiko paskirstymą.

3.2. Pareiškėjas, skirtingai nei planuodamas kitas savo kasmetines atostogas, apie ketinimą dalyvauti kongrese neinformavo nei savo tiesioginio vadovo, nei Kontrolierės. 2019 m. sausio 25 d., t. y. praėjus 5 darbo dienoms po jo grįžimo iš kasmetinių atostogų, pareiškėjas pateikė prašymą suteikti kasmetines atostogas 2019 m. vasario 21–22 d. Nei prašyme, nei žodžiu pareiškėjas Tarnybos neinformavo apie šių atostogų prašymo priežastį (ketinimą dalyvauti kongrese). Toks pareiškėjo elgesys negali būti laikomas sąžiningu darbdavio atžvilgiu, nes darbo užduočių ir atostogų laiko planavimas yra tęstinis-organizacinis procesas, kurio metu būtina užtikrinti Tarnybos vykdomų funkcijų, pareiškėjo bei kitų Tarnybos darbuotojų teisėtų lūkesčių suderinamumą. Skirtingai nei 2019 m. vasario 21–22 d. laikotarpiu prašytų atostogų atveju, atostogų, suteiktų 2019 m. vasario 27 d. – kovo 12 d., laiką pareiškėjas su savo tiesioginiu vadovu derino jau 2018 m. gruodžio 28 d., o darbo užduotys ir jų vykdymo terminai 2019 m. vasario mėn. pareiškėjui buvo nustatomi iki sutarto atostogų laikotarpio.

3.3. Aplinkybė, jog papildomų atostogų dienų pareiškėjas prašė vykimui į kongresą, jokiu būdu negali būti siejama su atsisakymu šias atostogas jam suteikti. Toks sprendimas grįstas išimtinai tik Tarnybos funkcijų vykdymo užtikrinimo poreikiu bei pareiškėjo neatsakingu sprendimu neinformuoti Tarnybos apie ketinimą dalyvauti kongrese iš anksto. Net ir neatsižvelgus į pareiškėjo neatsakingą savo atostogų laiko planavimą, Kontrolierė ieškojo galimybių sudaryti galimybę pareiškėjui vykti į kongresą (trumpinti 2019 m. vasario 27 d. – kovo 12 d. kasmetinių atostogų laikotarpį arba perkelti šį laikotarpį į 2019 m. II ketvirtį), tačiau pareiškėjas visų siūlomų sprendimų atsisakė.

3.4. Pareiškėjas 2019 m. vasario 22 d. 13 val. turėjo dalyvauti Tarnyboje organizuotame Atrankos komisijos posėdyje, kuriame turėjo vykdyti posėdžio sekretoriaus pareigas, tačiau tą pačią dieną 10.15 val. elektroniniu paštu informavo T. V. R., jog posėdyje galimai nedalyvaus, nes pasijuto blogai ir išvyko pas gydytoją. Apie savo nedarbingumą dėl ligos pareiškėjas Tarnybos neinformavo, o Atrankos komisijos posėdyje ir savo darbo vietoje Tarnyboje tą dieną nepasirodė, t. y. kilus pagrįstoms abejonėms dėl pareiškėjo galimo tarnybinio nusižengimo padarymo, buvo atliktas tyrimas, kurį atlikus nustatyta, jog pareiškėjas tarnybinio nusižengimo 2019 m. vasario 22 d. nepadarė.

3.5. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 (2018 m. gruodžio 27 d. redakcija) patvirtintą Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas) komisija tarnybiniam nusižengimui tirti sudaroma ne mažiau kaip iš 3 asmenų: valstybės tarnautojo, galimai padariusio tarnybinį nusižengimą, tiesioginio vadovo ar jo įgalioto asmens, už įstaigos personalo administravimą atsakingo asmens, kitų įstaigos valstybės tarnautojų. Taigi T. V. R. dalyvavimas Komisijoje buvo būtinas.

3.6. Tarnyba pareiškėjo atžvilgiu neteisėtų veiksmų neatliko, dėl to pareiškėjo reikalavimas atlyginti dėl lėktuvo bilietų įsigijimo kilusią turtinę žalą (169,05 Eur) yra nepagrįstas. Be to, apmokėjimą už lėktuvo bilietus į Madridą (iš ko kildinama pareiškėjo patirta turtinė žala) pareiškėjas atliko 2019 m. sausio 29 d., t. y. jau žinodamas apie tiesioginio vadovo sprendimą nesuderinti jo 2019 m. sausio 25 d. prašymo dėl atostogų suteikimo (nesuderinimo žyma atlikta 2019 m. sausio 28 d.). Taip pat pareiškėjas galimai elgėsi nesąžiningai, nes, motyvuodamas noru dalyvauti kongrese, prašė suteikti atostogas 2019 m. vasario 21–22 d. (ketvirtadienį-penktadienį), tačiau lėktuvo bilietus iš Madrido į Vilnių įsigijo 2019 m. vasario 25 d. (lėktuvo nusileidimo laikas Vilniaus oro uoste – 2019 m. vasario 25 d., pirmadienį 09.25 val.), t. y. neketino atvykti į darbą Tarnyboje laiku ir 2019 m. vasario 25 d. Kadangi pareiškėjas nepateikė jokių neturtinę žalą pagrindžiančių duomenų, be to, jo atžvilgiu neatlikta jokių neteisėtų veiksmų, galinčių sudaryti pagrindą neturtinės žalos kilimui, šis pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino, t. y. priteisė jam iš Tarnybos 169,05 Eur turtinės ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

5. Vertindamas pareiškėjo nurodytas aplinkybes, susijusias su diskriminacija dėl jo politinių pažiūrų, teismas vadovavosi Lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 1 punkto, 2 straipsnio 5 dalies, 4 straipsnio, 7 straipsnio 2, 8 punktų, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Europos Bendrijos sutarties, 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvos 2000/43/EB, 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 2000/78/EB nuostatomis.

6. Teismas nurodė, kad įvertinus ginčo situacijos faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, apibrėžiantį asmens diskriminavimą dėl jo politinių pažiūrų, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas buvo tiesiogiai ar netiesiogiai diskriminuojamas dėl jo politinių pažiūrų ar vykdomos politinės veiklos. Teismas vertino, kad šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad atostogų nederinimas ir jų nesuteikimas pareiškėjui yra susiję būtent su jo politinėmis pažiūromis, o ne su kitomis aplinkybėmis, nes pareiškėjo teiginiai dėl diskriminacijos iš esmės yra pagrįsti jo paties subjektyvaus pobūdžio vertinimu ir atitinkamu situacijos interpretavimu. Byloje nėra pateikta konkrečių prima facie (iš pirmo žvilgsnio) aiškių ir konkrečių įrodymų diskriminacijai dėl jo politinių pažiūrų konstatuoti. Teismas sprendė, kad byloje nenustatyta, jog pareiškėjas, kuriam nebuvo suteiktos atostogos 2019 m. vasario 21–22 d., buvo diskriminuojamas dėl jo politinių pažiūrų ar vykdomos politinės veiklos.

7. Teismo nuomone, bylos faktinės aplinkybės, pagrįstos byloje esančių įrodymų visuma, sudaro pagrindą daryti išvadą, jog pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeistas lygiateisiškumo principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 3 straipsnio 9 punkte, nes 2019 m. vasario 21–22 d. nesuteikus jam mokamų ir nemokamų atostogų, kurių metu jis ketino dalyvauti Europos socialistų partijos rinkiminiame kongrese, jis atsidūrė nelygiavertėje padėtyje, lyginant su kitais darbuotojais.

8. Šiuo aspektu teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas prašymus suteikti atostogas 2019 m. vasario 21–22 d. (tiek mokamas, tiek nemokamas) teikė tris kartus, prie 2019 m. vasario 15 d. prašymo pateikdamas įrodymus, pagrindžiančius atostogų būtinumą (kongreso programą). Tarnyba, nederindama pareiškėjo atostogų ir motyvuodama tai būtinu pareiškėjo dalyvavimu Atrankos komisijos posėdyje, nepagrindė aplinkybės, kad būtent pareiškėjas turi dalyvauti Atrankos komisijos posėdyje, kad būtent jis, o ne kitas asmuo, turėjo būti paskirtas Atrankos komisijos sekretoriumi, bei kad pareiškėjas šiuo atveju buvo nepakeičiamas, o jo funkcijų negalėjo atlikti kitas Tarnybos darbuotojas, taip pat, kad nebuvo galimybės pakeisti Atrankos posėdžio datos, nors pareiškėjo 2019 m. vasario 4 d. ir vasario 15 d. prašymuose buvo nurodytas konkretus tikslas ir pateikti įrodymai, patvirtinantys atostogų būtinumą. Pareiškėjas į darbo grupę buvo įtrauktas tik 2019 m. sausio 29 d., o Komisijos sekretoriumi paskirtas tik 2019 m. vasario 14 d. Kontrolierės įsakymu, t. y. po to, kai pareiškėjas buvo pateikęs 2019 m. sausio 25 d. ir vasario 4 d. prašymus dėl atostogų suteikimo 2019 m. vasario 21–22 d. Teismas pažymėjo, kad Tarnybos argumentas, jog buvo svarstoma perkelti Atrankos komisijos posėdį į kitą dieną, tačiau toks sprendimas nepriimtas motyvuojant, kad bus neproporcingai padidintas kitų darbuotojų darbo krūvis, yra nepagrįstas nei konkrečiomis aplinkybėmis, nei įrodymais. Teismas vertino, kad nemokamų atostogų suteikimas kitiems darbuotojams paneigė atsakovo nurodytus argumentus, kad 2018 m. IV ketvirtį – 2019 m. I ketvirtį buvo itin didelis darbo krūvis, dėl kurio pareiškėjo prašymas dėl atostogų suteikimo buvo įvertintas kaip neatsakingas ir pažeidžiantis kitų Tarnybos darbuotojų teises.

9. Byloje nustatytų aplinkybių visuma teismui sudarė pagrindą daryti išvadą, kad pareiškėjui nesuteikus atostogų 2019 m. vasario 21–22 d., o jam 2019 m. vasario 4 d. ir vasario 15 d. prašymuose papildomai ir aiškiai deklaravus priežastis, dėl kurių šie prašymai buvo teikiami, Tarnyba nuosekliais savo veiksmais sudarė situaciją, kuomet pareiškėjas buvo laikomas nelygiavertėje padėtyje su kitais Tarnybos darbuotojais. Tokiu būdu Taryba nepagrįstai apribojo pareiškėjo teisę į atostogas, jam siekiant dalyvauti politinėje veikloje. Remdamasis išdėstytais argumentais teismas sprendė, kad dėl šių neteisėtų Tarnybos veiksmų (lygiateisiškumo principo pažeidimo) pareiškėjui kilo neigiamos pasekmės, nes jam buvo užkirsta galimybė dalyvauti PES kongrese (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 str., 6.247 str.).

10. Dėl pareiškėjo argumentų, kad jo atžvilgiu buvo neteisėtai pradėtas tyrimas dėl tarnybinio nusižengimo, teismas nurodė, kad šios aplinkybės byloje nebus vertinamos ir nebus nagrinėjamas tarnybinio nusižengimo tyrimo pradėjimo, taip pat Kontrolierės 2019 m. kovo 12 d. įsakymo Nr. P-24, kuriuo buvo pripažinta, kad pareiškėjas 2019 m. vasario 22 d. savo veiksmais nepažeidė VTĮ 3 straipsnio 1 dalies 13 punkto, 16 straipsnio 1 dalies 4, 6, 10 punktų ir tarnybinio nusižengimo nepadarė, pagrįstumas ir teisėtumas, kadangi pareiškėjas nepasinaudojo savo teise iniciuoti ginčą dėl galimai neteisėtų Tarnybos veiksmų atliekant tarnybinį patikrinimą, o šių aplinkybių nagrinėjimas turėtų būti atskiros bylos dalyku.

11. Vertindamas pareiškėjo teiginius, kad Tarnyba neteisėtai rinko informaciją apie jo asmeninį gyvenimą ir politinę veiklą, jį persekiojo, teikė tikrovės neatitinkančią informaciją, teismas nurodė, kad Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 2019 m. lapkričio 25 d. priėmė sprendimą Nr. 3R-1040 (2.13-1.) „Dėl M. K. 2019-05-21 skundo“, kurį pareiškėjas yra apskundęs Vilniaus apygardos administraciniam teismui administracinėje byloje Nr. eI2-1769-426/2020. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo nurodyti argumentai dėl galimai neteisėtai rinktos informacijos apie jo asmeninį gyvenimą ir politinę veiklą, jo persekiojimo ir tikrovės neatitinkančios informacijos apie jį teikimo bus nagrinėjami kitoje administracinėje byloje, teismas šių pareiškėjo argumentų nevertino ir dėl jų nepasisakė.

12. Spręsdamas klausimą dėl pareiškėjui priteistos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, teismas nurodė, kad turtinės žalos pareiškėjui padarymo faktas nustatytas neteisėtais Tarnybos veiksmais, konstatavus, jog Tarnyba, nesuteikdama pareiškėjui atostogų 2019 m. vasario 21–22 d., pažeidė lygiateisiškumo principą, įtvirtintą Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 9 punkte. Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo patirtą turtinės žalos dydį sudaro 169,05 Eur kaina už skrydžių bilietus, kuriais pareiškėjas negalėjo pasinaudoti dėl nesuteiktų atostogų. Nustatęs visas civilinės atsakomybės kilimo sąlygas, teismas priteisė iš atsakovo pareiškėjo naudai 169,05 Eur turtinės žalos atlyginimą.

13. Teismo nuomone, Tarnybos neteisėti veiksmai, kuomet pažeidžiant lygiateisiškumo principą pareiškėjui nebuvo suteiktos atostogos, apribojant jam teisė dalyvauti jo politines pažiūras atitinkančioje veikloje, galėjo turėti įtakos jo patirtiems išgyvenimams, t. y. pareiškėjas galėjo pasijusti pažemintas, jausti nepatogumą. Taigi šiuo atveju yra teisinis pagrindas priteisti pareiškėjui iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą.

14. Nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį teismas atsižvelgė į nustatytų neteisėtų veiksmų pobūdį, jų įtaką tolesnei pareiškėjo tarnybinei veiklai, į sumenkintą požiūrį į pareiškėją, nes apie jį buvo formuojama neigiama nuomonė, į tai, kad pareiškėjas jautėsi bauginamas ir žeminamas, nes jo teisės buvo pažeistos negrįžtamai. Teismas priėjo prie išvados, kad neturtinės žalos nepriteisimo atveju pareiškėjo pažeista teisė iš esmės liktų neapginta, todėl priteisė jam prašomą 1 000 Eur dydžio sumą neturtinei žalai atlyginti.

III. 15. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmesti. Apeliaciniame skunde nurodoma:

15.1. Teismas 2019 m. balandžio 3 d. nutartimi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundo reikalavimus pripažinti Tarnybos veiksmus pažeidžiančiais inter alia (be kita ko) Viešojo administravimo įstatymo nuostatas. Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2019 m. birželio 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-371-822/2019 pirmosios instancijos teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartį paliko nepakeistą. Tačiau teismas nesilaikė nustatytų ginčo nagrinėjimo ribų ir sprendimu konstatuodamas Tarnybos padarytą Viešojo administravimo įstatymo pažeidimą pažeidė Tarnybos, kaip proceso dalyvio, teises.

15.2. Nors teismas pripažino, kad pareiškėjo politinės pažiūros nebuvo jo galimai nelygiaverčio traktavimo Tarnyboje priežastimi, tačiau nepagrįstai konstatavo, jog Kontrolierės sprendimas nesuteikti pareiškėjui atostogų 2019 m. vasario 21–22 d. pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 9 punkte įtvirtintą lygiateisiškumo principą, taip nukrypdamas nuo suformuotos teismų praktikos.

15.3. Teismas privalėjo vertinti visas su pareiškėjo atostogų suteikimu Tarnyboje susijusias sąlygas, tačiau to neatliko. Teismas nevertino, dėl kokio asmens tapatybės požymio ar savybės pareiškėjas galimai atsidūrė mažiau palankioje padėtyje nei kiti asmenys. Teismas taip pat nesiaiškino, kokie kiti asmenys, skirtingai nei pareiškėjas, Tarnyboje buvo traktuojami labiau palankiai nei jis. Teismas nevertino Tarnybos pateiktų įrodymų, jog pareiškėjui Tarnyboje ne tik kad nebuvo varžoma jo teisė į kasmetines atostogas, bet priešingai – skirtingai, nei kitiems Tarnybos darbuotojams, pareiškėjui buvo suteikta galimybė gauti kasmetines atostogas didesne, nei nustato įstatymas apimtimi. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pavėluotai Tarnybai pranešdamas apie renginio, kuriame ketino dalyvauti, pobūdį ir informuodamas apie iš anksto įsigytus kelionės bilietus, pareiškėjas nesielgė sąžiningai darbdavio (Tarnybos) atžvilgiu.

15.4. Pareiškėjo prašytų atostogų metu vykęs Komisijos posėdis nebuvo vienintelė atsisakymo suteikti pareiškėjui papildomas atostogas priežastis. Be su pareiškėjo maksimalių kasmetinių atostogų trukmės viršijimu susijusių aplinkybių, teismui buvo pateiktos ir kitos esminės priežastys, t. y. metinės veiklos ataskaitos rengimas, Nacionalinių lygybės ir įvairovės apdovanojimų organizavimas. 2019 m. I ketvirtį Tarnybos darbuotojams (įskaitant pareiškėją) buvo itin padidėjęs darbo krūvis, dėl ko papildomų atostogų pareiškėjui suteikimas būtų objektyviai nepagrįstas.

15.5. Teismas sprendime darė nepagrįstą prielaidą, kad Tarnyba nepateikė įrodymų, jog 2019 m. vasario 22 d. vykusio Nacionalinių lygybės ir įvairovės apdovanojimo atrankos komisijos posėdžio datos nebuvo galimybės perkelti į kitą dieną. Kontrolierė negalėjo organizuoti pirmojo Nacionalinių lygybės ir įvairovės apdovanojimų komisijos posėdžio vėlesne data, nes Tarnybos darbuotojai turėjo tik 23 darbo dienas parengiamiesiems darbams iki Nacionalinių lygybės ir įvairovės apdovanojimų renginio atlikti.

15.6. Teismas nepagrįstai priteisė pareiškėjui turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Priteisdamas turtinę žalą pareiškėjui už jo įsigytus kelionės lėktuvu bilietus teismas nevertino Tarnybos nurodytos faktinės aplinkybės, jog bilietą iš Madrido į Vilnių pareiškėjas įsigijo 2019 m. vasario 25 d. (pirmadieniui), t. y. pareiškėjo darbo laiku Tarnyboje. Pareiškėjas Tarnybos neprašė 2019 m. vasario 25 d. suteikti jam nedarbo dieną, o lėktuvo nusileidimo laikas Vilniaus oro uoste 2019 m. vasario 25 d. buvo numatytas 09.25 val. Dėl minėtos priežasties turtinės žalos priteisimas už bilietus įsigytus kelionei, turėjusiai vykti pareiškėjo darbo laiku, yra visiškai nepagrįstas.

16. Pareiškėjas M. K. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo nutraukti apeliacinį procesą pagal ABTĮ 138 straipsnio 8 dalį arba apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma:

16.1. Apeliacinis skundas paduotas praleidus ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje nustatytą 30 kalendorinių dienų terminą, kuris baigėsi 2020 m. kovo 20 d. Teismas nepagrįstai priėmė atsakovo pateiktą apeliacinį skundą, nepriėmęs nutarties dėl termino apeliacinio skundo paduoti atnaujinimo, taip pažeisdamas ABTĮ 132 straipsnio 2 dalį. Be to, atsakovas teismui nepateikė jokių pagrįstų termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežasčių ir nepašalino teismo nurodytų apeliacinio skundo trūkumų.

16.2. Teismas, taikydamas materialinės teisės normas ir remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. birželio 5 d. nutartimi administracinėje byloje AS-371-822/2019, pagrįstai vertino Tarnybos veiksmus Viešojo administravimo įstatymo nuostatų prasme ir pasisakė dėl šių veiksmų pagrįstumo bei teisėtumo.

16.3. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas buvo skirtingai traktuojamas lyginant su kitais Tarnybos darbuotojais. Atsakovas nepateikė pagrįstų įrodymų, kad pareiškėjo skirtingas traktavimas lyginant su kitais tarnybos darbuotojais būtų objektyvus ir pateisinamas. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų pagrįsti savo teiginiams apie 2019 m. I ketvirtį Tarnyboje labai išaugusį darbo krūvį. Pareiškėjo atostogų metu 2019 m. I ketvirtį nei vienam darbuotojui nebuvo pavesta jo pavaduoti, nemokamos atostogos buvo suteikiamos kitiems darbuotojams (V. G., M. J.), kasmetinės atostogos suteiktos Teisės skyriaus vedėjui V. M..

16.4. Atsakovo teiginys, kad pareiškėjas viršijo maksimalią suteikiamų atostogų trukmę neatitinka faktinių aplinkybių. Pareiškėjas, 2019 m. sausio 25 d. teikdamas prašymus suteikti 2 ir 9 darbo dienas kasmetinių atostogų, buvo nepanaudojęs 14 darbo dienų kasmetinių atostogų už einamuosius metus.

16.5. Pareiškėjas, įsigydamas skrydžio bilietus Vilnius-Madridas-Vilnius, negalėjo žinoti, kad jo prašymas nebus suderintas. Teismas pagrįstai nustatė pareiškėjui padarytos materialinės žalos dydį, nes nesuteikus atostogų, jis neteko galimybės dalyvauti rinkiminiame kongrese, o tuo pačiu – ir gauti kompensaciją už įsigytus bilietus. Tarnybos prielaidos dėl pareiškėjo ketinimų nebūti darbe 2019 m. vasario 25 d. tėra spėlionės, kadangi pareiškėjas turėjo galimybę suderinus jo atostogas pasikeisti skrydžio bilietą arba organizuoti kelionę taip, kad 2019 m. vasario 25 d. atvyktų į darbą laiku (pavyzdžiui autobusu), tačiau šios pareiškėjo patirtos išlaidos nebūtų kompensuojamos renginio organizatorių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Tarnybos veiksmų nesuteiktus jam atostogų 2019 m. vasario 21–22 d., atlyginimo.

18. Pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad Tarnyba 2019 m. vasario 21–22 d. nesuteikusi pareiškėjui mokamų ir nemokamų atostogų, kurių metu jis ketino dalyvauti Europos socialistų partijos rinkiminiame kongrese, pažeidė lygiateisiško principą, įtvirtintą Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 9 punkte, priteisė jam 169,05 Eur turtinės žalos, kuria sudarė įsigytų ir nepanaudotų skrydžių bilietų kaina, ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Tarnyba, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

19. Pareiškėjas atsiliepime į Tarnybos apeliacinį skundą prašo nutraukti apeliacinį procesą pagal ABTĮ 138 straipsnio 8 dalį, kadangi apeliacinis skundas paduotas praleidus ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, o teismas priėmė atsakovo pateiktą apeliacinį skundą nepriėmęs nutarties dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo (teismas šį klausimą išsprendė rezoliucija). Vertindama šį pareiškėjo prašymą, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliacinis procesas pagal ABTĮ 138 straipsnio 8 dalį gali būti nutrauktas, jeigu paaiškėtų trūkumai, nurodyti ABTĮ 138 straipsnio 3 dalyje, iš jų – ir jeigu apeliacinis skundas paduotas praleidus nustatytą terminą ir šis terminas neatnaujinamas. Ginčo atveju pirmosios instancijos teismas, nors ir nenurodydamas motyvų, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrįstai atnaujino terminą apeliaciniam skundui paduoti: atsakovas, kuris terminą apeliaciniams skundui paduoti praleido tikrai nežymiai, nurodė priežastis, kurios, atsižvelgiant į 2020 m. kovo mėn. aplinkybes, susijusias su būtinybe dėl pandemijos naujai organizuoti darbą įstaigose, gali būti vertinamos kaip pakankamos atnaujinti praleistą terminą procesiniam veiksmui atlikti.

20. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 ir 2 d.), visų pirma, pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011). Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi, apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

21. Kai yra pagrindas pripažinti, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

22. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas nesilaikė nustatytų ginčo nagrinėjimo ribų ir sprendime, konstatuodamas Tarnybos padarytą Viešojo administravimo įstatymo nuostatų pažeidimą, pažeidė Tarnybos, kaip proceso dalyvio, teises.

23. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismas su skundu, prašė 1) pripažinti, kad Lygių galimybių kontrolierė A. S., atsisakydama patenkinti, ir Tarnybos Lygių galimybių integravimo skyriaus vedėjas T. V. R., atsisakydamas suderinti, pareiškėjo 2019 m. sausio 25 d. prašymą dėl kasmetinių atostogų suteikimo, 2019 m. vasario 4 d. prašymą dėl nemokamų atostogų suteikimo, 2019 m. vasario 15 d. (įteiktas 2019 m. vasario 19 d.) prašymą dėl nemokamų atostogų suteikimo 2019 m. vasario 21–22 d. pažeidė Lygių galimybių įstatymo 7 straipsnio 2, 6 punktus, VTĮ 3 straipsnio 1 dalies 8, 10 ir 13 punktus, Viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus, veikė šališkai ir diskriminavo pareiškėją dėl pažiūrų – buvimo Lietuvos socialdemokratų partijos nariu, dėl ko buvo nepagrįstai apribotos pareiškėjo teisės dalyvauti politinėje veikloje;

2) pripažinti, kad Tarnybos Lygių galimybių integravimo skyriaus vedėjas T. V. R., neteisėtai rinkdamas informaciją apie pareiškėjo politinę veiklą ir asmeninį gyvenimą bei pateikdamas ją 2019 m. vasario 25 d. tarnybiniame pranešime Nr. BR-32 „Dėl Lygių galimybių integravimo skyriaus patarėjo M. K. darbo 2019 m. vasario 22 d.“, taip pat teikdamas tikrovės neatitinkančią informaciją 2019 m. vasario 18 d. rašte Nr. BR-24 „Dėl Lygių galimybių integravimo skyriaus patarėjo M. K. 2019 m. vasario 14 d. tarnybinio pranešimo Nr. BR-23“, nenusišalindamas nuo dalyvavimo sprendžiant klausimą dėl atostogų pareiškėjui suteikimo 2019 m. vasario 21–22 d. ir nenusišalindamas nuo pagal Lygių galimybių kontrolierės 2019 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. V-14 „Dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos sudarymo“ komisijos veiklos, persekiojo pareiškėją dėl skundo dėl diskriminacijos teikimo ir taip pažeidė Lygių galimybių įstatymo 7 straipsnio 8 punktą, VTĮ 3 straipsnio 1 dalies 8, 10 ir 13 punktus, 16 straipsnio 1 dalies 5 punktą;

3) pripažinti, kad Lygių galimybių kontrolierė A. S., 2019 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. V-14 „Dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos sudarymo“ sudarydama komisiją dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo ir paskirdama šios komisijos nariu T. V. R., be pagrindo 2019 m. kovo 5 d. paklausimu Nr. (1.4)S-122/2 „Dėl 2019 m. vasario 22 d. M. K. išduoto nedarbingumo pažymėjimo“ kreipdamasi į Antakalnio polikliniką dėl pareiškėjui 2019 m. vasario 22 d. išduoto nedarbingumo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrįstumo, persekiojo pareiškėją dėl skundo dėl diskriminacijos teikimo ir taip pažeidė Lygių galimybių įstatymo 7 straipsnio 8 punktą, VTĮ 3 straipsnio 1 dalies 8, 10 ir 13 punktus, 16 straipsnio 1 dalies 5 punktą;

4) priteisti dėl neteisėtų Tarnybos veiksmų patirtą 169,05 Eur materialinę žalą, remiantis CK 6.271 straipsniu;

5) priteisti dėl neteisėtų Tarnybos veiksmų patirtą moralinės žalos atlyginimą 1 000 Eur, remiantis CK 6.271 straipsniu.

24. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. balandžio 3 d. nutartimi atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundo dalį dėl 1–3 reikalavimų. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartimi, padavė atskirąjį skundą, kurį išnagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. birželio 5 d. nutartimi administracinėje byloje AS-371-822/2019 skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas minėta nutartimi išaiškino, kad „pareiškėjo skundo 1–3 reikalavimai, pripažinti tam tikrus Tarnybos veiksmus šališkais ir diskriminuojančiais pareiškėją dėl politinių pažiūrų, taip pat pažeidžiančiais Lygių galimybių įstatymo, Valstybės tarnybos įstatymo, Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, t. y. iš esmės šiuos veiksmus pripažinti neteisėtais, yra jo reikalavimo atlyginti dėl tokių veiksmų tariamai patirtą žalą faktinis pagrindas ir gali būti tik motyvas teismui priimant sprendimą dėl pareiškėjo prašomo priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, o ne kaip atskiri ir savarankiški skundo teismui reikalavimai, nes jų tenkinimas ar netenkinimas niekaip neišspręstų tarp šalių kilusio ginčo. <...> pirmąja instancija administracinę bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo reikalavimų priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, vertins pareiškėjo skundo 1–3 reikalavimuose nurodytus Tarnybos (jos pareigūnų) veiksmus, iš kurių pareiškėjas kildina prašomą atlyginti žalą, bei pasisakys dėl šių veiksmų teisėtumo“.

25. Taigi atsakovas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė nustatytų ginčo nagrinėjimo ribų. Kaip jau buvo minėta, pareiškėjas prašomą priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą kildino iš Tarnybos veiksmų, galbūt pažeidžiančių Lygių galimybių įstatymo, Valstybės tarnybos įstatymo, Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, todėl teismas, vertindamas tokių pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, nei ginčo nagrinėjimo ribų, nei atsakovo teisių nepažeidė.

26. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo išvada dėl Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 9 punkte įtvirtinto lygiateisiškumo principo pažeidimo nesuteikus pareiškėjui atostogų 2019 m. vasario 21–22 d.

27. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 29 straipsnyje įtvirtinta, jog įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad šiame straipsnyje įtvirtintas visų asmenų lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams principas.

Jo turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant, ir vykdant teisingumą. Šis principas įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pačius faktus savavališkai vertinti skirtingai (žr., Konstitucinio Teismo 1996 m. sausio 24 d. nutarimą). Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog visų asmenų lygybės pagal įstatymą principas – tai demokratinės visuomenės pagrindas. Asmenų lygybės principas gali būti apibūdinamas kaip nediskriminacija. Diskriminacija paprastai suprantama kaip asmens ar asmenų grupės padėties kitų asmenų atžvilgiu pakeitimas be objektyviai pateisinamo pagrindo.

Tačiau tam tikrais atvejais, t. y. esant pakankamai motyvuotam ir pagrįstam reikalui, įstatymu atskiroms subjektų grupėms galima nustatyti specialų teisinį statusą ar įtvirtinti tam tikrus teisinės padėties ypatumus (žr. Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d. nutarimą). Šis principas reikalauja, kad teisėje pagrindinės teisės ir pareigos būtų įtvirtintos visiems vienodai; šis principas reiškia žmogaus prigimtinę teisę būti traktuojamam vienodai su kitais, įpareigoja vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai, bet nepaneigia to, kad įstatymu gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu.

Lygybės principas pažeidžiamas, kai tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, yra kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisintinas (žr., Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 20 d. nutarimą, 2012 m. birželio 29 d. nutarimą, 2013 m. gegužės 16 d. nutarimą ir kt.).

28. Lygiateisiškumo principo svarbą viešajame administravime parodo ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnis, įvirtinantis viešojo administravimo subjektų pareigą laikytis šio principo. Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 9 punktu, lygiateisiškumo principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas administracinius sprendimus, turi atsižvelgti į tai, kad įstatymui visi asmenys lygūs, ir negali varžyti jų teisių ar teikti jiems privilegijų dėl jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės ir turtinės padėties, išsilavinimo, religinių ar politinių pažiūrų, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų aplinkybių.

29. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjui 2019 m. vasario 21–22 d. nesuteikus mokamų ir nemokamų atostogų, kurių metu jis ketino dalyvauti Europos socialistų partijos rinkiminiame kongrese, pareiškėjas atsidūrė nelygiavertėje padėtyje, lyginant su kitais darbuotojais. Darydamas tokią išvadą teismas atsižvelgė į aplinkybes, kad: byloje nėra pateikta duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kokiais kriterijais vadovaujantis atostogos Tarnybos valstybės tarnautojams ar darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, yra nesuteikiamos, nes Tarnybos atstovas teismo posėdyje patvirtino, jog atostogų suteikimo tvarka Tarnyboje vidaus teisės aktuose yra nereglamentuota; iki atostogų nesuteikimo pareiškėjui 2019 m. vasario 21–22 d. Tarnyboje nebuvo nei vieno atvejo, kad kitiems darbuotojams nebūtų suderintos ir nesuteiktos mokamos ar nemokamos atostogos jų prašomu laiku, nepriklausomai nuo tokio prašymo pateikimo iki atostogų pradžios laiko, prašomų atostogų priežasties ar tuo pagrindu, kad darbuotojas prašo atostogas suteikti avansu (I t., b. l. 31–32); atskirais atvejais Tarnyboje kitų darbuotojų teikti prašymai dėl nemokamų atostogų suteikimo panašiu, kaip ir pareiškėjo prašytu laikotarpiu, net nebuvo suderinti, tačiau atostogos buvo suteiktos (I t., b. l. 180–181); Tarnyba nepaneigė argumento, kad kitiems darbuotojams atostogos panašiu metu, kaip prašė pareiškėjas, buvo suderintos ir suteiktos, nors prašymas dėl nemokamų atostogų suteikimo 2019 m. vasario 18 d. buvo pateiktas tik 2019 m. vasario 14 d. (I t., b. l. 182–183); Tarnyba neįrodė, kad 2018 m. IV ketvirtį – 2019 m. I ketvirtį buvo itin didelis darbo krūvis, dėl kurio pareiškėjo prašymas dėl atostogų suteikimo buvo įvertintas kaip neatsakingas ir pažeidžiantis kitų Tarnybos darbuotojų teises; taip pat Tarnyba neįrodė, kad pareiškėjo fizinis dalyvavimas 2019 m. vasario 22 d. Atrankos komisijos posėdyje buvo neišvengiamai būtinas ar komisijos sekretoriaus funkcijų šiame posėdyje negalėjo atlikti kitas paskirtas asmuo.

30. Taigi, priešingai nei teigia atsakovas, pirmosios instancijos teismas įvertino su pareiškėjo atostogų suteikimu Tarnyboje susijusias sąlygas. Aplinkybė, kad teismas sprendime nenurodė Tarnybos darbuotojų vardų ir pavardžių, kuriems pareiškėjo prašytu laikotarpiu buvo suteiktos atostogos, savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad teismas šių faktų nevertino. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas nurodė byloje pateiktus įrodymus (bylos lapų numerius, kuriuose šie įrodymai yra pateikti), patvirtinančius nustatytas aplinkybes.

Teismas taip pat nustatė faktą, kad Kontrolierės 2018 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. A-104 pareiškėjui buvo suteiktos kasmetinės atostogos 2018 m. gruodžio 17–19 d. (3 kalendorinės dienos už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 15 d. iki 2018 m. lapkričio 14 d.) ir kasmetinės atostogos 2018 m. gruodžio 31 d. – 2019 m. sausio 18 d. (4 kalendorinės dienos ir 10 darbo dienų už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 15 d. iki 2019 m. lapkričio 14 d.) (I t., b. l. 114), o 2019 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. A-5 – kasmetinės atostogos 2019 m. vasario 27 d.

– 2019 m. kovo 12 d. (9 darbo dienos už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 15 d. iki 2019 m. lapkričio 14 d.) (I t., b. l. 115). Šios aplinkybės nepatvirtina atsakovo teiginio, kad prašymų suteikti atostogas 2019 m. vasario 21–22 d. pateikimo metu pareiškėjas buvo išnaudojęs visas jam priklausančias kasmetines atostogas ir atostogos jam būtų suteiktos avansu, t. y. kad pareiškėjui buvo suteikta galimybė gauti kasmetines atostogas didesne, nei nustato įstatymas apimtimi. Teismas taip pat įvertino ir kitas atsakovo nurodytas atsisakymo suteikti pareiškėjui atostogas priežastis, t. y. aplinkybes, susijusias su Tarnybos metinės veiklos ataskaitos rengimu ir Nacionalinių lygybės ir įvairovės apdovanojimų organizavimu.

Šiais aspektais teismas nurodė, kad Tarnyba nepagrindė, jog 2018 m. IV ketvirtį – 2019 m. I ketvirtį buvo itin didelis darbo krūvis, dėl kurio pareiškėjo prašymas dėl atostogų suteikimo buvo įvertintas kaip neatsakingas ir pažeidžiantis kitų Tarnybos darbuotojų teises; bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, jog dėl šios priežasties nebuvo nei vieno atvejo, kai kitiems asmenims atostogos šiuo ar kitais pagrindais būtų buvusios nesuteiktos; Tarnyba taip pat nepagrindė aplinkybės, jog būtent pareiškėjas turi dalyvauti Atrankos komisijos posėdyje, kad būtent jis, o ne kitas asmuo, turėjo būti paskirtas Atrankos komisijos sekretoriumi, bei kad pareiškėjas šiuo atveju buvo nepakeičiamas, o jo funkcijų negalėjo atlikti kitas Tarnybos darbuotojas, ar kad nebuvo galimybės pakeisti Atrankos posėdžio datos.

31. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino bylos duomenis, nepritarė (nesutiko) su tam tikrais atsakovo teiginiais ir argumentais, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas.

32. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4688-415/2018 kt.).

33. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, detaliai išanalizavo pareiškėjo skundą ir atsakovo atsikirtimus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis.

34. Sprendžiant klausimą dėl pareiškėjui priteisto 169,05 Eur turtinės žalos atlyginimo, visų pirma, pažymėtina, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), atlyginimo gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

35. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Pagal neteisėto veikimo ir žalos santykį skiriama tiesioginė ir netiesioginė žala (nuostoliai). Turtinė žala turi būti tikra, konkreti, įrodyta ir kiekybiškai įvertinta, pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; kt.).

36. Byloje nustatyti Tarnybos neteisėti veiksmais konstatavus, kad Tarnyba, nesuteikdama pareiškėjui atostogų 2019 m. vasario 21–22 d., pažeidė lygiateisiškumo principą, įtvirtintą Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 9 punkte. Pareiškėjo patirtą turtinės žalos dydį sudaro 169,05 Eur bilietų kaina už skrydžius, kuriais jis negalėjo pasinaudoti dėl nesuteiktų atostogų. Tarp atsakovo nustatytų neteisėtų veiksmų ir pareiškėjui kilusios žalos yra priežastinis ryšys, todėl yra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei kilti. Atsakovo apeliacinio skundo teiginys, kad pareiškėjas bilietą iš Madrido į Vilnių įsigijo 2019 m. vasario 25 d. (pirmadieniui), t. y. pareiškėjo darbo Tarnyboje laiku, nesudaro pagrindo nepriteisti pareiškėjui turtinės žalos atlyginimo, nes, kaip atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė pareiškėjas, jis turėjo galimybę, suderinus jo atostogas, pasikeisti skrydžio bilietą arba organizuoti kelionę taip, kad 2019 m. vasario 25 d. atvyktų į darbą laiku.

37. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, t. y. neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013; kt.).

38. Kriterijus, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, įtvirtina CK 6.250 straipsnio 2 dalis. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

39. Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).

40. Teismas privalo spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, nustatęs individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010).

41. Konkrečiu atveju reikšminga nustatyti, ar atsakovo veika tiesiogiai ar netiesiogiai padarė poveikį privataus asmens teisėms ar interesams ir ar dėl to asmeniui buvo sukelti neigiami padariniai, kurie turėtų būti šalinami priteisiant piniginį atlygį. Teismas šias aplinkybes įvertina vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 str. 2 d.).

42. Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinės žalos atlyginimą grindė teiginiais, kad Tarnyboje jis patyrė diskriminaciją ir persekiojimą, buvo neteisėtai renkama informacija apie jo politinę veiklą, asmeninį gyvenimą ir sveikatą, dėl ko neigiamai formuojama nuomonė apie jį. Pareiškėjas patyrė stresą, neigiamus išgyvenimus, pablogėjo jo sveikata.

43. Pirmosios instancijos teismas priteisė pareiškėjui prašomo dydžio neturtinės žalos atlyginimą (1 000 Eur). Pažymėtina, kad neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnį nėra preziumuojama, todėl jos atsiradimo faktą bei priežastinį ryšį su skundžiamos valstybės valdžios institucijos neteisėtais konkrečiais aktais ar veiksmais (CK 6.271 str. prasme) privalo įrodyti pareiškėjas. Kreipdamasis į teismą pareiškėjas turi nurodyti, kaip pasireiškė neturtinės žalos atsiradimas ir tai patvirtinančius įrodymus, kurie, jo nuomone, įgalintų teismą visiškai ar iš dalies patenkinti reikalavimą dėl patirtos žalos atlyginimo. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais.

44. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nesuteikus prašomų atostogų ir taip apribojus teisę dalyvauti politines pažiūras atitinkančioje veikloje, pareiškėjas galėjo patirti neigiamus išgyvenimus. Tačiau vertinant kitus pareiškėjo argumentus, kuriais jis grindė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo teiginius dėl neteisėtai rinktos informacijos apie jo politinę veiklą, asmeninį gyvenimą ir sveikatą yra atmetė kaip paneigtus Valstybinė duomenų apsaugos inspekcijos 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. 3R-1040 (2.13-1.) „Dėl M. K. 2019-05-21 skundo“, kurį pareiškėjas ginčijo Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI2-1769-426/2020. Nors teismo sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas atmetas, minėtoje byloje nėra įsiteisėjęs, pareiškėjas neprašė, o teisėjų kolegija nemano buvus ar esant tikslinga stabdyti nagrinėjamą bylą iki sprendimo Vilniaus apygardos administracinio teismo nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI2-1769-426/2020 įsiteisėjimo. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas, teigdamas, kad dėl Tarnybos veiksmų pablogėjo jo sveikata, nepateikė tokius teiginius patvirtinančių įrodymų.

45. Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad pirmosios instancijos teismas dalį pareiškėjo argumentų dėl aplinkybių, su kuriomis jis siejo prašomos atlyginti neturtinės žalos atsiradimą ar kurios, jo teigimu, patvirtina neturtinės žalos dydį, atmetė kaip nepagrįstus, negali sutikti, kad pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėjo būti tenkintas pilnai. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į CK 6.250 straipsnyje bei teismų praktikoje suformuluotais patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, teisingumo, protingumo principus, šiuo atveju pareiškėjui priteistinas 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

46. Dėl nurodytų priežasčių atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo keičiama, sumažinant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, priteistą neturtinės žalos atlyginimą iki 500 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 19 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjui M. K. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, priteistą neturtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 500 Eur (penkių šimtų eurų).

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 19 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė