cfad2fbc-b362-4a19-a65e-e4493d328544 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Pranešėjas L Baudžiamoji byla Nr. 1A-334-449/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44521-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.5.1.1; 1.2.4.1.2.8; 1.2.26.2; 2.4.6.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gruodžio 8 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Vitalijos Norkūnaitės, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Živilei Vološinienei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Gyliui, gynėjai Gintarei Leškevičienei, nuteistajam A.

Å ., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. Å . gynėjos apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 24 d. nuosprendžio, kuriuo A. Å . pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ laisvės atėmimu 2 metams, pagal BK 284 straipsnį laisvės apribojimu 1 metams ir 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. A. Å . nuteistas už tai, kad 2020 m. lapkričio 8 d., apie 3 val., vieÅ¡oje vietoje – degalinėje „Circle K“, esančioje (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, tuo sutrikdydamas visuomenės rimtį bei pažeisdamas vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , kitų žmonių akivaizdoje bėgiojo po degalinės teritorijÄ rankose laikydamas peilį ir juo grasindamas, mėtė degalinės teritorijoje esančius rankinius valytuvus, dėl menkavertės dingsties konflikto su nukentėjusiuoju E. D. metu dėl chuliganiÅ¡kų paskatų tyčia su peiliu sudavė vienÄ smÅ«gį pastarajam į nugarÄ , padarydamas jam kiauryminę durtinę pjautinę žaizdÄ krÅ«tinės lÄ stos užpakaliniame pavirÅ¡iuje su oro susikaupimu deÅ¡inėje krÅ«tinplėvės ertmėje, taip sunkiai sužalojo nukentėjusįjį E. D. dėl chuliganiÅ¡kų paskatų bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , t. y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai 2. Nuteistojo A. Å . gynėja apeliaciniame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 24 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį: A. Å . nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK 135 straipsnio 1 dalį ir baudžiamÄ jÄ bylÄ Å¡ioje dalyje nutraukti, nustačius, kad A. Å . veikoje yra baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinanti aplinkybė bÅ«tinoji gintis, dėl kurios baudžiamasis procesas nėra galimas.

Dėl kaltinimo padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje, A. Å . iÅ¡teisinti, nesant jo veikoje Å¡io nusikaltimo sudėties. 2.1. Gynėja skunde neginčija byloje nustatyto fakto, kad A. Å . sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo E. D. sveikatÄ , tačiau nesutinka teismo iÅ¡vada, kad šį sužalojimÄ jis padarė tyčia ir iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų. Nurodo, kad teismas įrodymus vertino selektyviai ir vienpusiÅ¡kai, iÅ¡kraipydamas kai kurių įrodymų turinį, juose esančiÄ informacijÄ interpretuodamas ir vertindamas iÅ¡imtinai kaltinimui palankia linkme, dėl to padarė klaidingÄ , faktinėms bylos aplinkybėms prieÅ¡taraujančiÄ iÅ¡vadÄ , kad A.

Å . nekilo teisė į bÅ«tinÄ jÄ gintį, ir netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . 2.2. Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad smurtinius veiksmus pradėjo A. Å . ir liudytojas A. Z., o ne automobiliu „BMW“ atvykę nukentėjusysis E. D. bei liudytojai J. L. ir R. B.. IÅ¡ 2020 m. lapkričio 8 d. vaizdo įraÅ¡o turinio matyti, kad su prie automobilio „BMW“ buvusiais asmenimis A. Å . konfliktuoti nenorėjo ir situacijÄ stebėjo pasitraukęs į Å¡alį. Nors teismas analizuoja A.

Å . ir A. Z. veiksmus, kÄ Å¡ie veikia atėję prie įėjimo į degalinės parduotuvę, tačiau visiÅ¡kai nebekreipia dėmesio į prie automobilio „BMW“ likusius asmenis. IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o turinio matyti, kad minėti asmenys neatsisėdo į automobilį ir nesirengė iÅ¡važiuoti, kaip teigiama nuosprendyje, matyti kaip minėti du vyrai nueina nuo automobilio link tilto, po to greitai nueina link (duomenys neskelbtini). Kas vyksta už automobilio „BMW“ prie (duomenys neskelbtini), kamera taip toli nebefiksuoja, tačiau aptariamame kontekste svarbÅ«s liudytojos M.

K. parodymai, jog muÅ¡tynės iÅ¡ pradžių vyko tarp trijų asmenų netoli pagrindinės gatvės, vienas pradėjo bėgti link degalinės pusės ir tik tuomet subėgo daugiau vaikinų. Tai patvirtina liudytojo A. Z. parodymus, kad jam su A. Å . nuėjus į degalinės parduotuvę, matė, jog vaikinai iÅ¡ „BMW“ automobilio „pradėjo bėgti „ant brolio“, su kuriuo jis buvo atvažiavęs į degalinę. Taigi aptarti duomenys paneigia teismo iÅ¡vadÄ , kad smurtinius veiksmus pradėjo ne „BMW“ atvykę vyrai, kad nukentėjusysis E. D. su savo bičiuliais J.

L. bei R. B. ruošėsi iÅ¡važiuoti, tačiau buvo užpulti. 2.3. Teismo iÅ¡vada, jog bÅ«tent A. Å . pradÅ«rė automobilio „BMW“ padangas, apeliantės nuomone, taip pat yra nepagrįsta bei paremta prielaidomis, nes nėra ne tik duomenų, jog kas nors kitas be A. Å . bÅ«tų turėjęs peilį, bet ir duomenų, kad niekas kitas be A. Å . peilio tikrai neturėjo. Teismas sprendė, kad 03.03.26 val. paimdamas langų valytuvÄ ir mesdamas jį į nueinantį E. D., A. Å . vėl toliau provokavo konfliktÄ , tačiau iÅ¡ vaizdo įrašų aiÅ¡kiai matyti, kad bÅ«tent nukentėjusysis E. D. su savo draugais atsivijo A.

Å . iki degalinės teritorijos. Vaizdo įraÅ¡uose užfiksuota, kad nukentėjusiajam E. D. prisivijus A. Å ., Å¡is kažkÄ A. Å . pasako, tuomet užėjęs už kolonėlės lenkiasi kažkÄ paimti, galimai valytuvÄ , ir tik tuomet, nukentėjusiajam kažkÄ imant, o ne nueidinėjant Å¡alin, A. Å . meta į jį valytuvÄ . Teismas nutyli ir tai, jog tuo metu link A. Å . atbėga ir nukentėjusiojo draugai J. L. bei R. B., pastarasis paėmęs valytuvÄ meta jį į A. Å .. Toliau iÅ¡ vaizdo įrašų matyti, jog A.

Å . nubėga į degalinės gilumÄ , o E. D., J. L. ir R. B. agresyviai, rėkaudami eina link jo, matyti, kad Å¡iuo metu pastarieji rankose dar jokių įrankių neturi. Toliau iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, kad A. Å . atbulas traukiasi nuo nukentėjusiojo E. D., pastarasis vis stojasi į kovinę pozicijÄ prieÅ¡ A. Å . ir dar vienÄ vaikinÄ . Negalima nesutikti su teismo nurodyta aplinkybe, kad tuo metu A. Å . rankose matyti daiktas, panaÅ¡us į peilį, tačiau nieko panaÅ¡aus į tai, kad pastarasis jį tai iÅ¡skleistų, tai suskleistų, juo gÄ sdintų, vaizdo įraÅ¡e nematyti.

Å i aplinkybė patvirtina A. Å . parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kad jis pastebėjo, jog turi peilį, tik konflikto metu, palietęs kiÅ¡enę (peilis buvo vasarinės striukės kiÅ¡enėje, likęs nuo vasaros) ir tikėjosi, kad jie (E. D., J. L. bei R. B.) pamatę peilį iÅ¡sigÄ s bei daugiau prie jo nebelįs. Tačiau E. D. nei kiek neiÅ¡sigÄ sta, toliau atsistojęs kovinėje pozicijoje prieÅ¡ A. Å . ir nežinomÄ vaikinÄ kažkÄ rėkauja, tuomet A. Å . daiktÄ panašų į peilį įsideda į kiÅ¡enę, po ko E. D. galiausiai kažkÄ meta į A.

Å . bei dar vienÄ vaikinÄ ir kartu su savo draugais pradeda Å¡alintis iÅ¡ degalinės teritorijos. Gynėjos nuomone, teismas itin sureikÅ¡mino šį konfliktÄ , nuolat įvardindamas jį muÅ¡tynėmis, nors, kaip matyti iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o, visi konflikte dalyvavę asmenys barasi, Å¡aukia vienas ant kito, skeryčiojasi, Å¡okinėja kovinėse pozicijose, tačiau jokių smÅ«gių niekas niekam nesuduoda. Akivaizdu, jog Å¡iuo konkrečiu atveju tai, kas buvo kilusio konflikto iniciatoriai ir kokie buvo A.

Å . veiksmai Å¡io konflikto metu nėra itin svarbu, svarbiausiÄ ir esminę reikÅ¡mę turi tai, kad pirminis konfliktas ar muÅ¡tynės, kaip jį įvardino teismas, buvo nuslopęs, pasibaigęs. Taigi, net jeigu konflikto iniciatoriais buvo A. Å . pažįstami asmenys, o ne nukentėjusysis su draugais, objektyvÅ«s byloje esantys duomenys, patvirtina, jog minėtas konfliktas baigėsi. Pažymėtina, kad byloje iki aptarto konflikto nustatytas A. Å . elgesys, pasireiÅ¡kęs valytuvo metimu, peilio iÅ¡sitraukimu ir pan., savaime nepanaikina vėliau kilusios A.

Å . teisės į bÅ«tinÄ jÄ gintį nuo nukentėjusiojo E. D. pavojingo kėsinimosi į A. Å . sveikatÄ . Vaizdo įraÅ¡ai taip pat patvirtina, jog nukentėjusiajam su draugais pasiÅ¡alinus iÅ¡ degalinės teritorijos A. Å . atsisveikina su liudytoju A. Z. bei su pastaruoju buvusiais asmenimis, A. Å . įsėda į juodos spalvos automobilį „VW Golf“, o liudytojas A. Z. su draugais pradeda eiti iÅ¡ degalinės. Taigi, aptarti duomenys vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtina, jog tiek A. Å ., tiek pastarojo pažįstami sprendė, jog konfliktas yra pasibaigęs ir atsisveikinę iÅ¡siskirstė.

To nebÅ«tų darę, jeigu bÅ«tų manę, kad kita konfliktavusi pusė apsiginklavę įvairiais įrankiais grįš atgal. 2.4. IÅ¡ kameros „1-2 kolonėlė“ vaizdo įraÅ¡o matyti, jog apie 03.05.24 val. automobilis „Golf“ nuo kuro kolonėlių pradeda iÅ¡sukinėti link iÅ¡važiavimo iÅ¡ degalinės. Apie 03.05.27 val. automobilis sustoja ir po kelių sekundžių atbuline eiga grįžta prie kuro kolonėlių. Teismas nuosprendyje nurodė, kad tuo metu stebint kamerÄ â€žIÅ¡važiavimas“ matyti, jog pravažiavimas į (duomenys neskelbtini)Å¡alia automobilio „BMW“ yra laisvas, tai yra automobilis „VW Golf“ turi galimybę pravažiuoti pro automobilį „BMW“.

Tačiau aptariamu laiku kamera „IÅ¡važiavimas“ fiksuoja, jog automobilio „BMW“ durelės kairėje pusėje plačiai atidarytos, o deÅ¡inėje Å¡io automobilio pusėje fiksuojamas asmens siluetas. Kameros fiksuojamas vaizdas yra ribotas, todėl iÅ¡ jo gerai nesimato, kÄ minimas asmuo daro, tačiau negalima atmesti galimybės, jog, kaip nurodė A. Å ., tuo metu, kai jis po konflikto įsėdo į automobilį „VW Golf“ ir automobilis pradėjo važiuoti, kelias buvo užstotas. Kad kelias buvo užstotas, patvirtino ir liudytoja E. Å ., kuri parodė, kad A.

Å . su liudytoju A. G. įsėdus į automobilį ir pasakius važiuoti, ji norėjo važiuoti, tačiau jai nepavyko, nes automobiliu „BMW“ atvykę vaikinai ėjo link automobilio rankose laikydami įvairius daiktus (tempimo trosÄ , gesintuvÄ ). Ji, nenorėdama, kad bÅ«tų sugadintas automobilis, sustojo ir toliau nebevažiavo. Be to, aptariamų duomenų kontekste atkreiptinas dėmesys, kad kameros „7-8 kolonėlė“ vaizdo įraÅ¡e užfiksuota, jog tuo metu, kai automobilis „VW Golf“ pradeda važiuoti atbuline eiga (apie 03.05.29 val.), į kameros fiksuojamÄ teritorijÄ iÅ¡ deÅ¡inės pusės įvažiuoja tamsios spalvos nežinomas automobilis, kuris taip pat sustoja ir toliau iÅ¡važiavimo keliu nebevažiuoja.

Å i aplinkybė taip pat patvirtina, jog aptariamu laiku kelias Å¡alia automobilio „BMW“ buvo juo atvykusių asmenų užstotas (iÅ¡ vienos pusės plačiai atidarius dureles, iÅ¡ kitos pusės stovint vienam iÅ¡ automobiliu „BMW“ atvykusių asmenų), todėl nei automobilis „VW Golf“, nei kitas vaizdo įraÅ¡e matomas nežinomas automobilis negalėjo pro jį pravažiuoti į (duomenys neskelbtini). Svarbu ir tai, kad ne pats A. Å . vairavo automobilį „VW Golf“, o liudytoja E. Å ., kuri iÅ¡sigandusi grįžo atbuline eiga į degalinės teritorijÄ , todėl teismo iÅ¡vada, jog tuo metu A.

Å . turėjo galimybę pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos, yra deklaratyvi, padaryta neįvertinus visų byloje esančių duomenų. Taigi aukščiau aptarti objektyvÅ«s bylos duomenys, gynėjos nuomone, neabejotinai patvirtina, jog A. Å . bei jo pažįstami asmenys konfliktÄ užbaigė, A. Å . įsėdo į automobilį ir ketino iÅ¡važiuoti iÅ¡ degalinės. IÅ¡ tolimesnės nagrinėjamo įvykio eigos matyti, kad bÅ«tent nukentėjusysis E. D. su liudytojais J. L. bei R. B., prieÅ¡ingai, nei A.

Å . ir jo pažįstami asmenys, konflikto užbaigti neketino, sugrįžę į automobilį „BMW“ ir iÅ¡ jo pasiėmę įvairių puolimui skirtų įrankių, agresyviai nusiteikę grįžo į degalinės teritorijÄ . 2.5. Gynėja nurodo, kad pagal teismų praktikÄ muÅ¡tynių metu teisė į bÅ«tinÄ jÄ gintį nekyla, iÅ¡skyrus atvejį, kai viena iÅ¡ pusių muÅ¡tynes nutraukia, o kita toliau puola. BÅ«tent tokia situacija ir buvo susidariusi įvykio metu – A. Å . konfliktÄ nutraukė, o nukentėjusysis E. D. su savo draugais, pasistiprinę ir apsiginklavę įrankiais, puolė toliau.

IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o turinio matyti, jog nukentėjusysis E. D., rankose laikydamas trosÄ automobiliams tempti, bėga atgal į degalinės teritorijÄ , pastarajam rankose sukant trosÄ Å¾ybčioja metalas, kas patvirtina A. Å . parodymus, jog nukentėjusysis puolė jį automobiliams tempti skirtu trosu su metaliniais kabliais. To, beje, neneigė ir pats E. D.. Matyti, kaip A. Å . pasiima valytuvÄ , kuriuo bando gintis nuo jį puolančio E. D.. Toliau vaizdo įraÅ¡uose matyti, kad E. D. vėl atsitraukia link iÅ¡važiavimo, matyt, palaukti draugų, po to nukentėjusysis jau kartu su liudytoju J.

L. bando apsupti A. Å .. Pažymėtina, jog nei A. Å ., nei A. G. tuo metu E. D. nesiveja, kaip neteisingai nurodoma nuosprendyje, o grįžta prie automobilio „VW Golf“. Vaizdo įraÅ¡e užfiksuota, kad E. D. atsineÅ¡tu automobiliniu trosu puola A. Å ., o pastarasis bando gintis abejose rankose laikydamas po valytuvÄ . PrieÅ¡ingai, nei teigiama skundžiamame nuosprendyje, iÅ¡ vaizdo įrašų matyti, kad puola ne tai viena, tai kita pusė, o puola iÅ¡imtinai E. D., A. Å . bando apsiginti nuo smÅ«gio trosu, tačiau E. D. smogia jam trosu per nugarÄ .

Po Å¡io smÅ«gio A. Å . bando bėgti nuo nukentėjusiojo, kuris vejasi A. Å ., tačiau E. D. vėl bando smÅ«giuoti A. Å . trosu, tuo pat metu A. Å . vejasi ir J. L. su gesintuvu rankoje bei R. B.. A. Å . kaip įmanydamas bėga nuo nukentėjusiojo ir jo draugų, o pastarieji vejasi. E. D. vėl bando smÅ«giuoti A. Å . trosu, Å¡alia matyti ir R. B., E. D. užsimojus smogti A. Å ., pastarasis nuo smÅ«gio iÅ¡sisuka ir peiliu duria nukentėjusiajam į nugarÄ . Nukentėjusysis po smÅ«gio suklumpa, A. Å . nubėga link iÅ¡važiavimo, o R.

B. ir J. L. jį nusiveja, tuo metu iÅ¡važiuoja ir automobilis „VW Golf“. 2.6. Taigi iÅ¡ įrodymų viseto matyti, kad prieÅ¡ingai, nei teigia teismas skundžiamame nuosprendyje, nukentėjusiojo sužalojimo momentu jokių abipusių muÅ¡tynių nebuvo, teismas nepagrįstai abi konflikto dalis vertino kaip vienÄ Ä¯vykį – abipuses muÅ¡tynes. Å iÄ iÅ¡vadÄ teismas grindė ir liudytojų V. J. (D.), M. K. parodymais, kurie šį įvykį apibÅ«dino kaip abipuses muÅ¡tynes. Tačiau minėti liudytojai, kaip patys parodė, sėdėjo automobilyje po tiltu, todėl to, kas vyko pačioje degalinės teritorijoje, jie nematė, matė tik konflikto pradžiÄ prie automobilio „BMW“, vėliau girdėjo kažkokius garsus, sklindančius iÅ¡ degalinės teritorijos, todėl sprendė, jog konfliktas vyksta toliau.

Dėl to Å¡ių liudytojų parodymai, kaip jie vertina aptariamÄ Ä¯vykį, nėra svarbÅ«s, nes jie nematė visos įvykio eigos, kas vyko degalinės teritorijoje. Tuo tarpu aplinkybė, jog pirminis konfliktas buvo pasibaigęs, patvirtina objektyvi bylos medžiaga, todėl tai nėra dirbtinis konflikto suskaidymas į dvi atskiras dalis, kaip nurodyta skundžiamame nuosprendyje, o objektyviais bylos duomenimis patvirtintas faktas. Pirminio konflikto metu abi konfliktuojančios pusės pasimėtė valytuvais, Å¡aukė vieni ant kitų, tačiau jokių smÅ«gių vieni kitiems nesudavė.

Net jeigu A. Š. kažkuriuo pirminio konflikto momentu rankose turėjo peilį ir nukentėjusysis jį matė, iš vėlesnės įvykių sekos akivaizdu, jog nukentėjusysis bei pastarojo draugai liudytojai R. B. ir J. L. nei A. Š., nei jo turėto peilio neišsigando. Priešingai, net žinodami, jog A. Š. galimai turi peilį, neleido jam išvažiuoti iš degalinės teritorijos, apsiginklavę įvairiais įrankiais agresyviai nusiteikę grįžo į degalinę ir ėmė pulti A. Š. atsineštais įrankiais. 2.7.

Be to, apeliantė nurodo, jog teismas itin priekabiai vertino A. Å . veiksmus, tačiau tokių pačių vertinimo standartų netaikė nukentėjusiojo E. D. bei jo draugų elgesiui, neatsižvelgdamas į tai, jog nukentėjusysis su draugais, grįžę prie automobilio „BMW“, net jeigu negalėjo iÅ¡važiuoti dėl prapjautų padangų, galėjo įsėsti į automobilį, jame užsirakinti ir iÅ¡sikviesti policijos pareigÅ«nus, praneÅ¡ti apie teisės pažeidimÄ , tačiau to nedarė, o apsiginklavę įvairiais įrankiais grįžo į degalinę, turėdami tikslÄ užpulti A.

Å .. Taip pat teismas itin priekabiai vertino liudytojų E. Å . ir B. T. parodymus, akcentuodamas mažiausius Å¡ių parodymų neatitikimus vaizdo įraÅ¡ams, tuo pat metu dėl nukentėjusiojo E. D. ir liudytojų J. L., R. B. akivaizdaus parodymų neatitikimo vaizdo įraÅ¡ams nuosprendyje nieko nepasisakydamas, nors bÅ«tent jų parodymai visiÅ¡kai nesutampa su vaizdo įraÅ¡ais iÅ¡ degalinės. Toks dviprasmiÅ¡kas įrodymų vertinimas negali bÅ«ti laikomas tinkamu bei užtikrinančiu asmeniui teisę į teisingÄ teismÄ . 2.8.

Taigi iÅ¡ aptartų duomenų matyti, kad teismas tÄ konfliktinę situacijÄ , kuri susidarė nukentėjusiajam su draugais apsiginklavus įvairiais puolimui skirtais įrankiais sugrįžus į degalinę su agresyviais tikslais, nepagrįstai vertino ne kaip teisės į bÅ«tinÄ jÄ gintį įgyvendinimÄ , bet kaip abipuses muÅ¡tynes. Skundžiamame nuosprendyje itin akcentuojama ta aplinkybė, kad A. Å . nebuvo nukentėjusiojo netikėtai užpultas, nes pasiėmęs valytuvus laukė nukentėjusiojo, todėl užpuolimas pastarajam nebuvo netikėtas, tačiau pažymėtina, kad įstatymas tokios bÅ«tinosios ginties sÄ lygos nenumato, tai gali bÅ«ti viena iÅ¡ aplinkybių, patvirtinančių pavojingo kėsinimosi sukeltÄ didelį sumiÅ¡imÄ ar iÅ¡gÄ stį, kai tokioje bÅ«senoje padarytos veikos įstatymas nelaiko bÅ«tinosios ginties ribų peržengimu.

Asmuo, numatęs, kad prieÅ¡ jį gali bÅ«ti panaudotas fizinis smurtas, bei pasiėmęs priemonę galimam smurtui atremti (Å¡iuo konkrečiu atveju – valytuvus), turi teisę į bÅ«tinÄ jÄ gintį, kai pavojingas kėsinimasis prasideda realiai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-326/2013). Pažymėtina ir tai, jog A. Å ., nukentėjusiajam jį puolant su trosu, iÅ¡ pradžių turėto peilio iÅ¡siėmęs nebuvo, vaizdo įraÅ¡ai patvirtina, jog pirmÄ kartÄ nukentėjusiajam puolant su trosu A.

Å . bandė gintis valytuvais, tik nukentėjusiajam trečiÄ kartÄ bandant smÅ«giuoti A. Å . trosu per nugarÄ , tuo pačiu metu link jo artėjant ir agresyviai nusiteikusiems nukentėjusiojo draugams J. L. su R. B., A. Å . iÅ¡sitraukė peilį ir panaudojo jį gynybai. Akivaizdu, jog minėti nukentėjusiojo E. D. veiksmai neabejotinai buvo pavojingi, realÅ«s ir akivaizdÅ«s. BÅ«tent nukentėjusiojo veiksmai kėlė grėsmę A. Å . sveikatai ar net gyvybei, jeigu prie troso pritvirtintais metaliniais kabliais nukentėjusysis bÅ«tų pataikęs pastarajam į galvÄ .

Aptariamoje situacijoje nukentėjusiojo E. D. veiksmai, kuriuos, kaip minėta, patvirtina vaizdo įrašai, laikytini pavojingu kėsinimusi. Atsižvelgus į tai, kad nukentėjusysis su draugais į degalinę grįžo be aiškios priežasties, iš automobilio pasiėmę puolimui skirtų įrankių, kuriuos panaudodami užpuolė išvažiuoti besirengusį A. Š. ir gavo atkirtį puolimui nepasibaigus, laikytina, kad šis kėsinimasis buvo akivaizdus ir realus. Iš aptarto akivaizdu, jog įvykio metu A.

Å . veikė instinktyviai, refleksiÅ¡kai, bandydamas atremti pavojingÄ ir grėsmingÄ kėsinimÄ si, keliantį realiÄ grėsmę jo sveikatai, o ne siekdamas tyčia sužaloti nukentėjusįjį. 2.9. Be to, gynėja nurodo, kad teismas, be kita ko, sprendė, jog A. Å . nukentėjusiajam E. D. sunkų sveikatos sutrikdymÄ padarė iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų. Nors A. Å . pareikÅ¡tame kaltinime jo veika ir buvo kvalifikuota kaip padaryta iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, tačiau kuo konkrečiai pasireiÅ¡kė Å¡ios chuliganiÅ¡kos paskatos, nurodyta nebuvo.

Teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad kaltinimas tikslinamas nurodant aplinkybę dėl menkavertės dingsties, nors apie tokiÄ galimybę teisiamojo posėdžio metu kaltinamajam A. Å . nepranešė, todėl pažeidė pastarojo teisę žinoti, kuo konkrečiai yra kaltinamas bei teisę į gynybÄ . Kita vertus, apie nukentėjusiojo sunkų sužalojimÄ iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų dėl mažareikÅ¡mės dingsties bÅ«tų buvę galima kalbėti, jeigu nukentėjusysis bÅ«tų buvęs sužalotas betarpiÅ¡kai po įvykusio „apsižodžiavimo“, o ne aukščiau aptartos įvykių eigos kontekste.

Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytų faktinių bylos aplinkybių visumÄ , akivaizdu, jog A. Å . sužalojo nukentėjusįjį esant bÅ«tinosios ginties situacijai, tai yra norėdamas atremti savo saugumui iÅ¡kilusiÄ realiÄ ir akivaizdžiÄ grėsmę, o ne siekiant pademonstruoti nepagarbÄ (jėgÄ , statusÄ ) aplinkiniams dėl kažkokio tariamo „apsižodžiavimo“. A. Å . poelgis, kurio pasekmė buvo nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, aukščiau Å¡iame skunde iÅ¡analizuotos situacijos kontekste buvo absoliučiai adekvatus veiksmas, kurį lėmė pavojingas kėsinimasis į jo (A.

Å .) sveikatÄ , o ne chuliganiÅ¡kos paskatos. 2.10. Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju A. Å . nukentėjusiajam E. D. sunkiai sutrikdė sveikatÄ veikiant bÅ«tinosios ginties situacijoje. A. Å . veiksmai buvo adekvatÅ«s susiklosčiusios situacijos kontekste, atitiko kėsinimosi pobÅ«dį ir pavojingumÄ , nukentėjusiojo veiksmai A. Å . atžvilgiu buvo pradėti, realÅ«s, akivaizdÅ«s ir pavojingi. A. Å . veiksmai buvo nukreipti ne tyčia siekiant sužaloti nukentėjusįjį, bet sÄ lygoti pavojingos jam situacijos – nukentėjusiojo veiksmų, kurie buvo pavojingas, realus ir akivaizdus kėsinimasis į A.

Å . sveikatÄ . BÅ«tent pats nukentėjusysis pavojingu kėsinimusi į A. Å . sveikatÄ sukėlė bÅ«tinosios ginties situacijÄ . Å iame kontekste pažymėtina, kad baudžiamajame įstatyme nereikalaujama visiÅ¡ko kėsinimosi pobÅ«džio ir intensyvumo bei jam atremti panaudotų gynybos priemonių atitikties. Ä®statymai bei teismų praktika nereikalauja, kad besiginančiojo asmens gynybinis atkirtis bÅ«tų smulkmeniÅ¡kai apskaičiuotas ir visiÅ¡kai adekvatus kėsinimuisi tiek vertinant gynybinius veiksmus, tiek jų padarinius.

Vien tai, kad gynybai buvo panaudotas peilis, dar nereiÅ¡kia, kad buvo peržengtos bÅ«tinosios ginties ribos. Pateisinama gintis intensyviau ir padaryti sunkesnius sužalojimus, negu bÅ«tų padaryti užpultajam. Esant visoms aukščiau iÅ¡dėstytoms sÄ lygoms A. Å . padaryta veika Å¡iuo konkrečiu atveju nors formaliai ir atitinka BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, bet ji padaryta esant bÅ«tinajai ginčiai, todėl, esant Å¡iai baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinančiai aplinkybei, teismo nuosprendis turi bÅ«ti panaikintas ir baudžiamoji byla A.

Å . atžvilgiu dėl kaltinimo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 puntÄ , perkvalifikavus jį į kaltinimÄ pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, nutrauktina. 2.11. Gynėja nurodo, kad teismas A. Å . kaltę dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo grindė tais pačiais motyvais, jog A. Å . tariamai demonstravo peilį, jį tai suskleisdamas, tai iÅ¡skleisdamas, juo gÄ sdino, nukentėjusiojo E. D. ir liudytojo R. B. parodymais, kad jie tariamai jautė baimę dėl peilio panaudojimo. Jau ankščiau buvo aptarta, kad Å¡ioje byloje aptariamų įvykių seka akivaizdžiai patvirtina, jog, prieÅ¡ingai nukentėjusiojo ir jo draugų parodymams, pastarieji nei A.

Å ., nei jo turėto peilio neiÅ¡sigando ir nebijojo, prieÅ¡ingai, net žinodami, jog A. Å . galimai turi peilį, neleido jam iÅ¡važiuoti iÅ¡ degalinės teritorijos, apsiginklavę įvairiais įrankiais agresyviai nusiteikę grįžo į degalinę ir pastarÄ jį užpuolė, joks peilis jiems nebuvo kliÅ«tis. Be to, aptariamame incidente dalyvavo aÅ¡tuoni asmenys, todėl akivaizdu, jog jeigu vieÅ¡oji tvarka ir buvo sutrikdyta, tai buvo padaryta ne dėl A. Å . kaltės. Skundžiame nuosprendyje nurodyta, kad liudytojai M.

K. ir V. J. (D.), kurie automobilyje gėrė kavÄ , buvo iÅ¡sigandę dėl Å¡alia jų automobilio vykusių muÅ¡tynių, telefonu skambino į BendrÄ jį pagalbos centrÄ , kviesdami atvykti policijos pareigÅ«nus, kaip kad nurodė telefonu dėl jų stebimų masinių muÅ¡tynių sužaloto nukentėjusiojo ir automobiliu „VW Golf“ sprunkančių galimai tai padariusių asmenų. Taigi, kaip nurodė pats teismas, minėti liudytojai buvo iÅ¡sigandę netoliese jų automobilio vykusių masinių muÅ¡tynių, o ne dėl kokių nors konkrečių A.

Å . veiksmų. Be to, kaip jau minėta, Å¡ie liudytojai matė tik konflikto pradžiÄ , kas vyko pačioje degalinės teritorijoje jie nematė. VisiÅ¡kai nepagrįsti ir teismo argumentai, kad buvo sutrikdytas liudytojos L. S. darbas, nes jai teko per vaizdo kameras stebėti degalinės teritorijoje vykstančias muÅ¡tynes tarp 7 ar 8 asmenų ir užsirakinti degalinėje. Å i liudytoja parodė, kad muÅ¡tynių ji iÅ¡ viso nematė, jai atrodė, jog vaikinų susibÅ«rimas buvo taikus, mojavimas Å¡epečiais jai neatrodė grėsmingai, jai atrodė, kad vaikinai juokavo.

Taigi akivaizdu, jog dėl jokių konkrečiai A. Š. veiksmų nekilo BK 284 straipsnyje nurodytos pasekmės, jo padarytoje veikoje taip pat nebuvo iš kito šiai nusikalstamai veika kvalifikuoti būtino požymio tiesioginės tyčios. Apibendrinant tai, kas pasakyta, akivaizdu, jog A. Š. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, sudėties, dėl ko apkaltinamasis nuosprendis šioje dalyje turi būti panaikintas ir priimtas išteisinamasis nuosprendis.

3. Teismo posėdyje gynėja ir nuteistasis A. Å . praÅ¡o gynėjos apeliacinį skindÄ patenkinti. Prokuroras praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 4. Nuteistojo A. Å . gynėjos apeliacinis skundas atmetamas.

5. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, to neginčija ir apeliantė, kad 2020 m. lapkričio 8 d., apie 3 val., degalinėje „Circle K“, esančioje (duomenys neskelbtini), peiliu buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo E. D. sveikata ir kad šis sunkus sveikatos sutrikdymas padarytas A. Š. veiksmais. Gynėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. Š. tyčia dėl chuliganiškų paskatų sužalojo nukentėjusįjį. Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, kurie, gynėjos nuomone patvirtina, kad A.

Å . padarė veikÄ , formaliai atitinkančiÄ BK 135 straipsnio 1 dalyje, tačiau tai padarė gindamasis nuo nukentėjusiojo pavojingo kėsinimosi. Taip pat gynėja teigia, kad A. Å . nepagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnį, nes jo veiksmuose nėra Å¡io nusikaltimo sudėties. Vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamÄ nuosprendį tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Dėl bÅ«tinosios ginties ir veikos kvalifikavimo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ 6.

Nuteistojo gynėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad jos ginamasis A. Å . nusikalstamÄ veikÄ padarė tyčia ir dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, teigia, kad nors buvo sunkiai sužalotas nukentėjusysis E. D., tačiau pagal apeliantės įrodymų vertinimÄ , tai įvyko dėl paties nukentėjusiojo netiesėtų veiksmų, nuo kurių jos ginamasis turėjo teisę į bÅ«tinÄ jÄ gintį. Gynėja teigia, kad nepagrįstai sureikÅ¡mintas 03.04.32 val. konfliktas, kurį vertina kaip pasibaigusį, nes viena pusė (A.

Å . ir jo draugai), manydama, kad konfliktas baigėsi, iÅ¡siskirstė, o kita (E. D. ir jo draugai) vėl puolė. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino byloje iÅ¡tirtų įrodymų, jog A. Å . negalėjo iÅ¡važiuoti iÅ¡ degalinės, o pasibaigusį konfliktÄ iniciavo nukentėjusysis su savo draugais, t. y. nebuvo tinkamai įvertintas nukentėjusiojo ir jo draugų elgesys. Be to, A. Å . gynėsi nuo pavojingų nukentėjusiojo veiksmų, o ne puolė ir nesiekė tyčia sužaloti nukentėjusįjį.

Šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl atmetami.

7. IÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, visas bylos aplinkybes iÅ¡nagrinėjo neÅ¡aliÅ¡kai ir iÅ¡samiai, teisingai bei nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų įvertino iÅ¡nagrinėtų įrodymų visumÄ ir pagrįstai pripažino A. Å . kaltu. Kvalifikuojant pripažintÄ Ä¯rodytÄ nuteistojo nusikalstamÄ veikÄ teismas baudžiamÄ jį įstatymÄ irgi pritaikė tinkamai.

Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas taip pat iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo galimybę vertinti A. Å . veikÄ suduodant smÅ«gį peiliu E. D. bÅ«tinÄ jÄ gintimi, taip pat veikimu peržengiant bÅ«tinosios ginties ribas. Tačiau tokia galimybė buvo motyvuotai ir pagrįstai atmesta. Gynėjos apeliacinio skundo argumentai dėl to iÅ¡dėstytų teismo iÅ¡vadų nepaneigia. 7.1. Kad nuteistasis A. Å . nuosprendžio nustatomojoje dalyje apraÅ¡ytomis aplinkybėmis dėl chuliganiÅ¡kų paskatų sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo E. D. sveikatÄ , patvirtina pirmosios instancijos teisme iÅ¡nagrinėti ir nuosprendyje iÅ¡dėstyti, aptarti ir įvertinti įrodymai.

Tai patvirtina liudytojų V. J. (D.), M. K., L. S., iÅ¡ dalies nukentėjusiojo E. D., liudytojų R. B., J. L., E. Å ., B. T., A. G., A. Z. parodymai, paties nuteistojo A. Å . parodymai, garso įraÅ¡ai, daiktų apžiÅ«ros protokolai, specialisto iÅ¡vada ir kiti byloje esantys duomenys. 7.2. Ne tik paties A. Å . parodymais, bet ir visuma kitų įrodymų nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje A. Å . su peiliu sudavė vienÄ smÅ«gį į nugarÄ E. D., kuriuo padarė kiauryminę durtinę pjautinę žaizdÄ krÅ«tinės lÄ stos užpakaliniame pavirÅ¡iuje su oro susikaupimu deÅ¡inėje krÅ«tinplėvės ertmėje, ir taip sunkiai sužalojo nukentėjusįjį.

Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G3593/2020 (01), nurodyta, kad, vadovaujantis E. D. medicinos dokumentų duomenimis, buvo nustatyta kiauryminė durtinė pjautinė žaizda krÅ«tinės lÄ stos užpakaliniame pavirÅ¡iuje su oro susikaupimu deÅ¡inėje krÅ«tinplėvės ertmėje. Sužalojimas padarytas aÅ¡triu duriančiu pjaunančiu daiktu ar įrankiu, galėjo bÅ«ti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2020 m. lapkričio 8 d., ir vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 86). Kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo, Å¡ių aplinkybių neginčija ir gynėja, tačiau nurodo, kad bÅ«tent dėl nukentėjusiojo ir jo draugų elgesio, t. y. jau pasibaigus konfliktinei situacijai, vėl puolant nuteistÄ jį, A.

Š. buvo priverstas nuo jų gintis, nes jam buvo kilęs pavojus ir reali grėsmė. Toks apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas ir atmetamas.

8. BK 28 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo turi teisę į bÅ«tinÄ jÄ gintį. Å iÄ teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo iÅ¡vengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. To paties BK straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

9. Teismų praktikoje iÅ¡skiriamos Å¡ios bÅ«tinosios ginties teisėtumo sÄ lygos:

1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi;

2) kėsinimasis turi būti realus;

3) kėsinimasis turi būti akivaizdus;

4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui;

5) neperžengtos bÅ«tinosios ginties ribos. Kėsinimosi pavojingumÄ rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatÄ , lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiÅ¡kai aiÅ¡ki.

10. Ä®vertinus visas Å¡ioje byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad A. Å . sužalojimÄ peiliu E. D. padarė ne gindamasis nuo pavojingo nukentėjusiojo kėsinimosi, o sunkiai sužalojo jį tyčia dėl chuliganiÅ¡kų paskatų abipusių muÅ¡tynių metu, kurios įvyko dėl menkavertės dingsties. 10.1. IÅ¡ nukentėjusiojo E. D., liudytojų R. B., J. L., E. Å ., B. T., A. G., A. Z. ir paties nuteistojo A. Å . parodymų matyti, kad jie panaÅ¡iai nurodo aplinkybes apie konflikto pradžiÄ , t. y.

A. Å . ir A. Z. einant pro E. D., R. B., J. L. Å¡ie „apsižodžiuoja“, „apsistumdo“, tačiau vėliau Å¡ių asmenų parodymai apie muÅ¡tynių eigÄ skiriasi. Nuosprendyje pagrįstai ir motyvuotai nurodoma, kad vadovaujamasi ne visais byloje esančiais pirmiau paminėtų asmenų parodymais, bet tik ta jų dalimi, kuriÄ patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, nes minėti asmenys tarpusavyje susiję ir apie įvykio aplinkybes nurodo su jais buvusių asmenų naudai. Neutraliausi Å¡ioje situacijoje buvo liudytojai V.

J. (D.), M. K. ir L. S., kadangi jie nepažinojo nei vieno muštynėse dalyvavusios asmens. 10.1.1. Liudytojas V. J. (D.) tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2020 m. lapkričio 8 d. sėdint mašinoje po tiltu, prie degalinės „Circle K“, (duomenys neskelbtini), iki konflikto vietos maždaug 100 m atstumu, matė kaip iš pradžių įvyko dviejų asmenų apsispardymas. Vėliau tie asmenys pasišalino ir viskas nurimo, o paskui, už 3-5 min., pačioje degalinės teritorijoje, dalyvaujant 5-6 asmenims, prasidėjo muštynės. Teigė, kad jis nematė konflikto degalinėje pradžios, tačiau išgirdo garsus, t. y. asmenys rėkavo, vėliau pamatė kaip jie lakstė.

IÅ¡ esmės konfliktas vyko prie automobilio ir degalinės teritorijoje, t. y. jie ne tai, kad mušėsi, o daugiau rėkavo, vieni kitus vaikėsi ir mėtėsi daiktais iÅ¡ degalinės. Buvo panaÅ¡u į tai, kad vieni kitiems kerÅ¡ija, t. y. prisėlina, smÅ«giuoja ir pabėga. Pamatęs, kad konfliktas užsitęsė, paskambino į policijÄ ir pranešė apie vykstančias masines muÅ¡tynes degalinėje. MuÅ¡tynėms nurimus ir laukiant policijos, jis nuėjo pasižiÅ«rėti ir pamatė sužalotÄ Å¾mogų. 10.1.2.

Liudytoja M. K. teisme parodė, kad ji su draugu, apie 3 val. nakties, gėrė kavÄ prie „Circle K“ degalinės, kai iÅ¡ toli pamatė muÅ¡tynes. MuÅ¡tynės vyko tiesiai prieÅ¡ais juos, t. y. po tiltu ant Å¡aligatvio, galimai 15 m atstumu nuo jų. Teigė, kad iÅ¡ pradžių trys vaikinai daugiau tampėsi nei mušėsi ir tai truko iki pusės minutės, po to vienas pradėjo bėgti link degalinės, tada subėgo kiti vaikinai. Teisme liudytoja parodė, kad tiksliai neatsimena kiek iÅ¡ viso konflikte dalyvavo asmenų, tačiau muÅ¡tynės tęsėsi, t. y. jie stumdėsi ir bėgiojo, ne tik aplinkui bet ir į degalinę, ir atgal iÅ¡ jos.

Teigė mačiusi vaikinus, kurie mušėsi rankomis netoli jų automobilio, tačiau negali pasakyti, kas vyko degalinėje, nes nematė. Teisiamajame posėdyje balsu perskaitytus jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino ir prašė jais vadovautis. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja dar tiksliau nurodė, kad muštynės iš pradžių vyko tarp trijų asmenų netoli pagrindinės gatvės. Jie tarpusavyje tampėsi, po to buvo smūgiuojama rankomis ir kojomis. Vėliau pamatė, kaip nuo degalinės atbėgo dar keli jaunuoliai.

Kažkuriuo momentu konfliktas persikėlė į degalinės teritorijÄ . Vėliau prie „BMW“ automobilio pastebėjo, kaip kažkas iÅ¡ bagažinės traukė kažkokius daiktus. Tuo metu kiti asmenys buvo atsitraukę link degalinės. Pamačiusi, kad vyrai nuo „BMW“ automobilio vėl nubėgo link degalinės, liepė draugui skambinti policijai, nes manė, jog konfliktas taikiai nepasibaigs. Kas vyko toliau, nematė, tik girdėjo triukÅ¡mÄ , žmonių Å¡Å«kavimus, keiksmažodžius ir kažkokius smÅ«gių garsus (t. 2, b. l. 3-5). 10.1.3.

Liudytoja L. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nematė kaip prasidėjo muštynės, tačiau matė kaip asmenys mojavo su šepečiais. Kad įvykį stebėjo su pertraukomis apie 5 min. Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti minėtos liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos ji patvirtino, kad, apie 3 val., per degalinėje esančias vaizdo stebėjimo kameras pamatė, jog lauke, degalinės teritorijoje, vyksta muštynės tarp 7 ar 8 asmenų. Ji nežino, kas pradėjo muštynes ir nežino priežasties, dėl ko jos įvyko.

Teigė, kad nebuvo išėjusi į laukÄ , bet Å¡iuos asmenis stebėjo per kompiuterio monitorių. Tuo metu matė, kad keli asmenys bėgiojo tarp kolonėlių, mojavo degalinėje esančiais langų plovimo Å¡epečiais, juos laužė (t. 1, b. l. 195). 10.2. Nesuinteresuotų liudytojų parodymus iÅ¡ esmės patvirtina ir dar labiau juos papildo daiktų apžiÅ«ros protokole užfiksuoti duomenys, kurie buvo gauti iÅ¡ degalinės „Circle K“ vaizdo stebėjimo kamerų. „Circle K“ vaizdo stebėjimo kameromis buvo užfiksuota, kad 2020 m. lapkričio 8 d., 02:29:27 val., į degalinę atėję asmenys (A.

Z. ir A. Å .) rankose laiko mobilaus ryÅ¡io telefonus ir po mažiau kaip 1 min. prie jų prisijungia dar 3 asmenys, su kuriais jie nueina už degalinės parduotuvės. IÅ¡ kitos kameros matyti, kad jaunuoliai vaikÅ¡to aplink toliau stovintį automobilį. 03:03:13 val. penki jaunuoliai atbėga į degalinę, t. y. du bėga, o kiti trys vejasi. Po to vienas jaunuolis apsisuka ir bėga atgal, o kitas grįžta ir meta į jį automobilių stiklo valytuvÄ . Matosi, kad jaunuoliai mėtosi, tarpusavyje barasi ir mosikuoja rankomis.

Taip pat matoma, kaip asmenys vienas kitÄ vaikosi, barasi, mėto valytuvus ir mosikuojasi rankomis. 03:03:41 val. matyti, kad konfliktas tarp abiejų grupių ir toliau vyksta, bėgiojama po degalinę ir už jos. Praėjus kažkiek laiko degalinėje susitinka penki asmenys, kurie tarpusavyje pasikalba, du iÅ¡ jų atsisėda į automobilį ir važiuoja link iÅ¡važiavimo, tačiau iÅ¡ jos neiÅ¡važiuoja ir atbuline eiga grįžta į degalinę. Kiti trys Å¡ios kompanijos asmenys iÅ¡eina iÅ¡ degalinės. 03:05:54 val. užfiksuota, kad dar nieko nesant prie automobilio iÅ¡ jo iÅ¡lipa du vaikinai ir prie jų bėga kitas vaikinas.

Matosi, kad iÅ¡ skirtingų grupių esantys vaikinai turi stiklo valytuvus ir vienas prieÅ¡ais kitÄ jais mosikuoja, suduoda vienas kitam smÅ«gius. Vėl iÅ¡bėga iÅ¡ degalinės ir vėl grįžta. 03:06:43 val. užfiksuota, kaip vienas asmuo bėga, o kitas vejasi ir užsimoja, tačiau kitas atsisuka ir turimu daiktu duria jį atsivijusiam asmeniui į nugarÄ . BÅ«tent po Å¡io smÅ«gio vijęsis asmuo nukrenta ant žemės (t. 1, b. l. 122-130).

11. Å ie įrodymai patvirtina, kad po pradinio konflikto, toliau A. Å . inicijuoja muÅ¡tynes, t. y. pasikviečia dar kelis asmenis ir tuomet puolami asmenys, buvę prie „BMW“ automobilio, prasideda vienas kito gaudymai, vienas ant kito rėkavimai. Vėliau viskas persikelia į degalinę, kur ir toliau vyksta muÅ¡tynės, t. y. mojuoja, suduodami smÅ«giai ir/ar mėtomi vienas į kitÄ degalinėje esantys automobilių valytuvai. Praėjus kažkiek laiko degalinėje susitinka penki asmenys, kurie tarpusavyje pasikalba, du iÅ¡ jų atsisėda į automobilį ir važiuoja link iÅ¡važiavimo, tačiau iÅ¡ jos neiÅ¡važiuoja ir atbuline eiga grįžta į degalinę.

IÅ¡lipę iÅ¡ automobilio vaikinai ir toliau tęsia konfliktÄ . Taigi įvertinus minėtus įrodymus ir jais nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad visÄ laikotarpį, kol vyko konfliktas degalinėje, visi ten buvę asmenys, tarp jų ir nuteistasis A. Å ., dalyvavo abipusėse muÅ¡tynėse. Tai, kad pradėtas konfliktas tęsiamas, suvokė ir pats nuteistasis A. Å ., kuris nenutraukė muÅ¡tynių, net ir turėdamas galimybę iÅ¡ degalinės neiÅ¡vyko ir tik dar labiau jas provokavo, t. y. suvokė kylantį pavojų ir realiÄ grėsmę dėl jo paties atliekamų veiksmų.

IÅ¡ to seka, kad A. Å . pats buvo ne tik muÅ¡tynių iniciatorius, bet ir aktyvus konflikto dalyvis viso konflikto metu, kuris tęsėsi apie 6 minutes. Ä®vertinus visas Å¡ioje byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiajam sužalojimus peiliu A. Å . padarė ne gindamasis nuo pavojingo jo kėsinimosi, o abipusio tarpusavio konflikto metu. Visas Å¡ias aplinkybes dar kartÄ patvirtina ir tai, kad smÅ«gį peiliu E. D. A. Å . sudavė į nugaros sritį. Todėl apeliaciniame skunde nurodomus argumentus apie tai, kad nuteistajam A.

Å . buvo kilęs pavojus ir reali grėsmė, t. y. apie nukentėjusiojo sužalojimÄ bÅ«tinosios ginties situacijoje (BK 28 straipsnis), teisėjų kolegija atmeta. Dėl Å¡ios priežasties negali bÅ«ti svarstymo ir apie bÅ«tinosios ginties ribų peržengimÄ .

12. Atmetamas gynėjos argumentas, kad įvykusius įvykius reikia skirti į du atskirus, nes liudytojai V. J. (D.) ir M. K. nematė viso įvykio. Iš tiesų minėti liudytojai patys parodė, kad nematė viso įvykio, bet jie stebėjo įvykį epizodiškai, t. y. matė kaip tarp asmenų įvyko žodinis konfliktas ir susistumdymas, kaip dalis nuėjo į degalinę, o vėliau grįžo didesnė kompanija ir toliau vyko muštynės, kurios buvo tai prie automobilio „BMW“, tai degalinėje.

Tai kas vyko degalinėje užfiksuota degalinės „Circle K“ vaizdo stebėjimo kameromis, t. y. asmenys bėgioja po degalinę, rėkia vienas ant kito, mojuoja ne tik rankomis, bet ir ten buvusiais automobilių valytuvais, juos mėto vieni į kitus. IÅ¡ vaizdo kamerų matyti ir tai, kad A. Å . atsisėda į automobilį ir važiuoja, bet ir vėl grįžta į degalinę, iÅ¡lipa iÅ¡ maÅ¡inos ir tęsia konfliktÄ . Apie konflikto tęstinumÄ patvirtina ir nukentėjusiojo E. D. parodymai, jog po žodinio konflikto, įvyko muÅ¡tynės, kuriose dalyvavo ne tik A.

Š. ir A. Z., bet ir daugiau asmenų. Jie vieni ant kitų rėkavo, o kai tie žmonės atsitraukė, jis išsitraukė virvę iš automobilio ir bėgo paskui A. Š.. Panašius parodymus apie įvykio aplinkybes davė ne tik liudytojai R. B. ir J. L., iš dalies tokius parodymus patvirtino ir liudytojos E. Š. bei B. T.. Minėtos liudytojos teisme parodė, kad įvykio metu aplink lakstė daug asmenų, t. y. vaikinai susikabindavo, susimušdavo ir vėl išsibėgiodavo. Jos taip pat parodė, kad E. D. vijosi A.

Š. ir sudavė trosu. Kas rodo, kad prasidėjęs konfliktas nesibaigė ir asmenys dėl prieš tai įvykusio apsižodžiavimo ir susistumdymo toliau jį tęsė.

13. Nuteistojo gynėja nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodo, kad įvykusius įvykius reikia skirti į du atskirus, nes A. Š. ir jo kompanija nutraukė muštynes, bandė išvažiuoti iš degalinės, bet būtent dėl neteisėtų nukentėjusiojo ir jo draugų veiksmų to padaryti negalėjo, todėl turėjo gintis. Iš tiesų byloje duoti liudytojo A. Z., nuteistojo A. Š. parodymai, vaizdo įrašai patvirtina, kad A. Z. su kitais asmenimis pasišalina iš degalinės, o A. Š. su A. G. atsisėda į automobilį ir važiuoja link išvažiavimo.

Tačiau iÅ¡ liudytojų A. G., M. K., nukentėjusiojo E. D. parodymų ir vaizdo įraÅ¡o matyti, kad automobilis apsisuka ir grįžta į degalinę, du asmenys iÅ¡lipa iÅ¡ automobilio ir laukia ateinančių nukentėjusiojo ir jo draugų. Be to, iÅ¡ byloje esančio vaizdo įraÅ¡o matyti, jog „VW Golf“ automobiliui niekas netrukdo iÅ¡važiuoti. Juo vykę asmenys grįžo į degalinę. Liudytoja M. K. taip pat patvirtino, kad automobilis apsuko ratÄ ir vėl grįžo į degalinės teritorijÄ , jam niekas kelio nebuvo užstojęs ir jis galėjo laisvai iÅ¡važiuoti iÅ¡ degalinės. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad iÅ¡važiuoti iÅ¡ degalinės „Circle K“ automobiliui „VW Golf“ niekas netrukdė, matyti ir iÅ¡ to, kad po suduoto smÅ«gio nukentėjusiajam E. D. ir į automobilį „VW Golf“ įsėdus A.

Å ., laisvai iÅ¡važiuojama iÅ¡ degalinės. Nuteistasis A. Å . taip pat turėjo galimybę nutraukti konfliktÄ ir iÅ¡vykti iÅ¡ degalinės ir tuomet, kai 03.04.20 val. „BMW“ automobilio kompanija atsitraukė nuo A. Å .. Per visas kameras matyti, kad jie nueina, sustoja viduryje degalinės, o po to maždaug 03.04.33 val. nueina link savo automobilio, tačiau nuteistasis nesisėda į „VW Golf“ automobilį ir iÅ¡ degalinės neiÅ¡vyksta, o toliau tęsia konfliktÄ . Tai rodo, kad nuteistasis, suvokdamas, jog ir toliau konfliktas tęsiasi, nesiekia jo nutraukti nors dalis jo draugų jau ir nedalyvauja konflikte.

Tad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad buvo vienas konfliktas ir nei viena iš jo pusių nebuvo nutraukusi. Pirmiau paminėtų įrodymų visuma tik dar labiau patvirtina, kad būtent šiuo atveju nebuvo susiklosčiusi būtinosios ginties situacija, o vyko abipusės muštynės, kurių metu buvo tyčia sužalotas nukentėjusysis dėl chuliganiškų paskatų.

14. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad buvo analizuojami ir vertinami ne tik nuteistojo A. Å . veiksmai, bet ir nukentėjusiojo, kitų aktyviai konflikte dalyvavusių asmenų. Ä®vertinus byloje esančių įrodymų visumÄ , buvo konstatuota, kad įvykio metu abi pusės toliau puolė viena kitÄ , t. y. tai viena, tai kita pusė aktyviai dalyvavo muÅ¡tynėse. Kaip matyti, iniciatyvÄ perimdavo tai viena, tai kita konfliktuojanti pusė. Ä®vykio metu keitėsi ir jėgų santykis, tačiau tai nepaneigia, jog abi pusės atliko puolamuosius veiksmus, o ne gynybinius.

Tad gynėjos argumentas, kad teismas vertino tik A. Å . veiksmus, tačiau tinkamai neįvertino nukentėjusiojo veiksmų, yra nepagrįstas. Galima sutikti, kad nukentėjusiojo ir kitų konflikte dalyvavusių asmenų chuliganiÅ¡ki veiksmai taip pat buvo neteisėti. Pats pirmosios instancijos teismas šį dėl chuliganiÅ¡kų paskatų kilusį konfliktÄ Ä¯vertino kaip abipusį. O kad baudžiamojon atsakomybėn Å¡ioje byloje patrauktas tik A. Å ., yra todėl, kad bÅ«tent jis peiliu sunkiai sužalojo kitÄ asmenį.

15. Gynėja nesutinka, kad jos ginamasis nusikalstamÄ veikÄ padarė tyčia ir dėl chuliganiÅ¡kų paskatų. Teigia, kad A. Å . sužalojo nukentėjusįjį ne siekdamas pademonstruoti nepagarbÄ aplinkiniams dėl kažkokio tariamo „apsižodžiavimo“, o esant bÅ«tinosios ginties situacijai. Tačiau tokie nuteistojo gynėjos argumentai atmetami, kaip jau buvo minėta, pirmiau iÅ¡ byloje esančių įrodymų akivaizdu, kad minėtu laiku vyko abipusės muÅ¡tynės, kurių metu dėl chuliganiÅ¡kų paskatų ir tyčia sužalojamas nukentėjusysis. 15.1.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad A. Å . nusikalstamÄ veikÄ padarė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Abipusių muÅ¡tynių metu nuteistasis, turėdamas rankose peilį, suvokė, jog kelia pavojų nukentėjusiojo sveikatai, tačiau vis tiek smÅ«giuoja peiliu nukentėjusiajam į nugarÄ , numatydamas, kad gali sužaloti, ir vienodai norėjo bet kurių iÅ¡ padarinių (bet kokio sunkumo nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo) atsiradimo. Pirmiau paminėtoje specialisto iÅ¡vadoje buvo nurodyta, kad E. D. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, todėl nuteistojo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal atsiradusius padarinius, kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. 15.2.

Be to, iš pirmiau aptartų ir byloje esančių liudytojų A. Z., A. G., E. Š., B. T., R. B., J. L., nukentėjusiojo E. D. ir net paties nuteistojo A. Š. parodymų matyti, kad konfliktas su nukentėjusiuoju ir jo bičiuliais kilo dėl pasakytos įžeidžiančios frazės. Iš vaizdo medžiagos matyti, kad nuteistajam A. Š. ir liudytojui A. Z. nuėjus prie degalinės, atvyko dar trys jų draugai ir būtent jų kompanija nuėjo link nukentėjusiojo ir jo bičiulių. Tai, kad prie automobilio „BMW“ stovėjusių asmenų atėjo didesnė kompanija, kuri juos užsipuolė, patvirtino ir liudytojai M.

K., V. J. (D.). Jie taip pat parodė, kad vėliau konfliktas persikeldavo tai prie „BMW“ automobilio, tai prie degalinės. Nustatyta, kad abi pusės palaiko muÅ¡tynių iniciatyvÄ , tačiau bÅ«tent nuteistojo veiksmai (bėgiojimas po degalinės teritorijÄ rankose laikant peilį ir juo grasinant, rankinių valytuvų mėtymas, rėkavimas, provokavimas ir konflikto pradėjimas dėl mažareikÅ¡mės dingsties) ir bÅ«tent dėl jo tyčia suduoto smÅ«gio kilusios pasekmės (nukentėjusiajam peiliu padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas) pagrįstai pripažinti kaip padaryti dėl chuliganiÅ¡kų paskatų.

16. Esant Å¡ioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad skundžiamu nuosprendžiu A. Å . yra pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ . Keisti Å¡ioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perkvalifikuoti nuteistojo veiksmus į BK 28 straipsnio 3 dalį ir 135 straipsnio 1 dalį dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo. Apie tokiÄ kaltinimo pakeitimo galimybę BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka teisminio nagrinėjimo metu buvo praneÅ¡ta apeliacinės instancijos teismo posėdyje (t. 5, b. l. 34).

Papildomai apklausus nuteistÄ jį A. Å ., Å¡is kaltės vėl visiÅ¡kai nepripažino, o parodė, kad toliau tvirtina tas pačias aplinkybes, kurias parodė ankstesnės apklausos teisme metu. Dar kartÄ Ä¯vertinusi Å¡ioje byloje iÅ¡nagrinėtų įrodymų visumÄ , teisėjų kolegija padarė iÅ¡vadÄ , kad bylÄ prieÅ¡ A. Å . nutraukti arba keisti jam kaltinimÄ ir perkvalifikuoti nusikalstamÄ veikÄ pagrindo nėra.

17. Atsakant į apeliacinio skundo argumentus dėl nuosprendyje nurodyto kaltinimo tikslinimo aplinkybe, kad veika padaryta dėl menkavertės dingsties, nors apie tokį keitimÄ nuteistasis nebuvo informuotas, teisėjų kolegija Å¡iuos argumentus irgi atmeta. Gynėja nurodo, kad 2022 m. kovo 14 d. nutartimi teismas atnaujino įrodymų tyrimÄ ir 2022 m. balandžio 13 d. teisiamajame posėdyje pranešė, kad inkriminuota veika gali bÅ«ti perkvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir 28 straipsnio 3 dalį, tačiau nieko neužsiminė apie naujos aplinkybės nustatymÄ .

IÅ¡ tiesų 2022 m. kovo 14 d. nutartyje nurodyta, kad tikslinga atnaujinti įrodymų tyrimÄ , esant pagrindui manyti, kad A. Å . inkriminuota veika, numatyta BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, gali bÅ«ti perkvalifikuota, kaip padaryta peržengus bÅ«tinosios ginties ribas (BK 28 straipsnio 3 dalis). Joje nutarta ne tik atnaujinti įrodymų tyrimÄ , bet ir apie galimÄ veikos keitimÄ informuoti teismo dalyvius, nustatant pertraukÄ pasirengti gynybai iki kito teismo posėdžio (t. 4, b. l. 110). Nustatyta, kad teisiamasis posėdis įvyko 2022 m. balandžio 13 d., t. y. pasiruoÅ¡imui gynybai buvo padaryta tikrai pakankama pertrauka, o Å¡iÄ dienÄ tęsiant bylos nagrinėjimÄ , dalyvaujant proceso dalyviams, tame tarpe nuteistajam A.

Å . ir jo gynėjai, buvo dar kartÄ praneÅ¡ta ir patikslinta apie galimÄ kaltinimo keitimÄ kaltinamajame akte nurodytus veiksmus perkvalifikuoti į BK 284 straipsnį ir 135 straipsnį 1 dalį ir 28 straipsnio 3 dalį (padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas peržengiant bÅ«tinosios ginties ribas), atsiklausta, ar niekam nereikia pertraukos pasiruoÅ¡ti gynybai. Pertraukos niekas iÅ¡ proceso dalyvių neprašė. Teismas paklausė nuteistojo, ar supranta, kuo yra kaltinamas, į kÄ nuteistasis atsakė, kad suprato, tačiau pasilieka prie savo parodymų ir pozicijos, jog veika padaryta turint tikslÄ apsiginti, o ne tyčia siekiant sužaloti nukentėjusįjį.

Iš gynėjos baigiamosios kalbos taip pat matyti, kad gynybai buvo aiškus kaltinimo pakeitimas ir paruošti atitinkami argumentai dėl minėto kaltinimo. Iš tiesų nuteistajam nuosprendžiu neperkvalifikuojama nusikalstama veika, o tik patikslintas kaltinimas, t. y. įrašoma aplinkybė - dėl menkavertės dingsties. Teisėjų kolegijos nuomone, tik toks nežymus kaltinimo pakeitimas nuteistojo A. Š. teisės žinoti, kuo jis kaltinamas esmingai nepažeidė.

18. AiÅ¡kinant BPK 256 straipsnio 1 dalies nuostatas ,,faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte iÅ¡dėstytųjų“, kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nagrinėjant bylÄ teisme gali susiklostyti tokia situacija, kai paaiÅ¡kėja faktinės aplinkybės, kurios nulemia didesnį kiekį tos pačios nusikalstamos veikos epizodų, iÅ¡ esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, bÅ«das, arba nustatoma, kad dėl faktinės aplinkybės gali kilti kitokie padariniai ar veika padaryta kitomis aplinkybėmis, nei nurodyta kaltinamajame akte, ir pan., jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitaip suvaržo asmens teisę į gynybÄ (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-265-693/2015, Nr. 2K-8-696/2016, Nr. 2K-7-304-976/2016, Nr. 2K-7-162-303/2019). Ar keičiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes (neįspėjus apie tai gynybos) asmens teisė į gynybÄ bÅ«tų suvaržyta, sprendžiama atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, įvertinus tai, ar yra pagrindas manyti, kad gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėtų bÅ«ti kitokia (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-265-693/2015, Nr. 2K-7-304-976/2016, Nr. 2K-8-696/2016, Nr. 2K-7-162-303/2019, Nr. 2K-7-25-495/2020). 18.1. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau nustatytas bylos aplinkybes ir skundžiamame nuosprendyje nustatytÄ faktinę aplinkybę – dėl menkavertės dingsties, konstatuoja, kad dėl pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės neprisidėjo tos pačios nusikalstamos veikos epizodų, nepasikeitė nusikalstamos veikos apimtis, laikas, vieta, bÅ«das, padariniai.

Akivaizdu, kad dėl minėtos aplinkybės gynybos taktika ir apimtis nesikeistų, nes menkavertė dingstis pagal formuojamÄ teismų praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-7/2013, 2K-383-895/2015, 2K-63-648/2016, 2K-363-689/2017, 2K-84-458/2020) įtraukta kaip nusikalstamos veikos, padaromos dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, apibrėžimÄ , todėl Å¡ios aplinkybės įraÅ¡ymas negali bÅ«ti vertinamas kaip iÅ¡ esmės skirtinga ar netikėta kaltinamajam ar jo gynėjai.

Atkreipiamas dėmesys dar ir į tai, kad nuteistasis ir jo gynėja viso proceso metu laikėsi taktikos, jog A. Å . sunkų sveikatos sutrikdymÄ padarė gindamasis. Jiems taip pat buvo aiÅ¡kus kaltinimas sunkaus sveikatos sutrikdymu dėl chuliganiÅ¡kų paskatų ir vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo. Visa tai patvirtina, kad nebuvo suvaržytos nuteistojo teisės žinoti kuo buvo kaltinamas ir nebuvo suvaržytos jo teisė į gynybÄ , todėl minėtas gynėjos argumentas atmetamas.

19. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė degalinės teritorijoje įvykusių muÅ¡tynių aplinkybes, teisingai nustatė, kad tos muÅ¡tynės kilo dėl menkavertės priežasties ir buvo abipusis. Taip pat teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ . Kad Å¡ių abipusių muÅ¡tynių metu A. Å . dėl chuliganiÅ¡kų paskatų sudavė smÅ«gį peiliu į nugarÄ E. D. ir padarė nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir A.

Å . nusikalstamÄ veikÄ teisingai kvalifikavo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 284 straipsnį 20. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2020 m. lapkričio 8 d., apie 3 val., vieÅ¡oje vietoje – degalinėje „Circle K“, esančioje (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, tuo sutrikdydamas visuomenės rimtį bei pažeisdamas vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , kitų žmonių akivaizdoje bėgiojo po degalinės teritorijÄ rankose laikydamas peilį ir juo grasindamas, mėtė degalinės teritorijoje esančius rankinius valytuvus, dėl menkavertės dingsties konflikto su nukentėjusiuoju E. D. metu iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų tyčia su peiliu sudavė vienÄ smÅ«gį pastarajam į nugarÄ , padarydamas jam kiauryminę durtinę pjautinę žaizdÄ krÅ«tinės lÄ stos užpakaliniame pavirÅ¡iuje su oro susikaupimu deÅ¡inėje krÅ«tinplėvės ertmėje, taip sunkiai sužalojo nukentėjusįjį E. D. dėl chuliganiÅ¡kų paskatų bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , t. y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje.

21. Apeliaciniame skunde gynėja nurodo, kad A. Å . nepagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnį, nes nėra Å¡iame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties, t. y. dėl A. Å . veiksmų nekilo BK 284 straipsnyje nurodytos pasekmės ir nėra kito Å¡iai nusikalstamai veikai kvalifikuoti bÅ«tino požymio tiesioginės tyčios. Tokie gynėjos argumentai nepagrįsi ir atmetami. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs įrodymų visumÄ , padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie nuteistojo tyčiÄ dėl menkavertės priežasties sukelti muÅ¡tynes ir pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , o iÅ¡nagrinėtų įrodymų visuma patvirtina ir A. Å . atliktus veiksmus, kuriais jis bÅ«tent ir pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ .

22. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiÅ¡kai tyčiodamasis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . Pagal teismų praktikÄ fizinio smurto panaudojimas prieÅ¡ asmenį vieÅ¡oje vietoje prieÅ¡tarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms ir tokie veiksmai paprastai laikomi įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis. BÅ«tent Å¡ių padarinių konstatavimas kartu reiÅ¡kia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vieÅ¡oji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne.

23. IÅ¡ pirmiau aptartų liudytojų, nukentėjusiojo ir paties nuteistojo parodymų, daiktų apžiÅ«ros protokole užfiksuotos vaizdo medžiagos matyti, kad konflikto pradžia įvyko, kai A. Å . su A. Z. ėjo pro nukentėjusiojo ir jo draugų kompanijÄ , kurios metu „apsižodžiavo“ ir susistumdė, vėliau konfliktas buvo plėtojamas ir įvyko muÅ¡tynės degalinėje „Circle K“, kurių metu A. Å . mėtė valytuvus, demonstravo peilį bei sužalojo nukentėjusįjį. 23.1.

Apeliaciniame skunde gynėja neginčija, kad įvykis vyko vieÅ¡oje vietoje, tačiau nesutinka, jog bÅ«tent A. Å . veiksmais buvo pažeista visuomenės rimtis ir tvarka. Gynėja nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad jos ginamasis demonstravo peilį degalinėje. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokius jo veiksmus patvirtino ne tik nukentėjusiojo E. D. ir liudytojo R. B. parodymai apie A. Å . peilio demonstravimÄ konflikto metu, kurių patikimumu nepagrįstai abejoja gynėja. Kadangi juos patvirtina ir pirmiau paminėta vaizdo medžiaga, iÅ¡ kurios matyti, kad A.

Å . kelis kartus buvo iÅ¡siėmęs ir demonstravęs peilį ne tik nukentėjusiajam, bet ir kitiems asmenims (vaizdo įraÅ¡e matyti ir kitas Å¡alia A. Å . stovintis asmuo). IÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu duotų A. Å . parodymų matyti, kad jis pats pripažino, jog buvo peilį iÅ¡sitraukęs kelis kartus siekdamas pagÄ sdinti kitos kompanijos asmenis (t. 2, b. l. 140-142). Tad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad kitų žmonių akivaizdoje A. Å . bėgiojo po degalinės teritorijÄ rankose laikydamas peilį ir juo grasindamas.

Be to, mėtė degalinės teritorijoje esančius rankinius valytuvus bei peiliu sužalojo E. D.. Būtent toks jo elgesys prieštaravo visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms ir tokie veiksmai paprastai laikomi įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis. Taigi, priešingai nei teigia gynėja, būtent dėl A. Š. veiksmų atsirado ir šios veikos padariniai, t. y. buvo sutrikdyta rimtis ir tvarka. Iš byloje esančių ir pirmiau aptartų įrodymų matyti, kad liudytojai M.

K., V. J. negalėjo ramiai gerti kavos, liudytojui V. J. teko skambinti bendruoju pagalbos telefonu praneÅ¡ant apie muÅ¡tynes ir sužalotÄ asmenį. Minėti liudytojai taip pat matė ir sužalotÄ nukentėjusįjį. Tai jiems kėlė baimę ir kitus nemalonius jausmus. Nors apklausta liudytoja L. S. teigė, kad jai susibÅ«rimas atrodė taikus ir tai netrukdė jos darbui, tai nepaneigia fakto, kad degalinės darbas iÅ¡ tiesų buvo sutrikdytas, t. y. kiti asmenys dėl joje vykstančių muÅ¡tynių negalėjo atvykti užsipilti kuro ir/ar pakliÅ«ti į degalinę apsipirkti.

Tai paneigia gynėjos argumentus, kad liudytojai M. K. ir V. J. (D.) buvo iÅ¡sigandę ne konkrečių A. Å . veiksmų, o masinių muÅ¡tynių, nematė nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybių, o liudytojos L. S. darbas nebuvo sutrikdytas, nes Å¡i degalinę buvo uždarius ne dėl muÅ¡tynių, o dėl to, kad dezinfekavo patalpas, o susibÅ«rimas jai pasirodė taikus, todėl nematė pagrindo kviesti policijÄ . Todėl minėtas argumentas atmetamas. Be to, į įvykio vietÄ turėjo atvykti policijos pareigÅ«nai ir greitosios pagalbos medikai bÅ«tent dėl degalinėje vykusių įvykių. 23.2.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ir nuteistojo įžūlų elgesį, nes kaip pripažino ir pats nuteistasis A. Š., iki įvykio jis su nukentėjusiuoju ir jo draugais nebuvo pažįstamas, tačiau muštynės buvo inicijuotos dėl menkavertės priežasties. Toks konflikto pobūdis, peilio demonstravimas, valytuvų mėtymas, kito asmens sužalojimas viešoje vietoje kitų asmenų akivaizdoje, patvirtina, kad A. Š. suprato, jog elgiasi įžūliai ir dėl to bus sutrikdyta viešoji rimtis bei tvarka, ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Tarp padarytos pavojingos veikos ir kilusių padarinių (sunkiai sutrikdyta E. D. sveikata, sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka) yra tiesioginis priežastinis ryšys. 23.3. Atmetamas ir gynėjos argumentas, kad nėra pagrindo vadovautis nukentėjusiojo E. D. ir liudytojo R. B. parodymais, kad jie neva tai jautė baimę dėl peilio panaudojimo, nes teismas neanalizavo ir nevertino šių asmenų parodymų patikimumo. Kaip jau buvo minėta, pirmiau iš tiesų pirmosios instancijos teismas šių asmenų duodamais parodymais vadovavosi tik iš dalies ir tik tiek, kiek juos patvirtino kiti byloje esantys įrodymai, tad gynėja ir vėl nepagrįstai kelia abejones dėl šių asmenų duodamų parodymų.

Teisėjų kolegijos nuomone, jau pirmiau aptartais įrodymais pagrįstai konstatuota, kad A. Å . demonstravo peilį konflikto metu degalinėje, tad iÅ¡ tiesų asmenys galėjo jausti baimę dėl peilio panaudojimo, nors ir toliau patys tęsė konfliktÄ .

24. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija atmeta nuteistojo gynėjos apeliacinio skundo praÅ¡ymÄ iÅ¡teisinti A. Å . dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymo nesant jo padarytoje veikoje Å¡io nusikaltimo sudėties, nes apygardos teismas pagrįstai A. Å . veiksmus įvertino kaip vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ ir jo nusikalstamÄ veikÄ teisingai kvalifikavo pagal BK 284 straipsnį. Dėl A. Å . paskirtų bausmių 25. IÅ¡nagrinėjus baudžiamÄ jÄ bylÄ , darytina iÅ¡vada, kad skundžiamo nuosprendžio dalis dėl bausmių paskyrimo nuteistajam A.

Å . taip pat yra teisėta ir pagrįsta. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo padarant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes nuteistajam A. Š., šių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė. Ir už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežtos.

26. Skirdamas nuteistajam A. Å . bausmes, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė vienÄ nesunkų ir vienÄ labai sunkų tyčinius nusikaltimus; Å¡ių nusikaltimų pavojingumo pobÅ«dį ir laipsnį; ankstesnius nuteistojo teistumus (praeityje buvo teistas užsienyje) ir baustumus; nustatytas dvi A. Å . baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančias (BK 59 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai) ir į tai, kad nenustatyta jokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių; nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis (nedirba, nevedęs), tai, kad nukentėjusysis A.

Å . atleido, sunkių pasekmių nejaučia. Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos nuomone, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus A. Å . už kvalifikuotÄ sunkų sveikatos sutrikdymÄ (BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktas) minimaliÄ laisvės atėmimo bausmę, už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ (BK 284 straipsnis) kiek didesnę už vidurkį laisvės apribojimo bausmę. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai subendrino apeliantui paskirtas bausmes bausmių apėmimo bÅ«du, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę ir paskyrė jam galutinę subendrintÄ 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Tokios bausmės ir galutinė subendrinta bausmė negali būti laikomos aiškiai per griežtomis. Šios bausmės atitinka padarytų nusikaltimų aplinkybes, kaltininko asmenybę ir jas švelninti pagrindo nėra.

27. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad skirti A. Å . Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę taikant BK 62 straipsnio 1 arba 2 dalių nuostatas, nėra Å¡iame BK straipsnyje numatytų bÅ«tinų sÄ lygų. Skirti Å¡velnesnę, negu straipsnio sankcijoje numatyta, bausmę taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas irgi nėra pagrindo. Pirmiausia, tam nenustatytos jokios iÅ¡imtinės padarytų nusikalstamų veikų aplinkybės, rodančios ženkliai mažesnį tiek pačių veikų, tiek nuteistojo asmenybės pavojingumÄ . Teisėjų kolegija taip pat daro iÅ¡vadÄ , kad BK straipsnių sankcijose numatytų bausmių paskyrimas A. Å . neprieÅ¡taraus teisingumo principui.

28. IÅ¡ skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytų bausmių skyrimo A. Å . motyvų matosi, kad teismas jau atsižvelgė į visas A. Å . padarytas nusikalstamas veikas bei jo asmenybę palankiau galinčias padėti įvertinti aplinkybes. Pavyzdžiui, teismas antrÄ ja A. Å . atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino dar ir tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teisėjų kolegija dėl Å¡ios nuosprendžio dalies plačiau nepasisako ir palieka jÄ galioti, nes dėl nesutikimo su Å¡ia nuosprendžio dalimi apeliaciniai skundai nepaduoti.

Pagal BK 135 straipsnio 2 dalį 8 punktÄ paskirta bausmė ir galutinė subendrinta bausmė atitinka BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijos žemutinę ribÄ , todėl dar labiau Å¡velninti bausmę nėra pagrindo. Viena iÅ¡ A. Å . padarytų nusikalstamų veikų yra labai sunkus tyčinis nusikaltimas, todėl atidėti A. Å . paskirtos bausmės vykdymÄ arba iÅ¡ dalies atidėti bausmės vykdymÄ taikant BK 75 straipsnį taip pat nėra galimybės. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a : nuteistojo A.

Å . gynėjos apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Evaldas Gražys Vitalija NorkÅ«naitė Linas Å iukÅ¡ta