2022-02-23 Nr. AB-4255-3-61-3-04239-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1331-968/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04239-2021-6

Procesinio sprendimo kategorija 9.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. A. J. (L. A. J.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. A. J. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas L. A. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. spalio 19 d. sprendimą Nr. 21S32399 (tai, kad teismo sprendime netiksliai nurodyta sprendimo data (2021 m. spalio 26 d.) laikytina rašymo apsirikimu) (toliau – ir Migracijos departamento sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų Komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimą Nr. 6K-1368 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) Įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Pareiškėjas nurodė, kad jo kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini) yra nesaugu. (duomenys neskelbtini) sukilėliai reketavo, o valstybė įtarinėja, kad padedama sukilėliams. Pareiškėjas prieglobsčio prašė dėl bendro saugumo (duomenys neskelbtini), dėl to, kad tėvas buvo kaltinamas padedant sukilėliams, o brolis priklausė sukilėliams, todėl bijo pareiškėjas dėl savo gyvybės. Atsakovas nusprendė nesuteikti prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje ir išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę bei uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjo skundas Komisijai buvo atmestas.

2.2. Pareiškėjas pateikė konkrečias individualias aplinkybes, dėl kurių jis negali likti kilmės valstybėje, kadangi ten gali būti nužudytas. Pasakojimą patvirtina kilmės valstybės informacija, kurioje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) yra paplitę nužudymai. Policija ir valstybės institucijos nesiima priemonių, kurios tai užkardytų. Aplinkybė, kad pareiškėjas negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą, arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės. Nurodytos aplinkybės, anot pareiškėjo, patvirtina realią grėsmę jo gyvybei ir sveikatai, todėl turi būti suteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga.

2.3. Nebuvo pasisakyta dėl pareiškėjo išdėstytų motyvų, kiek tai susiję su jo išsiuntimu iš Lietuvos ir draudimu atvykti, o tik iš esmės nurodyta, jog sprendimai teisėti, o asmuo neturėjo teisės kirsti sieną, neturi ryšių su Lietuvos Respublika. Vien toks pareiškėjo veiksmas neturėtų sukelti didžiausių sankcijų, nes sienos kirtimas įvyko siekiant pasiprašyti prieglobsčio, t. y. atlikti teisėtus veiksmus.

2.4. Pareiškėjas buvo nurodęs, kad turi būti užtikrintas tiesioginis ir betarpiškas jo išklausymas, prašyta Departamento sprendimo nagrinėjimo procedūrą organizuoti taip, kad būtų užtikrinamas teisės būti išklausytam principo taikymas, teisingas skundo išnagrinėjimas. Nepaisant to, kad skundo nagrinėjimo procedūra yra ikiteisminė, asmens teisė būti išklausytam negali būti paneigta. Skundai nagrinėjami labai trumpą laiką, minimizuotas apskundimų terminas, negali būti paneigta asmenų teisė teikti paaiškinimus tiesiogiai institucijai, kuriai kilo abejonių dėl prieglobsčio suteikimo.

3. Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą grindė šiais argumentais:

3.1. Pareiškėjas prieglobsčio prašymą grindė bendra saugumo situacija, tuo, kad jo tėvą buvo užpuolę kariai dėl to, kad jis padėjo sukilėliams, pareiškėją išvežė ir laikė uždarę, be to, jo brolis priklauso sukilėliams. Visgi, jo pasakojimui trūksta konkrečių detalių ir tikslumo, o tam tikri pasakojimo epizodai yra akivaizdžiai improvizacinio pobūdžio. Pasakojant apie areštą, kuris įvyko 2019 m. (duomenys neskelbtini), pareiškėjas negalėjo nieko papasakoti apie vietą, kurioje buvo įkalintas. Apklausos metu užduodant patikslinančius klausimus apie vietovę, areštą, pastatą, kur buvo laikomas, atsakydavo, kad buvo naktis, tamsu, todėl nieko nematė ir pasakyti nieko negali. Dėl kokios priežasties buvo suimtas, paaiškino, kad dėl to, kad tėvas buvo įtariamas padedant sukilėliams, o brolis priklausė sukilėliams, tačiau pats asmeniškai prieglobsčio prašytojas nepriklausė sukilėliams ir jų veikloje nedalyvavo, jis yra (duomenys neskelbtini). Apklausos metu tikslinant aplinkybes, pareiškėjas negalėjo nurodyti kiek laiko, kiek kartų tėvas padėdavo sukilėliams, be to, tikslinant aplinkybes nurodė, kad jam padėjo pabėgti brolio draugas, kuris buvo karys. Šios apklausos metu nustatytos prieštaringos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo nurodytų priežasčių, dėl ko jis išvyko iš savo kilmės valstybės ir apibendrinus konstatuota, kad istorijos tikrumas ir pasakojimas apie kilmės šalyje kilusias problemas nėra patikimas ir nelaikytinas pagrįstu įrodymu. Pareiškėjas nepateikė jokių kitų, faktinėmis aplinkybėmis pagrįstų duomenų, kad jam kilmės valstybėje gali grėsti pavojus, pats asmeniškai sukilėlių veikloje nurodė nedalyvavęs. Be to, tyrimo metu informacijos ir duomenų dėl kariuomenės (apklausos metu pareiškėjas patvirtino, ir buvo įsitikinęs, kad jį areštavo (duomenys neskelbtini) kariuomenės kariai) tendencingo jaunų (duomenys neskelbtini) vyrų persekiojimo (duomenys neskelbtini) nerasta, todėl pareiškėjo baimė būti vėl tarimai suimtam nėra laikoma visiškai pagrįsta. Atsižvelgiant į tai, padarytos pagrįstos išvados, kad pareiškėjo pasakojimas negali būti laikomas patikimu įrodymu ir jo deklaruojama baimė susidurti su persekiojimu nelaikytina visiškai pagrįsta.

3.2. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesuponuoja individualios persekiojimo grėsmės prieglobsčio prašytojui dėl jo asmeninių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų), todėl pabėgėlio statusas jam nesuteiktas pagrįstai. Pabėgėlių teisės nuostatos nenustato pareigos sprendžiančiai institucijai įrodinėti neiginius (kad ateityje pareiškėjas nepatirs smurto ar grasinimus), nes tai būtų neįveikiama užduotis ir pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad grįžus į kilmės šalį pareiškėjui grėstų mirties bausmė ar egzekucija, kankinimas, žiaurus, nežmoniškas elgesys ar orumo žeminimo grėsmė.

3.3. Priėmus sprendimą išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, privalo būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikram terminui. Draudimo atvykti termino nustatymo motyvai ir svarbios aplinkybės aprašyti sprendime. Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (Migracijos departamento direktoriaus 2018 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 3K-128 redakcija) (toliau – ir Tvarka), 5 punktas nustato, kad įvertinus duomenų visumą, gali būti nustatomi kitokie nei Tvarkoje numatyti draudimo laikotarpiai, jeigu tai būtų proporcinga ir protinga. Pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respubliką, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.

3.4. Žodinis bylos nagrinėjimas ikiteismine tvarka numatytas tik išimtiniais atvejais, kai skundą nagrinėjanti Migracijos departamento komisija nusprendžia, jog tai yra reikalinga. Šiuo atveju pareiškėjo skundą nagrinėjusi Komisija nenustatė aplinkybių, dėl kurių žodinis pareiškėjo skundo nagrinėjimas būtų būtinas, tokių aplinkybių neįvardijo ir pats pareiškėjas.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir: 1) pakeitė Migracijos departamento sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

5. Remdamasis rašytiniais įrodymais, teismas nustatė, kad:

5.1. Pareiškėjas 2021 m. liepos 22 d. išreiškė norą gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. 2021 m. liepos 22 d. buvo atlikta pirminė prieglobsčio prašytojo apklausa. Apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad 2016 m. prasidėjo karas, nes provincija, kurioje jis gyvena, norėjo atsiskirti nuo (duomenys neskelbtini). Jo tėvas priklausė politinei grupei. Sukilėliai pradėjo reikalauti pinigų iš žmonių, kurie dirbo su vyriausybe, pinigų buvo reikalaujama ir iš pareiškėjo tėvo. Taip pat pareiškėjo brolio buvo reikalaujama prisijungti prie sukilėlių. Sukilėliai pagrobė jo vyriausią brolį, o vieną naktį atvyko žandarai ir kaltino jo tėvą, kad jis padeda sukilėliams, tėvas buvo sužalotas ir suimtas kartu su prieglobsčio prašytoju ir dvejomis jo sesėmis. Neprisimena kur buvo laikomas, prarado laiko nuovoką. Prieglobsčio prašytojas buvo paleistas jo brolio draugo dėka, kuris buvo apsauginis. Po minėtų įvykių išvyko į kitą miestą. Kadangi prieglobsčio prašytojas matė vyriausybės žandarų veidus, jam reikėjo išvykti, nes grėsė pavojus.

5.2. Migracijos departamentas 2021 m. spalio 14 d. atliko prieglobsčio prašytojo apklausą. Apklausos metu prieglobsčio prašytojas nurodė, kad prašo prieglobsčio, nes jo šalyje nesaugu. Gyveno (duomenys neskelbtini) mieste su tėvais. 2017 m. viena sukilėlių grupė pradėjo kelti reikalavimus vyriausybei. Reikalavimai virto smurtu, įsikišo vyriausybė, prasidėjo susirėmimai. Prieglobsčio prašytojo tėvas vadovavo bendrovei, kuri finansuojama vyriausybės. Susirėmimams tęsiantis, sukilėliai ėmė reikalauti pinigų iš žmonių, kurie gyveno tame regione.

Tėvas sukilėliams duodavo pinigų, kad paliktų ramybėje. Kai vieno užpuolimo metu sukilėliai nužudė vieną karį, kariai per žvalgybos tarnybas pradėjo ieškoti žmonių, kurie turi ryšių su sukilėliais. Kariai sužinojo, kad pareiškėjo tėvas yra tarp asmenų, kuris palaiko sukilėlius. Vieną naktį kariai atvyko į namus ir pradėjo mušti tėvą. Tėvui sulaužė abi kojas. Tą vakarą kariai taip pat pagavo pareiškėją ir abi jo seseris. Be to, pareiškėjo brolis buvo prisidėjęs prie sukilėlių. Tą dieną kariai pareiškėją įsodino į automobilį, nuvežė ir uždarė sandėlyje.

Ten buvo daugiau uždarytų jaunuolių. Nežino kiek laiko išbuvo sandėlyje, buvo tamsoje, kartais atidarydavo duris ir įmesdavo vandens, maisto. Vieną naktį tamsoje atėjo kariai, kurie juos išsivedė ir nuvežė į kažkokią stotį. Kai atvežė į stotį, įsodino į autobusą, nupirko bilietą ir pasakė, kad važiuotų į (duomenys neskelbtini) miestą. Kai nuvyko į (duomenys neskelbtini) miestą, kareivio duotu numeriu paskambino vyrui, kuris atėjo į stotį ir pasitiko prieglobsčio prašytoją. Tie kareiviai, kurie atvežė į stotį, davė maišelį su pinigais ir pasą.

Vyriškis, kuris pasitiko, nuvežė į kambarį ir pasakė, kad bus tol kol ras sprendimą. Tas vyras paėmė dalį pinigų su pareiškėjo pasu. Pats pareiškėjas niekur neišeidavo. Vyriškis vieną dieną pasakė, kad važiuos į (duomenys neskelbtini). Kai atvyko į (duomenys neskelbtini) nupirko bilietus ir pasakė, kad dabar prieglobsčio prašytojas vyks į (duomenys neskelbtini). Išskrido lėktuvu. Lėktuvas nusileido (duomenys neskelbtini), o po to nuskrido į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) oro uoste pasitiko vyriškis su kuriuo išvyko.

Dar būnant (duomenys neskelbtini), tas vyras kuris pirko bilietus, pasakė, kad prieglobsčio prašytojo tėvas davė pinigų ir jo pasą kareiviams, kad šie išvežtų iš šalies. Karys, kuris padėjo pabėgti buvo prieglobsčio prašytojo brolio draugas, todėl padėjo pabėgti.

5.3. Atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, 2021 m. spalio 19 d. priėmė sprendimą, kuriuo atsisakė pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje; nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos bei įvedė į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Nesutikdamas su šiuo sprendimu, pareiškėjas apskundė jį Komisijai, kuri atmėtė pareiškėjo skundą.

6. Teismas, įvertinęs pareiškėjo paaiškinimus ir surinkus įrodymus, sprendė, kad atsakovas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas neatitinka pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo pateikta istorija yra abstrakti, nepasižymi nuoseklumu ir detalumu, yra prieštaringa. 2021 m. liepos 22 d. pirminės apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad į jo namus įsilaužė žandarai ir suėmė jį, jo tėvą ir dvi pareiškėjo seseris, tačiau 2021 m. spalio 14 d. apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad į jo namus įsilaužė kariai ir buvo suimtas jis bei jo dvi seserys (nenurodė, kad būtų suimtas jo tėvas).

Be to, nors pareiškėjas nurodė, kad jo seserys buvo suimtos, tačiau būtent viena iš seserų pranešė pareiškėjui jau išvykus iš kilmės valstybės, apie tėvo mirtį. Pareiškėjas nepaaiškino, dėl kokių priežasčių mirė jo tėvas. Taip pat pareiškėjas 2021 m. liepos 22 d. pirminės apklausos metu paaiškino, kad iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) jį nuvežė brolio draugas, o 2021 m. spalio 14 d. apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad į (duomenys neskelbtini) jį nuvežė neįvardintas vyras, kurio kontaktus davė kariai.

Pareiškėjas savo istorijoje nenurodė konkrečių datų, taip pat konkrečių vietų, kuriose jis buvo laikomas suėmimo metu. Byloje nėra patikimų duomenų, jog pareiškėjas būtų persekiojamas dėl savo, tėvo ar brolio politinių įsitikinimų. Pats pareiškėjas asmeniškai nedalyvavo politinėje veikloje. Pagal pareiškėjo pasakojimą, jis iš kilmės valstybės išvyko teisėtai, jam iš esmės nebuvo sudaromos jokios kliūtys. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog (duomenys neskelbtini) pareigūnai ar kariai domisi pareiškėju, o pareiškėjo nurodyti epizodai, kuomet jis tariamai susidūrė su persekiojimo veiksmais yra abstraktūs ir nedetalūs, taip pat nepagrįsti jokiais įrodymais.

Teismas vertino, kad atsakovas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo teiginiai, kad jam gresia persekiojimas ar kankinimai, yra tik subjektyvios prielaidos, nepagrįstos objektyviais, byloje esančiais duomenimis. Teismas sprendė, kad pareiškėjas nepateikė patikimos informacijos, kuri sudarytų pagrindą spręsti, kad jis atitinka Įstatyme nustatytą prieglobsčio suteikimo pagrindą, o nustatytos faktinės aplinkybės bei kilmės valstybės informacija nepatvirtina pareiškėjui tariamai gresiančio persekiojimo tikimybės, todėl atsakovas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo deklaruojama baimė nėra visiškai pagrįsta.

Taigi, Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo pasakojimas nėra paremtas objektyviais įrodymais ir nėra tikėtinas.

7. Teismas taip pat priėjo prie išvados, kad nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomos apsaugos. Papildomos apsaugos suteikimą pareiškėjas grindė tais pačiais argumentais kaip ir suteikti pabėgėlio statusą, tačiau byloje nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje su pareiškėju bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas. Taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės. Teismas pabrėžė, kad atsakovas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjo gyvenamojoje vietoje nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, t. y. tarptautinis ar vidaus konfliktas, todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų ne tik Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose, bet ir Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

8. Pasisakydamas dėl argumentų, kad nebuvo pateikti motyvai, kodėl nebuvo rengiamas žodinis skundo nagrinėjimas, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą prieglobsčio prašytojo, jo atstovo ar kitų asmenų ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai nurodytas kolegialus organas pripažįsta, kad būtina gauti asmenų žodinius paaiškinimus. Taigi, teisinis reglamentavimas neįpareigoja atsakovo komisijos visais atvejais organizuoti žodinio skundo nagrinėjimo. Šiuo atveju pareiškėjo skundą nagrinėjusi Komisija nenustatė aplinkybių, dėl kurių žodinis pareiškėjo skundo nagrinėjimas būtų būtinas, tokių aplinkybių neįvardijo ir pats pareiškėjas. Pareiškėjas nenurodė, kokios informacijos jis negalėjo pateikti rašytiniais paaiškinimais, tačiau būtų galėjęs pateikti žodiniais paaiškinimais. Taigi, šis pareiškėjo argumentas buvo atmestas.

9. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjo atžvilgiu pritaikytas maksimalus 5 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga ir adekvati priemonė jo padarytam pažeidimui. Teismo manymu, nėra duomenų, kodėl pasiekti tikslą užkirsti kelią nelegaliai migracijai būtina uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų terminą, t. y. 5 metus. Byloje nepateikta duomenų, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą, ar Lietuvos Respublikoje padaręs kokių nors teisės pažeidimų. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėjas būtų išsiunčiamas jau ne pirmą kartą, keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ar kitų aplinkybių, kurios galėtų įtakoti maksimalaus draudimo atvykti terminą taikymą. Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjo atžvilgiu nebuvo nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų jam taikyti maksimalų 5 metų atvykimo į Lietuvos Respubliką draudimo terminą, todėl, teismo vertinimu, toks terminas negali būti laikomas proporcingu ir protingu; todėl ši sprendimo dalis buvo pakeista, nustatant, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, atitinkamai buvo pakeista sprendimo dalis, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

III. 10. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti visa apimtimi.

11. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

11.1. Pareiškėjas yra persekiojamas dėl tėvo finansinės paramos sukilėliams ir jo brolio priklausymo sukilėliams. Valstybės kilmės informacija sutampa su pareiškėjo pateikta informacija ir prieglobsčio prašymo motyvais bei patvirtina, kad pareiškėjas galėjo būti pagrobtas ir yra persekiojamas. Pareiškėjo pasakojimas nebuvo išgalvotas, todėl pareiškėjo baimė vėl patirti smurtą, prarasti sveikatą ir gyvybę yra visiškai pagrįsta.

11.2. Pareiškėjas yra labai jauno amžiaus, neturi tinkamo išsilavinimo ir gyvenimiškos patirties, todėl negalima iš jo reikalauti detalaus ir nuoseklaus pasakojimo apie (duomenys neskelbtini) vykstantį karinį konfliktą, kariaujančias puses, asmenis pagrobusius pareiškėją ir kitas aplinkybes. Pareiškėjo pasakojimas buvo nuoširdus, išsamus bei detalus pagal jo individualų suvokimą ir vertinimą sudėtingų gyvenimo aplinkybių, su kuriomis jam teko susidurti ir išgyventi. Prieglobsčio prašymas negali būti atmestas dėl prieglobsčio prašytojo pasakojimo ypatumų, nes individuali persekiojimo grėsmė priklauso nuo objektyvių gyvenimo aplinkybių, o ne nuo pareiškėjo pasakojimo. Šiuo atveju pareiškėjas prieglobsčio prašo dėl kilmės šalyje vykstančio vidinio karinio konflikto, kurio pavojų patyrė jis pats ir jo šeima. Atsakovas į šias aplinkybes neatsižvelgė. Atsakovas taip pat privalėjo atsižvelgti, kad pareiškėjas yra persekiojimas politiniais motyvais, todėl jam kyla didesnė rizika prarasti laisvę, gyvybę ir sveikatą.

11.3. Pareiškėjo prieglobsčio prašymo priežastys negali būti įvardinamos, kaip vien tik ekonominės, nes gali būti sąlygotos daugelio kitų aplinkybių, kaimo ir genties tradicijų, religinių įsitikinimų, policijos ir valdžios institucijų neveiklumo, nusikalstamumo ir bendrai nesaugios situacijos šalyje. Atsakovas neatliko jokios informacijos paieškos ir vertinimo, kiek tai susiję su ekonomine šalies padėtimi, todėl neatliko atskyrimo tarp ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo. Pareiškėjo nurodyti prieglobsčio prašymo motyvai liko neįvertinti individualiai kilmės valstybės informacijos kontekste.

11.4. Atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

12. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka. Atsiliepimas grindžiamas šiais motyvais:

12.1. Pareiškėjas nepateikė jokių atsakovo išvadas paneigiančių įrodymų ar aplinkybių. Migracijos departamentas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo teiginiai, kad jam gresia persekiojimas ar kankinimai, yra tik subjektyvios prielaidos, nepagrįstos objektyviais, byloje esančiais duomenimis, pareiškėjas nepateikė patikimos informacijos, kuri sudarytų pagrindą spręsti, kad jis atitinka Įstatyme nustatytą prieglobsčio suteikimo pagrindą.

12.2. Nėra pagrindo teigti, kad regione, kuriame gyveno pareiškėjas, vyksta beatodairiškas smurtas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo gyvenamojoje vietoje nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, t. y. tarptautinis ar vidaus konfliktas, pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

12.3. Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, surinko ir ištyrė aktualią bei su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją, tačiau nenustatė individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos pareiškėjui suteikimo poreikį. Migracijos departamento sprendime yra išdėstyti argumentai, kodėl pareiškėjui buvo nurodyta išvykti ir kodėl buvo nustatytas draudimo atvykti terminas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. spalio 19 d. sprendimo Nr. 21S32399 ir Komisijos 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimą Nr. 6K-1368 teisėtumo ir pagrįstumo bei su tuo susijusio reikalavimo įpareigoti atsakovą nagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo pagrįstumo.

14. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo aplinkybių, dėl kurių jis pabėgo iš kilmės valstybės dėl kilusio pavojaus vertinimo, atsakovas nesurinko ir tinkamai neįvertino informacijos apie pareiškėjo kilmės valstybę.

15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausytas, kitų su tuo susijusių motyvų nenurodo. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

16. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas.

17. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų

18. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga suteikiama, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos.

Įstatymo 87 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad:

1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas;

2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija;

3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.

19. Pažymėtina, kad pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, jog prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Ženevos konvencijos 1 straipsnio a dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).

20. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

21. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., LVAT 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

22. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę.

23. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, jog Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

24. LVAT 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-1054/2011 konstatuota, kad pagal Įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje (ginčo metu – Įstatymo 83 str. 2 d.) įtvirtintas nuostatas dėl įrodinėjimo priemonių leistinumo prioritetas suteikiamas rašytiniams įrodymams ir tik nesant galimybės jų surinkti, prioritetas suteikiamas nuosekliems ir neprieštaringiems prieglobsčio prašytojo paaiškinimams. Pagal Tarybos direktyvos 2004/83/EB 4 straipsnį valstybės narės gali laikyti prašytojo pareiga kuo greičiau pateikti visą informaciją pareiškimui dėl tarptautinės apsaugos pagrįsti.

25. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą teisme nustatančios taisyklės įtvirtintos ABTĮ 56 straipsnyje. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

26. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje grindė tuo, kad: 1) kilmės valstybėje yra nesaugu; 2) pareiškėjo tėvas buvo apkaltinas bendradarbiavimu su sukilėliais; 3) pareiškėjo brolis prisijungė prie sukilėlių, todėl pareiškėjui dėl to kilo grėsmė; 4) pats pareiškėjas buvo prievarta išvežtas į „kažkokį angarą“, be to, matė, kaip jo namuose buvo sumuštas jo tėvas ir kiti šeimos nariai.

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tirdamas ir vertindamas byloje surinktus įrodymus, laikydamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, iš esmės, padarė teisingą išvadą, kad pareiškėjas nepagrindė visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamais dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, ko pasėkoje jam galėtų būti suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo paaiškinimus, kuriais ji grindė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, apklausų metu duotus paaiškinimus, pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo pateikta istorija yra abstrakti, nepasižymi nuoseklumu ir detalumu, yra prieštaringa.

28. Apklausos metu pareiškėjas negalėjo pateikti konkrečių detalių apie jo tėvo apkaltinimą bendradarbiavimu su sukilėliais, negalėjo nurodyti, kiek kartų tėvas teikė finansinę pagalbą sukilėliams, negalėjo nurodyti tikslios finansavimo datos.

29. Pasakodamas apie įvykį, kurio metu į jo namus įsilaužė, jo manymu, kariai, pareiškėjas nurodė, kad asmenys vykdę smurtą prieš jo šeimos narius nevilkėjo uniformų, skiriamų ženklų neturėjo. Pareiškėjas manė, kad atėję žmonės yra kariai dėl to, kad jie dėvėjo kareiviškas kelnes. Be to, pareiškėjas negalėjo paaiškinti, kaip kareiviai sužinojo, kad tėvas, galbūt, remia sukilėlius. Taigi, šių argumentų kontekste ir įvertinus pareiškėjo pasakojimą darytina išvada, kad aplinkybė, kad kariai galbūt žinojo, kad pareiškėjo tėvas rėmė sukilėlius ir (ar) kad pareiškėjo brolis buvo užverbuotas sukilėlių, yra išimtinai subjektyvi pareiškėjo nuomonė, neparemta konkrečiais įrodymais ar detalizuotu ir išsamiu pareiškėjo pasakojimu. Taip pat pagrįstų abejonių kelia ir pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad kareiviai pagavo ir jo seseris, tačiau, kaip pats teigė, apie tėvo mirtį jam pranešė būtent viena iš jo seserų (nors vėliau apklausos metu jau teigė, kad apie tėvo mirtį sužinojo iš pusbrolio „vienas pusbrolis man parašė, kad tėvas išėjo ir taip pat man atsiuntė vaizdo įrašą“. Be to, apklausos pradžioje pareiškėjas abstrakčiai tikino, kad dėl tėvas mirė dėl persekiojimo veiksmų, tačiau vėliau pareiškėjas nurodė, kad nežino, kaip jis mirė, nes, esą, neturėjo laiko paklausti.

30. Abejonių kelia ir pareiškėjo pasakojimo dalis dėl to, kad jis buvo išvežtas į jam nežinomą pastatą – pareiškėjas negalėjo net apytikriai apibūdinti, kaip atrodė pastatas, kadangi buvo tamsu, tačiau nurodė, kad su juo kartu buvo apie 15–18 asmenų. Be to, po nurodyto „laikymo“, pareiškėjas buvo išvežtas į (duomenys neskelbtini) miestą, vėliau (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Vėliau jau pareiškėjas teigė, kad jam pabėgti padėjo karys. Taigi, ši pasakojimo dalis taip pat pagrįstai sudarė pagrindą vertinti pareiškėjo pasakojimą prieštaringu.

31. Taigi, šiuo atveju atsakovas pagrįstai atsižvelgė į nustatytus pasakojimų neatitikimus, vertindamas pareiškėjo situaciją, t. y. apklausos metu nustatyti neatitikimai sudarė pagrįstą pagrindą abejoti pareiškėjo pasakojimo patikimumu. Atkreiptinas dėmesys, kad vertindamas pareiškėjo pasakojimą atsakovas taip pat atsižvelgė į situaciją pareiškėjo kilmės šalyje. Nagrinėjamu atveju pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Be to, kadangi be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjas nenurodė kitų kilmės valstybėje jiems kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės buvo vertinamos ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Pateiktų argumentų kontekste paminėtina, kad aplinkybė, jog kilmės šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo (žr., pvz., 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009).

32. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad byloje esantys duomenys buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, o pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis atsakovas įvertino tinkamai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo. Šių išvadų nepaneigia apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai. Ginčijami Migracijos departamento ir Komisijos Sprendimai priimti nepažeidus priėmimo procedūrų, yra išsamiai motyvuoti, neturi esminių trūkumų, dėl kurių galėtų būti panaikinti.

33. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo L. A. J. (L. A. J.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Milda Vainienė