cfabe26c-e660-489a-a3bf-3cde4c498751 · Marijampolės apylinkės teismas

NUORAÅ ASCivilinė byla Nr. e2-205-876/2018Teisminio proceso Nr. 2-40-3-01423-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.17; 3.2.6.6.1(S) MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS S P R E ND I M A S U Ž A K I ŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. sausio 11 d.Å akiai Marijampolės apylinkės teismo Å akių rÅ«mų teisėja Judita Sungailaitė,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Kauno teritorinės ligonių kasos, juridinio asmens kodas kodas 188783839, ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, pareikÅ¡tÄ atsakovei A.

M. Teismas n u s t a t ė : 2017 m. gruodžio 20 d. teisme buvo priimtas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys dėl 84,23 Eur žalos atlyginimo, pareikÅ¡tas atsakovei A. M. IeÅ¡kinyje nurodoma, kad 2017 m. rugpjūčio 8 d. Valstybinėje ligonių kasoje prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau - VLK) buvo gauta E125 formos pažyma-sÄ skaita iÅ¡ Vokietijos kompetentingos įstaigos, kuria patvirtinta, kad atsakovei Å¡ioje Å¡alyje buvo suteikta bÅ«tinoji medicinos pagalba. Paslaugų apmokėjimui buvo pateikta Europos sveikatos draudimo kortelė.

Už atsakovei suteiktas paslaugas buvo apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau - PSDF) biudžeto lėšų. Suteiktų paslaugų kaina - 84,23 Eur (el. bylos priedai Nr. 1-3). Vadovaujantis Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimo registro duomenimis, A. M. medicinos paslaugų suteikimo metu (2016 m. sausio 20 d. – 2016 m. sausio 27 d.) (el. bylos priedas Nr.

5) nebuvo apdrausta privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje, todėl nebuvo galima pateikti Europos sveikatos draudimo kortelės Vokietijos sveikatos priežiÅ«ros įstaigai. Kad A. M. nebuvo drausta privalomuoju sveikatos draudimu paslaugų teikimo metu patvirtinta ir VLK specialisto tarnybinis praneÅ¡imas (el. bylos priedas Nr. 2). Apie neteisėtai gautas nemokamas asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas ir įpareigojimÄ grÄ Å¾inti PSDF biudžetui padarytÄ Å¾alÄ atsakovė buvo informuota VLK rengtu 2017 m. lapkričio 6 d. raÅ¡tu Nr. 4k-8176 (el. bylos priedas Nr. 4).

Taip pat praneÅ¡ta, kad jei paslaugų teikimo metu buvo apdrausta privalomuoju sveikatos draudimu ir turi tai patvirtinančius dokumentus, privaloma juos kuo skubiau pateikti teritorinei ligonių kasai. Dokumentų, patvirtinančių draustumÄ privalomuoju sveikatos draudimu, atsakovė nepateikė, žalos neatlygino.2007 m. balandžio 29 d. Europos Palamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (toliau — Reglamentas Nr. 883/2004) 19 straipsnio 1 dalis numato, kad „<...> apdraustasis ir jo Å¡eimos nariai, bÅ«nantys valstybėje narėje, kuri nėra kompetentinga valstybė narė, turi teisę gauti iÅ¡mokas natÅ«ra, kurios jų buvimo toje valstybėje metu tampa bÅ«tinos dėl medicininių priežasčių <...>.

Å ias iÅ¡mokas kompetentingos įstaigos vardu moka buvimo vietos įstaiga pagal jos taikomų teisės aktų nuostatas, tartum atitinkami asmenys bÅ«tų apdrausti pagal minėtus teisės aktus“. T. y. asmuo, bÅ«damas kitoje valstybėje narėje ir įvykdęs kompetentingos valstybės teisės aktais numatytas sÄ lygas teisei į iÅ¡mokÄ , gauna bÅ«tinosios medicinos pagalbos paslaugas (iÅ¡mokas natÅ«ra). Suteiktų paslaugų iÅ¡laidas apmoka medicinos paslaugas suteikusios Å¡alies kompetentinga sveikatos draudimo įstaiga.

Å iuo ginčo atveju už A. M. suteiktas asmens sveikatos priežiÅ«ros iÅ¡laidas sumokėjo Vokietijos kompetentinga sveikatos draudimo įstaiga.2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 987/2009, nustatančio Reglamento Nr. 883/2004 įgyvendinimo tvarkÄ (toliau - Reglamentas Nr. 987/2009) 25 straipsnio 1 dalis numato, kad „taikant pagrindinio reglamento 19 straipsnį, buvimo vietos valstybės narės sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikėjui apdraustasis pateikia kompetentingos įstaigos iÅ¡duotÄ dokumentÄ , patvirtinantį jo teises į iÅ¡mokas natÅ«ra.“ Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad Å¡iuo dokumentu patvirtinama, kad „apdraustasis turi teisę gauti iÅ¡mokas natÅ«ra tomis pačiomis sÄ lygomis, kurios taikomos asmenims, apdraustiems pagal buvimo vietos valstybės narės teisės aktus.“ Å is dokumentas yra Å¡iuo atveju Europos sveikatos draudimo kortelė, kuri buvo pateikta Vokietijos įstaigai.

Reglamento Nr. 883/2004 35 straipsnio 1 dalis numato, kad „iÅ¡laidos už iÅ¡mokas natÅ«ra, kurias <...> teikia vienos valstybės narės įstaiga kitos valstybės narės įstaigos sÄ skaita, turi bÅ«ti visiÅ¡kai kompensuotos.“Prie Europos Komisijos veikiančios Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo administracinės komisijos (toliau - Administracinė komisija), kurios uždavinys yra nagrinėti klausimus, susijusius su Reglamento Nr. 883/2004 bei Reglamento Nr. 987/2009 taikymu, 2009 m. birželio 12 d. priimtame sprendime Nr. S1 dėl Europos sveikatos draudimo kortelės nusprendė, kad „kompetentinga įstaiga negali atsisakyti kompensuoti iÅ¡laidų remdamasi tuo, kad asmens draudimas įstaigoje, kuri iÅ¡davė Europos sveikatos draudimo kortelę, baigė galioti, bet iÅ¡mokas kortelės arba jÄ laikinai pakeičiančio sertifikato turėtojui buvo teikiamos kortelės ar sertifikato galiojimo laikotarpiu.“ T. y.

šis punktas nustato, kad išlaidos, kurias buvimo vietos įstaiga sumokėjo už sveikatos priežiūros paslaugas, suteiktas galiojančios Europos sveikatos draudimo kortelės pagrindu, privalo būti kompensuotos. VLK, vykdydama Reglamento (EB) Nr. 883/2004 35 straipsnio 1 dalį, Administracinės komisijos sprendimo Nr. SI nuostatas, tarptautinio mokėjimo pavedimu 2017 m. spalio 23 d. Nr. 7100036935 (el. bylos priedas Nr.

3) sumokėjo Vokietijos kompetentingai įstaigai už A. M. suteiktas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas Vokietijos asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje.Apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu statusÄ ir atvejus kuomet asmuo yra draustas privalomuoju sveikatos draudimu reglamentuoja Sveikatos draudimo įstatymas. Å io įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu - draudžiamieji privalomuoju sveikatos draudimu, kurie Å¡io įstatymo nustatyta tvarka moka arba už kuriuos yra mokamos Å¡io įstatymo nustatyto dydžio įmokos, įmokų mokėtojų kategorijas ir dydžius nustato minėto įstatymo 17 straipsnis.

Å iuo atveju A. M. paslaugų teikimo metu Vokietijoje nebuvo aprausta privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje. Atsakovė nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnyje numatytos pareigos laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. To paties straipsnio 2 dalis numato prievolę atsakingam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ visiÅ¡kai atlyginti. Tarp minėto asmens veiksmų ir PSDF biudžeto patirtos žalos yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, kadangi A.

M., neturinti apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu statuso Lietuvoje, pateikus buvimo vietos įstaigai Europos sveikatos draudimo kortelę, dėl neteisėto veiksmo gavo nemokamas medicininės paslaugos, už kurias buvo kompensuota iÅ¡ PSDF biudžeto lėšų. Esant Å¡ioms aplinkybėms pripažintina, kad yra visos sÄ lygos civilinei atsakomybei kilti.Pažymėjo, kad Sveikatos draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 3 punkte nurodyta, kad PSDF biudžetÄ vykdo VLK ir teritorinės ligonių kasos (toliau -TLK).

Sveikatos draudimo įstatymo 31 straipsnio 1 punkte ir 34 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad PSDF biudžetÄ naudoja VLK ir TLK.Nurodė, kad vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio.Atsakovei buvo iÅ¡siųsti ieÅ¡kovo procesiniai dokumentai su teismo praneÅ¡imu, įpareigojant per teismo nustatytÄ 14 dienų terminÄ , skaičiuojant nuo procesinių dokumentų įteikimo jam dienos, pateikti teismui nustatytos formos ir turinio atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, iÅ¡aiÅ¡kintos atsiliepimo nepateikimo teisinės pasekmės. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad praneÅ¡imas ir ieÅ¡kinio nuoraÅ¡as su priedais atsakovei buvo įteikti 2017 m. gruodžio 23 d., todėl nuo nurodytos dienos atsakovė buvo tinkamai informuota apie jai inicijuotÄ civilinę bylÄ , procesines teises ir pareigas bei jų neįvykdymo pasekmes, tai yra galimybę priimti sprendimÄ už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 1 dalis).

Pasibaigus atsiliepimo į ieÅ¡kinį pateikimo terminui, atsakovės atsiliepimo į ieÅ¡kinį teismas negavo. Per nustatytÄ terminÄ , teismo nuomone, atsakovė turėjo pakankamai laiko atsiliepimui pareikÅ¡ti, taip pat pasinaudoti procesine teise praÅ¡yti pratęsti nepasibaigusį procesinį terminÄ (CPK 77 straipsnio 1 dalis).CPK 142 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu byloje yra negautas atsiliepimas į ieÅ¡kinį, o ieÅ¡kinyje yra pareikÅ¡tas praÅ¡ymas dėl sprendimo už akių priėmimo, tai teismas, neinformuodamas dalyvaujančių byloje asmenų apie tokio sprendimo priėmimo laikÄ ir vietÄ , pasibaigus atsiliepimo į ieÅ¡kinį pateikimo terminui, turi teisę iÅ¡ karto priimti sprendimÄ už akių.IeÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai.Teismas, atlikęs formalų įrodymų vertinimÄ pagal pateiktÄ ieÅ¡kinį ir prie ieÅ¡kinio pridėtus dokumentus – leistinus raÅ¡ytinius įrodymus, ir įsitikinęs, kad pasitvirtinus Å¡ių įrodymų turiniui, bÅ«tų pagrindas ieÅ¡kinį tenkinti, nustato, kad: už A.

M. suteiktas asmens sveikatos priežiūros išlaidas sumokėjo Vokietijos kompetentinga sveikatos draudimo įstaiga. A. M. paslaugų teikimo metu Vokietijoje nebuvo aprausta privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje, todėl už atsakovei suteiktas paslaugas buvo apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau - PSDF) biudžeto lėšų. Suteiktų paslaugų kaina - 84,23 Eur. Asmuo, kuriam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau – Sveikatos draudimo įstatymo) 8 straipsnio 4 dalies pagrindu, buvo suteiktos ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtos gydymo paslaugos, nesumokėjęs draudimo įmokos neįgyja apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso.

Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už asmeniui, nelaikomam apdraustuoju, suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugas), kurių išlaidos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų, nustatytų įmokų mokėtojai moka Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės gydymo išlaidos buvo apmokėtos iš biudžeto lėšų, ieškovas įgyja teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovės atlyginti šias išlaidas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.280 straipsnio 1 dalis, Sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punkto c papunktis).

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė neįvykdė Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos laiku sumokėti sveikatos draudimo įmokÄ ir neatlygino žalos PSDF biudžetui iÅ¡laidų, nors jam buvo siųstas raginimas savanoriÅ¡kai atlyginti padarytÄ Å¾alÄ PSDF biudžetui, konstatuotina, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. PSDF biudžetui buvo padaryta žala, nes atsakovei, neturinčiai apdrausto privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso, buvo suteiktos iÅ¡ PSDF biudžeto kompensuojamos sveikatos priežiÅ«ros paslaugos (atsakovės gauta nauda).

Atsakovei suteiktų ir iÅ¡ PSDF biudžeto lėšų apmokėtų gydymo paslaugų kaina (84,23 Eur) sudaro žalÄ PSDF biudžetui. Atsakovės naudos (asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų) gavimas yra tiesiogiai susijęs su jo įstatyminių pareigų neįvykdymu – neteisėtais veiksmais. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad atsakovei atsirado prievolė atlyginti PSDF biudžetui padarytÄ Å¾alÄ . Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė bÅ«tų atlyginusi PSDF biudžetui padarytÄ Å¾alÄ (CPK 178 straipsnis).CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais.

Draudžiama vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakyti vykdyti prievolę, iÅ¡skyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Kadangi atsakovė ieÅ¡kovei prievolės neįvykdė, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistina 84,23 Eur padaryta žala (CK 6.263 straipsnio 1 dalis).CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis numato atsakovės pareigÄ mokėti įstatymų ar sutarties nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, kurios yra laikomos minimaliais ieÅ¡kovo nuostoliais.

Tokiu atveju, esant ieÅ¡kovo praÅ¡ymui, iÅ¡ atsakovės priteistinos 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2017 m. gruodžio 20 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktu, ieÅ¡kovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovė atleista, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovės į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

IeÅ¡kinį patenkinus visiÅ¡kai, iÅ¡ atsakovės priteistinas 15,00 Eur žyminis mokestis į valstybės biudžetÄ (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).IÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydį bei apmokėjimo tvarkÄ nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ (naujos redakcijos nuo  2015-01-01 Nr. 2014-12793), minimali valstybei priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma yra 3 Eur.

Å iuo nagrinėjamu atveju, procesinių dokumentų iÅ¡laidos nevirÅ¡ija 3 Eur, todėl valstybės naudai iÅ¡ Å¡alių nepriteistinos procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos.Teismas, vadovaudamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta ir CPK 185 straipsnio 1 dalimi, 285-287 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.Priteisti iÅ¡ atsakovės A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 84,23 Eur (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt keturis eurus dvideÅ¡imt tris centus) žalos atlyginimo, 5 (penkis) procentus procesinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo 2017 m. gruodžio 20 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, ieÅ¡kovei Kauno teritorinei ligonių kasai, juridinio asmens kodas 188783839 (žalos gavėja:

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, atsiskaitomosios sÄ skaitos Nr. LT21 7300 010 00248 4333, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000).Priteisti iÅ¡ atsakovės A. M., 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei. Valstybės naudai priteistos iÅ¡laidos turi bÅ«ti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660.Nurodyti atsakovei, kad per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos ji turi teisę paduoti pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo sprendimÄ priėmusiam teismui.Sprendimas už akių įsiteisėja po 20 dienų nuo jo priėmimo dienos, jeigu atsakovė nepateiks pareiÅ¡kimo dėl sprendimo peržiÅ«rėjimo.Sprendimas už akių atsakovės atžvilgiu neskundžiamas nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundais.IeÅ¡kovas per 20 dienų nuo Å¡io sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundÄ Kauno apygardos teismui per sprendimÄ už akių priėmusius Marijampolės apylinkės teismo Å akių rÅ«mus.

Teisėja                                                                                                                     Judita Sungailaitė