2022-05-12 Nr. AB-12268-3-62-3-01626-2020-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-280-520/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01626-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo A. T. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui A. T. (trečiasis suinteresuotas asmuo – Birštono savivaldybės administracija) dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo A. T. (toliau – ir atsakovas) trečiajam suinteresuotam asmeniui Birštono savivaldybės administracijai 145,80 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusią nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jam yra pavestas vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimas Birštono savivaldybėje (toliau – ir Savivaldybė). Savivaldybės taryba 2008 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. TS-90 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus, kurie buvo pakeisti nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusiais Birštono savivaldybės tarybos 2017 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. TS-18 patvirtintais Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais (toliau – ir Nuostatai). Pagal minėtus nuostatus rinkliavos mokėtojas – fizinis ir juridinis asmuo – atliekų turėtojas, nuosavybės teise valdantis rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam Savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta privaloma įmoka mokėti rinkliavą. Atsakovui prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą atsiranda administracinių teisės aktų pagrindu.

3. Pareiškėjas nurodė, kad jis siuntė atsakovui pranešimus ir raginimus dėl vietinės rinkliavos mokėjimo, tačiau atsakovas rinkliavos nesumokėjo, dėl susidariusio įsiskolinimo su pareiškėju nesusisiekė. Šiuo atveju nėra jokių aplinkybių, kurių pagrindu atsakovas rinkliavos neturėtų mokėti, kaip ir nėra jokių sprendimų, kurių pagrindu atsakovas būtų atleistas nuo rinkliavos mokėjimo. Atsakovas privalo laikytis administracinių teisės aktų reikalavimų ir mokėti Savivaldybės tarybos nustatyto dydžio vietinę rinkliavą.

4. Atsakovas A. T. atsiliepime į prašymą prašė jo netenkinti.

5. Atsakovas nurodė, kad yra teisinis pagrindas nemokėti pareiškėjo reikalaujamos vietinės rinkliavos, be to, mokesčio dydis nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d. nepagrįstas. Atsakovas nepagrįstai pripažįstamas vietinės rinkliavos mokėtoju, disponuojančiu nekilnojamojo turto objektu, esančiu (duomenys neskelbtini).

6. Vadovaudamasis Savivaldybės tarybos 2010 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. TS-26 „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvatų nustatymo ir kai kurių Birštono savivaldybės tarybos sprendimų pripažinimo netekusiais galios“, atsakovas teigė, kad jis turi būti visiškai atleistas nuo įmokos. Birštono savivaldybės administracijos 2020 m. vasario 5 d. rašte Nr. (3.10)-S pripažįstama, kad objekte ((duomenys neskelbtini)) niekas negyvena, o atliekų surinkimo konteineris nuo minėtos sodybos yra nutolęs 1 km atstumu. Taip pat UAB „Birštono vandentiekis“ 2020 m. gegužės 25 d. pažymoje Nr. SR-56 nurodyta, kad šiame objekte centralizuoti šalto vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklai neprijungti, todėl jokios paslaugos nebuvo teikiamos. Šių kompetentingų subjektų duomenų pakanka, kad būtų pripažinta, jog prašoma priteisti vietinė rinkliava yra nepagrįsta, kadangi objektas nebuvo naudojamas, atsakovas negalėjo sukaupti ir turėti komunalinių atliekų.

7. Atsakovas pažymėjo, kad jis ne kartą kreipėsi dėl lengvatų taikymo į Birštono savivaldybę ir pareiškėją, tačiau šie nepagrįstai atsisakė patenkinti jo prašymus skirti lengvatą. Be to, iš pareiškėjo atsakovas gavo vienintelį 2020 m. balandžio 29 d. įspėjimą Nr. S-12079109.

II. 8. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. kovo 18 d. sprendimu tenkino pareiškėjo UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro prašymą, t. y. priteisė Birštono savivaldybės administracijai iš atsakovo A. T. 145,80 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

9. Teismas nustatė, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektai, esantys (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), ir dėl to darė išvadą, kad pagal Nuostatų 6.5 punktą atsakovas yra vietinės rinkliavos mokėtojas, kaip atitinkantis vieną iš vietinės rinkliavos mokėtojo požymių – nuosavybės teise valdantis ir naudojantis nekilnojamąjį turtą Savivaldybės teritorijoje.

10. Teismas nurodė, kad pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įteisinta Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 12 straipsnio 2 punkte, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje ir Nuostatuose.

11. Dėl atsakovo argumentų, kad ginčo objekte niekas negyvena, konteineris pastatytas už 1 km bei yra neprivažiuojamas kelias iki minėtos sodybos, todėl minėtas objektas neturėtų būti apmokestinamas, teismas pažymėjo, kad Birštono savivaldybės taryba numato galimybę fizinius asmenis atleisti nuo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nenaudojamų pastatų savininkus, tačiau, teismo vertinimu, byloje nebuvo duomenų, kad atsakovas sprendimu būtų buvęs atleistas nuo rinkliavos nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d. (už nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini)). Atsakovo pateiktas Savivaldybės tarybos 2011 m. gegužės 13 d. sprendimas Nr. TS-116 patvirtino, kad atsakovas nuo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), buvo atleistas nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., tačiau tai nėra aktualu nagrinėjamai bylai.

12. Remdamasis Savivaldybės administracijos 2020 m. vasario 5 d. rašte Nr. (3.10)-S nurodytais duomenimis, teismas pažymėjo, jog atsakovas kreipėsi į Savivaldybės administraciją, prašydamas atleisti jį nuo vietinės rinkliavos mokesčio už atliekų surinkimą ir tvarkymą, tačiau minėta institucija nurodė, jog faktai, kad niekas negyvena ar kad konteineris nuo minėtos sodybos yra pastatytas 1 km atstumu, negarantuoja 100 proc. atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokesčio už atliekų surinkimą ir tvarkymą, bei pažymėjo, kad pastoviąją įmokos dalį moka visi nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, pastoviosios įmokos dalies nemoka negyvenamųjų statinių, registruotų Nekilnojamojo turto registre, savininkai ar jų įgalioti asmenys, kurių statinyje yra įvykusi ir (ar) nepašalinta statinio avarija arba statinių naudojimą sustabdė statinio naudojimo priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatomis. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas 2020 m. gegužės 27 d. raštu Nr. S-20-2216 atsakovui paaiškino, kad pagal pateiktus atsakovo dokumentus (vandentiekio ir elektros tinklų pažymas) lengvatų pritaikyti negali, todėl rinkliavos mokestis už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą skaičiuojamas pagal šiuo metu galiojančius Savivaldybės sprendimus.

13. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovas teismo posėdyje nurodė, jog jis užsiima šiokia tokia ūkine veikla, t. y. laukuose yra pasėlių, taip pat ganyklų, teismas darė išvadą, kad atsakovas teismui nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog minėtoje sodyboje nesusidaro atliekų, t. y. nebuvo pateikta neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas sodyba, esančia (duomenys neskelbtini), nesinaudoja ir joje nesusidaro atliekų.

14. Teismas kritiškai vertino atsakovo argumentą dėl atliekų konteinerio pastatymo 1 km atstumu nuo sodybos, kadangi asmens pripažinimas ginčo rinkliavos mokėtoju nėra siejamas su individualaus komunalinių atliekų konteinerio turėjimu ir (ar) naudojimu. Kadangi nebuvo duomenų, kad atsakovui kompetentingos institucijos sprendimu būtų suteiktos vietinės rinkliavos lengvatos arba jis nuo tokios rinkliavos mokėjimo būtų buvęs atleistas, teismas sprendė, jog pareiškėjo reikalavimas dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo tenkintinas, ir priteisė iš atsakovo Savivaldybės administracijai 145,80 Eur įsiskolinimą.

15. Teismas nurodė, kad nevertina atsakovo argumentų, jog Savivaldybė ir pareiškėjas nepagrįstai atsisakė patenkinti jo prašymus skirti lengvatą, kadangi tai nebuvo nagrinėjamos bylos dalykas, t. y. byloje buvo sprendžiama tik dėl pareiškėjo reikalavimo iš atsakovo priteisti susidariusį vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimą.

III. 16. Atsakovas A. T. apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – bylą nutraukti; 2) įpareigoti pareiškėją sudaryti sutartį su juo (atsakovu) dėl individualaus konteinerio pastatymo su juo suderintoje vietoje (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini) kaimo sodybos teritorijoje ir mokėjimo pagal faktinį atliekų kiekį; 3) kreiptis į prokuratūrą ir inicijuoti ikiteisminį tyrimą Alytaus regiono savivaldybių (Prienų, Birštono) tarnautojams dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų.

17. Atsakovas, nesutikdamas su teismo sprendimu, laikosi pozicijos, kad jis turi teisę nemokėti pareiškėjo reikalaujamos vietinės rinkliavos, ir pakartoja atsiliepime į prašymą nurodytus argumentus dėl taikytinų lengvatų vietinės rinkliavos mokėtojui. Atsakovas nurodo aplinkybes, susijusias su atsakovo ir UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro teisminiu ginču dėl vietinės rinkliavos sumokėjimo už ankstesnius laikotarpius, Birštono savivaldybės administracijos tarnautojų ir pareiškėjo darbuotojų, atsakovo teigimu, neteisėtais veiksmais. Atsakovas tvirtina, kad pareiškėjas nepateikė jokių faktinių duomenų, kuriais grindžia reikalaujamos sumokėti vietinės rinkliavos apskaičiavimą nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d., pareiškėjo buhalterinė apskaita vedama klaidingai, t. y. klastojama.

18. Atsakovas nurodo, kad Birštono savivaldybė ir pareiškėjas nevykdo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 22 d. įsiteisėjusios nutarties administracinėje byloje Nr. A143-689/2013 ir įstatymų, nekreipia dėmesio į turimą atliekų kiekį. Šiuo atveju yra savavaldžiaujama, kadangi atsakovas neturi šiukšlių (duomenys neskelbtini), nesinaudoja bendra atliekų šalinimo ir surinkimo sistema. Atliekų turėtojas, kuris neturi atliekų, nėra atliekų turėtojas ir tvarkytojas, o nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) kaime kvadratiniai metrai jokių atliekų komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje nesukuria.

19. Atsakovas įsitikinęs, kad jis pateikė pakankamai įrodymų, jog sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini) kaime, nesusidaro atliekos, sodyba nesinaudojama. Atsakovo teigimu, pareiškėjo vykdoma vietinės rinkliavos rinkimo veikla yra neteisėta. Atsakovas negali būti verčiamas mokėti rinkliavą už nekilnojamąjį turtą (pastatus), kurie savaime nekaupia komunalinių atliekų. Atsakovui atliekų tvarkymo paslaugos neteikiamos, (duomenys neskelbtini) nėra individualios atliekų talpyklos (šiukšlių dėžės). Atsakovas taip pat nurodo, kad su atliekomis susitvarko ir sumoka tiems, kas faktiškai teikia paslaugas. Todėl pareiškėjo veiksmai pažeidžia atsakovo teises, įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija), Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme ir kituose teisės aktuose.

20. Atsakovas prašo įvertinti Savivaldybės pareigūnų ir tarnautojų prieštaraujančius įstatymams veiksmus, pareiškėjo niekinius pranešimus ir įspėjimus, taip pat šių asmenų nusikalstamą veikimą, viršijant įgaliojimus, sukčiaujant ir sistemingai nevykdant įstatymų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas pareiškėjo UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro prašymas priteisti iš atsakovo A. T. trečiajam suinteresuotam asmeniui Birštono savivaldybės administracijai 145,80 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą 2018 m. vasario 1 d. – 2020 m. kovo 31 d. laikotarpiu, pagrįstumas ir teisėtumas.

22. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino, nustatęs, kad ginčo laikotarpiu atsakovui nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), t. y. pagal Nuostatų 6.5 punktą atsakovas yra vietinės rinkliavos mokėtojas. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas nesumokėjo vietinės rinkliavos įsiskolinimo, byloje nebuvo pateikti duomenys, jog atsakovui buvo suteikta lengvata ir jis neprivalo mokėti vietinės rinkliavos už ginčo laikotarpį.

23. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad jis nėra atliekų turėtojas ir tvarkytojas (nėra personalinės šiukšlių dėžės, jam neteikiamos atliekų tvarkymo paslaugos), o nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) kaime kvadratiniai metrai jokių atliekų komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje nesukuria. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas be teisėto pagrindo vadovavosi Nuostatais, kurie yra neteisėti ir niekiniai, prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 22 d. sprendimui administracinėje byloje Nr. A143-689/2013 ir 2013 m. balandžio 12 d. sprendimui administracinėje byloje Nr. A575-1199/2013.

24. Teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovo apeliacinio skundo argumentus, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad Konstitucijos 127 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog mokesčius, kitas įmokas į biudžetus ir rinkliavas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, o Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali numatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Taigi vietinės rinkliavos yra numatytos aukščiausios teisinės nacionalinės galios teisės akte – Konstitucijoje.

25. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja specialusis įstatymas – Rinkliavų įstatymas (byloje taikoma redakcija, galiojusi nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d.). Šiuo įstatymu yra numatytos valstybės ir vietinės rinkliavos. Vietinė rinkliava – savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.). Savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (Rinkliavų įstatymo 11 str. 1 d. 8 p.). Tai reiškia, kad vietinė rinkliava yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Tokia nuostata yra įtvirtinta ir teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1411-442/2019; kt.).

26. Rinkliavų įstatymo 12 ir 13 straipsniai apibrėžia savivaldybės tarybos kompetenciją dėl vietinių rinkliavų nustatymo. Iš esmės analogiškos nuostatos dėl vietos savivaldybės tarybos kompetencijos nustatyti vietines rinkliavas įstatymų nustatyta tvarka įtvirtintos Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (šio įstatymo 6 str. 2 p.). Pažymėtina ir tai, kad pagal Vietos savivaldos įstatymą komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas yra viena iš įstatymais (šiuo atveju – Atliekų tvarkymo įstatymu) savivaldybei priskirtų funkcijų (Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 31 p.).

27. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas ginčus dėl savivaldybių tarybų nustatytų vietinių rinkliavų, ne kartą yra pateikęs Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies ir kitų normų aiškinimą savivaldybės tarybos teisės nustatyti vietines rinkliavas kontekste, pasisakęs dėl valstybės rinkliavos ir vietinės rinkliavos esminių skirtumų, šių rinkliavų objektų, paskirties bei tikslų (žr., pvz., 2005 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-1574/2005; 2008 m. liepos 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008; 2010 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-471/2010; kt.). Minėtose administracinėse bylose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, sisteminiu teisės aktų analizės būdu išanalizavęs įstatymo nuostatas, išaiškino, kad Rinkliavų įstatymu numatyta vietinė rinkliava, skirtingai nei valstybės rinkliava, nėra kaip nors siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas, kad vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos nustatyta įmoka (įstatymu numatytas privalomasis mokėjimas į savivaldybės biudžetą) už naudojimąsi teise atlikti atitinkamus veiksmus, verstis tam tikra veikla, kurie numatyti Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje, o rinkliavos dydžio nustatymas yra savivaldybės tarybos diskrecija.

28. Birštono savivaldybės taryba, vadovaudamasi Vietos savivaldos įstatymo, Rinkliavų įstatymo ir Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatomis, patvirtino Nuostatus, pagal kuriuos pareiškėjas teisėtai reikalauja, kad atsakovas mokėtų nustatyto dydžio vietinę rinkliavą.

29. Pagal Nuostatų 6.5 punktą vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtojas – fizinis ar juridinis asmuo – atliekų turėtojas, nuosavybės teise valdantis rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam Savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti rinkliavą. Rinkliavos dydžius nustato Savivaldybės taryba (Nuostatų 14 p.). Rinkliavos susideda iš pastoviosios ir kintamosios rinkliavos dedamųjų (Nuostatų 5 p.). Kintamosios rinkliavos dedamosios nemoka rinkliavos mokėtojai, administratoriaus nustatyta tvarka deklaravę, kad ne trumpiau kaip tris mėnesius nesinaudos nekilnojamojo turto objektu ir tai pateikę įrodančius dokumentus (Nuostatų 38 p.). Rinkliavos lengvatas ir jų taikymo tvarką nustato Savivaldybės taryba atskiru sprendimu (Nuostatų 44 p.).

30. Tiek pagal Nuostatus, tiek pagal bendrą taisyklę vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu savivaldybės teritorijoje (šiuo atveju Birštono savivaldybėje), ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012; 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; kt.).

31. Teisę – mokėti minimalią rinkliavą ar būti atleistam nuo jos mokėjimo – asmuo gali įgyti tik tais atvejais, kai jis kompetentingos institucijos yra atleidžiamas nuo rinkliavos ar dalies rinkliavos mokėjimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1856-629/2019; kt.).

32. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar (ir) naudojimu (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2796/2011; 2012 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1592/2012; kt.). Kitaip tariant, savaime nedraudžiama, kad vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų (atliekų) tvarkymą dydis būtų skaičiuojamas pagal galinčių susidaryti, o ne faktinį šių atliekų kiekį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; kt.).

33. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, jog fizinio ar juridinio asmens veikloje jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“ (žr., pvz., 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-200-662/2018). Šią aplinkybę įrodyti pareiga tenka būtent atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016; 2021 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-985-968/2021).

34. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo naujausioje praktikoje yra išaiškinęs, jog tuo atveju, jei vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą susideda iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų dalių (kaip nurodyta šiai bylai aktualiuose Nuostatuose), tai negalima atleisti rinkliavos mokėtojo nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį vien dėl to, jog jis faktiškai nesukūrė (negalėjo sukurti) atliekų, kadangi pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų susidarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo (žr., pvz., 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020; 2021 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-373-261/2021). Taigi neatleidimas nuo pastoviosios dedamosios rinkliavos dalies yra pateisinamas, nebent atitinkamuose vietinės rinkliavos mokėjimą reglamentuojančiuose teisės aktuose būtų nustatyta kitokia tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-797-438/2021).

35. Akcentuotina, kad šiai bylai išnagrinėti nėra aktualūs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 22 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A143-689/2013 ir 2013 m. balandžio 12 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A575-1199/2013 pateikti išaiškinimai, nes šiose bylose nebuvo nagrinėtos konkrečios aplinkybės, susijusios su šioje byloje taikomomis Nuostatų normomis bei su tuo, ar konkrečiai atsakovas yra rinkliavos mokėtojas pagal Nuostatus.

36. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, jog yra įsiteisėjęs Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 5 d. sprendimas, priimtas tarp tų pačių ginčo šalių dėl atsakovo nesumokėtos vietinės rinkliavos nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. Šį sprendimą paliko galioti Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. sausio 22 d. nutartimi (administracinė byla Nr. eA-16-629/2020), kurioje įvertinus tuos pačius duomenis, kaip ir yra pateikti šioje byloje (atsakovo valdomą nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą, Nuostatų punktus, nustatančius, kas yra vietinės rinkliavos mokėtojas, atsakovo argumentus apie tai, kad jam nesuteiktas individualus konteineris), nustatyta, kad atsakovas pagal Nuostatus yra vietinės rinkliavos mokėtojas ir privalo ją mokėti. Akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat išnagrinėjo atsakovo argumentus dėl Nuostatų, kuriuose nėra nustatyta galimybė mokėti pagal faktinį ar deklaruojamą atliekų kiekį, neteisėtumo ir nenustatė, kad yra pagrindas inicijuoti Nuostatų teisėtumo patikrą, kaip tai nustatyta ABTĮ 113 ir 114 straipsniuose.

37. Taigi šioje byloje nustačius, kad atsakovas yra vietinės rinkliavos mokėtojas ir kad jis nepateikė įrodymų, kuriais remiantis būtų galima padaryti neabejotiną išvadą, jog jo veikloje jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, atsižvelgus į tai, kad Savivaldybė nėra atleidusi atsakovo nuo rinkliavos (jos dalies) mokėjimo, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai tenkino pareiškėjo prašymą.

38. Dėl pareiškėjo argumentų, kuriais nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas nepateikė teismui duomenų, patvirtinančių, jog sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini) kaime, nesusidarė atliekų, pažymėtina, kad peržiūrėjus bylos medžiagą, nenustatyta, jog atsakovas pateikė tokio pobūdžio įrodymus, kuriais remdamasis pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti faktą, kad atliekos minėtoje sodyboje ginčo laikotarpiu nesusidarė.

39. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2147-415/2020; kt.).

40. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ABTĮ nuostatas bei teismų praktikoje suformuotas įrodymų vertinimo taisykles, nustatydamas šiai bylai išspręsti teisiškai reikšmingus faktus.

41. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo teisinius santykius, proceso teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.).

42. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo įpareigoti pareiškėją sudaryti sutartį su juo (atsakovu) dėl individualaus konteinerio pastatymo su juo suderintoje vietoje (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini) sodybos teritorijoje ir mokėjimo pagal faktinį atliekų kiekį, tačiau tokio pobūdžio prašymai (reikalavimai) nebuvo pareikšti pirmosios instancijos teisme, todėl tokie prašymai (reikalavimai) apeliacinės instancijos teisme negali būti nagrinėjami.

43. Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į prokuratūrą ir inicijuoti ikiteisminį tyrimą Alytaus regiono savivaldybių (Prienų, Birštono) tarnautojams dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų. ABTĮ 111 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu nagrinėdamas administracinę bylą teismas nustato proceso šalies arba kito asmens veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, apie tai praneša prokurorui. Nagrinėjant šią bylą pagal pareiškėjo prašymą dėl konkrečios vietinės rinkliavos įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo, nenustatyta nusikalstamos veikos požymių, todėl nėra pagrindo kreiptis į prokurorą. Pažymėtina, kad jei atsakovui yra žinomos aplinkybės apie Alytaus regiono savivaldybių (Prienų, Birštono) tarnautojų nusikalstamas veikas, atsakovui neužkirstas kelias kreiptis į prokuratūrą, inicijuoti ikiteisminį tyrimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo A. T. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Veslava Ruskan

Dalia Višinskienė