2022-05-12 Nr. AB-11897-4-52-3-00085-2022-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2491-654/2022

Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00085-2022-3

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Aleno Piesliako (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) pilietei N. N. K. K., jos atstovui advokatui Ryčiui Satkauskui,

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Godai Palijanskaitei,

vertėjaujant Hicham Ibrahim,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) pilietės N. N. K. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. balandžio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) pilietės N. N. K. K. pareiškimą trečiajam suinteresuotam asmeniui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo pakeitimo ir alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja N. N. K. K. (toliau – ir užsienietė) skundu kreipėsi į teismą prašydama pakeisti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. vasario 15 d. sprendimo Nr. 22S1925 (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria nuspręsta ją apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietoje – Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centre (toliau – ir Centras), nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos.

1.1. Užsienietė skunde nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Šiuo metu nagrinėjamas jos prieglobsčio prašymas, galutinio sprendimo prieglobsčio byloje nėra priimta. Migracijos departamento 2022 m. vasario 15 d. sprendimu užsienietė buvo įleista į Lietuvos Respublikos teritoriją ir paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėnesius. Užsienietės manymu sprendimas yra nemotyvuotas, nepagrįstas ir neobjektyvus. Nustatomi laisvės apribojimai nepagrįsti ir pažeidžia svarbesnius pažeidžiamų asmenų interesus. Skunde nurodė, kad tai, jog asmuo pateko į Lietuvą kirtęs sieną asmenų grupėje, pėsčiomis, neleistinoje vietoje, ir tai, kad galimybė paprašyti prieglobsčio jai buvo suteikta tik pristačius į užkardą, negali būti laikoma pagrindu konstatuoti nebendradarbiavimą. Registracijos lapas patvirtina, kad užsienietė pateikė asmens dokumentą ir prieglobsčio prašymą tą pačią dieną. Prieglobsčio byloje užsienietė tinkamai bendradarbiavo nagrinėjant prieglobsčio prašymą.

1.2. Užsienietė pažymėjo, kad skundžiamas Sprendimas pažeidžia jos esminį interesą į sveikatą ir asmeninį gyvenimą. Užsienietė neturi interesų, giminių ir pažįstamų Europos Sąjungoje, siekia prieglobsčio ir integruotis Lietuvos Respublikoje. Ji yra smurto auka, ilgalaikis ir neribotas laike laisvės apribojimas kenkia jos psichinei būklei.

2. Atsiliepimu į užsienietės skundą Migracijos departamentas prašė skundą atmesti. Migracijos departamentas nurodė:

2.1. Užsienietė į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtusi Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyta pareigūnų ir pristatyta į užkardą, nors galėjo kreiptis dėl vizos gavimo į ambasadą arba teisėtai atvykti per pasienio kontrolės punktą ir pateikti prieglobsčio prašymą. Prieglobsčio tyrimo metu užsienietės pateikta informacija buvo neinformatyvi, nenuosekli, netiksli, užsienietė nebendradarbiavo su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir įstaigų darbuotojais. Migracijos departamentas laikėsi pozicijos, kad buvo nustatyta Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 5 dalyje nurodyta aplinkybė, kad užsienietė gali pasislėpti, dėl to Migracijos departamentas pagrįstai priėmė ginčijamą Sprendimą apgyvendinti ją laikinoje apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Ginčijamas Sprendimas priimtas įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, paremtas ne prielaidomis, bet faktiniais ir valingais užsienietės veiksmais (neteisėtas sienos kirtimas), todėl jis yra pagrįstas ir jo naikinti nėra pagrindo.

3. Užsienietė ir jos atstovas teismo posėdžio metu akcentavo, kad užsienietė Lietuvoje siekia sukurti šeimą su vyru, kuris turi leidimą gyventi Lietuvoje.

II. 4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. balandžio 6 d. sprendimu užsienietės N. N. K. K. skundą atmetė.

5. Teismas nustatė, kad užsienietė į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, Lietuvos Respublikos valstybės sieną kirto neleistinoje vietoje. Teismas nesutiko su skundo teiginiais, kad užsienietė bendradarbiavo su pareigūnais. Iš teismui pateiktos medžiagos, o būtent iš Migracijos departamento 2021 m. spalio 20 d. sprendimo Nr. 21S33106, matyti, kad užsienietė glaustai nurodė jos išvykimo iš kilmės valstybės motyvus, t. y. kad jos gyvybei grėsė pavojus, nes jos šeima norėjo ją nužudyti. Ji nurodė, kad tvarkėsi išvykimo į Baltarusiją dokumentus, tačiau nenurodė, kodėl iš Baltarusijos Respublikos atvyko į Lietuvą.

6. Teismas konstatavo, kad užsienietė nurodė, jog ji yra susižadėjusi, yra pateiktas prašymas registruoti jos ir (duomenys neskelbtini) piliečio S. A., turinčio leidimą gyventi Lietuvoje, santuoką. Užsienietė nurodė, kad su S. A. susipažino prieš 8 mėnesius Lietuvoje. Teismo vertinimu, tai, kad užsienietė yra susižadėjusi su asmeniu, turinčiu leidimą gyventi Lietuvoje, nesudaro pagrindo išvadai, kad ją su Lietuva sieja šeimyniniai ar socialiniai ryšiai, nes jie abu yra užsienio valstybių piliečiai, kurių su Lietuvos Respublika nesieja jokie ekonominiai, šeimyniniai, ar socialiniai ryšiai.

III. 7. Užsienietė apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą byloje – pritaikyti jai alternatyvią sulaikymui priemonę – patikėti ją prižiūrėti Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, arba kitą alternatyvią priemonę.

8. Užsienietė apeliaciniame skunde nurodo, kad bendradarbiavo su pareigūnais, iškart pateikė asmens dokumentus, dalyvavo apklausose, nagrinėjimo nevilkino, pasišalinti iš Centro nebandė.

9. Skunde akcentuojama, kad užsienietės sužadėtinis gali ja rūpintis ir prižiūrėti, buvo pateikta informacija apie jo pajamas ir gyvenamąją vietą.

10. Nurodo, kad užsienietė yra pažeidžiamas asmuo, todėl gali būti sulaikyta tik ypatingu atveju, kurio šiuo atveju nėra.

11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Migracijos departamentas prašo skundą atmesti.

12. Migracijos departamentas nurodo, kad užsienietė į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtusi Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyta pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Užsienietė galėjo kreiptis dėl vizos gavimo į ambasadą arba teisėtai atvykti per pasienio kontrolės punktą ir pateikti prieglobsčio prašymą, taip pat prieglobsčio tyrimo metu pateikta informacija buvo neinformatyvi, nenuosekli, netiksli, užsienietė nebendradarbiavo su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir įstaigų darbuotojais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, t. y., kad buvo nustatyta Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodyta aplinkybė, kad užsienietė gali pasislėpti, Migracijos departamentas priėmė ginčijamą Sprendimą apgyvendinti ją laikinoje apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Ginčijamas Sprendimas priimtas įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, paremtas ne prielaidomis, bet faktiniais ir valingais pareiškėjos veiksmais (neteisėtas sienos kirtimas), todėl jis yra pagrįstas ir jo naikinti nėra pagrindo.

13. Atsiliepime pažymima, kad Migracijos departamentas ginčijamą sprendimą priėmė vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais, priimtais siekiant sureguliuoti paskelbtą ekstremalią situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Be to, užsienietė nėra sulaikyta, ji yra apgyvendinta, tik nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Migracijos departamento vertinimu, užsienietės atžvilgiu taikomas judėjimo laisvės apribojimas yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė, siekiant teisėtų tikslų, t. y. priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Netaikant šio apribojimo, užsienietė gali pasislėpti, išvykti į kitą Europos Sąjungos valstybę ir jos prieglobsčio prašymo procedūra nebus baigta.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjos apgyvendinimo Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo Sprendimo priėmimo dienos. Skunde prašoma panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. balandžio 6 d. sprendimą dėl atsisakymo skirti alternatyvią sulaikymui priemonę ir skirti užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę – patikėti prižiūrėti užsienietę Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jei šis asmuo įsipareigoja rūpintis juo ir jį išlaikyti arba skirti kitą judėjimo laisvės neribojančią alternatyvią sulaikymui priemonę.

15. Migracijos departamentas priėmė Sprendimą įleisti pareiškėją į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jos teisinės padėties, ir apgyvendinti pareiškėją Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo Sprendimo priėmimo dienos. Departamento Sprendimas priimtas remiantis Įstatymo 1408 straipsnio 5 ir 6 dalimis ir 113 straipsnio 5 dalies 10 punktu, kuriame nurodyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietė gali pasislėpti, įvertinama, ar prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu ar sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietė nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais.

16. Migracijos departamentas savo sprendimą grindė tuo, kad užsienietė į Lietuvą atvyko neteisėtai, asmenų grupėje pėsčiomis kirtusi Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio pasiprašė tik kai buvo sulaikyta pareigūnų ir pristatyta į užkardą, užsienietė nebendradarbiavo, jos pasakojimas apie priežastis, lėmusias jos išvykimą iš (duomenys neskelbtini), nepasižymi informatyvumu ir nuoseklumu, nėra paremtas objektyviais įrodymais, pasakojimui trūksta konkrečių detalių ir tikslumo, jos istorijos tikrumas ir deklaruoti išvykimo iš kilmės valstybės tikrieji tikslai kėlė abejonių, tyrimo metu nebuvo nustatyti tariamų persekiotojų motyvai ir tikslai ją persekioti. Tai leido Migracijos departamentui daryti išvadą, kad užsienietė gali pasislėpti ir bandyti išvykti į kitą Europos Sąjungos šalį.

17. Pirmosios instancijos teismas užsienietės skundo netenkino pripažinęs, kad Migracijos departamentas, nustatęs, jog užsienietės nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punktas) ir padarė išvadą, jog yra pagrindas manyti, jog užsienietė gali pasislėpti.

18. Teismo posėdžio metu užsienietė paaiškino, kad gyvenimo sąlygos įstaigoje, kurioje ji gyvena, primena kalėjimą. Ji laukiasi ir mano, kad vaikas neturėtų gimti tokiomis sąlygomis, kokiomis ji gyvena. (duomenys neskelbtini). Jai paskyrus kitą alternatyvią priemonę ji gyventų pas S. A., kuris ją ir išlaikytų.

19. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 ir 2 dalys), pirmiausia nurodo, kad valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517, įsigaliojusiu 2021 m. liepos 4 d., ir ji nėra atšaukta, todėl byloje taikomos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos.

20. Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar šio Įstatymo 14012 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

21. Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo MIGRIS dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.

22. Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu Migracijos departamentas, priimdamas <...> šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką nustato, kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos.

23. Tiek Migracijos departamento sprendime Nr. 22S1925, tiek Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. balandžio 6 d. sprendime yra nurodyta, kad nustačius Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte numatytą pagrindą užsienietė apgyvendinta laikinojo apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikoje.

24. Užsienietė motyvuoja, kad siekia sudaryti santuoką su Lietuvoje sutiktu asmeniu S. A., kuris turi leidimą gyventi Lietuvoje, dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Jie ketina sudaryti santuoką.

25. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju užsienietė atitinka šioje teisės normoje nustatytas sąlygas, todėl jai gali būti skiriama alternatyvi sulaikymui priemonė.

26. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija negali sutikti su Migracijos departamento traktavimu, kad Departamento sprendime nurodytos aplinkybės vertintinos kaip užsienietės nebendradarbiavimas. Byloje nėra duomenų, kad užsienietė būtų piktybiškai nebendradarbiavusi su valstybės pareigūnais. Vien patekimas į Lietuvos Respubliką neteisėtai negali reikšti kategoriškos išvados, kad užsienietė nebendradarbiauja, o klausimas dėl jos prašymo suteikti prieglobstį ir jį motyvuojančio pasakojimo apklausos metu pagrįstumo vis dar yra sprendžiamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje įtvirtinta, kad tol, kol nėra priimtas įsiteisėjęs sprendimas dėl užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį, negalima teigti, kad prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti ir papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų negalėtų kilti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1435-492/2022), todėl konstatuotina, jog užsienietės pasakojimo pagrįstumas iki kol nėra baigta jos prieglobsčio svarstymo procedūra negali būti tinkamai vertinamas. Be to, Migracijos departamento sprendimas stokoja konkrečių argumentų, faktinės situacijos analizės, kas gi leidžia daryti išvadą, kad užsienietė nebendradarbiauja, kokioms jos pasakojimo apie išvykimą iš (duomenys neskelbtini) dalims kokios informacijos, nuoseklumo, detalių ir tikslumo trūksta, kas jos pasakojime dėl išvykimo iš kilmės valstybės tikslų ir kodėl sukėlė abejones. Migracijos departamento pateikti motyvai yra per daug abstraktūs.

27. Nagrinėjant užsienietės prašymą bei apskritai viso proceso metu nekilo abejonių dėl jos tapatybės – registracijos lape esanti informacija patvirtina, kad užsienietė pateikė asmens dokumentą ir prieglobsčio prašymą tą pačią dieną. Taip pat nebuvo gauta jokios informacijos apie tai, kad užsienietė per se (pati savaime) keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, jokių duomenų, sudarančių pagrindą abejoti tokia išvada nenurodė nei Migracijos departamentas, jų nepateikta ir skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime.

28. Kadangi kitų aplinkybių, dėl kurių būtų galima pagrįstai vertinti, jog yra tikimybė, kad užsienietė gali pabėgti ar pasislėpti, Migracijos departamentas Sprendime nenurodė, o, teisėjų kolegijos vertinimu, tokių duomenų nėra ir byloje, spręstina, jog užsienietei toks apgyvendinimo režimas (su judėjimo Lietuvos Respublikoje apribojimais) paskirtas nepagrįstai.

29. Atsižvelgdama į teisinį reguliavimą ir šios nutarties motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ginčijama Migracijos departamento Sprendimo dalis nėra pagrįsta ir teisėta (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies: Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. balandžio 6 d. sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo užsienietės skundas tenkinamas iš dalies – ginčijama Migracijos departamento Sprendimo dalis yra naikinama.

30. Pareiškėjos prašymas taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, šio ginčo kontekste nėra sprendžiamas: nesant pagrindo prieglobsčio prašytojos apgyvendinti Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos apgyvendinimo klausimą išsprendžia Departamentas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

(duomenys neskelbtini) pilietės N. N. K. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rūmų 2022 m. balandžio 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

(duomenys neskelbtini) pilietės N. N. K. K. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 15 d. sprendimo Nr. 22S1925 dalį dėl (duomenys neskelbtini) pilietės N. N. K. K. laikino apgyvendinimo sąlygų.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Alenas Piesliakas

Milda Vainienė