cfa94706-e07b-4c31-9cd9-fe928b01dd5b · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. 1-6341-596/2014 Proceso Nr. 3-61-3-00892-2014-9Procesinio sprendimo kategorija16.6., 74. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. rugpjūčio 20 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J. M. skundÄ atsakovei Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerijai dėl sprendimo panaikinimo, darbo užmokesčio dalies ir iÅ¡eitinės kompensacijos priteisimo n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu, kurį 2014 m. kovo 19 d. patikslino, praÅ¡ydamas:

1) panaikinti 2014 m. sausio 24 d. atsakovės sprendimÄ Nr. 12-01-158;

2) priteisti iÅ¡ Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerijos (toliau - KraÅ¡to apsaugos ministerija) susidariusį darbo užmokesčio skirtumÄ už laikotarpį nuo 2006 m. spalio 1 d. iki 2010 m. birželio 30 d.;

3) priteisti iÅ¡ KraÅ¡to apsaugos ministerijos iÅ¡eitinės kompensacijos, atleidžiant pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ tarnybos, skirtumÄ . PareiÅ¡kėjas nurodė, kad iki 2010 m. birželio 30 d. dirbo Karo prievolės administravimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerijos Klaipėdos karo prievolės centre Klaipėdos teritorinio skyriaus vedėjo pareigose. Susipažinęs su Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau - Konstitucinis Teismas) 2013 m. liepos 1 d. nutarimu, kuriame konstatuota, kad pareiginės algos koeficientai ir priedai už kvalifikacines klases buvo sumažinti nepagrįstai, pareiÅ¡kėjas 2013 m. gruodžio 11 d. kreipėsi į KraÅ¡to apsaugos ministerijÄ , praÅ¡ydamas paskaičiuoti ir iÅ¡mokėti susidariusį darbo užmokesčio ir iÅ¡eitinės kompensacijos skirtumÄ .KraÅ¡to apsaugos ministerija 2014 m. sausio 24 d. sprendimu Nr. 12-01-158 jo praÅ¡ymÄ tenkinti atsisakė, nurodė, kad pareiÅ¡kėjui atlyginimas buvo skaičiuojamas ir mokamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (1998 m. gegužės 5 d.

Nr. VIII-723) 60 str. 2-5 d. ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. lapkričio 20 d. nutarimu Nr. 1353 „Dėl profesinės karo tarnybos karių ir, karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių, taip pat parengtojo rezervo karių tarnybos apmokėjimo sÄ lygų“. Taip pat nurodė, kad Konstitucinis Teismas byloje Nr. 125/2010-26/2011-21/2012-6/2013-10/2013 priimtame 2013 m. liepos 1 d. nutarime nepasisakė dėl nurodytų teisės aktų prieÅ¡taravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai ar įstatymams bei karių sumažintų tarnybinių atlyginimų pagrįstumo.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad jo darbo užmokestis buvo mažinamas laikotarpiu nuo 2006 m. spalio 1 d. iki 2010 m. birželio 30 d., vadovaujantis Vyriausybės priimtais nutarimais „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. lapkričio 20 d. nutarimo Nr. 1353 „Dėl profesinės karo tarnybos karių ir, karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių, taip pat parengtojo rezervo karių tarnybos apmokėjimo sÄ lygų“ pakeitimo“ (2006 m. rugsėjo 15 d. Nr. 893, valst. žin., 2006-09-19, Nr. 99-3847; 2009 m. spalio 28 d.

Nr. 1416, valst. žin., 2009-11-05, Nr. 132-5750). Nurodytu teisiniu reguliavimu nustačius atlyginimų koeficientų mažinimÄ profesinės karo tarnybos kariams, buvo nustatytas neproporcingas valstybės tarnautojų atlyginimų mažinimo mastas bei pažeistos laikotarpiu iki sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje nustatytų valstybės pareigÅ«nų ir tarnautojų kategorijai priskirtų skirtingų pareigybių atlyginimų dydžių proporcijos, atliekančio sudėtingÄ darbÄ aukÅ¡tos kvalifikacijos valstybės pareigÅ«no ir tarnautojo atlyginimo dydis priartintas prie mažiau sudėtingÄ darbÄ dirbančio žemesnės kvalifikacijos asmens atlyginimo.Skunde nurodoma, kad dėl minėto reglamentavimo pareiÅ¡kėjas gavo ne tik sumažintÄ darbo užmokestį, bet nuo sumažinto darbo užmokesčio buvo priskaičiuota ir iÅ¡mokėta mažesnė iÅ¡eitinė kompensacija, todėl jis patyrė turtinius praradimus, kurie turi bÅ«ti atlyginti.PareiÅ¡kėjo nuomone, Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimas, kuriame konstatuotas Valstybės tarnybos įstatymo 25 str. 3 d. (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. rugpjūčio 1 d, Žin., 2009, Nr. 91-3918) bei Valstybės tarnybos įstatymo 25 str. ir 1 priedo pakeitimo įstatymo 4 str. 2 d. (2009 m. liepos 17 d. redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918; 2010 m. birželio 30 d. redakcija, Žin., 2010, Nr.82-4298; 2011 m. lapkričio 22 d. redakcija, Žin., 2011, Nr. 150- 7036; 2012 m. gruodžio 20 d. redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7992) prieÅ¡taravimas Konstitucijoje įtvirtintoms nuostatoms, turi bÅ«ti taikomas ir KraÅ¡to apsaugos ministerijoje dirbusiems ir dirbantiems pareigÅ«nams, nes karininkai taip pat yra valstybės pareigÅ«nai, todėl negali bÅ«ti diskriminuojami kitų valstybės pareigÅ«nų ir tarnautojų tarpe.

Tačiau įvertinus tai, kad teisinė situacija dėl teisės aktų, kuriais žymiai buvo sumažinti profesinės karo tarnybos karių tarnybinių atlyginimų dydžiai, taikymo nėra aiÅ¡ki, teismui pateiktame skunde pareiÅ¡kėjas praÅ¡o kreiptis į Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. lapkričio 20 d. nutarimo Nr. 1353 „Dėl profesinės karo tarnybos karių ir, karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių, taip pat parengtojo rezervo karių tarnybos apmokėjimo sÄ lygų pakeitimo“ (2006 m. rugsėjo 15 d.

Nr. 893, valst. žin., 2006-09-19, Nr. 99-3847; 2009 m. spalio 28 d. Nr. 1416, valst. žin., 2009-11-05, Nr. 132-5750; 2010 m. gruodžio 29 d. Nr. 1833, valst. žin. 2010-12-31, Nr.157-7992) tiek, kiek jo galiojimas buvo taikomas profesinės karo tarnybos karių atlyginimų dydžių nustatymui, neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 30, 48, 52 str., Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui, konstituciniam asmenų lygiateisiÅ¡kumo principui, konstituciniam teisėtų lÅ«kesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principams.Atsakovė KraÅ¡to apsaugos ministerija atsiliepime į skundÄ prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodė, jog pareiškėjas nuo 1991 m. birželio 4 d. iki 2010 m. birželio 29 d. tarnavo krašto apsaugos sistemoje. Vadovaujantis Vyriausybės 1998 m. lapkričio 20 d. nutarimo Nr. 1353 2006 m. rugsėjo 15 d. redakcija, KPAT prie KAM viršininko 2006 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. P-310 pareiškėjui buvo nustatytas bei mokamas 8,7 bazinio dydžio (toliau - BD) koeficiento tarnybinis atlyginimas. Vėliau, vadovaujantis Vyriausybės 1998 m. lapkričio 20 d. nutarimo Nr. 1353 2009 m. spalio 28 d. redakcija, KPAT prie KAM viršininko 2009 m. lapkričio 13 d.

įsakymu Nr. P-345 pareiÅ¡kėjui nuo 2009 m. lapkričio 6 d. sumažintas tarnybinis atlyginimas 0,1 BD koeficiento dydžiu, t. y. nuo 8,7 iki 8,6 BD koeficiento. Tokio dydžio atlyginimas buvo mokamas iki jo iÅ¡leidimo į atsargÄ dienos.PareiÅ¡kėjas, vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto nuostatomis ir Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, pateikė 2013 m. gruodžio 11 d. praÅ¡ymÄ grÄ Å¾inti neteisėtai sumažintÄ pareiginės algos ir iÅ¡eitinės iÅ¡mokos dalį, tačiau atsakovė 2014 m. sausio 24 d. sprendimu Nr. 12-01-158 pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo netenkino.

Atsakovės teigimu, pareiÅ¡kėjas kelia ginÄÄ dėl tarnybinio atlyginimo, kuris pagal savo pobÅ«dį patenka į karo tarnybos ginčų kategorijÄ , kuriai turi bÅ«ti taikoma privaloma žinybinė ar iÅ¡ankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismÄ tvarka, nustatyta KraÅ¡to apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 48 str. ir įtvirtinta Kariuomenės drausmės statute, t. y. sprendimas dėl priėmimo į karo tarnybÄ , nuÅ¡alinimo nuo pareigų, perkėlimo į kitas pareigas, atleidimo, dėl karių laipsnių, drausminių nuobaudų, kario tarnybos sutarties pratęsimo skundžiamas pagal pavaldumÄ aukÅ¡tesniajam vadui ar pareigÅ«nui iki kraÅ¡to apsaugos ministro imtinai.Kadangi pareiÅ¡kėjui tarnybinį atlyginimÄ skirdavo Karo prievolės administravimo tarnybos prie KraÅ¡to apsaugos ministerijos virÅ¡ininkas, Å¡ie sprendimai turėjo bÅ«ti skundžiami Kariuomenės drausmės statuto nustatyta privaloma iÅ¡ankstine karo tarnybos ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka.Pagal kariuomenės drausmės statuto VIII skyriaus nuostatas, karo tarnybos ginčai nagrinėjami tik kariui padavus skundÄ pagal pavaldumÄ arba tiesiogiai kraÅ¡to apsaugos generaliniam inspektoriui, t. y. skundo padavimo momentu asmuo turi bÅ«ti karys.

PareiÅ¡kėjas, bÅ«damas kariu nesikreipė statuto nustatyta tvarka dėl jo manymu nepagrįsto tarnybinio atlyginimo mokėjimo, o išėjęs į atsargÄ Å¡ia tvarka pasinaudoti nebegali, nes nėra karys. Atsižvelgiant į tai, atsakovė praÅ¡o administracinę bylÄ nutraukti, kadangi pareiÅ¡kėjas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos iÅ¡ankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismÄ tvarkos ir nebegalima Å¡ia tvarka pasinaudoti.Atsakovė taip pat nurodė, kad KraÅ¡to apsaugos ministro 2010 m. birželio 29 d.

įsakymu Nr. P-769 su pareiÅ¡kėju profesinės karo tarnybos sutartis buvo nutraukta, su pareiÅ¡kėju atsiskaityta jo iÅ¡leidimo į atsargÄ dienÄ . Pagal tuo metu galiojusiÄ KraÅ¡to apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 48 str. 2 d., KraÅ¡to apsaugos ministro 2010 m. birželio 29 d.įsakymas Nr. P-769 įstatymų nustatyta tvarka galėjo bÅ«ti skundžiamas administraciniam teismui per 1 mėnesį nuo sprendimo gavimo ar praneÅ¡imo apie jį dienos, o Karo prievolės administravimo tarnybos vado įsakymai - Kariuomenės drausmės statuto nustatyta privaloma iÅ¡ankstine karo tarnybos ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, tačiau pareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su jam mokėtu tarnybinio atlyginimo dydžiu, minėto kraÅ¡to apsaugos ministro įsakymo bei paskutinių įsakymų, kuriais buvo skiriamas ir mokamas tarnybinis atlyginimas, neskundė ir praleido KraÅ¡to apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 48 str. 2 d. ir Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 33 str. 1 d. nustatytÄ 1 mėnesio terminÄ bei neprašė jo atnaujinti.

PareiÅ¡kėjas taip pat praleido ir bendrÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nustatytÄ Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 27 str. 2 d. ir 301 str.Atsižvelgiant į tai, atsakovė Å¡iam pareiÅ¡kėjo reikalavimui praÅ¡o taikyti senatį ir reikalavimo netenkinti. Atsakovė taip pat praÅ¡o nutraukti administracinę bylÄ dėl pareiÅ¡kėjo reikalavimo panaikinti KraÅ¡to apsaugos ministerijos 2014 m. sausio 24 d. raÅ¡tÄ (sprendimo) Nr. 12-01-158, kaip nenagrinėtinÄ teismų administracinio proceso tvarka.

Nurodytas raÅ¡tas atsakovės nuomone tik patvirtina tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ dėl tarnybinio atlyginimo nepriemokos iÅ¡mokėjimo, tačiau tai nėra administracinis aktas, skųstinas administraciniam teismui. Atsakovės nuomone, minėtas sprendimas yra pagrįstas, tarnybinis atlyginimas pareiÅ¡kėjui buvo mokamas vadovaujantis galiojančiais ir teismo nenuginčytais teisės aktais.Atsiliepime taip pat pažymima, kad nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį teismÄ dėl tam tikrų Vyriausybės nutarimo redakcijų visų normų atitikimo Konstitucijai, be to, atkreipiamas dėmesys, kad ne visos Vyriausybės 1998 m. lapkričio 20 d. nutarimo Nr. 1353 normos yra susijusios su nagrinėjamos bylos dalyku, o pareiÅ¡kėjas nekonkretizavo, kuri nutarimo teisės norma prieÅ¡tarauja Konstitucijos nuostatoms.Skundas dalyje dėl darbo užmokesčio skirtumo ir iÅ¡eitinės kompensacijos dalies priteisimo atmestinas, dalyje dėl KraÅ¡to apsaugos ministerijos 2014 m. sausio 24 d. sprendimo Nr. 12-01-158 panaikinimo byla nutrauktina.Byloje ginčas keliamas dėl pareiÅ¡kėjo darbo užmokesčio ribojimo taikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. lapkričio 20 d. nutarimo Nr. 1353 „Dėl profesinės karo tarnybos karių ir, karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių, taip pat parengtojo rezervo karių tarnybos apmokėjimo sÄ lygų pakeitimo“ nuostatas ir iÅ¡eitinės kompensacijos dalies priteisimo.Byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas su KraÅ¡to apsaugos ministerija 2004 m. vasario 26 d. sudarė profesinės karo tarnybos sutartį, galiojusiÄ iki 2009 m. kovo 1 d. (b. l. 53-54), kuriÄ pratęsė 2009 m. kovo 1 d. profesinės karo tarnybos sutartimi, nustatančia sutarties galiojimo terminÄ iki 2010 m. liepos 18 d. (b. l. 55-56).

Karo prievolės administravimo tarnybos virÅ¡ininko 2006 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. P-310 pareiÅ¡kėjui nuo 2006 m. spalio 1 d. nustatytas 8,7 MMA (minimalaus mėnesinio atlyginimo) dydžio tarnybinis atlyginimas (b. l. 47-48), 2009 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. P-345 nuo 2009 m. lapkričio 6 d. pareiÅ¡kėjui skirtas 8,6 BD (bazinio dydžio) tarnybinis atlyginimas (b. l. 50).2010 m. balandžio 19 d. pareiÅ¡kėjas gavo Karo prievolės administravimo tarnybos praneÅ¡imÄ apie galimÄ profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimÄ (b. l.

51) ir KraÅ¡to apsaugos ministro 2010 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. P-769 1 p. profesinės karo tarnybos sutartis su pareiÅ¡kėju buvo nutraukta, nuo 2010 m. birželio 29 d. iÅ¡leidžiant jį į atsargÄ . Å io įsakymo trečiuoju punktu Karo prievolės administravimo tarnybos virÅ¡ininkui buvo pavesta iÅ¡leidimo į atsargÄ dienÄ su pareiÅ¡kėju visiÅ¡kai atsiskaityti (b. l. 52). Lietuvos kariuomenės Finansų ir apskaitos departamento 2014 m. rugpjūčio 12 d. raÅ¡tas Nr. FS-460 (b. l.

79) ir 2010 m. liepos 1 d. mokėjimo nurodymas Nr. 207 (b. l.

80) patvirtina, kad su pareiÅ¡kėju buvo visiÅ¡kai atsiskaityta 2010 m. liepos 1 d., o 2010 m. birželio 30 d. galutinio atsiskaitymo lapas patvirtina, kad pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡mokėta 11 015,83 Lt (b. l. 81)IÅ¡ Centralizuotos finansų ir turto tarnybos prie KraÅ¡to apsaugos ministerijos iÅ¡duotos J. M., tarnavusio Karo prievolės administravimo tarnyboje prie KraÅ¡to apsaugos ministerijos, darbo užmokesčio nepriemokos paskaičiavimo pažymos matyti, kad pareiÅ¡kėjui už laikotarpį nuo 2009 m. lapkričio mėn. iki 2010 m. birželio mėn., taikant galiojančius teisės aktus, nebuvo iÅ¡mokėta 366,86 Lt darbo užmokesčio dalis (b. l. 38).PareiÅ¡kėjas 2013 m. gruodžio 11 d. praÅ¡ymu kreipėsi į KraÅ¡to apsaugos ministerijÄ ir vadovaudamasis Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu, kuriame konstatuota, kad pareiginės algos koeficientai ir priedai už kvalifikacines klases buvo sumažinti nepagrįstai, prašė iÅ¡mokėti darbo užmokesčio ir iÅ¡eitinės kompensacijos skirtumÄ , susidariusį taikant 2009 m. balandžio 23 d.

Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymÄ bei 2009 m. liepos 17 d. Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymÄ (b. l. 35).Atsakovė 2014 m. sausio 24 d. sprendimu Nr. 12-1-158 atsisakė pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ tenkinti, nurodydama, kad jam darbo užmokestis buvo mokamas vadovaujantis KraÅ¡to apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 60 str. 2-6 p. ir Vyriausybės 1998 m. lapkričio 20 d. nutarimu Nr. 1353 „Dėl profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir aktyviojo rezervo karių tarnybos apmokėjimo sÄ lygų“.

Konstitucinis teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime dėl karių sumažintų tarnybinių atlyginimų pagrįstumo nepasisakė, todėl pareiÅ¡kėjui nuo 2009 m. sumažintas tarnybinis atlyginimas buvo mokamas pagrįstai (b. l. 36). PareiÅ¡kėjas nesutinka su nurodytu sprendimu ir praÅ¡o jį panaikinti.KraÅ¡to apsaugos sistemos organizavimo, valdymo ir kontrolės pagrindus, karo tarnybos atlikimo ir karių aprÅ«pinimo, priėmimo ir atleidimo iÅ¡ tarnybos, jos apmokėjimo tvarkÄ , taip pat civilių tarnybos kraÅ¡to apsaugos sistemoje ypatumus nustato Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas (Žin., 1998, Nr. 49-1325).Karių tarnybos apmokėjimo tvarka nustatyta KraÅ¡to apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 60 str., antrojoje Å¡io straipsnio dalyje įtvirtinant nuostatÄ , kad civilių valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sÄ lygos profesinės karo tarnybos kariams nėra taikomos.Atsakovės nuomone, pareiÅ¡kėjo keliamas ginčas patenka į karo tarnybos ginčų kategorijÄ ir pagal KraÅ¡to apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 48 str. 1-2 d. (nuo 2010-05-31 galiojanti įstatymo redakcija) bei Kariuomenės drausmės statuto nuostatas, nustatančias, kad įsakymai, kuriais pareiÅ¡kėjui buvo skiriamas tarnybinis atlyginimas turėjo bÅ«ti skundžiami pagal pavaldumÄ aukÅ¡tesniajam vadui ar pareigÅ«nui iki kraÅ¡to apsaugos ministro imtinai.

KraÅ¡to apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 48 str. 1 d. nustatyta, kad ginčai dėl priėmimo į karo tarnybÄ , nuÅ¡alinimo nuo pareigų, perkėlimo į kitas pareigas, dėl karių laipsnių, drausminių nuobaudų, kario tarnybos sutarties pratęsimo nagrinėjami kraÅ¡to apsaugos ministro nustatyta tvarka. Sprendimas gali bÅ«ti apskųstas pagal pavaldumÄ aukÅ¡tesniajam vadui ar pareigÅ«nui iki kraÅ¡to apsaugos ministro imtinai. To paties straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jei iÅ¡ profesinės karo tarnybos ar kario savanorio tarnybos atleistas asmuo laiko savo atleidimÄ neteisėtu, Kariuomenės drausmės statuto nustatytomis sÄ lygomis ir tvarka jis gali atleidimÄ apskųsti aukÅ¡tesniajam vadui ar pareigÅ«nui iki kraÅ¡to apsaugos ministro imtinai.

KraÅ¡to apsaugos ministro sprendimas įstatymų nustatyta tvarka gali bÅ«ti skundžiamas administraciniam teismui per 1 mėnesį nuo sprendimo gavimo ar praneÅ¡imo apie jį dienos. Pagal KraÅ¡to apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 57 str., karo tarnybos ginčai - tai ginčai dėl nuÅ¡alinimo nuo pareigų, perkėlimo į kitas pareigas, dėl karių laipsnių, drausminių nuobaudų, kario tarnybos sutarties pratęsimo ir kt. Taigi iÅ¡ nurodyto teisinio reguliavimo negalima daryti iÅ¡vados, kad KraÅ¡to apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas nustato asmenų skundų, susijusių su netinkamu apmokėjimu už tarnybÄ pateikimo tvarkÄ .

Atsižvelgiant į tai, nutraukus tarnybinius santykius su pareiÅ¡kėju ir kilus ginčui dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies ir iÅ¡eitinės kompensacijos dalies grÄ Å¾inimo (o ne dėl atleidimo iÅ¡ tarnybos pagrindų ar pan. nuginčijimo), pareiÅ¡kėjas pagrįstai kreipėsi į teismÄ bendra tvarka.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , atmetamas kaip nepagrįstas atsakovės praÅ¡ymas dėl administracinės bylos nutraukimo tuo pagrindu, kad pareiÅ¡kėjas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos iÅ¡ankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismÄ tvarkos ir nebegalima Å¡ia tvarka pasinaudoti.Taip pat atmetamas kaip nepagrįstas atsiliepime į skundÄ nurodytas argumentas, kad pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi praleidęs ABTÄ® 33 str. 1 d. ir KraÅ¡to apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 59 str. nustatytÄ 1 mėnesio terminÄ KraÅ¡to apsaugos ministro 2010 m. birželio 29 d.

įsakymui Nr. P-769 apskųsti.Pagal ABTÄ® 33 str. 1 d., jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (praÅ¡ymas) administraciniam teismui paduodamas per vienÄ mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar praneÅ¡imo apie veiksmÄ (neveikimÄ ) įteikimo suinteresuotai Å¡aliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. KraÅ¡to apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 59 str. nustatyto, kad skundas turi bÅ«ti paduotas ne vėliau kaip per vienÄ mėnesį nuo tos dienos, kai karys sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo pažeistas teises.Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiÅ¡kėjas pateiktame skunde neginčija administracinio akto, kuriuo buvo nutraukti tarnybos teisiniai santykiai su atsakove (KraÅ¡to apsaugos ministro 2010 m. birželio 29 d.

įsakymo Nr. P-769), todėl nurodyta teisės norma (ABTÄ® 33 str. 1 d.) Å¡iuo atveju netaikytina. ABTÄ® 33 str. 1 d. prasme specialųjį terminÄ , per kurį asmuo gali apginti savo galimai pažeistas teises, siekdamas susigrÄ Å¾inti su darbo santykiais susijusias nepriemokas, reglamentuoja DK 27 str. 2 d., nustatanti, kad reikalavimui dėl darbo užmokesčio priteisimo yra taikytinas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas, t. y. asmuo turi teisę reikalauti darbo užmokesčio nepriemokos tik už trejus metus, einančius iki skundo teismui padavimo dienos.

Tuo tarpu, pareiÅ¡kėjas, reikalaudamas priteisti 2006 m. spalio 1 d.–2010 m. birželio 30 d. laikotarpiu neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, skundÄ teismui pateikė tik 2014 m. vasario 11 d.Kaip matyti iÅ¡ KraÅ¡to apsaugos ministro 2010 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. P-769, Karo prievolės administravimo tarnybos virÅ¡ininkui buvo nurodyta pareiÅ¡kėjo iÅ¡leidimo į atsargÄ dienÄ visiÅ¡kai su juo atsiskaityti (b. l. 52), t. y. atsiskaitymo su pareiÅ¡kėju dienÄ jam turėjo bÅ«ti iÅ¡mokėtas visas jam priklausantis atlyginimas bei iÅ¡eitinė kompensacija.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.127 str. 1 d. ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos; teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotÄ teismų praktikÄ , senaties termino dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo pradžia laikytina pirmoji netinkamo dydžio darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimo diena.

Minėta, kad byloje esantys Finansų ir apskaitos departamento 2014 m. rugpjūčio 12 d. raštas Nr. FS-460 (b. l.

79) ir 2010 m. liepos 1 d. mokėjimo nurodymas Nr. 207 (b. l.

80) patvirtina, kad su pareiÅ¡kėju atsiskaityta 2010 m. liepos 1 d., todėl nesutikdamas su iÅ¡mokų dydžiu, pareiÅ¡kėjas reikalavimÄ dėl susidariusios nepriemokos turėjo teisę reikÅ¡ti tik iki 2013 m. liepos 1 d.Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, taip pat faktÄ , kad reikalavimÄ dėl darbo užmokesčio ir kompensacijos nepriemokos teismui pareiÅ¡kėjas pateikė tik 2014 m. vasario 11 d., t. y. praleidęs įstatyme nustatytÄ 3 m. terminÄ , bei į tai, kad teismui pateiktame atsiliepime į skundÄ atsakovė prašė taikyti senaties terminÄ , o pareiÅ¡kėjas neprašė jo atnaujinti, taip pat teismui savo iniciatyva nenustačius objektyvių pagrindų, sudarančių prielaidas spręsti praleisto termino atnaujinimo klausimÄ , pareiÅ¡kėjo reikalavimai dėl 2006 m. spalio 1 d.–2010 m. birželio 30 d. laikotarpiu neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies už iÅ¡eitinės kompensacijos skirtumo priteisimo atmetami (ABTÄ® 88 str. 1 p.).Dėl reikalavimo panaikinti KraÅ¡to apsaugos ministerijos 2014 m. sausio 24 d. sprendimÄ Nr. 12-01-158.

KraÅ¡to apsaugos ministerijos 2014 m. sausio 24 d. sprendimu Nr. 12-01-158 atsisakyta tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl darbo užmokesčio nepriemokos grÄ Å¾inimo. Kaip minėta, įstatymas nenustato privalomos iÅ¡ankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismÄ procedÅ«ros bylose dėl darbo užmokesčio nepriemokų priteisimo administracinio proceso tvarka. Teismas sutinka su atsakovo atsiliepime į skundÄ iÅ¡dėstytais argumentais, kad ginčijamas sprendimas tik patvirtina ginčo tarp pareiÅ¡kėjo ir atsakovės egzistavimÄ , tačiau tai nėra administracinis aktas, pakeičiantis ar panaikinantis kokias nors pareiÅ¡kėjo teises ar pareigas, todėl negali bÅ«ti administracinės bylos dalyku.

Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis ABTÄ® 101 str. 1 d. administracinė byla dėl KraÅ¡to apsaugos ministerijos 2014 m. sausio 24 d. sprendimo Nr. 12-01-158 panaikinimo nutrauktina, konstatavus, kad ginčas nepriskirtinas administraciniams teismams.Dėl kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ .PareiÅ¡kėjas teismui pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ kreiptis į Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. lapkričio 20 d. nutarimo Nr. 1353 „Dėl profesinės karo tarnybos karių ir, karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių, taip pat parengtojo rezervo karių tarnybos apmokėjimo sÄ lygų pakeitimo“ (2006 m. rugsėjo 15 d.

Nr. 893, valst. žin., 2006-09-19, Nr. 99-3847; 2009 m. spalio 28 d. Nr. 1416, valst. žin., 2009-11-05, Nr. 132-5750; 2010 m. gruodžio 29 d. Nr. 1833, valst. žin. 2010-12-31, Nr.157-7992) tiek, kiek jo galiojimas buvo taikomas profesinės karo tarnybos karių atlyginimų dydžių nustatymui, neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 30, 48, 52 str., Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui, konstituciniam asmenų lygiateisiÅ¡kumo principui, konstituciniam teisėtų lÅ«kesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principams.Pažymėtina, kad klausimas dėl teismo kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ yra bylÄ nagrinėjančio teismo diskrecija ir pagrindu teismui kreiptis į Konstitucinį TeismÄ su atitinkamu paklausimu gali bÅ«ti tik paties bylÄ nagrinėjančio teismo pagrįstos abejonės dėl taikytino teisės akto atitikimo Konstitucijai.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , bei įvertinus bylos teisinį rezultatÄ , spręstina, kad Å¡ioje byloje nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ dėl Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. lapkričio 20 d. nutarimo Nr. 1353 „Dėl profesinės karo tarnybos karių ir, karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių, taip pat parengtojo rezervo karių tarnybos apmokėjimo sÄ lygų pakeitimo“ nuostatų atitikties Konstitucijai.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 101 straipsnio 1 dalimi, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo J. M. skundo reikalavimus, kuriais praÅ¡oma priteisti iÅ¡ Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerijos susidariusį darbo užmokesčio skirtumÄ už laikotarpį nuo 2006 m. spalio 1 d. iki 2010 m. birželio 30 d. bei iÅ¡eitinės kompensacijos skirtumÄ , atmesti. Administracinę bylÄ dalyje dėl Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerijos 2014 m. sausio 24 d. sprendimo Nr. 12-01-158 panaikinimo nutraukti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                               Jolita Rasiukevičienė