cfa8bf0b-3e01-42ea-a664-33d73684e45f · Å iaulių apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-754-210/2019 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02312-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.1.; 2.6.8.10.; 2.6.10.5.1.; 3.3.1.20. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 26 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Kursevičius teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2019 m. gegužės 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-4613-769/2019 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieÅ¡kinį atsakovei E. S. dėl skolos priteisimo.

Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Gelvora“ ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės E. S. 450,89 Eur skolos, 335,23 Eur palÅ«kanų, 60,35 Eur palÅ«kanų delspinigių, 3,12 Eur skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidų, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Atsakovė E. S. atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, todėl, esant ieÅ¡kovės praÅ¡ymui, teismas priėmė sprendimÄ už akių. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mai 2019 m. gegužės 8 d. sprendimu už akių ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Priteisė ieÅ¡kovei UAB „Gelvora“ iÅ¡ atsakovės E. S. 450,89 Eur skolos, 1,69 Eur palÅ«kanų, 72,12 Eur delspinigių, 5 (penkis) procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme, t. y. nuo 2019 m. balandžio 1 d., iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 11,76 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. LikusiÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė.

4. Teismas atlikęs formalų byloje pateiktų dokumentų vertinimÄ pripažino, kad atsakovė pažeidė savo sutartines prievoles, todėl ieÅ¡kovės reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovės 450,89 Eur skolÄ tenkino.

5. Teismas vertino tai, kad vartojimo kredito sutartimi buvo nustatyta 15 procentų dydžio metinių palÅ«kanų norma, negrÄ Å¾inta kredito suma yra 450,89 Eur, ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti 335,23 Eur palÅ«kanų, t. y. praÅ¡oma priteisti palÅ«kanų suma beveik lygi pagrindinei skolai. IeÅ¡kovė, perėmusi reikalavimo teises 2009 metais, į teismÄ dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo kreipėsi tik 2019 metais, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės ir palÅ«kanas už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 10 d. iki 2019 m. kovo 15 d.

– 333,54 Eur. ReikalavimÄ dėl 333,54 Eur palÅ«kanų, kaip atlyginimo kreditoriui už skolininkės naudojimÄ si kreditu, teismas atmetė kaip nepagrįstÄ , nes ieÅ¡kovės vykdoma veikla yra skolų iÅ¡ieÅ¡kojimas, bet ne kreditų už palÅ«kanas davimas, t. y. pajamų iÅ¡ pinigų skolinimo bendrovė neuždirba, paskolų neiÅ¡duoda. Be to, teismas akcentavo reikalavimo kildinamÄ iÅ¡ vartojimo sutarties ir atsakovės, kaip silpnesniosios sutarties Å¡alies, padėtį. 2009 m. spalio 1 d. „Swedbank“ siųstame praneÅ¡ime atsakovei nurodyta, kad jos skola 1547,88 Lt (448,29 Eur) ir nuo tos sumos skaičiuojami delspinigiai iki galutinio atsiskaitymo.

PraneÅ¡ime duomenų apie palÅ«kanų už naudojimÄ si kredito likučiu skaičiavimÄ iki galutinio atsiskaitymo nėra, todėl įvertinęs pirmiau iÅ¡dėstytÄ , teismas atmetė reikalavimÄ dėl 333,54 Eur palÅ«kanų priteisimo. IeÅ¡kovė taip pat prašė priteisti iÅ¡ atsakovės ir reikalavimo perleidimo sutartyje nurodytÄ palÅ«kanų sumÄ â€“ 1,69 Eur. Ä®vertinęs, kad reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 09-20-54 ieÅ¡kovei buvo perleista apskaičiuota 1,69 Eur palÅ«kanų suma, Å¡iÄ skolÄ teismas priteisė iÅ¡ atsakovės.

6. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 0,1 procento dydžio delspinigius, t. y. 82,52 Eur delspinigių, iš kurių 1,36 Eur paskaičiuota už laikotarpį iki reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo (2009 m. gegužės 21 d.) bei 81,16 Eur už 180 dienų už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 16 d. iki 2019 m. kovo 15 d., taip pat 60,35 Eur palūkanų delspinigių, 0,006 Eur perleistų reikalavimo perleidimo sutartimi, ir 60,34 Eur, skaičiuojamų nuo 2018 m. rugsėjo 16 d. iki 2019 m. kovo 15 d.

Nagrinėjamu atveju sutartyje nustatyti 0,1 proc. dydžio delspinigiai už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ , tačiau, atsižvelgdamas į susiklosčiusiÄ teismų praktikÄ , kad tokio dydžio netesybos visuomet laikytinos aiÅ¡kiai per didelėmis CK 6.73 ir 6.258 straipsnių prasme, siekdamas užtikrinti prievolės Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais, teismas sumažino praÅ¡omų priteisti delspinigių dydį iki 0,05 procento, taip ieÅ¡kovės apskaičiuotus delspinigius mažino per pusę, prie jų pridedant reikalavimo sutartimi perleistus pradinės kreditorės apskaičiuotus delspinigius ir iÅ¡ atsakovės priteisė iÅ¡ viso 72,12 Eur delspinigių (1,36+40,58 +30,18).

7. Teismas atmetė ieÅ¡kovės reikalavimÄ priteisti 15 proc. palÅ«kanų nuo 450,89 Eur skolos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, nes ieÅ¡kovės vykdoma veikla yra skolų iÅ¡ieÅ¡kojimas, pradinis kreditorius 2009-10-01 praneÅ¡ime skolininkei dėl 15 proc. palÅ«kanų skaičiavimo nuo 450,89 Eur skolos likučio nėra informavęs. Be to, ieÅ¡kiniu yra praÅ¡oma priteisti nuo visos priteistinos sumos 5 procentus metinių palÅ«kanų, įstatyme įvardijamų kaip minimalÅ«s nuostoliai.

Teismui nepateikti ir jokie įrodymai apie patirtus didesnius nei minimalūs nuostolius dėl atsakovės prievolės nevykdymo 8. CK 6.37 straipsnio 2 dalis yra numatyta skolininko pareiga mokėti procesines palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, todėl teismas iš atsakovės priteisė įstatymo nustatytas 5 procentų dydžio metinės palūkanas nuo priteistos skolos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2019 m. balandžio 1 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

9. Nesant jokių įrodymų, patvirtinančių, kad E. S. siųsti praneÅ¡imai ieÅ¡kovei kainavo 3,12 Eur, teismas jų nepriteisė. Ä®vertinęs, kad patenkinta apie 56 procentų ieÅ¡kinio reikalavimų, iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei teismas priteisė 11,76 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 10. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė UAB „Gelvora“ praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2019 m. gegužės 8 d. sprendimo už akių dalis, kuriose sumažintos sutartinės palÅ«kanos nuo 335,23 Eur iki 1,69 Eur bei nepriteistos 15 proc. sutartinės palÅ«kanos, ir dėl jų priimti naujÄ sprendimÄ â€“ priteisti iÅ¡ atsakovės 333,54 Eur dydžio sutartines palÅ«kanas ir 15 proc. sutartines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo pagrindinės skolos sumos (450,89 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti iÅ¡ atsakovės visas bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas bylÄ nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 10.1. Apeliantė tvirtina, kad Å¡iuo atveju Å¡alys susitarė, kad palÅ«kanos, kurios skaičiuojamos nuo kredito gavėjo paimtos ir negrÄ Å¾intos kredito sumos, mokamos pagal patvirtintÄ grafikÄ , o skaičiuojamos iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos. Å i sutartinė nuostata patvirtina, kad atsakovės pareiga po sutarties nutraukimo mokėti pelno palÅ«kanas iÅ¡lieka.

Pagal LR CK 6.101 str. bei reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09-20-54 apeliantė įgijo reikalavimo teise ne tik į pagrindinę skolÄ , bet ir papildomÄ teisę reikalauti mokėjimo funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų. Nepaisant to, kad tarp Å¡alių sudaryta kredito sutartis ir atsakovė kaip vartotoja yra silpnesnioji sandorio Å¡alis, Å¡i aplinkybė nėra pagrindas mažinti kredito sutartyje numatytas palÅ«kanas. Aplinkybė, kad apeliantė į teismÄ kreipėsi 2019 metais, negali bÅ«ti laikoma pagrindu mažinti palÅ«kanas, kadangi susikaupusiu palÅ«kanų dydį lėmė ne procentais iÅ¡reikÅ¡tas palÅ«kanų dydis, o aplinkybė, kad atsakovė netinkamai vykdė savo prievolę kreditorei. 10.2.

Apeliantė taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kurioje nepriteistas 15 proc. sutartinių palÅ«kanų skaičiavimas nuo pagrindinės 450,89 Eur skolos nuo bylos teisme iÅ¡kėlimo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Apeliantės nuomone, teismas, priimdamas sprendimÄ , neteisingai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas (CK 6.101 straipsnis, 6.872 straipsnis), tai sÄ lygojo neteisingÄ bylos iÅ¡sprendimÄ . Materialinės teisės normų pažeidimas yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti ar pakeisti, jeigu pirmosios instancijos teismas netinkamai jas pritaikė arba iÅ¡aiÅ¡kino (CPK 330 straipsnis).

Be to, pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų (kredito sutarties ir reikalavimo perleidimo sutarčių) vertinimÄ â€“ nevertino ir neanalizavo byloje esančių įrodymų visapusiÅ¡kai, t. y. pažeidė CPK 185 straipsnį.

11. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ Ä¯statymo nustatyta tvarka nepateiktas. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkintinas 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Esant Å¡iai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.

Å iuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Faktinės bylos aplinkybės 13. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2008 m. vasario 21 d. AB „Swedbank“ ir atsakovė sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 08-016525-EG, pagal kuriÄ atsakovei buvo suteiktas kreditas, atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka grÄ Å¾inti kreditÄ bei mokėti palÅ«kanas, delspinigius bei kitas sutartyje numatytas sumas AB „Swedbank“ naudai (1 t., 9–12 e. b. l.).

Atsakovė savo įsipareigojimų tinkamai neįvykdė. 2009 m. gegužės 21 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 09-20-54 pirminis kreditorius AB „Swedbank“ bankas perleido naujajam kreditoriui UAB „Gelvora“ visas reikalavimo teises į atsakovę pagal Sutartį. IeÅ¡kovė, perėmusi reikalavimo teises 2009 metais, į teismÄ dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo kreipėsi tik 2019 metais, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės ir palÅ«kanas už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 10 d. iki 2019 m. kovo 15 d.

– 333,54 Eur. IeÅ¡kovė taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės ir reikalavimo perleidimo sutartyje nurodytÄ palÅ«kanų sumÄ â€“1,69 Eur. Duomenų apie tai, kad atsakovė bÅ«tų grÄ Å¾inus ieÅ¡kovei visÄ ar dalį suteikto kredito ar bÅ«tų pareiÅ¡kusi pretenzijas dėl skolos apskaičiavimo, jos dydžio, byloje nėra.

14. Pirmosios instancijos teismas, atsakovei įstatymo nustatyta tvarka nepateikus atsiliepimo į ieÅ¡kinį, sprendimu už akių ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Teismas ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl 333,54 Eur palÅ«kanų, kaip atlyginimo kreditoriui už skolininko naudojimÄ si kreditu, ir reikalavimÄ priteisti 15 proc. palÅ«kanas nuo pagrindinės skolos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo atmetė kaip nepagrįstus. Apeliantė nesutinka su Å¡iuo skundžiamo teismo sprendimo už akių dalimi, kurioje sutartinių palÅ«kanų dydis sumažintas nuo 335,23 Eur iki 1,69 Eur, bei dalimi, kurioje nepriteistas 15 proc. sutartinių palÅ«kanų skaičiavimas nuo pagrindinės 450,89 Eur skolos nuo bylos teisme iÅ¡kėlimo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas bei nesivadovavo teismų praktika analogiško pobūdžio bylose, todėl nepagrįstai nepriteisė visų mokėjimo palūkanų.

15. Å iuo atveju byloje ginčas kilo bÅ«tent dėl pelno (mokėjimo) palÅ«kanų, kurių paskirtis – nustatyti mokestį už naudojimÄ si kreditoriaus pinigais, o ne kompensuoti kreditoriaus nuostolius už prievolės neįvykdymÄ .

16. PalÅ«kanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba Å¡alių susitarimai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡skiriamos dvejopo pobÅ«džio palÅ«kanos – palÅ«kanos, atliekančios mokėjimo funkcijÄ (tai užmokestis už pinigų skolinimÄ ; pvz., 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos palÅ«kanos) ir kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimÄ ; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palÅ«kanos).

Prie kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų priskiriamos ir CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palÅ«kanos. Jų paskirtis – kompensuoti bÅ«simus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K 3-275-248/2015).

17. PalÅ«kanos, kaip mokestis už skolinimÄ , teismų praktikoje dar vadinamos pelno palÅ«kanomis, iÅ¡ esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palÅ«kanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimÄ . Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palÅ«kanas už pinigų skolinimÄ (pelno palÅ«kanas) sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natÅ«ra, t. y. sumokėti įstatyme ar Å¡alių sutartyje nustatytÄ mokestį už naudojimÄ si paskolos suma – palÅ«kanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis).

18. IeÅ¡kovės reikalavimas atsakovei dėl palÅ«kanų sumokėjimo kilęs iÅ¡ kreditavimo teisinių santykių. Pagal CK 6.881 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ kreditavimo sutarties sampratÄ , kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga įsipareigoja suteikti kredito gavėjui pinigines lėšas, o kredito gavėjas įsipareigoja gautÄ sumÄ grÄ Å¾inti kreditoriui ir mokėti palÅ«kanas. Kreditavimo santykiams taikomos paskolos teisinius santykius reglamentuojančios bendrosios normos, neprieÅ¡taraujančios kreditavimo sutarties esmei ir CK XLIII skyriaus II skirsnyje įtvirtintoms taisyklėms.

19. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad paskolos gavėjas negali bÅ«ti atleistas nuo palÅ«kanų kaip atlyginimo už naudojimÄ si paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grÄ Å¾inti suteiktÄ paskolÄ ir mokėti sutartas palÅ«kanas nustatytu terminu, iÅ¡skyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-275-248/2015). Toks aiÅ¡kinimas atitinka ir mokėjimo palÅ«kanų paskirtį – atlyginti kreditoriui už naudojimÄ si pinigais tol, kol toks naudojimasis tęsiasi.

20. Nagrinėjamu atveju pradinis kreditorius AB „Swedbank“ ir atsakovė 2008 m. vasario 21 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 08-016525-EG, pagal kuriÄ atsakovei buvo suteiktas kreditas. Å ia sutartimi atsakovė įsipareigojo nustatyta tvarka grÄ Å¾inti kreditÄ bei mokėti palÅ«kanas, delspinigius bei kitas sutartyje numatytas sumas AB „Swedbank“ naudai. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir vertino, kad Vartojimo kredito sutartimi buvo nustatyta 15 procentų dydžio metinių palÅ«kanų norma. Byloje nėra duomenų apie Å¡ios sutartinės sÄ lygos pakeitimÄ (CPK 12, 178 straipsniai). Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl 15 procentų sutartinių palÅ«kanų nuo pagrindinės skolos sumos priteisimo iki visiÅ¡ko skolos grÄ Å¾inimo, todėl Å¡i skundžiamo teismo sprendimo dalis naikintina ir priimtinas naujas sprendimas tenkinti šį ieÅ¡kinio reikalavimÄ .

21. CK 6.872 straipsnio 2 dalis numato, kad, jeigu Å¡alys nėra susitarusios kitaip, palÅ«kanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grÄ Å¾inta. Gaudama kreditÄ atsakovė įsipareigojo mokėti mėnesinius mokėjimus, metines palÅ«kanas, metines padidintas palÅ«kanas (Sutarties 10, 11 punktai). Sutarties 10.1 punkte numatyta, kad palÅ«kanos skaičiuojamos iki kredito grÄ Å¾inimo dienos. Taigi kredito gavėjo pareiga mokėti pelno palÅ«kanas iÅ¡liko iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo. Å iuo atveju atsakovė, prisiėmusi sutartinę prievolę, visos kredito sumos negrÄ Å¾ino, todėl nuo negrÄ Å¾intos kredito sumos turi pareigÄ mokėti palÅ«kanas. Å alys privalo vykdyti vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito davėjas su kredito gavėju susitarė, kokio dydžio palÅ«kanų norma bus taikoma, kredito gavėjas, sudarydamas sutartį, patvirtino, jog sutinka su tokiu palÅ«kanų dydžiu.

22. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovės reikalavimo priteisti pelno (mokėjimo) palūkanas, motyvavo tuo, jog ieškovės vykdoma veikla – skolų išieškojimas, o ne kreditų už palūkanas davimas, t. y. pajamų iš pinigų skolinimo bendrovė neuždirba, paskolų neišduoda. Be to, reikalavimas kildinamas iš vartojimo sutarties. Apeliacinės instancijos teismas su šiais teismo argumentais nesutinka.

23. Pagal Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09-20-54 pradinis kreditorius perleido apeliantei reikalavimo teisę į skolÄ , palÅ«kanas, delspinigius, ir kt. mokėjimus (Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 1.3 ir 2.4 punktai). CK 6.101 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės. Å ios nustatytos aplinkybės ir nurodytas teisinis reguliavimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad apeliantė įgijo reikalavimo teisę ne tik į pagrindinę skolÄ , bet ir papildomÄ teisę reikalauti mokėjimo funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų.

24. Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atmetęs reikalavimÄ priteisti pelno palÅ«kanas, nepagrįstai suabsoliutino atsakovės, kaip silpnesniosios sutarties Å¡alies, padėtį. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad Å¡i papildoma apsauga nesudaro iÅ¡imčių iÅ¡ vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda, todėl nereiÅ¡kia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų teisių apsaugos priemonėmis, siekdami nesÄ Å¾iningai iÅ¡vengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo.

Jei iÅ¡ turimų įrodymų matyti, kad skolininkas sistemingai laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių bei pareigų įgyvendinimo požiÅ«riu skolininkui netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo naÅ¡ta, teismas turi teisinį pagrindÄ tenkinti kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-11-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014).

25. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovui siųstame praneÅ¡ime nėra duomenų apie palÅ«kanų už naudojimÄ si kredito likučiu skaičiavimÄ iki galutinio atsiskaitymo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad konkreti suma Å¡iame praneÅ¡ime ir negalėjo bÅ«ti nurodyta, kadangi atsakovui nevykdant prievolių palÅ«kanų ir delspinigių skolos suma kasdien didėja. Minėtame praneÅ¡ime atsakovė apie tai buvo informuota.

26. Ä®vertinus suteikto kredito dydį, tai, jog atsakovė prievolių nevykdo ilgÄ laikotarpį – daugiau nei 10 metų, taip pat atsižvelgiant į formuojamÄ teismų praktikÄ , konstatuotina, kad nėra pagrindo ne tik atmesti, tačiau ir sumažinti priteistinas sutartines palÅ«kanas, todėl Å¡i pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis dėl palÅ«kanų priteisimo keistina, didinant priteistų sutartinių palÅ«kanų dydį nuo 1,69 Eur iki 335,23 Eur.

27. Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime įtvirtino teismo precedentÄ , kaip teisės Å¡altinį. Teismų precedentų privalomumas yra vertikalus ir horizontalus. Tai reiÅ¡kia, kad taikydami ir aiÅ¡kindami įstatymus teismai privalo atsižvelgti ne tik į aukÅ¡tesniosios instancijos teismų priimtus sprendimus (vertikalus precedentas), bet ir savo sukurtus vėliausius precedentus analogiÅ¡kose bylose (horizontalus precedentas), t. y. turi atsižvelgti taip pat į savo paties teisės taikymo praktikÄ .

Analogiškos pozicijos dėl pelno palūkanų skaičiavimo laikotarpio laikosi ir kiti apygardų teismai (žr. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-884-459/2017; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-431-262/2017; Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-156-413/2017; Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-206-265/2018 ir kt.). Dėl procesinės bylos baigties 28.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad, nusprendęs nepriteisti mokėjimo funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų ir sumažinęs ir sumažinęs priteistų sutartinių palÅ«kanų dydį, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas ir nepagrįstai netenkino ieÅ¡kovės reikalavimų, todėl apeliacinis skundas tenkintinas, skundžiamo sprendimo už akių dalis keistina priteisiant iÅ¡ skolininko palÅ«kanas už pinigų skolinimÄ ir padidinant sutartinių palÅ«kanų sumÄ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme 29. CPK 93 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ .

30. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovė patyrė 21,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ už akių, patenkintina 100 procentų ieÅ¡kovės reikalavimų, todėl ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų suma nuo 11,76 Eur padidintina iki 15,75 Eur (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

31. IeÅ¡kovė teikdama ieÅ¡kinį sumokėjo 21,00 Eur žyminio mokesčio, kadangi ieÅ¡kinys buvo pateiktas per EPP, yra mokama 75 procentai žyminio mokesčio, t. y. 15,75 Eur. Todėl ieÅ¡kovei grÄ Å¾intina nepanaudota 5,25 Eur žyminio mokesčio dalis. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme 32. Tenkinus apeliacinį skundÄ apeliantui priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos patirtos apeliacinės instancijos teisme – apeliantui iÅ¡ atsakovės priteistinas sumokėtas 15,00 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Å iaulių apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2019 m. gegužės 8 d. sprendimÄ už akių pakeisti ir jo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip: IeÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Priteisti ieÅ¡kovei UAB „Gelvora“, įmonės kodas 125164834, iÅ¡ atsakovės E. S. a. k. (duomenys neskelbtini) 450,89 Eur (keturis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų ir 89 ct) skolos, 335,23 Eur (tris Å¡imtus trisdeÅ¡imt penkis eurus 69 ct) palÅ«kanų, 72,12 Eur (septyniasdeÅ¡imt du eurus 12 ct) delspinigių, 15 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo pagrindinės skolos sumos (450,89 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2019 m. balandžio 1 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 5 (penkis) procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme, t. y. nuo 2019 m. balandžio 1 d., iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 15,75 Eur (penkiolika eurų 75ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

GrÄ Å¾inti ieÅ¡kovei UAB „Gelvora“ 5,25 Eur permokėto žyminio mokesčio dalį. IeÅ¡kovei UAB „Gelvora“ iÅ¡ priteisti atsakovės E. S. a. k. (duomenys neskelbtini) 15,00 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjas Vytautas Kursevičius