2020-02-05 Nr. AB-2524-3-61-3-00197-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-120-438/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00197-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. B. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – Administracija) direktoriaus 2017 m. gruodžio 29 d. įsakymą Nr. 41-770 „Dėl tarnybinės nuobaudos A. B. skyrimo“ (toliau – Įsakymas); 2) priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai negautą priemoką už 2017 m. darbo rezultatus.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis yra Administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus (toliau – Skyrius) 2-ojo kontrolės poskyrio vyriausiasis specialistas. Skundžiamu Įsakymu jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba už tai, kad jis nuo 2017 m. liepos 11 d. iki 2017 m. lapkričio 13 d. sistemingai (41 kartą) vėlavo į darbą nuo 5 iki 46 minučių ir 2017 m. lapkričio 13 d., gavęs tiesioginio vadovo suformuluotą užduotį Nr. 48056344 pasiaiškinti dėl vėlavimo, viešai ir įžeidžiančiais žodžiais reiškė savo nepasitenkinimą, demonstravo nepagarbą Skyriaus 2-ojo kontrolės poskyrio vedėjui bei neigiamą požiūrį į tinkamą pareigų atlikimą.

3. Pareiškėjo manymu, atsakovas, prieš skirdamas pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, visų pirma, neužtikrino, kad būtų gautas išankstinis Administracijos Viešosios tvarkos darbuotojų profesinės sąjungos sutikinimas, nors pareiškėjas yra šios profesinės sąjungos narys. Tokiu būdu pareiškėjui tarnybinė nuobauda buvo paskirta be profesinės sąjungos sutikimo. Taip pat atkreipė dėmesį, kad jam įteikto pranešimo apie tarnybinį nusižengimą antraštė yra netiksli, nes joje nurodyta „Apie padarytą tarnybinę nusižengimą“. Be to, pranešime nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė Skyriaus 2-ojo kontrolės poskyrio vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo 7.14 papunktį, nors ginčijamame Įsakyme nurodytas 7.15 papunktis.

4. Pareiškėjas nesutiko su jam inkriminuotu pažeidimu dėl sistemingo vėlavimo į darbą, nes Skyriaus darbo grafikas yra specifinis (pamainomis nuo 6.00 val. iki 23.00 val., dirbama ir savaitgaliais), todėl personalinių leidimų aktyvinimas daugeliu atveju yra už teisės akte numatyto aktyvinimo laiko ribų. Tokiu būdu tai neturėtų būti laikoma įrodymu fiksuojant atėjimo į darbą laiką. Dėl kito pažeidimo (demonstruojamos nepagarbos vadovui ir pavedimo nevykdymo) paaiškino, kad jam dėl vėlavimo į darbą buvo suformuluoti trys vienas po kito panašūs pavedimai: 2017 m. lapkričio 9 d. pavedimas atliktas tą pačią dieną, 2017 m. lapkričio 12 d. pavedimas dėl pavėlavimo į darbą suformuotas savaitgalį, o 2017 m. lapkričio 13 d. pavedimas pasiaiškinti buvo pateiktas dėl 4 minučių vėlavimo tos pačios dienos ryte. Dėl to pareiškė nepasitenkinimą kalbėdamas su Skyriaus 2-ojo kontrolės poskyrio vedėju, tačiau pokalbio metu nepagarbą demonstravo būtent Skyriaus 2-ojo kontrolės poskyrio vedėjas, o ne – pareiškėjas. Pareiškėjo nuomone, Skyriaus 2-ojo kontrolės poskyrio vedėjas bando sumenkinti jo per 10 metų savivaldybėje pelnytą autoritetą.

5. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas klaidingai interpretuoja įstatymo normas, susijusias su profesinės sąjungos suteikta garantija, susijusia su jo buvimu profesinės sąjungos nariu. Įstatymas numato šią garantiją ne kiekvienam profesinės sąjungos nariui, o tik valdymo arba atstovaujamojo organo nariui kaip papildomą garantiją, todėl pareiškėjas, būdamas profesinės sąjungos kontrolės komisijos nariu, neturi teisės pasinaudoti šia garantija. Dėl tarnybinės nuobaudos pagrįstumo atsakovas paaiškino, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu buvo nustatyta, kad 2016 m. pareiškėjas vėlavo į darbą 144 kartus, o laiku atvyko tik 32 kartus, o 2017 m. nustatyta 110 vėlavimo atvejų. Pareiškėjo pasilikimas po darbo valandų ar darbas pertraukos metu nepateisina jo nuolatinio vėlavimo į darbą. Pareiškėjas privalo dirbti pagal nustatytą darbo grafiką, o ne pietų pertraukos metu ar liekant po darbo. Kadangi 2017 m. pareiškėjas vėlavo 14 kartą, iš kurių 3 kartus daugiau nei pusvalandį, 4 kartus daugiau nei 40 min., o daugiausia vėluota net 46 min. apie tai nepranešus tiesioginiam vadovui, dėl šios priežasties konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė darbo tvarką ir jam buvo taikyta tarnybinė atsakomybė. Be to, buvo nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. lapkričio 13 d. Skyriaus patalpose nepagarbiai bendravo su savo tiesioginiu vadovu. Pareiškėjas neįrodė, kad nei fakto, kad jis turi teisę į kokią nors priemoką, nei teisinio pagrindo, kad ji turėjo būti išmokėta kaip priklausanti.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. balandžio 26 d. sprendimu pareiškėjo A. B. skundą atmetė.

8. Teismas nustatė, kad 2017 m. lapkričio 17 d. elektroniniu pranešimu Nr. A121-25742/17(2.1.19-SM4) Administracijos direktorius buvo informuotas, kad pareiškėjas sistemingai vėluoja į darbą, todėl 2017 m. lapkričio 12 d. buvo atlikta pareiškėjo darbo laiko apskaitos registro einamojo mėnesio atvykimo į darbą duomenų patikra. Patikros metu nustatyta, jog nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 11 d. (imtinai) pareiškėjas, dirbdamas 8 dienas (pamainas) 4 kartus laiku neatvyko į tarnybą. Vėlavimai nustatyti 2017 m. lapkričio 1 d., 2017 m. lapkričio 7 d., 2017 m. lapkričio 9 d. ir 2017 m. lapkričio 11 d. (šeštadienį), kai į darbą pareiškėjas atvyko pavėlavęs 28 min. 2017 m. lapkričio 28 d. pranešime apie tarnybinį nusižengimą Nr. A164-133/17(3.4.53-PD3) (toliau – Pranešimas) pareiškėjui buvo pranešta, kad jis yra įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, nes laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 11 d. iki 2017 m. lapkričio 23 d. sistemingai iki 46 min. vėlavo į darbo vietą ir apie vėlavimą iš anksto neinformavo tiesioginio vadovo, taip galimai pažeidė teisės aktuose nustatytus reikalavimus dirbti pagal Saugaus eismo departamento direktoriaus patvirtintą darbo grafiką, nevėluoti į darbą, o apie vėlavimą informuoti tiesioginį vadovą. Taip pat galimai pareiškėjas nesilaikė teisės aktuose nustatytų reikalavimų nevartoti įžeidžiančių žodžių, būti mandagiu, nežeminti kolegų ir su bendradarbiais bendrauti pagarbiai ir taktiškai. Pareiškėjas 2017 m. gruodžio 6 d.pateikė paaiškinimus, kuriuose su vėlavimais nesutiko, paaiškindamas, kad jo vėlavimai nėra dažni ir jokių teisės aktų reikalavimų jis nepažeidė.

9. Atlikęs tarnybinį patikrinimą, atsakovas surašė 2017 m. gruodžio 20 d. tarnybinio nusižengimo išvadą Nr. A164-143/17(3.4.53-PD3) (toliau – Išvada), kurioje konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė Administracijos darbo tvarkos taisyklių reikalavimus, nes sistemingai vėlavo į darbo vietą. Tiesioginį vadovą A. B. informuodavo tik dėl neatvykimo į darbą, bet ne dėl vėlavimo, nors į darbą vėluodavo net iki 46 min. 2017 m. lapkričio 13 d. vykusio pokalbio metu A. B. viešai išreiškė savo nepasitenkinimą dėl naujai suformuluotos tiesioginio vadovo užduoties dėl pasiaiškinimo pateikimo ir girdint kolegoms, įžeidžiančiais žodžiais, demonstravo nepagarbą tiesioginio vadovo atžvilgiu bei neigiamą požiūrį į tinkamą pareigų atlikimą ir tiesioginio vadovo formuluojamas užduotis. Tokiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė Administracijos direktoriaus 2015 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 40-238 patvirtinto Skyriaus 2-ojo kontrolės poskyrio vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo 7.15 papunktį, Administracijos direktoriaus 2015 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 40-198 patvirtinto Skyriaus 2-ojo kontrolės poskyrio nuostatų 3, 14 ir 15 punktus, Administracijos direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. 40-611 patvirtintų Administracijos darbo tvarkos taisyklių (toliau – ir Darbo tvarkos taisyklės) 53.1, 53.2, 53.3, 53.12, 53.14 ir 54.10 papunkčio, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. 1-890 patvirtintų Asmenų, dirbančių Vilniaus miesto savivaldybėje, elgesio taisyklių (toliau – ir Elgesio taisyklės) 7.9, 7.14, 8.1, 8.2, 11.1, 11.2 papunkčių ir 13 punkto reikalavimų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968 patvirtintų valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių (toliau – ir Etikos taisyklės) 2.1, 3.3, 9.2 ir 9.4 papunkčius, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 1, 5 ir 6 punktų reikalavimus. Išvadoje siūlytina pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą. Skundžiamu Įsakymu pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

10. Pareiškėjas teigė, kad jis yra profesinės sąjungos narys ir tik su profesinės sąjungos sutikimu jam galėjo būti paskirta tarnybinė nuobauda. Tačiau teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo (toliau – ir Profesinių sąjungų įstatymas) 21 straipsnio nuostata jam netaikoma, nes pagal įstatymą pagal įstatymą tik profesinės sąjungos valdymo ir (arba) atstovaujamojo organo nariui numatyta papildoma garantija (valdymo ar atstovaujamojo organo sutikimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo), tačiau tik laikotarpiui, kuriam jie išrinkti. Iš byloje pateiktų Administracijos Viešosios tvarkos darbuotojų profesinės sąjungos įstatų 33 punkto matyti, kad kontrolės komisija yra renkama tik dvejų metų laikotarpiui. Pareiškėjas šios kontrolės komisijos nariu buvo išrinktas 2013 m. spalio 19 d., o tarnybinė nuobauda paskirta 2017 m. gruodžio 29 d. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pareiškėjui, nesant profesinės sąjungos valdymo ar atstovaujamojo organo nariu, atsakovas neturėjo pareigos prieš taikydamas tarnybinę atsakomybę pareiškėjui gauti Administracijos Viešosios tvarkos darbuotojų profesinės sąjungos sutikimą.

11. Pareiškėjas neginčijo fakto, kad jis ne visada į darbą atvyksta laiku, tačiau bandė pateisinti savo vėlavimą, kad dažnai lieka po darbo valandų, taip pat dirba ir pietų pertraukos metu, taip kompensuodamas pavėlavimo laiką. Teismo vertinimu, toks pareiškėjo pasiteisinimas nepaneigė paties pažeidimo, nes pagal teisės aktų reikalavimus draudžiama vėluoti į darbą nepranešus apie tai savo tiesioginiam vadovui. Byloje nebuvo pateikta duomenų, kad pareiškėjas informuodavo savo tiesioginį vadovą apie galimą pavėlavimą dėl svarbios priežasties. Tai, kad jis pavėlavo į darbą 2–5 min. vertintina kaip žmogiškasis faktorius, tačiau iš byloje esančių darbo laiko apskaitos registro akivaizdu, kad pareiškėjas vėluodavo sistemingai, t. y. 2017 m. pareiškėjas vidutiniškai per mėnesį vėlavo 7–9 kartus apie 22 min. (maždaug nuo 19 min. iki 46 min.). Be to, kaip tvirtino pats pareiškėjas, jis bando spręsti vėlavimo problemą, ieško sprendimo būdų, siekia pritaikyti sau tinkamą rekomendaciją, tačiau to nepavyksta padaryti. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ši problema buvo ne kartą sprendžiama bendraujant šiuo klausimu su pareiškėju, bet teigiamo rezultato nedavė. Taigi akivaizdu, kad buvo nuolat pažeidinėjama darbo tvarka, nepaisant to, kad Skyriaus darbo grafikas yra specifinis, ir kaip teigė pareiškėjas, dirbama pamainomis nuo 6.00 val. iki 23.00 val., taip pat ir savaitgaliais, jos privalu laikytis kiekvienam darbuotojui, o ypač valstybės tarnautojui, todėl teismas pripažino, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu pareiškėjo elgesys buvo teisingai įvertintas kaip Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbo tvarkos taisyklių 53.12 ir 53.14 papunkčių bei Darbo tvarkos taisyklių 54.10 papunkčio pažeidimai.

12. Vertindamas kitą pareiškėjui padarytą pažeidimą – 2017 m. lapkričio 13 d. nepagarbų bendravimą su savo tiesioginiu vadovu Skyriaus patalpose, teismas pažymėjo, kad valstybės tarnautojui yra keliami aukšti reikalavimai, kurie neabejotinai susiję tiek su aukšta kvalifikacija ir tinkamu tiesioginių funkcijų vykdymu, tiek su etiketu, elgesio kultūra ir nepriekaištingu bendravimu. Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas kolegų akivaizdoje atvirai reiškė nepasitenkinimą, vartojo necenzūrinius žodžius, žemino ir įžeidė savo tiesioginį vadovą – Skyriaus 2-ojo kontrolės poskyrio vedėją. Tarnybinio tyrimo metu šią aplinkybę patvirtino Skyriaus 4-ojo kontrolės poskyrio vyriausiasis specialistas L. G.. Teismo vertinimu, nėra pagrindo manyti, kad Skyriaus 2-ojo kontrolės poskyrio vedėjas bando sumenkinti pareiškėjo per 10 metų savivaldybėje pelnytą autoritetą, nes byloje tokių duomenų pateikta nėra.

13. Teismas, įvertinęs pareiškėjui įteikto Pranešimo turinį ir Taisyklių 7 punkte tokiam pranešimui keliamus reikalavimus, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką šiuo klausimu, pažymėjo, jog Pranešime nurodytas įtarimas (sistemingas vėlavimas į darbą, neinformuojant apie tai savo tiesioginio vadovo, taip pat nepagarbus elgesys, vartojant necenzūrinius žodžius kitų kolegų akivaizdoje, netaktiškas bendravimas), nurodant tiek pateiktą atsakovui informaciją, tiek konkrečias datas, tiek pačias aplinkybes, tiek išdėstant teisės aktus, vertintino kaip pakankamai konkretų. Teismo vertinimu, Pranešime nurodyta informacija neapsunkino galimybės pareiškėjui aiškiai suvokti, kuo jis yra kaltinamas, ir tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą, pateikti paaiškinimus dėl tarnybinio nusižengimo, kurio padarymu jis yra įtariamas. Pažymėtina ir tai, kad būtent motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis. Nagrinėjamu atveju Išvadoje buvo įvardyti nusižengimo požymiai ir konstatuota, kad jį padarė konkretus valstybės tarnautojas. Be to, toks nusižengimas buvo pagrįstas įrodymais, nurodant jo padarymo aplinkybes ir priežastis, dėl nusižengimo atsiradusias pasekmes, tarnautojo kaltę ir kitas reikšmingas VTĮ 29 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

14. Teismo vertinimu, pareiškėjui paskirta tarnybinės nuobaudos rūšis iš esmės parinkta pagrįstai, jis atitinka pareiškėjo kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes, todėl pripažino, kad pareiškėjui skundžiamu Įsakymu buvo paskirta proporcinga tarnybiniam nusižengimui tarnybinė nuobauda – pastaba.

15. Dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai negautą priemoką už 2017 m. teismas pažymėjo, kad tenkinti tokį reikalavimą pagrindo nėra, nes, kaip matyti iš skundo, šį reikalavimą pareiškėjas kildino iš to, kad jam neteisėtai buvo paskirta tarnybinė nuobauda ir būtent dėl to jis negavo priemokos už 2017 m. darbo rezultatus, jis laikytinas išvestiniu iš pirmojo reikalavimo, kuris atmestinas.

III. 16. Pareiškėjas A. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Įsakymą ir priteisti iš atsakovo negautą priemoką už 207 metų darbo rezultatus.

17. Pareiškėjas nurodo, kad jis yra Administracijos Viešosios tvarkos darbuotojų profesinės sąjungos renkamo vadovaujamo organo narys, tačiau atsakovas neužtikrino įstatyminės jo garantijos, kad prieš skiriant tarnybinę nuobaudą būtų gautas profesinės sąjungos sutikimas. Pareiškėjas iki administracinės bylos nagrinėjimo teisme 2018 m. balandžio 4 d. Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale pridėjo profesinės sąjungos 2016 m. spalio 11 d. susirinkimo nuorašą, kuriuo pareiškėjas buvo perrinktas į kontrolės organą, tačiau teismas į pateiktą dokumentą neatsižvelgė.

18. Pareiškėjas atžvilgiu nebuvo nustatytas nei vienos iš pareigybės aprašyme nustatytų pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas, kad galėtų būti pagrindu skirti tarnybinę nuobaudą. Priešingai, pareiškėjas per 2017 m. nustatytais terminais išnagrinėjo 87 skudus ir pranešimus, parengė 154 vidaus dokumentus. Pareiškėjas sutinka, kad kartais pavėluoja, bet, kaip teisingai nurodė teismas, 2–5 min. yra žmogiškasis faktorius, o kitais atvejais jis vėlavo dėl svarbių priežasčių, tačiau nei vienas vėlavimas nesutrukdė jam tinkamai ir laiku atlikti savo pareigas ir skirtas užduotis. Darbo tvarkos taisyklės įpareigoja laikytis darbo valandų ir draudžia vėluoti į darbą, tačiau Darbo tvarkos taisyklių netinkamas laikymasis neturėtų būti traktuojamas kaip pareigų netinkamas vykdymas ir pakankamas pagrindas tarnybinei nuobaudai skirti.

19. Priemokos Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojas yra skiriamos už 2017 m. rezultatus. Šių priemokų negavo trys darbuotojai – 2 turintys galiojančias tarnybines nuobaudas ir pareiškėjas. Priemokos buvo skiriamos dar iki paskiriant pareiškėjui tarnybinę nuobaudą. Jeigu būtų nuspręsta, kad priemoka pareiškėjui nebuvo skirta teisėtai, tuomet neaišku, kokiu pagrindu ir už kokius rezultatus ji yra skiriama, nes jis, palyginti su kitais darbuotojai, atliko nemažiau užduočių ir iki priemokų skyrimo neturėjo nei vienos tarnybinės nuobaudos.

20. Pareiškėjo teigimu, jis nepažeidė Elgesio taisyklių, yra mandagus, paslaugus ir tvarkingas, su bendradarbiais bendrauja pagarbiai ir taktiškai bei stengiasi, kad kolektyve vyrautų tarpusavio pasitikėjimas. Pažymi, kad nei komisija, nei teismas netyrėjo pareiškėjo tiesioginio vadovo elgesio kolektyve, o tik nurodė, kad pareiškėjo teiginiai neparemti jokiais konkrečiais įrodymais. Tuo tarpu teismas rėmėsi tik Išvada ir liudytojo pasakojimu, kad yra subjektyvios nuomonės ir netinkamas faktų interpretavimas.

21. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

22. Atsakovas teigia, jog pareiškėjui įstatyminės garantijos, susijusios su buvimu profesinės sąjungos valdymo organo nariu, negalioja ir teismas visiškai pagrįstai jų netaikė, kadangi pareiškėjas, pagal jo paties teismui pateiktus dokumentus, yra išrinktas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojų profesinės sąjungos kontrolės, o ne valdymo organo nariu. Pažymi, jog į valstybės tarnautojo pareigų apimtį įeina ne tik pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų vykdymas, tačiau ir teisės aktų bei įstaigos vidaus tvarkos taisyklių laikymasis, todėl nagrinėjamu atveju nustačius, kad pareiškėjas pažeidė Darbo tvarkos taisyklių ir Elgesio taisyklių nuostatas, buvo pakankamas ir teisėtas pagrindas skirti tarnybinę nuobaudą. Be to, pareiškėjas nei atsakovui tarnybini nusižengimo tyrimo atlikimo metu, nei teismui nenurodė jokių svarbių vėlavimo atvykti į darbą priežasčių. Pareiškėjas nurodo, jog teismas nesiaiškino jo tiesioginio vadovo elgesio kolektyve, tačiau nagrinėjamos bylos dalykas yra pareiškėjo, o ne jo tiesioginio vadovo elgesys. Pirmosios instancijos teismui pareiškėjas nurodė, kad priemokos už 2017 metus negavo dėl paskirto tarnybinės nuobaudos, o apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, jog priemokos neskyrimas yra nesusijęs su tarnybinės nuobaudos skyrimu, nes tarnybinė nuobauda buvo paskirta vėliau. Atsakovo vertinimu, šios aplinkybės rodo pareiškėjo pozicijos nenuoseklumą bei siekį gauti piniginę nepriemoką, kurios skyrimas yra ne teismo, o darbdavio diskrecija. Pareiškėjui nepateikus jokių įrodymų, jog jis turėjo teisę gauti priemoką ir ši jam buvo neskirta nepagrįstai, nenurodžius tokios priemokos skyrimo teisinio pagrindo bei neskundus atsakovo veiksmų dėl priemokos neskyrimo, o tik išreiškus prašymą priteisti priemoką kaip negautą paskyrus tarnybinę nuobaudą, pirmos instancijos teismas jokio pagrindo priteisti apeliantui prašomą priemoką neturėjo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – Administracija) direktoriaus 2017 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. 41-770 „Dėl tarnybinės nuobaudos A. B. skyrimo“, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, už tai, kad jis nuo 2017 m. liepos 11 d. iki 2017 m. lapkričio 23 d. sistemingai (41 kartą) vėlavo į darbo vietą nuo 5 iki 46 minučių, be to 2017 m. lapkričio 13 d., gavęs tiesioginio vadovo suformuluotą užduotį Nr. 48056344 pasiaiškinti dėl vėlavimo, viešai ir įžeidžiančiais žodžiais reiškė savo nepasitenkinimą, demonstravo nepagarbą Skyriaus 2-ojo kontrolės poskyrio vedėjui bei neigiamą požiūrį į tinkamą pareigų atlikimą. Pareiškėjas kaltinamas šiais veiksmais pažeidęs Administracijos direktoriaus 2015 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 40-238 patvirtinto Skyriaus 2-ojo kontrolės poskyrio vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo 7.15 papunktį, Administracijos direktoriaus 2015 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 40-198 patvirtinto Skyriaus 2-ojo kontrolės poskyrio nuostatų 3, 14 ir 15 punktus, Administracijos direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. 40-611 patvirtintų Administracijos darbo tvarkos taisyklių 53.1, 53.2, 53.3, 53.12, 53.14 ir 54.10 papunkčio, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. 1-890 patvirtintų Asmenų, dirbančių Vilniaus miesto savivaldybėje, elgesio taisyklių 7.9, 7.14, 8.1, 8.2, 11.1, 11.2 papunkčių ir 13 punkto reikalavimus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968 patvirtintų valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2.1, 3.3, 9.2 ir 9.4 papunkčius, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 5 ir 6 punktų reikalavimus.

24. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui yra pareiškęs ir antrą materialinį teisinį reikalavimą - priteisti iš atsakovo negautą priemoką už 2017 m. darbo rezultatus. Pirmosios instancijos teismas abu šiuos reikalavimus atmetė. Pareiškėjas apeliaciniu skundu su šiuo teismo sprendimu nesutinka bei minėtus savo reikalavimus palaiko.

25. Pagal profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas darbuotojui, išrinktam į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą prieš skiriant drausmines nuobaudas reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas.

26. Byloje nagrinėjamu atveju aktualu yra ar pareiškėjui, kuris buvo išrinktas Vilniaus m. savivaldybės administracijos viešosios tvarkos darbuotojų profesinės sąjungos kontrolės komisijos nariu, prieš skiriant tarnybinę nuobaudą, buvo būtina gauti išankstinį profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimą, ar ne, t. y. ar minėtos profesinės sąjungos kontrolės komisija atitinka profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo statusą, ar ne.

27. Profesinių sąjungų įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktuose nustatyta, kad „Profesinės sąjungos įstatuose (statute) turi būti nurodyta: <...> „valdymo organai, jų kompetencija, sudarymo tvarka, kolegialaus valdymo organo (jei jis sudaromas) narių ir pirmininko skyrimo (rinkimo) ir atšaukimo“ tvarka (7 p.); „atstovaujamieji organai ir kiti kolegialūs organai (jei jie sudaromi), jų kompetencija, sudarymo tvarka, narių ir pirmininko skyrimo (rinkimo) ir atšaukimo tvarka“ (8 p.).

28. Iš Vilniaus m. savivaldybės administracijos viešosios tvarkos darbuotojų profesinės sąjungos įstatų matyti, kad šioje profesinėje sąjungoje yra įsteigtos dvi institucijos; valdyba ir kontrolės komisija (t.1 b. l. 20-23). Pagal šių įstatų 23 ir 28.8 punktus valdybai pavesta tarp profesinės sąjungos susirinkimų vadovauti profesinės sąjungos veiklai bei atstovauti profesinę sąjungą ryšiuose su kitomis profesinėmis sąjungomis. Įstatų 36. 6 punkte nustatyta, kad kontrolės komisija „tikrina priimtų nutarimų realizavimą, valdybos posėdžių teisėtumą, sąmatos vykdymą, teisėtą ir racionalų lėšų naudojimą bei apskaitą“.

29. Šio reglamentavimo pagrindu darytina išvada, kad valdyba vykdo atstovaujamosios ir valdymo institucijų (organų) funkcijas, o kontrolės komisija vykdo finansinių - materialinių išteklių naudojimo bei priimtų nutarimų įgyvendinimo kontrolės funkciją.

30. Pažymėtina, kad institucijos, kurios vykdo finansinių - materialinių išteklių naudojimo kontrolės funkciją paprastai nėra priskiriamos atstovaujamųjų ir valdymo institucijų kategorijai (pvz., žr. Vietos savivaldos įstatymo 3 str. 2- 4 d.; Viešųjų įstaigų įstatymo 9 str.; Akcinių bendrovių įstatymo 19 str.).

31. Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad Vilniaus m. savivaldybės administracijos viešosios tvarkos darbuotojų profesinės sąjungos kontrolės komisija nėra šios profesinės sąjungos atstovaujamoji ir/ar valdymo institucija, todėl skiriant nuobaudą pareiškėjui, nereikėjo gauti šios profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo išankstinio sutikimo. Dėl šių priežasčių priešingi šiuo klausimu pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti bei atmetami.

32. Byloje surinkti įrodymai - darbo laiko apskaitos registro, tarnybinio patikrinimo duomenys ir kt., patvirtina, kad pareiškėjas nuo 2017 m. liepos 11 d. iki 2017 m. lapkričio 23 d. pavėlavo į darbą 41 kartą, vėlavimų vidutinė trukmė 22 minutės, o dalies vėlavimų trukmė nuo 19 iki 46 minučių. Tai, kad įvykdė šias veikas pareiškėjas iš esmės ir neginčija, tačiau tai pateisina tuo, jog šie darbo drausmės pažeidimai jam nesutrukdė tinkamai atlikti jam priskirto darbo užduotis bei funkcijas.

33. Darbo laiko reikalavimų pažeidimas yra formalaus pobūdžio pažeidimas ir jo sudėtis nereikalauja materialinių pasekmių atsiradimo, dėl ko pareiškėjo teiginiai apie tinkamai atliktas jam priskirto darbo užduotis bei funkcijas, teisine prasme yra nereikšmingi, nes nešalina jo atsakomybės dėl padarytų pažeidimų.

34. Kolegija sutinka ir su kitomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, kiek tai susiję su pareiškėjui paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumu ir teisėtumu ir detaliai nebekartoja. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

35. Tačiau dėl antrojo pareiškėjo reikalavimo - priteisti iš atsakovo negautą priemoką už 2017 m. darbo rezultatus, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, šioje dalyje panaikinant teismo sprendimą bei perduodant bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

36. Iš bylos matyti, kad pareiškėjas šį reikalavimą grindė tuo, jog tarnybinė nuobauda jam buvo paskirta 2017 m. gruodžio 29 d., o priemoka skiriama 2017 m. gruodžio 18 d., t. y. priemoka buvo skiriama anksčiau, nei buvo paskirta jam tarnybinė nuobauda, dėl ko jos paskyrimas negalėjo turėti įtakos priemokos skyrimui (t. 1 b. l. 4; t. 2 b. l. 7).

37. Administracijos direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. 40-611 patvirtintų Vilniaus m. savivaldybės administracijos darbo tvarkos taisyklių 41 punkte nustatyta, kad priedų, priemokų, išmokų ir pašalpų skyrimo ir mokėjimo tvarką nustato Administracijos direktorius (t. 1 b. l. 179).

38. Tai reiškia, kad Administracijos direktoriaus įsakymas yra tas teisės aktas, kuris nustato priedų, priemokų, išmokų ir pašalpų skyrimo ir mokėjimo sąlygas bei tvarką. Todėl sprendžiant ar pareiškėjui pagrįstai, ar ne, nebuvo skirta jo nurodoma priemoka turėjo būti vadovaujamasi šiuo teisės aktu.

39. Iš bylos matyti, kad teismas minėto teisės akto neišreikalavo iš atsakovo bei netyrė, kokios prielaidos ir sąlygos pareiškėjui galėjo sukurti subjektinę teisę gauti priemoką ir kokios galėjo atimti šią teisę. Nagrinėjamu atveju teismas tik apsiribojo išvada, kad reikalavimas priteisti priemoką yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti tarnybinę nuobaudą, tačiau taip ir liko nepaneigtas pareiškėjo argumentas, kad tarnybinės nuobaudos paskyrimas negalėjo turėti įtakos priemokos skyrimui, nes tarnybinė nuobauda buvo paskirta vėliau, nei buvo skiriama priemoka.

40. Kadangi šių aplinkybių ištyrimas bei įvertinimas turi esminės reikšmės bylos baigčiai dėl priemokos pareiškėjui priteisimo, todėl teismui tai neatlikus, jo sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu bei teisingu.

41. Dėl šių priežasčių teismo sprendimas šioje dalyje naikinamas, bylą perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 2 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 26 d. sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjo reikalavimas priteisti iš atsakovo negautą priemoką už 2017 m. darbo rezultatus ir perduoti bylą šioje dalyje pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Likusioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Arūnas Sutkevičius