2020-02-26 Nr. AB-4178-3-63-3-02769-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. AS-165-968/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02769-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. vasario 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo B. K. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gruodžio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. K. skundą atsakovui Klaipėdos apygardos prokuratūrai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus ir prašė panaikinti Klaipėdos apygardos prokuratūros 2019 m. lapkričio 22 d. atsakymą bei įpareigoti Klaipėdos apygardos prokuratūrą pašalinti padarytą pažeidimą, išsamiai išnagrinėti jo skundą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo bei jį atnaujinti.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. gruodžio 30 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas skunde kėlė reikalavimus, susijusius su ikiteisminiu tyrimu, nurodė, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas neobjektyviai, nebuvo visapusiškai įvertintos reikšmingos aplinkybės ir įrodymai, todėl nepagrįstai buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-27858-18, ir siekė šio ikiteisminio tyrimo atnaujinimo.

Iš ginčijamo Klaipėdos apygardos prokuratūros 2019 m. lapkričio 22 d. rašto „Dėl skundo“ turinio teismas nustatė, kad B. K. su 2019 m. lapkričio 11 d. skundu kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą ir prašė atlikti išsamų tyrimą dėl Klaipėdos apylinkės prokuratūros veiksmų, atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-27858-18, bei spręsti klausimą dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo.

Remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 17 straipsniu, teismas pabrėžė, kad administraciniai teismai sprendžia administracines bylas dėl valstybinio ir savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus, t. y. dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Šios nuostatos suponuoja išvadą, kad administraciniai teismai gali nagrinėti bylas dėl viešojo administravimo subjektų veiksmų, neveikimo ar vilkinimo, kuriais buvo (galėjo būti) pažeistos asmens teisės ar laisvės. Teismas pažymėjo, kad viešasis administravimas apima administracinių sprendimų priėmimą, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolę, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimą, viešųjų paslaugų teikimo administravimą ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimą.

Remdamasis Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti nutartimis, teismas pažymėjo, kad pagrindinis kriterijus, pagal kurį yra atribojama bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo kompetencija, yra teisinių santykių, iš kurių kyla ginčas, prigimtis ir pobūdis. Sprendžiant dėl kilusio ginčo prigimties, reikšminga aplinkybė yra suinteresuoto asmens teismui teikiami reikalavimai. Sprendžiant bylos rūšinio teismingumo klausimą, lemiamos reikšmės neturi skundžiamo veiksmo išraiškos forma ar reikalavimo įforminimo lingvistinės formuluotės. Teismas, spręsdamas suinteresuoto asmens skundo priėmimo klausimą dėl ABTĮ 18 straipsnio 2 dalyje nustatytų subjektų veiksmų ar neveikimo, kiekvienu atveju turi vertinti šių subjektų veiklos (neveikimo) pobūdį ir pareikštų reikalavimų turinį.

Teismas akcentavo, kad pareiškėjas skundėsi dėl ikiteisminio tyrimo institucijos pareigūnų veiksmų teisėtumo, atliekant ikiteisminį tyrimą, ir prašė ikiteisminį tyrimą atnaujinti. Klaipėdos apygardos prokuratūros 2019 m. lapkričio 22 d. rašte nurodyta, kad B. K. nesutiko su 2018 m. gruodžio 6 d. prokuroro nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą, tačiau ikiteisminio tyrimo atnaujinimo klausimas nebus nagrinėjamas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde akcentavo, jog siekia ikiteisminio tyrimo atnaujinimo ir manė, kad ginčijamu raštu nepagrįstai buvo atsisakyta išnagrinėti skundą bei atnaujinti ikiteisminį tyrimą bei prašė teismo įpareigoti Klaipėdos apygardos prokuratūrą atnaujinti ikiteisminį tyrimą. Taigi, skunde nėra keliami klausimai, susiję nei su viešojo, nei su vidaus administravimo teisiniais santykiais, o keliamas klausimas tik dėl ikiteisminio tyrimo institucijų veiksmų teisėtumo, atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus (atsisakant nagrinėti skundą dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo ir jo atnaujinimo).

Teismas atkreipė dėmesį, kad visą baudžiamąjį persekiojimą, taip pat ir ikiteisminio tyrimo nutraukimą, reguliuoja išimtinai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normos, ir priėjo prie išvados, kad visi ikiteisminio tyrimo atlikimo, taip pat ir jo nutraukimo klausimai turi būti sprendžiami vadovaujantis BPK nuostatomis. Ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindus ir tvarką bei ikiteisminio tyrimo įstaigų veiksmų (ar priimtų procesinių dokumentų) apskundimo tvarką reguliuoja BPK XV skyrius.

Teismas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo nutraukimo ir priimtų procesinių dokumentų apskundimo tvarka yra detalizuota BPK 214 straipsnyje, kurio 1 dalis nustato, jog šio kodekso straipsnio 1 ir 2 punktuose nustatytais atvejais ikiteisminį tyrimą nutraukia prokuroras nutarimu arba ikiteisminio tyrimo teisėjas nutartimi. BPK 214 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio kodekso 212 straipsnio 3–9 punktuose nustatytais atvejais ikiteisminis tyrimas nutraukiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimu, kuris patvirtina prokuroro nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo. BPK 214 straipsnio 4 dalis nustato, kad BPK 214 straipsnio 1 dalyje nustatytas nutarimas gali būti skundžiamas aukštesniajam prokurorui, kuris privalo išnagrinėti skundą ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo jo gavimo. Jei aukštesnysis prokuroras atsisako patenkinti skundą, šis jo nutarimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui. Ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimas dėl skundo, taip pat šio straipsnio 2 dalyje nustatytas ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimas gali būti skundžiami šio kodekso X dalyje nustatyta tvarka.

Teismas pažymėjo, kad remiantis tuo, kas išdėstyta, ir nuosekliai formuojama teismų praktika, administraciniai teismai nenagrinėja skundų, kuriais siekiama teisėsaugos institucijų sprendimų dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo priėmimo ar ikiteisminio tyrimo institucijų veiksmų teisėtumo. Tai, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros 2019 m. lapkričio 22 d. rašte nurodyta, jog aktas skundžiamas administraciniam teismui, nesudaro pagrindo šio rašto apskundimo tvarką vertinti kitaip, nei nurodyta nutartyje. Akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje yra išaiškinta, jog teisės akto priskyrimo administraciniam aktui klausimas yra sprendžiamas ne vien pagal teisės akto pavadinimą, jame nurodytą apskundimo tvarką, ar jame vartojamas sąvokas, bet pagal tikrąjį teisės akto turinį, nustatomą pagal administraciniam sprendimui būdingus požymius.

Apibendrinęs aptartą teisinį reguliavimą bei įvertinęs pareiškėjo skundo turinį, teismas priėjo prie išvados, kad skunde keliami reikalavimai nenagrinėtini teismų ABTĮ nustatyta tvarka, todėl, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, skundą atsisakė priimti. Teismas pažymėjo, kad atsisakymas priimti skundą B. K. neužkerta kelio realizuoti procesines teises, nustatytas BPK 214 straipsnyje.

III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gruodžio 30 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėjas, išsamiai aptaręs faktines aplinkybes, susijusias su jo atžvilgiu atliktais neteisėtais E. M. veiksmai, pažymi, kad su 2018 m. birželio 7 d. pareiškimu kreipėsi į Klaipėdos apylinkės prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo E. M. atžvilgiu pradėjimo. Klaipėdos apylinkės prokuratūra 2018 m. birželio 7 d. pareiškimą pagal kompetenciją persiuntė nagrinėti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariatui. B. K. 2018 m. lapkričio 22 d. buvo pripažintas nukentėjusiuoju, o 2018 m. rugsėjo 26 d. E. M. buvo pareikšti įtarimai, padarius nusikalstamas veikas, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje. Tą pačią dieną minėtas asmuo buvo apklaustas ir jo parodymai buvo įvertinti Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2018 m. gruodžio 6 d. nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Pareiškėjo nuomone, visos prokurorės nustatytos aplinkybės buvo grindžiamos šališkų liudytojų parodymais, o minėto nutarimo dalis prasilenkia su Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimais. B. K. pažymi, kad pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodė žalos, kurią patyrė, dydį, tačiau civiliniu ieškovu jis nebuvo pripažintas.

Pareiškėjas 2018 m. gruodžio 6 d. gavo Klaipėdos apylinkės prokuratūros nutarimą E. M. atžvilgiu nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-27858-18. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas vadovaujantis tuo, kad nebuvo padarytos veiklos, turinčios BK 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje nustatytų nusikaltimų požymių. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, B. K. pateikė skundą aukštesniajam prokurorui, išdėstė nesutikimo motyvus ir prašė remiantis BPK 217 straipsnio 1 ir 2 dalimis atnaujinti ikiteisminio tyrimo bylą Nr. 01-1-27858-18, tačiau jo skundą buvo atsisakyta tenkinti, motyvuojant tuo, kad Klaipėdos apylinkės prokuratūra, priimdama nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, tinkamai įvertino visas aplinkybes. Šio nutarimo pareiškėjas per nustatytą terminą negalėjo apskųsti, kadangi tuo metu dirbo Vokietijoje ir apie jį sužinojo tik 2019 m. gegužės mėn. grįžęs į Lietuvą.

Pareiškėjas pažymi, kad Klaipėdos apylinkės prokuratūra, priimdama nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, užkirto jam kelią pasiekti teisingumą. Nors policijos tyrėjai tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, B. K. pripažino nukentėjusiuoju ir E. M. pareiškė įtarimus, tačiau Klaipėdos apylinkės prokuratūra, priimdama nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, visą surinktą medžiagą įvertino nusikalstamas veikas padariusio asmens naudai.

Nesutikdamas su ikiteisminio tyrimo nutraukimu, pareiškėjas 2019 m. birželio 1 d. Generalinei prokuratūrai išsiuntė skundą dėl neteisėtų Klaipėdos apylinkės prokuratūros veiksmų ir prašė įvertinti ikiteisminio tyrimo bylą bei tikėjosi, kad prokuroras pagal kompetenciją gali daryti įtaką Klaipėdos apylinkės prokuratūrai dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo, tačiau jokio atsakymo negavo. Grįžęs į Lietuvą ir paskambinęs į Generalinę prokuratūrą, B. K. sužinojo, kad jo skundas buvo persiųstas Klaipėdos apygardos prokuratūrai. Nuvykęs į Klaipėdos apygardos prokuratūrą, pareiškėjas paprašė pateikti duomenis apie atliktą tyrimą ir jam buvo pažadėta atsiųsti atsakymą, tačiau jo B. K. negavo. Parvykęs į Lietuvą, pareiškėjas su 2019 m. lapkričio 5 d. raštu kreipėsi į Klaipėdos apylinkės prokuratūrą ir prašė informuoti apie tyrimo rezultatus bei 2019 m. lapkričio 6 d. gavo pranešimą, kad generaliniam prokurorui siųstas prašymas buvo persiųstas Klaipėdos apygardos prokuratūrai ir paliktas nenagrinėtu, o sprendimas buvo išsiųstas skunde nurodytu adresu.

Pareiškėjo nuomone, Klaipėdos apylinkės prokuratūra neatliko jokių papildomų veiksmų ir nevertino aplaidžiai atlikto ikiteisminio tyrimo ir turbūt yra suinteresuota nevertinti nusikalstamą veiką padariusio asmens atliktų veiksmų, nors ir buvo nustatyta, kad jis tokias nusikalstamas veikas atliko. Be to, Klaipėdos apylinkės prokuratūra laiku nepateikė nutarimo dėl atsisakymo nutraukti ikiteisminį tyrimą bei sprendimo, kuriuo buvo paliktas nenagrinėtas generaliniam prokurorui pateiktas skundas.

Pareiškėjas pažymi, kad nepatvirtintais duomenimis, E. M. žmona dirba Klaipėdos apygardos prokuratūroje. Pats E. M. gyrėsi, kad turi ryšių prokuratūroje. Pareiškėjas pažymi, kad laiku neišsiųsti pranešimai atėmė galimybę prokuratūros veiksmus apskųsti teismui. Skundo tyrimas taip ir nebuvo pradėtas, nes buvo išsiųstas tai pačiai institucijai, kuri nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamų veikų B. K. atžvilgiu atlikimo.

Neturėdamas kitos galimybės pasiekti teisingumą dėl padarytos moralinės, fizinės ir turtinės žalos, pareiškėjas su skundu dėl Klaipėdos apylinkės prokuratūros neteisėtų veiksmų, atliktų jo atžvilgiu ikiteisminiame tyrime dėl sužalojimo ir turto praradimo kreipėsi į generalinį prokurorą. Pranešimą šį kartą B. K. gavo laiku, jame buvo aiškiai išdėstyta Klaipėdos apygardos prokuratūros pozicija dėl skundo ir bandyta atsakyti į iškeltus klausimus, tačiau taip pat buvo atsisakyta atnaujinti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjo pareiškimą. Pranešime buvo nurodyta, kad atsakymas gali būti skundžiamas Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams, ir šia teise B. K. pasinaudojo.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad į pirmąjį jo skundą, teiktą generaliniam prokurorui, atsakė Klaipėdos apylinkės prokuratūra, kuri buvo suinteresuota ikiteisminiu tyrimu, o nei ši prokuratūra, nei Klaipėdos apygardos prokuratūra B. K. teisėtų ir įstatymų saugomų interesų neapgynė.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas jo skundo priėmimo klausimą, visiškai nenagrinėjo aplinkybių, kad Klaipėdos apylinkės prokuratūra, ne kartą spręsdama nutraukti ikiteisminį tyrimą, pažeisdama pareiškėjo teises, jo neinformuodavo apie priimtus sprendimus, todėl jis jų negalėjo laiku skųsti teismui. Nors B. K. skunde šias aplinkybes aiškiai nurodė, tačiau į jas nebuvo atsižvelgta. Šios aplinkybės prokuratūrai leido sudaryti tokias sąlygas, kad pareiškėjas negalėtų realizuoti savo teisių ikiteisminiame tyrime. Pareiškėjas nurodo, kad ginčijamas aktas pažeidė jo teises ir teisėtus interesus ir toliau neleido įgyvendinti teisės bent išsiaiškinti, kaip iš tikrųjų vyko ikiteisminis tyrimas. Pažymi, kad Klaipėdos apygardos prokuratūra išsamiai neatsakė į skunde keltus klausimus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo B. K. atskirąjį skundą dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gruodžio 30 d. nutarties, kuria teismas atsisakė šį skundą priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmiausiai teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas yra universalus. Teisę į teisminę pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių gynybą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės pažeistos. Asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso. Asmenų pažeistos teisės ir teisėti interesai teisme turi būti ginami nepriklausomai nuo to, ar jie yra tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje, ar ne. Teisė kreiptis į teismą yra absoliuti; šios teisės negalima apriboti ar paneigti. Asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinama ją įgyvendinti. Jeigu būtų neužtikrinta asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą, būtų nepaisoma ir visuotinai pripažinto bendrojo teisės principo ubi ius, ibi remedium – jeigu yra kokia nors teisė (laisvė), turi būti ir jos gynimo priemonė. Tokia teisinė situacija, kai kuri nors asmens teisė ar laisvė negali būti ginama, taip pat ir teismine tvarka, nors pats tas asmuo mano, kad ši teisė ar laisvė yra pažeista, pagal Konstituciją yra neįmanoma, Konstitucija jos netoleruoja (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarimą).

Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.

Teismas, sprendžiantis skundo (prašymo) priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., LVAT 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-42-492/2020, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016). ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą). Viena iš tokių aplinkybių – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Kalbant apie skundo reikalavimą, t. y. tai, kokį sprendimą teismo prašoma priimti, reikia pažymėti, kad LVAT yra išaiškinęs, jog skundo reikalavimas turi atitikti ABTĮ nuostatas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą, teismo kompetencijos ribas, teismo priimamų sprendimų rūšis bei jų vykdymo tvarką (žr., pvz., LVAT 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-631-492/2019, 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-94/2009). Suinteresuotas asmuo teisme gali pareikšti tik tokį reikalavimą ir prašyti taikyti tik tokį teisminės gynybos būdą, kuris, pirma, atitiktų įstatymais viešojo administravimo subjektui suteiktus įgalinimus ir jų neviršytų, antra, atitiktų bendruosius reikalavimus, keliamus teisinės gynybos būdams, kuriuos gali taikyti teismas.

ABTĮ 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai, be kita ko, nepriskiriama tirti prokurorų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu. Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Pažymėtina, kad administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda, be kita ko, valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių. Viešasis administravimas yra suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas.

Aptartas teisinis reguliavimas patvirtina, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai yra kilęs viešojo administravimo srities ginčas, todėl pareiškėjas, paduodamas skundą, turi pareigą pagrįsti, kad ginčas yra kilęs būtent iš administracinių teisinių santykių, kurį turėtų nagrinėti administracinis teismas.

Skunde pirmosios instancijos teismui B. K. prašė panaikinti Klaipėdos apygardos prokuratūros 2019 m. lapkričio 22 d. atsakymą ir įpareigoti Klaipėdos apygardos prokuratūrą pašalinti padarytą pažeidimą, išsamiai išnagrinėti jo skundą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo bei jį atnaujinti.

Nustatyta, kad Klaipėdos apygardos prokuratūra, išnagrinėjusi B. K. skundą dėl Klaipėdos apylinkės prokuratūros veiksmų ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-27858-18 ir ikiteisminio tyrimo atnaujinimo, parengė 2019 m. lapkričio 22 d. atsakymą „Dėl skundo“. Susipažinusi su skunde nurodytais duomenimis ir argumentais, ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-27858-18 medžiaga bei skundų nagrinėjimo dokumentais, Klaipėdos apygardos prokuratūra nenustatė, kad Klaipėdos apylinkės prokuratūroje būtų pažeistos B. K. procesinės teisės ir suvaržyta galimybė įgyvendinti konstitucinę teisę į teisingą teismą. Pareiškėjui taip pat buvo paaiškinta, kad Klaipėdos apylinkės prokuratūros aukštesniojo prokuroro 2019 m. birželio 10 d. atsakymas į 2019 m. gegužės 30 d. skundą ir 2019 m. lapkričio 6 d. atsakymas į 2019 m. lapkričio 5 d. prašymą atitinka skundų nagrinėjimo prokuratūroje tvarkos reikalavimus, todėl nėra pagrindo juos pripažinti neteisėtais ir dėl jų priimti naujus sprendimus (b. l. 6–8).

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisėsaugos institucijos pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį gali veikti tiek kaip viešojo administravimo, tiek kaip ikiteisminio tyrimo subjektas, todėl teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, turi įvertinti, ar keliamas ginčas yra siejamas su viešojo administravimo sritimi (žr., pvz., LVAT 2018 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-517-520-2018).

Įvertinusi B. K. pirmosios instancijos teismui pateikto skundo, kuriame pats pareiškėjas suformulavo reikalavimus ir nurodė faktines aplinkybes, dėl kurių turi būti patenkinti reikalavimai, bei kartu su juo pateiktų dokumentų turinį, taip pat pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia inicijuoti ginčą būtent dėl ikiteisminio tyrimo institucijos veiksmų, susijusių ne su viešuoju administravimu, o su ikiteisminiu tyrimu. Pareiškėjo siekiamos teisinės pasekmės bei skundo reikalavimai nėra siejami su viešojo administravimo sritimi, o siejami būtent su Klaipėdos apylinkės prokuratūros veiksmais, susijusiais su ikiteisminiu tyrimu. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad administracinio teismo patikra šiuo atveju neduotų tokio rezultato, kurio pareiškėjas siekia, reikšdamas pretenzijas dėl ikiteisminio tyrimo klausimų, o tik faktiškai sukurtų papildomus formalius teisinius ginčus administraciniuose teismuose.

Pažymėtina, kad pareiškėjas nei pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde, nei atskirajame skunde nenurodė teisiškai pagrįstų argumentų, kurie leistų teigti, jog jo keliamas ginčas yra priskirtas administracinių teismų kompetencijai. Įvertinus šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo reikalavimai iš esmės yra susiję su ikiteisminio tyrimo dėl jo skunde nurodytų nusikalstamų veikų nutraukimu, t. y. šiuo atveju ginčas susijęs su Klaipėdos apylinkės prokuratūros veikla baudžiamojo proceso srityje, o ne jos, kaip viešojo administravimo subjekto, funkcija. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimą reguliuoja specialusis įstatymas – BPK. Visas baudžiamasis persekiojimas, taip pat ir ikiteisminio tyrimo nutraukimo tvarka yra reguliuojami išimtinai BPK normų, todėl darytina išvada, kad visi ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir atsisakymo jį pradėti ar nutraukimo klausimai turi būti sprendžiami remiantis BPK nuostatomis. Administraciniai teismai jokių klausimų, susijusių su ikiteisminiais tyrimais, nesprendžia (ABTĮ 18 str. 2 d.).

Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir aptartą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog B. K. skundas nėra priskirtinas nagrinėti administraciniam teismui. Aplinkybė, kad ginčijamas raštas buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. I-3 patvirtintu Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašu, savaime teisinio santykio turinio nepakeičia.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, tinkamai įvertino pareiškėjo keliamo ginčo pobūdį, todėl pagrįstai jo skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną ABTĮ nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gruodžio 30 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo B. K. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gruodžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė

Skirgailė Žalimienė