2022-12-14 Nr. AB-31099-3-66-3-00085-2022-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. P-104-502/2022

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00258-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 60.3.7; 60.3.8; 60.3.10; 60.3.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. gruodžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Ryčio Krasausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) pilietės T. M. N. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-3981-442/2022 pagal (duomenys neskelbtini) pilietės T. M. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. rugsėjo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės paskyrimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba, VSAT) teikime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pilietė T. M. N. (toliau – ir užsienietė) 2021 m. liepos mėn. neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ir pasiprašė prieglobsčio. Užsienietė, turėdama galimybę laisvai judėti, 2022 m. rugpjūčio 29 d. bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), pateikdama kitam asmeniui išduotą asmens tapatybės kortelę. Užsienietės atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu užsienietė nuteista ir šiuo metu yra atlikusi bausmę. Užsienietė yra prieglobsčio prašytoja, pripažinta (duomenys neskelbtini) asmeniu, todėl Tarnyba prašė, esant sulaikymo pagrindams, paskirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnybos Užsieniečių registracijos centre (toliau – ir Centras) ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Tarnyba pažymėjo, kad užsienietei buvo suteiktas leidimas dirbti, tačiau tuo nepasinaudojo, nes jos tikslas – išvykti į kitas šalis.

Užsienietė paaiškino, kad ji sunkiai serga, norėjo dėl savo sveikatos išvykti į kitą šalį.

Užsienietės atstovė teismo posėdyje nurodė, kad teikimu prašoma paskirti alternatyvi sulaikymui priemonė Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) vertinama kaip sulaikymas, todėl turi būti taikomos Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 114 straipsnio 4 dalies nuostatos – sulaikymas gali būti paskirtas tik ypatingais atvejais, atsižvelgus į (duomenys neskelbtini) asmens interesus. Užsienietė yra prieglobsčio prašytoja, (duomenys neskelbtini) asmuo, todėl prašė paskirti jai alternatyvią sulaikymui priemonę, netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Tuo atveju, jei teismas nustatytų užsienietei teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, prašė sutrumpinti taikomos alternatyvios priemonės terminą iki trijų mėnesių.

II. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2022 m. rugsėjo 30 d. sprendimu VSAT teikimą tenkino, t. y. paskyrė užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2022 m. gruodžio 29 d.

Teismas nustatė, kad užsienietė 2021 m. liepos mėn. neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ir pateikė prašymą suteikti prieglobstį. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas), išnagrinėjęs užsienietės prašymą, 2022 m. vasario 11 d. sprendimu nesuteikė užsienietei prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, nusprendė išsiųsti užsienietę į jos kilmės valstybę, – užsienietė šį sprendimą apskundė. Migracijos departamento sprendimu užsienietė buvo įleista į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinta pabėgėlių priėmimo centre, tačiau, turėdama galimybę laisvai judėti, 2022 m. rugpjūčio 29 d. bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką, patikrinimo metu pateikdama kitam asmeniui priklausančią tapatybės kortelę. Užsienietės atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir priimtas teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo užsienietė nuteista už nusikalstamos veikos padarymą. Užsienietė paleista iš bausmės atlikimo vietos 2022 m. rugsėjo 28 d.

Teismas pažymėjo, kad šiuo metu neįsiteisėjęs Migracijos departamento sprendimas dėl prieglobsčio užsienietei nesuteikimo ir jos išsiuntimo į kilmės valstybę, todėl užsienietė turi prieglobsčio prašytojos teisinį statusą, užsienietės prašymas suteikti prieglobstį šiuo metu nagrinėjamas, todėl prašymo suteikti prieglobstį motyvai nėra aiškūs, jie nustatinėjami. Užsienietė prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos, tuo pačiu pažeidė apgyvendinimo vietoje nustatytą tvarką. Taigi, tokį užsienietės elgesį teismas įvertino kaip nebendradarbiavimą su kompetentingomis institucijomis. Esant Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 7, 10 ir 11 punktuose nurodytoms aplinkybėms, teismas nusprendė, kad egzistuoja užsienietės sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte.

Teismas taip pat nurodė, kad Įstatymo 115 straipsnyje, kaip ir 14019 straipsnyje, numatyta galimybė paskirti užsieniečiui alternatyvias sulaikymui priemones. Pareiškėja VSAT pateikė teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės – užsienietės apgyvendinimo Tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, paskyrimo. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog užsienietė keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ji pripažinta (duomenys neskelbtini) asmeniu, todėl užsienietei paskiriama alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje. Atsižvelgus į tai, kad užsienietė, turėdama galimybę laisvai judėti, nesulaukusi galutinio sprendimo jos prieglobsčio procedūroje, ketino išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas valstybes, tuo trukdydama priimti sprendimą jos prieglobsčio procedūroje, teismo vertinimu, galima manyti, kad užsienietė gali pasislėpti siekdama išvengti jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, todėl yra pagrindas nustatyti užsienietei teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Taigi, užsienietei teismas paskyrė alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatant tam tikrą judėjimo laisvės apribojimą trims mėnesiams.

III. Užsienietė apeliaciniame skunde prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir skirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Centre netaikant judėjimo apribojimų iki 2023 m. sausio 4 d.

Užsienietė apeliaciniame skunde nurodė, kad yra prieglobsčio prašytoja, o jos judėjimo laisvė ribojama 15 mėnesių. Vadovaujantis Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalimi, prieglobsčio prašytojo judėjimo laisvė negali būti ribojama ilgiau nei 12 mėnesių. Teigė, kad nenurodomos jokios užsienietės pavojingumą patvirtinančios aplinkybės. Užsienietė siekė medicininės pagalbos, tačiau buvo sulaikyta, sulaikymo vietoje jai buvo atlikta (duomenys neskelbtini) įsikišimas buvo būtinas.

Skundžiamu sprendimu nustatytas sulaikymo terminas neribojamas sprendimo dėl teisinio statuso Lietuvos Respublikoje priėmimu, ar jo įvykdymu, todėl sprendimas yra nepagrįstas. Be to, siūloma griežčiausia alternatyvi sulaikymo priemonė yra nepagrįsta – nevykdomas sulaikymo tikslas. Nustačius, kad prieglobsčio prašytojai paskirta griežčiausia alternatyvi sulaikymui priemonė, įtvirtinta Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 3 punkte, svarbu įvertinti, ar taikoma judėjimo laisvę varžanti priemonė yra būtina ir proporcinga įstatymų numatytam tikslui pasiekti – operatyviai ir tinkamai išspręsti užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą ir priimti bei įvykdyti atitinkamą sprendimą.

Užsienietė nurodė, kad yra prieglobsčio prašytoja, jos prieglobsčio prašymo nagrinėjimas trunka daugiau nei 15 mėnesių. Užsienietės asmens tapatybė nustatyta, atliktos apklausos, jokių kitų prieglobsčio motyvų, kuriems nustatyti būtinas jos sulaikymas, nėra. Kadangi nėra operatyviai ir tinkamai sprendžiamas užsienietės teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimas ir nėra priimto galutinio sprendimo dėl išsiuntimo, nėra tikslo toliau riboti asmens judėjimo laisvę. Užsienietė gyveno pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas nėra pakeitęs užsienietės apgyvendinimo tvarkos, taip pat nedalyvavo priimant sprendimą, kuriame asmuo buvo sulaikytas tariamai tam, kad būtų išsiaiškinti prieglobsčio motyvai.

Skundžiamame sprendime nurodyta informacija neatitinka tikrovės, t. y. kad užsienietė be leidimo išvyko iš apgyvendinimo vietos, o jos judėjimo laisvė nebuvo ribojama. Migracijos departamento sprendimuose dėl prieglobsčio prašymo, Tarnybos teikime nėra nurodoma abejonių dėl užsienietės tapatybės. Teikime nenurodoma nei viena individuali aplinkybė, patvirtinanti neteisėtos migracijos riziką ir šiuo atveju nėra priežasčių teigti, kad užsienietė galėtų pasislėpti, ar išvykti iš Lietuvos Respublikos. Užsienietė aiškiai supranta tokių veiksmų pasekmes jos prieglobsčio prašymo nagrinėjimui ir tolesniam laisvės ribojimui. Užsienietė ieškojo medicininės pagalbos, kuri jai nebuvo teikia, – tą patvirtinta informacija apie jai atliktą būtiną skydliaukės operaciją.

Teigė, kad dėl jos ligos ((duomenys neskelbtini)) ji yra pripažintina (duomenys neskelbtini).

VSAT atsiliepime į apeliacinį skundą prašė apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

VSAT nurodė, kad užsienietė yra prieglobsčio prašytoja, buvo supažindinta su teisine padėtimi, taip pat jai buvo aiškinama, jog prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu neturi teisės išvykti iš Lietuvos Respublikos, tačiau vis tiek bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), pasinaudodama kitam asmeniui išduotu dokumentu. Taigi, darytina išvada, kad užsienietė piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra ir prieglobsčio prašytojui teikiamomis garantijomis. Pritaikius užsienietei jos prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, būtų didelė tikimybė, kad ji išeis iš Centro ir bandys vykti į kitas Europos Sąjungos šalis, todėl nebus galimybės įvykdyti Migracijos departamento priimtus sprendimus.

VSAT pažymi, kad nepriklausomai nuo apribotos galimybės laisvai judėti, užsienietei Pabradės užsieniečių registracijos centre užtikrinamos ir teikiamos visos socialinės paslaugos – apgyvendinimas šiltose patalpose, visavertis maitinimas, medicininė priežiūra, ugdymas, galimybės sportuoti, bendrauti su savo kilmės šalies bendraamžiais, organizuojami laisvalaikio renginiai.

IV. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. lapkričio 3 d. nutartimi (duomenys neskelbtini) pilietės T. M. N. apeliacinį skundą atmetė, Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. rugsėjo 30 d. sprendimą paliko nepakeistą. Nustatė, kad administracinės bylos medžiaga yra nevieša.

Teismas nurodė, kad užsienietė padavė apeliacinį skundą, prašydama pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, t. y. skirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Centre netaikant judėjimo apribojimų iki 2023 m. sausio 4 d.

Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog užsienietė keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, tačiau, remiantis bylos duomenimis, nustatyta, jog Migracijos departamentas 2022 m. liepos 25 d. leido užsienietei apsigyventi (duomenys neskelbtini), tačiau užsienietė 2022 m. rugpjūčio 29 d. bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), patikrinimo metu pateikdama kitam asmeniui priklausančią asmens tapatybės kortelę. Taip pat byloje nustatyta, kad užsienietė, atvykusi į Lietuvą, prisistatė kaip nepilnametė, tačiau, atlikus jos amžiaus nustatymo tyrimą, konstatuota, jog užsienietė yra vyresnė nei (duomenys neskelbtini) metų amžiaus moteris. Teismas sprendė, kad pritaikius alternatyvią sulaikymui priemonę be judėjimo laisvės ribojimų kiltų rizika, jog užsienietė pabėgs iš Lietuvos Respublikos nesulaukusi galutinio sprendimo dėl jos prieglobsčio prašymo. Tai, kad tokia rizika yra, patvirtina byloje nustatytos aplinkybės, jog užsienietė visai neseniai, t. y. 2022 m. rugpjūčio 29 d. bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos, patikrinimo metu pateikdama kitam asmeniui priklausančią tapatybės kortelę, ir, be kita ko, teikė klaidinančius duomenis apie savo amžių.

Teismas nustatė, kad užsienietė yra pripažinta (duomenys neskelbtini), jai reikalinga nuolatinė (duomenys neskelbtini) pagalba, Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras įsipareigojo užsienietei teikti konsultacijas, organizuoti jos apgyvendinimą centro patalpose (2022 m. liepos 5 d. pažyma „Dėl (duomenys neskelbtini)“). Teismas taip pat nustatė, kad užsienietė 2022 m. rugpjūčio 2 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centrą, užsienietei diagnozuota (duomenys neskelbtini) ir paskirtas atitinkamas gydymas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad, nepriklausomai nuo apribotos galimybės laisvai judėti, užsienietei Pabradės užsieniečių registracijos centre užtikrinamos ir teikiamos visos socialinės paslaugos – apgyvendinimas šiltose patalpose, visavertis maitinimas, medicininė priežiūra, ugdymas, galimybės sportuoti, bendrauti su savo kilmės šalies bendraamžiais, organizuojami laisvalaikio renginiai. Nurodytų argumentų užsienietė nepaneigė. Šiuo atveju teismas vertino, kad užsienietei yra užtikrinamos visos jos būtiniausios sąlygos, reikalingos užtikrinti jos poreikius.

Teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes bei pritaikė ginčui aktualų teisinį reguliavimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo. Siekiant užtikrinti, jog užsienietė nepasišalintų iš Lietuvos Respublikos ir tokiu būdu nesutrukdytų sprendimo dėl jos prieglobsčio prašymo nagrinėjimui ir jo įvykdymui, proporcinga ir pakankama yra taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Teismas užsienietės apeliacinį skundą atmetė, o pirmosios instancijos teismo 2022 m. rugsėjo 30 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Teismas taip pat pažymėjo, kad užsienietės atstovas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prašė bylos medžiagą pripažinti nevieša. Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamoje byloje yra pateikti duomenys, susiję su užsienietės sveikatos būkle bei prašymu suteikti prieglobstį, šios administracinės bylos medžiagą pripažino nevieša.

V. Užsienietė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A-3981-442/2022, kuris grindžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 156 straipsnio 2 dalies 7, 8, 10 ir 12 punktais.

Užsienietė teigia, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje nepateikta jokių apeliacinio skundo atmetimo motyvų, ji prieštarauja formuojamai administracinių teismų praktikai, ją priimant buvo padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas, kadangi daugiau nei 12 mėnesių pratęstas sulaikymo terminas, nutartyje teismas nusprendė dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) teisių ar pareigų.

Nurodo, kad nutartis nemotyvuota, joje tik patvirtinamos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kuriomis ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumas. Nurodoma, kad užsienietė turi prieglobsčio prašytojo statusą (16 punktas), nėra duomenų, jog užsienietė keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai (20 punktas), užsienietė yra pripažinta (duomenys neskelbtini) asmeniu, jai reikalinga nuolatinė (duomenys neskelbtini) pagalba, užsienietei diagnozuota (duomenys neskelbtini) (21 punktas), tačiau nutartyje nenurodyta, kaip šios nustatytos aplinkybės nulėmė sprendimą apriboti jos judėjimo laisvę iki 2022 m. gruodžio 29 d.

Nutartyje nurodoma, kad užsienietė nepateikė asmens tapatybės dokumento, jos amžius nustatytas atlikus amžiaus nustatymo tyrimą, bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos (20 punktas), tačiau nepateikta argumentų į skunde nurodytus esminius įstatymo pažeidimus:

1) užsienietė atvyko pateikti prieglobsčio prašymą ir jį pateikė tik atvykusi 2021 m. liepos 5 d. Šį faktą patvirtina tai, kad ji iškart buvo apgyvendinta pagal galiojusio Įstatymo 5 straipsnio 6 dalies nuostatas kaip prieglobsčio prašytoja. Jos judėjimo laisvė ribojama jau 15 mėnesių, o pagal Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalį prieglobsčio prašytojo judėjimo laisvė negali būti ribojama ilgiau nei 12 mėnesių;

2) Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. liepos 28 d. sprendimu byloje A-1091-822/2022 prieglobsčio prašytojų sulaikymas turėtų būti taikomas pagal pamatinį principą, kad asmuo neturėtų būti sulaikomas vien dėl to, kad jis prašo tarptautinės apsaugos, visų pirma pagal tarptautinius teisinius valstybių narių įsipareigojimus ir pagal Ženevos konvencijos 31 straipsnį. Be to, kaip nurodyta Europos parlamento ir Tarybos direktyvoje Nr. 2013/33/ES sulaikymas turėtų būti kraštutinė priemonė ir taikytinas tik po to, kai buvo tinkamai išnagrinėtos visos su laisvės atėmimu nesusijusios sulaikymui alternatyvios priemonės. Taikant bet kurią sulaikymui alternatyvią priemonę turi būti gerbiamos prašytojų pagrindinės žmogaus teisės;

3) faktiškai užsienietei paskirta griežčiausia alternatyvi sulaikymui priemonė, kuri pagal Europos parlamento ir Tarybos direktyvos Nr. 2013/33/ES 2 straipsnio h punktą gali būti priskiriama sulaikymui. Šios priemonės taikymas šioje situacijoje negali būti pripažintas proporcingu;

4) užsienietės laisvės apribojimas yra nemotyvuotas ir nėra būtinas įstatymo tikslams pasiekti. Nustačius, kad prieglobsčio prašytojai paskirta griežčiausia alternatyvi sulaikymui priemonė, įtvirtinta Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 3 punkte, svarbu įvertinti, ar taikoma judėjimo laisvę varžanti priemonė yra būtina ir proporcinga įstatymų numatytam tikslui pasiekti – operatyviai ir tinkamai išspręsti užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą ir priimti bei įvykdyti atitinkamą sprendimą. Šiuo aspektu itin reikšmingas proporcingumo principas reikalauja užtikrinti teisės į laisvę ir saugumą ir šias teises apribojančių viešųjų interesų tikslų tinkamą balansą.

Vertinant užsieniečiui taikomą priemonę, turi būti atsižvelgiama į tai, ar šia priemone siekiami tikslai negalėtų būti pasiekti pritaikius švelnesnę priemonę. Užsienietė yra prieglobsčio prašytoja, jos prieglobsčio prašymo nagrinėjimas trunka jau daugiau nei 15 mėnesių, jos tapatybė nustatyta, atliktos apklausos, jokių kitų prieglobsčio motyvų, kuriems nustatyti būtinas jos sulaikymas, nėra. Kadangi nėra operatyviai ir tinkamai sprendžiamas jos teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimas ir nėra priimto galutinio sprendimo dėl jos išsiuntimo, nėra tikslo toliau riboti asmens judėjimo laisvę.

Pažymi, kad skundžiamu sprendimu nustatytas sulaikymo terminas neribojamas sprendimo dėl teisinio statuso Lietuvos Respublikoje priėmimu ar jo įvykdymu. To pakanka konstatuoti, kad sprendimas nepagrįstas. Skundžiamu sprendimu prieglobsčio prašytoja nėra sulaikyta dėl pareikštų kaltinimų ar prevencinių priemonių taikymo, jos laisvė ribojama išimtinai Įstatymo pagrindu;

5) Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nebendradarbiavimas paprastai sietinas su piktavališkumu, užsieniečio piktybiškumu valstybės institucijų atžvilgiu. Nenustatyta, jog ji būtų atsisakiusi pateikti duomenis apie save arba teikusi suklastotus dokumentus ar klaidinančią informaciją;

6) užsienietė yra pripažinta (duomenys neskelbtini) asmeniu. Vadovaujantis Įstatymo 114 straipsnio 4 dalimi, (duomenys neskelbtini) asmenys gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir (duomenys neskelbtini) asmenų interesus. Užsienietei nustatyta (duomenys neskelbtini), dėl kurios sutrinka (duomenys neskelbtini). Jau 15 mėnesių užtrukęs prieglobsčio prašymo nagrinėjimas, tikrovės neatitinkantis sprendimas dėl amžiaus, nežinomybė dėl ateities, baimė būti grąžintai į kilmės valstybę, kurioje patirta fizinė ir seksualinė prievarta, įkalinimas, tolesnis laisvės ribojimas nenurodant tokio ribojimo tikslo ir galutinės datos kenkia jos sveikatos būklei. (duomenys neskelbtini) asmenys ir nepilnamečiai turi teisę į veiksmingą apsaugą, jų interesų gynimui turi būti teikiamas prioritetas prieš kitas teisines vertybes.

Sulaikymu pripažįstamos priemonės tolesnis taikymas negali būti pripažintas proporcingu, kadangi (duomenys neskelbtini) asmenų ir vaikų apsauga yra nepalyginamai svarbesnis tikslas, kuris gali būti užtikrintas paskyrus užsienietei Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą netaikant judėjimo apribojimų. Tokia alternatyvi sulaikymui priemonė būtų pakankama ir proporcinga nagrinėjamoje individualioje situacijoje.

Užsienietė akcentuoja, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodoma, jog sprendžiant klausimus dėl laisvės judėti apribojimo, reikalaujama įvertinti asmens gyvenimo sąlygas, tokio gyvenimo trukmę, jei tinkama, klausimus, susijusius su medicinos paslaugų ir psichologinės pagalbos prieinamumu, individualią pareiškėjų padėtį ir jų pasirinkimus, taikomą teisinį režimą, jo tikslą ir trukmę bei faktišką apribojimų kumuliacinį poveikį. Šių aplinkybių teismas nevertino, todėl nutartis yra nemotyvuota.

Teismo nutartis prieštarauja nuosekliai formuojamai vieningai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai dėl tarptautinės apsaugos prašančių asmenų sulaikymo ir (duomenys neskelbtini) asmenų interesų gynimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2022 m. liepos 28 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-1091-822/2022 nurodė, kad prieglobsčio prašytojų sulaikymas turėtų būti taikomas pagal pamatinį principą, kad asmuo neturėtų būti sulaikomas vien dėl to, kad jis prašo tarptautinės apsaugos, visų pirma pagal tarptautinius teisinius valstybių narių įsipareigojimus ir pagal Ženevos konvencijos 31 straipsnį.

Šiuo atveju užsienietei paskirta griežčiausia alternatyvi sulaikymui priemonė, kuri pagal Europos parlamento ir Tarybos direktyvos Nr. 2013/33/ES 2 straipsnio h punktą gali būti priskiriama sulaikymui. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2022 m. birželio 30 d. sprendime byloje C‑72/22 ECLI:EU:C:2022:505 nurodė, kad valstybėje narėje neteisėtai esantis tarptautinės apsaugos prašytojas gali būti sulaikomas tik atsižvelgiant į konkrečias jo pavojingumą patvirtinančias aplinkybes ir kartu į jo buvimo šalyje neteisėtumą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje nurodoma, kad prieglobsčio prašytoja nekelia pavojaus viešajai tvarkai, taigi jos sulaikymas nėra pagrįstas. Teismų praktikoje asmens dokumento neturėjimas nepagrindžia išvados, kad užsieniečiui nustatyti judėjimo laisvės ribojimai yra būtini siekiamam tikslui pasiekti. Nebendradarbiavimas paprastai sietinas su piktavališkumu, užsieniečio piktybiškumu valstybės institucijų atžvilgiu.

Užsienietė teigia, kad Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punkte yra įtvirtintos kumuliatyvios sąlygos, pagal kurias vertinama, ar 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir 2) nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę. Dėl to vadovaujantis šiuo punktu būtina nustatyti abiejų sąlygų, suponuojančių normos taikymą, egzistavimą – asmens tapatybės dokumento neturėjimą bei nebendradarbiavimą siekiant nustatyti asmens tapatybę. Be to, Įstatymas detalizuoja „nebendradarbiavimo“ sampratą ir pateikia nebaigtinį vertintinų aplinkybių sąrašą: užsienietis atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir panašiai. Tokios aplinkybės nėra nustatytos. Migracijos departamento sprendimuose dėl prieglobsčio prašymo, VSAT teikime nėra nurodoma jokių abejonių dėl užsienietės tapatybės.

Užsienietės vertinimu, šiuo atveju padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas. Vadovaujantis Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalimi, prieglobsčio prašytojo judėjimo laisvė negali būti ribojama ilgiau nei 12 mėnesių. Užsienietės prieglobsčio prašytojos laisvė buvo ribojama nuo 2021 m. liepos 5 d. iki 2022 m. liepos 5 d. – 12 mėnesių. Pirmosios instancijos teismo sprendimas, apribojantis prieglobsčio prašytojos laisvės ribojimą ilgiau nei maksimalus įstatymo nustatytas laikotarpis yra akivaizdžiai neteisėtas.

Prieglobsčio prašytojos sulaikymas daugiau nei 12 mėnesių akivaizdžiai prieštarauja ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2022 m. birželio 30 d. sprendime byloje Nr. C‑72/22 ECLI:EU:C:2022:505 pateiktam išaiškinimui, kad pagal Priėmimo sąlygų direktyvą valstybėje narėje neteisėtai esantis tarptautinės apsaugos prašytojas gali būti sulaikomas tik atsižvelgiant į konkrečias jo pavojingumą patvirtinančias aplinkybes ir kartu į jo buvimo šalyje neteisėtumą.

Taigi šiuo atveju akivaizdžiai pažeistas (duomenys neskelbtini) asmens interesas. Vadovaujantis Įstatymo 114 straipsnio 4 dalimi, (duomenys neskelbtini) asmenys gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius (duomenys neskelbtini) asmenų interesus.

Užsienietė nurodo, kad byla išnagrinėta nedalyvaujant Migracijos departamentui. Užsienietė nuo 2022 m. liepos 25 d. yra apgyvendinta pasirinktoje gyvenamojoje vietoje prieglobsčio bylą nagrinėjančio Migracijos departamento sprendimu. Šis sprendimas nėra ribotas laike ir nebuvo pakeistas. VSAT teikimas dėl alternatyvios sulaikymo priemonės taikymo (duomenys neskelbtini) pripažintai prieglobsčio prašytojai yra neteisėtas ir nepagrįstas, prieštarauja Migracijos departamento priimtam sprendimui.

Nepaisant to, kad Migracijos departamentas buvo nurodytas šios bylos šalimi, byla išnagrinėta jam nedalyvaujant, jo neinformavus ir neišklausius jo kitų argumentų, pavyzdžiui, dėl užsitęsusio prieglobsčio parašymo nagrinėjimo ir galimos jo nagrinėjimo trukmės. Pažymi, kad būtent Migracijos departamentas pagal kompetenciją užtikrina priėmimo sąlygas tarptautinės apsaugos prašytojams pagal nuostatus ir ES teisės aktus.

VSAT atsiliepimo į užsienietės prašymą atnaujinti procesą byloje nepateikė.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

VI. Nagrinėjamu atveju užsienietė prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-3981-442/2022 ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 7, 8, 10 ir 12 punktuose įtvirtintais proceso atnaujinimo pagrindais.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama prašymo atnaujinti procesą argumentus, pirmiausia pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, kad vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Bylos peržiūrėjimas neturėtų būti traktuojamas kaip „užslėpta“ apeliacija, ir vien dviejų nuomonių tam tikru klausimu galimybė nėra pagrindas bylą nagrinėti iš naujo (žr., pvz., EŽTT 2003 m. liepos 24 d. sprendimą byloje Ryabykh prieš Rusiją, peticijos Nr. 52854/99). Teisėtas galutinio ir įsiteisėjusio sprendimo panaikinimas peržiūros procese reiškia nukrypimą nuo teisinio apibrėžtumo principo. Šis nukrypimas būtų suderinamas su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimais, tik jei tai būtų pateisinamas dėl primygtinio socialinio poreikio, o ne vien tik dėl „teisinės švaros“ (žr. EŽTT 2009 m. liepos 23 d. sprendimą byloje Sutyazhnik prieš Rusiją, peticijos Nr. 8269/02). Taigi atitinkamas įsiteisėjęs sprendimas gali būti panaikintas tik siekiant ištaisyti klaidą, iš tiesų turinčią esminę reikšmę teisminei sistemai (žr. EŽTT 2001 m. kovo 29 sprendimą byloje Shchurov prieš Rusiją, peticijos Nr. 40713/04).

Proceso atnaujinimo institutas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės procedūra, kurios tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P63-159/2010; 2015 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-34-662/2015). Šaliai nesuteikta teisė atnaujinti procesą vien tik siekiant iš naujo išnagrinėti bylą ar tam, kad būtų priimtas naujas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik griežtai laikantis ABTĮ nustatytos tvarkos, t. y. per nurodytą įstatymo apibrėžtą terminą ir tik tais pagrindais, kuriuos numato įstatymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P662-102/2014; 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-61-552/2016; kt.).

Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius, o tai reiškia, kad procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, jog dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eP-33-556/2018).

Taigi sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą baigtoje administracinėje byloje yra patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 162 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P442-166/2011; kt.).

Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu

Pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 7 punktą, procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų.

Užsienietė prašyme atnaujinti procesą šiuo pagrindu nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas į bylos nagrinėjimą neįtraukė Migracijos departamento, kadangi užsienietė nuo 2022 m. liepos 25 d. yra apgyvendinta pasirinktoje gyvenamojoje vietoje prieglobsčio bylą nagrinėjančio Migracijos departamento sprendimu. Šis sprendimas nėra ribotas laike ir nebuvo pakeistas. VSAT teikimas dėl alternatyvios sulaikymo priemonės taikymo (duomenys neskelbtini) pripažintai prieglobsčio prašytojai yra neteisėtas ir nepagrįstas, prieštarauja Migracijos departamento priimtam sprendimui.

Teisėjų kolegija, vertindama užsienietės prašyme nurodytus proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu argumentus, pažymi, kad procesas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytu pagrindu gali būti atnaujinamas, kai nustatomos dvi esminės sąlygos: 1) asmenys, pateikiantys prašymą atnaujinti procesą, be pakankamo pagrindo nebuvo įtraukti į bylos, kurioje prašoma atnaujinti procesą, nagrinėjimą; 2) priimtame teismo procesiniame sprendime pasisakyta dėl jų teisių ir pareigų (teismo procesinis sprendimas pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-21-1026/2019; 2020 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-31-756/2020; kt.).

Pasisakymas dėl asmenų teisių ar pareigų sprendime suprantamas kaip tiesioginis nurodymas dėl asmens, neįtraukto į procesą, teisių ir pareigų atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P63-57/2011; 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-94-602/2015; kt.). Taigi aplinkybė, jog procesiniame sprendime pasisakyta (nuspręsta) dėl į bylos nagrinėjimą neįtraukto asmens teisių ir pareigų, suprantama kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams. Procesiniu sprendimu ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 7 punkto prasme turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos.

Asmenys, siekdami atnaujinti procesą byloje, užbaigtoje įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas ir teismo procesinis dokumentas yra įgijęs res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galią, pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 7 punktą prašyme atnaujinti procesą turi aiškiai nurodyti, kokias jų teises ar įstatymų saugomus interesus pažeidė įsiteisėjęs teismo sprendimas ar nutartis.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai išnagrinėjo VSAT teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės paskyrimo (duomenys neskelbtini) pilietei T. M. N. ir 2022 m. rugsėjo 30 d. sprendimu VSAT teikimą tenkino, t. y. paskyrė užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2022 m. gruodžio 29 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinėjęs užsienietės apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, apeliacinį skundą atmetė.

Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį, kuria paliktas galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. rugsėjo 30 d. sprendimas, bei užsienietės prašyme atnaujinti procesą nurodytus argumentus, sprendžia, kad teismo sprendimu ir nutartimi nebuvo spręsti klausimai, susiję su Migracijos departamentu ir jo teisėmis ar įstatymų saugomais interesais.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad užsienietė nepagrindė, jog įsiteisėjusiuose procesiniuose teismų sprendimuose pasisakyta (nuspręsta) dėl Migracijos departamento teisių ir pareigų, o aplinkybė, kad užsienietė apeliaciniame skunde suinteresuotu asmeniu nurodė Migracijos departamentą, kuris nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nedalyvavo ir nebuvo proceso šalimi, savaime nepagrindžia esant pagrindui atnaujinti procesą byloje pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 7 punktą.

Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu

Pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punktą, procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimas ar nutartis yra be motyvų.

Užsienietė prašyme atnaujinti procesą šiuo pagrindu nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis nemotyvuota, joje tik patvirtinamos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kuriomis ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumas, nenurodant, kaip šios nustatytos aplinkybės nulėmė sprendimą apriboti užsienietės judėjimo laisvę iki 2022 m. gruodžio 29 d.

Teisėjų kolegija, vertindama šiuos prašyme nurodytus proceso atnaujinimo motyvus ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu, pažymi, kad pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį teismams tenkanti pareiga motyvuoti priimamą sprendimą negali būti aiškinama, kaip reikalaujanti pateikti išsamų atsakymą į kiekvieną šalies argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje V.de H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90) 61 p., Didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimo byloje G. R. prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96) 26 p., Didžiosios kolegijos 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimo byloje P. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 47287/99) 81 p.). Motyvų apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir gali būti nustatyta tik nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste (1994 m. gruodžio 9 d. sprendimo byloje R. T. prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 18390/91) 29 p.,).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, formuojamoje atsižvelgiant į EŽTT jurisprudenciją, nuosekliai pabrėžiama, kad minėtu įstatyme numatytu pagrindu (sprendimas ar nutartis yra be motyvų) procesas gali būti atnaujinamas tik tada, jei teismo sprendimas (nutartis) apskritai neturi motyvuojamosios dalies arba iš procesinio dokumento turinio neaišku, kuo vadovaudamasis teismas priėjo prie išvadų, suformuluotų teismo sprendimo (nutarties) rezoliucinėje dalyje (žr., pvz., 2015 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-87-556/2015, 2016 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-23-756/2016, 2016 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-40-602/2016, 2017 m. birželio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-34-822/2017 ir kt.).

Teismo sprendimo (nutarties) motyvų nebuvimas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkto aspektu turi būti vertinamas atsižvelgus būtent į teismo sprendime (nutartyje) išdėstytus argumentus, dėl kurių teismas sprendimo (nutarties) rezoliucinėje dalyje pateikia atitinkamas išvadas. Pabrėžtina, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo padavusio asmens netenkinantys, ar, jo nuomone, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo (nutarties) motyvai ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkto prasme negali būti prilyginami motyvų nebuvimui ar tapatinami su motyvų nebuvimu. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą.

Vertinant užsienietės prašyme nurodytus argumentus, pažymėtina ir tai, kad vien tam tikrų argumentų neaptarimas teismo procesiniame dokumente, savaime negali būti tapatinamas su motyvų nebuvimu teismo procesiniame sprendime apskritai.

Akcentuotina, jog ABTĮ 156 straipsnis, įtvirtinantis administracinių bylų proceso atnaujinimo pagrindus, nenustato, kad procesas galėtų būti atnaujintas proceso šaliai dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo pareiškus, jog byloje buvo netinkamai atliktas faktinių aplinkybių (įrodymų) tyrimas ar vertinimas. Tokia įstatymų leidėjo pozicija yra pagrįsta taisykle, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, ir teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 7 d.).

Užsienietės teigimu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nesilaikė reikalavimo tinkamai motyvuoti nutartį, nes joje nurodyti apeliacinio skundo argumentai, tačiau nutartyje nenurodyta, kaip šios nustatytos aplinkybės nulėmė sprendimą apriboti jos judėjimo laisvę iki 2022 m. gruodžio 29 d.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesinio sprendimo turinio akivaizdu, kokiais motyvais ir teisės aktų normomis vadovavosi teismas, priimdamas nutartį. Tai, kad užsienietės netenkina procesiniame sprendime nurodyti motyvai ir padarytos išvados, negali būti pagrindu vertinti, jog nutartis yra be motyvų.

Atsižvelgiant į išdėstytą, taip pat vadovaujantis jau paminėta teismų praktika, šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota, iš nutarties turinio neaišku, kuo vadovaudamasis teismas priėjo prie išvados, suformuluotos nutarties rezoliucinėje dalyje. Priešingai, iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesinio sprendimo turinio matyti, kad teismas įvertino užsienietės skunde nurodytas aplinkybes ir savo išvadas atitinkamai pagrindė, motyvuotai paaiškino, kodėl jos apeliacinis skundas netenkinamas, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad užsienietės argumentai dėl proceso atnaujinimo šioje byloje ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu nėra pagrįsti.

Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu

Užsienietės prašymas dėl proceso atnaujinimo yra grindžiamas aplinkybėmis, susijusiomis su proceso atnaujinimo pagrindu, nustatytu ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte, kuriame numatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį.

Pažymėtina, kad šiuo pagrindu procesas atnaujinimas, kai: 1) nustatomas materialiosios teisės normos pažeidimas ją taikant; 2) nustatytas pažeidimas akivaizdus; 3) toks pažeidimas yra esminis, t. y. galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį. Aptariamo pagrindo taikymas yra sietinas su pažeidimo akivaizdumu – prašyme atnaujinti procesą šiuo pagrindu turi būti pateikiama argumentų, kurie akivaizdžiai parodytų, kad bylą nagrinėjęs teismas neteisingai aiškino byloje taikytiną materialiosios teisės normą. Toks akivaizdumas procesą atnaujinti prašančio asmens turi būti specialiai aptartas ir argumentuotas. Pažeidimas laikomas akivaizdžiu, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo. Akcentuotina, kad klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismo padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas gali būti suprantamas kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai ir panašūs atvejai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-32-261/2017; 2018 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-28-520/2018; 2020 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-5-438/2020).

Užsienietė prašyme atnaujinti procesą nurodytu pagrindu akcentuoja, kad teismas padarė materialiosios teisės normų pažeidimus, netinkamai aiškindamas ir taikydamas Įstatymo 114 straipsnio 4 dalies ir 1408 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje nurodė, kad užsienietė turi prieglobsčio prašytojo statusą. Taip pat, kad Įstatymo 1407 straipsnyje nurodyta, jog, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, taikomos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos. Kadangi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimo Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ 1 punktu yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio, konstatuotina, jog nagrinėjamam ginčui taikytinos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos. Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog alternatyvios sulaikymui priemonės yra: 1) nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose; 2) užsieniečio apgyvendinimas Tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 3) užsieniečio apgyvendinimas Tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

Taigi, kaip matyti iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties, teismas Įstatymo 114 straipsnio 4 dalies bei 1408 straipsnio 6 dalies nagrinėjamu atveju netaikė.

Priimdamas nutartį, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas įvertino aplinkybę, kad užsienietė yra pripažinta (duomenys neskelbtini) pagalba, Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras įsipareigojo užsienietei teikti konsultacijas, organizuoti jos apgyvendinimą centro patalpose (2022 m. liepos 5 d. pažyma „Dėl (duomenys neskelbtini)“), taip pat, kad užsienietei diagnozuota (duomenys neskelbtini) ir paskirtas atitinkamas gydymas. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog, nepriklausomai nuo apribotos galimybės laisvai judėti, užsienietei Pabradės užsieniečių registracijos centre užtikrinamos ir teikiamos visos socialinės paslaugos – apgyvendinimas šiltose patalpose, visavertis maitinimas, medicininė priežiūra, ugdymas, galimybės sportuoti, bendrauti su savo kilmės šalies bendraamžiais, organizuojami laisvalaikio renginiai. Nurodytų argumentų užsienietė nepaneigė. Teismas, be kita ko, nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog užsienietė keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, tačiau byloje nustatyta, kad Migracijos departamentas 2022 m. liepos 25 d. leido užsienietei apsigyventi (duomenys neskelbtini), tačiau užsienietė 2022 m. rugpjūčio 29 d. bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), patikrinimo metu pateikdama kitam asmeniui priklausančią asmens tapatybės kortelę. Užsienietė, atvykusi į Lietuvą, prisistatė kaip nepilnametė, tačiau, atlikus jos amžiaus nustatymo tyrimą, konstatuota, jog užsienietė yra vyresnė nei (duomenys neskelbtini) metų amžiaus moteris. Teismas vertino, kad pritaikius alternatyvią sulaikymui priemonę be judėjimo laisvės ribojimų kiltų rizika, jog užsienietė pabėgs iš Lietuvos Respublikos nesulaukusi galutinio sprendimo dėl jos prieglobsčio prašymo. Tai, kad tokia rizika yra, patvirtina šioje byloje nustatytos aplinkybės, jog užsienietė visai neseniai, t. y. 2022 m. rugpjūčio 29 d. bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos, patikrinimo metu pateikdama kitam asmeniui priklausančią tapatybės kortelę, ir, be kita ko, teikė klaidinančius duomenis apie savo amžių. Taigi šiais argumentais teismas aiškiai pagrindė, kodėl pirmosios instancijos teismo sprendimas taikyti užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę yra pagrįstas.

Pažymėtina, kad užsienietei taikoma priemonė savo faktiniu turiniu atitinka ne sulaikymą Įstatymo 113 straipsnio prasme, bet Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnyboje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

Šiuo atveju užsienietė prašyme, atsižvelgdama į šioje byloje nustatytas aplinkybes, nepagrindė, kad teismas padarė esminį aptariamų materialiųjų teisės normų pažeidimą jas taikant, kuris galėjo turėti įtakos priimti neteisėtą procesinį sprendimą.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad užsienietės prašyme atnaujinti procesą aptariamu pagrindu išdėstyti argumentai vertintini kaip subjektyvūs, kuriais grindžiama jos pozicija, išimtinai susijusi su jai palankesniu situacijos vertinimu. Šiuo atveju užsienietė nepateikė jokių akivaizdžių įrodymų ar įtikinamų argumentų dėl teismų padaryto akivaizdaus esminio užsienietės prašyme nurodytų teisės normų pažeidimo jas taikant, galėjusio nulemti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesinio sprendimo, priimto administracinėje byloje Nr. A-3981-442/2022, neteisėtumą. Užsienietė nepagrindė, kad būtent pagal byloje susiklosčiusias aplinkybes buvo neteisingai aiškinamos ir taikomos jos prašyme atnaujinti procesą nurodytos teisės normos. Kaip nustatyta, užsienietės prašymas atnaujinti procesą aptariamu pagrindu grindžiamas subjektyviu jos teisinio reglamentavimo vertinimu, kuris nesudaro savarankiško pagrindo atnaujinti procesą.

Teisėjų kolegijos nuomone, užsienietė iš esmės siekia bylos aplinkybių vertinimo iš naujo, tačiau sprendžiant dėl proceso atnaujinimo bylos aplinkybės nėra vertinamos iš naujo, nes proceso atnaujinimo institutas nėra skirtas dar kartą bylą išnagrinėti iš esmės, o yra skirtas tik įvertinti, ar nėra proceso atnaujinimo pagrindų, įtvirtintų ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, užsienietės argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminį materialiosios teisės normų pažeidimą, galėjusį nulemti teismo procesinio sprendimo neteisėtumą, nepripažintini pagrįstais, todėl pagrindo atnaujinti procesą vadovaujantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktu, t. y. kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, nėra pagrindo.

Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu

Užsienietė prašydama atnaujinti procesą nurodytu pagrindu teigia, kad sprendimas prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai dėl (duomenys neskelbtini) asmenų intereso prioritetų, ypač sprendžiant dėl priemonių, susijusių su laisvės apribojimu. (duomenys neskelbtini) asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir (duomenys neskelbtini) asmenų interesus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, formuojamoje nagrinėjant skundus dėl užsieniečių judėjimo laisvės ribojimo, taip pat yra nuosekliai aiškinama, kad (duomenys neskelbtini) asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir (duomenys neskelbtini) asmenų interesus. Užsienietė teigia, kad ji sulaikyta jau 15 mėnesių, nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, priimtas administracinėse bylose.

Pažymėtina, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (ABTĮ 15 str. 1 d.), taigi sprendžiant ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte nustatyto proceso atnaujinimo pagrindo egzistavimą, turi būti vertinama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika administracinėse bylose. Prašydamas atnaujinti procesą remiantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punktu, suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, kad administracinių teismų praktika atitinkamu klausimu yra nevienoda, jog byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. P662-19/2010; Nr. P822-81/2010; Nr. P143-154/2011; Nr. P-97-502/2015; Nr. P-106-525/2015; kt.). Atnaujinti procesą remiantis nurodyta teisės norma galima tik tuomet, kai bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios, jas vertinant ir nustatytoms aplinkybėms taikant atitinkamas teisės normas priimti skirtingi procesiniai sprendimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P143-127/2011; 2012 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P602-71/2012; kt.). Procesas, siekiant užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą, turėtų būti atnaujinamas tada, kai dėl galbūt skirtingo teisės normų aiškinimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nes priešingu atveju nepagrįstai būtų trikdomas įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas. Sprendžiant dėl to, ar suinteresuotas asmuo įrodė aptariamą pagrindą, pirmiausia vertintina, ar prašyme atnaujinti procesą nurodytos bylos su ta, kurioje siekiama proceso atnaujinimo, yra analogiškos, t. y. jų ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) sutampa (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P858-149/2011; 2022 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-13-968/2022; kt.).

Teisėjų kolegija, vertindama užsienietės prašyme atnaujinti procesą nurodytu pagrindu, pateiktus argumentus bei nurodytus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesinius sprendimus, pažymi, kad užsienietės nurodytose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose iš esmės buvo sprendžiama dėl asmenims taikyto sulaikymo pakeitimo kita alternatyvia sulaikymui priemone, paminėtose bylose nurodytos aplinkybės niekaip nesusijusios su šioje byloje susiklosčiusia faktine situacija bei aplinkybėmis. Pažymėtina ir tai, kad užsienietės nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-4853-442/2018 buvo sprendžiama, be kita ko, dėl (duomenys neskelbtini) pripažinto asmens sulaikymo. Teisėjų kolegija pažymėjo, jog aplinkybė, kad asmuo yra įtrauktas į (duomenys neskelbtini) sąrašą, nesudaro pagrindo spręsti, jog sulaikymas nėra proporcinga priemonė iki bus priimtas sprendimas dėl prieglobsčio (ne) suteikimo Lietuvos Respublikoje.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad užsienietė prašyme nenurodė nė vieno Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesinio sprendimo kitoje analogiško pobūdžio administracinėje byloje, kurioje esant analogiškoms faktinėms aplinkybėms, būtų kilęs tų pačių teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimas. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo teigti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nukrypo nuo formuojamos praktikos. Užsienietė taip pat nenurodė konkrečių teismų praktikoje suformuotų taisyklių, kurias apeliacinės instancijos teismas būtų pažeidęs. Teisėjų kolegijos vertinimu, prašymu dėl proceso atnaujinimo užsienietė iš esmės siekia revizuoti įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų įvertintas aplinkybes, kas yra res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) principo pažeidimas. Taigi nėra pagrindo atnaujinti procesą ir pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punktą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, užsienietės prašyme atnaujinti procesą nurodyti argumentai patvirtina, kad ji iš esmės siekia, jog būtų iš naujo įvertintos faktinės bylos aplinkybės ir apskritai byla būtų išnagrinėta iš naujo, tačiau ABTĮ 156 straipsnio 2 dalis nenumato galimybės dar kartą vertinti faktinių bylos aplinkybių ir atnaujinti procesą dėl argumentų, susijusių su faktinių bylos aplinkybių tyrimu ir įrodymų vertinimu. Įvertinus užsienietės prašymą dėl proceso atnaujinimo, matyti, kad jis yra orientuotas į visos administracinės bylos peržiūrėjimą iš esmės. Proceso atnaujinimas nėra dar viena bylos nagrinėjimo iš esmės stadija, o šio instituto paskirtis – tik ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje išvardytų konkrečių, esminių ir akivaizdžių klaidų, padarytų nagrinėjant bylą, ištaisymas, kurių nagrinėjamu atveju užsienietė nepagrindė. Kaip minėta, ABTĮ 156 straipsnio 2 dalis nenustato pagrindo atnaujinti bylos procesą vien tam, kad būtų iš naujo peržiūrėtos bei įvertintos išnagrinėjus bylą jau ištirtos bei įvertintos faktinės aplinkybės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P858-80/2014), t. y., kad dar kartą byla būtų išnagrinėta apeliacine tvarka.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad užsienietės prašymas dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 7, 8, 10 ir 12 punktuose nurodytais pagrindais yra nepagrįstas, todėl jos prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) pilietės T. M. N. prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-3981-442/2022 netenkinti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-3981-442/2022 pagal (duomenys neskelbtini) pilietės T. M. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. rugsėjo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės paskyrimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Iveta Pelienė

Rytis Krasauskas