cfa46edf-191a-4e0c-a3f0-1f1f2f72bd2a · Klaipėdos apygardos teismas

?Pranešėja J Civilinė byla Nr. e2S-1356-265/2019 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04614-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.14.3; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2019 m. spalio 10 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovų L. K., V. D., A. L., R. S. atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 27 d. nutarties, kuria teismas nustatė terminÄ paÅ¡alinti ieÅ¡kinio trÅ«kumus, civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų L.

K., V. D., A. L., R. S. ieÅ¡kinį atsakovei daugiabučių namų savininkų bendrijos „Duomenys neskelbtini“ Ginčų nagrinėjimo komisijai dėl ginčų nagrinėjimo komisijos 2019 m. birželio 4 d. sprendimo panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, – daugiabučių namų savininkų bendrija „Duomenys neskelbtini“, G. B., A. O.. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡o panaikinti daugiabučių namų savininkų bendrijos (toliau – DNSB) „Duomenys neskelbtini“ Ginčų nagrinėjimo komisijos 2019 m. birželio 4 d. sprendimÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. birželio 27 d. nutartimi ieÅ¡kovams nustatė deÅ¡imties kalendorinių dienų terminÄ nuo nutarties nuoraÅ¡o įteikimo dienos nurodytiems procesinio dokumento trÅ«kumams paÅ¡alinti. IÅ¡aiÅ¡kino, kad nustatytu terminu trÅ«kumų nepaÅ¡alinus pateiktas procesinis dokumentas bus laikomas nepaduotu ir grÄ Å¾intas jį padavusiam asmeniui.

3. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovai atsakove įvardytos DNSB „Duomenys neskelbtini“ Ginčų nagrinėjimo komisijos įmonės kodÄ ir buveinę nurodo tuos pačius, kurie Juridinių asmenų registre priskirti DNSB „Duomenys neskelbtini“, kuri ieÅ¡kinyje įvardijama trečiuoju asmeniu. Pažymėjo, jog ieÅ¡kovai nepateikė duomenų, kad DNSB „Duomenys neskelbtini“ Ginčų nagrinėjimo komisija yra juridinis asmuo, kuris gali bÅ«ti savarankiÅ¡ku teisės subjektu. Todėl konstatavo, kad Ginčų nagrinėjimo komisija negali bÅ«ti dalyvaujančiu asmeniu civilinėje byloje, kadangi neturi juridinio asmens teisių, todėl ieÅ¡kovus įpareigojo nurodyti tinkamÄ Å¡alį – atsakovÄ , turintį civilinį teisinį subjektiÅ¡kumÄ .

4. Taip pat pažymėjo, kad ieškovai ieškinyje nurodo, kad yra DNSB „Duomenys neskelbtini“ valdybos nariai, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų.

5. Nurodė, kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kovai praÅ¡o panaikinti DNSB „Duomenys neskelbtini“ Ginčų nagrinėjimo komisijos 2019 m. birželio 4 d. sprendimÄ ir pažymėjo, kad teismas nėra apeliacinė instancija daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos ginčų nagrinėjimo organo sprendimo atžvilgiu. IÅ¡ DNSB „Duomenys neskelbtini“ Ginčų nagrinėjimo komisijos 2019 m. birželio 4 d. sprendimo nustatė, kad joks įpareigojimas DNSB „Duomenys neskelbtini“ valdybai nenustatytas, todėl nėra neaiÅ¡ku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama, t. y. kokį ginÄÄ iÅ¡ esmės ieÅ¡kovai pateiktu ieÅ¡kiniu siekia iÅ¡spręsti.

6. Taip pat atkreipė dėmesį, jog CPK 135 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad ieÅ¡kinyje, be kita ko, turi bÅ«ti nurodyta ieÅ¡kovo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį arba paruoÅ¡iamasis procesinis dokumentas, tačiau ieÅ¡kovai nuomonės Å¡iuo klausimu nepateikė.

7. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovai nenurodė, ar byla bus vedama per advokatÄ , nepateikė nuomonės dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, kai ieÅ¡kovas pageidauja jÄ pateikti, ir dėl ketinimo bei galimybių ginÄÄ spręsti teisminės mediacijos bÅ«du. Taip pat nurodė, jog ieÅ¡kovai kartu su ieÅ¡kiniu pateikė tam tikrus dokumentus, tačiau ieÅ¡kinyje kaip priedai jie neiÅ¡vardyti, nenurodyta, kokias aplinkybes jie įrodinėja. III. Atskirojo skundo argumentai 8. IeÅ¡kovai atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 27 d. nutarties dalį, kurioje yra nurodomi trÅ«kumai dėl ginčo pobÅ«džio teismingumo teismui bei dėl jurisdikcijos, ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kinį priimti; kitÄ nutarties dalį palikti nepakeistÄ .

AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 8.1. Nesutiktina su teismo iÅ¡vada, jog juridinio asmens statuso (ne) turėjimas lemia procesinį Å¡alies subjektiÅ¡kumÄ . Teisės aktuose numatyta, kad procesinį subjektiÅ¡kumÄ gali turėti ne tik juridinis asmuo, bet ir to juridinio asmens organai (valdybos, stebėtojų tarybos, ginčų nagrinėjimo ir kt.). 8.2. Pažymėtina jog Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis numato, jog dėl ginčus nagrinėjančio organo sprendimo galima kreiptis į teismÄ ir ginÄÄ iÅ¡sispręsti bendra įstatymų nustatyta tvarka. 8.3.

Å iuo atveju ieÅ¡kovai, matydami, jog skundžiamas sprendimas pažeidžia jų teises, t. y. nuspręsta, jog jie veikė neteisėtai ir pažeidė trečiųjų asmenų teises, kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, jog bÅ«tų apgintos jų teisės, t. y. siekiamas rezultatas – konstatavimas, jog sprendimas, kuriuo nuspręsta, kad jie veikė netinkamai organizuodami susirinkimÄ dėl pirmininko iÅ¡rinkimo, yra neteisėtas. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 9.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

10. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirÄ jį skundÄ nagrinėja raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai šį skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Å¡iuo konkrečiu atveju skundui iÅ¡nagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos. Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo 11. Å ioje apeliacine tvarka nagrinėjamojoje byloje kvestionuojamos pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl Å¡ių ieÅ¡kinio trÅ«kumų – atsakovės subjektiÅ¡kumo ir tinkamo ieÅ¡kinio reikalavimo suformulavimo. Kadangi kiti pirmosios instancijos teismo nustatyti ieÅ¡kinio trÅ«kumai nėra ginčijami, apeliacinės instancijos teismas plačiau Å¡iuo klausimu nepasisako.

12. CPK 135 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismui pateikiamas ieÅ¡kinys (pareiÅ¡kimas) turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111 straipsnis). IeÅ¡kinyje (pareiÅ¡kime), be kita ko, turi bÅ«ti nurodoma: aplinkybės, kuriomis ieÅ¡kovas (pareiÅ¡kėjai) grindžia savo reikalavimÄ (faktinis pagrindas); įrodymai, patvirtinantys ieÅ¡kovo (pareiÅ¡kėjų) iÅ¡dėstytas aplinkybes bei ieÅ¡kovo reikalavimas (ieÅ¡kinio dalykas). ImperatyvÅ«s reikalavimai ieÅ¡kinio formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kurių atžvilgiu reiÅ¡kiamas ieÅ¡kinys, galėtų susipažinti su reiÅ¡kiamų reikalavimų esme; kad prieÅ¡inga Å¡alis tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikÅ¡dama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus; kad teismas galėtų kuo operatyviau pareikÅ¡tus reikalavimus iÅ¡nagrinėti ir priimti pagrįstÄ spendimÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-218-943/2018).

Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamÄ terminÄ , tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trÅ«kumams paÅ¡alinti (CPK 115 straipsnis 2 dalis).

13. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad ieÅ¡kovai nepateikė duomenų, kad DNSB „Duomenys neskelbtini“ Ginčų nagrinėjimo komisija yra juridinis asmuo, kuris gali bÅ«ti savarankiÅ¡ku teisės subjektu, todėl įpareigojo nurodyti tinkamÄ Å¡alį – atsakovÄ , turintį civilinį teisinį subjektiÅ¡kumÄ . Apeliantų teigimu, teisės aktai numato, jog procesinį subjektiÅ¡kumÄ gali turėti ne tik juridinis asmuo, bet ir to juridinio asmens organai, todėl Å¡iuo atveju Ginčų nagrinėjimo komisija turi procesinį subjektiÅ¡kumÄ . Apeliacinės instancijos teismas su Å¡ia skundo nuostata nesutinka.

14. Viena iÅ¡ bÅ«tinų civilinės bylos iÅ¡kėlimo sÄ lygų – proceso Å¡alių subjektiÅ¡kumas, t. y. civilinio teisnumo turėjimas ir veiksnumo įgijimas. Å alimis civiliniame procese gali bÅ«ti tik fiziniai ar juridiniai asmenys (CPK 38 straipsnis). Tai reiÅ¡kia, jog įmonių, įstaigų, organizacijų galėjimas bÅ«ti civilinių procesinių teisinių santykių subjektu siejamas su juridinio asmens statuso turėjimu. Lietuvos civilinėje teisėje laikoma, kad tam tikras asmuo įgyja juridinio asmens statusÄ nuo jo įregistravimo juridinių asmenų registre dienos (CK 2.63 straipsnio 1 dalis).

15. Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bendrijoje, kurioje yra daugiau kaip Å¡imtas bendrijos narių – butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų, turi bÅ«ti sudaroma ginčų nagrinėjimo komisija arba iÅ¡renkamas ginčus nagrinėjantis asmuo. Kitos bendrijos ginčų nagrinėjimo komisijÄ sudaro ar ginčus nagrinėjantį asmenį skiria savo pasirinkimu. Tai yra, Ginčų nagrinėjimo komisija, kuriÄ kaip atsakove nurodo apeliantai, yra bendrijos organas.

Apeliantų nurodoma aplinkybė, jog Ginčų nagrinėjimo komisija, iÅ¡sprendusi ginÄÄ tarp bendrijos narių ir bendrijos valdymo organo, priima sprendimÄ , nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, jog tokiu bÅ«du Ginčų nagrinėjimo komisija įgyjÄ civilinį teisnumÄ ir veiksnumÄ . Todėl vadovaujantis CPK 38 straipsniu darytina iÅ¡vada, kad juridinio asmens, (DNSB „Duomenys neskelbtini“) organas (Ginčų nagrinėjimo komisija) atsakovu civiliniame procese negali bÅ«ti.

16. Kitas nesutikimo su skundžiamos nutarties dalimi motyvas susijęs su argumentais, jog teismas nepagrįstai nurodė, kad nėra aiÅ¡ku, kokį ginÄÄ iÅ¡ esmės ieÅ¡kovai pateiktu ieÅ¡kiniu siekia iÅ¡spręsti. Apeliantų teigimu, siekiamas rezultatas – konstatavimas, jog sprendimas, kuriuo nuspręsta, kad valdybos nariai veikė netinkamai organizuodami susirinkimÄ dėl pirmininko iÅ¡rinkimo, yra neteisėtas.

17. Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrijos narių ir bendrijos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčai perduodami nagrinėti bendrijos ginčų nagrinėjimo komisijai arba ginčus nagrinėjančiam asmeniui, kai tokia komisija sudaroma arba toks asmuo renkamas Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme nustatyta tvarka; šių ginčų nagrinėjimo ir ginčų nagrinėjimo komisijos sudarymo arba ginčus nagrinėjančio asmens skyrimo tvarka nustatoma bendrijos įstatuose.

Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jeigu nepavyksta išspręsti ginčo Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka arba jeigu ginčo šalys nevykdo ginčų nagrinėjimo komisijos arba ginčus nagrinėjančio asmens pasiūlymo dėl ginčo sprendimo, ginčai nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka.

18. Bylos duomenimis, DNSB „Duomenys neskelbtini“ narys V. M. kreipėsi į laikinai einančiÄ pirmininko pareigas L. K., praÅ¡ydamas į iÅ¡ankstinės nuomonės pareiÅ¡kimo biuletenį įtraukti I. S. kandidatÅ«rÄ . V. M. buvo atsakyta, jog toks praÅ¡ymas prieÅ¡tarauja nustatytai tvarkai, todėl praÅ¡ymas netenkintas. AnalogiÅ¡kas neigiamas atsakymas V. M. pateiktas iÅ¡nagrinėjus pakartotinį jo praÅ¡ymÄ . Nesutikdamas su laikinai einančios pirmininko pareigas L. K. neigiamu atsakymu, V. M. su skundu kreipėsi į Ginčų nagrinėjimo komisijÄ . Ginčų nagrinėjimo komisija priėmė sprendimÄ , kuriame nurodė, jog V. M. skundas pagrįstas – neįtraukus I. S. kandidatÅ«ros į iÅ¡ankstinės nuomonės pareiÅ¡kimo biuletenį buvo pažeistos bendrijos narių teisės, taip pat buvo pažeista bendrijos narių įstatyminė teisė L. K. neteisėtai naudojant bendrijos narių lėšas rengiant atsakymÄ V. M..

19. Å ios nurodytos aplinkybės suponuoja iÅ¡vadÄ , kad ginčas tarp bendrijos nario V. M. ir bendrijos valdymo organo (valdybos) buvo iÅ¡nagrinėtas ikiteismine tvarka – bendrijos Ginčų nagrinėjimo komisijoje (Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 1 dalis). Kadangi bendrijos valdymo organo (valdybos) netenkina Ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimas, nors kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, minėtame sprendime DNSB „Duomenys neskelbtini“ jokie įpareigojimai valdybai nėra nustatyti, bendrija turi teisę dėl ginčo nagrinėjimo kreiptis į teismÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka (Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis).

20. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas teisingai akcentavo, jog teismas nėra apeliacinė instancija daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos ginčų nagrinėjimo organo sprendimo atžvilgiu. Å iuo atveju, kaip jau minėta, ginčas yra kilęs tarp DNSB „Duomenys neskelbtini“ nario ir bendrijos dėl bendrijos nario reikalavimo į iÅ¡ankstinės nuomonės pareiÅ¡kimo biuletenį įtraukti I. S. kandidatÅ«rÄ , todėl teisme galėtų bÅ«ti nagrinėtas bÅ«tent Å¡is ginčas.

21. Atskirajame skunde apeliantai nurodo, kad analogija tokiems ginčams yra darbo ginčų komisijų sprendimai, kurie neginčijami apeliacine tvarka, o ginčijami bendra tvarka, ir akcentuoja, jog darbo ginčų komisijos nėra atskiri juridiniai vienetai, o juridinio vieneto organas, todėl ir šiuo atveju taikytina minėta analogija.

22. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog Å¡iuo atveju minėta analogija galima, tačiau akcentuoja, jog pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 231 straipsnio 4 ir 5 dalis darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiÅ«ros dalykas, o teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 231 straipsnio 3 dalį, pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginÄÄ dėl teisės iÅ¡ esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus.

Todėl tokiais atvejais teismas, nagrinėdamas Å¡alių ginÄÄ , nesprendžia dėl darbo ginčų komisijos sprendimo galiojimo, o nagrinėja darbo ginÄÄ iÅ¡ esmės, t. y. iÅ¡sprendžia Å¡alių ginÄÄ , kilusį darbo teisinių santykių srityje, ir nustato materialines Å¡alių teises ir pareigas dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio ir kitų iÅ¡mokų bei dėl uždelsimo atsiskaityti.

23. Nurodytas teisinis reguliavimas ir aptartos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog atskiruoju skundu kvestionuojamos pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl ieÅ¡kinio trÅ«kumų yra teisėtos ir pagrįstos. Dėl bylos procesinės baigties 24. IÅ¡dėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingÄ ir pagrįstÄ procesinį sprendimÄ , todėl nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

25. Kadangi atskirojo skundo nagrinėjimo dienÄ jau yra pasibaigęs skundžiama nutartimi nustatytas terminas ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti, apeliantams nustatomas naujas terminas Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 27 d. nutarties reikalavimams įvykdyti, iÅ¡aiÅ¡kinant, kad minėti reikalavimai turi bÅ«ti įvykdyti pirmosios instancijos teisme. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Nustatyti apeliantams terminÄ iki 2019 m. spalio 24 d. paÅ¡alinti ieÅ¡kinio trÅ«kumus, nustatytus Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartimi. Teisėjas Alvydas Žerlauskas