2023-02-23 Nr. DBT-19-3-61-3-00886-2022-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Teismingumo byla Nr. T-6/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00886-2022-1

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.2.1

(S)

NUTARTIS

2023 m. vasario 23 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš l. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ernesto Spruogio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės–Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui valstybės įmonei (šiuo metu akcinei bendrovei) Lietuvos automobilių kelių direkcijai dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus rūšinio teismingumo klausimą,

nustatė:

Pareiškėjas V. K. su skundu bei patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo valstybės įmonės (šiuo metu akcinės bendrovės) Lietuvos automobilių kelių direkcijos (toliau – ir Direkcija) 2022 m. vasario 3 d. rašto Nr. (6.6)2-1813 dalį (4.1 p.) bei įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti jo prašymą dėl projektavimo sąlygų išdavimo.

Pareiškėjas 2022 m. sausio 19 d. kreipėsi į Direkciją su prašymu išduoti projektavimo sąlygas statinių projektavimui už kelio apsaugos zonos. Atsakovas 2022 m. vasario 3 d. rašte Nr. (6.6)2-1813 nustatė sąlygas, susijusias su valstybinės reikšmės krašto keliu (duomenys neskelbiami), t. y., be kita ko, įvažiavimą ir išvažiavimą iš žemės sklypo (duomenys neskelbiami) numatyti tik iš vietinės reikšmės kelių vystant vietinės reikšmės kelių tinklą, esant poreikiui nustatant servitutus gretimuose sklypuose ir naujų nuovažų nuo krašto kelio neplanuojant (4.1 p.). Pareiškėjui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (duomenys neskelbiami), (duomenys neskelbiami), kuris ribojasi su krašto kelio tęsiniu – (duomenys neskelbiami). Pareiškėjas siekia, kad jo įrengta laikina nuovaža nuo krašto kelio į jam priklausantį žemės sklypą išliktų. Su 2022 m. vasario 3 d. rašto Nr. (6.6)2-1813 4.1 papunktyje atsakovo nustatyta sąlyga pareiškėjas nesutinka, kadangi prie pareiškėjui priklausančio žemės sklypo yra teisėtai įrengta laikina nuovaža, o kito vietinės reikšmės kelio, kuriuo būtų galima patekti į žemės sklypą, nėra.

Atsakovas su skundu nesutinka, prašo jį atmesti, remdamasis tuo, kad ginčijamas raštas yra teisėtas; pareiškėjo pageidavimas įrengti nuovažą nuo valstybinės reikšmės krašto kelio (duomenys neskelbiami) į pareiškėjui priklausantį žemės sklypą neatitinka Kelių techninio reglamente KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ bei Statybos techninio reglamente STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ nustatytų imperatyvių reikalavimų. Ginčijamas raštas yra informacinio pobūdžio, todėl negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku; be to, ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, kadangi kyla iš teisinių santykių, atsakovui įgyvendinant atitinkamas su valstybei priklausančio nekilnojamojo turto (šiuo atveju – valstybinės reikšmės kelio) valdymu susijusias teises bei pareigas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, baigęs pasiruošimą nagrinėti administracinę bylą, suabejojo jos priskirtinumu administracinių teismų kompetencijai ir kreipėsi į specialiąją teisėjų kolegiją su prašymu išspręsti rūšinio teismingumo klausimą. Grįsdamas savo abejones, teismas nutartyje remiasi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnio 15 punktu, pagal kurį nauji inžineriniai tinklai ar susisiekimo komunikacijos tiesiami statytojo (užsakovo) ir inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų savininko (valdytojo) arba naudotojo sutarčių pagrindu, taip pat specialiosios teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 15 d. nutartimi teismingumo byloje Nr. T-8/2022, kurioje, be kita ko, konstatuota, kad ginčas kyla iš valstybės patikėto turto valdymo, naudojimo ir disponavimo santykių, Direkcijai įgyvendinant turto savininko teises ir pareigas.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 str. 1 d., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 str. 2 d.).

Iš bylos duomenų matyti, kas pareiškėjas nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ketina statyti gyvenamąjį namą ir rengia statinio projektą. Kadangi žemės sklypas ribojasi su valstybinės reikšmės krašto keliu (duomenys neskelbiami), pareiškėjas kreipėsi į atsakovą ir paprašė išduoti projektavimo sąlygas statinių projektavimui už kelio apsaugos zonos. Prie prašymo pareiškėjas pridėjo žemės sklypo nuosavybės dokumentą bei sklypo planą. Pareiškėjas teisme ginčija atsakovo rašte (atsakyme į pareiškėjo prašymą) nurodytą sąlygą susisiekimui (4.1 p.), pagal kurią nustatytas reikalavimas projektuojant gyvenamąjį namą pareiškėjui priklausančiame žemės sklype, besiribojančiame su valstybinės reikšmės krašto keliu (duomenys neskelbiami), naujos nuovažos nuo krašto kelio neplanuoti. Iš skundo turinio spręstina, kad pareiškėjas ginčijamo rašto 4.1 papunktį vertina, kaip atsakovo atsisakymą leisti ties pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu projektuoti (įsirengti) nuovažą nuo valstybinės reikšmės krašto kelio.

Valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Juos patikėjimo teise valdo, naudoja ir jais disponuoja Direkcija (Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 str. 2 d.). Kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui (Kelių įstatymo 2 str. 5 d.). Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 16 dalį, inžineriniai statiniai – susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai. Nauji inžineriniai tinklai ar susisiekimo komunikacijos tiesiami statytojo (užsakovo) ir inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų savininko (valdytojo) arba naudotojo sutarčių pagrindu (Statybos įstatymo 24 str. 15 d.); inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkas (valdytojas) ar naudotojas, išduoda arba motyvuotai atsisako išduoti prisijungimo sąlygas per 10 darbo dienų nuo statytojo (užsakovo) prašymo išduoti šias sąlygas gavimo dienos (Statybos įstatymo 24 str. 17 d.).

Atsakovas yra susisiekimo komunikacijų (valstybinės reikšmės krašto kelio) savininko teises ir pareigas įgyvendinantis asmuo (valstybinio kelio valdytojas), keliamo ginčo atveju veikiantis, kaip subjektas, kuriam teisės aktais pavesta spręsti dėl galimybių ties privačiu žemės sklypu projektuoti (įrengti) nuovažą nuo valstybinės reikšmės krašto kelio. Šia atsakovo veikla realizuojamos kontrolės bei tikrinimo funkcijos, užtikrinant viešosios teisės aktų reikalavimų, susijusių su valstybinės reikšmės keliais, laikymąsi statybų procese. Atsižvelgiant į tai, šalių nesutarimas dėl galimybės pareiškėjui prisijungti prie valstybinės reikšmės kelio kyla iš administracinių teisinių santykių, o ginčijamas atsakovo raštas, kaip susijęs su pirmiau nurodyta atsakovo veikla, priimtas viešojo administravimo srityje (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 str. 18 d., 6 str.), todėl reikalavimas panaikinti jo dalį bei įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą nagrinėtinas administraciniame teisme, kaip viešojo administravimo srities ginčas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. 1 d., žr. mutatis mutandis specialiosios teisėjų kolegijos 2023 m. sausio 4 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-2/2023).

Bylos, kurioje priimta specialiosios teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 15 d. nutartis (teismingumo bylos Nr. T-8/2022) atveju ginčas kilo dėl žalos, patirtos atsakovui neišmontuojant valstybinio kelio statinių, atlyginimo, t. y. atsakovui tiesiogiai įgyvendinant iš valstybinio kelio valdymo kylančias teises bei pareigas, o tai yra skirtingos teisinės prigimties nei nagrinėjamu atveju kilęs ginčas.

Kadangi nagrinėjamu atveju ginčas teismingas administraciniam teismui, byla pagal pareiškėjo skundą grąžinama įstatymų nustatyta tvarka nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

nutaria:

Ginčas teismingas administraciniam teismui.

Bylą pagal pareiškėjo V. K. patikslintą skundą atsakovui valstybės įmonei (šiuo metu akcinei bendrovei) Lietuvos automobilių kelių direkcijai dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus grąžinti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo L. e. p. Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Antanas Simniškis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas Ernestas Spruogis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė–Balynienė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys