2018-05-23 Nr. AB-10262-3-64-3-02331-2016-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1548-520/2018

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02331-2016-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. M. (toliau – ir pareiškėjas) 2016 m. spalio 24 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 28 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas teigė, kad jis Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2014 m. balandžio 2 d. iki 2015 m. balandžio 14 d., netinkamomis sąlygomis. Kameros buvo perpildytos, ne visada pakakdavo lovų. Gyvenamosiose, laikinojo sulaikymo ir karantino kamerose nebuvo užtikrintas tinkamas apšvietimas, ventiliacija, buvo drėgna, šalta, trūko oro. Patalpos nebuvo suremontuotos, jose kaupėsi pelėsis. Sanitarinis mazgas nebuvo atitvertas nuo likusios kameros dalies, iš jo sklido nemalonus kvapas. Kamerose nebuvo spintelių daiktams susidėti. Šiaulių TI nebuvo įrengta švarykla. Patalpose veisėsi tarakonai. Čiužiniai, antklodės ir pagalvės išduodami be užvalkalų. Pagalvės užvalkalas ir paklodė išduodami retai. Patalynė keičiama ne dažniau nei kartą per savaitę, patalynė nedezinfekuojama. Nebuvo užtikrinta galimybė skalbti ir džiovinti rūbus.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, jog pareiškėjui Šiaulių TI kamerose teko nuo 2,07 kv. m iki 22,9 kv. m ploto. Pareiškėjo laikymo Šiaulių TI laikotarpiu kamerose, kuriose jis laikytas, patikrinimai neatlikti. Atsakovas pabrėžė, kad Šiaulių TI pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 76:2010) įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju taikytini tik tie šių teisės aktų reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Patalpos, kuriose laikytas pareiškėjas, įrengtos pagal teisės aktų reikalavimus.

II. 5. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 27 d. sprendimu pareiškėjo A. M. skundą tenkino iš dalies, t. y. jam priteisė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 1 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6. Teismas pažymėjo, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 punktas numato, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Nustatyta, kad ginčo laikotarpiu (nuo 2014 m. balandžio 2 d. iki 2015 m. balandžio 14 d.) pareiškėjas 139 dienas buvo laikomas pažeidžiant teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui.

7. Dėl sąlygų gyvenamosiose, laikinojo sulaikymo ir karantino kamerose teismas akcentavo, kad Šiaulių visuomenės sveikatos centras 2014 m. rugsėjo 25 d. patikrinimo metu išvykstančiųjų apžiūros patalpose Higienos normos HN 76:2010 pažeidimų nenustatė. 2015 m. kovo 4 d. patikrinimo metu laikinojo laikymo (atvykimo) kratos atlikimo patalpose nustatyti Higienos normos HN 76:2010 54 ir 59 punktų pažeidimai (4 vonelės daiktams sudėti labai nešvarios, nepateikti pagrindinio valymo registro dokumentai). 2015 m. balandžio 20 d. patikrinimo metu karantino kameroje Nr. 2 nustatyti Higienos normos HN 76:2010 26, 22, 28, 62 punktų pažeidimai (per žema oro temperatūra, per mažas dirbtinis apšvietimas, dangos nelygios, nėra lengvai valomos ir dezinfekuojamos, reikalingas paprastasis remontas). Bylai aktualiu laikotarpiu kitose patalpose, kuriose laikytas pareiškėjas, nebuvo atlikti sąlygų atitikimo higienos normų reikalavimams patikrinimai. Pareiškėjas dėl skunde nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų bylai aktualiu laikotarpiu į Šiaulių TI administraciją, kitas kompetentingas institucijas su skundais nesikreipė. Teismas konstatavo, jog pareiškėjas buvo laikomas karantino kameroje Nr. 2 ir laikinojo laikymo patalpose, kurios neatitiko higienos normų reikalavimų, tačiau neįrodyta, jog kitos patalpos (išskyrus nustatytus pažeidimus), kuriose laikytas pareiškėjas, neatitiko higienos normų reikalavimų.

8. Dėl sanitarinio mazgo įrengimo teismas nurodė, kad Šiaulių TI pažymoje „Apie laikymo sąlygas Šiaulių tardymo izoliatoriuje“ nurodyta, kad sanitarinio mazgo patalpa Šiaulių TI kalinimo patalpose yra atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara. Teismas akcentavo, jog minėtas sanitarinio mazgo įrengimas nebuvo tinkamas užtikrinti asmens, besinaudojančio taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, privatumą. Be to, atsižvelgiant į tai, jog tualetas nebuvo visiškai atskirtas nuo bendros kameros erdvės, pareiškėjo teiginiai apie iš tualeto sklidusį blogą kvapą pripažinti pagrįstais.

9. Dėl pareiškėjui išduodamos patalynės komplektacijos, švaros iš „Aprūpinimo drabužiais, avalyne ir patalyne asmeninės sąskaitos Nr. 729“ nustatyta, kad pareiškėjas buvo aprūpintas čiužiniais, antklodėmis, pagalvėmis, paklodėmis, pagalvės užvalkalais nepažeidžiant nustatytų normų ir išdavimo periodiškumo. Iš Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų Nr. EP-406, Nr. EP-153 bei Nr. EP-447 nustatyta, kad patalynė buvo dezinfekuojama, pažeidimai nenustatyti. Dėl parazitų buvimo pažymoje „Apie laikymo sąlygas Šiaulių tardymo izoliatoriuje“ nurodyta, kad įstaigoje nuolat atliekama kamerų dezinfekcija, dezinsekcija ir deratizacija. Dėl švaryklos pažymoje „Apie laikymo sąlygas Šiaulių tardymo izoliatoriuje“ nurodyta, kad Šiaulių TI yra sanitarinė valykla, kurioje įrengtos dvi dezinfekcinės kameros. Šiaulių visuomenės sveikatos centras pažeidimų švarykloje nenustatė (patikrinimo aktai Nr. EP-406 ir Nr. EP-447).

10. Dėl galimybės skalbti, džiovinti rūbus teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Šiaulių TI direktoriaus 2012 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 1/01-236 buvo patvirtintas Šiaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos aprašas, kurio 3 punkte numatyta, jog Šiaulių TI esantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) viršutinių rūbų skalbinių skalbimo bei cheminio valymo paslaugos teikiamos už suimtųjų (nuteistųjų) asmeninėse sąskaitose esančius pinigus. Aprašo 13 ir 14 punktai numato skalbinių nepriėmimo procedūrą, jei suimtasis (nuteistasis) neturi ar turi nepakankamai lėšų savo asmeninėje sąskaitoje sumokėti už skalbimo paslaugas. Taip pat numatyta galimybė suimtiesiems (nuteistiesiems) skalbti viršutinius rūbus, jei jie neturi lėšų. Byloje nebuvo duomenų, kad Šiaulių TI atsisakė priimti skalbti pareiškėjo viršutinius rūbus, pareiškėjas nesikreipė į Šiaulių TI administraciją su prašymu skalbti jo viršutinius rūbus, neteikė skundų dėl atsisakymo skalbti jo rūbus, nenurodė jokių konkrečių duomenų, kada ir kokiomis aplinkybėmis Šiaulių TI atsisakė sudaryti galimybę jam išsiskalbti viršutinius ar apatinius rūbus. Be to, pareiškėjas nuo 2014 m. balandžio 2 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. savo sąskaitoje turėjo 2 898,80 Lt (839,55 Eur), o nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. balandžio 14 d. – 285 Eur. Taigi, jo argumentai šiuo aspektu buvo atmestini.

11. Dėl kamerų įrengimo (spintelių daiktams susidėti) teismas pastebėjo, jog pažymoje „Apie laikymo sąlygas Šiaulių tardymo izoliatoriuje“ nurodytas patalpų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, aprašymas, iš kurio matyti, kad patalpos įrengtos pagal teisės aktų reikalavimus, t. y. nurodyta, kad gyvenamosiose kamerose buvo, be kito inventoriaus, spintelės (vienam asmeniui – 1 vnt.), maisto produktų spintelė arba lentyna (1 vnt. patalpai), sieninė viršutinių drabužių pakaba (1 vnt. patalpai), veidrodis, tualeto reikmenų spintelė sanitariniame mazge (1 vnt. patalpai).

12. Teismas iš pareiškėjo nurodytų aplinkybių, jo sveikatos istorijos padarė išvadą, kad nebuvo faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, jog sveikata pareiškėjui pablogėjo būtent dėl netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu.

13. Teismas atsižvelgė į tai, kad byloje nenustatyta, jog atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai buvo neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Be to, pareiškėjas buvimo Šiaulių TI laikotarpiu turėjo galimybę pasivaikščioti gryname ore, pažeidimo laikotarpis nebuvo nepertraukiamas, jam tekusi kameros ploto norma nuolat kito. Nuspręsta, kad dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 1 300 Eur.

III. 14. Pareiškėjas A. M. apeliaciniame skunde prašo Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 27 d. sprendimą panaikinti, bylą nagrinėti iš naujo ir priteisti pareiškėjui iš atsakovo 28 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

15. Pareiškėjas nurodo, kad Šiaulių TI patalpose jis buvo laikomas netinkamomis sąlygomis: nepakako ploto, neužtikrintas tinkamas apšvietimas, ventiliacija, buvo drėgna, šalta, trūko oro, patalpos nebuvo suremontuotos, jose kaupėsi pelėsis, sanitarinis mazgas neatitvertas nuo likusios kameros dalies, iš jo sklido nemalonus kvapas, nebuvo spintelės daiktams susidėti, buvo parazitų. Pelėsis ypač pavojingas asmenims, kurie yra sirgę plaučių ligomis, tokiems kaip pareiškėjas. Atsakovas klaidingai nurodė, kad spintelė daiktams susidėti buvo, kad buvo įrengta švarykla. Pareiškėjui skalbtis rūbus tekdavo duše, prausimosi metu. Čiužiniai prastos kokybės, gumbuoti, nedezinfekuojami. Nesudaryta galimybė skalbti ir džiovinti rūbus.

16. Pareiškėjas pažymi, kad teismas iš Šiaulių TI neišreikalavo duomenų, iš kurių būtų matyti, kiek asmenų ir kokiu laiku buvo kamerose. Šiaulių TI melagingai teigė tokių duomenų neturintis, nors jis žinojo, kokiose kamerose ir kada buvo laikomas pareiškėjas. Asmenys retai nebūdavo kamerose. Pareiškėjo nuomone, pripažintina, kad kameros, kuriose jis laikytas ir kuriose neatlikti patikrinimai, neatitiko higienos normų reikalavimų. Kai vyksta patikrinimai, administracija parodo patalpas, kuriose nėra jokių nusiskundimų. Kamera Nr. 5 buvo sutvarkyta planuojant ją parodyti Prezidentei apsilankymo metu. Pareiškėjas nesutinka, kad negalima konstatuoti įstaigos neteisėto neveikimo dėl reikalavimų, kuriems įgyvendinti reikia atlikti rekonstrukciją ar kapitalinį remontą. Be to, pareiškėjas teigia, kad kalint Šiaulių TI nebuvo įmanoma surinkti pakankamai įrodymų apie jo teisės pažeidimus, nes jo teisės buvo apribotos, jo gynėjui neleista pamatyti jo kalinimo sąlygas.

17. Pareiškėjas teigia, kad skunde aiškiai nurodė bijojęs kreiptis dėl netinkamų kalinimo sąlygų į bet kokias institucijas, nes Šiaulių TI administracija grasino dėl tokių skundų pradėsianti kabinėtis prie bet ko, skirsianti nuobaudas ir t. t. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, jog dėl kamerų perpildymo kartais jam tekdavo miegoti ne lovoje, miegodavo pakaitomis.

18. Teismo priteista suma pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti laikytina simboline, neatitinka Šiaulių apygardos administracinio teismo praktikos.

19. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

20. Atsakovo nuomone, apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir skundas. Pareiškėjas visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių, išgyvenimų, priežastinio ryšio tarp jo nurodytų pažeidimų ir neturtinės žalos. Šiaulių TI ėmėsi visų įmanomų veiksmų, kad pareiškėjui būtų užtikrintos kuo palankesnės kalėjimo sąlygos, jo niekaip neišskyrė iš kitų įstaigoje laikomų asmenų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI neužtikrinimu nuo 2014 m. balandžio 2 d. iki 2015 m. balandžio 14 d., atlyginimo priteisimo pareiškėjui A. M. iš Lietuvos valstybės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį.

22. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš jų, valstybei CK 6.271 straipsnio pagrindu nekyla prievolė atlyginti žalą.

23. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui privalu nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

24. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl skunde nurodytų aplinkybių, iš esmės pakankamai detaliai išanalizavo pareiškėjo buvimo Šiaulių TI sąlygas, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, pirmosios instancijos teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina nurodytų pažeidimų buvimo faktus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad pareiškėjo pretenzijos dėl išduodamos patalynės komplektacijos ir švaros, parazitų kamerose buvimo, švaryklos neįrengimo, galimybės skalbti ir džiovinti drabužius nesudarymo buvo nepagrįstos. Šios pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstos byloje surinktais įrodymais ir teisės aktų nuostatomis. Pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino, laikydamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimų.

25. Pareiškėjas, nesutikdamas su šiomis išvadomis, nenurodo jokių konkrečių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos išvados, pagrįstos atlikta įrodymų analize, turėtų būti pripažintos neteisingomis. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai abstraktūs ir deklaratyvūs, o vien ta aplinkybė, kad įrodymai įvertinti ne taip, kaip juos vertina ir pageidauja, kad jie būtų įvertinti pats pareiškėjas, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad išvados yra neteisėtos ir nepagrįstos.

26. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjui ne visada buvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas, laikinojo sulaikymo ir karantino kameros, kuriose laikytas pareiškėjas, ne visiškai atitiko higienos normų reikalavimus (tam tikrais laikotarpiais nebuvo užtikrinta tinkama oro temperatūra, dirbtinis apšvietimas, dangos nelygios, nebuvo lengvai valomos ir dezinfekuojamos, reikalingas paprastasis remontas), neužtikrintas pareiškėjui privatumas naudojantis tualetu, iš sanitarinio mazgo sklido blogas kvapas.

27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde kritikuoja pirmosios instancijos teismą sprendimą dėl nustatyto pareiškėjui tekusio gyvenamojo ploto. Taip pat pareiškėjas nurodo aplinkybes, susijusias su tuo, kad nebuvo sudarytos galimybės miegoti lovoje, neįrengtos spintelės daiktams susidėti, kad gyvenamosios kameros, kuriose jis laikytas, neatitiko higienos normų reikalavimų. Pareiškėjas nesutinka su nustatytu ir priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu.

28. Vertinant reikalavimą pagrįsti, kad pareiškėjui buvo užtikrintos tinkamos laikymo sąlygos, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjui įvykdžius pareigą nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimų Nr. 42525/07, 60800/08); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013). Taigi šiuo atveju įrodinėjimo našta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu Šiaulių TI buvo užtikrintos teisės aktais nustatytos laikymo sąlygos, tenka atsakovui.

29. Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkte nurodyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis nei 3,6 kv. m. Jokie kiti imperatyvaus pobūdžio nacionaliniai ar tarptautiniai teisės aktai, be kita ko, Konvencija, vienam asmeniui tardymo izoliatoriuje turinčio tekti ploto normos ar gyvenamojo ploto apskaičiavimo metodikos konkrečiai nenustato. Europos Žmogaus Teisų Teismas yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)). Tai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimali ploto norma – 3,6 kv. m – neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013; 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).

30. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu (nuo 2014 m. balandžio 2 d. iki 2015 m. balandžio 14 d.) 139 dienas nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis (Šiaulių TI 2016 m. lapkričio 5 d. pažyma Nr. 60/09-39695, b. l. 78–85), su šia nustatyta aplinkybe sutinka. Pareiškėjas atsakovo pateiktų duomenų apie Šiaulių TI kamerų, kuriose jis laikytas, plotą ir kartu su juo laikytų asmenų skaičių neginčijo. Šiaulių TI pateikti duomenys iš esmės atitiko pareiškėjo skunde nurodytus duomenis (kamerų, kuriose jis laikytas, numerius, laikymo jose laikotarpius, kamerų plotą ir su juo kartu laikytų asmenų apytikslį (intervalais) skaičių). Taigi ginčo laikotarpiu Šiaulių TI 139 dienas pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam sąlygomis, kai jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, t. y. įstaiga neveikė taip, kaip pagal įstatymus buvo įpareigota veikti.

31. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjo teiginius apie spintelės daiktams susidėti nebuvimą paneigė Šiaulių TI pažymoje pateiktas kamerų įrengimo aprašymas, dėl galbūt nepakankamo lovų skaičiaus kamerose nepasisakė. Teisėjų kolegija pastebi, jog Eksploatavimo taisyklėse dėl kamerų aprūpinimo baldais numatyta, kad kamerose, be kita ko, turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam (14.6 p.), viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti (14.7 p.). Byloje nėra jokių objektyvių ir konkrečių duomenų apie kamerų, kuriose laikytas pareiškėjas, aprūpinimą baldais. Tai, kad Šiaulių TI 2016 m. lapkričio 10 d. pažymoje Nr. 62/08-751 (b. l. 88–90) pateiktas bendras kamerose įrengiamų baldų sąrašas, savaime nereiškia, jog šių baldų buvimas ir pakankamas jų kiekis buvo užtikrintas visose Šiaulių TI kamerose. Pareiškėjas konkrečiai nenurodė, kiek kartų ir kada jam teko miegoti ne lovoje, todėl šie jo teiginiai atmestini kaip abstraktūs ir deklaratyvūs. Tačiau pareiškėjas detaliai nurodė, jog spintelės daiktams susidėti nebuvo kamerose Nr. 106 ir Nr. 92. Atsižvelgiant į aplinkybes, kad minėtos kameros buvo itin perpildytos (kameroje Nr. 106 (plotas: 23,46 kv. m) laikyta iki 8 asmenų, kameroje Nr. 92 (plotas:18,95 kv. m) – iki 9 asmenų) ir kad nagrinėjamoje byloje įrodinėjimo našta tenka būtent atsakovui, konstatuotina, kad spintelės daiktams susidėti kamerose Nr. 106 ir Nr. 92 nebuvo įrengtos. Šios aplinkybės sietinos su nedideliu gyvenamuoju plotu, tekusiu kamerose laikomiems asmenims, kuris, kaip nustatyta, ne visą ginčo laikotarpį atitiko teisės aktų reikalavimus, ir vertintinos kaip šio konstatuoto pažeidimo dalis.

32. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nebuvo jokių objektyvių duomenų apie sąlygų gyvenamosiose kamerose, kuriose ginčo laikotarpiu laikytas pareiškėjas, neatitikimą higienos normos reikalavimams, atmetė jo pretenzijas dėl sąlygų gyvenamosiose kamerose neatitikimo šiems reikalavimams. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Šiaulių TI 2016 m. lapkričio 10 d. pažymoje Nr. 62/08-751 pats nurodė, jog įstaigoje nėra įrengtos ventiliacijos sistemos, todėl patalpose gali būti per mažas oro judėjimo greitis ir / ar santykinės drėgmės lygis; Šiaulių TI pastatų kompleksas yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą, todėl kai kurių nuolat nustatomų trūkumų pašalinti neįmanoma, t. y. neįmanoma padidinti natūralų apšvietimą, įrengti papildomą ventiliacijos sistemą ir padidinti oro judėjimo greitį bei sumažinti santykinę drėgmę, efektyviai sureguliuoti oro temperatūrą. Šiaulių visuomenės sveikatos centras ginčo laikotarpiu atliktų patikrinimų metu (patikrinimo aktai, b. l. 94–118) kamerose, kuriose pareiškėjas nebuvo laikytas, nustatė įvairius Higienos normos HN 76:2010 pažeidimus, pavyzdžiui, kameroje Nr. 97 ant lubų virš sanitarinio mazgo išplitęs pelėsis, dažų danga nuo lubų vietomis luposi, reikalingas remontas; kameroje Nr. 102 buvo per maža dirbtinė apšvieta; kamerose Nr. 14, Nr. 17, Nr. 24 ir Nr. 61 buvo per žema oro temperatūra (patikrinimas vyko 2015 m. balandžio 2 d.), kameroms Nr. 14, Nr. 24, Nr. 61 ir Nr. 86 reikalingas paprastasis remontas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir tai, kad nagrinėjamoje byloje įrodinėjimo našta tenka būtent atsakovui, pripažintina, kad pareiškėjui tam tikrais laikotarpiais gyvenamosiose kamerose, kuriose jis laikytas, nebuvo užtikrintas sąlygų atitikimas higienos normos reikalavimams.

33. Konvencijos 3 straipsnis nustato, jog niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 26 d. sprendimą Kudła prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 30210/96); 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 44558/98)).

34. Jau minėtame 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13) Europos Žmogaus Teisių Teismas pabrėžė, kad bendroje gyvenamojoje erdvėje kaliniui turi būti užtikrintas 3 kv. m plotas (neįskaičiuojant sanitarinio mazgo užimamo ploto) ir tai yra minimalus vienam asmeniui tenkančio ploto bendroje gyvenamojoje erdvėje standartas pagal Konvencijos 3 straipsnį. Tais atvejais, kai vienam kaliniui tenkantis plotas yra mažesnis nei 3 kv. m, vienam asmeniui tenkančio ploto trūkumas laikytinas tokiu dideliu, kad galima preziumuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Tačiau šio pažeidimo prezumpciją galima nuginčyti nurodant veiksnius, atitinkamai galėjusius kompensuoti ploto trūkumą. 3 straipsnio pažeidimo prezumpciją paprastai galima nuginčyti tuo atveju, kai vienu metu egzistavo tokie veiksniai: 1) minimalaus 3 kv. m vienam asmeniui tekusio ploto trūkumas buvo trumpais atsitiktiniais (netęstiniais) laikotarpiais ir nedidelis; 2) vienam asmeniui tekusio ploto trūkumą kompensavo pakankama judėjimo laisvė bei atitinkama veikla už kameros ribų; 3) asmuo buvo kalinamas, apskritai vertinant, tinkamoje laisvės atėmimo vietoje, kur nebuvo jokių kitų jo ar jos kalinimo sąlygas bloginančių aplinkybių.

35. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui laikotarpiais nuo 2014 m. balandžio 2 d. iki 2014 m. spalio 16 d. (periodiškai) ir 2014 m. gruodžio 16–17 d. iš viso 139 dienas teko nuo 2,07 kv. m iki 3,35 kv. m kameros ploto (įskaitant sanitarinio mazgo užimamą plotą), tuo metu jis buvo laikomas kartu su 5–8 asmenimis, ilgiausias nepertraukiamas laikotarpis truko 75 dienas. Byloje nėra duomenų apie sanitarinio mazgo plotą kamerose, kuriose jis laikytas, tačiau nėra pagrindo išvadai, jog, atskaičius sanitarinio mazgo užimamą plotą, kitu metu jam teko mažiau nei 3 kv. m ploto. Laikytina, kad minėtais laikotarpiais pareiškėjo galimybė kameroje laisvai judėti buvo itin suvaržyta. Taip pat nustatyta, kad sąlygos kamerose tam tikrais laikotarpiais neatitiko higienos normų reikalavimų, pareiškėjui neužtikrintas privatumas naudojantis tualetu. Iš byloje esančių duomenų (išrašas iš asmens sveikatos istorijos, b. l. 18–64) nematyti, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų kilusi žala pareiškėjo fizinei ar psichinei sveikatai. Be to, nenustatyta, kad atsakovas sąmoningai būtų siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, išskyręs jį iš kitų subjektų. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šie laikymo sąlygų reikalavimų pažeidimai nuo 2014 m. balandžio 2 d. iki 2014 m. spalio 16 d. (periodiškai) sudarė prielaidas pareiškėjui patirti neigiamus išgyvenimus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir buvo nesuderinamas su Konvencijos 3 straipsniu. Tačiau nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjo laikymo sąlygos nuo 2014 m. spalio 17 d. iki 2015 m. balandžio 14 d. neatitiko Konvencijos 3 straipsnio reikalavimų.

36. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įrodinėjant neturtinę žalą, ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, jog egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio – faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Taigi įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)). Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjui 139 dienas nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas, ginčo laikotarpiu (apie vienus metus) jam neužtikrintas privalumas naudojantis tualetu, sąlygos gyvenamosiose, laikinojo sulaikymo ir karantino kamerose tam tikrais laikotarpiais neatitiko higienos normų reikalavimų.

37. Vertindama pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog pareiškėjas tvirtino, kad dėl tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimo patyręs didžiulį psichologinį sukrėtimą, depresiją, pablogėjo sveikata (daug kartų sirgo plaučių ligomis), sumažėjo pasitikėjimas savimi, jis jautė baimę, negalėjo miegoti, kilo savižudiškos mintys ir kt. Iš įrašų asmens sveikatos istorijoje matyti, kad pareiškėjas nuo pat atvykimo į Šiaulių TI 2014 m. balandžio mėn. ir vėliau skundėsi įvairiais kvėpavimo takų susirgimais, peršalimu, blogu miegu, 2014 m. balandžio 3 d. pirminės gydytojų apžiūros metu nurodė plaučių ligomis sirgęs ir anksčiau. Vilniaus pataisos namų Psichologinės tarnybos 2015 m. balandžio 29 d. pažymoje–rekomendacijoje Nr. 65-150 (b. l. 19), atsižvelgiant į pareiškėjo (duomenys neskelbtini), taip pat į Šiaulių TI Psichologinės tarnybos 2014 m. spalio 1 d. pažymą–rekomendaciją Nr. 66/12-716 apie nuteistojo buvusius grasinimus (duomenys neskelbtini), rekomenduota, be kita ko, pareiškėją įtraukti į (duomenys neskelbtini) sąrašą. Pareiškėjas į galvą lendančiomis „įvairiomis mintimis“ gydytojui skundėsi dar 2014 m. gegužės 16 d., užfiksuotas emocijų pažemėjimas. Tačiau byloje nėra duomenų, kad psichologai, psichiatrai ar kiti sveikatos priežiūros specialistai būtų nustatę pareiškėjo fizinės ar psichinės sveikatos pablogėjimą būtent dėl netinkamų kalinimo sąlygų poveikio. Be to, Šiaulių TI Socialinės reabilitacijos skyriaus 2016 m. spalio 31 d. pažymoje Nr. 61/04-2506 (b. l. 87) nurodyta, kad pareiškėjas į Šiaulių TI direktorių nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. spalio 31 d. su skundais nesikreipė. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimo ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į Šiaulių TI ar kitas kompetentingas įstaigas. Nors pareiškėjas teigia, kad jam buvo grasinama neteikti skundų ar prašymų, jis jokių konkrečių atvejų ar aplinkybių, susijusių su šiais grasinimais, nenurodė, todėl nėra pagrindo išvadai, jog pareiškėjui buvo sudarytos kliūtys reikšti skundus, prašymus dėl tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI nesudarymo. Taigi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog dėl tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimo pareiškėjas patyrė sunkias neigiamas pasekmes.

38. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo patirti nepatogumai nebuvo tokie dideli, kad juos būtų galima įvertinti jo prašoma 28 000 Eur suma. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016).

39. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, įvertinus Šiaulių TI padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę, pareiškėjo patirto diskomforto dydį, ypatingą tinkamų kalinimo sąlygų užtikrinimo svarbą dėl pareiškėjo psichinės būklės ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas pareiškėjui priteisti 1 300 Eur neturtinei žalai atlyginti nelaikytinas adekvačiu atsakovo padarytam teisės pažeidimui.

40. Atsižvelgdama į bendruosius teisės principus bei į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, be kita ko – teisingumo principo, taip pat į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjui iš atsakovo priteistina 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

41. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas iš dalies tenkinti apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, padidinant priteistą pareiškėjui neturtinės žalos dydį iki 2 000 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 27 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjui A. M. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, priteistą 1300 Eur neturtinės žalos atlyginimo sumą padidinti iki 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų).

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė