cfa283a6-6445-4e7f-bdd6-33fa42eedcdd · Panevėžio apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-185-879/2020 Proceso Nr. 1-01-1-08490-2019-6 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.29.1.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.4.1; 2.4.1.1 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 3 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Donato Jatužio, Danutės Švitinienės ir Dainos Vaidachavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Maldeikienei, nukentėjusiosios R.

B., įgaliotam atstovui advokatui V. B., nuteistajam G. K., nuteistojo gynėjui advokatui A. L., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo G. K. (toliau – Apeliantas) apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų 2020 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžio, kuriuo G. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalyje, jam skirta 3 000,00 Eurų bauda, nustatant vienerių metų savanoriÅ¡ko baudos sumokėjimo terminÄ .

IÅ¡ G. K. nukentėjusiajai R. B. 300 Eurų priteista neturtinės žala, o UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) 557,20 Eur turtinės žala ir 5 (penkių) procentų dydžio metinės palÅ«kanos nuo priteistos sumos. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , nustatė: I. Bylos esmė 1. G. K., 2017 m. gruodžio 29 d. bÅ«damas adresu (duomenys neskelbtini), į įmonės (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) blankÄ supildė sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. (duomenys neskelbtini), taip tyčia įraÅ¡ydamas tikrovės neatitinkančius duomenis, kad Å¡i sÄ skaita faktÅ«ra iÅ¡raÅ¡yta R.

B., mokėtinai 49 999,00 Norvegijos kronų sumai už 2017 metais atliktus darbus (duomenys neskelbtini), nurodant pervesti pinigus į banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), taip tikrÄ dokumentÄ suklastojo, ir šį žinomai suklastotÄ dokumentÄ pateikė skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo ir administravimo įmonei UAB (duomenys neskelbtini), su kuria 2018 m. lapkričio 22 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį dėl suklastotame dokumente nurodytos sumos – 49 999,00 Norvegijos kronų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ sugyventinės R.

B.. II. Apeliacinio skundo argumentai 1. Apeliaciniu skundu G. K. praÅ¡o panaikinti Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų 2020 m. rugsėjo 1 d. nuosprendį ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti. Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. Skunde teigiama, kad jo ir R. B. nesiejo Å¡eimos santykiai, jie nevedė bendro gyvenimo, negyveno bendruose namuose, neturėjo bendrų finansų, todėl teismas laikydamas G. K. ir R. B. Å¡eima padarė klaidÄ ir pažeidė Apelianto teises. Skunde cituojami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) straipsniai, kurie reglamentuoja Å¡eimos santykius, teigiant kad apylinkės teismas pripažinęs G.

K. ir R. B. Å¡eimos nariais laikėsi tik galimų prielaidų ir R. B. parodymų, o ne CK normų, kurių pagrindu reglamentuojami Å¡eimos santykiai, todėl Apelianto nuomone grubiai pažeidė jo teises. 1.2. G. K. pripažįsta, kad Norvegijoje turėjo individualiÄ Ä¯monę -(duomenys neskelbtini) tačiau Apeliantas neigia jog įmonė (duomenys neskelbtini) Norvegijoje buvo pripažinta bankrutavusia, teigia, kad pirmos instancijos teismas pripažindamas jo įmonę bankrutavusia rėmėsi tik prielaidomis, be kita ko nurodo, kad dokumentai kuriuose užfiksuoti duomenys, jog įmonė bankrutavo yra suklastoti. 1.3.

Skunde nurodyta, kad G. K. iÅ¡ Norvegijos į LietuvÄ atvyko su tikslu pagal užsakymÄ atlikti remonto darbus R. B., todėl Apeliantas praÅ¡o teismo atsižvelgti į pateiktas nuotraukas prieÅ¡ ir po darbų atlikimo. G. K. teigimu, R. B. piktybiÅ¡kai nenori mokėti už suteiktas remonto paslaugas todėl siekia, kad Apeliantas ir ji bÅ«tų pripažinti Å¡eima. 1.4. Skunde teigiama, kad tai jog apylinkės teismas nepagrįstai atsižvelgė, kad G. K. buvo pripažintas kaltu panaudojęs smurtÄ ir sukėlęs fizinį skausmÄ Å¡eimos nariui G.

B.. Apelianto nuomone toks teismo vertinimas yra perteklinis, kadangi Å¡i veika pasibaigusi ir neturėtų bÅ«ti siejama su remonto darbais ir ginču dėl darbų apmokėjimo. 1.5. Skundu praÅ¡oma teismo įvertinti pridėtus dokumentus (savivaldybės ir seniÅ«nijos pažymos, deklaracijos ir kt.), kurie paneigia, jog G. K. ir R. B. bÅ«tų gyvenę kartu (oficialiai įregistravę gyvenamÄ vietÄ tuo pačiu adresu). 1.6. Skunde nurodoma, kad patalpos kuriuose gyvena R. B. yra jos asmeninė nuosavybė, todėl be jos sutikimo niekas negali atlikti renovacijos darbų.

G. K. teigia, kad turi leidimÄ vykdyti statybų veiklÄ visoje Europoje, todėl jis su R. B. susitarė žodžiu dėl darbų atlikimo, o už atliktus darbus pateikė sÄ skaitÄ . Kilus konfliktui dėl atsisakymo apmokėti sÄ skaitÄ jis ėmė fotografuoti darbų eigÄ , todėl praÅ¡o teismo atsižvelgti į pateiktas nuotraukas, kaip įrodymÄ , kad jis darbus atliko. 1.7. Skunde nurodoma, kad bÅ«tina atsižvelgti į įsiteisėjusį Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ byloje (duomenys neskelbtini).

Å iuo sprendimu G. K. skolos perleidimas įmonei (duomenys neskelbtini) buvo pripažintas teisėtu. Å is faktas, Apelianto teigimu, reiÅ¡kia, kad sÄ skaita pateikta R. B. yra teisėta ir nesuklastota, o apylinkės teismo prielaida, kad R. B. ir G. K. buvo sugyventiniai neturi daryti įtakos R. B. prievolei apmokėti sÄ skaitÄ už Apelianto atliktus remonto darbus. 1.8. Apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas atsižvelgė į aplinkybę, kad R. B. ir G. K. turi bendrų vaikų, tačiau tai apelianto nuomone neturi jokio teisinio pagrindo atleisti R.

B. nuo sÄ skaitos už atliktus darbus apmokėjimo. Pasak Apelianto, jis nesitarė atlikti remonto darbų neatlygintinai, todėl R. B. turi atsiskaityti už atliktus darbus.

2. R. B. atsiliepimu praÅ¡o G. K. skundÄ atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų 2020 m. rugsėjo 1 d nuosprendį.

3. Atsiliepime nurodoma, kad pirmos instancijos teismas, teisingai iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ ir pagrįstai pripažino G. K. kaltu bei skyrė tinkamÄ bausmę. Prokurorė Dovilė Maldeikienė teismo posėdyje prašė apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų 2020 m. rugsėjo 1 d nuosprendį nepakeistÄ . III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 4. Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalis).

6. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog G. K. 2017 m. gruodžio 29 d. bÅ«damas adresu (duomenys neskelbtini), iÅ¡rašė sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ R. B. 49 999,00 Norvegijos kronų sumos apmokėjimui už darbus 2017 metais atliktus adresu (duomenys neskelbtini). Å ias aplinkybes patvirtina surinkta bylos medžiaga, jas pripažįsta ir pats Apeliantas, todėl Å¡ios aplinkybės laikytinos įrodytomis ir neginčijamomis.

7. Nors G. K. savo kaltės nepripažįsta jog sÄ skaitÄ suklastojo ir jÄ pateikė UAB (duomenys neskelbtini), tačiau jo kaltė visiÅ¡kai įrodyta sekančiais įrodymais.

8. Pirmos instancijos teismui nukentėjusioji R. B., nurodė kad nuo 2012 metų kartu su G. K. gyveno Norvegijoje, vedė bendrÄ Å«kį, gimė bendri vaikai, tačiau santuokos sudarę nebuvo, bendros gyvenamosios vietos nedeklaravo, kadangi siekė gauti valstybines iÅ¡mokas, kurios priklauso vieniÅ¡oms mamoms. 2015 metais jie iÅ¡ Norvegijos sugrįžo į LietuvÄ , vėliau nusipirko butÄ (duomenys neskelbtini), kurį registravo R. B. vardu. Å iame bute kartu su G. K. ir bendrais judviejų vaikais gyveno kaip Å¡eima. Bute gyveno kartu, taip pat jį remontavo, o remontÄ atliko iÅ¡ bendrų Å¡eimos pinigų, todėl joks susitarimas dėl apmokėjimo už darbÄ nebuvo įmanomas.

9. Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų 2018 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu G. K. buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, padaryto 2017 m. balandžio 13 d. panaudojant fizinį smurtÄ prieÅ¡ posÅ«nį G. B. ir asmenį, su kuriuo gyvena neįregistravęs santuokos - R. B. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Nuosprendyje nurodyta, kad G. K. neginčijo fakto, kad jam pateiktų kaltinimų laikotarpiu, tai yra nuo 2017 m. balandžio 13 d. iki 2017 m. rugpjūčio 28 d. gyveno adresu (duomenys neskelbtini). kartu su asmeniu, su kuriuo nebuvo įregistravęs santuokos, tai yra R.

B. ir jų mažamečiais vaikais. 10. 2018 m. lapkričio mėnesį kreditorius G. K. užsiregistravo įmonės - UAB (duomenys neskelbtini) administruojamoje internetinėje skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo platformoje ir pateikė praÅ¡ymÄ dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo pagal sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ , kuriÄ iÅ¡rašė R. B. už atliktus remonto darbus. Pagal UAB (duomenys neskelbtini) atstovo V. J. parodymus pirmos instancijos teismo posėdžio metu, iÅ¡siuntus praneÅ¡imÄ skolininkei R. B. ji skolos nepripažino, tuo tarpu G.

K. ragino imtis greitesnių skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmų, tuomet jų įmonė kreipėsi į teismÄ dėl skolos priteisimo. Atsakovei pateikus atsiliepimÄ paaiÅ¡kėjo aplinkybės, kad G. K. ir R. B. siejo asmeniniai santykiai, kad jie gyveno kartu ir vedė bendrÄ Å«kį. Šį faktÄ G. K. buvo nuslėpęs, o tai žinodami jie tikrai nebÅ«tų priėmę sprendimo vykdyti skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . Dėl sugyventinių statuso (ne)pripažinimo 11. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis skundas iÅ¡ esmes yra grindžiamas tuo jog G.

K. nesutinka su pirmos instancijos teismo pripažinta bylos aplinkybe, jog Apeliantas ir R. B. buvo sugyventiniai.

12. Apelianto skunde nurodoma, jog pirmos instancijos teismas prieÅ¡ Apelianto valiÄ grubiai pažeisdamas jo teises nusprendė, jog jis ir R. B. buvo sugyventiniais. Apelianto teigimu jis ir R. B. negali bÅ«ti laikomi sugyventiniais, kadangi niekuomet nebuvo sudarę santuokos, negyveno bendrai registruotu adresu, tai pasak Apelianto patvirtina pateikti teismui dokumentai (registrų centro iÅ¡raÅ¡ai, savivaldybės pažymos ir kiti). Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog sprendžiat klausimÄ dėl G. K. ir R. B. sugyventinių santykių, Å¡ioje byloje yra vertintinos tokios bylos aplinkybes.

IÅ¡ byloje esančių R. B. parodymų matyti, kad G. K. ir R. B. nuo 2012 metų iki 2017 m. rugpjūčio 28 d. gyveno kartu, o nuo 2017 m. balandžio 13 d. iki 2017 m. rugpjūčio 28 d. gyveno viename bÅ«ste, adresu (duomenys neskelbtini), vedė bendrÄ Å«kį. (t. 2, b. l. 130-136) Å ias aplinkybes bei R. B. parodymus patvirtina ir faktas, kad 2012 ir 2014 metais G. K. ir R. B. susilaukė bendrų vaikų. Kita vertus R. B. parodymai tiek iki ikiteisminio tyrimo metu tiek ir bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu apie bendrÄ gyvenimÄ su G.

K. iÅ¡liko nuoseklÅ«s, juos patvirtina ir Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų 2018 m. lapkričio 5 d. nuosprendyje nurodytos aplinkybės apie jų Å¡eimyninius ryÅ¡ius laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 13 d. iki 2017 m. rugpjūčio 28 d. Nustačius aplinkybes apie G. K. ir R. B. gyvenimÄ kartu neįregistravus santuokos darytina iÅ¡vada, kad G. K. pateikti parodymai apie tai, kad jis su R. B. kartu niekuomet negyveno ir jų nesiejo bendri Å¡eimyniniai santykiai yra paneigti, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog byloje surinkti duomenys neginčijamai patvirtina pirmos instancijos teismo iÅ¡vadas, kad G.

K. ir R. B. buvo sugyventiniai.

13. Skunde teigiama, jog R. B. piktybiÅ¡kai vengė mokėti už atliktus remonto darbus dėl to siekia, kad teismas pripažintų, jog G. K. ir ji buvo sugyventiniai. Apeliantas pripažįsta, jog jis ir R. B. susilaukė bendrų vaikų, tačiau mano, kad vien bendrų vaikų faktas negali garantuoti, jog jis ir R. B. buvo sugyventiniai. Pasak G. K. bendri vaikai ne visais atvejais reiÅ¡kia Å¡eimos gyvenimÄ kartu ar sugyventinių statuso faktÄ , todėl Apelianto teigimu tai, kad R. B. ir Apeliantas turi bendrų vaikų nėra teisinis pagrindas kuris atleistų R.

B. nuo prievolės apmokėti sÄ skaitÄ už atliktus darbus. Apeliantas, nurodo, jog jis sutikdamas atlikti remonto darbus, neketino jų atlikti neatlygintinai, todėl G. K. siekia, kad sÄ skaita už atliktus darbus bÅ«tų apmokėta. Teisėjų kolegija atsakydama į šį apeliacinio skundo argumentÄ pažymi, jog iÅ¡ byloje surinktos medžiagos matyti, kad G. K. ir R. B. gyveno kartu nesusituokę, bendrai tvarkė Å¡eimos Å«kį Lietuvoje bei Norvegijoje, bendrai kÅ«rė turtÄ (remontavosi įsigytÄ bÅ«stÄ ), tai darė iÅ¡ bendro Å«kio gautomis ir asmeninėmis lėšomis, planavo ir kÅ«rė Å¡eimÄ , jiems gimė du bendri vaikai, kartu augino ir R.

B. sūnų. Šios išvardintos bylos aplinkybės teismui yra pakankamas pagrindas pripažinti G. K. ir R. B. sugyventiniais. Sutuoktinių, sugyventinių arba partnerių statusas reiškia, kad asmenims gyvenant kartu, namų remonto darbai atliekami iš bendrų šeimos lėšų yra laikomi šeimos būsto gerinimu. Būsto remontas ar kiti būsto renovacijos darbai kurie gerina būsto kokybę yra laikomi ne vieno asmens interesais. Tokie interesai susiję su sutuoktinio, partnerio ar šeimos nario interesais ir yra atliekami šeimos labui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-695/2020), todėl nėra laikomi atskiru darbų atlikimo faktu, dėl kurio vienas iš asmenų galėtų reikalauti atitinkamo atlyginimo iš bendrų šeimos lėšų.

14. Teisėjų kolegija pažymi, jog prieÅ¡ingai nei teigia Apeliantas cituodamas CK normas reglamentuojančias Å¡eimos santykius, baudžiamajame procese tam, kad teismas galėtų pripažintų asmenis sugyventiniais, užtenka nustatyti asmenų gyvenimo kartu faktÄ ir visiÅ¡kai nebÅ«tina, kad Å¡eimos santykiai bÅ«tų įteisinti ar įregistruoti valstybės įstaigose pagal CK normas. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, Apelianto skundo argumentai dėl sugyventinių statuso nebuvimo yra atmetami kaip nepagrįsti, o teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas atliko tinkamÄ aplinkybių vertinimÄ ir teisingai bei pagrįstai pripažino ir laikė G.

K. ir R. B. sugyventiniais. Dėl pateiktos sÄ skaitos teisėtumo 15. G. K. pripažįsta, kad Norvegijoje turėjo individualiÄ veiklÄ - (duomenys neskelbtini) tačiau Apeliantas kategoriÅ¡kai neigia jog įmonė (duomenys neskelbtini) Norvegijoje buvo pripažinta bankrutavusia. Teigia, kad pirmos instancijos teismas pripažindamas jo įmonę bankrutavusia rėmėsi suklastotais dokumentais kuriuose užfiksuoti duomenys, jog įmonė (duomenys neskelbtini) bankrutavo. Skunde aiÅ¡kinama, kad įmonė niekada nebuvo bankrutavusi, todėl iÅ¡raÅ¡yta sÄ skaita yra teisėta ir turi bÅ«ti apmokėta.

Atsakant į šį apeliacinio skundo argumentÄ , Teisėjų kolegija pažymi, kad įmonę (duomenys neskelbtini) pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino bankrutavusia remiantis byloje esančiais dokumentais:

16. Norvegijos bankroto registre nurodyta, jog 2014 m. vasario 18 d. AUST-TELEMARK apygardos teismas paskelbė bankrotÄ G. K., prie asmens bankroto priskiriant įmonę (duomenys neskelbtini); (t. 1, b. l. 93) 17. Lietuvos Kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryÅ¡ių valdybos raÅ¡te Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad iÅ¡ Interpolo Norvegijos nacionalinio biuro buvo gautas praneÅ¡imas, jog kompanija įmonė (duomenys neskelbtini) buvo paskelbta bankrutavusia 2014 metų vasario 18 dienÄ , praneÅ¡ime taip pat nurodoma, kad asmuo gali teikti sÄ skaitas įmonės (duomenys neskelbtini) vardu be Norvegijos valdžios institucijų žinios; (t. 2, b. l. 3) 18.

Lietuvos Kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryÅ¡ių valdybos raÅ¡te Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad Interpolo Norvegijos nacionalinio biuro buvo gautas praneÅ¡imas, jog įmonei (duomenys neskelbtini) nėra legalu iÅ¡raÅ¡yti sÄ skaitas po bankroto paskelbimo. Bankrutavus Norvegijoje, dokumentas neturi teisinės galios. (t. 2, b. l. 6) 19. Teisėjų kolegija, susipažinus su pateiktais Norvegijos ir Lietuvos institucijų dokumentais neturi jokio pagrindo abejoti tarptautinių dokumentų (pažymų, raÅ¡tų, iÅ¡rašų) teisingumu ar autentiÅ¡kumu.

Be kita ko, teismas neturi pagrindo laikyti dokumentus suklastotais, kaip teigia Apeliantas, todėl Apelianto teiginius susijusius su dokumentų klastojimu Teisėjų kolegija vertina, kaip nepagrįstus apeliacinio skundo teiginius.

20. G. K. skundu teigia, kad turi leidimÄ vykdyti statybų veiklÄ visoje Europoje, todėl su R. B. žodžiu susitarė dėl darbų atlikimo, o už atliktus darbus pateikė sÄ skaitÄ . Be kita ko teismo posėdyje bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu, nuteistojo gynėjas advokatas A. L. pažymėjo, jog byloje esmine klaida laikytina tai jog, tarp Å¡alių susiklostę civiliniai teisiniai santykiai pirmos instancijos teismo neteisingai kriminalizuoti taikant baudžiamosios teisės normas. Å iuo klausimu Teisėjų kolegija pažymi, jog vien G. K. teiginio, jog jis su R. B. žodžiu susitarė dėl remonto darbų atlikimo nepakanka, jog teismas turėtų pagrindÄ pripažinti, kad dėl pateiktos G. K. sÄ skaitos už atliktus remonto darbus, kuriÄ R. B. atsisako apmokėti, tarp jo ir R. B. yra atsiradę kreditoriaus ir skolininko teisiniai santykiai, juolab, kai antroji ginčo Å¡alis – R. B., neigia tokio pobÅ«džio santykius ir nesutinka su pačios sÄ skaitos pagrįstumu.

21. Apelianto vertinimu, bÅ«tina atsižvelgti į įsiteisėjusį Vilniaus apylinkės teismo sprendimÄ byloje (duomenys neskelbtini), kuriuo skolos perleidimas įmonei (duomenys neskelbtini) buvo pripažintas teisėtu, o tai Apelianto teigimu reiÅ¡kia, kad R. B. pateikta sÄ skaita yra teisėta ir nesuklastota. Atsakant į šį apeliacinio skundo argumentÄ , teisėjų kolegija pažymi, kad 2020 m. vasario 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, prieÅ¡ingai nei teigia Apeliantas, nesprendė klausimo dėl sÄ skaitos teisėtumo.

Apelianto skunde minimu Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu buvo atmestas įmonės (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kinys dėl žalos priteisimo. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo gauta įrodymų, paneigiančių G. K. posėdžio metu iÅ¡sakytus argumentus, kad jis tinkamai vykdė reikalavimo perleidimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir informavo ieÅ¡kovÄ apie visas jam žinomas su reikalavimu susijusias aplinkybes, skolininkę, ryÅ¡ius su ja bei atliktus remonto darbus, taip byloje neįrodžius G.

K. neteisėtų veiksmų ar neveikimo perleidžiant reikalavimo teisę įmonei UAB (duomenys neskelbtini) įmonės ieÅ¡kinys G. K. atžvilgius buvo atmestas. BylÄ nagrinėjantis teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nesant įrodymų, paneigiančių G. K. nurodytas aplinkybes, nenustačius neteisėtų G. K. veiksmų perleidžiant reikalavimo teisę, nėra pagrindo G. K. sutartinei civilinei atsakomybei kilti.

22. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog vertinant civilinio ieÅ¡kovo – UAB (duomenys neskelbtini) atstovo V. J. parodymus bylos nagrinėjimo metu pirmos instancijos teisme, nustatyta, kad iÅ¡siuntus praneÅ¡imÄ skolininkei R. B. ji skolos nepripažino, o tuo tarpu G. K. ragino imtis greitesnių skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmų ir tik tuomet įmonė UAB (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismÄ dėl skolos priteisimo. Atsakovei pateikus atsiliepimÄ paaiÅ¡kėjo aplinkybės, kad G. K. ir R. B. siejo asmeniniai Å¡eimyniniai santykiai, jie gyveno kartu ir vedė bendrÄ Å«kį. Šį faktÄ G. K. buvo nuslėpęs, o tai žinodama UAB (duomenys neskelbtini) tikrai nebÅ«tų priėmusi sprendimo vykdyti skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ .

23. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas priimtas remiantis vien G. K. parodymais, kurie vėliau buvo paneigti Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų rugsėjo 1 d. nuosprendžiu, kuomet nagrinėjant bylÄ teisme buvo atliktas platesnis įrodymų tyrimas ir nustatyti neteisėti G. K. veiksmai suklastojus įmonės (duomenys neskelbtini) sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. (duomenys neskelbtini) blankÄ . Apeliantui palankus Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, kuriuo buvo įvertinta tik ieÅ¡kovo UAB (duomenys neskelbtini) ir Apelianto ( civilinės bylos atsakovo G. K.) pozicija bei įrodymai pagrindžiantys ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir atsakovo atsikirtimus į ieÅ¡kinį, negali bÅ«ti laikomi įrodymu pagrindžiančiu G. K. iÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitos teisėtumÄ ir nėra pagrindu pripažinti reikalavimo teisės perleidimÄ teisėtu.

24. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas aukščiau nurodytas aplinkybes bei argumnetus, konstatuoja, kad nėra abejonių, jog G. K. iÅ¡rašęs sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. (duomenys neskelbtini) suklastojo tikrÄ dokumentÄ ir šį žinomai suklastotÄ dokumentÄ pateikė skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo ir administravimo įmonei UAB (duomenys neskelbtini) o įvertinus G. K. ir R. B. siejusius Å¡eimos santykius akivaizdu, kad R. B. negali bÅ«ti laikoma Apelianto skolininke.

25. Teisėjų kolegija, susipažinusi baudžiamosios bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė byloje esančius įrodymus, jų visetÄ ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl G. K. kaltės pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : G. K. apeliacinį skundÄ atmesti, Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų 2020 m. rugsėjo 1 d. nuosprendį palikti nepakeistÄ . Teisėjai Donatas Jatužis Danutė Å vitinienė Daina Vaidachavičienė