cfa0b007-e89e-4721-93f8-5ef7a5832516 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. A662-2652/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02906-2010-3                                       Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2 (S) LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. liepos 25 d.Vilnius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Laimės BaltrÅ«naitės ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),sekretoriaujant Gitanai AleliÅ«naitei,              raÅ¡ytinio proceso ir apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.

M. (V. M.) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo V. M. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. PareiÅ¡kėjas V. M. skundu (b. l.

1) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydamas atlyginti 1 000 Lt neturtinę žalÄ .PaaiÅ¡kino, kad jam buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kadangi vairavo automobilį neprisisegęs saugos diržo, ir paskirta 100 Lt bauda. PareiÅ¡kėjo teigimu, pareigÅ«nai jį nubaudė nepagrįstai, neatsižvelgė į jo pateiktus dokumentus, įrodančius, kad jis yra II grupės invalidas, turintis rimtų sveikatos problemų dėl stuburo, todėl negali važinėti prisisegęs saugos diržo.

Pažymėjo, kad patyrė moralinį bei psichologinį pareigÅ«no spaudimÄ , todėl dėl patirto streso jam teko naudoti vaistus.Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija), atsiliepimu į skundÄ (b. l. 33-34) prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad iÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundo neaiÅ¡ku, kokios neigiamos fizinės ar emocinės pasekmės sÄ lygojo jo reikalavimus ir kuo remiantis neturtinė žala įvertinta 1 000 Lt.

Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė raÅ¡ytinių įrodymų apie galimai patirtÄ nurodytÄ moralinę žalÄ , emocinį sukrėtimÄ bei jo padarinius, o visi jo argumentai paremti asmenine nuomone bei subjektyviu aplinkybių vertinimu, todėl praÅ¡ymÄ atlyginti žalÄ laikė nepagrįstu pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) 6.245-6.255, 6.271 straipsnius. Taip pat tokį praÅ¡ymÄ laikė prieÅ¡taraujančiu suformuotai teismų praktikai. Pabrėžė, kad civilinė atsakomybė gali bÅ«ti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas.

Tvirtino, kad turi bÅ«ti įrodyti ne tik neteisėti, t. y. teisės aktų neatitinkantys institucijų ar pareigÅ«nų veiksmai ar neveikimas, bet ir su tuo susijusi asmeniui padaryta neturtinė žala, t. y. asmens dvasiniai iÅ¡gyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, nepatogumai ir kita, jeigu tai gali bÅ«ti teismo įvertinta pinigais. II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimu skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ .Nurodė VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalį, CK 6.271 straipsnio 1, 3, 4 dalis, 6.246, 6.247, 6.249 straipsnius, byloje nenustatė įrodymų, patvirtinančių, kad dėl sveikatos bÅ«klės pareiÅ¡kėjas negali važiuoti automobiliu užsisegęs saugos dirÅ¾Ä , ir darė iÅ¡vadÄ , kad V.

M. kaltė, padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 134 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ pažeidimÄ , įrodyta remiantis administraciniu teisės pažeidimo protokolu, kitais įrodymais, įsiteisėjusia teismo nutartimi.Konstatavo, kad Institucijos pareigÅ«nas pagrįstai ir teisėtai priėmė nutarimÄ skirti pareiÅ¡kėjui nuobaudÄ už vairavimÄ neprisisegus saugos diržo. Atkreipė dėmesį, kad, nors pareiÅ¡kėjas nurodė, jog dėl jo atžvilgiu pareigÅ«no naudojamo psichologinio spaudimo patyrė turimų sveikatos problemų paaÅ¡trėjimÄ , Å¡ių aplinkybių nepatvirtino jokiais objektyviais duomenimis.

Pažymėjo, kad valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygas, t. y. neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ), žalÄ ir priežastinį neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšį, privalo įrodyti pareiÅ¡kėjas, tačiau nagrinėjamu atveju konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas rėmėsi prielaidomis, nenurodydamas kokius konkrečius sveikatos bÅ«klės paaÅ¡trėjimus ir kokį laiko tarpÄ sukėlė pareigÅ«no elgesys, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų.Nenustatęs neteisėtos veikos, teismas konstatavo, kad valstybei nekyla civilinė atsakomybė, todėl nėra teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjui priteisti 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ .

Pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl neturtinės žalos atsiradimo teismas laikė abstrakčiomis, neparemtomis konkrečiais įrodymais. III. Pareiškėjas V. M. apeliaciniu skundu (b. l.

58) praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti. PaaiÅ¡kina, kad daugiau nei du metus kreipėsi į įvairias institucijas (SeimÄ , Å eÅ¡kinės poliklinikÄ ) dėl pažymėjimo, leidžiančio vairuoti automobilį neprisisegus saugos diržu, tačiau jam buvo paaiÅ¡kinta, kad tai ne institucijos, į kuriÄ kreipėsi, kompetencija ar kad pažymėjimų iÅ¡davimo tvarka nėra parengta. Mano, kad jis, bÅ«damas neįgalus dėl stuburo susirgimo, turi teisę vairuoti automobilį neprisisegęs saugos diržu kaip tai numatyta Kelių eismo taisyklėse.

Pabrėžia, kad dėl įvykio patyrė didelį stresÄ , paaÅ¡trėjo jo liga, greitoji pagalba jį iÅ¡vežė į ligoninę. Nurodo, kad vaistai kainavo 500 Lt, procedÅ«ros – 500 Lt. PaaiÅ¡kina, kad Lietuvoje nėra institucijos, kuri iÅ¡duotų pažymėjimus, leidžiančius vairuoti automobilį neprisisegus saugos diržu. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (b. l. 62-63) praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti.

Nurodo, jog pareiÅ¡kėjo atžvilgiu vykusio proceso metu teisingumÄ vykdanti institucija nebuvo konstatavusi, kad Institucijos pareigÅ«nai, rinkdami pirminius įrodymus, iÅ¡keldami ar nagrinėdami administracinio teisės pažeidimo bylÄ , veikė neteisėtai, nepagrįstai, pažeidė įstatymų reikalavimus ar neveikė taip, kaip to reikalauja teisės aktai. Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A4-689/2003. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas netenkintinas.Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad patyrė moralinį bei psichologinį atsakovo pareigÅ«no spaudimÄ , todėl praÅ¡o atlyginti neturtinę žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėtų atsakovo veiksmų. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patirtÄ neturtinę žalÄ V. M. vertina 1 000 Lt suma. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (Lietuvos Respublikos CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (Lietuvos Respublikos CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (Lietuvos Respublikos CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (Lietuvos Respublikos CK 6.249 straipsnis), tačiau Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato) neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei, pagal Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . BylÄ nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ , turi visapusiÅ¡kai iÅ¡tirti ir įvertinti aplinkybes, kurios gali pagrįsti arba paneigti paminėtų sÄ lygų, bÅ«tinų civilinei atsakomybei atsirasti, buvimÄ arba nebuvimÄ , bei nurodyti konkrečius motyvus bei argumentus, kurių pagrindu padaro vienokiÄ ar kitokiÄ iÅ¡vadÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6–1286/2006).

PanaÅ¡iÄ praktikÄ formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, ne kartÄ savo nutartyse įvairių kategorijų bylose akcentuodamas, jog teismo sprendime turi bÅ«ti iÅ¡vardyti ir pasverti argumentai, dėl kurių pasiekiama vienokia ar kitokia kompensacijos suma ir motyvai, dėl kurių žalos dydis gali bÅ«ti nustatomas didesnis ar mažesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K–3–371/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K–3–157/2007;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K–3–393/2008 ir kt.). PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, jog neturtinę žalÄ sukėlė netinkami atsakovo pareigÅ«no veiksmai, t. y. jam 2010 m. rugpjūčio 4 d. suraÅ¡ant administracinio teisės pažeidimo protokolÄ patyrė moralinį bei psichologinį atsakovo pareigÅ«no spaudimÄ , dėl ko buvo priverstas naudoti vaistus. Taigi viena iÅ¡ anksčiau minėtų sÄ lygų civilinei atsakomybei kilti yra neteisėti veiksmai.

Bylos medžiaga rodo (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. II–1555–244/2010), kad V. M. atžvilgiu teisėtai ir pagrįstai buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas bei skirta administracinė nuobauda. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra nustatyta ir pareiÅ¡kėjas neįrodė bÅ«tinos civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygos – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos, o nenustačius neteisėtos veikos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė, todėl nėra teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjui priteisti 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ . Įvertinusi tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, vertino faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .

Apeliacinį skundÄ tenkinti jame iÅ¡dėstytais motyvais nėra jokio juridinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: PareiÅ¡kėjo V. M. (V. M.) apeliacinis skundas netenkinamas.Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 gruodžio 22 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o pareiÅ¡kėjo V.

M. (V. M.) apeliacinį skundÄ atmesti.Nutartis neskundžiama. Teisėjai          Audrius Bakaveckas       Laimė BaltrÅ«naitė Ričardas Piličiauskas