2018-05-29 Nr. AB-10725-3-63-3-01832-2016-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-992-525/2018

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01832-2016-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. S. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, E. S. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja J. S. (toliau – ir pareiškėja) skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2016 m. liepos 8 d. sprendimą Nr. (8.6)-23-3-5181-2128 (toliau – ir ginčijamas sprendimas) ir įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administraciją organizuoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą pagal pareiškėjos J. S. 2016 m. balandžio 5 d. prašymą.

2. Pareiškėja skundu nurodė, jog jai nuosavybės teise priklauso 5 poilsio paskirties pastatai: pastatai – vasarnamiai (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) bei kiti inžineriniai statiniai – lauko tualetas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Statiniai). Pažymėjo, jog žemės sklypas, kuris reikalingas Statiniams eksploatuoti, nebuvo suformuotas, todėl pareiškėja 2014 metais pradėjo žemės sklypo formavimo procedūrą. Paaiškino, jog Statiniai patenka į valstybinių miškų zoną, todėl pareiškėja 2014 m. kovo 26 d. kreipėsi į Valstybinę miškų tarnybą, kuri 2014 m. balandžio 24 d. raštu Nr. R2-1241 atsakė, kad du iš šešių Statinių, t. y. poilsio namelis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir lauko tualetas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), patenka į miškų zoną, bei pabrėžė, kad įstatymais nėra numatytos galimybės miško žemę, kurioje yra poilsio paskirties statiniai, paversti kitomis naudmenomis, todėl valstybinės reikšmės miškų plotai negali būti tikslinami.

Pareiškėja nurodė, jog gavusi minėtą atsakymą, pareiškėja 2015 m. kovo 6 d. kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros skyrių prašydama suformuoti žemės sklypą po jai nuosavybės teise priklausančiais Statiniais bei suderinti tai su Valstybine miškų tarnyba, o 2016 m. sausio 29 d. patikslino prašymą pageidaudama suformuoti apie Statinius 0,1963 ha dydžio žemės sklypą. Pažymėjo, jog atsakovė 2016 m. kovo 4 d. raštu Nr. (8.6)-D3-5-99r-575 pareiškėjai nurodė, kad minėti prašymai organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą prie Statinių negali būti tenkinami, nes du iš šešių Statinių patenka į miškų zoną.

Pareiškėja akcentavo, jog ji 2016 m. balandžio 5 d. pakartotinai kreipėsi į atsakovę su prašymu organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, nebeįtraukiant vieno poilsio namelio ir lauko tualeto, patenkančių į miškų zoną; bei suformuoti 0,2053 ha dydžio, žemės sklypą. Pažymėjo, jog atsakovė 2016 m. gegužės 18 d. raštu Nr.(8.6)-D3-S-518r-1433 kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą su prašymu paaiškinti, kokį teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą reikalinga rengti, norint suformuoti žemės sklypą Statinių eksploatavimui.

Nacionalinė žemės tarnyba 2016 m. birželio 30 d. pateikė rekomendacinio pobūdžio išaiškinimą Nr. 1SD-2413-(8.2.), kuriame nurodė, kad Statinių gyvavimo trukmė yra pasibaigusi, todėl vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu nėra teisinio pagrindo formuoti žemės sklypo jų eksploatavimui.

3. Pareiškėja nurodė, jog atsakovė, gavusi minėtą išaiškinimą, 2016 m. liepos 8 d. priėmė skundžiamą sprendimą, kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjos 2015 m. balandžio 5 d. prašymą suformuoti žemės sklypą bei konstatavo, kad Statinių gyvavimo laikas yra pasibaigęs, nurodė, jog Statiniai patenka į valstybinės reikšmės miškų plotų schemą, o teisės aktai nenumato galimybės miško žemę paversti kitos paskirties žeme, reikalinga poilsio paskirties statiniui ir jo eksploatavimui.

4. Pareiškėja tvirtino, jog atsakovė skundžiamame Sprendime visiškai nemotyvuotai pritaikė LR Miškų įstatymo 11 straipsnio nuostatas, formaliai pacitavo STR 1.12.06:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė” (toliau – ir Reglamentas) nuostatas ir visiškai nemotyvavo, kodėl jis yra taikomas pareiškėjos atžvilgiu bei nenurodė kokiame dokumente yra nustatyta, kad žemės sklypas, kuriame yra pareiškėjai priklausantys Statiniai, privalo būti užstatytas konkrečios gyvavimo trukmės statiniais. Nurodė, jog priėmus skundžiamą sprendimą liko neaišku, kokiu teisiniu arba faktiniu pagrindu atsakovė nusprendė, kad likę keturi Statiniai yra valstybinio miško žemėje. Pareiškėja skundą grindė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniu, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsniu bei Reglamento 3 punktu.

5. Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija (toliau – ir atsakovas) atsiliepimu prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog pareiškėja į atsakovę kreipėsi su prašymu organizuoti žemės sklypo prie pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą. Pažymėjo, jog atsakovas, remdamasi Nacionalinės žemės tarnybos 2016 m. birželio 30 d. išaiškinimu Nr. 1SD-2413-(8.2.), pareiškėjos prašymo netenkino. Paaiškino, jog Nacionalinė žemės tarnyba pateiktame išaiškinime nurodė, jog vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu ir įvertinus tai, jog pareiškėjos Statinių gyvavimo trukmė yra pasibaigusi 2013 metais, nėra teisinio pagrindo formuoti žemės sklypą minėtiems Statiniams. Akcentavo, jog Nacionalinė žemės tarnyba 2016 m. liepos 27 d. pateikė raštą Nr. 16SD-1115-(14.16.7) „Dėl tarnybinės pagalbos”, kuriame nurodė pradėtas žemės sklypų formavimo procedūras Šventosios gyvenvietėje poilsio pastatams, kurių ekonomiškai pagrįstas naudojimo terminas yra pasibaigęs, nutraukti ir ateityje tokių žemės sklypų formavimo procedūrų nepradėti.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Paaiškino, jog žemės sklypai po statiniais yra formuojami tam, kad statinių savininkams būtų sudarytos galimybės naudotis turimais statiniais. Darė išvadą, jog valstybinės žemės, esančios po privatiems asmenims priklausančiais statiniais, formavimo tikslas yra žemės sklypo pardavimas arba nuoma statinių savininkams. Nurodė, jog valstybinės žemės sklypų pardavimo ar nuomos tvarką reglamentuoja Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių patvirtinimo” (toliau – ir Taisyklės), kurių 28 punkte nustatyta, kad išnuomojami Taisyklių 2.1, 2.2 ir 2.4 punktuose nurodyti naudojami žemės sklypai, užstatyti šiuose punktuose nurodytais asmenims nuosavybės teise priklausančiais arba jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui; o 30.5 papunktyje nustatyta, kad kitais atvejais žemės nuomos terminas nustatomas atsižvelgiant į valstybės interesus pagal žemės sklype esančio statinio ar įrenginio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, kuri nustatoma pagal patvirtintus statinio ar įrenginio statybos projekto dokumentus, vadovaujantis statybos techniniais reglamentais, pagal kuriuos nustatoma statinių gyvavimo trukmė, o statinių ar įrenginių, pastatytų iki 1996 m. sausio 1 d., pagal nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nurodytus statinio ar įrenginio nusidėvėjimo duomenis, vadovaujantis aplinkos ministro patvirtinta pastatų, statinių ir įrenginių, pastatytų iki 1996 m. sausio 1 d., saugaus naudojimo termino nustatymo tvarka.

7. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos vadovavosi Statybos techninio reglamento STR 1.12.06:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė”, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 565 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.12.06:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė” patvirtinimo” 5.1 papunkčiu, kuriame nustatyta, jog statinio gyvavimo trukmė – teorinis laikotarpis, per kurį statinys, normaliai jį naudojant (nuo statinio naudojimo pradžios iki jo nugriovimo) ir atsižvelgiant į statybos produktus, iš kurių jis pastatytas, bei vietines klimatines sąlygas, atitinka esminius statinio reikalavimus. Nurodė, jog Reglamento priedo 4.4 papunktyje nustatyta, kad medinių su karkasu poilsio pastatų gyvavimo trukmė yra 40 metų, todėl remiantis Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašu, kuriame nurodyta kad pareiškėjai priklausantys pastatai – vasarnamiai, esantys (duomenys neskelbtini), pastatyti 1973 metais, Statinių gyvavimo laikas baigėsi 2013 metais. Darė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo formuoti žemės sklypą Statinių eksploatavimui. Teigė, jog ginčijamu sprendimu pagrįstai atsisakyta organizuoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą pagal pareiškėjos 2016 m. balandžio 5 d. prašymą.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo E. S. atsiliepimu į pareiškėjos skundą sutiko su skunde išdėstytais reikalavimais ir visiškai palaikė pareiškėjos poziciją. Tvirtino, jog atsakovės sprendimas nėra pagrįstas įstatymų ir kitų galiojančių teisės aktų nuostatomis, jis pažeidė jo bei pareiškėjos teises ir teisėtus interesus.

II. 9. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

10. Teismas nustatė, jog byloje ginčas kilo dėl 2016 m. liepos 8 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos sprendimo Nr. (8.6.)-D3-3-5181-2128 teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Teismas iš bylos medžiagos nustatė, jog žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nėra suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėja bei trečiasis suinteresuotas asmuo E. S. jungtine nuosavybės teise valdo nurodytame žemės sklype esančius 5 poilsio paskirties pastatus: pastatus – vasarnamius (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), statybos metai 1973, baigtumas – 100 proc., fizinis nusidėvėjimas – 27 proc.) bei kitus inžinerinius statinius – lauko tualetą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos metai 1973, baigtumas – 100 proc., fizinis nusidėvėjimas – 67 proc.). Pareiškėja 2016 m. balandžio 5 d. raštu kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių, prašydama organizuoti žemės sklypo formavimo pertvarkymo projekto rengimą (duomenys neskelbtini) (formuojamo valstybinės žemės ploto (teritorijos) plotas 0,2053 ha). Palangos miesto savivaldybės administracija skundžiamu 2016 m. liepos 8 d. sprendimu Nr. (8.6.)-D3-3-5181-2128 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto” atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą. Atsisakymo organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą prie pastatų, adresu (duomenys neskelbtini), kurio tikslas suformuoti žemės sklypą, esantiems pastatams eksploatuoti pagal nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę paskirtį, pagrindu buvo nurodyta tai, kad yra pasibaigusi statinių gyvavimo trukmė bei keli statiniai patenka į valstybinės reikšmės miškų plotus.

12. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad žemės sklypas, kuriame norima rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, atsižvelgiant į jo buvimo vietą, turi dvejopo pobūdžio teisinį statusą. Dalis šio sklypo – teritorija, kurioje stovi pastatas – vasarnamis unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) (pažymėjimas plane (duomenys neskelbtini)) ir lauko tualetas unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) (pažymėjimas plane (duomenys neskelbtini))) – priskirtina miško ūkio paskirties žemei. Teismas atkreipė dėmesį, jog LR Aplinkos ministerijos Valstybinė miškų tarnyba 2014 m. balandžio 24 d. raštu Nr. R2-1241 „Dėl miškų kadastro duomenų tikslinimo” pareiškėjai nurodė, jog pastatas Vasarnamis (duomenys neskelbtini) yra Kretingos miškų valstybės kadastre ir LR Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo” pakeitimo” priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams. Analogiškai Palangos miesto savivaldybės administracija 2015 m. gegužės 21 d. raštu Nr. (4.17)-23-1648 „Dėl miškų schemos” informavo pareiškėją, jog statiniai unikaliais Nr. (duomenys neskelbtini) (pažymėjimas plane (duomenys neskelbtini)) bei (duomenys neskelbtini) (pažymėjimas plane (duomenys neskelbtini)), esantys adresu (duomenys neskelbtini), patenka į preliminariai suformuoto miškų plotų sklypą. Tas pats faktas buvo pažymėtas ir kituose Palangos miesto savivaldybės administracijos bei LR Aplinkos ministerijos raštuose atsakovei.

13. Teismas pažymėjo, jog išimtinei valstybės nuosavybei priskiriama žemė, kuri Vyriausybės sprendimu priskirta valstybinės reikšmės miškams. Šių miškų (ir, atitinkamai, žemės) plotai yra nustatyti (patvirtinti) Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo”. Nurodė, jog kai Vyriausybės nutarimu atitinkamai teritorijai nustatyta tvarka yra suteiktas valstybinės reikšmės miško statusas, šį statusą pakeisti galima tik Vyriausybei tuo klausimu priėmus atitinkamą sprendimą. Todėl sprendė, jog kol šiai teritorijai nėra pakeistas šis jos statusas, žemės plotai, kuriuose yra valstybinės reikšmės miškas, priklauso Lietuvos valstybei išimtinės nuosavybės teise, kurią (nuosavybės teisę) yra draudžiama perleisti savivaldybių ar privačion nuosavybėn.

14. Teismas nustatė, jog pastatas – vasarnamis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane (duomenys neskelbtini)) bei kitas inžinerinis statinys – lauko tualetas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane (duomenys neskelbtini)) yra Kretingos miškų valstybės kadastre, t. y. LR Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo” pakeitimo” priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams. Kadangi Miškų įstatymo 11 straipsnyje nustatyta, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik šiame įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais, o dokumentų, patvirtinančių pagrindą, kuriuo pareiškėja ketina keisti miško žemę kitomis naudmenomis, pateikta nebuvo, teismas sprendė, kad atsakovė padarė teisingą išvadą, atsisakydama organizuoti žemės sklypo formavimo pertvarkymo projekto rengimą žemės sklypuose po minėtais statiniais (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini)). Atitinkamai teismas konstatavo, kad skundžiamas sprendimas dalyje dėl pastatų, patenkančių į valstybinės reikšmės miškų plotų schemą, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti, vadovaujantis pareiškėjos nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo.

15. Teismas nustatė, kad valstybinis žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), be aukščiau minėtų dviejų statinių, yra apstatytas ir kitais poilsio paskirties pastatais – vasarnamiais, kurie nepatenka į valstybinę miškų žemę. Atsakovas ginčijamame sprendime paskaičiavo, jog likutinė minėtų pastatų naudojimo trukmė yra pasibaigusi, todėl nusprendė, kad nėra teisinio pagrindo organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto. Atsakovas, skaičiuodamas pareiškėjos pastato naudojimo trukmę, vadovavosi STR 1.12.06:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė” priede nurodyta nuostata, jog mediniams su karkasu poilsio paskirties pastatams taikomas 40 metų gyvavimo terminas.

16. Teismas vadovaudamasis Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 2.4. punktu, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu ir 10 straipsnio 5 dalies 1 punktu, darė išvadą, jog asmeniui priklausančių statinių konkrečiame žemės sklype buvimas yra ta juridinę reikšmę turinti aplinkybė, kurios pagrindu šio teisinio santykio subjektams gali būti sukurtos teisės bei pareigos valstybinių žemės sklypų naudojimo srityje, o būtent – teisė išsinuomoti arba įsigyti nuosavybėn konkretų valstybinės žemės sklypą ir valstybės pareiga šį žemės sklypą šiam asmeniui išnuomoti arba parduoti. Ir priešingai, kai tokių statinių konkrečiame valstybinės žemės sklype nėra, tai negali atsirasti ir minėtos teisės bei pareigos šio teisinio santykio subjektams, o tai lemia, kad tokiais atvejais nėra ir teisinio pagrindo pradėti bei vykdyti atitinkamas viešojo administravimo procedūras bei atlikti kitus parengiamuosius techninio pobūdžio darbus (žemės sklypo plano parengimą ir pan.), reikalingus minėtam teisiniam santykiui realizuoti.

17. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, jog pareiškėjai nuosavybės teise priklausantys pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) buvo pastatyti 1973 metais. Teismas remdamasis LR Aplinkos ministro 2002 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 565 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.12.06:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė” priedo Statinio gyvavimo trukmė priklausomai nuo statinio naudojimo paskirties ir statybos produktų, iš kurių jis pastatytas II dalies Negyvenamosios paskirties a punkto Poilsio paskirties 3.3 papunkčiu, nustatė, jog medinių su karkasu statinio gyvavimo trukmė yra 40 metų. Atitinkamai teismas konstatavo, kad atsakovas tinkamai nusprendė, jog žemės sklypas tokių statinių eksploatavimui pagal galiojantį teisinį reguliavimą negali būti formuojamas.

18. Teismas įvertinęs ginčijamo akto turinį, konstatavo, jog šis sprendimas yra pakankamai motyvuotas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies prasme. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjai skirtame individualiame administraciniame akte išvardintos aplinkybės, kurioms esant toks sprendimas buvo priimtas, nurodyta apskundimo tvarka, yra pateiktas teisinis jo priėmimo pagrindas, aiškūs jo priėmimo motyvai. Teismas konstatavo, kad skundžiamas sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, todėl pareiškėjos reikalavimas panaikinti atsakovės raštą atmestinas kaip nepagrįstas.

19. Teismas atmetęs pareiškėjos reikalavimą pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu skundžiamą aktą, atmetė ir reikalavimą įpareigoti atsakovą organizuoti žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą.

III. 20. Pareiškėja nesutikdama su Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimą panaikinti ir pareiškėjos skundą tenkinti.

21. Pareiškėja nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, nepaisant to, kad nustatė, jog pareiškėjai nuosavybės teise priklauso pastatai, esantys konkrečiame valstybinės žemės sklype, priėjo nepagrįstos išvados, kad nėra pareiškėjai priklausančių statinių, kuriems eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį reikalingas žemės sklypas ir todėl nėra pagrindo rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.

22. Pareiškėjos nuomone Teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ nuostatas ir šiuo nutarimu (LRV 2011 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 494 redakcija) patvirtintas „Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles“. Taisyklių 28 punkte yra numatyta, kad „<...> taip pat poilsiaviečių pastatų ir kitų statinių užimti žemės sklypai <...> išnuomojami pagal Taisykles“. Pareiškėja atkreipia dėmesį į Taisyklių 30.5 punktą, kuriame yra numatyta, kad „kitais atvejais žemės nuomos terminas nustatomas atsižvelgiant į valstybės interesus pagal žemės sklype esančio statinio ar įrenginio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, kuri nustatoma pagal patvirtintus statinio ar įrenginio statybos projekto dokumentus, vadovaujantis statybos techniniais reglamentais, pagal kuriuos nustatoma statinių gyvavimo trukmė, o statinių ar įrenginių, pastatytų iki 1996 m. sausio 1 d., – pagal nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nurodytus statinio ar įrenginio nusidėvėjimo duomenis, vadovaujantis aplinkos ministro patvirtinta pastatų, statinių ir įrenginių, pastatytų iki 1996 m. sausio 1 d., saugaus naudojimo termino nustatymo tvarka. Jeigu valstybinės žemės sklype esančio statinio ar įrenginio nustatytas ekonomiškai pagristo naudojimo trukmės terminas suėjęs, tačiau statinys neišregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro arba nėra kitų duomenų apie statinio žuvimą (nugriovimą, sugriovimą, sunykimą, sudegimą ir panašiai), valstybinės žemės nuomos sutartis gali būti sudaroma terminui, ne ilgesniam nei viena dešimtoji dalis nustatytos statinio ar įrenginio ekonomiškai pagrįstos naudojimo trukmės“. Pareiškėjos įsitikinimu toks reguliavimas reiškia, kad pastato ar statinio gyvavimo trukmės pabaiga, savaime nereiškia pagrindo konstatuoti, jog valstybiniame žemės sklype nebeliko nekilnojamojo turo objekto ir tai eliminuoja pareigą valstybei suformuoti žemės sklypą jo nuomai ar pardavimui. Be to, statinio gyvavimo trukmės nustatymas yra rekomendacinio pobūdžio kriterijus, išskyrus atvejus, kai tai yra nustatyta planavimo dokumentuose.

23. Pareiškėja atkreipia dėmesį, jog Statybos techninio reglamento STR 1.12.06:2002 Dėl statinio naudojimo paskirties ir gyvavimo trukmės 3 punkte yra nustatyta, jog gyvavimo trukme privaloma vadovautis, jei teritorijų planavimo sąlygose ar teritorijų planavimo dokumentuose, savivaldybės mero (jo įgalioto savivaldybės administratoriaus ar kito savivaldybės valstybės tarnautojo) išduotame projektavimo sąlygų sąvade nurodyta, kad konkreti teritorija (ar žemės sklypas) turi būti užstatyta minėtuose dokumentuose nurodytos gyvavimo trukmės statiniais. Visais kitais atvejais statinio gyvavimo trukmė nustatoma kaip ekonomiškai pagrista statinio naudojimo trukmė. Ja statytojas gali keisti, atsižvelgdamas į savo interesus

24. Pareiškėja akcentuoja, kad byloje nėra duomenų, kad pagal teritorijų planavimo dokumentus minima teritorija privalo būti užstatyta nurodytos gyvavimo trukmės (40 metų) pastatais. Priešingai, byloje yra nustatyta, jog minimo žemės sklypo teritorijos sprendinių galiojimas yra sustabdytas. Tai reiškia, kad gyvavimo trukmės nustatymas yra savininko prerogatyva ir trukmės pasibaigimas nesudaro pagrindo konstatuoti pastato (statinio) žuvimą ar kitokį išnykimą.

25. Priešingas situacijos vertinimas, pareiškėjos įsitikinimu pažeistų Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintą nuosavybės neliečiamumo principą. Pareiškėja tvirtina, kad jai, kaip pastato savininkei, yra būtina teisė naudotis žemės sklypu prie statinių. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.551 straipsnio 2 dalies nuostatas, valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais.

26. Pareiškėja atsižvelgusi į tai, kad statinių juridinis statusas yra įregistruotas nekilnojamojo turto registre, kad nėra jokių duomenų apie statinių žuvimą, taip pat, jog atsakovė nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl kokių priežasčių sklypo formavimas pažeistų valstybės interesus, daro išvadą, kad egzistuoja visos teisinės ir faktinės prielaidos, pareiškėjos skundą tenkinti ir pradėti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto procedūrą. Priešingu atveju, pareiškėja tvirtina, bus formuojama situacija, kai ji neturi galimybės teisėtai naudotis ir disponuoti jai priklausančiais statiniais ir pilnaverčiai įgyvendinti savo, kaip savininkės teisių, nors savo pareigą valstybei mokėti žemės nuomos mokestį visą laiką vykdė. Tai pareiškėja vertintu neproporcingu ir neteisėtu pareiškėjos teisių ir teisėtų lūkesčių pažeidimu.

27. Pareiškėja konstatuoja, jog skundžiamas atsakovės sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnyje nustatytus objektyvumo, proporcionalumo principų. Taip pat neatitinka įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatos, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

28. Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir mano, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamu 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimu tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo visas reikšmingas bylai aplinkybes, rašytinius įrodymus, teisingai taikė ir aiškino teisės aktus, teismų praktiką, visiškai atskleidė bylos esmę ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai neturėtų sudaryti pagrindo panaikinti ginčijamą teismo sprendimą. Teismo prašo atmesti J. S. apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir palikti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-3104-342/2016 nepakeistą.

29. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą nurodė, jog su pirmosios instancijos teismo sprendimu sutinka, prašo jį palikti nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 30. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 2016 m. liepos 8 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos sprendimo Nr. (8.6.)-D3-3-5181-2128, kuriuo atsisakyta organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą prie pastatų, adresu (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo.

31. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

32. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja siekia valstybinėje žemėje suformuoti žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdomų statinių eksploatavimui, t.y. rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Pareiškėja bei trečiasis suinteresuotas asmuo E. S. jungtine nuosavybės teise valdo nurodytoje teritorijoje esančius 5 poilsio paskirties pastatus: pastatus – vasarnamius (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), statybos metai 1973, baigtumas – 100 proc., fizinis nusidėvėjimas – 27 proc.) bei kitus inžinerinius statinius - lauko tualetą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos metai 1973, baigtumas – 100 proc., fizinis nusidėvėjimas – 67 proc.).

33. Byloje taip pat nustatyta, kad du iš aptariamų pastatų, t.y. pastatas - vasarnamis unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) ir lauko tualetas unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), yra pastatyti žemėje, kuri priskirta miško ūkio paskirties žemei.

34. Pirmosios instancijos teismas sprendimu šią pareiškėjos skundo reikalavimo dalį atmetė pasiremdamas Miškų įstatymo (redakcija nuo 2015-10-01 iki 2016-08-01) 4 straipsnio 4 dalies 6 punkto, 11 straipsnio 1, 5, 6 dalių nuostatomis, apribojančiomis galimybes miško žemę paversti kitomis naudmenomis.

35. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

36. Nagrinėjamoje byloje pateiktame apeliaciniame skunde jokių argumentų, kuriais butų vienaip ar kitaip kritikuojama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, susijusi su pastatu - vasarnamiu unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) ir lauko tualetu unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), nėra pateikta.

37. Apeliacinės instancijos teismo kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo sprendimo daliai, kuri liečia statinius pastatą - vasarnamį unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) ir lauko tualetą unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), plačiau šiuo klausimu nepasisako.

38. Likusioje dalyje, t.y. dėl pastatų – vasarnamių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurie pastatyti ne miško žemėje, pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė pasirėmęs LR Aplinkos ministro 2002-10-30 įsakymu Nr. 565 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.12.06:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė” nuostatomis. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal minimo STR priedo Statinio gyvavimo trukmė priklausomai nuo statinio naudojimo paskirties ir statybos produktų, iš kurių jis pastatytas II dalies Negyvenamosios paskirties a punkto Poilsio paskirties 3.3 papunkčio seka, kad medinių pastatų su karkasu statinio gyvavimo trukmė yra 40 metų, todėl padarė išvadą, jog atsakovė teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), gyvavimo trukmė yra pasibaigusi, todėl nėra teisinio pagrindo organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto.

39. Su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais apeliacinės instancijos teismo kolegija nesutinka.

40. Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 40 straipsnio 3 dalis nustato, kad teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą turi statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai. Taigi pareiškėja, kaip statinių pastatų – vasarnamių (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) savininkė, turi teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą. To paties įstatymo 40 straipsnio 2 dalis nustato, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuoja savivaldybių administracijos arba Nacionalinė žemės tarnyba. Pareiškėja su atitinkamu prašymu kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją, todėl konstatuotina, jog ji kreipėsi į kompetentingą instituciją.

41. Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Iš esmės tokia pati nuostata įtvirtinta ir Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų LR Žemės ūkio ministro ir LR Aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, 2.4. punkte, numatančiame, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

42. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja siekia suformuoti žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, todėl konstatuotina, kad pareiškėjos siekiamas tikslas atitinka LR Žemės įstatymo bei Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių nuostatas.

43. Pagal LR Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą ir 10 straipsnio 5 dalies 1 punktą, valstybinės žemės sklypai išnuomojami ar parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Iš esmės analogiškos nuostatos, apibūdinančios kokių statinių eksploatavimui gali būti parduodami ar nuomojami žemės sklypai, įtvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 1999m. kovo 9d. nutarimu Nr. 260, 2.4 ir 28 punktuose.

44. Apibendrinus aukščiau išdėstytą teisinį reguliavimą konstatuotina, kad asmeniui priklausančių statinių konkrečiame žemės sklype buvimas yra ta juridinę reikšmę turinti aplinkybė, kurios pagrindu šio teisinio santykio subjektams gali būti sukurtos teisės bei pareigos valstybinių žemės sklypų naudojimo srityje, - teisė išsinuomoti arba įsigyti nuosavybėn konkretų valstybinės žemės sklypą ir valstybės pareiga šį žemės sklypą šiam asmeniui išnuomoti arba parduoti.

45. Kaip minėta anksčiau, pareiškėjai nuosavybės teise priklausantys pastatai-vasarnamiai, esantys (duomenys neskelbtini), yra registruoti Nekilnojamojo turto registre, kur jų paskirtis nurodyta – poilsio. Visi pastatai pastatyti 1973 metais, baigtumo procentas – 100 proc., fizinio nusidėvėjimo procentas – 27 ir 24 proc., stogo danga – asbestcementis, sienos – medinės su karkasu, statinio kategorija – I grupės nesudėtingas, šildymo, vandentiekio, nuotekų šalinimo, dujų – nėra. Nagrinėjamoje byloje nei atsakovas, nei pirmosios instancijos teismas netyrė ir nepasisakė ar šie statiniai patenka į sąrašą statinių, numatytų LR Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte ir 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte bei Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.4 ir 28 punktuose, kurių eksploatavimui žemės sklypai negali būti parduodami ar nuomojami. Neištyrus šio klausimo iš esmės nėra įmanomas objektyvus ir pagrįstas sprendimas dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto organizavimo ar atsisakymo tai atlikti.

46. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas negalimumą formuotuoti žemės sklypų ar sklypo ginčo statinių eksploatacijai, susiejo su ginčo statinių gyvavimo trukme, bei rėmėsi Statybos techninio reglamento STR 1.12.06:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė” nuostatomis.

47. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad statinių gyvavimo trukmė, kaip pagrindas atsisakyti nuomoti ar parduoti žemės sklypą, nėra nurodoma LR Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte ir 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte bei Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.4 ir 28 punktuose, kuriuose įvardijami statiniai, kurių eksploatavimui žemės sklypai negali būti parduodami ar nuomojami.

48. Terminas „statinių gyvavimo trukmė“ yra numatytas Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 30 punkte, kuriame aptariami reikalavimai, pagal kuriuos nustatomas žemės sklypo nuomos terminas. Minėtų taisyklių 30.5 punktas reglamentuoja, kad žemės nuomos terminas nustatomas atsižvelgiant į valstybės interesus pagal žemės sklype esančio statinio ar įrenginio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, kuri nustatoma pagal patvirtintus statinio ar įrenginio statybos projekto dokumentus, vadovaujantis statybos techniniais reglamentais, pagal kuriuos nustatoma statinių gyvavimo trukmė, o statinių ar įrenginių, pastatytų iki 1996 m. sausio 1 d., – pagal nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nurodytus statinio ar įrenginio nusidėvėjimo duomenis, vadovaujantis aplinkos ministro patvirtinta pastatų, statinių ir įrenginių, pastatytų iki 1996 m. sausio 1 d., saugaus naudojimo termino nustatymo tvarka.

49. Kadangi šioje byloje ginčas vyksta dėl statinių, pastatytų iki 1996 m. sausio 1 d., bylai aktuali yra LR Aplinkos ministro 2003m. gegužės 19d. įsakymu Nr. 237 patvirtinta Pastatų, statinių, įrenginių, pastatytų iki 1996m. sausio 1d., saugaus naudojimo termino nustatymo tvarka. Pagal šios tvarkos 1.4 punktą pastato, statinio, įrenginio gyvavimo trukmė – teorinis laikotarpis, nustatomas aplinkos ministro 2002 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 565 patvirtintu statybos techniniu reglamentu STR 1.12.06:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“, per kurį pastatas, statinys ar įrenginys, normaliai jį naudojant (nuo naudojimo pradžios iki nugriovimo) ir atsižvelgiant į statybos produktus, iš kurių jis pastatytas, bei vietines klimatines sąlygas, atitinka esminius statinio reikalavimus.

50. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pagal 2002 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 565 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.12.06:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“ nuostatas, ginčo statinių (vasarnamių, medinių su karkasu) gyvavimo trukmė yra 40 metų. Tačiau būtina pastebėti, kad pagal Pastatų, statinių, įrenginių, pastatytų iki 1996m. sausio 1d., saugaus naudojimo termino nustatymo tvarkos 1.4 punkto nuostatas, statinio gyvavimo trukmė yra tik teorinis laikotarpis, kuris gali kisti priklausomai nuo jo naudojimo sąlygų, o pagal Statybos techninio reglamento STR 1.12.06:2002 3 punkto nuostatas, šio reglamento nustatyta statinio gyvavimo trukme privaloma vadovautis, jei teritorijų planavimo sąlygose ar teritorijų planavimo dokumentuose, savivaldybės mero (jo įgalioto savivaldybės administratoriaus ar kito savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo) išduotame projektavimo sąlygų sąvade nurodyta, kad konkreti teritorija (ar žemės sklypas) turi būti užstatyta minėtuose dokumentuose nurodytos gyvavimo trukmės statiniais.

51. Nagrinėjamoje byloje nėra pateikta duomenų, kad ginčo teritorijos teritorijų planavimo sąlygose ar teritorijų planavimo dokumentuose, savivaldybės mero (jo įgalioto savivaldybės administratoriaus ar kito savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo) išduotame projektavimo sąlygų sąvade buvo nurodyta, jog ginčo teritorija (ar žemės sklypas) turi būti užstatyta minėtuose dokumentuose nurodytos gyvavimo trukmės statiniais. Todėl nagrinėjamam ginčui taikytinas Statybos techninio reglamento STR 1.12.06:2002 3 punkto paskutiniai du sakiniai, t.y. kad visais kitais atvejais statinio gyvavimo trukmė nustatoma kaip ekonomiškai pagrįsta statinio naudojimo trukmė. Ją statytojas (užsakovas) gali keisti, atsižvelgdamas į savo interesus.

52. Su tokiu statinio gyvavimo trukmės aiškinimu koreliuoja ir Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 30.5 punkto antrasis sakinys, numatantis, kad jeigu valstybinės žemės sklype esančio statinio ar įrenginio nustatytas ekonomiškai pagrįsto naudojimo trukmės terminas suėjęs, tačiau statinys neišregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro arba nėra kitų duomenų apie statinio žuvimą (nugriovimą, sugriovimą, sunykimą, sudegimą ir panašiai), valstybinės žemės nuomos sutartis gali būti sudaroma terminui, ne ilgesniam nei viena dešimtoji dalis nustatytos statinio ar įrenginio ekonomiškai pagrįstos naudojimo trukmės.

53. Pagal nagrinėjamoje byloje pateiktus Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenis, ginčo statiniai nėra išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro, byloje nėra duomenų apie ginčo statinių žuvimą (fizinis statinių nusidėvėjimas 27 proc.), byloje nėra duomenų, kad statiniai būtų pripažinti nebetinkamais naudoti, todėl konstatuotina, kad šiuo atveju nėra paneigta galimybė taikyti Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 30.5 punkto nuostatas bei nuomoti žemę pastatams eksploatuoti ilgesniam terminui nei statybos techninio reglamento STR 1.12.06:2002 nustatyta 40 metų statinio gyvavimo trukmė. Šios galimybės nei atsakovas, nei pirmosios instancijos teismas taip pat nenagrinėjo ir dėl jos nepasisakė.

54. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą pareiškėjos skundą atmesti visa apimtimi. Toks pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas.

55. Atsižvelgiant į tai, kad priimdamas šioje byloje ginčijamą sprendimą atsakovas neįvertino ir nepasisakė ar pareiškėjos nuosavybės teise turimi statiniai patenka tarp statinių, numatytų LR Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte ir 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte bei Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.4 ir 28 punktuose, kurių eksploatavimui žemės sklypai negali būti parduodami ar nuomojami, taip pat, kad atsakovas neįvertino ir nepasisakė dėl galimybės ginčo santykiams taikyti Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 30.5 punkto antrojo sakinio nuostatas, apeliacinės instancijos teismo kolegija sprendžia, jog yra pagrindas tenkinant pareiškėjos skundą iš dalies panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2016 m. liepos 8 d. sprendimą Nr. (8.6)-23-3-5181-2128 bei įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos J. S. 2016 m. balandžio 5 d. prašymą.

56. Pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą pilna apimtimi ir įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administraciją organizuoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą pagal pareiškėjos J. S. 2016 m. balandžio 5 d. prašymą, nėra, nes, kaip jau pasisakyta anksčiau, atsakovas nėra išnagrinėjęs visų būtinų šiam klausimui objektyviai ir visapusiškai išspręsti aplinkybių.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 147 straipsniu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos J. S. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2016 m. liepos 8 d. sprendimą Nr. (8.6)-23-3-5181-2128 bei įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos J. S. 2016 m. balandžio 5 d. prašymą.

Likusioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė