Legislator Case Law & Legislation
cf9cb2f4-445b-4e96-a8b5-3b8f4d168848 AI generated

cf9cb2f4-445b-4e96-a8b5-3b8f4d168848 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number cf9cb2f4-445b-4e96-a8b5-3b8f4d168848
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

individualiai įmonei „Mažasis atriumas“ dėl avanso grÄ Å¾inimo ir nuostolių atlyginimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas UAB ,,AslÅ«nė“ 2010 m. gruodžio 7 d. pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo R. M. IÄ® „Mažasis atriumas“ 4 655 Lt avansÄ , 117 500 Lt nuostolių atlyginimÄ , 6 proc. metinių palÅ«kanų už negrÄ Å¾intÄ avansÄ , procesines palÅ«kanas nuo ieÅ¡kinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, taip pat bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Legislator headnote

AI generated

cf9cb2f4-445b-4e96-a8b5-3b8f4d168848 · Lietuvos apeliacinis teismas: Nesant nustatyto aiÅ¡kaus mokesčio negrÄ Å¾inimo tikslo ir nesant reguliavimo kaip turi bÅ«ti užbaigiami atsiradę teisiniai santykiai, turi bÅ«ti vadovaujamasi bendrais teisės pagrindais – iÅ¡liekant ieÅ¡kovo teisei pasinaudoti žyminio mokesčio sumokėjimo teisinėmis pasekmėmis. BÅ«tų neteisinga ir neprotinga teigti, kad sumokėto žyminio mokesčio negrÄ Å¾inimas yra įstatymo leidėjo nustatyta bausmė ieÅ¡kovui už neatvykimÄ Ä¯ posėdį. Å iuo atveju svarbios ir faktinės aplinkybės, kurioms esant buvo priimta nutartis palikti ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr             Civilinė byla Nr. 2-2066/2011             Procesinio sprendimo kategorija 106.3 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS             N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. spalio 6 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Danutės MilaÅ¡ienės ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „AslÅ«nė“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 9 d. nutarties, kuria nustatytas terminas paÅ¡alinti ieÅ¡kinio trÅ«kumus, civilinėje byloje Nr. 2-3264-881/2011 pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „AslÅ«nė“ ieÅ¡kinį atsakovui R.

M. individualiai įmonei „Mažasis atriumas“ dėl avanso grÄ Å¾inimo ir nuostolių atlyginimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas UAB ,,AslÅ«nė“ 2010 m. gruodžio 7 d. pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo R. M. IÄ® „Mažasis atriumas“ 4 655 Lt avansÄ , 117 500 Lt nuostolių atlyginimÄ , 6 proc. metinių palÅ«kanų už negrÄ Å¾intÄ avansÄ , procesines palÅ«kanas nuo ieÅ¡kinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, taip pat bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovas sumažino ieÅ¡kinio reikalavimų mastÄ iki 40 700 Lt. Bylos nagrinėjimo metu taip pat paaiÅ¡kėjo, kad ieÅ¡kovas kartu su ieÅ¡kiniu pateikė 2008 m. gegužės 26 d. mokėjimo nurodymÄ , kuriuo buvo sumokėjęs 3 665 Lt žyminio mokesčio už anksčiau paduotÄ ieÅ¡kinį atsakovui R. M. IÄ® „Mažasis atriumas“ dėl to paties dalyko - avanso grÄ Å¾inimo ir nuostolių atlyginimo. Å i ankstesnį ieÅ¡kinį Vilniaus apygardos teismas 2009 m. balandžio 29 d. nutartimi paliko nenagrinėtÄ , nes į teismo posėdį neatvyko ieÅ¡kovo atstovas.

Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 29 d. nutartį dėl ieÅ¡kinio palikimo nenagrinėtu paliko nepakeistÄ . II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 9 d. nutartimi nustatė ieÅ¡kovui 14 dienų terminÄ nuo nutarties nuoraÅ¡o įteikimo dienos sumokėti už 2010 m. gruodžio 7 d. pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį 1 221 Lt žyminio mokesčio. Teismas nurodė, kad įstatyme nenumatyta galimybė grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui sumokėtÄ Å¾yminį mokestį, jeigu ieÅ¡kinys paliekamas nenagrinėtas dėl to, jog ieÅ¡kovas neatvyko į teismo posėdį.

Tokiu atveju pakartotinai kreipiantis į teismÄ su ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimu bendra tvarka, ieÅ¡kovui tenka pareiga už paduodamÄ ieÅ¡kinį sumokėti naujÄ Å¾yminį mokestį. III. Atskirojo skundo argumentai IeÅ¡kovas UAB „AslÅ«nė“ atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo   2011 m. birželio 9 d. nutartį. Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: CPK 80 str. 1 d. nustatyta, kad žyminiu mokesčiu apmokamas kiekvienas ieÅ¡kinys. Minėtoje normoje nustatyta sÄ voka „kiekvienas ieÅ¡kinys“ vienu atveju gali reikÅ¡ti kiekvienÄ formalų procesinį kreipimÄ si į teismÄ , kitu – reikÅ¡ti siekiamų patenkinti interesų, jų pagrįstumo ir teisėtumo požymių iÅ¡skirtinę visumÄ .

Kadangi įstatymas minėtos sÄ vokos neapibrėžia, jÄ bÅ«tina nagrinėti atsižvelgiant į siekiamus tikslus. Žyminio mokesčio paskirtis – perkelti dalį valstybės vykdomo teisingumo iÅ¡laidų byloje dalyvaujantiems asmenims, turintiems teisinį suinteresuotumÄ bylos baigtimi. Todėl galima teigti, kad sÄ voka „kiekvienas ieÅ¡kinys“ siejama su ieÅ¡kinio pateikimo tikslu kaip pareiÅ¡kėjo interesų patenkinimu. Tokiu atveju dominuojantis sÄ vokos „kiekvienas“ požymis yra iÅ¡skirtinė ieÅ¡kinio elementų visuma, o ne atskiras kreipimosi į teismÄ aktas.

IeÅ¡kovo manymu, už konkretų ieÅ¡kinį įstatymas reikalauja tik vienÄ kartÄ sumokėti nustatyto dydžio žyminį mokestį. IeÅ¡kovas savo 2008-06-12 ir 2010-12-07 pateiktais ieÅ¡kiniais siekė patenkinti turtinį interesÄ iÅ¡ to paties atsakovo ir tais pačiais pagrindais, todėl laikytina, kad CPK 80 str. 1 d. prasme žyminis mokestis už ieÅ¡kinį yra pilnai sumokėtas 2008-05-26 mokėjimo nurodymu Nr. 359780.Ä®statymų leidėjas nepasisako dėl valstybės gauto žyminio mokesčio grÄ Å¾inimo ieÅ¡kinį palikus nenagrinėtÄ tuo pagrindu, kad ieÅ¡kovas neatvyko į teismo posėdį (CPK 246 str.), nepasisako dėl tolesnių teisinių santykių, susijusių su ieÅ¡kovo atliktu mokesčio sumokėjimu.

Ä®statymų leidėjas taip pat neiÅ¡sprendė klausimo, ar tokiu atveju užbaigus bylÄ kartu iÅ¡nyksta ir mokestį sumokėjusio asmens teisė, atsiradusi su žyminio mokesčio sumokėjimu – teisė reikalauti, kad asmens ieÅ¡kinys bÅ«tų teismo priimtas ir nagrinėjamas įstatymų nustatyta tvarka. Dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, kurių abi pusės yra lygios. Darytina prielaida, kad egzistuoja numanomos sandorio sÄ lygos, kai ieÅ¡kinys paliekamas nenagrinėtas (tuo pagrindu, kada ieÅ¡kovas neatvyko į teismo posėdį) – mokestis ir toliau lieka valstybės nuosavybėje, valstybė neįsipareigoja jo grÄ Å¾inti, tačiau jokia forma nepaneigia asmens teisės pasinaudoti žyminio mokesčio sumokėjimo pasekme, t. y. pateikti ieÅ¡kinį, atitinkantį jo sumokėtos sumos dydžiui.

Nesant nustatyto aiÅ¡kaus mokesčio negrÄ Å¾inimo tikslo ir nesant reguliavimo kaip turi bÅ«ti užbaigiami atsiradę teisiniai santykiai, turi bÅ«ti vadovaujamasi bendrais teisės pagrindais – iÅ¡liekant ieÅ¡kovo teisei pasinaudoti žyminio mokesčio sumokėjimo teisinėmis pasekmėmis. BÅ«tų neteisinga ir neprotinga teigti, kad sumokėto žyminio mokesčio negrÄ Å¾inimas yra įstatymo leidėjo nustatyta bausmė ieÅ¡kovui už neatvykimÄ Ä¯ posėdį. Å iuo atveju svarbios ir faktinės aplinkybės, kurioms esant buvo priimta nutartis palikti ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ .

IeÅ¡kovas nesiekė veikti prieÅ¡ greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , ketino laiku atvykti į posėdį. Pirmosios instancijos teisme dėl darbo organizavimo trÅ«kumų nebuvo užtikrintas atvykusių į teismo posėdį asmenų pakvietimas įeiti į posėdžių salę, dėl to ieÅ¡kovas posėdžio laukė koridoriuje, o teismas tuo metu konstatavo ieÅ¡kovo neatvykimÄ . IeÅ¡kinys buvo paliktas nenagrinėtas ir dėl paties teismo darbo organizavimo trÅ«kumų bei CPK 8 str. įtvirtinto kooperacijos principo pažeidimo.

Todėl galima pagrįstai teigti, jog dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atsiradusios teisės nepripažinimas kaip sankcija ieÅ¡kovui yra neteisinga, neprotinga ir pažeidžia teisinės valstybės principÄ . Vertinant teisinį reguliavimÄ sistemiÅ¡kai, negalima teigti, kad yra pagrindas reikalauti sumokėti naujÄ Å¾yminį mokestį. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Å ioje apeliacijoje sprendžiama dėl to, ar ieÅ¡kovas už 2010 m. gruodžio 7 d. ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tus materialiuosius reikalavimus (bylos nagrinėjimo metu jie buvo sumažinti) turi mokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį.

Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas įpareigojo ieÅ¡kovÄ per nustatytÄ terminÄ sumokėti 1 221 Lt dydžio žyminį mokestį (apskaičiuotÄ nuo sumažintų ieÅ¡kinio reikalavimų sumos) ir pateikti teismui tai patvirtinantį įrodymÄ . Apeliantas, nesutikdamas su Å¡ia teismo nutartimi, atskirajame skunde nurodo, kad 2008 m. birželio 12 d. jis kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl 122 155 Lt priteisimo iÅ¡ atsakovo, pateikdamas 2008 m. gegužės 26 d. mokėjimo nurodymÄ , kuriuo buvo sumokėjęs 3 665 Lt žyminio mokesčio, tačiau teismas 2009 m. balandžio 29 d. nutartimi ieÅ¡kinį paliko nenagrinėtÄ , nes į teismo posėdį neatvyko ieÅ¡kovo atstovas.

Apelianto manymu, ieÅ¡kinio palikimas nenagrinėtu nepanaikino atsiradusios teisės pateikti kitÄ atitinkamo dydžio ieÅ¡kinį, žyminio mokesčio pakartotinai nebemokant. Teisėjų kolegija su atskirojo skundo argumentais nesutinka.Žyminis mokestis – tai proceso įstatymo nustatyta suma, kuriÄ Å¡alys, tretieji asmenys, pareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kus reikalavimus, pareiÅ¡kėjai privalo sumokėti paduodami teismui tam tikrus procesinius dokumentus (CPK 80 straipsnis). Å is valstybės nustatytas mokestis mokamas už teismo darbÄ , vykdant teisingumÄ konkrečioje byloje.

Kai teismas dėl tam tikrų priežasčių neatlieka savo pareigos įvykdyti teisingumÄ pagal žyminiu mokesčiu apmokėtÄ procesinį dokumentÄ , civilinio proceso įstatymo yra įtvirtinta sumokėto žyminio mokesčio grÄ Å¾inimo galimybė. CPK 87 straipsnyje nustatyti žyminio mokesčio grÄ Å¾inimo pagrindai, esminės žyminio mokesčio grÄ Å¾inimo tvarkos nuostatos, taip pat terminas kreiptis į teismÄ dėl jo sugrÄ Å¾inimo. Žyminio mokesčio grÄ Å¾inimas, kai ieÅ¡kinys paliekamas nenagrinėtas, reglamentuojamas CPK 87 straipsnio 1 dalies 5 punkte.

Å ioje teisės normoje nenustatyta, kad žyminis mokestis grÄ Å¾inamas visais ieÅ¡kinio palikimo nenagrinėtu atvejais. PrieÅ¡ingai, CPK 87 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti konkretÅ«s pagrindai, kuriais palikus ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ , įstatymo nustatyta galimybė žyminiam mokesčiui grÄ Å¾inti: kai ieÅ¡kovas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos ginčo iÅ¡ankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti Å¡ia tvarka; kai ieÅ¡kinį padavė neveiksnus asmuo; kai Å¡alis neprimokėjo žyminio mokesčio.

IeÅ¡kovo UAB „AslÅ«nė“ ieÅ¡kinys atsakovui R. M. IÄ® dėl avanso grÄ Å¾inimo ir nuostolių atlyginimo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 29 d. nutartimi (kuri Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi palikta nepakeista) buvo paliktas nenagrinėtas dėl to, kad ieÅ¡kovas neatvyko į teismo posėdį (CPK 246 str. 1 d.). Vadinasi, byla buvo baigta nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės dėl ieÅ¡kovo kaltės (CPK 246 str. 1 d.). IeÅ¡kinį palikus nenagrinėtÄ minėtu pagrindu, įstatymas nenumato galimybės ieÅ¡kovui sugrÄ Å¾inti jo sumokėtÄ Å¾yminį mokestį.

Tai atitinka ir Lietuvos apeliacinio teismo suformuotÄ praktikÄ (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1254/2010). Ä®statymų leidėjas detaliai reglamentavo atvejus, kuriems įvykus taikomos su žyminio mokesčio sumokėjimu susijusios teisinės pasekmės, t. y. žyminio mokesčio sugrÄ Å¾inimas. Kitokio pobÅ«džio teisinių pasekmių, galinčių atsirasti tam tikrais CPK numatytais atvejais, procesinis įstatymas nenumato. Kadangi įstatyme nenumatyta, kad palikus ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ dėl ieÅ¡kovo neatvykimo į teismo posėdį atsiranda konkreti teisinė pasekmė – galimybė praÅ¡yti sugrÄ Å¾inti žyminį mokestį, todėl nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo teiginiais, esÄ Ä¯statymų leidėjas neiÅ¡sprendė klausimo, ar tokiu atveju užbaigus bylÄ kartu iÅ¡nyksta ir mokestį sumokėjusio asmens teisė, atsiradusi su žyminio mokesčio sumokėjimu – teisė reikalauti, kad asmens ieÅ¡kinys bÅ«tų teismo priimtas ir nagrinėjamas įstatymų nustatyta tvarka nebemokant žyminio mokesčio.Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad nesant nustatyto aiÅ¡kaus mokesčio negrÄ Å¾inimo tikslo ir nesant reguliavimo, kaip turi bÅ«ti užbaigiami atsiradę teisiniai santykiai, turi bÅ«ti vadovaujamasi bendrais teisės pagrindais, kuriais remiantis, apelianto manymu, jam iÅ¡liko teisė pasinaudoti žyminio mokesčio sumokėjimo teisinėmis pasekmėmis, t. y. teisė pateikti ieÅ¡kinį, atitinkantį jo sumokėto mokesčio sumos dydį.

Teisėjų kolegija su Å¡iais argumentais nesutinka. Žyminiu mokesčiu siekiama atlyginti valstybei dalį jos iÅ¡laidų teisingumui vykdyti. Apmokestinimo žyminiu mokesčiu ir Å¡io mokesčio grÄ Å¾inimo tikslai – vykdyti nesÄ Å¾iningo bei neracionalaus bylinėjimosi prevencijÄ , skatinti Å¡alis siekti taikaus ginčo iÅ¡sprendimo. Atsižvelgiant į Å¡iuos tikslus, civilinio proceso įstatyme nustatytas ribotas pagrindų, kai sumokėtas žyminis mokestis gali bÅ«ti grÄ Å¾inamas, sÄ raÅ¡as (CPK 87 str. 1-2 d.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad gali bÅ«ti teisinių situacijų, kai, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais žyminis mokestis galėtų bÅ«ti grÄ Å¾inamas ir CPK 87 straipsnio 1 dalies 5 punkte neįvardintais ieÅ¡kinio palikimo nenagrinėtu atvejais (CPK 3 str. 6 d.). Tokiais atvejais žyminis mokestis galėtų bÅ«ti grÄ Å¾inamas vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktu, jei dėl bylos užbaigimo nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės nėra ieÅ¡kovo kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2011).

Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojusio naujos redakcijos CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punkte aiÅ¡kiai apibrėžta, kad žyminis mokestis grÄ Å¾inamas ir kitais atvejais, kai byla baigiama nagrinėti nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės ne dėl ieÅ¡kovo kaltės. Nagrinėjamu atveju ankstesnis ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys buvo paliktas nenagrinėtas dėl to, kad ieÅ¡kovas neatvyko į teismo posėdį, o atsakovas neprašė priimti teismo sprendimo už akių (CPK 246 str. 1 d.), t. y. tokia proceso baigtis, kaip jau minėta, laikytina įvykusia dėl ieÅ¡kovo kaltės, todėl grÄ Å¾inti žyminį mokestį nebuvo teisinio pagrindo.

Vadinasi, apeliantas neturi teisės reikalauti, kad negrÄ Å¾intas (ir negrÄ Å¾intinas) žyminis mokestis galėtų bÅ«tų įskaitytas pareiÅ¡kiant naujÄ ieÅ¡kinį, nagrinėjamÄ Å¡ioje byloje. Apelianto argumentai, kad sprendžiant klausimÄ dėl žyminio mokesčio sumokėjimo už pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį, turėjo bÅ«ti atsižvelgta į faktines aplinkybes, susidariusias toje byloje, kurioje buvo priimta nutartis palikti ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ , taip pat nepagrįsti. Apelianto skunde minimos faktinės aplinkybės buvo įvertintos Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugpjūčio 6 d. nutartyje, iÅ¡sprendus Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 29 d. nutarties, kuria ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtas, teisėtumo ir pagrįstumo klausimÄ .

Dėl apelianto argumentų, kad sumokėjęs žyminį mokestį, t. y. savo valia perdavęs pinigus valstybės nuosavybėn, asmuo siekia pasinaudoti tokio sumokėjimo sukeltais padariniais, kad žyminio mokesčio negrÄ Å¾inamas reiÅ¡kia tik tai, jog pinigų sumokėjimo padariniai lieka galioti tam tikslui, kuriam jie buvo sumokėti , t. y. tikslui priimti ieÅ¡kinį ir jį nagrinėti, o ne palikti nenagrinėtÄ , kolegija pažymi, kad teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ ankstesnį ieÅ¡kinį buvo pradėtas ir vykdytas bylos procesas (teismas sprendė ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , nagrinėjo praÅ¡ymÄ dėl procesinio termino pratęsimo, įvyko keli teismo posėdžiai pirmosios instancijos teisme, ieÅ¡kovo atskirasis skundas buvo iÅ¡nagrinėtas apeliacinės instancijos teisme ir kt.).

Vadinasi, negalima teigti, kad valstybė nesuteikė viešųjų paslaugų, už kurias tas mokestis turėjo bÅ«ti sumokėtas. O tai, kad bylos procesas buvo užbaigtas ieÅ¡kinio palikimu nenagrinėto, kaip minėta, kaltė tenka ieÅ¡kovui. Taip pat teisėjų kolegija atmeta kaip teisiÅ¡kai nepagrįstus apelianto argumentus, kad dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atsiradusios teisės nepripažinimas reiÅ¡kia sankcijÄ (baudÄ ) ieÅ¡kovui. Žyminio mokesčio negrÄ Å¾inimas, kai ieÅ¡kinys paliekamas nenagrinėtas tuo pagrindu, kad ieÅ¡kovas neatvyko į teismo posėdį (CPK 246 str. 1 d.) yra ne sankcija, bet vienas iÅ¡ Å¡alies netinkamo naudojimosi procesinėmis teisėmis neigiamų padarinių.Apibendrindama iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovas neturi teisinio pagrindo praÅ¡yti įskaityti kitoje byloje sumokėtÄ Å¾yminį mokestį, nes toks įskaitymas galimas tik tuo atveju, jei bÅ«tų pagrindas grÄ Å¾inti žyminį mokestį.

Kaip jau nurodyta, tokio pagrindo ieÅ¡kovas neturi.IÅ¡dėstytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad skundžiama pirmosios instancijos teismo 2011 m. birželio 9 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Kadangi teismo nustatytas terminas sumokėti žyminį mokestį pasibaigė, ieÅ¡kovui nustatytinas naujas terminas sumokėti žyminį mokestį ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius dokumentus (CPK 115 str. 2 d.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,n u t a r i a :Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 9 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Nustatyti ieÅ¡kovui 14 dienų terminÄ nuo Å¡ios nutarties nuoraÅ¡o įteikimo dienos sumokėti     1 221 Lt dydžio žyminį mokestį ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius dokumentus. Teisėjai                                                                 Virginija Čekanauskaitė                                                                  Danutė MilaÅ¡ienė                                                                  Gintaras Pečiulis                         Â