Legislator Case Law & Legislation
cf97d74d-3deb-44cf-b4a6-bf3e7a20c488 AI generated

cf97d74d-3deb-44cf-b4a6-bf3e7a20c488 · Å iaulių apygardos teismas

Case Number cf97d74d-3deb-44cf-b4a6-bf3e7a20c488
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

bei atsakovės JoniÅ¡kio rajono „AuÅ¡ros“ žemės Å«kio bendrovės apeliacinius skundus dėl Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-9675-1003/2017 pagal ieÅ¡kovo V. U. ieÅ¡kinį atsakovei JoniÅ¡kio rajono „AuÅ¡ros“ žemės Å«kio bendrovei dėl Darbo ginčų komisijos 2017-07-27 sprendimo Nr. DGKS-3815 panaikinimo. Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas V. U. ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Å iaulių skyriaus Darbo ginčų komisijos 2017-07-27 sprendimÄ Nr. DGKS-3815 ir priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės JoniÅ¡kio rajono „AuÅ¡ros“ žemės Å«kio bendrovės neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį už naktinį ir virÅ¡valandinį darbÄ bei vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laikÄ (1-2, 10-11 b. l.).

Legislator headnote

AI generated

cf97d74d-3deb-44cf-b4a6-bf3e7a20c488 · Å iaulių apygardos teismas: Teismas sumažino atsakovei priteistinÄ patirtų teisinių paslaugų iÅ¡laidų sumÄ iki 400 Eur. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai IeÅ¡kovas V. U. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Darbo ginčų komisijos 2017-07-27 sprendimÄ Nr. DGKS -3815 ir Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti (124-127 b. l.). Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 11.1.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas P                                                                                              Civilinė byla Nr. 2A-264-856/2018                                                                                   Teisminio proceso Nr. 2-70-3-07025-2017-6                   Procesinio sprendimo kategorijos 1.3.2.1; 1.3.5.3.2; 3.3.1.18.1. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 20 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės, Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V.

U. bei atsakovės JoniÅ¡kio rajono „AuÅ¡ros“ žemės Å«kio bendrovės apeliacinius skundus dėl Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-9675-1003/2017 pagal ieÅ¡kovo V. U. ieÅ¡kinį atsakovei JoniÅ¡kio rajono „AuÅ¡ros“ žemės Å«kio bendrovei dėl Darbo ginčų komisijos 2017-07-27 sprendimo Nr. DGKS-3815 panaikinimo. Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas V. U. ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Å iaulių skyriaus Darbo ginčų komisijos 2017-07-27 sprendimÄ Nr. DGKS-3815 ir priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės JoniÅ¡kio rajono „AuÅ¡ros“ žemės Å«kio bendrovės neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį už naktinį ir virÅ¡valandinį darbÄ bei vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laikÄ (1-2, 10-11 b. l.).

IeÅ¡kovas nurodė, kad pas atsakovę dienomis dirbo džiovyklos darbuotoju, o naktimis - sargo darbÄ , dirbdamas sargo darbÄ nakties metu įjungdavo ir iÅ¡jungdavo bendrovės teritorijÄ saugančiÄ apsaugos sistemÄ , kai į teritorijÄ Ä¯važiuodavo ir iÅ¡važiuodavo transportas. Nepagrįsti teiginiai, kad jam bendrovės patalpos naktimis buvo suteikiamos pernakvoti, kad nereiktų važiuoti į namus, esančius už 60 km nuo darbo vietos, taip taupant jo laikÄ , degalus, nes jis galėdavo reikalui esant nakvoti sutuoktinės motinos namuose tame pačiame M. kaime.

Be to, jis bendrovėje dirbo ir vairuotojo darbÄ , nenurodytÄ darbo sutartyje, vairavo automobilį, traktorių, tačiau darbo sutartis nebuvo pakeista. Darbdavys netinkamai vedė dokumentacijÄ , susijusiÄ su įmonės veikla. IeÅ¡kovo, kaip paprasto darbininko, žinios neleidžia žinoti ir iÅ¡manyti visų teisės aktų reikalavimų, jis tikėjo, kad visi formalumai bendrovėje atliekami tinkamai. Atsakovė JoniÅ¡kio rajono „AuÅ¡ros“ žemės Å«kio bendrovė atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad ieÅ¡kovas nepateikė į bylÄ jokių įrodymų, pagrindžiančių jo virÅ¡valandinį darbÄ , darbÄ poilsio dienomis, darbÄ naktį, nenurodė, kokios darbo užmokesčio sumos jam priklauso ir nepateikia jokio mokėtinų sumų paskaičiavimo. Sargo darbas niekada nebuvo įtrauktas į ieÅ¡kovo darbo sutartį, darbo funkcijas, pavestas darbdavio. Tiek Darbo ginčų komisija, tiek Valstybinė darbo inspekcija bendrovėje pažeidimų, susijusių su darbo laiko apskaita ir apmokėjimu už virÅ¡valandinius bei naktinius darbus, nenustatė.

Pažymos probacijos tarnybai buvo iÅ¡duodamos ieÅ¡kovo praÅ¡ymu ir jo patogumui, kad ieÅ¡kovui jo pageidaujamomis dienomis nereiktų važiuoti į namus, o ieÅ¡kovas galėtų pernakvoti ir ilsėtis bendrovės poilsio patalpose. Bendrovės teritorijÄ saugo UAB „Ekskomisarų biuras“ elektroniniu bÅ«du ir fizinė sargo apsauga bendrovei nėra reikalinga. IeÅ¡kovas pasiraÅ¡ytinai buvo supažindintas su bendrovės vidaus tvarkos taisyklėmis dėl nustatyto darbo režimo. Atsakovė sudarytÄ darbo sutartį su ieÅ¡kovu nutraukė 2017-03-13, su ieÅ¡kovu atsiskaitė darbo sutarties nutraukimo dienÄ (32-38 b. l.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mai 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, priteisė JoniÅ¡kio rajono „AuÅ¡ros“ žemės Å«kio bendrovei iÅ¡ V. U. 400 Eur teisinių paslaugų iÅ¡laidas (116-122 b. l.). Teismas nurodė, kad Å¡alys 2016 m. vasario 29 d. sudarė Darbo sutartį Nr. 194, kuria ieÅ¡kovas V. U. buvo priimtas į darbÄ JoniÅ¡kio rajono „AuÅ¡ros“ ŽŪB džiovyklos darbuotojo pareigose, mokant darbo užmokestį pagal bendrovėje nustatytus darbo įkainius, bet ne mažesnį nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas minimalus mėnesio atlyginimas (toliau - ir MMA), atlyginimÄ mokant kartÄ per mėnesį grynais pinigais.

Darbo sutartyje Å¡alys susitarė, kad ieÅ¡kovui nustatoma 8 valandų darbo dienos trukmė, 5 dienos per savaitę. Darbo sutartis sudaryta atsižvelgiant į ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ priimti jį dirbti atsakovės bendrovėje džiovyklos darbuotojo pareigose, Darbo sutartį ieÅ¡kovas pasirašė savanoriÅ¡kai, suvokdamas jos nuostatas, turėjo sutarties egzempliorių. Be to, ieÅ¡kovas patvirtino, kad pasirašė bendrovės vidaus tvarkos taisykles, nors ir neskaitęs jų. Ä® bylÄ pateiktų Vidaus tvarkos taisyklių 5 punkte nustatyta, kad įmonės darbuotojai turi laikytis nustatyto darbo laiko režimo: pirmadienis – penktadienis: 8-17 val., pietų pertrauka: 12-13 val.

Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės dirbo Darbo sutartyje sulygtÄ darbo dienų ir valandų skaičių, t. y. 8 valandas per dienÄ , 5 dienas per savaitę. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovui buvo žinomos pareigos, sulygtos pagal darbo sutartį, taip pat žinomas nustatytas darbo laiko režimas, pasiraÅ¡ydamas Vidaus tvarkos taisykles jis patvirtino, jog su taisyklėmis susipažino. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovas į bylÄ nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovės bendrovėje jis dirbo virÅ¡valandinius darbus.

Aplinkybę, jog ieÅ¡kovas dirbo virÅ¡valandinį darbÄ , paneigia į bylÄ pateikti Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai. IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad darbo atsakovės bendrovėje laikotarpiu dėl virÅ¡valandinio darbo kreipėsi į darbdavį su pretenzija, į Darbo ginčų komisijÄ dėl virÅ¡valandinio darbo ir apmokėjimo už jį ar skundė darbdavio veiksmus Valstybinei darbo inspekcijai. Teismas konstatavo, kad Å¡alių sudaryta Darbo sutartis nepatvirtina, jog Å¡alys bÅ«tų susitarusios dėl naktinio darbo atsakovės bendrovėje.

Vidaus darbo tvarkos taisyklės taip pat nepatvirtina, kad bendrovėje buvo dirbamas naktinis darbas ar įsteigta sargo pareigybė. Teismo vertinimu, UAB „Ekskomisarų biuras“ praneÅ¡imu patvirtino, kad teikia apsaugos paslaugas atsakovei, kiekvienÄ mėnesį 15,08 Eur sumai atsakovei apmokėjimui iÅ¡raÅ¡o sÄ skaitÄ . Teismas, vertindamas Å iaulių apygardos probacijos tarnybai atsakovės adresuotose pažymose, praneÅ¡imuose vartojamÄ terminÄ â€žbudėti“, sprendė, jog tekste vartojamas žodis tiesiogiai nereiÅ¡kia Å¡alių valios iÅ¡raiÅ¡kos Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 155 straipsnio prasme.

Tiek byloje surinkti raÅ¡ytiniai duomenys, tiek ieÅ¡kovo, atsakovės atstovų paaiÅ¡kinimai patvirtina, jog tarp Å¡alių nebuvo susitarimo dėl budėjimo. Teismo vertinimu, atsakovė (darbdavė), kaip juridinis asmuo, yra ir ekonomiÅ¡kai, ir teisiÅ¡kai stipresnė Å¡alis, nagrinėjamoje byloje naudojosi advokato teisine pagalba. IeÅ¡kovas yra silpnesnioji darbo teisinių santykių Å¡alis, nesinaudojęs byloje advokato teisine pagalba. Å iuo konkrečiu atveju darbuotojo inicijuotas darbo ginčas darbdavės požiÅ«riu nebuvo sudėtingas, nebuvo analizuojami sudėtingi teisės ir fakto klausimai, reikalaujantys daug laiko sÄ naudų, bylos apimtis nedidelė, didžiÄ jÄ dalį esminės ginčo sprendimui bylos medžiagos sudaro teismo iÅ¡reikalauta medžiaga iÅ¡ Darbo ginčų komisijos, todėl teismas sprendė, kad yra pagrindas taikyti atsakovės patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų ribojimo principÄ , taip užtikrinant teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principų įgyvendinimÄ .

Teismas sumažino atsakovei priteistinÄ patirtų teisinių paslaugų iÅ¡laidų sumÄ iki 400 Eur. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai IeÅ¡kovas V. U. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Darbo ginčų komisijos 2017-07-27 sprendimÄ Nr. DGKS -3815 ir Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti (124-127 b. l.). Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 11.1.

Teismas pažeidė CPK 176, 178, 185 straipsnių nuostatas, nes nebuvo pakankamai aktyvus aiÅ¡kindamasis visas darbo sutarties vykdymo aplinkybes, todėl netinkamai nustatė bylai reikÅ¡mingas aplinkybes ir padarė nepagrįstas iÅ¡vadas. Teismas nevykdė CPK 414 straipsnyje nustatytos teismo aktyvumo pareigos darbo bylose ir iÅ¡samiai neiÅ¡tyrė visų su byla susijusių įrodymų bei padarė byloje esančių įrodymų visumai prieÅ¡taraujančias iÅ¡vadas.11.2. Darbo teisiniame santykyje darbuotojas yra silpnesnioji Å¡alis, kurios interesai turi bÅ«ti ginami, todėl įstatymo leidėjas tokio pobÅ«džio bylose teismui numatė pareigÄ bÅ«ti aktyviam.

Teismo pareiga bÅ«ti aktyviam nagrinėjamojoje darbo byloje buvo pažeista, kadangi teismas, spręsdamas Å¡alių ginÄÄ , apsiribojo darbo sutarties turinio analize bei Å¡alių apklausa. Siekiant nustatyti teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turėjo bÅ«ti apklausti liudytojais atsakovo darbuotojai, kurie bÅ«tų patvirtinę ar paneigę ginčui svarbias aplinkybes. IeÅ¡kovas teikė praÅ¡ymÄ , kad bÅ«tų apklausti kiti įmonės darbuotojai. Teismas paaiÅ¡kino, kad patenkinus jo praÅ¡ymÄ , pastarajam kiltų pareiga apmokėti liudytojų kelionės iÅ¡laidas, todėl ieÅ¡kovas Å¡io reikalavimo atsisakė.

IeÅ¡kovas mano, kad pirmos instancijos teismas tokiu bÅ«du pažeidė jo teisę į teisingÄ teismo procesÄ . Be to, teismas, motyvuodamas sprendimÄ , nepagrįstai perkėlė ieÅ¡kovui įrodinėjimo pareigÄ dėl darbo sutarties pakeitimo, nors darbo sutarties pakeitimas pasikeitus darbo pobÅ«džiui yra imperatyvi atsakovės pareiga.11.3. IeÅ¡kovas pateikė raÅ¡ytinius įrodymus - pažymas ir praneÅ¡imus Å iaulių apygardos probacijos tarnybai, kuriuose fiksuotos dirbto darbo datos ir laikas, kurie įrodo, kad savaitgaliais ir Å¡venčių dienomis buvo dirbtas ne tik naktinis darbas, bet ir virÅ¡valandžiai.

Atsakovės nurodyta aplinkybė, kad buvo sudaryta sutartis su apsaugos tarnyba, nepaneigia ieÅ¡kovo, kaip sargo, atliktų funkcijų, nes apsaugos tarnyba iÅ¡ esmės tik fiksuodavo signalizacijos atvejus, o į saugos pažeidimus reaguodavo sargas. 11.4. Atkreipė dėmesį į tai, kad naktinis ir virÅ¡valandinis darbas yra apmokamas padidintu tarifu, tačiau darbdavys nefiksavo minėto darbo atvejų, todėl buvo pažeista ieÅ¡kovo teisė į teisingÄ darbo apmokėjimÄ .Atsakovė JoniÅ¡kio rajono „AuÅ¡ros“ žemės Å«kio bendrovė apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimo dalį, kurioje iÅ¡ ieÅ¡kovo V.

U. atsakovei JoniÅ¡kio rajono „AuÅ¡ros“ žemės Å«kio bendrovei priteista 400 Eur teisinių paslaugų iÅ¡laidos, priteisiant atsakovei 1331 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas (117–120 b. l.). Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 12.1. Teismas sprendime pripažino, jog atsakovė patyrė bylinėjimosi iÅ¡laidas, pateikė tinkamus iÅ¡laidas bei jų apmokėjimÄ patvirtinančius dokumentus, pripažino, jog bylinėjimosi iÅ¡laidų dydis formaliai atitinka teisės aktų reikalavimus, tačiau priteistinų iÅ¡laidų dydį sumažino, priteisdamas iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei 400 Eur.

Teismo argumentai, teisiniai ir faktiniai motyvai, dėl kurių bylinėjimosi iÅ¡laidos buvo sumažintos, yra netinkami, nepakankami ir neobjektyvÅ«s, todėl jais remiantis priimtas iÅ¡ dalies neteisėtas, nepagrįstas ir akivaizdžiai nesÄ Å¾iningas bei neteisingas sprendimas bylinėjimosi iÅ¡laidų dalyje. Byloje teismas netyrė ieÅ¡kovo turtinės padėties: Å¡i aplinkybė nebuvo ginčo dalykas. Byloje nėra duomenų apie ieÅ¡kovo turtinę padėtį: teismas jos netyrė, o ieÅ¡kovas neįrodinėjo, kad jo turtinė padėtis yra gera ar bloga.

Å i aplinkybė reiÅ¡kia, jog teismas sumažino iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinas advokato pagalbos iÅ¡laidas remdamasis prielaidomis, kurios nėra patvirtinamos jokiais įrodymais ir kurių nepatvirtina jokios byloje nustatytos aplinkybės. PraÅ¡ytos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos ne tik nesiekė maksimalių Rekomendacijose nustatytų įkainių, bet nesiekė net pusės Å¡ių Rekomendacijų maksimalių dydžių. Teismas, sumažindamas priteistinas bylinėjimosi iÅ¡laidas, nepagrįstai nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, pagal kuriÄ bylinėjimosi iÅ¡laidos mažinamos paprastai tik tuo atveju, jeigu jos virÅ¡ija maksimalius rekomenduojamus įkainius, nesivadovavo protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais ir bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo dalyje priėmė neteisingÄ bei nepagrįstÄ sprendimÄ . 12.4.

Å ioje byloje teismas nenustatė, kad darbuotojo - ieÅ¡kovo - teisės yra pažeistos, todėl neturėjo teisės mažinti bylinėjimosi iÅ¡laidas tik dėl to, kad Å¡alis, iÅ¡ kurios iÅ¡laidos priteisiamos, yra fizinis asmuo - darbuotojas. Atsiliepimu į ieÅ¡kovo V. U. apeliacinį skundÄ atsakovė JoniÅ¡kio rajono „AuÅ¡ros“ žemės Å«kio bendrovė praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti, atsakovės apeliacinį skundÄ tenkinti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo patirtas iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme (137-145 b. l.).

Atsiliepime nurodė, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ , CPK 178 straipsnio norma reiÅ¡kia, jog joje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Å ioje byloje ieÅ¡kovas privalėjo įrodyti visas privalomas ir teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas sÄ lygas, kurių visetui esant yra pagrindas pripažinti, jog ieÅ¡kovas dirbo virÅ¡valandinius ar naktinius darbus ir kad atsakovei dėl to tenka pareiga sumokėti didesnį darbo užmokestį.

Pirmosios instancijos teismas, bÅ«damas aktyvus ir pats reikalaudamas kai kurių įrodymų, tinkamai įvertino visus byloje esančius įrodymus - tiek kiekvienÄ jų atskirai, tiek jų visumÄ - ir padarė pagrįstas, argumentuotas iÅ¡vadas. Teismas net keletÄ kartų ir parengiamajame, ir teismo posėdžiuose primygtinai siÅ«lė ieÅ¡kovui nurodyti kviestinus liudytojus, jų vardus, pavardes, iÅ¡aiÅ¡kindamas ieÅ¡kovui Å¡ių liudytojų neiÅ¡kvietimo ir jų iÅ¡kvietimo bei apklausų galimas pasekmes, tačiau ieÅ¡kovas atsisakė Å¡ia teise pasinaudoti.

IeÅ¡kovas niekuomet nėra nurodęs Å¡ioje byloje kviestinų liudytojų vardų, pavardžių, adresų ir nenurodė, kokias reikÅ¡mingas bylai aplinkybes Å¡ie liudytojai galėtų patvirtinti, todėl ieÅ¡kovo apeliavimas į teismo neveikimÄ yra visiÅ¡kai nepagrįstas. Nors ieÅ¡kovas pažymomis Å iaulių apygardos probacijos tarnybai įrodinėja dirbęs sargo darbÄ JoniÅ¡kio rajono „AuÅ¡ros“ žemės Å«kio bendrovėje, tačiau nei pažymose probacijos tarnybai, nei jokiuose kituose dokumentuose ar įrodymuose sargo funkcijos apskritai nėra minimos; nėra minima ir tai, kad ieÅ¡kovui kada nors buvo pavesta dirbti sargo darbÄ .

Pažymose naudojama sÄ voka „budėti“, kuri nėra susijusi su konkrečiomis sargo funkcijomis ar jų vykdymu. Teismas iÅ¡ esmės teisingai nustatė visas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes ir pagrįstai pripažino, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių ieÅ¡kovo ir darbdavio susitarimÄ dėl virÅ¡valandinio darbo arba darbo nakties metu; byloje nėra duomenų apie tokį darbdavio nurodymÄ - dirbti naktinį darbÄ ar virÅ¡valandžius. IeÅ¡kovas pats pripažįsta ir patvirtina, jog savo esÄ pažeistų teisių negynė daugiau kaip vienerius metus, dar daugiau, ieÅ¡kovas patvirtina net nežinantis, kiek jam priklausytų darbo užmokesčio už sargo funkcijų vykdymÄ , nes, kaip patvirtino teismo posėdžiuose pats ieÅ¡kovas, dėl darbo užmokesčio už sargavimÄ ieÅ¡kovas su atsakove niekuomet nesitarė ir nesusitarė.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė buvus Å¡alių susitarimui dėl papildomo darbo, nors ir neįforminto Darbo sutartyje; ieÅ¡kovas savo valia, realizuodamas darbo savanoriÅ¡kumo principÄ , atliko jam pavestÄ darbÄ , o atsakovė už atliktÄ darbÄ sumokėjo pagal nustatytus faktiÅ¡kai atlikto darbo tarifus. Teismas    k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliantų V. U. ir JoniÅ¡kio rajono „AuÅ¡ros“ žemės Å«kio bendrovės apeliaciniai skundai netenkinami.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs skundžiamo teismo sprendimo, apeliacinių skundų argumentus bei įvertinęs byloje esančių duomenų visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo bei aiÅ¡kinimo praktikos, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , su kurio argumentais, motyvais ir iÅ¡vadomis teisėjų kolegija iÅ¡ esmės sutinka.

Apeliaciniuose skunduose iÅ¡dėstyti argumentai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Dėl apelianto V. U. apeliacinio skundo Bylos duomenimis nustatyta, kad Å¡alys 2016 m. vasario 29 d. sudarė Darbo sutartį Nr. 194, kuria ieÅ¡kovas nuo 2016 m. kovo 1 d. buvo įdarbintas JoniÅ¡kio rajono „AuÅ¡ros“ žemės Å«kio bendrovėje džiovyklos darbuotojo pareigose. IeÅ¡kovui nustatyta darbo dienos trukmė – 8 valandos per dienÄ , penkios dienos per savaitę (sutarties 5 p.).

Darbdavys įsipareigojo mokėti darbuotojui darbo užmokestį pagal bendrovėje nustatytus darbų įkainius, bet ne mažesnį atlyginimÄ , nei nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės minimali mėnesio alga (3 p.). IÅ¡ darbo ieÅ¡kovas buvo atleistas 2017 m. kovo 13 d. pagal DK 127 straipsnio 1 dalį (pačiam praÅ¡ant). Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl darbo užmokesčio už naktinį ir virÅ¡valandinį darbÄ bei vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimÄ atsiskaityti iÅ¡mokėjimo.

IeÅ¡kovas V. U. apeliacinį skundÄ grindžia argumentu, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 176, 178 bei 185 straipsnio nuostatas, nes nebuvo pakankamai aktyvus aiÅ¡kindamasis darbo sutarties vykdymo aplinkybes, be to, teismas neiÅ¡samiai iÅ¡tyrė su byla susijusius įrodymus ir padarė įrodymų visumai prieÅ¡taraujančias iÅ¡vadas. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas turėjo apklausti liudytojais atsakovės darbuotojus, kurie bÅ«tų patvirtinę arba paneigę ginčui svarbias aplinkybes.

Teisėjų kolegija su Å¡iais apelianto argumentais nesutinka. Vadovaujantis Lietuvos teismų praktika, darbuotojas laikomas silpnesniÄ ja darbo santykių Å¡alimi, tačiau civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). DK 35 straipsnyje nustatyti bendrieji darbo subjektų teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo reikalavimai, – darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sÄ Å¾iningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principų, nepiktnaudžiauti savo teise.

Ä®rodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai tai leidžia byloje esančių įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; kt.). Pagal bendrÄ jÄ proceso taisyklę kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, iÅ¡skyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai).

Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Pažymėtina, jog prioritetas kiekvienoje byloje teikiamas tiksliems ir patikimiems įrodymams, stengiantis atsiriboti nuo subjektyvumo ir netikslumo. CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia.

Taigi, ieÅ¡kovas turi įrodyti savo reikalavimo pagrįstumÄ â€“ ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ . IeÅ¡kovui neįrodžius ieÅ¡kinio faktinio pagrindo, ieÅ¡kinys netenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2005; 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K–3–208/2007; 2007 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K–3–398/2007; 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2008 ir kt.).

IeÅ¡kovas V. U., teigdamas, kad jis JoniÅ¡kio rajono „AuÅ¡ros“ žemės Å«kio bendrovėje dirbo naktinį ir virÅ¡valandinį darbÄ , turėjo pateikti objektyvius įrodymus, patvirtinančius Å¡ias aplinkybes: nustatytos darbo laiko trukmės virÅ¡ijimÄ , JoniÅ¡kio rajono „AuÅ¡ros“ žemės Å«kio bendrovės vadovo nurodymÄ dirbti virÅ¡valandinį darbÄ arba žinojimÄ apie ieÅ¡kovo dirbamus virÅ¡valandinius darbus ir leidimÄ tÄ daryti, o taip pat duotÄ raÅ¡ytinį ieÅ¡kovo sutikimÄ arba raÅ¡ytinį jo praÅ¡ymÄ .

Pirmosios instancijos teismas, bÅ«damas aktyvus, byloje pateiktus ir savo iniciatyva iÅ¡reikalautus įrodymus iÅ¡nagrinėjo visapusiÅ¡kai ir objektyviai, įvertino juos vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, todėl pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovas neįrodė dirbęs virÅ¡valandinį bei naktinį darbÄ . Teismas pagrįstai konstatavo, jog ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes paneigia raÅ¡ytiniai įrodymai: darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, o taip pat 2016-02-29 Darbo sutartis. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡alių ginÄÄ , buvo aktyvus, pakankamai iÅ¡samiai aiÅ¡kinosi ir tinkamai įvertino darbo sutarties vykdymo aplinkybes, iÅ¡samiai iÅ¡tyrė su byla susijusių įrodymų visumÄ ir padarė teisiÅ¡kai pagrįstas iÅ¡vadas.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo aplinkybių vertinimu bei iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog atsakovės bendrovėje dirbo virÅ¡valandinį bei naktinį darbÄ ir jam už šį darbÄ nebuvo mokama. Vadovaujantis aukščiau nurodytais motyvais nepagrįstu laikytinas ir atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neiÅ¡samiai iÅ¡tyrė su byla susijusius įrodymus ir padarė įrodymų visumai prieÅ¡taraujančias iÅ¡vadas.

Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad nagrinėjamojoje darbo byloje buvo pažeista teismo pareiga bÅ«ti aktyviam, kadangi teismas, spręsdamas Å¡alių ginÄÄ , apsiribojo darbo sutarties turinio analize bei Å¡alių apklausa, nors turėjo apklausti liudytojais atsakovo darbuotojus, kurie bÅ«tų patvirtinę ar paneigę ginčui svarbias aplinkybes. Teisėjų kolegija iÅ¡klausė 2017-10-18 parengiamojo teismo posėdžio bei 2017-11-03 teismo posėdžio garso įraÅ¡us, iÅ¡ kurių nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas tiek parengiamajame, tiek ir 2017-11-03 teismo posėdyje siÅ«lė ieÅ¡kovui nurodyti kviestinus liudytojus, jų vardus, pavardes, iÅ¡aiÅ¡kindamas ieÅ¡kovui Å¡ių liudytojų neiÅ¡kvietimo ir jų iÅ¡kvietimo bei apklausų galimas pasekmes.

Parengiamojo teismo posėdžio metu teismui pasiÅ«lius iÅ¡kviesti liudytojus, ieÅ¡kovas nevienareikÅ¡miÅ¡kai nurodė, kad liudytojai nepatvirtins aplinkybių, jog ieÅ¡kovas dirbo virÅ¡valandinį bei naktinį darbÄ (įraÅ¡o laikas 19.19–20.42). NežiÅ«rint to, teismas nutarė atidėti bylos nagrinėjimÄ tam, kad iÅ¡reikalauti duomenis iÅ¡ UAB „Ekskomisarų biuras“, sudarant galimybę Å¡alims pateikti papildomus įrodymus bei atsivesti liudytojus. 2017 m. lapkričio 3 d. teismo posėdyje ieÅ¡kovas pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡kviesti vienintelį liudytojÄ V.

B., tačiau negalėjo nurodyti, kokias bylos aplinkybes patvirtins ar paneigs Å¡is liudytojas (įraÅ¡o laikas 10.19–11.49). Å is ieÅ¡kovo praÅ¡ymas buvo patenkintas, liudytojas V. B. apklaustas 2017-11-10 teismo posėdyje. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad teismas ieÅ¡kovui ne kartÄ siÅ«lė į teismo posėdį atsivesti liudytojus, iÅ¡aiÅ¡kino pareigÄ sumokėti liudytojų kelionių iÅ¡laidas, tačiau ieÅ¡kovas Å¡ia teise nepasinaudojo, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas buvo aktyvus ir ieÅ¡kovo teisės į teisingÄ teismo procesÄ nepažeidė.

Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad rašytiniai įrodymai - pažymos ir pranešimai Šiaulių apygardos probacijos tarnybai - įrodo, jog savaitgaliais ir švenčių dienomis buvo dirbtas ne tik naktinis darbas, bet ir viršvalandžiai, o atsakovės nurodyta aplinkybė, kad buvo sudaryta sutartis su apsaugos tarnyba, nepaneigia ieškovo, kaip sargo, atliktų funkcijų. Joniškio rajono „Aušros“ žemės ūkio bendrovės pranešimuose, adresuotuose Šiaulių apygardos probacijos tarnybai, nurodyta, kad V.

U. tam tikromis dienomis laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 7 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. turi budėti atsakovės teritorijoje tai nuo 20 val. iki 8 val. ryto, tai nuo 18 val. iki 7 val. ryto. IeÅ¡kovo teigimu, Å¡ie įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovas dirbo ne tik naktį, bet ir virÅ¡valandinį darbÄ , tačiau teisėjų kolegija su Å¡iuo vertinimu nesutinka, nes Å¡ias aplinkybes paneigia kiti byloje pateikti įrodymai. Byloje pateikta UAB „Ekskomisarų biuras“ 2017-11-02 pažyma bei 2015-06-03 Elektroninės saugos sutartis Nr. 5197837 patvirtina, kad nuo 2015 m. birželio 3 d. atsakovės teritorijos Maldenių kaime, Skaistgirio seniÅ«nijoje, JoniÅ¡kio rajone, apsaugÄ vykdo UAB „Ekskomisarų biuras, atsakovė kiekvienÄ mėnesį už suteiktas paslaugas sumoka po 15,08 Eur (51 d. b. l., 39–45, 81, 91–97 b. l.).

Aplinkybę, kad atsakovės teritorijos apsaugÄ vykdo UAB „Ekskomisarų biuras“, patvirtino ir teismo posėdyje apklaustas liudytojas R. K., nurodydamas, jog atsakovės teritorijÄ stebi per įrengtas vaizdo stebėjimo kameras, signalizacijÄ atsakovės teritorijoje įjungia ir iÅ¡jungia direktorius, o jei iki 1 valandos nakties signalizacija nebÅ«na įjungiama, tuomet signalizacija įsijungia pati automatiÅ¡kai. Liudytojas paneigė, kad atsakovės bendrovėje dirba sargai. Taigi, atsakovei naudojantis UAB „Ekskomisarų biuras“ paslaugomis, bendrovei nebuvo bÅ«tinybės samdyti naktimis budintį sargÄ ir padidintu tarifu mokėti jam darbo užmokestį.

Kad Å¡alys nebuvo susitarusios dėl naktinio darbo atsakovės teritorijoje, paneigia ir 2016-02-29 darbo sutartis, Vidaus darbo tvarkos taisyklės bei darbo laiko apskaitos žiniaraščiai (5–6, 22, 38–50 d. b. l.). IÅ¡ 2016-02-29 Darbo sutarties matyti, kad ieÅ¡kovas priimtas dirbti nuo 2016 m. kovo 1 d. džiovyklos darbuotoju, nustatyta darbo dienos trukmė – 8 valandos per dienÄ , penkios dienos per savaitę, jokių įrašų apie darbo sutarties pakeitimÄ , apie darbÄ naktimis ar virÅ¡valandžius, nėra.

Vidaus darbo tvarkos taisyklėse nurodyta, kad įmonės darbuotojai turi laikytis nustatyto darbo laiko režimo: pirmadieniais – penktadieniais: 8-17 val., pietų pertrauka: 12-13 val. (22 d. b. l.). Ä®rašų apie galimai kitokį darbo laiko režimÄ taip pat nėra. Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai už laikotarpį nuo 2016 m. kovo mėnesio iki 2016 m. rugsėjo mėnesio patvirtina, kad ieÅ¡kovas dirbdavo 8 valandas per darbo dienÄ . Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyrius 2017-06-23 IÅ¡vadoje dėl 2017-06-02 V.

U. skundo (toliau – ir IÅ¡vada) konstatavo, kad pirminį tyrimÄ dėl ieÅ¡kovo galimo budėjimo naktimis bendrovėje atlikęs vyr. darbo inspektorius darbo įstatymų pažeidimų nenustatė (3–4 d. b. l.). Minėtoje IÅ¡vadoje nurodytas bendrovės vadovo paaiÅ¡kinimas, kuriame jis paaiÅ¡kino, jog bendrovės teritorijÄ saugo apsaugos tarnyba „Ekskomisarų biuras“, pareiÅ¡kėjui buvo leista ilsėtis (nakvoti) bendrovės poilsio patalpose, kad nereikėtų kiekvienÄ dienÄ važinėti į darbo vietÄ .

Kadangi probacijos tarnyba reikalavo iÅ¡ ieÅ¡kovo pateikti dokumentus, pateisinančius jo nebuvimÄ deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, ieÅ¡kovui buvo iÅ¡duodami dokumentai, nurodant, kad jis budi bendrovės teritorijoje, nors realiai jokių darbinių funkcijų nakties metu jis neatlikdavo. AnalogiÅ¡kus paaiÅ¡kinimus atsakovės atstovas pateikė ir pirmosios instancijos teismo posėdyje. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau nurodytais motyvais, sprendžia, kad praneÅ¡imai Å iaulių apygardos probacijos tarnybai neįrodo, jog ieÅ¡kovas dirbo naktinį darbÄ bei virÅ¡valandžius, Å¡iÄ aplinkybę paneigia nutarties 25-27 punktuose nurodyti raÅ¡ytiniai įrodymai.

Apeliantas atkreipė dėmesį, kad naktinis ir virÅ¡valandinis darbas yra apmokamas padidintu tarifu, tačiau darbdavys nefiksavo minėto darbo atvejų, todėl buvo pažeista ieÅ¡kovo teisė į teisingÄ darbo apmokėjimÄ . Teisėjų kolegija visiÅ¡kai pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, kad faktinių santykių pobÅ«dis rodo buvus Å¡alių susitarimui dėl papildomo darbo, nors ir neįformintam Darbo sutartyje, ieÅ¡kovas savo valia, realizuodamas darbo savanoriÅ¡kumo principÄ , atliko jam pavestÄ darbÄ , o atsakovė už atliktÄ darbÄ sumokėjo pagal nustatytus faktiÅ¡kai atlikto darbo tarifus, nepažeidžiant DK 193, 194 straipsniuose nustatytų dydžių, taip užtikrindama teisingo apmokėjimo už darbÄ principo (DK 2 straipsnio 1 dalies 6 punktas) bei Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad žmogus turi gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ , įgyvendinimÄ .

Teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovas, suprasdamas, kad darbdavys nemoka jam priklausančio atlyginimo už naktinį darbÄ ir virÅ¡valandžius, galėjo reikÅ¡ti pretenzijas darbdaviui ar kreiptis į atitinkamas institucijas, tačiau nei į atsakovę, nei į Darbo ginčų komisijÄ ieÅ¡kovas nesikreipė, jokių pretenzijų dėl to nereiÅ¡kė. IeÅ¡kovas dėl savo teisių pažeidimo į Darbo ginčų komisijÄ kreipėsi tik 2017-06-29, t. y. po trijų mėnesių atleidus jį iÅ¡ darbo.

IeÅ¡kovas, bÅ«damas protingas, atidus ir rÅ«pestingas, savo pažeistas teises turėjo ginti neatidėliodamas, supratęs, jog už atliekamÄ darbÄ darbdavys nėra su juo atsiskaitęs. Ä®vertinusi bylos aplinkybių visumÄ , ieÅ¡kovo V. U. apeliacinio skundo argumentus, atsikirtimo į juos argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieÅ¡kovas neįrodė atsakovės bendrovėje dirbęs virÅ¡valandinį darbÄ bei faktiÅ¡kai vykdęs sargo funkcijas, todėl pagrįstai ieÅ¡kinį atmetė.

              Dėl apeliantės Joniškio rajono „Aušros“ žemės ūkio bendrovės apeliacinio skundo Atsakovė Joniškio rajono „Aušros“ žemės ūkio bendrovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuria iš ieškovo atsakovei priteistos 400 Eur bylinėjimosi išlaidos, nurodydama, jog byloje teismas netyrė ieškovo turtinės padėties, o prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija nustatytų maksimalių priteistinų sumų, todėl teismas neturėjo pagrindo jas mažinti.

Teisėjų kolegija su Å¡iais apeliantės argumentais nesutinka. CPK 93 straipsnio, reglamentuojančio bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ , 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Kitaip tariant, joje įtvirtintas bendras bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo principas, kad pralaimėjusi Å¡alis moka.

IÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti yra viena iÅ¡ bylinėjimosi iÅ¡laidų rūšių (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas), jų atlyginimas CPK reglamentuotas atskiru 98 straipsniu. Pagal šį straipsnį, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Taip pat reglamentuojama, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Taigi, nustatant priteistino advokatui užmokesčio dydį, atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumÄ , teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialiųjų žinių reikalingumÄ , ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimÄ toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistinÄ ar ginčijamÄ ), teisinių paslaugų teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ ir kitas svarbias aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, ribojant bylinėjimosi iÅ¡laidas, siekiama ne tik užtikrinti teismo prieinamumÄ , bet ir iÅ¡laikyti sÄ Å¾iningai dėl savo teisių teisme besiginčijančių asmenų interesų pusiausvyrÄ .

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį, konstatavo, kad jos atitinka CPK nuostatas, formaliai nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas)“ nustatytų maksimalių dydžių. Teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos specifikÄ , jog tai yra darbo byla, sumažino bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį, nurodydamas, jog atsakovė (darbdavė) yra ir ekonomiÅ¡kai, ir teisiÅ¡kai stipresnė Å¡alis, o ieÅ¡kovas yra silpnesnioji darbo teisinių santykių Å¡alis, nesinaudojęs byloje advokato teisine pagalba.

Teismo vertinimu, darbuotojo inicijuotas darbo ginčas nebuvo sudėtingas, nebuvo analizuojami sudėtingi teisės ir fakto klausimai, reikalaujantys daug laiko sÄ naudų, bylos apimtis nedidelė. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai nurodė, kokiais argumentais vadovaudamasis sumažino atsakovės patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį, apeliacinės instancijos teismas Å¡iems motyvams visiÅ¡kai pritaria, dar kartÄ konstatuodamas, jog priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos yra adekvačios bylos sudėtingumui ir atitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Priteisus atsakovės praÅ¡omas bylinėjimosi iÅ¡laidas, susidarytų situacija, kad darbo ginÄÄ inicijavęs ieÅ¡kovas, kurio ieÅ¡kinys atmestas, patirtų neadekvačių neigiamų procesinių padarinių, o tai, teisėjų kolegijos vertinimu, yra netoleruotina. Atsižvelgdama į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė bylinėjimosi iÅ¡laidų klausimÄ , todėl sprendimo dalis dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo paliktina nepakeista.

Apeliantė JoniÅ¡kio rajono „AuÅ¡ros“ žemės Å«kio bendrovė atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o priteisti 726 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ paruoÅ¡imÄ . Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau nurodytais motyvais dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų sumažinimo, atsakovei JoniÅ¡kio rajono „AuÅ¡ros“ žemės Å«kio bendrovei priteisia iÅ¡ ieÅ¡kovo 250 Eur dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

          Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a: Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei JoniÅ¡kio rajono „AuÅ¡ros“ žemės Å«kio bendrovei, juridinio asmens kodas 157539121, 250 Eur (du Å¡imtai penkiasdeÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                                  Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė                                                                                                                            Lina Muchtarovienė                        Vilija Valantienė