cf95d381-9ba9-42e3-a28d-affac4d012e6 · Panevėžio apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. eA2-443-589/2020 Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02990-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.4.2.9; 3.3.2.3; 3.3.2.5; 3.3.4.3 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. liepos 8 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo N. Ž. atskirÄ jį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2020 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-2807-400/2020 pagal pareiÅ¡kėjo N. Ž. pareiÅ¡kimÄ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-6872-940/2019 suinteresuotam asmeniui „PlusPlus Capital“ AS, atstovaujamam „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialo.

Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjas N. Ž. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) prašė atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr e2-6872-940/2019 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktų pagrindu, panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimÄ už akių ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo „PlusPlus Capital“ AS ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ arba tenkinti tik iÅ¡ dalies.

2. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad nežinojo, jog vyksta civilinis procesas dėl prievolės nevykdymo su ieÅ¡kovu „PlusPlus Capital“ AS, nes teismas civilinę bylÄ iÅ¡nagrinėjo jam tinkamai nepraneÅ¡us, dėl ko jis negalėjo dalyvauti bylos procese, tuo grubiai buvo pažeistos jo konstitucinės teisės, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) reikalavimai. Pažymėjo, kad jis savo gyvenamosios vietos pasikeitimus deklaruodavo nuolatos per e-paslaugų portalÄ epaslaugos.lt, pateikdamas praÅ¡ymus t. y. nuo 2017 m. vasario 25 d. savo gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravo adresu (duomenys neskelbtini), o nuo 2019 m. sausio 27 d. deklaravo savo iÅ¡vykimÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos į Jungtinę Karalystę ir tuo pačiu deklaravo savo gyvenamÄ jÄ vietÄ Jungtinėje Karalystėje adresu: (duomenys neskelbtini), kur gyvena nuolatinai, taip pat ir Å¡iuo metu.

Å i informacija buvo prieinama tiek pradiniam kreditoriui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Mogo Lt“, tiek ir suinteresuotam asmeniui (ieÅ¡kovui) „PlusPlus Capital“ AS, tiek ir teismui, kuris Å¡iÄ informacijÄ galėjo gauti iÅ¡ Gyventojų registro, tačiau Å¡ia informacija nebuvo pasinaudota. Ir tai laikytina grubiu CPK 122 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimu, nes gyvenamosios vietos adresu Jungtinėje Karalystėjė teismas jam procesinių dokumentų nesiuntė, o neteisėtai juos įteikė vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du ir bylÄ iÅ¡nagrinėjo jam nedalyvaujant (nežinant) bei priėmė sprendimÄ už akių, kuris įsiteisėjo ir buvo pradėtas priverstinis jo vykdymas.

Dėl objektyvių ir nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, esant priimtam 2019 m. rugsėjo 6 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų sprendimui už akių, jis savalaikiai negalėjo pasinaudoti savo teisėmis, numatytomis CPK 285 straipsnio 5 dalies ir 287 straipsnio nuostatose t. y. per 20 dienų nuo Å¡io sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo peržiÅ«rėjimo arba pateikti praÅ¡ymÄ dėl termino pareiÅ¡kimo dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo atnaujinimui dėl svarbių priežasčių, nes yra suėjęs įstatyme nustatytas trejų mėnesių naikinamasis terminas praÅ¡ymui atnaujinti praleistÄ pareiÅ¡kimo padavimo terminÄ .

3. Akcentavo, jog nagrinėjant bylÄ buvo padaryti ir materialinės teisės normų pažeidimai, kurie turėjo įtakos nepagrįsto ir neteisėto sprendimo už akių priėmimui. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad 2016 m. lapkričio 5 d. atgalinio lizingo (IÅ¡perkamosios nuomos) sutartis Nr. L05112016/0039 (toliau – ir Lizingo (IÅ¡perkamosios nuomos) sutartis) buvo nutraukta neteisėtai. Nurodė, kad minėtÄ sutartį jis vykdė, nors ir vėluodamas, kreditoriui mokėjo ne tik einamÄ sias įmokas, bet ir netesybas.

Teismas neįvertino aplinkybės, jog naudotas ir ketintas įsigyti lengvasis automobilis Volkswagen Caddy, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paimtas, nesuraÅ¡ant jokio priėmimo-perdavimo akto, iÅ¡ kurio matytųsi transporto priemonės bÅ«klė, nebuvo atliktas ir lengvojo automobilio vertės nustatymas grÄ Å¾inant lizingo davėjui, kas yra svarbu nustatant civilinės atsakomybės ribas (neproporcinga civilinė atsakomybė) ir galimos dviÅ¡alės restitucijos taikymui, o automobilio realizacija ž 1 615 Eur, kai automobilio rinkos vertė virÅ¡ 4 000 Eur, yra akivaizdus piktnaudžiavimas savo teisėmis, siekiant naudos sau ar tai kitiems tretiesiems asmenims, atsakovo mulkinimas, jo turtinės padėties tyčinis bloginimas.

Å ioje situacijoje siekiant teisingai iÅ¡spręsti šį ginÄÄ pagal ginčo sutartį, atsakovui kreditoriaus asmuo tapo esminės reikÅ¡mės turinčiu asmeniu, todėl reikalavimų perleidimas kitam asmeniui (naujam kreditoriui) be atsakovo (lizingo gavėjo) sutikimo tapo negalimu. Be to, reikalavimo teises perleidimas neturėjo pažeisti atsakovo teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės.

4. Kėlė abejones ir dėl Reikalavimo perleidimo sutarčių teisėtumo, nurodydamas, jog šios sutartys, kurios sudarytos vienos dienos laikotarpyje, galimai yra fiktyvios, sudarytos Lizingo (Išperkamosios nuomos) sutarties vykdymo eigoje, nesant jokios skolos ir siekiant visais įmanomais būdais apsunkinti atsakovo finansinę padėtį, galimai pažeisti jo teises ir labiau suvaržyti jo prievolę. Pažymėjo, jog Reikalavimo perleidimo sutarčių negavo nei iš ieškovo, nei iš „Risk Management Services“ OU ar tai lizingo davėjo – UAB „Mogo LT.

5. Akcentavo, jog ne su visomis Lizingo (IÅ¡perkamosios nuomos) sutarties sÄ lygomis buvo tinkamai ir sÄ Å¾iningai supažindintas, t. y. su Å¡ios sutarties 17.8-17.11 punktuose numatytomis sÄ lygomis, taip pat ir su nuostatomis, susijusiomis su transporto priemonės perdavimo lizingo davėjui tvarka, vertės nustatymu, galimybe šį automobilį įsigyti. Nurodė ir tai, kad pagal ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį visiÅ¡kai nepagrįstai buvo priteistos labai didelės mokėjimo funkcijÄ atliekančios palÅ«kanos, kurios akivaizdžiai neatitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų kriterijų. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mai 2020 m. balandžio 7 d. nutartimi pareiÅ¡kėjo N. Ž. praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. e2-6872-940/2019 atmetė.

7. Teismas nurodė, kad pareiÅ¡kėjas (atsakovas) nebuvo pavieÅ¡inęs ar kaip kitaip informavęs teismÄ , antstolį ar kreditorius UAB „Mogo Lt“,„PlusPlus Capital“ AS apie savo gyvenamosios vietos ar apie jo individualios įmonės (toliau – ir IÄ®) „Merkera“ vykdomos veiklos adreso pasikeitimÄ . IeÅ¡kovas neprašė skirti kuratoriaus, todėl darė iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju procesinių dokumentų atsakovui įteikimas vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du buvo galimas.

8. Atsižvelgiant į tai, pripažino, kad pareiÅ¡kėjas (atsakovas) turėjo visas galimybės pasinaudoti CPK nustatytomis procesinėmis teisėmis apskųsti teismo procesinį sprendimÄ â€“ 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimÄ už akių, pateikti įrodymus, teikti paaiÅ¡kinimus, t. y. jo teisė bÅ«ti iÅ¡klausytam buvo visiÅ¡kai užtikrinta.

9. Atkreipė dėmesį į tai, kad pats pareiÅ¡kėjas nurodė dar 2018 m. spalio 10 d. elektroniniu paÅ¡tu gavęs lizingo davėjo UAB „Mogo LT“ praneÅ¡imÄ , kad jo grÄ Å¾intas automobilis Volkswagen Caddy yra parduotas už 1 615 Eur ir Å¡ia suma yra sumažinti jo įsiskolinimas pagal Lizingo (IÅ¡perkamosios nuomos) sutartį ir jis per 7 dienas privalo padengti 2 502,80 Eur įsiskolinimo likutį. Tačiau pareiÅ¡kėjas (atsakovas) automobilio pirkimo-pardavimo sutarties neginčijo. O tai, kad jis susisiekė su lizingo davėju ir jam pranešė, kad nesutinka dengti įsiskolinimo likučio, nesudaro pagrindo manyti, kad lizinguoto automobilio pirkimo-pardavimo sutartis yra nuginčyta ar kad ieÅ¡kovas netenka teisės paskaičiuotÄ Ä¯siskolinimÄ iÅ¡ieÅ¡koti teismine tvarka. Teismui priimant sprendimÄ , buvo žinoma Å¡i aplinkybė.

10. Remdamasis kasacinio teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2013, pateiktu iÅ¡aiÅ¡kinimu, konstatavo, kad ginčijama reikalavimo perleidimo sutartis nepažeidžia skolininko interesų, nes reikalavimo perleidimas nesukuria reikalavimo. PareiÅ¡kėjas, kaip naujojo kreditoriaus skolininkas, turi teisę reikÅ¡ti jam visus atsikirtimus, kuriuos turėjo ir tebeturi teisę reikÅ¡ti pradiniam kreditoriui, taigi, ginčyti perleisto reikalavimo pagrįstumÄ , jo dydį bei visas kitas aplinkybes, susijusias su kreditoriaus reikalavimo atsiradimu.

11. Tokiu bÅ«du teismas nenustatė, kad priimant sprendimÄ buvo padaryta aiÅ¡ki teisės normos taikymo klaida, kuriÄ bÅ«tina iÅ¡taisyti ir pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) nebuvo Å¡ioje dalyje peržiÅ«rėtas apeliacine tvarka. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 12. Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėjas (atsakovas) N. Ž. praÅ¡o Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2020 m. balandžio 7 d. nutartį panaikinti ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr e2-6872-940/2019 ir bylÄ perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

13. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas jo praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo į praÅ¡yme dėl proceso atnaujinimo nurodytas faktines aplinkybes ir motyvus tinkamai neatsižvelgė, jų visapusiÅ¡kai ir objektyviai neiÅ¡tyrė, dėl ko padarė klaidingÄ ir bylos faktiniams duomenims prieÅ¡taraujančiÄ iÅ¡vadÄ , kad praÅ¡yme nurodytų CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktuose numatytų pagrindų procesui atnaujinti nėra.

14. Pažymi, jog tai, kad skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada dėl tinkamo atsakovo informavimo apie bylÄ yra klaidinga ir neatitinka bylos faktinių duomenų, patvirtina jo pateikti oficialÅ«s duomenys apie jo deklaruotÄ vietÄ , iÅ¡ kurių matyti, kad nuo 2019 m. sausio 27 d. deklaravo ne tik savo iÅ¡vykimÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos į Jungtinę Karalystę, bet tuo pačiu deklaravo savo tiksliÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ Jungtinėje Karalystėje, nurodydamas ir tikslų adresÄ : (duomenys neskelbtini), kur gyvena nuolatinai, taip pat ir Å¡iuo metu.

IeÅ¡kovui taip pat buvo žinomas ir jo turimas bei naudojamas el. paÅ¡to adresas, kuris yra nurodytas ir deklaruojant gyvenamÄ jÄ vietÄ , tačiau pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, į nurodytas aplinkybes visiÅ¡kai nekreipė dėmesio ir dėl nesuprantamų priežasčių klaidingai iÅ¡vadai paremti rėmėsi jo turimos IÄ® „Merkera“ registracijos adresu, kuris visiÅ¡kai nesutampa su ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje nurodytu adresu bei kurios veikla jau seniai sustabdyta, kas apelianto nuomone, prieÅ¡tarauja teisingumo vykdymui.

15. Mano, kad jeigu jo bylos procesiniai dokumentai būtų įteikti tinkamai (nurodytu adresu Jungtinėje Karalystėje arba el. pašto adresu), tai nebūtų nei grubaus jo konstitucinių teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, nei kitų teisės aktų pažeidimų, nei šio proceso.

16. Akcentuoja, jog analogiÅ¡kai klaidingas iÅ¡vadas pirmosios instancijos teismas padarė ir dėl kitų praÅ¡yme nurodytų faktinių aplinkybių ir motyvų, pagrinde akcentuodamas tinkamÄ atsakovo informavimÄ apie bylÄ ir tinkamÄ procesinių dokumentų įteikimÄ , ir apie kitus motyvus iÅ¡ esmės nepasisakydamas.

17. Suinteresuotas asmuo (ieÅ¡kovas) „PlusPlus Capital“ AS, atstovaujamas „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialo, atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o pareiÅ¡kėjo (atsakovo) N. Ž. atskirÄ jį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

18. Nurodo, jog atskirojo skundo turinys iš esmės identiškas prašymo dėl proceso atnaujinimo turiniui. Atsižvelgiant į tai, pareiškia, jog pilnai palaiko savo atsiliepimo į prašymo dėl proceso atnaujinimo argumentus bei, vadovaudamasis ekonomiškumo ir operatyvumo motyvais, savo argumentų šiame atsiliepime nekartoja.

19. Dar kartÄ atkreipia dėmesį, kad pats pareiÅ¡kėjas netinkamai vykdė savo įsipareigojimus ir neinformavo kreditorių apie pasikeitusiÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , nors ir žinojo, kad su kreditoriumi nėra iki galo iÅ¡sprendęs sutartinių įsipareigojimų įvykdymo klausimo. Taigi, pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas bent minimaliai apdairus ir sÄ Å¾iningas, turėjo suvokti, kad jam nevykdant įsipareigojimų geranoriÅ¡kai, juos gali bÅ«ti pareikalauta įvykdyti priverstinai, kreipiantis į teismÄ .

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.

Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas pareiškėjo (atsakovo) N. Ž. atskiruoju skundu, be to, absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis, 338 straipsniai).

21. PareiÅ¡kėjas (atsakovas) N. Ž. prie atskirojo skundo pateikė naujÄ raÅ¡ytinį įrodymÄ â€“ el. paÅ¡to dokumentus apie susiraÅ¡inėjimÄ su pradiniu kreditoriumi, iÅ¡ kurio matyti, jog pradiniam kreditoriui buvo žinomas jo el. paÅ¡to adresas, nurodydamas jog bÅ«tinybė pateikti tokį įrodymÄ byloje iÅ¡kilo vėliau (po skundžiamos nutarties priėmimo). Nors atskirajame skunde tiesiogiai nėra suformuluotas praÅ¡ymas priimti naujus įrodymus, bet apeliantas Å¡iais naujais duomenimis grindžia dalį atskirojo skundo argumentų, susijusių su bendravimu su pradinio kreditoriaus atstovais.

22. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teismui, iÅ¡skyrus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus arba kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiÅ¡kintis, galėjo Å¡is konkretus įrodymas bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui ar negalėjo, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ , bei atsižvelgti į praÅ¡omo naujai priimti įrodymo įtakÄ Å¡alių ginčui iÅ¡spręsti.

Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sÄ lygų taikyti CPK 314 straipsnyje iÅ¡vardytas iÅ¡imtis ir šį įrodymÄ priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015). Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali bÅ«ti priimami naujai sužinoti, iÅ¡reikalauti įrodymai, jeigu Å¡alis Å¡ia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005).

23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡iuo atveju apelianto pateiktas raÅ¡ytinis įrodymas nors ir galėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ieÅ¡kovui apie tokių įrodymų pateikimÄ yra žinoma, prieÅ¡taravimų dėl Å¡ių įrodymų pridėjimo prie bylos negauta, minėti įrodymai gali turėti įtakos vertinant atskirojo skundo argumentus, jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl siekiant visapusiÅ¡ko bei iÅ¡samaus bylos aplinkybių iÅ¡tyrimo ir įvertinimo, teisingo ginčo iÅ¡sprendimo, yra pagrindas juos prijungti prie bylos.

24. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ civilinėje byloje, teisėtumo ir pagrįstumo.

25. Kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ pabrėžta proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir reikÅ¡mė asmens teisių apsaugai ir pažymėta, kad Å¡is iÅ¡imtinis (ekstraordinarinis) procesinis institutas dažniausiai taikomas padarytoms teismų klaidoms dėl fakto ar teisės iÅ¡taisyti, tačiau tik tuo atveju, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės pažeistas teises ir interesus apginti kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos bÅ«dais bei nėra kitų teisių bei įstatymų saugomų interesų gynimo bÅ«dų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007; 2007 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2007; 2007 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-362/2007; 2008 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2008; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2010; kt.).

Å io proceso teisės instituto tikslas toks pats, kaip ir teismo sprendimų instancinės kontrolės mechanizmo – užtikrinti teisingumo vykdymÄ ir tinkamÄ teisės į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinimÄ , siekiant patikrinti, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) nepažeidžia įstatymų saugomų asmens teisių ar teisėtų interesų. Kartu teismų praktika suformuota aiÅ¡kinant proceso atnaujinimo institutÄ taip, kad jis nebÅ«tų priemonė dar kartÄ pabandyti iÅ¡spręsti ginÄÄ savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2006; 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008; 2008 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2008; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2010; kt.).

26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡iuo atveju byloje nustatytų ir nutartyje aptartų faktinių aplinkybių visuma, vertinant juos procesinių dokumentų įteikimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų kontekste, suteikia pagrindÄ spręsti, kad apeliantas įrodė, jog egzistuoja sÄ lygos procesui pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktÄ atnaujinti.

27. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. e2-6872-940/2019 atsakovui N. Ž. nepateikus atsiliepimo į ieÅ¡kovo „PlusPlus Capital“ AS ieÅ¡kinį, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mai 2019 m. rugsėjo 6 d. priėmė sprendimÄ už akių, kuriuo ieÅ¡kinį tenkinto iÅ¡ dalies – priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui 2 502,80 Eur skolos (nesumokėtos finansavimo sumos), 922,40 Eur mokėjimo funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų, 225,25 Eur delspinigių, 45,60 proc. mokėjimo funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų, skaičiuojamų nuo 2 502,80 Eur (nesumokėtos finansavimo sumos) nuo 2019 m. liepos 3 d. (ieÅ¡kinio suraÅ¡ymo dienos) iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, bet neilgiau kaip iki 2020 m. lapkričio 5 d., 5 proc. dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ 3 650,45 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2019 m. liepos 8 d.) iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, 82 Eur žyminio mokesčio, o likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmetė.

Sprendimas už akių įsiteisėjo 2019 m. rugsėjo 27 d. IeÅ¡kovės praÅ¡ymu 2019 m. spalio 2 d. buvo iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas. Atsakovas 2020 m. vasario 28 d. pateikė teismui praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktų pagrindu, kuriame, be kita ko, nurodė, jog teismas civilinę bylÄ iÅ¡nagrinėjo jam tinkamai apie tai nepranešęs. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsakovo praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ civilinėje byloje netenkino, be kita ko, motyvuodamas tuo, kad pareiÅ¡kėjas (atsakovas) nebuvo pavieÅ¡inęs ar kaip kitaip informavęs teismÄ , antstolį ar kreditorius apie savo gyvenamosios vietos ar jo individualios įmonės vykdomos veiklos adreso pasikeitimÄ , ieÅ¡kovas neprašė skirti kuratoriaus, todėl procesinių dokumentų atsakovui įteikimas vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du buvo galimas.

Tokiu būdu atsakovo teisė būti išklausytam buvo visiškai užtikrinta. Su tokiu bylos duomenų vertinimu apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

28. Nagrinėjant klausimÄ , ar atsakovui procesinius dokumentus galima įteikti vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du, aktualus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CPK 130 straipsnio taikymo iÅ¡aiÅ¡kinimas, kuriame kasacinis teismas remiasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) iÅ¡aiÅ¡kinimu, kad dokumentų įteikimo bÅ«das, kaip asmens informavimas apie teismo procesÄ vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du, naudojamas tik tuomet, kai nacionalinis teismas yra įsitikinęs, kad asmens adresas negali bÅ«ti nustatytas ir kad asmuo nėra visiÅ¡kai likęs be gynybos priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-421/2017).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vertinimu, Å¡is dokumentų įteikimo bÅ«das nustatytas kaip subsidiarus, t. y. gali bÅ«ti taikomas tik tais atvejais, kai teismas iÅ¡naudojo kitas CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatytas procesinių dokumentų įteikimo galimybes. PrieÅ¡ taikydamas šį įteikimo bÅ«dÄ , teismas turi imtis priemonių, kad įteiktų procesinius dokumentus fizinio asmens gyvenamosios ar darbo vietos adresu, fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, be to, procesiniai dokumentai gali bÅ«ti palikti adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, tai nurodant teismui grÄ Å¾intinoje pažymoje, skiriant kurjerį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-684/2020).

29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK įtvirtintas procesinių dokumentų įteikimo institutas (CPK 117–132 straipsniai) skirtas asmens teisei bÅ«ti informuotam apie teismo procesÄ ir bÅ«ti iÅ¡klausytam – pateikti bylÄ nagrinėjančiam teismui argumentus savo interesų gynybai – užtikrinti, tai viena iÅ¡ asmens teisės į teisingÄ teismÄ garantijų. Teisė į teisingÄ teismÄ â€“ ir Konvencijos saugoma vertybė, dėl to kasacinio teismo praktikoje dėl procesinių dokumentų įteikimo instituto nuosekliai remiamasi EŽTT jurisprudencija. Asmuo privalo bÅ«ti informuotas apie procesÄ ne formaliai, o realiai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-403/2019; 2018 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-313/2018; 2017 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-421/2017).

30. Byloje, kuri buvo susijusi su asmenų informavimu apie teisminį procesÄ vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du ir kurioje EŽTT nenustatė Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimo, EŽTT akcentavo tai, kad toks dokumentų įteikimo bÅ«das buvo naudojamas tik tuomet, kai nacionalinis teismas įsitikino (pvz., pateikė užklausÄ policijai), kad asmens adresas negali bÅ«ti nustatytas ir kad asmuo nėra visiÅ¡kai likęs be gynybos priemonių (pvz., gali teikti praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo ir iÅ¡sakyti argumentus dėl galimai netinkamo informavimo) (žr. sprendimÄ byloje Nunes Dias prieÅ¡ PortugalijÄ , peticija Nr. 69829/01 ir 2672/03).

Tačiau EŽTT pripažino, kad nacionaliniai teismai nebuvo pakankamai rÅ«pestingi, kai taikė vieÅ¡o paskelbimo bÅ«dÄ iÅ¡kart po to, kai teismo procesinių dokumentų nepavyko įteikti pareiÅ¡kėjo gyvenamosios vietos adresu, nepatikrino turimos informacijos apie galimÄ pareiÅ¡kėjo buvimo vietÄ kitoje valstybėje, nesikreipė į policijÄ dėl paieÅ¡kos paskelbimo, neprašė kitos bylos Å¡alies pateikti tikslesnės informacijos (žr. sprendimÄ byloje Gakharia prieÅ¡ GruzijÄ , peticija Nr. 30459/13), taip pat nesikreipė į civilinio statuso registrÄ , profesinius subjektus (žr. sprendimÄ byloje Dilipak ir Karakaya prieÅ¡ TurkijÄ , peticijų Nr. peticijų Nr. 7942/05, 24838/05 – Å¡ioje byloje EŽTT atkreipė dėmesį ir į faktÄ , kad jau vykdymo procese tinkamas pareiÅ¡kėjo adresas be didesnių sunkumų buvo nustatytas per savaitę), nebandė dokumentų įteikti pareiÅ¡kėjo darbovietės ar artimo giminaičio adresais (žr. sprendimÄ byloje Gyuleva prieÅ¡ BulgarijÄ , peticija Nr. 38840/08) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-403/2019).

31. Remiantis civilinės bylos Nr. e2-6872-940/2019 duomenimis, nustatyta, kad atsakovui N. Ž. procesiniai dokumentai (ieÅ¡kinys ir jo priedai) buvo iÅ¡siųsti ieÅ¡kinyje nurodytu adresu ((duomenys neskelbtini)), tačiau jie nebuvo įteikti, neatsiėmus jų paÅ¡te per siuntos saugojimÄ terminÄ . Byloje pateikta 2019 m. rugpjūčio 5 d. „Sodros“ pažyma, pagal kuriÄ nustatyta, kad atsakovas N. Ž. yra IÄ® „Merkera“, kuri, vieÅ¡ai prienamo Juridinių asmenų registro duomenimis, registruota adresu (duomenys neskelbtini), savininkas.

Teismas taip pat tikrino Gyventojų registro duomenis ir nustatė, jog atsakovas N. Ž. yra iÅ¡vykęs gyventi į Jungtinę Karalystę, tačiau registre nenurodytas tikslus adresas. Pagal tokius byloje nustatytus duomenis pirmosios instancijos teismas 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartyje padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovo N. Ž. gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, kuratoriaus skirti ieÅ¡kovas nepraÅ¡o, įteikimas pagal CPK 123 straipsnio 2 dalį negalimas, todėl nutarė procesinius dokumentus Å¡iam atsakovui įteikti vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du specialaus interneto tinklalapio www.teismai.lt skiltyje „Teismų praneÅ¡imai“.

Atitinkamai visi kiti procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikiami viešo paskelbimo būdu, t. y. paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje.

32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje susidarė būtent tokia situacija, kuri nurodyta EŽTT praktikoje, jog viešo paskelbimo procesinių dokumentų įteikimo būdas taikytas formaliai iškart po to, kai teismo procesinių dokumentų nepavyko įteikti ieškovui žinomu atsakovo gyvenamosios vietos adresu. Teismas prieš tai net nebandė įteikti atsakovui procesinių dokumentų jo individualios imonės buveinės adresu, kuris nesutapo su ieškovės ieškinyje nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu.

33. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste teisiÅ¡kai reikÅ¡minga, kad atsakovas įvykdė pareigÄ deklaruoti savo iÅ¡vykimÄ (Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 straipsnis), t. y. atsakovas iÅ¡ esmės nenuslėpė savo faktinės buvimo vietos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-313/2018). Todėl nustatęs, kad atsakovas iÅ¡vykęs į Jungtinę Karalystę, teismas turėjo pareigÄ imtis pakankamai priemonių, siekiant sužinoti atsakovo buvimo vietÄ , tarp jų ir nutartimi įpareigoti ieÅ¡kovÄ pateikti įrodymus, kad ieÅ¡kovas ėmėsi visų įmanomų priemonių atsakovo gyvenamÄ jai (darbo) vietai Jungtinėje Karalystėje nustatyti (pvz., kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadÄ Jungtinėje Karalystėje, užklausė Lietuvos Respublikos gyventojų registrÄ , Jungtinės Karalystės gyventojų registrÄ ar kitas institucijas dėl konkretaus atsakovo gyvenamosios vietos adreso).

33. Prie atskirojo skundo pateikti įrodymai – atsakovo susiraÅ¡inėjimas el. paÅ¡tu su pradinio kreditoriaus atstovais, vykęs 2018 m. rugsėjo-spalio mėn. dėl automobilio grÄ Å¾inimo bei pardavimo, nutraukus Lizingo (IÅ¡perkamosios nuomos) sutartį, leidžia abejoti ieÅ¡kovo, perėmusio reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimÄ , sÄ Å¾iningumu, nes net ir žinodamas, kad procesiniai dokumentai atsakovui jo nurodytu adresu neįteikti, teismui jokios informacijos apie galimybę dokumentus atsakovui įteikti elektroninio ryÅ¡io priemonėmis nenurodė.

34. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, prieÅ¡ priimdamas nutartį procesinius dokumentus atsakovui įteikti vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du, vykdydamas pareigÄ užtikrinti realias asmenų procesinių teisių garantijas, privalėjo imtis papildomų priemonių įteikti atsakovui procesinius dokumentus, tačiau to nepadarė. Tik pritaikęs papildomas priemones ir negavęs siekiamo rezultato, teismas turėjo pagrindÄ spręsti dėl kitų procesinių dokumentų įteikimo bÅ«dų, be kita ko, vieÅ¡o paskelbimo, taikymo. Å i aplinkybė vertintina kaip teismo, kuriam priklausė pareiga rÅ«pintis tinkamu procesinių dokumentų įteikimu atsakovei, netinkamas CPK 130 straipsnio nuostatų taikymas.

35. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kaip neturinčių reikšmės procesiniam bylos rezultatui, teismas nepasisako.

36. Apibendrindamas iÅ¡dėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti atsakovo N. Ž. praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo, netinkamai aiÅ¡kino ir taikė aktualias proceso teisės normas, todėl skundžiama nutartis naikinama ir klausimas iÅ¡sprendžiamas iÅ¡ esmės – atnaujinamas procesas civilinėje byloje Nr. e2-6872-940/2019 ir byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

37. Kadangi procesas byloje atnaujintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, tai dėl Å¡alių turėtų iÅ¡laidų atlyginimo priteisimo turės pasisakyti Å¡is teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ pakartotinai. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas n u t a r i a: panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2020 m. balandžio 7 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės. Atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. e2-6872-940/2019 pagal ieÅ¡kovo „PlusPlus Capital“ AS, atstovaujamo „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialo, ieÅ¡kinį atsakovui N. Ž. dėl skolos, palÅ«kanų ir delspinigių priteisimo ir perduoti bylÄ nagrinėti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mams. Teisėja Rita Dambrauskaitė