2019-09-25 Nr. AB-18066-3-64-3-02240-2017-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2028-624/2019

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02240-2017-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. Š. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. balandžio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į su skundu, prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir atsakovo atstovas, Šiaulių TI), 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2017 m. sausio 12 d. d. iki 2017 m. spalio 26 d. buvo kalinamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Jis buvo laikomas, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus: kameros buvo perpildytos, trūko inventoriaus, kameroje sąlygos antisanitarinės, dušas suteikiamas kartą per savaitę, neišduodami higienos reikmenys, nesuteikiamas priklausantis dietinis maitinimas, kuris netgi teikiamas ne laiku, pastato konstrukcijose yra asbesto, kameros nevėdinamos, netinkama medicininė pagalba, netinkami įrengtas klozetas. Dėl to jis patyrė dvasinius bei fizinius išgyvenimus, taigi patyrė neturtinę žalą. Teismo posėdžio metu pareiškėjas patikslino savo reikalavimus, nurodydamas, kad kamerose trūko ploto, ypač atmetus plotą, kurį užima baldai, sanitarinis mazgas, kai kuriose kamerose nebuvo unitazo, jam neišduodavo reikiamo kiekio higienos priemonių, nors prašymą ir teikė, pasivaikščiojimo kiemeliuose nebuvo sporto inventoriaus, kamerose nebuvo iškvietimo mygtuko ir radijo taško, kitų pretenzijų nepalaikė. Pareiškėjas nurodė, kad patyrė nemalonius jausmus, nes turi problemų su stuburu, jam reikalinga mankšta.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas įstaigoje laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 11 d. iki 2017 m. spalio 26 d. kamerose Nr. 102, 75, 35, 5, 18, 57, 91. Kameroje buvo laikomi 1–4 asmenys, pareiškėjui periodiškai tekdavo nuo 3,75 kv. m iki 18,5 kv. m gyvenamasis plotas. Atkreipė dėmesį, kad pasivaikščiojimo laiku (1 val. per dieną), medicininių apžiūrų metu, prausimosi pirtyje, laisvalaikio užimtumo metu asmenys nebūna gyvenamojoje kameroje.

5. Atsakovas paaiškino, kad kiekvienoje kameroje yra inventorius, numatytas teisės aktuose, valymo inventorius yra išduodamas pagal suimtųjų prašymus, kameras valyti privalo patys suimtieji / nuteistieji. Inventorius skiriamas pagal teisės aktų reikalavimus, dirbtinis apšvietimas įrengiamas pagal reikalavimus, tačiau patys suimtieji dažnai gadina inventorių. Tualetai įrengti pagal teisės aktų reikalavimus, tualetų įrengimo laikino sulaikymo kameros nėra gyvenamosios kameros, jose tualetų įrengimas nėra reglamentuojamas. Ventiliacija vyksta natūraliu būdu. Pareiškėjo buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu jo laikymo kamerose buvo atlikta atitikimo higienos normoms patikrinimai, buvo nustatyta, jog kamerose Nr. 5, 102 santykinė oro drėgmė, dirbtinis apšvietimas atitinka reikalavimus, kameroje Nr. 5 oro temperatūra atitinka reikalavimus, kameroje Nr. 102 yra pelėsio. Taip pat nustatyta, kad kameroje Nr. 35 oro temperatūra ir dirbtinis apšvietimas atitinka reikalavimus, santykinė oro drėgmė per maža, kamera švari, tvarkinga; kameroje Nr. 5 dirbtinė apšvieta atitinka reikalavimus, pelėsio nėra; kamerose Nr. 91 dirbtinė apšvieta, oro temperatūra atitinka reikalavimus, santykinė oro drėgmė per maža, pelėsio yra. Daugiau nusiskundimų dėl sąlygų kamerose nebuvo. Vidinio ryšio įrengimo būtinumas numatytas tik naujai statomiems ir rekonstruojamiems pastatams. Kameras valyti privalo patys suimtieji, jos nustatyta tvarka yra dezinfekuojamos, vykdoma jų deratizacija, dezinsekcija. Pasivaikščiojimai vykdomi teisės aktų nustatyta tvarka. Higienos priemonės pareiškėjui nebuvo išduotos, nes jis jų pats neatsiėmė, nors buvo priimtas sprendimas jas išduoti. Maistas buvo išduodamas tinkamas. Atsakovo atstovas niekaip neišskyrė pareiškėjo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sąlygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis, taigi žalą grindžia abstrakčiais argumentais ir bendrojo pobūdžio nusiskundimais.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2018 m. balandžio 27 d. sprendimu pareiškėjo D. Š. skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo sąlygas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.

7. Teismas nustatė, kad ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, buvo laikomas kamerose, neatitinkančiose higienos normų, atlyginimo.

8. Teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas kamerose Nr. 5, 102, 75, 35, 18, 57, 91 buvo kalinamas 43 dienas, kamerose buvo laikomi po 1–4 asmenis, per visą šį laikotarpį pareiškėjui teko nuo 3,74 kv. m iki 18,45 kv. m kameros ploto. Teismas sprendė, kad pareiškėjas iš viso 43 dienas buvo laikomas sąlygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje, teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Teismas, įvertinęs kameroje esančių sanitarinių mazgų plotus bei kameroje esančių žmonių skaičių, sprendė, jog kameroje Nr. 7 (kameros plotas 7,49 kv. m / kameros plotas be sanitarinio mazgo 6,9 kv. m), esant joje 2 asmenims, kiekvienam jų teko po 3,45 kv. m kameros ploto. Taigi teismas konstatavo, kad iš viso mažesnis nei 3,6 kv. m kameros ploto, atėmus sanitarinį mazgą, vienam asmeniui teko 3 dienas. Kitose kamerose, net ir atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, vienam asmeniu tekdavo daugiau nei 3,6 kv. m kameros ploto.

9. Teismas nustatė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018 m. sausio 23 d. pažymoje Nr. 60/09-3123 nurodoma, jog pagalbos mygtuko įrengimas Šiaulių tardymo izoliatoriuje negalimas dėl įstaigos statuso. Teismui pateiktoje Šiaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus 2018 m. vasario 5 d. pažymoje Nr. 61/04-235 „Dėl D. Š.“ nurodyta, jog nuo 2017 m. balandžio 11 d. iki 2017 m. spalio 26 d. pareiškėjas kreipėsi su skundais į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių su prašymais ar skundais, t. y. 2017 m. liepos 11 d. pateikė skundą dėl maitinimo, 2017 m. birželio 21 d.

– dėl maisto dalijimo, 2017 m. birželio 29 d. – dėl teikiamo maisto kokybės, 2017 m. birželio 21 d. – dėl pasivaikščiojimo trukmės, 2017 m. birželio 20 d. paskelbė bado akciją dėl netinkamos maisto dalintojų aprangos, 2017 m. liepos 11 d. pateikė skundą dėl radijo taško ir iškvietimo mygtukų nebuvimo, 2017 m. birželio 2 d. pateikė skundą dėl maitinimo po buvimo laikino sulaikymo kameroje. Skundų dėl netinkamų gyvenimo sąlygų pateikta nebuvo. Iš teismui pateiktos Aprūpinimo apranga, patalyne, rankšluosčiais, indais stalo įrankiais ir higienos priemonėmis Asmeninės sąskaitos Nr. 523 matyti, jog pareiškėjas buvo aprūpinamas pagal galiojančius teisės aktus.

Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjo prašymas dėl higienos priemonių išdavimo buvo išspręstas teigiamai, t. y. priimant sprendimą išduoti higienos priemones, todėl neteisėtų atsakovo veiksmų nenustatyta. Teismui taip pat pateikti Šiaulių tardymo izoliatoriaus higienos – dezinfekcijos planai, o duomenų, jog šie planai vykdomi nebuvo, pateikta nėra. Iš pateiktos Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus Ūkio skyriaus 2017 m. sausio 6 d. pažymos Nr. 62/08-8 apie atliktus remonto darbus teismas nustatė, kad 2016 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn. kameroje Nr. 87 nuvalytas pelėsis, kameroje Nr. 34,77 sutvarkytas apšvietimas, 2016 m. rugsėjo – spalio mėn. kameroje Nr. 35 pašalintas pelėsis, išlygintos lubos, sienos, išdažytos, įrengtas naujas sanitarinis mazgas.

Teismas taip pat atsižvelgė, kad pareiškėjas pripažino, jog suimtiesiems buvo užtikrinta 1 val. pasivaikščiojimas gryname ore per parą. Taip pat nustatė, kad pareiškėjo laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas atliko patikrinimų dėl sąlygų atitikimo higienos reikalavimams jo buvimo kameroje. 2017 m. gegužės 3 d. surašytu patikrinimo aktu nustatyta, jog kamerose Nr. 5,102 santykinė oro drėgmė, dirbtinis apšvietimas atitinka reikalavimus, kameroje Nr. 5 oro temperatūra atitinka reikalavimus, kameroje Nr. 102 yra pelėsio.

Nuolatinį kenkėjų stebėjimą ir naikinimą vykdo licencijuota įmonė. 2017 m. gegužės 19 d. surašytu patikrinimo aktu nustatyta, jog kameroje Nr. 35 oro temperatūra ir dirbtinis apšvietimas atitinka reikalavimus, santykinė oro drėgmė per maža, kamera švari, tvarkinga. 2017 m. rugpjūčio 11 d. surašytu patikrinimo aktu nustatyta, jog kameroje Nr. 5 dirbtinė apšvieta atitinka reikalavimus, pelėsio nėra. 2017 m. spalio 16 d. surašytu patikrinimo aktu nustatyta, jog kamerose Nr. 91 dirbtinė apšvieta, oro temperatūra atitinka reikalavimus, santykinė oro drėgmė per maža; yra pelėsio.

Teismas, susipažinęs su asmens sveikatos istorija, nustatė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas pas gydytojus kreipėsi dėl galvos, nugaros skausmų, tačiau nenurodė, jog susirgimai būtų susiję su netinkamomis sąlygomis kamerose.

10. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo pagrindiniai nusiskundimai dėl per mažo jam tenkančio plotas ir netinkamų apgyvendinimo kamerose sąlygų yra paneigti bylos medžiaga. Nustatyta, jog pareiškėjas visas 43 dienas buvo laikomas sąlygomis, kai jam buvo užtikrinamas minimalus kameros gyvenamasis plotas.

11. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl netinkamai įrengtų pasivaikščiojimo kiemelių, nes teisės aktai nenumato juose sportinių įrengimų (tardymo izoliatoriuje yra įrengta sporto salė). Teismas taip pat sprendė, kad iškvietimo mygtuko ir radijo taško neįrengimas nepažeidžia teisės aktų reikalavimų.

12. Teismas nurodė, kad pareiškėjui teismo posėdžio metu atsisakius pretenzijų dėl kamerų atitikimo higienos normoms, dušo suteikimo kartą per savaitę, asbesto buvimo, maitinimo užtikrinimo, netinkamos medicininės pagalbos, šiuos argumentus teismas palieka nenagrinėtais.

13. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentą, kad trūko spintelių, nurodė, jog šis argumentas nėra paneigtas, tačiau atkreipė dėmesį, kad didesnę laiko dalį buvo kameroje pareiškėjas vienas ar dar su vienu asmeniu, todėl sprendė, kad toks pažeidimas galėjo sukelti tik nedidelius nepatogumus.

14. Teismas nurodė, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį, sąlygomis. Byloje nėra duomenų, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos.

15. Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinęs pažeidimų trukmę ir mastą, sprendė, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau nustatyta, kad valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiškėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje tinkamas laikymo sąlygas, t. y. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjo sveikatos sutrikimai, įvertinus byloje esančią jo asmens sveikatos istoriją, dėl kalinimo sąlygų Šiaulių TI, nenustatyti.

16. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas aktyviai kovojo už savo teises, būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Savo buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu pareiškėjas taip pat nesiskundė dėl jam tenkančio kameros ploto ar kamerų neatitikimo higienos normoms, taigi jo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė jis nurodė skunde ir teismo posėdyje. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad Šiaulių TI netinkamos kalinimo sąlygos (buvimas kamerose, kur netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas ir kt.) iš esmės nepakenkė pareiškėjo sveikatai (byloje nepateikta jokių duomenų, kad pareiškėjo patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai). Todėl teismas vertino, kad pareiškėjui tik 3 dienas jo judėjimo laisvė galėjo būti apribota daugiau, nei būtina, tačiau ir tuo metu šie ribojimai buvo nežymūs, pareiškėjui teko ne mažiau kaip 3,45 kv. m kameros ploto, atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą. Teismas sprendė, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisė aktuose nustatytų kamerų sąlygų pažeidimo pripažinimą kaip pakankamą satisfakciją už jo teisės pažeidimus, o reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

III. 17. Pareiškėjas D. Š. apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. balandžio 27 d. sprendimą pakeisti ir priteisti 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

18. Pareiškėjas nurodo, kad jis nesutinka su teismo sprendimu ir prašo jį pakeisti priteisiant neturtinę žalą, nes jo teisės buvo pažeistos. Pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai įvertino pareiškėjo skundą ir neatsižvelgė į visas faktines aplinkybes. Teismas netinkamai įvertino Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktus, kadangi juose nustatyti pažeidimai dėl šviesos, oro, drėgmės, pelėsio. Teigia, kad jam priklausė 3 val. pasivaikščiojimas kieme, tačiau buvo vedamas tik 1 val. per parą. Nurodo, kad jis jautė galvos skausmus dėl per mažai laiko, praleisto gryname ore, taip pat nugaros skausmus dėl to, kad negalėjo mankštintis, o į gydytoją psichiatrą dėl pablogėjusios būklės kreiptis negalėjo, nes tokio gydytojo Šiaulių TI nėra. Teismas taip pat netinkamai vertino sanitarinio mazgo atitvėrimo reikalavimus nuo gyvenamosios patalpos, t. y. pagal teismų praktiką sanitarinis mazgas turi būti atitvertas visiškai, o ne 1,5 m. Nurodo, kad ne visada buvo galima pasinaudoti ir esančia sporto sale.

19. Pareiškėjas vertina, kad šiuo atveju buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis, nes jo orumas nebuvo gerbiamas. Šiaulių TI pareiškėjas patyrė papildomus neigiamus dvasinius išgyvenimus ir fizinius nepatogumus, papildomą diskomfortą. Nors teismas pripažino, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą ir buvo laikomas sąlygomis, kurios neatitiko teisės aktais nustatytų reikalavimų, tačiau teismas neatsižvelgė tinkamai, jog kamerose nebuvo įrengtas sanitarinis mazgas pagal reikalavimus, trūko inventoriaus.

20. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį prašo skundą atmesti.

21. Atsakovas teigia, kad pareiškėjas visą laiką buvo laikomas sąlygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatyto kameros ploto vienam asmeniui. Pažymi, kad nėra duomenų, jog Šiaulių tardymo izoliatorius būtų sąmoningąjį siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Atsakovo atstovas ėmėsi visų įmanomų veiksmų, kad pareiškėjui būtų užtikrinto kuo palankesnės kalinimo sąlygos. Nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad kamerose trūko inventoriaus. Vertina, kad skundžiamas teismo sprendimas priimtas išsamiai ir visapusiškai ištyrus ir įvertinus bylos nagrinėjimo metu nustatyti aplinkybes ir teismas teisingai konstatavo, kad pareiškėjas įstaigoje buvo laikomas 43 dienas sąlygomis užtikrinant 3,6 kv. m. plotą vienam asmeniui. Atkreipia dėmesį, kad pagal teismų praktiką net ir pažeidus vienam asmeniui numatyto ploto normą ir pripažinus, jog tokios aplinkybės galėjo sukelti tam tikrą diskomfortą, turi būti vertinama, ar nustatytas pažeidimas nesudarė prielaidų pareiškėjui patirtį tokius neigiamus išgyvenimus, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir būtų nesuderinamas su Konvencijos 3 straipsniu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl 15 000 Eur neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad Šiaulių TI jis buvo laikomas netinkamomis sąlygomis, atlyginimo.

23. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs Šiaulių TI nežymius neteisėtus veiksmus (neveikimą), pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 11 d. iki 2017 m. spalio 26 d. buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas 3 dienas neužtikrinant 3,6 kv. m kameros ploto vienam asmeniui, t. y. atėmus sanitarinį mazgą, vienam asmeniui teko 3,45 kv. m kameros ploto; taip pat atsakovui nepaneigus, jog pareiškėjui trūko spintelių, teismas vertino šią aplinkybę pareiškėjo naudai. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėjas teismo posėdžio metu atsisakė pretenzijų dėl kamerų atitikimo higienos normoms, dušo suteikimo kartą per savaitę, asbesto buvimo, maitinimo neužtikrinimo, netinkamos medicininės pagalbos, todėl šių argumentų nenagrinėjo.

24. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia aplinkybėmis, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas Šiaulių TI veiksmus kaip jo teisių pažeidimą, turėjo priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais, t. y. 15 000 Eur sumą, tačiau teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus ir neatsižvelgė į visas faktines aplinkybes.

25. Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su tuo, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės netinkamai ir nevisapusiškai įvertino byloje esančius duomenis, pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016, kt.).

26. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis.

27. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, kt.).

28. Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, kad iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad asmens kalinimas pataisos namuose per se (savaime) neimplikuoja, kad visais atvejais sprendžiant dėl patirtos žalos atlyginimo būdo bus apsiribojama teisės pažeidimu kaip pakankama satisfakcija už įvykdytą teisių pažeidimą. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio yra analizuojama ir vertinama konkreti situacija, pareiškėjo atžvilgiu įvykdyti neteisėti veiksmai, jo sveikatos būklė ir pan. ir atsižvelgus į konkrečią situaciją sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4354-520/2018, 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4217-520/2018, 2018 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4174-602/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018 ir kt.).

29. Paprastai tik esant nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018, 2018 m. kovo 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1722-556/2018, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-455-602/2018, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1279-492/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018).

30. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), paaiškindamas ir apibendrindamas pagrindinius principus dėl kalinimo įstaigų perpildymo, vienam asmeniui tenkančio minimalaus kameros ploto skaičiavimo metodikos, be kita ko, atsižvelgęs į savo praktiką, nurodė ir tai, jog paprastai tik trumpas, atsitiktinis ir nedidelis (nežymus) reikalaujamos minimalios asmeninės erdvės sumažinimas gali paneigti griežtą Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpciją. Pavyzdžiui, 2012 m. sausio 17 d. sprendime byloje Fetisov ir kiti prieš Rusiją (pareiškimų Nr. 43710/07, 6023/08, 11248/08, 27668/08, 31242/08 ir 52133/08) (134-138 p.), kai kalinys buvo laikomas maždaug 2 kv. m plote 19 dienų (žr. toliau 2012 m. spalio 23 d. sprendimo byloje D. R. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 4265/06), 52-53 p.) arba 2013 m. spalio 17 d. sprendime byloje V. B. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 9967/06) (33-36 p.), kai kalinys buvo laikomas 2,95 kv. m plote 10 dienų, o vėliau ne iš eilės 2,65 kv. m plote 2 dienas ir 2,97 kv. m plote 26 dienas, taip pat 2013 m. balandžio 9 d. sprendime byloje Kurkowski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 36228/06) (66-67 p.), kai pareiškėjas buvo laikomas maždaug 2,1 kv. m plote 4 dienas ir vėliau 2,6 kv. m plote dar 4 dienas EŽTT nenustatė Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo.

31. Nagrinėjamu atveju yra konstatuota, kad ginčo laikotarpiu 3 dienas buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas, t. y. atėmus sanitarinį mazgą iš bendro kameros ploto, vienam asmeniui teko 3,45 kv. m kameros ploto; taip pat atsakovas nepaneigė, jog pareiškėjui trūko spintelių.

32. Kitų pareiškėjo teisių pažeidimų šioje byloje nenustatyta ir pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė priešingas išvadas leidžiančių padaryti pagrįstų argumentų. Kaip byloje nustatyta, ginčo laikotarpiu pareiškėjas pas gydytojus kreipėsi dėl galvos, nugaros skausmų, tačiau nenurodė, jog susirgimai būtų susiję su netinkamomis sąlygomis kamerose, todėl nėra pagrindo spręsti, kad šie sutrikimai atsirado dėl atsakovo atstovo neveikimo. Primintina, kad pagal Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 16 d. įsakymą Nr. 1/01-186 suimtiesiems užtikrinamas 1 val. pasivaikščiojimas gryname ore per parą, todėl pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, jog jam priklauso 3 val. pasivaikščiojimas kieme. Aplinkybę, kad atsakovo atstovas suteikė pareiškėjui 1 val. pasivaikščiojimo galimybę gryname ore per parą, pareiškėjas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme patvirtino.

33. Pažymėtina, kad bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėjas teismo posėdžio metu atsisakė dalies savo skundo argumentų (t. y. dėl kamerų atitikimo higienos normoms, dušo suteikimo kartą per savaitę, asbesto buvimo, maitinimo neužtikrinimo, netinkamos medicininės pagalbos), todėl minėti argumentai (kuriuos pareiškėjas iš naujo nurodo apeliaciniame skunde) apeliacinės instancijos teisme negali būti nagrinėjami prieš tai jų neišnagrinėjus pirmosios instancijos teisme. Be to, pažymėtina, kad apeliacinio skundo argumentas, susijęs su pertvaros, skiriančios sanitarinį mazgą nuo kameros, aukščiu, yra abstraktus, nesusijęs su pareiškėjo kalinimo sąlygomis (I tomas, b. l. 60-61, 93-94).

34. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į išdėstytas nuostatas ir šios konkrečios bylos aplinkybes, nagrinėjamu atveju nebuvo ir nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl aptartų aplinkybių (šios nutarties 24, 31 punktai) atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Pareiškėjo laikymo sąlygų trumpalaikis neatitikimas teisės aktų reikalavimams galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudarė pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju darytina pagrįsta išvada, kad pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais pareiškėjui negali būti priteistinas.

35. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų teisingų išvadų, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. balandžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Arūnas Dirvonas Dainius Raižys Veslava Ruskan