cf924f8b-eded-4cfa-9187-9532f2b490c7 · Kelmės rajono apylinkės teismas

Civiline byla Nr. 2-14-446-2011Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00406-2010-3Procesinio sprendimo kategorija: 128.1.; 128.2.; 116.1.(S) KELMES RAJONO APYLINKES TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. balandžio 14 d. Kelme              Kelmes rajono apylinkes teismo teiseja Vilma Rašciuviene, sekretoriaujant Linai Normantaitei,dalyvaujant pareiškejai J. L.,   suinteresuotiems asmenims B. B., A. B., I. B., suinteresuoto asmens J. B. atstovui advokatui Genadijui Lukminui, suinteresuoto asmens A. B. atstovui advokatui Algirdui Zakrasui,                     viešame teismo posedyje išnagrinejo civiline byla pagal pareiškejos J.

L. pareiškima suinteresuotiems asmenims Šiauliu apskrities valstybinei mokesciu inspekcijai, J. B., B. B., A. B., I. B. del juridine reikšme turincio fakto nustatymo ir n u s t a t e :              Pareiškeja prašo nustatyti juridine reikšme turinti fakta turto paveldejimo tikslu, kad ji iš karto po savo brolio A. B. mirties 2008 m. birželio 28 d. prieme jo palikima, faktiškai pradedama valdyti ir tvarkyti jo turta. Nurode, kad nuo 2006 m. brolis gyveno pas ja, veliau, kilus nesutarimams su jos sutuoktiniu apsigyveno pas ukininkus gretimame kaime.

Ji nuolatos broli lankydavo, skalbdavo jo rubus. Žeme ir gyvenamaji nama, kuriuos jis buvo paveldejes iš tevu, jam gyvam esant ir gyvenant pas ja, pardave. Jokio kito vertingo turto jis neturejo. Po jo mirties liko tik santaupos banke ir keli asmeniniai daiktai. Ji rupinosi brolio laidotuvemis, po jo mirties jos namuose liko brolio rubai, batai, jos žinioje buvo jo asmeniniai dokumentai.                 Suinteresuotas asmuo – Šiauliu apskrities VMI - nuomones nepareiške, iš atsiliepimo (b.l.

28) matyti, kad jis su pareiškimu sutinka.             Suinteresuotas asmuo B. B. su pareiškimu nesutiko, taciau negincijo, kad brolio A. B. asmeniniai daiktai liko pas seseri J. L., nes brolis kuri laika pas ja gyveno. Su broliu A. B. nebendravo, jokiu ryšiu nepalaike, del jo turto paveldejimo niekur nesikreipe ir paveldeti neketina.              Suinteresuotas asmuo I. B. su pareiškimu nesutinka, taciau nurode, kad ji su A. B., jos tevo broliu nebendravo, negincija, kad dedes daiktai po jo mirties liko pas J.

L..             Suinteresuotas asmuo A. B. su ieškiniu nesutiko, nurode, kad pareiškeja nesirupino A. B., kai šis buvo gyvas, todel neturi teises ir paveldeti jo turto.              Suinteresuoto asmens J. B. atstovas nurode, kad J. B. nesutinka su pareiškimu, kadangi pareiškeja brolio A. B. palikimo nera priemusi, nes A. B. gyveno pas svetimus žmones, jis pretenziju i brolio palikima nereiškia, paveldeti brolio turto neketina.              Pareiškimas pagristas ir tenkintinas.

             Iš mirties liudijimo (b.l.

5) matyti, kad A. B. mire 2008 m. birželio 28 d. Iš Kelmes rajono savivaldybes administracijos Kelmes seniunijos pažymos (b.l.

6) matyti, kad A. B. nuolatine gyvenamoji vieta iki mirties buvo deklaruota (duomenys neskelbtini). IÅ¡ Centrines hipotekos istaigos informacijos (b.l.

7) matyti, kad Testamentu registre A. B. palikimo priemimo faktu, sudarytu testamentu nera iregistruotu, kas rodo, kad niekas iš ipediniu istatymo nustatytu terminu paveldeti nesikreipe.              Teismas, spresdamas palikimo priemimo fakto nustatymo klausima, neturi aiškintis ir ivardyti palikto turto kiekio, jo daliu ir vertes. Palikima sudarancio turto kiekis ir jo verte nustatomi pagal palikimo atsiradimo metu buvusia situacija ir tai nera šios bylos nagrinejimo dalykas. Šios aplinkybes nustatomos sprendžiant paveldeto turto padalijimo ipediniams klausima.             Ipedinis laikomas priemusiu palikima, kai jis faktiškai pradejo paveldima turta valdyti, kreipesi i palikimo atsiradimo vietos apylinkes teisma del turto apyrašo sudarymo arba kai ipedinis padave palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškima apie palikimo priemima (LR CK 5.50 str. 2d.).

LR CK 5.51 str. 1 d. numatyta, kad ipedinis, pradejes valdyti kokia nors palikimo dali ar net koki nors daikta, laikomas priemusiu visa palikima. Pareiškeja – mirusiojo A. B. sesuo (b.l. 9, 10, 11), ketvirtos eiles istatymine ipedine (CK 5.11 str. 1 d. 4 p.). Duomenu, kad pareiškeja butu atsisakiusi palikimo, nera.              Lietuvos Aukšciausiojo Teismo jurisprudencijoje, aiškinant istatymo nuostatas del palikimo priemimo, pradejus faktiškai valdyti paveldima turta, nurodoma, kad faktinis palikimo priemimas reiškia ipedinio atliekamus veiksmus, kuriais išreiškiamas siekis igyti palikejo turta nuosavybes teise.

Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš:

1) veiksmu fakto ir 2) veiksmu pobudžio. Veiksmu faktas reiškia, kad palikimo priemimo veiksmai yra atlikti faktiškai – ipedinis perima mirusiojo turta ir pradeda ji valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad ipedinio atlikti faktinio palikimo priemimo veiksmai butu teisiškai iforminti. Veiksmu pobudis – tai ipedinio aktyvus veiksmai, iš kuriu matyti, kad jis perimta turta valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turta, juo naudojasi) (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2007-12-21 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-586/2007; kt.).

Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai ji pradedant valdyti, reikia atsižvelgti i turto, sudarancio palikima, pobudi, taciau nereikia pamiršti, jog ipedinio atliekami palikimo priemimo veiksmai negali buti visais atvejais vienodi, nes priklauso nuo daugelio faktiniu aplinkybiu (ipediniu, ju tarpusavio santykiu, turto paskirties, butinybes naudotis turtu ir kt.).              Pareiškeja nurode, kad po brolio mirties liko vienintelis paveldimas turtas – santaupos banke, jai atiteko brolio asmeniniai rubai, daiktai, asmeniniai brolio dokumentai, patvirtinantys imokas, esancia banke brolio vardu.

Suinteresuotieji asmenys nesutiko su pareiškimu, taciau tu aplinkybiu, kad pareiškejai atiteko A. B. asmeniniai daiktai, dokumentai, negincijo ir nepaneige. Liudytoja J. R. patvirtino, kad pareiškejos brolis apie metus laiko gyveno jos tevu namuose (duomenys neskelbtini), jo rupinosi sesuo J. B., kuri ji kartais išsiveždavo i savo namus, A. B. laidojo jo sesuo J. L., niekas kitas iš giminiu nebuvo atvyke pasiimti jo daiktu. Akivaizdu, kad pareiškeja negalejo disponuoti piniginemis lešomis, esanciomis banke brolio vardu, taciau tvarkydama jo asmeninius daiktus, dokumentus, faktiškai disponavo jo paliktais daiktais, turtu.

Iš dalyvaujanciu byloje asmenu paaiškinimu, liudytojos parodymu visumos darytina išvada, kad pareiškeja atvirai išreiške savo valia igyti mirusio brolio palikima, faktiškai disponavo jo turtu – asmeniniais daiktais, dokumentais, kitu budu nei vienas iš ipediniu palikimo neprieme. Esant tokioms aplinkybems, nustatytinas juridinis faktas, kad po A. B. mirties jo palikima prieme sesuo J. L..                       Kadangi pareiškeja atleista nuo žyminio mokescio ir kitu bylinejimosi išlaidu mokejimo (b.l. 16), todel bylinejimosi išlaidos valstybei iš jos nepriteistinos (CPK 96 str. 4 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 448 str., 268 str., 270 str., teismas n u s p r e n d ž i a :              Pareiškima tenkinti. Nustatyti juridine reikšme turinti fakta turto paveldejimo tikslu, kad J. L., a.k. (duomenys neskelbtini), po brolio A. B., a.k. (duomenys neskelbtini), mirties 2008 m. birželio 28 d. prieme jo palikima faktiškai pradedama valdyti ir tvarkyti paveldima turta.             Sprendimas per trisdešimt dienu gali buti skundžiamas apeliacine tvarka Šiauliu apygardos teismui per Kelmes rajono apylinkes teisma.

Teiseja                                                                                                                            Vilma Rašciuviene