cf90ecd9-e5e8-4dd6-a99b-aac588ec25ed · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2-1552-180/2018 Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00198-2017-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.2; 3.6.1.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 22 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė PiÅ¡kinaitė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Automatikos sistemos“ atskirÄ jį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-574-554/2018 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Automatikos sistemos“ ieÅ¡kinį atsakovams akcinei bendrovei ,,Swedish Neutral“ ir akcinei bendrovei ,,Winter Brothers“, dalyvaujant trečiajam asmeniui akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“, dėl pirkimo – pardavimo sutarčių nutraukimo ir 64 837 Eur sumos grÄ Å¾inimo, n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Automatikos sistemos“ kreipėsi su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama nutraukti tarp jos ir atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) ,,Winter brothers“ 2016 m. gegužės 17 d. ir 2016 m. spalio 20 d. sudarytas prekių – 23 vienetų kompensacinių ričių valdiklių, pirkimo – pardavimo sutartis, taikyti restitucijÄ ir įpareigoti atsakovę AB ,,Winter brothers“ per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei pagal pirkimo – pardavimo sutartis sumokėtÄ 64 837 Eur sumÄ ;

įpareigoti atsakoves AB ,,Winter brothers“ ir akcinę bendrovę (toliau – AB) ,,Swedish Neutral“ savo sÄ skaita pasiimti iÅ¡ ieÅ¡kovės parduotas prekes; priteisti iÅ¡ atsakovės AB ,,Winter brothers“ 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad 2016 m. gegužės 17 d. pagal sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 2039 ir 2016 m. spalio 20 d. pagal sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 16/02-7741, ieÅ¡kovė iÅ¡ atsakovės AB ,,Swedish Neutral“, kuri sutartį vykdė per atsakovę AB ,,Winter brothers“, nupirko 23 kompensacinių ričių valdiklius, už kuriuos atsakovei AB ,,Winter brothers“ 2016 m. gegužės 24 d. sumokėjo 40 200 Eur, 2016 m. spalio 19 d. – 15 500 Eur, 2016 m. spalio 19 d. – 9 137 Eur, iÅ¡ viso – 64 837 Eur. Nupirktos prekės ieÅ¡kovei buvo pristatytos buveinės adresu PuÅ¡aloto g. 108A, Panevėžyje ir vėliau perduotos trečiajam asmeniui. RaÅ¡ytinės pirkimo – pardavimo sutarties Å¡alys nesudarė. Trečiajam asmeniui atsisakius priimti prekes, nes jos neatitiko Techninėje specifikacijoje nurodytų reikalavimų, prekės 2018 m. spalio 25 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties pagrindu buvo grÄ Å¾intos ieÅ¡kovei ir Å¡iuo metu yra pas ieÅ¡kovę.

3. Dėl ieškinio teismingumo ieškovė nurodė, Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 787 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad bylos nagrinėtinos ginčo teisena, tačiau neišvardytos šio kodekso VII dalies LIX skyriaus antrame skirsnyje, yra priskirtinos Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai, jeigu ginčo dalykas yra Lietuvoje esantis daiktas, Lietuvoje esantis palikimas arba prievolė, kuri atsirado arba turi būti įvykdyta Lietuvoje.

4. Ginčo dalykas – 23 kompensacinių ričių valdikliai, yra Lietuvos Respublikos teritorijoje ieškovės žinioje adresu Pušaloto g. 108A, Panevėžyje. Kadangi ieškovė prašo teismo įpareigoti atsakoves pasiimti nurodytas prekes iš ieškovės, tai dalis prievolės, susijusios su prekių pirkimu – pardavimu, turi ir privalo būti vykdoma Lietuvos Respublikoje. Ieškovė mano, kad byla priskirtina Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai ir nagrinėtina Lietuvos Respublikos teisme.

5. Byla teisminga Lietuvos Respublikos teismui ir dėl to, kad CPK 30 straipsnio 6 dalis įtvirtina galimybę ieÅ¡kovui pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl žalos, padarytos asmenų turtui, pagal ieÅ¡kovo gyvenamÄ jÄ vietÄ (buveinę) arba žalos padarymo vietÄ . Teisė pasirinkti vienÄ iÅ¡ kelių teismų, kuriems byla teisminga, priklauso ieÅ¡kovui (CPK 30 str. 12 d.). Kadangi ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tas reikalavimas grÄ Å¾inti už prekes sumokėtÄ 64 837 Eur sumÄ , tai reiÅ¡kia, kad ji (ieÅ¡kovė) yra patyrusi nurodyto dydžio nuostolius. Žalos sÄ voka apima patirtus nuostolius (CK 6.249 str. 1 d.), todėl ieÅ¡kovė turi teisę reikÅ¡ti ieÅ¡kinį CPK 30 straipsnio 6 dalies pagrindu pagal ieÅ¡kovės, kuri yra juridinis asmuo, buveinės vietÄ .

6. IeÅ¡kinyje nurodyta, kad pagal CPK 30 straipsnio 9 dalį ieÅ¡kinys dėl sutarčių, kuriose yra nurodyta įvykdymo vieta, gali bÅ«ti pareiÅ¡kiamas taip pat pagal sutarties įvykdymo vietÄ . Pagal teismų praktikÄ susitarimas tarp Å¡alių dėl sutarties įvykdymo vietos lemia alternatyviojo teismingumo galimybę Å¡aliai. Å iuo atveju Å¡alys sudarė sandorius, kuriuose nurodyta jų įvykdymo vieta – prekių pirkimas – pardavimas ir jų pateikimas pirkėjui Lietuvos Respublikoje veikiančiam subjektui.

Prekės buvo pristatytos ieÅ¡kovei jos buveinės adresu, o vėliau pateiktos trečiajam asmeniui jo nurodytais adresais. Pačios prekės Å¡iuo metu yra ieÅ¡kovės žinioje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Mokėjimai už perkamas prekes ieÅ¡kovės vykdyti taip pat Lietuvos Respublikos teritorijoje. IeÅ¡kovė turi teisę reikÅ¡ti ieÅ¡kinį CPK 30 straipsnio 9 dalies pagrindu pagal prievolės įvykdymo vietÄ â€“ ieÅ¡kovės, kuri yra juridinis asmuo, buveinės vietÄ . II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 7.

Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kovės UAB „Automatikos sistemos“ ieÅ¡kinį atsakovėms AB ,,Swedish Neutral“, AB ,,Winter Brothers“, esant trečiajam asmeniui, nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų akcinei bendrovei (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“, dėl pirkimo – pardavimo sutarčių nutraukimo, įpareigojimo pasiimti prekes ir 64 837 Eur sumos grÄ Å¾inimo restitucijos pagrindu.

8. Teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje teisinį ginÄÄ siekiama iÅ¡kelti tarp įmonių, kurių registruotos buveinės vietos yra Europos SÄ jungos valstybėse narėse (Lietuvos Respublikoje (ieÅ¡kovės) ir Å vedijos Karalystėje (atsakovių). Abiejų atsakovių buveinės vietos yra Å vedijos Karalystėje, todėl atskirai nustatyti jurisdikcijÄ kiekvienai atsakovei nereikia. Jurisdikcijos taisyklės civilinėse ir komercinėse bylose, taikytinos Europos SÄ jungos valstybėms narėms, yra iÅ¡dėstytos nuo 2015 m. sausio 10 d. įsigaliojusiame 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamente (EB) Nr. 1215/2012 Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (nauja redakcija) (toliau – Reglamentas).

9. Nagrinėjama byla neteisminga Lietuvos Respublikos teismams pagal Reglamento 2 skyriaus 1 skirsnio 4 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad pagal šį ReglamentÄ asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieÅ¡kiniai turi bÅ«ti pareiÅ¡kiami tos valstybės narės teismuose, neatsižvelgiant į Å¡ių asmenų pilietybę. Pagal ieÅ¡kovės pateiktus bylos duomenis, atsakovių nuolatinė buveinių vieta yra Å vedijos Karalystėje Stockholm ir Kungsangen.

10. Teismas nesutikdamas su ieškovės nuomone dėl bylos teismingumo Lietuvos Respublikos teismui, rėmėsi Reglamento 2 skirsnio 7 straipsniu („Specialioji jurisdikcija“), kuriame numatyta, kad asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys kitoje valstybėje narėje gali būti pareikštas:

a) bylose, kylančiose iš sutarčių – atitinkamos prievolės įvykdymo vietos teismuose;

b) pagal Å¡iÄ nuostatÄ ir jeigu nesusitarta kitaip, atitinkamos prievolės įvykdymo vieta yra: - parduodant prekes – vieta valstybėje narėje, kurioje pagal sutartį prekės buvo ar turėjo bÅ«ti pateiktos, - teikiant paslaugas – vieta valstybėje narėje, kurioje pagal sutartį paslaugos buvo arba turėjo bÅ«ti suteiktos, c) jeigu b punktas netaikomas, taikomas a punktas.

11. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nekyla ginčo, kad lėšos, kurias, pritaikius restitucijÄ , siekia susigrÄ Å¾inti ieÅ¡kovė, yra laikomos atsakovės (atsakovių), kurių buveinės vieta yra Å vedijos Karalystėje, sÄ skaitoje (sÄ skaitose). Sutartys, kurias praÅ¡oma nutraukti, buvo baigtos sudaryti Å vedijos Karalystėje, kai atsakovė (atsakovės) priėmė ieÅ¡kovės pasiÅ«lymÄ ir sutiko pateikti atitinkamÄ kiekį tam tikros Techninės specifikacijos prekių, o ieÅ¡kovė, gavusi prekes, už jas sumokėjo sulygtÄ kainÄ , pervesdama pinigus atsakovėms į atitinkamas sÄ skaitas Å vedijos Karalystės banke.

Jeigu pasitvirtintų ieÅ¡kovės teiginiai, kad atsakovių pateiktos prekės tikrai neatitiko Å¡alių susitarime numatytų Techninės specifikacijos reikalavimų, tai prekių trÅ«kumai yra atsiradę dar pas pardavėjas (atsakoves) Å vedijos Karalystėje. IeÅ¡kovės nurodomos aplinkybės, kad Lietuvos Respublikoje paaiÅ¡kėjo prekių neatitikimas Techninės specifikacijos reikalavimams, kad prekės tikrai neatitiko jos keliamų ir Å¡alių aptartų reikalavimų, todėl restitucijos pagrindu atsakovė (atsakovės) turi jas pasiimti savo sÄ skaita, yra aplinkybės, kurias ieÅ¡kovė dar siekia įrodyti, ir restitucijos bÅ«das, kurio pritaikymo ieÅ¡kovė siekia (bylos nagrinėjimo dalykas).

III. Atskirojo skundo argumentai 12. IeÅ¡kovė UAB „Automatikos sistemos“ atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 12.1. Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nevertino esminės aplinkybės dėl prievolės įvykdymo vietos, t. y. fizinio prekių perdavimo, vykdant sutartį, nustatymo, todėl buvo priimta neteisėta ir nepagrįsta nutartis. 12.2. Å is ginčo santykis turi bÅ«ti pripažintinas kaip turintis tarptautinį (užsienio) elementÄ .

Jurisdikcijos taisyklės civilinėse ir komercinėse bylose, taikytinos Europos SÄ jungos valstybėms narėms, yra iÅ¡dėstytos Reglamente. 12.3. Reglamento 7 straipsnio 1 punkto a papunktis numato, kad bylose, kylančiose iÅ¡ sutarčių, asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieÅ¡kinys kitoje valstybėje narėje gali bÅ«ti pareikÅ¡tas atitinkamos prievolės įvykdymo vietos teismuose. 7 straipsnio 1 punkto b papunktis numato, kad pagal Å¡iÄ nuostatÄ , jeigu nesusitarta kitaip, atitinkamos prievolės įvykdymo vieta – parduodant prekes – vieta valstybėje narėje, kurioje pagal sutartį prekės buvo ar turėjo bÅ«ti pateiktos; teikiant paslaugas – vieta valstybėje narėje, kurioje pagal sutartį paslaugos buvo arba turėjo bÅ«ti suteiktos.

Taigi siekiant užtikrinti teisminės jurisdikcijos taisyklių suvienodinimÄ ir nuspėjamumÄ , Reglamentas bylose, kylančiose iÅ¡ prekių pardavimo sutarčių, atskirai apibrėžia ryÅ¡io su bylÄ nagrinėjančiu teismu kriterijų, t. y. nustato, kad parduodant prekes prievolės įvykdymo vieta yra valstybėje narėje, į kuriÄ prekės buvo arba turėtų bÅ«ti pristatytos pagal sutartį (7 str. 1 p. b papunkčio pirmoji pozicija). 12.4. IeÅ¡kovė ir atsakovės susitarė, kad parduodamos prekės bus pristatytos ieÅ¡kovės buveinės adresu.

IÅ¡ atsakovių įsigytos prekės buvo pristatytos į ieÅ¡kovės buveinės vietÄ adresu: PuÅ¡aloto g. 108A, Panevėžyje, Lietuvos Respublikoje, 2016 m. spalio 25 d. Å iÄ aplinkybę patvirtina byloje pateiktas CMR važtaraÅ¡tis. Taip pat Å¡iÄ aplinkybę patvirtina ir byloje esanti ieÅ¡kovės 2016 m. gegužės 16 d. prekių užsakymo forma Nr. 40290/360771. Å ios aplinkybės, t. y. kur prekės turėjo bÅ«ti pristatytos ar pateiktos (kur yra reali prievolių įvykdymo vieta), pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neaptarė bei jos nepagrįstai nevertino, tik formaliai pacitavo Reglamento 7 straipsnio nuostatas. 12.5.Reglamentas „pristatymo“ ir „pristatymo vietos“, kaip „atitinkamos prievolės vykdymo vietos“, sÄ vokų neapibrėžia, todėl Å¡iuo aspektu aktualÅ«s yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai bei Europos SÄ jungos Teisingumo teismo (toliau – ESTT) praktika.

Jeigu pagal sutarties nuostatas ir nesiremiant sutarčiai taikytina materialine teise pristatymo vietos nustatyti neįmanoma, Å¡i vieta yra fizinio prekių perdavimo, kuriuo pirkėjas įgijo ar turėjo įgyti teisę faktiÅ¡kai disponuoti Å¡iomis prekėmis galutiniame pardavimo sandorio paskirties taÅ¡ke, vieta (ESTT 2010 m. vasario 25 d. sprendimo Car Trim, C-381/08, 62 punktas; 2011 m. birželio 9 d. sprendimo Electrosteel Europe, C-87/10, 26 punktas). 12.6. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas paminėtas Reglamento nuostatas, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad iÅ¡ pirkimo – pardavimo sutarties santykių kildinamas reikalavimas gali bÅ«ti alternatyviai pareikÅ¡tas toje valstybėje narėje, kurioje yra prievolės įvykdymo vieta, taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad prievolės vykdymo vieta laikytina vieta, į kuriÄ prekės buvo arba turėtų bÅ«ti pristatytos.

Sprendžiant dėl jurisdikcijÄ pagrindžiančios sutarties vykdymo vietos, lemiamÄ reikÅ¡mę turi fizinio prekių perdavimo, vykdant sutartį, vietos nustatymas. 12.7. Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į tÄ aplinkybę, į kuriÄ vietÄ ieÅ¡kovo nupirktos prekės buvo pristatytos, t. y. fiziÅ¡kai prekės perduotos ieÅ¡kovui ieÅ¡kovo buveinės vietoje. Taip Å¡alys buvo susitarusios. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino esminės aplinkybės dėl realios prievolės įvykdymo vietos, t. y., į kuriÄ prekės buvo ar turėjo bÅ«ti pristatytos (faktinės prekių pristatymo vietos), kuri yra Lietuvos Respublika.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl teismo pareigos nustatyti ginčo jurisdikcijÄ 13. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismÄ . Teisė kreiptis į teismÄ , kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Å ios teisės realizavimo tvarkÄ numato Civilinio proceso kodeksas ir tarptautinės sutartys.

Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra teisės kreiptis į teismÄ tinkamo įgyvendinimo sÄ lyga. Teismingumo taisyklių laikymasis – vienas iÅ¡ pagrindų, užtikrinančių asmens teisę į teisminę gynybÄ . Jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimÄ bei užkirsti keliÄ civilinio proceso tikslų įgyvendinimui.

14. Kadangi teismingumo taisyklių laikymasis yra viena iÅ¡ teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo sÄ lygų, pagal nacionalinę teisę teismas paprastai jurisdikcijÄ patikrina jau bylos iÅ¡kėlimo metu. Tai reiÅ¡kia, kad iÅ¡keldamas bylÄ teismas turi turėti pakankamÄ pagrindÄ spręsti, jog pareikÅ¡ti reikalavimai yra jam teismingi. Nustatęs, kad pateiktas ieÅ¡kinys jam teismingas, teismas jį priima. Ir prieÅ¡ingai, nustatęs, kad pareikÅ¡ti reikalavimai ar jų dalis jam neteismingi, teismas atsisako priimti ieÅ¡kinį ar jo dalį dėl konkrečių reikalavimų (CPK 137 str. 2 d. 2 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-443-969/2016).

15. Tarptautinį civilinį procesÄ reglamentuoja CPK VII dalies nuostatos. CPK 780 straipsnyje nustatyta, kad Å¡io kodekso VII dalies nuostatos taikomos, jeigu tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip, t. y. jei yra galiojanti Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, kurioje iÅ¡spręsti teismingumo klausimai, turi bÅ«ti taikomos tarptautinės sutarties nuostatos, o ne teismingumo taisyklės, nustatytos vidaus teisėje. Remiantis CPK 782 straipsniu, bylÄ nagrinėjantis teismas privalo iÅ¡spręsti jurisdikcijos klausimÄ ex officio (savo iniciatyva). Teismas, gavęs ieÅ¡kinį su tarptautiniu elementu, turi nustatyti, koks teisės aktas (Lietuvos vidaus teisė, tarptautinė dviÅ¡alė sutartis, tarptautinė daugiaÅ¡alė sutartis, Europos SÄ jungos teisės aktai) reglamentuoja nagrinėjamos bylos teismingumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2011).

16. Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl skolos priteisimo iÅ¡ atsakovių AB ,,Swedish Neutral“ ir AB ,,Winter Brothers“, kurių buveinės yra Europos SÄ jungos (toliau – ES) valstybėje narėje Å vedijos Karalystėje, taigi Å¡is ginčo santykis pripažįstamas turinčiu tarptautinį (užsienio) elementÄ . Sutiktina su pirmosios instancijos teismo ir ieÅ¡kovės teiginiais, kad jurisdikcijos taisyklės civilinėse ir komercinėse bylose, taikytinos ES valstybėms narėms, yra iÅ¡dėstytos Reglamente, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ginčo teisiniams santykiams taikytinos Reglamento nuostatos.

Dėl prievolės įvykdymo vietos 17. ES teisės normos, reglamentuojančios specialiosios (alternatyviosios) jurisdikcijos taisykles sutartinių santykių srityje, iÅ¡dėstytos Reglamento II skyriaus 2 skirsnio „Specialioji jurisdikcija” 7 straipsnio 1 punkte. Å ios teisės normos papildo bendrÄ jį principÄ , kad bylos asmenims turi bÅ«ti keliamos jų nuolatinės gyvenamosios arba įsisteigimo vietos teisme ir yra pagrįstos glaudaus sutarties ir sprendimÄ turinčio priimti teismo ryÅ¡io buvimu.

Paminėtų taisyklių pasirinkimas priklauso nuo ieškovo. Taigi taikant šias taisykles, atsakovui byla gali būti iškelta ir vietos, kurioje nagrinėjama prievolė, kuria grindžiamas ieškinys, buvo ar turi būti įvykdyta, teisme, preziumuojant, kad šis teismas yra su sutartimi glaudžiai susijęs (ESTT 2007 m. gegužės 3 d. sprendimo Color Drack, C-386/05, 22, 23 punktai).

18. Dėl ginčo teismingumo pagal prievolės įvykdymo vietÄ Reglamento 7 straipsnio 1 punkto a papunktis numato, kad bylose, kylančiose iÅ¡ sutarčių, asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieÅ¡kinys kitoje valstybėje narėje gali bÅ«ti pareikÅ¡tas atitinkamos prievolės įvykdymo vietos teismuose.

19. Reglamento 7 straipsnio 1 punkto b papunktyje yra apibrėžta prievolės įvykdymo vieta, kuri taikoma, jeigu nesusitarta kitaip, prekių pardavimo ir paslaugų teikimo atvejais. Siekiant užtikrinti teisminės jurisdikcijos taisyklių suvienodinimÄ ir nuspėjamumÄ , Reglamentas bylose, kylančiose iÅ¡ prekių pardavimo sutarčių, atskirai apibrėžia ryÅ¡io su bylÄ nagrinėjančiu teismu kriterijų, t. y. nustato, kad parduodant prekes prievolės įvykdymo vieta yra valstybėje narėje, į kuriÄ prekės buvo arba turėtų bÅ«ti pristatytos pagal sutartį (7 str. 1 p. b papunkčio pirmoji įtrauka).

20. Apeliantės reikalavimas grindžiamas sutarties netinkamu vykdymu, dėl kurio sÄ lygų raÅ¡ytinė sutartis nebuvo sudaryta. Apeliantės teigimu, ji iÅ¡ atsakovų įsigijo kompensacinių ričių valdiklių, šį faktÄ patvirtina su ieÅ¡kiniu pateiktos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros bei faktinį prekių perdavimÄ patvirtinantis CMR važtaraÅ¡tis, prekių kaina buvo sumokėta, tačiau prekės, apeliantės įsitikinimu, nekokybiÅ¡kos. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas jurisdikcijÄ turintį bylÄ nagrinėti teismÄ , skundžiamoje nutartyje nurodė, kad lėšos, kurias, pritaikius restitucijÄ , siekia susigrÄ Å¾inti ieÅ¡kovė, yra laikomos atsakovės (atsakovių), kurių buveinės yra Å vedijos Karalystėje, sÄ skaitoje (sÄ skaitose).

Sutartys, kurias praÅ¡oma nutraukti buvo baigtos sudaryti Å vedijos Karalystėje, kai atsakovė (atsakovės) priėmė ieÅ¡kovės pasiÅ«lymÄ ir sutiko pateikti atitinkamÄ kiekį tam tikros Techninės specifikacijos prekių, o ieÅ¡kovė, gavusi prekes, už jas sumokėjo sulygtÄ kainÄ , pervesdama pinigus atsakovėms į atitinkamas sÄ skaitas Å vedijos Karalystės banke. Jeigu pasitvirtintų ieÅ¡kovės teiginiai, kad atsakovių pateiktos prekės tikrai neatitiko Å¡alių susitarime numatytų Techninės specifikacijos reikalavimų, tai prekių trÅ«kumai yra atsiradę dar pas pardavėjas (atsakoves) Å vedijos Karalystėje.

IeÅ¡kovės nurodomos aplinkybės, kad Lietuvos Respublikoje paaiÅ¡kėjo prekių neatitikimas Techninės specifikacijos reikalavimams, kad prekės tikrai neatitiko jos keliamų ir Å¡alių aptartų reikalavimų, todėl restitucijos pagrindu atsakovė (atsakovės) turi jas pasiimti savo sÄ skaita, yra aplinkybės, kurias ieÅ¡kovė dar siekia įrodyti, ir restitucijos bÅ«das, kurio pritaikymo ieÅ¡kovė siekia (bylos nagrinėjimo dalykas). Todėl pirmosios instancijos teismo nuomone, ieÅ¡kinys neteismingas Lietuvos Respublikos teismams.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada.

21. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Reglamentas „pristatymo“ ir „pristatymo vietos“, kaip „atitinkamos prievolės vykdymo vietos“, sÄ vokų neapibrėžia, todėl Å¡iuo aspektu aktualÅ«s yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai bei ESTT praktika. Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad pagal Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 1 punkto b papunktį (atitinkamai Reglamento 1215/2012 7 straipsnio 1 punkto b papunktį) sutarties Å¡alys naudojasi autonomija nustatydamos prekių pristatymo vietÄ .

Remiantis Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 1 punkto b papunkčio pirma įtrauka (atitinkamai Reglamento 1215/2012 7 straipsnio 1 punkto b papunkčio pirma įtrauka), kurioje vartojama formuluotė „pagal sutartį“, prekių pristatymo vieta iš esmės yra šalių sutartyje nustatyta vieta (ESTT 2010 m. vasario 25 d. sprendimo Car Trim, C-381/08, 45, 46 punktai). Jeigu pagal sutarties nuostatas ir nesiremiant sutarčiai taikytina materialine teise pristatymo vietos nustatyti neįmanoma, ši vieta yra fizinio prekių perdavimo, kuriuo pirkėjas įgijo ar turėjo įgyti teisę faktiškai disponuoti šiomis prekėmis galutiniame pardavimo sandorio paskirties taške, vieta (ESTT 2010 m. vasario 25 d. sprendimo Car Trim, C-381/08, 62 punktas; 2011 m. birželio 9 d. sprendimo Electrosteel Europe, C-87/10, 26 punktas).

22. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas minėtas Reglamento nuostatas, t. y. kad iÅ¡ pirkimo – pardavimo sutarties santykių kildinamas reikalavimas gali bÅ«ti alternatyviai pareikÅ¡tas toje valstybėje narėje, kurioje yra prievolės įvykdymo vieta, taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad prievolės vykdymo vieta laikytina vieta, į kuriÄ prekės buvo arba turėtų bÅ«ti pristatytos. Todėl sprendžiant dėl jurisdikcijÄ pagrindžiančios sutarties vykdymo vietos, lemiamÄ reikÅ¡mę turi fizinio prekių perdavimo, vykdant sutartį, vietos nustatymas. Nurodytoje kasacinėje byloje pažymima, kad fizinio prekių perdavimo vieta galėtų bÅ«ti pripažinta galutinė prekių pristatymo paskirties vieta, kurioje pirkėjas asmeniÅ¡kai pasiėmė prekes iÅ¡ pardavėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-25-695/2016, 24 punktas).

23. Taigi nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl jurisdikcijÄ pagrindžiančios prievolės vykdymo vietos, kai Å¡alys raÅ¡tu nesusitarusios dėl prekių pristatymo vietos ir (ar) taikytinos materialinės teisės, ir pažymint, kad be papildomo Å¡ių aplinkybių iÅ¡tyrimo bei įvertinimo, nesuteikia galimybės vienareikÅ¡miÅ¡kai remtis nacionalinėmis, CK 6.317 straipsnio 4 dalies ar 6.318 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis, reglamentuojančiomis daiktų perdavimÄ , itin svarbu yra identifikuoti bÅ«tent fizinio prekių perdavimo, vykdant sutartį, vietÄ .

Tokia vieta galėtų bÅ«ti pripažinta galutinė prekių pristatymo paskirties vieta, kurioje pirkėjas asmeniÅ¡kai pasiėmė prekes iÅ¡ pardavėjo, kaip skundžiamoje nutartyje yra nurodęs pirmosios instancijos teismas. Tačiau ESTT yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nacionalinis teismas, analizuodamas sutartį ir siekdamas nustatyti pristatymo vietÄ , kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 1 punkto b papunkčio pirmÄ Ä¯traukÄ (atitinkamai Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 punkto b papunkčio pirma įtrauka), turi atsižvelgti į visas svarbias sutarties nuostatas ir sÄ lygas, įskaitant ir visuotinai pripažintas bei tarptautinės prekybos papročiais įtvirtintas nuostatas ir sÄ lygas, kaip antai Tarptautinių prekybos rÅ«mų parengtas Incoterms sÄ lygas, jeigu remiantis jomis galima aiÅ¡kiai nustatyti Å¡iÄ vietÄ (ESTT 2011 m. birželio 9 d. sprendimo Electrosteel Europe, C-87/10, 22 punktas).

24. Taigi nesant (nepateikus į bylÄ ) Å¡alių sudarytos raÅ¡ytinės pirkimo – pardavimo sutarties, nėra galimybės iÅ¡ objektyvių duomenų nustatyti Å¡alių susitarimo turinio, t.y. kuri konkrečiai vieta Å¡alių laikoma prekių pristatymo / jų perdavimo pirkėjui vieta, bei jų valiÄ Å¡iuo aspektu. IeÅ¡kovės teigimu, Å¡alys susitarė, kad prekės atsakovei turėjo bÅ«ti ir buvo fiziÅ¡kai pateiktos Lietuvoje. Å ios aplinkybės nekvestionuoja ir pirmosios instancijos teismas, pažymėdamas kad prekių perdavimo pirkėjui vieta yra galutinė jų pristatymo vieta, nurodyta CMR važtaraÅ¡tyje.

25. Esant Å¡ioms nustatytoms aplinkybėms bei atsižvelgiant į aptartÄ teisinį reglamentavimÄ , taikytinÄ ES valstybėms narėms, nėra pagrindo nesutikti su apeliantės skundo argumentais, kad pagal byloje esančius duomenis prekių fizinio perdavimo pirkėjai (jos paskirtam atstovui) vieta yra faktinė jų perdavimo vieta, t. y. PuÅ¡aloto g. 108A, Panevėžyje, Lietuvos Respublikoje. Nuo Å¡io momento bÅ«tent ieÅ¡kovė įgijo ar turėjo įgyti teisę faktiÅ¡kai disponuoti prekėmis.

26. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjama byla neteisinga Lietuvos Respublikos teismams pagal Reglamento 2 skyriaus 1 skirsnio 4 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad pagal šį ReglamentÄ asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieÅ¡kiniai turi bÅ«ti pareiÅ¡kiami tos valstybės narės teismuose, neatsižvelgiant į Å¡ių asmenų pilietybę – Å vedijos Karalystėje. Tačiau, paminėta, kad Å¡iuo atveju sutarties pažeidimams turi bÅ«ti taikoma Reglamento 7 straipsnio 1 dalyje numatytos specialiosios jurisdikcijos taisyklės, kurios bendra taisyklė – ieÅ¡kinys bylose, kylančiose iÅ¡ sutarčių, reiÅ¡kiamas atitinkamos prievolės vykdymo vietos teisme. Ginčo sutarties įvykdymo vieta – PuÅ¡aloto g. 108A, Panevėžys, Lietuvos Respublika.

27. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė apeliantės inicijuojamo teisminio ginčo dėl atsiskaitymo jurisdikcijÄ . Nesant kitų duomenų apie buvusį Å¡alių susitarimÄ dėl prekių perdavimo vietos, ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje paneigti apeliantės pozicijÄ dėl jurisdikcijos Lietuvos teismams nėra galimybės. Konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas šį procesinį klausimÄ iÅ¡sprendė netinkamai, skundžiama nutartis naikintina, o ieÅ¡kinio priėmimo klausimas pagal kompetencijÄ perduotinas iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 str. 1 d., 338 str.). Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėja Nijolė PiÅ¡kinaitė