cf8f40ff-4723-4571-9cd2-c49b481f7ec2 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-3763-142/2013Proceso Nr. 3-61-3-01764-2013-7Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1; 74 (S) SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. rugpjūčio 21 d.Vilnius             Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų RÅ«tos Miliuvienės, Margaritos Stambrauskaitės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.

A. skundÄ dėl sprendimo panaikinimo ir neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo atsakovams Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, n u s t a t ė:PareiÅ¡kėjas V. A. (toliau – pareiÅ¡kėjas) padavė teismui skundÄ , kuriame praÅ¡o panaikinti Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos (toliau – Departamentas) 2013 m. gegužės 17 d. sprendimÄ Nr. 7S-523 ir įpareigoti atsakovÄ iÅ¡mokėti 6084,24 Lt dydžio neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos dalį, susidariusiÄ dėl Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 5 straipsnio taikymo laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 1 d. iki 2012 m. vasario 1 d.

PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kina, kad jam Departamento 2011 m. sausio 21 d. sprendimu buvo paskirta 1743,34 Lt valstybinė pareigÅ«no pensija už tarnybÄ . Tačiau taikant nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnių nuostatas, pareiÅ¡kėjui buvo mokama sumažinta valstybinė pensija. PareiÅ¡kėjas remiasi Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriuo pripažinta, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnis prieÅ¡tarauja Konstitucijai, ir aiÅ¡kina, kad pareiÅ¡kėjui turi bÅ«ti grÄ Å¾inta dėl Konstitucijai prieÅ¡taraujančios teisės normos taikymo neiÅ¡mokėta valstybinės pensijos dalis.PareiÅ¡kėjas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 29).

Departamentas, atstovaudamas ir atsakovei Lietuvos valstybei, atsiliepime (b. l. 10–11) su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo atmesti.Paaiškina, kad Departamentas nepažeidė pareiškėjo teisių, nes valstybinė pensija ginčo laikotarpiu buvo perskaičiuojama vadovaujantis galiojančiais įstatymais. Kol įstatymų nustatyta tvarka nebuvo nustatyta ir pripažinta, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatos prieštarauja Konstitucijai, valstybės institucijos, taigi ir atsakovas, privalėjo jomis vadovautis.

Departamentas neatliko neteisėtų veiksmų. Ä®sigaliojus Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimui, apskaičiuojant ir mokant valstybines pensijas Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatos nebetaikomos. Priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ Departamentas vadovavosi galiojančiomis teisės aktų nuostatomis ir neturėjo jokio teisinio pagrindo elgtis kitaip. Sprendimas atitinka VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, todėl nėra pagrindo jį naikinti. Atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 30–31).Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepimo į skundÄ neteikė, atstovas į teismo posėdį neatvyko.

Gautas praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti atstovui nedalyvaujant (b. l. 28). Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui Departamento direktoriaus 2011 m. vasario 22 sprendimu Nr. (483)LV-359 nuo 2011 m. sausio 21 d. paskirta 1743,34 Lt dydžio pensija (b. l. 12).Remiantis Departamento 2013 m. gegužės 17 d. sprendimu Nr. 7S-523 ir 2013 m. gegužės 17 d. pažyma Nr. LV-619 apie paskirtÄ , perskaičiuotÄ ir nesumokėtÄ valstybinę pensijÄ (b. l. 14–16), pareiÅ¡kėjo pensija nuo pat jos paskyrimo dienos perskaičiuojama pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį, o laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio mėnesio iki 2012 m. vasario mėnesio, kai pareiÅ¡kėjas turėjo draudžiamųjų pajamų, ir pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį.PareiÅ¡kėjas 2013 m. balandžio 23 d. praÅ¡ymu kreipėsi į DepartamentÄ , praÅ¡ydamas pateikti informacijÄ dėl valstybinės pensijos mažinimo pagrindų ir grÄ Å¾inti nesumokėtÄ valstybinės pensijos dalį (b. l. 13).Departamentas skundžiamame sprendime pateikė informacijÄ dėl pareiÅ¡kėjo pensijos mažinimo pagrindų ir apie neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos dalis, taip pat nurodė, kad neturi teisinio pagrindo grÄ Å¾inti neiÅ¡mokėtÄ valstybinės pensijos dalį (b. l. 14).Ginčas byloje kilo dėl Departamento 2013 m. gegužės 17 d. sprendimo Nr. 7S-523 teisėtumo ir pagrįstumo ir valstybinės pensijos dalies, neiÅ¡mokėtos dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio taikymo, pareiÅ¡kėjui priteisimo.Laikinasis įstatymas, kaip konstatuota jo preambulėje, buvo priimtas siekiant apriboti ekonomikos krizės nulemtÄ valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų deficito didėjimÄ , jame buvo nustatyta socialinių iÅ¡mokų (tarp jų ir pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų) perskaičiavimo tvarka, suponuojant inter alia paskirtų socialinių iÅ¡mokų laikinÄ sumažinimÄ .

Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskirtos ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigÅ«nų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) perskaičiuojamos taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę. Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad tam tikrÄ darbÄ dirbantiems asmenims, turintiems draudžiamųjų pajamų ir po pensijos paskyrimo privalomai draudžiamiems valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, valstybinės pensijos perskaičiuojamos taikant koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 2 priede nurodytÄ formulę, atsižvelgiant į draudžiamųjų pajamų dydį.

Laikinojo įstatymo 5 straipsnis 2012 m. rugsėjo 1 d. neteko galios.Nurodytų teisės aktų atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai tyrė Konstitucinis Teismas ir 2012 m. vasario 6 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį perskaičiuojant asmeniui paskirtÄ valstybinę pensijÄ , taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo naÅ¡lių pensijų bendrÄ sumÄ tiek tais atvejais, kai Å¡i iÅ¡moka (iÅ¡mokų suma) apribota Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, tiek tais atvejais, kai ji neapribota, atsižvelgiant į minėtų tam asmeniui paskirtų iÅ¡mokų dydį, gauta iÅ¡moka (iÅ¡mokų suma) pagal nustatytÄ formulę gali bÅ«ti mažinama ne daugiau nei 20 procentų.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal KonstitucijÄ , inter alia jos 23, 29, 52 straipsnius, konstitucinį teisinės valstybės principÄ , susidarius ypatingai situacijai (inter alia dėl ekonomikos krizės) mažinant valstybines pensijas įstatymų leidėjui pareiga numatyti susidariusių praradimų kompensavimo asmenims, kuriems valstybinė pensija buvo paskirta ir mokama, mechanizmÄ atsiranda tuomet, kai valstybinė pensija mažinama dideliu mastu. Atsižvelgdamas į tai, kad asmeniui paskirta valstybinė pensija, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo naÅ¡lių pensijų bendra suma pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį sumažinta ne daugiau nei 20 procentų, Konstitucinis Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl Å¡ioje dalyje nustatyto teisinio reguliavimo valstybinės pensijos sumažintos dideliu mastu, tai konstatavus, nėra pagrindo teigti, kad Laikinajame įstatyme nenustačius mechanizmo, pagal kurį bÅ«tų kompensuojami praradimai tiems asmenims, kuriems dėl ginčijamoje Å¡io įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyto valstybinės pensijos, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo naÅ¡lių pensijų bendros sumos perskaičiavimo (sumažinimo) sumažėjo iki tokio perskaičiavimo (sumažinimo) paskirtos valstybinės pensijos, nukrypta nuo iÅ¡ Konstitucijos 23, 29, 52 straipsnių, konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų.

Konstitucinis Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieÅ¡tarauja Konstitucijos 23, 29, 48, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytu teisiniu reguliavimu buvo sukurta tokia teisinė situacija, kad asmeniui teko rinktis, ar dirbti tam tikrÄ darbÄ arba užsiimti tam tikru verslu ir gauti daugiau sumažintÄ valstybinę pensijÄ , ar nedirbti jokio darbo ir neužsiimti jokiu verslu ir gauti tokiÄ valstybinę pensijÄ , kokia mokama visiems nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams.

Ä®statymų leidėjas, ginčijamu teisiniu reguliavimu sudaręs prielaidas dirbantiems tam tikrÄ darbÄ ar užsiimantiems tam tikru verslu valstybinių pensijų gavėjams valstybines pensijas sumažinti daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams bÅ«tent dėl to, kad jie dirba tam tikrÄ darbÄ ar užsiima tam tikru verslu, suvaržė Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ jų teisę laisvai pasirinkti darbÄ arba užsiimti tam tikru verslu, nes įgyvendinus Å¡iÄ jų teisę jiems paskirta valstybinė pensija vien dėl to, kad jie dirbo tam tikrÄ darbÄ ar užsiėmė tam tikru verslu, buvo mažinama daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams.

Tai konstatavęs Konstitucinis Teismas pripažino, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis (2009 m. gruodžio 9 d., 2010 m. vasario 11 d. redakcija, 2010 m. spalio 26 d. redakcijos) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijų paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieÅ¡taravo (-auja) Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbÄ bei verslÄ â€œ.Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d.Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių, suformuluotų analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose.

Vadovaudamasis Å¡ia teisės norma, pasisakydamas dėl pareiÅ¡kėjo teisės gynimo, teismas vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. priimta nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, kuri yra analogiÅ¡ka su nagrinėjama byla. Å ioje nutartyje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija iÅ¡aiÅ¡kino, kad nei Valstybinių pensijų įstatyme, nei PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatyme nėra reguliuojamas neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos (jos dalies) iÅ¡mokėjimo klausimas, todėl pagal analogijÄ turi bÅ«ti taikomos panaÅ¡ius teisinius santykius reguliuojančios teisės normos, skirtos spręsti valstybinių socialinio draudimo pensijų nepriemokų klausimus.

Ginčo laikotarpiu galiojusio Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje buvo nustatyta, kad sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtÄ sprendimÄ , galėjo bÅ«ti apskundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir jos teritorinių skyrių sprendimai galėjo bÅ«ti skundžiami teismui. Todėl pareiÅ¡kėjas dėl pažeistų teisių visų pirma privalėjo kreiptis į kompetentingÄ subjektÄ , kuriam pavesta iÅ¡mokėti valstybinę pensijÄ , o Å¡iam subjektui reikalavimo nepatenkinus, galėjo skųsti nepalankų sprendimÄ teismui.

Savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo suinteresuoti asmenys galėjo apginti per trejų metų terminÄ .Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas pirmÄ sumažintÄ pensijÄ (pritaikius Laikinojo įstatymo 4 straipsnį) gavo už 2011 m. sausį, o pensijÄ , papildomai sumažintÄ ir pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį, už 2011 m. balandį. Ä® DepartamentÄ dėl pensijos pareiÅ¡kėjo kreipėsi 2013 m. balandžio 23 d. praÅ¡ymu (Departamente gautas 2013 m. balandžio 24 d.).

Taigi į už valstybinių pensijų paskyrimÄ ir mokėjimÄ atsakingÄ asmenį pareiÅ¡kėjas kreipėsi nepažeidęs pagal analogijÄ taikytino trejų metų termino, nustatyto tokiems reikalavimams pareikÅ¡ti, ir turi teisę reikalauti paÅ¡alinti jo teisių pažeidimÄ , susijusį su neiÅ¡mokėta valstybinės pensijos nepriemoka.Vien tik ginčui aktualių įstatymo nuostatų pripažinimas netekusiomis galios deramai pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo pasekmių nepaÅ¡alina. Dėl antikonstitucine pripažintos įstatymo nuostatos taikymo susidariusi valstybinės pensijos nepriemoka pareiÅ¡kėjui iÅ¡mokėta nebuvo.

Å is turtinis praradimas pripažintinas pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimu ir teismas privalo jį deramai paÅ¡alinti. Minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartyje konstatuota, kad įstatymų leidėjas, pakeitęs teisinį reguliavimÄ Konstitucijai prieÅ¡taraujančiu bÅ«du, neteisėtai apribojo pareiÅ¡kėjo teisę ginčo laikotarpiu gauti paskirto dydžio valstybinę pensijÄ , o Å¡io ribojimo tiesioginė pasekmė – valstybinės pensijos nepriemoka.

Veiksmingas pareiškėjo teisių gynimas būtų su įstatymų leidėjo veiksmais tiesiogiai susijusio pažeidimo pasekmių visiškas pašalinimas, t. y. visos pensijos nepriemokos, susidariusios dėl antikonstitucinėmis pripažintų nuostatų taikymo, priteisimas.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje nutartyje pasisakė ir Konstitucinio Teismo nutarimų galiojimo teisiniams santykiams, susiklosčiusiems iki Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.

IÅ¡aiÅ¡kino, kad teismas pažeistų Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto lygiateisiÅ¡kumo principÄ , jeigu iÅ¡imtis bÅ«tų rezervuota tik Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalyje ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje numatytiems atvejams ir nebÅ«tų taikoma tuo atveju, kai asmuo kreipiasi į teismÄ dėl pažeistų teisių gynimo jau po to, kai yra priimtas tam tikras Konstitucinio Teismo nutarimas. Dar daugiau, nustatyto pažeidimo aptartu bÅ«du nepaÅ¡alinus, bÅ«tų pažeistos Konstitucijos normos ir principai, o įstatymo dalis, kuri buvo pripažinta prieÅ¡taraujančia Konstitucijai, ir toliau bÅ«tų realiai taikoma tiems teisiniams santykiams, kurie dar nėra galutinai susiklostę, t. y. bÅ«tų vykdomi Konstitucijai prieÅ¡taraujančio įstatymo pagrindu priimti sprendimai, kurie dar negali bÅ«ti laikomi įvykdytais Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme.

Taip pat bÅ«tų nesuderinama su Konstitucijos 110 straipsniu ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieÅ¡tarauja Konstitucijai.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo valstybinės pensijos mažinimas pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį nėra pateisinamas ir dėl to neiÅ¡mokėta valstybinės pensijos dalis pareiÅ¡kėjui turi bÅ«ti grÄ Å¾inta. Atsakovė skundžiamame sprendime ir 2013 m. gegužės 17 d. pažymoje Nr. LV-619 nurodė, kad dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio taikymo pareiÅ¡kėjui neiÅ¡mokėta 6084,24 Lt.

Teismui nėra pagrindo abejoti pateiktų duomenų teisingumu, nes duomenų teisingumÄ savo paraÅ¡ais patvirtino valstybinę pensijÄ apskaičiuojančios institucijos atsakingi darbuotojai. Taigi dėl Konstitucijai prieÅ¡taraujančia pripažintos Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo pareiÅ¡kėjui neiÅ¡mokėta 6084,24 Lt. Vadovaujantis minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisių kolegijos nutartimi pareiÅ¡kėjui neiÅ¡mokėta valstybinės pensijos dalis priteistina iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Departamento, nes pareiÅ¡kėjo teisės buvo pažeistos dėl to, kad Lietuvos valstybė, o konkrečiai Seimas, netinkamai sureglamentavo valstybės pensijos mokėjimo klausimus.Siekiant nepakenti veiksmingai pareiÅ¡kėjo teisių apsaugai, įpareigojimas iÅ¡mokėti nustatytÄ nepriemokÄ turi bÅ«ti įgyvendintas per konkretų protingÄ terminas, kuris, teismo nuomone, bÅ«tų 4 mėnesiai nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.PareiÅ¡kėjas skundžia Departamento sprendimÄ , kuriuo atsakovas atsisakė iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjui nepriemokÄ .

Teismas sprendžia, kad skundžiamas sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas tiek, kiek atsisakyta grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjui pensijos nepriemokÄ , kuri susidarė dėl Konstitucijai prieÅ¡taraujančia pripažintos Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo. Nors priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ Departamentas iÅ¡ esmės neturėjo teisinio pagrindo elgtis kitaip, tačiau teisėtumo principui prieÅ¡tarautų tokia situacija, kai administracinis sprendimas, kurio priėmimo teisinis pagrindas yra Konstitucijai prieÅ¡taraujanti įstatymo nuostata, ir kuris yra ginčijamas jam teisines pasekmes sukėlusio asmens, nebÅ«tų paÅ¡alintas iÅ¡ teisės sistemos.Valstybinių pensijų mažinimas pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį pratęstas iki 2013 m. gruodžio 31 d., todėl atsakovė pagrįstai pareiÅ¡kėjo pareigÅ«no valstybinę pensijÄ perskaičiuoja pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį.

Å i sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta. Dėl nurodytų aplinkybių pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas panaikinti visÄ Departamento sprendimÄ negali bÅ«ti tenkinamas, naikintina tik dalis skundžiamo sprendimo. Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktu, 127 straipsniun u s p r e n d ė:PareiÅ¡kėjo V. A. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Panaikinti Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2013 m. gegužės 17 d. sprendimo Nr. 7S-523 dalį, kurioje atsisakyta grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjui pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemokÄ , susidariusiÄ dėl Konstitucijai prieÅ¡taraujančia pripažintos Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo.

KitÄ Å¡io sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Ä®pareigoti atsakovę Lietuvos valstybę, atstovaujamÄ Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, per 4 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iÅ¡mokėti V. A. 6084,24 Lt (Å¡eÅ¡is tÅ«kstančius aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt keturis litus 24 centus) pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemokÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                                                                          Rūta Miliuvienė          Margarita Stambrauskaitė          Halina Zaikauskaitė