cf8b94eb-2c23-4cea-8357-86a0e6bc2d21 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-241/2011Procesinio sprendimo kategorija 26.6 (S)                                                       LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. birželio 10 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Alės Bukavinienės, Donato Å erno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto ViÅ¡inskio, sekretoriaujant Galinai Lavrinovič,dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovei advokatei Kristinai Čeredničenkaitei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo G.

J. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. balandžio 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-969-479/2010 pagal ieÅ¡kovo G. J. ieÅ¡kinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Diena Media Print“ (buvęs pavadinimas uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos“ laikraščio redakcija), laikraščio „Palangos tiltas“ redakcijai, uždarajai akcinei bendrovei „Lietuvos rytas“ laikraščio redakcijai, tretiesiems asmenims D. P., A. L. dėl garbės ir orumo gynimo bei moralinės žalos atlyginimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :I.

Ginčo esmė Ä® Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl garbės ir orumo gynimo bei moralinės žalos atlyginimo atsakovams uždarajai akcinei bendrovei ,,Klaipėdos laikraščio redakcija“ bei laikraščio „Palangos tiltas“ redakcijai, tretiesiems asmenims D. J. bei uždarajai akcinei bendrovei uždarajai akcinei bendrovei „Lietuvos rytas“ laikraščio redakcijai kreipėsi ieÅ¡kovas G. J..IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovas nurodė, kad 2007 m. spalio 13 d. laikraščiuose „Klaipėda“ bei „Palangos tiltas“ buvo iÅ¡spausdinti straipsniai „Gaisro užsakovas liko Å¡ešėlyje“ ir „Kurhauzo padegimo užsakovas liko nežinomas“.

Å iuose straipsniuose buvo nurodyta, kad Generalinės prokuratÅ«ros ir Policijos departamento pareigÅ«nai palangiÅ¡kį įtarė kraupiomis aferomis, įvykdytomis 1992–1994 metais. Tuomet žmonės buvo įkalbinami iÅ¡ bankų paimti didžiules pinigų sumas, o po to nužudomi, o jų pinigai pagrobiami. Tyrėjai užsimojo įminti garsiÄ jÄ kreditų grobimo paslaptį. IeÅ¡kovo teigimu, Å¡ios žinios žemina jo garbę ir orumÄ , neatitinka tikrovės, nes ieÅ¡kovas sunkių nusikaltimų nėra padaręs ir tokie įtarimai jam nebuvo pareikÅ¡ti.

IeÅ¡kovas prašė teismo įpareigoti atsakovus paneigti tikrovės neatitinkančias žinias bei atlyginti ieÅ¡kovui padarytÄ neturtinę žalÄ .Patikslinęs ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovas prašė:1. Pripažinti, kad 2005 m. birželio 4 d. dienraščio „Lietuvos rytas“ Nr. 129 A. L. straipsnyje „Tyrėjai užsimojo įminti garsiÄ jÄ kreditų grobimo paslaptį“ paskleistos žinios: „Redakcijos žiniomis, G. J. gali bÅ«ti apkaltintas dėl kraupios aferos, įvykdytos 1992-1994 metais.

Tuomet žmonės buvo įkalbami iÅ¡ bankų paimti didžiules paskolas, po to nužudomi, o pinigai pagrobiami. Ä®tariama, kad tuomet G. J. kartu su Å¡iuo metu taip pat LukiÅ¡kėse įkalintu buvusiu savo draugu J. B. ir dabar JAV gyvenančiu verslininku M. V. buvo sumanę didžiulę aferÄ . Yra duomenų, kad vyriÅ¡kiai įkalbėjo įvairius verslininkus iÅ¡ bankų paimti didžiules paskolas, o pinigus perduoti jiems. Už tai buvo žadama įtraukti į pelningÄ verslÄ . Bet iÅ¡ tiesų visi pinigai likdavo aferos sumanytojų kiÅ¡enėse, o kreditus ėmę žmonės bÅ«davo nužudomi arba dingdavo be žinios.

Dabar paaiškėjo, kad daugelis tokių dingusiųjų taip pat buvo nužudyti, o jų lavonai paslėpti“, 2007 m. spalio 13 d. dienraštyje „Klaipėda“ straipsnyje „Gaisro užsakovas liko šešėlyje“ ir laikraštyje „Palangos tiltas“ straipsnyje „Kurhauzo padegimo užsakovas liko nežinomas“, paskleistos žinios: „Generalinės prokuratūros ir policijos departamento pareigūnai palangiškį įtarė kraupiomis aferomis, įvykdytomis 1992-1994 metais.

Tuomet žmonės buvo įkalbami iÅ¡ bankų paimti didžiules paskolas, po to nužudomi, o pinigai pagrobiami. Tyrėjai užsimojo įminti garsiÄ jÄ kreditų grobimo paslaptį“ - neatitinka tikrovės, žemina ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ , ir įpareigoti atsakovus per 48 valandas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paneigti Å¡ias tikrovės neatitinkančias ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ Å¾eminančias žinias.2. Priteisti iÅ¡ atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos rytas“ laikraščio redakcijos ir uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos laikraščio redakcijos“ solidariai 10 000 Lt kompensacijÄ moralinei (neturtinei) žalai atlyginti.3.

Priteisti iÅ¡ atsakovo laikraščio „Palangos tiltas“ redakcijos 1 000 Lt kompensacijÄ moralinei (neturtinei) žalai atlyginti.4. Priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Klaipėdos miesto apylinkės teismas, nustatęs, kad Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. liepos 7 d. nutartimi atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos laikraščio redakcija“ iÅ¡kelta bankroto byla, 2009 m. spalio 22 d. nutartimi bylÄ perdavė nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. balandžio 27 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.Teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad masinėse informavimo priemonėse nebuvo paskelbti duomenys apie konkrečius ieÅ¡kovo padarytus nusikaltimus. 2005 m. birželio 4 d. laikraščio „Lietuvos rytas“ straipsnyje „Tyrėjai užsimojo įminti garsiÄ jÄ kreditų grobimo paslaptį“ yra nurodoma, kad ieÅ¡kovas G.

J. gali bÅ«ti apkaltintas dėl kraupios aferos, įvykdytos 1992-1994 metais. Pasak teismo, Å¡ios straipsnio nuostatos nepatvirtina ieÅ¡kovui pareikÅ¡tų įtarimų, o tik informuoja visuomenę apie teisėsaugos institucijų turimÄ svarbiÄ informacijÄ apie ieÅ¡kovo            G. J. veiklÄ . Teismas nurodė, kad analogiÅ¡kas nuostatas dėl teisėsaugos institucijų turimos informacijos apie ieÅ¡kovÄ paskelbė ir laikraščiai „Klaipėda“ bei „Palangos tiltas“.

Byloje yra pateiktas žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimas ir jame nurodyta, kad afera pripažįstama didelė apgavystė, nesÄ Å¾ininga, apgavikiÅ¡ka veikla. Inspektorius pripažino, kad publikacijos teiginiai apie ieÅ¡kovui pareikÅ¡tus įtarimus esmės neiÅ¡kreipia. Nors inspektorius padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovui inkriminuojami nusikaltimai nėra susiję su paskolų paėmimu ir neatitinka straipsniuose pavartotos „aferos“ sÄ vokos, tačiau su Å¡ia inspektoriaus iÅ¡vada teismas nesutiko.

Teismas atsižvelgė į tai, kad byloje yra pateiktas kaltinamasis aktas iÅ¡ baudžiamosios bylos Nr. 38-1-00129-05, kuriame yra nurodyti konkretÅ«s kaltinimai, pareikÅ¡ti ieÅ¡kovui G. J., tai yra jis kaltinamas organizuota grupe įgijęs svetimÄ turtÄ , nusikaltimams padaryti panaudojęs niekinius dokumentus, organizavęs kito žmogaus nužudymÄ dėl savanaudiÅ¡kų paskatų, organizavęs didelės vertės turto prievartavimÄ , pasikėsinęs organizuoti tyčinį sunkų žmogaus sveikatos sutrikdymÄ .

Tuo bÅ«du ieÅ¡kovas yra įtariamas padaręs itin nesÄ Å¾iningas veikas ir masinės informavimo priemonės, paskelbdamos informacijÄ apie ieÅ¡kovui inkriminuojamas veikas, paskelbė tikrovę atitinkančias žinias. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog masinės informavimo priemonės paskleidė apie ieÅ¡kovÄ tikrovę neatitinkančias žinias, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys yra nepagrįstas (CPK 178 str.). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas G.

J. praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. balandžio 27 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ :1. Pripažinti, kad 2005 m. birželio 4 d. dienraščio „Lietuvos rytas“ Nr. 129 A. L. straipsnyje „Tyrėjai užsimojo įminti garsiÄ jÄ kreditų grobimo paslaptį“ paskleistos žinios: „Redakcijos žiniomis G. J. gali bÅ«ti apkaltintas dėl kraupios aferos, įvykdytos 1992-1994 metais. Tuomet žmonės buvo įkalbami iÅ¡ bankų paimti didžiules paskolas, po to nužudomi, o pinigai pagrobiami.

Ä®tariama, kad tuomet G. J. kartu su Å¡iuo metu taip pat LukiÅ¡kėse įkalintu buvusiu savo draugu J. B. ir dabar JAV gyvenančiu verslininku M. V. buvo sumanę didžiulę aferÄ . Yra duomenų, kad vyriÅ¡kiai įkalbėjo įvairius verslininkus iÅ¡ bankų paimti didžiules paskolas, o pinigus perduoti jiems. Už tai buvo žadama įtraukti į pelningÄ verslÄ . Bet iÅ¡ tiesų visi pinigai likdavo aferos sumanytojų kiÅ¡enėse, o kreditus ėmę žmonės bÅ«davo nužudomi arba dingdavo be žinios.

Dabar paaiškėjo, kad daugelis tokių dingusiųjų taip pat buvo nužudyti, o jų lavonai paslėpti“, 2007 m. spalio 13 d. dienraštyje „Klaipėda“ straipsnyje „Gaisro užsakovas liko šešėlyje“ ir laikraštyje „Palangos tiltas“ straipsnyje „Kurhauzo padegimo užsakovas liko nežinomas“, paskleistos žinios: „Generalinės prokuratūros ir policijos departamento pareigūnai palangiškį įtarė kraupiomis aferomis, įvykdytomis 1992-1994 metais.

Tuomet žmonės buvo įkalbami iÅ¡ bankų paimti didžiules paskolas, po to nužudomi, o pinigai pagrobiami. Tyrėjai užsimojo įminti garsiÄ jÄ kreditų grobimo paslaptį“ - neatitinka tikrovės, žemina ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ , ir įpareigoti atsakovus per 48 val. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paneigti Å¡ias tikrovės neatitinkančias ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ Å¾eminančias žinias.2.             Priteisti iÅ¡ atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos laikraščio redakcijos“ 10 000 Lt kompensacijÄ moralinei (neturtinei) žalai atlyginti.3.             Priteisti iÅ¡ atsakovo laikraščio „Palangos tiltas“ redakcijos 1 000 Lt kompensacijÄ moralinei (neturtinei) žalai atlyginti.4.             Priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais motyvais:1.

Teigia, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovas nėra teistas ir jo kaltė nėra įrodyta (EŽTK 6 str. 2 d.). Teismas, vieÅ¡ai paskelbęs nutartį, pakomentavo priimtos nutarties motyvus. Teisėjo iÅ¡sakyti motyvai pažeidė Europos Žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio 2 dalį. Teismas atmetė ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ Ä¯ teismÄ iÅ¡kviesti A. L., kad iÅ¡siaiÅ¡kintų, iÅ¡ kur pastarasis sužinojo informacijÄ straipsniui laikraÅ¡tyje.2. Teigia, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad G.

J. pareikšti įtarimai dėl žmonių įkalbinėjimų iš bankų paimti didžiules pinigų sumas, kad jis dalyvavo jų nužudymuose, o pinigus pagrobė. Teismui buvo pateiktas kaltinamasis aktas, kuriame nurodytos konkrečių G. J. inkriminuojamų nusikaltimų faktinės aplinkybės. Tos aplinkybės neturi nieko bendro su straipsniuose nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, nei viena iš inkriminuojamų veikų nėra susijusi su kreditų grobimais ir pan. Teismas nenurodė, kodėl nesivadovauja Generalinės prokuratūros prokuroro A.

Kazakovo 2007 m. gruodžio 7 d. ir 2008 m. kovo 28 d. raÅ¡tais. Teismas nepagrįstai nesutiko su Žurnalistų etikos inspektoriaus iÅ¡vada, sprendime nenurodė jokių jos atmetimo motyvų. Teismas neatsižvelgė į tai, kad autorė D. P. (J.) pripažino, jog ji padarė klaidÄ straipsnyje, kad neturėjo teisės paraÅ¡yti kitame straipsnyje paskelbtas žinias, nenurodant tų žinių Å¡altinio. Teismas neteisingai įvertino pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus - straipsnių tekstus ir kaltinamÄ jį aktÄ , nepalygino jame nurodytų kaltinimų su straipsniuose nurodytais įtarimais ir neanalizavo jų nesutapimo (CPK 176,180, 183, 185 str.), nepagrįstai nesivadovavo Visuomenės informavimo įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 4 punktu.3.

Teismas visiÅ¡kai neanalizavo ieÅ¡kinio dalies dėl 2005 m. birželio 4 d. dienraÅ¡tyje „Lietuvos rytas“ Nr. 129 A. L. straipsnyje „Tyrėjai užsimojo įminti garsiÄ jÄ kreditų grobimo paslaptį“ paskleistų žinių apie G. J. tariamai įvykdytus nusikaltimus, nepasisakė, ar nurodyta informacija atitinka tikrovę. Pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalį preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo prieÅ¡ingai. Byloje atsakovais įtrauktos laikraščių redakcijos bei tretieji asmenys nepateikė jokių duomenų apie paskleistos informacijos atitikimÄ tikrovei.

Straipsniuose nurodytų įtarimų pagrįstumo nepatvirtino ir Generalinės prokuratÅ«ros prokuroras, kuris raÅ¡tu pranešė, kad minimi įtarimai niekuo nepagrįsti. Teigia, kad straipsniuose paskelbtos žinios žemina ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ bei neatitinka tikrovės, nes ieÅ¡kovas straipsniuose nurodytų sunkių nusikaltimų nėra padaręs ir tokie įtarimai ieÅ¡kovui nebuvo pareikÅ¡ti. Tai, kad jis kaltinamas dėl kitų konkrečių nusikaltimų padarymu, nesudaro pagrindo skleisti tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ .

Jo garbės ir orumo pažeidimas pasireiÅ¡kė tuo, kad visuomenėje formuojama neigiama nuomonė apie jį, taip daromas netiesioginis poveikis teisminėms institucijoms. Pasak apelianto, reikalavimas dėl Å¡itų duomenų paneigimo bei moralinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir įrodytas.4. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieÅ¡kovo pateiktus įrodymus apie informacijos netikrumÄ , iÅ¡kraipymÄ , apie jo garbei ir orumui padarytÄ Å¾alÄ , apie tai, kad ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ Å¾eminanti žinia buvo paskelbta tyčia, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikos (LAT Senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarimas Nr. 1, nutartys bylose 3K-3-569/2006, 3K-3-488/2007, 3K-3-193/2007).Atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovas UAB „Lietuvos rytas“ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. balandžio 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsiliepime teigia, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog paskleistos žinios žemina asmens garbę ir orumÄ bei neatitinka tikrovės. Pasak atsakovo, reikia vertinti ne ieÅ¡kovo teiginius atskirai, o visÄ straipsnio kontekstÄ (LAT civilinėje byloje Nr. 3K-7-l30/2000). Straipsnio autorius kategoriÅ¡kai neteigia ir nenurodo ieÅ¡kovo, kaip nusikaltėlio ar bendrininko. Straipsnio autorius spėja, kad ieÅ¡kovas gali bÅ«ti apkaltintas apraÅ¡yto nusikaltimo padarymu. Autorius, gavęs atitinkamos informacijos, susidarė nuomonę, jog minėtoje byloje gali bÅ«ti apkaltintas ir ieÅ¡kovas.

Teigia, kad nuomonei netaikomas tiesos kriterijus (Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 33 d.). Teismas pagrįstai pripažino, kad informacija, paskleista apie ieÅ¡kovÄ , atitinka tikrovę, t.y. atitinka kaltinamajame akte ieÅ¡kovui pateiktus kaltinimus. Kaltinamasis aktas, kuriame iÅ¡dėstyti ieÅ¡kovui inkriminuojami nusikaltimai, laikytinas oficialiu teisėsaugos dokumentu, todėl jo turinio atitikimo tikrovei straipsnio autorius neprivalėjo tikrinti. Preziumuojama, kad kaltinamajame akte iÅ¡dėstyta informacija atitinka tikrovę ir atsakovas, pavieÅ¡indamas minėto dokumento iÅ¡traukas, nepažemino ieÅ¡kovo garbės ir orumo (Visuomenės informavimo įstatymo 54 str. 1 d. l p.).

Vien pats faktas, kad ieÅ¡kovui yra pareikÅ¡ti įtarimai dėl itin sunkių nusikaltimų padarymo, turėtų daugiau žeisti ieÅ¡kovo garbę bei orumÄ , nei faktas, kad apie minėtus įtarimus buvo pavieÅ¡inta spaudoje.Atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovas bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Diena Media Print“ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. balandžio 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsiliepime atsakovas teigia, kad jis negali bÅ«ti atsakingas už tikrovės neatitinkančios (jei iÅ¡ tikrųjų tokia informacija yra neatitinkanti tikrovės) informacijos paskleidimÄ kitose visuomenės informavimo priemonėse, tarp jų dienraÅ¡tyje „Lietuvos rytas“ ar „Palangos tiltas“. IÅ¡ apelianto nurodytos tikrovės neatitinkančios straipsnio citatos negalima nustatyti, kad atsakovo dienraščio straipsnyje buvo minimas bÅ«tent ieÅ¡kovas. IeÅ¡kovas, kaip galimas įtariamasis, buvo įvardintas dienraščio „Lietuvos rytas“, o ne atsakovo straipsnyje.

Straipsnyje nebuvo paskelbti duomenys apie konkrečius ieÅ¡kovo padarytus nusikaltimus, o pateikiama tik bendro pobÅ«džio informacija apie tai, kad teisėsaugos institucijos atlieka tyrimÄ dėl 1992-1994 metais įvykdytų nusikalstamų veikų. Be to, naudojamos gramatinės konstrukcijos patvirtina, kad nebuvo konstatuojami faktai, o informacija pateikiama kaip labiau tikėtina. Dėl autorės D. P. pripažintos klaidos nurodo, kad jeigu apeliantas manytų, kad visuomenės informavimo priemonėse buvo paskleista tikrovę atitinkanti informacija, Å¡ios informacijos Å¡altinis nebÅ«tų apeliantui reikÅ¡mingas.

Apeliantas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad po minimų straipsnių bÅ«tų pablogėjusi visuomenės nuomonė apie jį. Nesant nustatytos faktų visumos, negali bÅ«ti laikoma, kad apelianto garbė ir orumas buvo pažeisti. KompensacijÄ moralinei žalai atlyginti apeliantas siekia prisiteisti tik iÅ¡ atsakovo ir UAB „Palangos tiltas“ redakcijos, nors pagrindinę, esÄ apelianto orumÄ ir garbę pažeidžiančiÄ , informacijÄ paskelbė kitas atsakovas - dienraÅ¡tis „Lietuvos rytas“.

Apeliantas neįrodė, kad straipsniuose pateikta informacija buvo pažeista jo garbė ir orumas, ir nenurodė, kuo remdamasis jis reikalauja priteisti bÅ«tent tokio dydžio kompensacijÄ iÅ¡ atsakovo. Teisėjų kolegija konstatuoja:Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. balandžio 27 d. sprendimas naikintinas, o byla perduotina iÅ¡ naujo nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai Å ioje byloje nagrinėjamas klausimas, ar visuomenės informavimo priemonėse paskleista informacija neatitinka tikrovės ir žemina ieÅ¡kovo G.

J. garbę ir orumÄ .Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso CK 2.24 straipsnio pirmosios dalies nuostatÄ , asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumÄ ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ . Preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo prieÅ¡ingai. Taigi, pareiga įrodyti paskleistų žinių atitikimÄ tikrovei tenka jas paskleidusiam asmeniui.IeÅ¡kovas G.

J. pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu, be kita ko, prašė paneigti laikraščių „Klaipėda“ bei „Palangos tiltas“ ir „Lietuvos rytas“ straipsniuose paskelbtas ir, jo teigimu, tikrovės neatitinkančias žinias apie tai, kad jis įtariamas kraupiomis aferomis, įvykdytomis 1992–1994 metais, kurių esmė - žmonės buvo įkalbinami iÅ¡ bankų paimti didžiules pinigų sumas, o po to nužudomi, o jų pinigai pagrobiami. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog masinės informavimo priemonės paskleidė apie jį tikrovę neatitinkančias žinias.

Å iÄ iÅ¡vadÄ teismas grindė tuo, kad masinėse informavimo priemonėse nebuvo paskelbti duomenys apie konkrečius ieÅ¡kovo padarytus nusikaltimus, kad 2005 m. birželio 4 d. laikraščio „Lietuvos rytas“ straipsnio „Tyrėjai užsimojo įminti garsiÄ jÄ kreditų grobimo paslaptį“ nuostatos nepatvirtina ieÅ¡kovui pareikÅ¡tų įtarimų, o tik informuoja visuomenę apie teisėsaugos institucijų turimÄ svarbiÄ informacijÄ apie ieÅ¡kovo veiklÄ , taip pat kad kaltinamajame akte yra nurodyti konkretÅ«s kaltinimai, pareikÅ¡ti ieÅ¡kovui G.

J., tad, teismo teigimu, ieÅ¡kovas yra įtariamas padaręs itin nesÄ Å¾iningas veikas ir masinės informavimo priemonės, paskelbdamos informacijÄ apie jam inkriminuojamas veikas, paskelbė tikrovę atitinkančias žinias.Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas G. J. teigia, jog straipsniuose nurodytų nusikaltimų jis nepadarė. IeÅ¡kovo teigimu, byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad jam pareikÅ¡ti įtarimai dėl žmonių įkalbinėjimų iÅ¡ bankų paimti didžiules pinigų sumas, jog jis dalyvavo jų nužudymuose, o pinigus pagrobė, jog kaltinamajame akte nurodytos aplinkybės nėra susijusios su straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis.

Su tokiais apelianto argumentais nesutikti nėra pagrindo. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančio Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros 2008 m. rugsėjo 2 d. kaltinamojo akto baudžiamojoje byloje Nr. 38-1-00129-05 (t. 2, b.l. 21-46), G. J. buvo kaltinamas tuo, jog veikdamas organizuotoje grupėje su V. J., apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ â€“ pinigus 108 000 JAV dolerių (432 000 Lt), sumokėtus už namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), taip pat jog veikdamas organizuotoje grupėje su kitais asmenimis, siekdamas atkerÅ¡yti už kreipimÄ si į teisėsaugos organus ir duotus parodymus baudžiamojoje byloje, nusprendęs suorganizuoti nužudymÄ ir realizuodamas savo nusikalstamÄ ketinimÄ , Å¡iuos veiksmus realizavo, t.y. organizavo kito asmens nužudymÄ dėl savanaudiÅ¡kų paskatų, o taip pat kad veikdamas organizuotoje grupėje dėl savanaudiÅ¡kų paskatų, parengęs nusikalstamÄ veikÄ ir jai vadovavęs, organizavo didelės vertės turto prievartavimÄ .

IeÅ¡kovas taip pat buvo kaltinamas ir tuo, kad 1997 m. padarė lengvÄ kÅ«no sužalojimÄ , o 2000 m. pasikėsino organizuoti tyčinį žmogaus sveikatos sutrikdymÄ . Taigi, iÅ¡ tiesų, Å¡iame 2008 m. rugsėjo 2 d. kaltinamajame akte nėra duomenų apie tai, kad G. J. bÅ«tų kaltinamas 1992–1994 metais padaręs veikÄ , kuomet žmonės buvo įkalbinami iÅ¡ bankų paimti didžiules pinigų sumas, o po to nužudomi, o jų pinigai pagrobiami. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad kaltinamajame akte yra nurodyti konkretÅ«s kaltinimai, pareikÅ¡ti ieÅ¡kovui G.

J., padarė iÅ¡vadas, kad ieÅ¡kovas yra įtariamas padaręs itin nesÄ Å¾iningas veikas ir masinės informavimo priemonės, paskelbdamos informacijÄ apie ieÅ¡kovui inkriminuojamas veikas, paskelbė tikrovę atitinkančias žinias. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje nurodytose masinėse informavimo priemonėse buvo paskelbta informacija, žinios apie    įtarimÄ apie G. J. 1992–1994 metais galimai padarytas veikas, kai žmonės buvo įkalbinami iÅ¡ bankų paimti didžiules pinigų sumas, o po to nužudomi, o jų pinigai pagrobiami, kurios kaltinamajame akte nebuvo nurodytos, iÅ¡vada, kad tokiu bÅ«du masinės informavimo priemonės, paskelbdamos apie ieÅ¡kovui tariamai inkriminuojamas nusikalstamas veikas, apie jį paskelbė tikrovę atitinkančias žinias, nėra pagrįsta faktiniais bylos duomenimis.

Nors G. J. baudžiamojoje byloje Nr. 38-1-00129-05 ir buvo kaltinamas padaręs konkrečias nusikalstamas veikas, tačiau vien Å¡i aplinkybė nesudarė pagrindo apie jį skelbti ir kitas žinias, kurios nėra pagrįstos jokiais konkrečiais duomenimis. Pagal Visuomenės informavimo įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2004 m. rugpjūčio 3 d. iki 2006 m. rugsėjo 1 d., kai buvo paskelbtas 2005 m. birželio 4 d. dienraščio „Lietuvos rytas“ Nr. 129 A. L. straipsnis „Tyrėjai užsimojo įminti garsiÄ jÄ kreditų grobimo paslaptį“) 2 straipsnio 41 dalies nuostatÄ , žinia – visuomenės informavimo priemonėse skelbiami faktai ar tiesa pagrįsti duomenys.

Pagal Å¡io įstatymo 42 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatÄ , žurnalistai turi teikti teisingas, tikslias ir neÅ¡aliÅ¡kas žinias.Pagal Visuomenės informavimo įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. iki 2008 m. liepos 31 d., kai buvo paskelbti kiti ieÅ¡kinyje nurodyti straipsniai) 22 straipsnio 8 dalies 4 punkto nuostatÄ , vieÅ¡osios informacijos rengėjai neturi skelbti nepagrįstų, nepatikrintų, faktais neparemtų kaltinimų. Žurnalistai turi teikti teisingas, tikslias ir neÅ¡aliÅ¡kas žinias, kritiÅ¡kai vertinti savo informacijos Å¡altinius, atidžiai ir rÅ«pestingai tikrinti faktus, remtis keliais Å¡altiniais.

Jeigu nėra galimybės patikrinti informacijos Å¡altinio patikimumo, tai nurodyti skelbiamoje informacijoje (Visuomenės informavimo įstatymo 41 str. 2 d. 1 p.). Atsakovas UAB „Lietuvos rytas“ atsiliepime į ieÅ¡kinį (t. 1, b.l. 170-172) nurodė, kad rengiant ir skelbiant straipsnį (2005 m. birželio 4 d. dienraÅ¡tyje „Lietuvos rytas“ Nr. 129 paskelbtÄ A. L. straipsnį), teisėsaugos institucijos buvo iÅ¡kėlusios ir aktyviai tyrė versijas, pagal kurias ieÅ¡kovas G. J. galėjo bÅ«ti susijęs su straipsnyje apraÅ¡ytais įvykiais, kad straipsnyje nebuvo raÅ¡oma, jog G.

J. jau yra pareikÅ¡ti konkretÅ«s įtarimai ir pan., t.y. jis nevadinamas įtariamuoju baudžiamojo proceso prasme.Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad masinėse informavimo priemonėse 2005 m. birželio 4 d. nebuvo paskelbti duomenys apie konkrečius ieÅ¡kovo padarytus nusikaltimus, straipsnio nuostatos nepatvirtina ieÅ¡kovui pareikÅ¡tų įtarimų, o tik informuoja visuomenę apie teisėsaugos institucijų turimÄ svarbiÄ informacijÄ apie ieÅ¡kovo G. J. veiklÄ . Tačiau, kaip matyti iÅ¡ 2005 m. birželio 4 d. dienraÅ¡tyje „Lietuvos rytas“ Nr. 129 paskelbto A.

L. straipsnio „Tyrėjai užsimojo įminti garsiÄ jÄ kreditų grobimo paslaptį“ teksto (t. 1, b.l. 138), nors straipsnio vienos pastraipos formuluotė, jog „redakcijos žiniomis, G. J. gali bÅ«ti apkaltintas...“ ir nepatvirtina, jog G. J. yra pareikÅ¡ti įtarimai ar pateikti kaltinimai padarius atitinkamas veikas, tačiau tolesnės autoriaus straipsnio formuluotės - „įtariama, kad tuomet G. J. kartu... su J. B.....ir M. V....“, „yra duomenų, kad Å¡ie vyriÅ¡kiai...“, „dabar paaiÅ¡kėjo, kad...“ - leidžia spręsti, kad, kaip ir nurodė teismas, laikraščio redakcijai yra žinoma teisėsaugos institucijų turima svarbi informacija apie ieÅ¡kovo G.

J. veiklÄ ir bÅ«tent Å¡ios informacijos pagrindu buvo pateikta atitinkama informacija, žinios straipsnyje. Tačiau nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui straipsnio autorius ar atsakovas UAB „Lietuvos rytas“ nepateikė jokių duomenų, kurių pagrindu buvo padaryta iÅ¡vada apie straipsnyje minimas G. J. padarytas veikas. NeaiÅ¡ku, ar straipsnio paskelbimo metu jau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, ar ieÅ¡kovui buvo pareikÅ¡ti įtarimai dėl konkrečių nusikalstamų veikų, tarp jų ir straipsnyje nurodytų, padarymu. 2007 m. spalio 13 d. dienraÅ¡tyje „Klaipėda“ straipsnyje „Gaisro užsakovas liko Å¡ešėlyje“ ir laikraÅ¡tyje „Palangos tiltas“ straipsnyje „Kurhauzo padegimo užsakovas liko nežinomas“ taip pat buvo paskleistos žinios, jog „generalinės prokuratÅ«ros ir policijos departamento pareigÅ«nai palangiÅ¡kį įtarė kraupiomis aferomis, įvykdytomis 1992-1994 metais.

Tuomet žmonės buvo įkalbami iÅ¡ bankų paimti didžiules paskolas, po to nužudomi, o pinigai pagrobiami. Tyrėjai užsimojo įminti garsiÄ jÄ kreditų grobimo paslaptį“ (t. 1, b.l. 20). Tačiau Å¡iuose straipsniuose pateiktos žinios taip pat nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme nebuvo pagrįstos atitinkamais teisėsaugos institucijų duomenimis. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ BUAB „Diena Media Print“ teigia, kad iÅ¡ apelianto nurodytos tikrovės neatitinkančios straipsnio citatos negalima nustatyti, kad atsakovo dienraščio straipsnyje buvo minimas bÅ«tent ieÅ¡kovas.

Nors iÅ¡ tiesų, minėtoje straipsnio pastraipoje ir nebuvo nurodytas ieÅ¡kovo vardas ir pavardė, tačiau atsižvelgiant į tai, kad straipsnyje buvo raÅ¡oma bÅ«tent apie G. J. ir jo veikas, vien tai, kad straipsnio pastraipoje jis įvardintas tik kaip palangiÅ¡kis, neleidžia spręsti, kad kalbama apie kitÄ asmenį, o ne apie G. J.. Nors, pasak atsakovo BUAB „Diena Media Print“, jis negali bÅ«ti atsakingas už galimai tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimo kitose visuomenės informavimo priemonėse, tačiau, kaip jau minėta, Å¡i aplinkybė, ar paskleista informacija atitiko tikrovę ar ne, nebuvo nustatyta.

Nors pirmosios instancijos teismas ir nesutiko su žurnalistų etikos inspektoriaus 2008 m. balandžio 29 d. sprendimu (t. 1, b.l. 26-42), tokio nesutikimo motyvų jis neiÅ¡dėstė, be to, nesiaiÅ¡kino jame nurodytų aplinkybių ir neiÅ¡reikalavo prokuroro A. Kazakovo 2007 m. gruodžio    7 d. raÅ¡to Nr. 8.2-3255/15, kuriame, pagal žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimo tekstÄ , nurodyta, jog G. J. 2007 m. gegužės 31 d. praneÅ¡ime apie įtarimÄ buvo inkriminuojami tam tikri nusikalstami veiksmai, ir 2008 m. kovo 28 d. raÅ¡to, esÄ G.

J. nepareikÅ¡ti įtarimai dėl Å¡io epizodo (kreditų grobimo), o byloje nėra informacijos, kad jis bÅ«tų įtariamas ar kaltinamas dalyvavęs Å¡io konkretaus nusikaltimo padaryme.IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas atmetė jo praÅ¡ymÄ Ä¯ teismÄ iÅ¡kviesti       A. L., siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti, iÅ¡ kur pastarasis sužinojo informacijÄ straipsniui laikraÅ¡tyje.Kaip patvirtina bylos duomenys, pirmosios instancijos teismas A. L. dalyvavimÄ parengiamuosiuose ir teismo posėdžiuose pripažino bÅ«tinu (t. 2, b.l. 13), jam už neatvykimÄ Ä¯ teismo posėdį Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi buvo paskirta bauda (t. 2, b.l. 80).

BylÄ 2009 m. spalio 22 d. nutarties pagrindu perdavus nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui (t. 2, b.l. 102), ieÅ¡kovas 2010 m. balandžio 13 d. teismo posėdyje nurodė, kad jis norėjo, jog teismo posėdyje dalyvautų A. L., kuris bÅ«tų paaiÅ¡kinęs, iÅ¡ kur jis gavo informacijÄ apie jo bendradarbiavimÄ su M. V., o, pasak ieÅ¡kovo advokatės, ieÅ¡kovui kyla klausimų, kuriuos jis norėtų užduoti A. L. (t. 2, b.l. 150). Tačiau nei apylinkės, nei apygardos teisme trečiasis asmuo A. L. taip ir nebuvo apklaustas.

Kadangi 2005 m. birželio 4 d. dienraÅ¡tyje „Lietuvos rytas“ Nr. 129 paskelbto A. L. straipsnio, 2007 m. spalio 13 d. dienraÅ¡tyje „Klaipėda“ paskelbto straipsnio „Gaisro užsakovas liko Å¡ešėlyje“ ir laikraÅ¡tyje „Palangos tiltas“ paskelbto straipsnio „Kurhauzo padegimo užsakovas liko nežinomas“ informacijos Å¡altinis, nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės pirmosios instancijos teisme, nebuvo atskleistas, t.y. nebuvo iÅ¡siaiÅ¡kinta, kaip ir iÅ¡ ko straipsnio autoriai sužinojo apie G.

J. straipsniuose nurodytÄ veiklÄ , negalima spręsti, ar juose nurodytos žinios atitinka tikrovę, ar jos yra teisingos ir tikslios, ir kokiais duomenimis Å¡ios žinios yra grindžiamos. Taigi, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog straipsnio nuostatos (teiginiai) informuoja (informavo) visuomenę apie teisėsaugos institucijų turimÄ svarbiÄ informacijÄ apie ieÅ¡kovo           G. J. veiklÄ , jos nepagrindžiant jokiais leistinais įrodymais, t.y. jog ieÅ¡kovui iÅ¡ tikrųjų buvo pareikÅ¡ti įtarimai, kaltinimai dėl straipsnyje minimos veikos įvykdymo, arba kad teisėsaugos institucijos iÅ¡ tiesų turėjo tokios informacijos, kurios dėl tam tikrų aplinkybių negalėjo realizuoti, pareikÅ¡damos įtarimus ar kaltinimus, negali bÅ«ti pripažinta pagrįsta.

Dėl Å¡ios priežasties pagal Å¡ioje byloje pateiktus duomenis negalima spręsti, ar straipsniuose nurodytos aplinkybės ir faktai apie G. J. veikÄ , atitinka tikrovę. Å ioje nutartyje iÅ¡dėstytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas neiÅ¡nagrinėjo esminių ieÅ¡kinio pagrindu nurodytų aplinkybių, tuo pažeisdamas proceso teisės normas (CPK 179, 185, 263 str.) ir todėl neatskleidė bylos esmės. Å ie proceso teisės normų pažeidimai yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , nes dėl jų byla galėjo bÅ«ti iÅ¡spręsta neteisingai, o bylÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, nes pagal byloje pateiktus įrodymus negalima nustatyti visų svarbių faktinių bylos aplinkybių (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a : Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. balandžio 27 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ Klaipėdos apygardos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjai                                                                 Alė Bukavinienė Donatas Å ernas                                                                               Vigintas ViÅ¡inskis