Legislator Case Law & Legislation
cf89810c-e5f9-49ce-85d8-bbc86c7f62f1 AI generated

cf89810c-e5f9-49ce-85d8-bbc86c7f62f1 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number cf89810c-e5f9-49ce-85d8-bbc86c7f62f1
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Kita linija“ 34 197,95 Eur nuomos mokestį; 2 462,25 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Legislator headnote

AI generated

cf89810c-e5f9-49ce-85d8-bbc86c7f62f1 · Lietuvos apeliacinis teismas: Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 14.1. Teismas nepagrįstai vadovavosi atsakovės pateikta UAB „Kita linija“ 2020 m. lapkričio 24 d. Ataskaita apie faktinius pastebėjimus (toliau – Ataskaita), nes turėjo vertinti visus byloje esančius dokumentus sistemiÅ¡kai, o ne apsiriboti tik vienu iÅ¡ jų. Laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 1 d. atsakovė buvo gavusi visas sÄ skaitas, tai patvirtina Ataskaitos priedai Nr. 2 ir Nr.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2A-607-450/2021 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00938-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.3.1.20 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 14 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Vilijos Mikuckienės, Gintaro Pečiulio ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ (Å¡iuo metu – bankrutuojanti) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kita linija“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Kita linija“ 34 197,95 Eur nuomos mokestį; 2 462,25 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Ginčas tarp Å¡alių kilo dėl nuomos mokesčio indeksavimo. Å alys iÅ¡ esmės nesutaria, kaip pinigine prasme pakito nuomos mokestis, pradėjus jį indeksuoti vartotojų kainų indeksu, kokiÄ nuomos mokesčio dalį atsakovė pagal teismui pateiktus Å¡ios bylos dokumentus yra sumokėjusi. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies – priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 13 733,67 Eur nuomos mokestį; 988,82 Eur delspinigius; 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (14 722,49 Eur) nuo 2019 m. liepos 2 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas.

4. Teismas nustatė, kad pagal Å¡alių 2007 m. rugsėjo 18 d. sudarytÄ negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 07/09/18 (toliau – Sutartis), kuria atsakovė iÅ¡sinuomojo ieÅ¡kovės 72,89 kv. m ploto negyvenamÄ sias patalpas (duomenys neskelbtini), nuomos mokestis turėjo bÅ«ti indeksuojamas Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės apskaičiuotu vartotojų kainų indeksu (toliau – VKI), lyginant praėjusių ir užpraėjusių metų VKI, pradedant nuo 2008 m. (Sutarties 6.3 punktas). Atsakovė, 2017 m. rugsėjo 18 d. pasibaigus nuomos sutarčiai, iÅ¡sikėlė iÅ¡ patalpų ir iÅ¡ dalies sumokėjo už 2008 m. liepos 1 d. – 2017 m. rugsėjo 18 d. laikotarpio nuomÄ .

5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. sausio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2011 iÅ¡aiÅ¡kino, kad tuo atveju, kai nuomos mokestis turi bÅ«ti mokamas periodiÅ¡kai, t. y. už tam tikrÄ pasikartojantį laikotarpį, jis atitinka periodinių iÅ¡mokų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 9 dalyje, požymius: nuomininko pareiga mokėti nuomos mokestį ir atitinkama nuomotojo reikalavimo teisė atsiranda periodiÅ¡kai tam tikrais Å¡alių sutartyje nustatytais pasikartojančiais intervalais. Aptarto teisinio reglamentavimo analizės pagrindu teismas konstatavo, kad reikalavimams dėl periodiÅ¡kai mokamo nuomos mokesčio turi bÅ«ti taikomas sutrumpintas penkerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje. Nuomos mokesčio dalis (padidinimas) dėl indeksavimo taip pat turėjo bÅ«ti mokama periodiÅ¡kai, todėl Å¡iai nuomos mokesčio daliai taikytinos CK 1.125 straipsnio 9 dalies nuostatos.

6. Teismas vertino, kad ieÅ¡kovės reikalavimai dėl nuomos mokesčio (padidintos dalies), pareikÅ¡ti dėl nuomos mokesčio už laikotarpį, ankstesnį kaip 2014 m. liepos 7 d., negali bÅ«ti patenkinti dėl ieÅ¡kinio senaties pritaikymo, nes ieÅ¡kovė ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė 2019 m. liepos 1 d. Pagal Sutarties 6.6 punkto nuostatas nuomos mokestis turėjo bÅ«ti sumokėtas iki mėnesio, už kurį atsiskaitoma, 15 dienos pagal sÄ skaitÄ , pateiktÄ iki to paties mėnesio 5 dienos.

7. Ieškinio senaties pritaikymas daliai ieškovės reikalavimų reiškia, kad atsakovė dėl mokėjimų už šiuos laikotarpius taip pat negali reikšti atsikirtimų, reikalaudama įskaityti permokas už laikotarpį, kuris yra už ieškinio senaties termino ribų.

8. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimams dėl nuomos mokesčio iki 2014 m. liepos 1 d. pareikÅ¡ti ir neprašė atnaujinti Å¡io termino. Dėl to, pritaikius ieÅ¡kinio senatį, ieÅ¡kovės reikalavimų dalį dėl nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2014 m. liepos 1 d. teismas atmetė.

9. IÅ¡analizavęs Å¡alių pateiktus nuomos mokesčio skaičiavimus dėl taikyto VKI, teismas konstatavo, kad abiejų Å¡alių skaičiavimuose pritaikyti vienodi atitinkamų laikotarpių VKI, todėl apie skaičiavimų teisingumÄ sprendė pagal duomenis, panaudotus atliekant skaičiavimus.

10. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pagal Sutarties 6.5 punkto nuostatas nuomos mokestis turėjo bÅ«ti mokamas pagal nuomotojos pateiktas sÄ skaitas, kurias nuomotoja įsipareigojo pateikti iki mėnesio, už kurį mokama, 5 dienos. IeÅ¡kovės pateiktuose skaičiavimuose į Å¡iÄ sutarties nuostatÄ nėra atsižvelgta ir nuomos mokesčio padidėjimas apskaičiuotas, nepriklausomai nuo to, ar ieÅ¡kovė yra pateikusi atsakovei atitinkamÄ sÄ skaitÄ . Tuo tarpu atsakovės skaičiavimuose yra apraÅ¡ytos ir suskaičiuotos ieÅ¡kovės pateiktos sÄ skaitos. Dėl to atsakovės skaičiavimus teismas laikė teisingais, atitinkančiais visas Sutarties sÄ lygas ir jais rėmėsi.

11. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovė neįrodė, kad pateikė atsakovei sÄ skaitas, kurių trÅ«kumas nurodytas atsakovės pateiktame dokumente.

12. Teismas nustatė, kad už laikotarpį nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 18 d. atsakovė turėjo sumokėti ieÅ¡kovei indeksuotÄ nuomos mokestį 199 726,66 Eur (su PVM); pagal atsakovės duomenis atsakovė nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 4 d. sumokėjo ieÅ¡kovei 185 992,99 Eur; vėlesnių atsakovės mokėjimų pagal Sutartį nebuvo. Vadinasi, atsakovės skola ieÅ¡kovei sudaro199 726,66 – 185 992,99 = 13 733,67 Eur.

13. Teismas nustatė, kad Sutarties 10.1 punkte Å¡alys susitarė dėl 0,04 procento laiku nesumokėtos sumos dydžio delspinigių už kiekvienÄ uždelsto mokėjimo dienÄ . Delspinigiai 6 mėn. laikotarpio 0,04 proc. nesumokėtos sumos (13 733,67 Eur) sudaro 988,82 Eur (0,04 proc. už 13 733,67 x 180), todėl Å¡iÄ sumÄ ir 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 14. IeÅ¡kovė UAB „Nekilnojamojo turto valdybas“ apeliaciniu skundu praÅ¡o: panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimÄ dalyje, kurioje netenkintas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys ir pritaikytas ieÅ¡kinio senaties terminas ir ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 14.1. Teismas nepagrįstai vadovavosi atsakovės pateikta UAB „Kita linija“ 2020 m. lapkričio 24 d. Ataskaita apie faktinius pastebėjimus (toliau – Ataskaita), nes turėjo vertinti visus byloje esančius dokumentus sistemiÅ¡kai, o ne apsiriboti tik vienu iÅ¡ jų. Laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 1 d. atsakovė buvo gavusi visas sÄ skaitas, tai patvirtina Ataskaitos priedai Nr. 2 ir Nr.

3. Be to, abi Å¡alys taikė tÄ patį VKI. 14.2. Pagal Sutarties 6.5 punktÄ patalpų nuomos mokestis mokamas kas mėnesį iki mėnesio, už kurį mokama, 15 (penkioliktos) dienos; Å¡alių sudaryta nuomos sutartis – atlygintinė, tai suponuoja atsakovės pareigÄ nuomos mokestį mokėti kiekvienÄ mėnesį. Tuo tarpu, sutikus su teismo pozicija, tai reikÅ¡tų nuomos santykių atlygintinumo paneigimÄ . 14.3. SÄ skaitos neiÅ¡raÅ¡ymas negali paneigti ar panaikinti atsakovės prievolės mokėti nuomos mokestį už naudojamas patalpas.

Vertinant Sutarties 6.5 punktÄ , jis aiÅ¡kintinas kaip reguliacinis, Å¡alių informuotumo požiÅ«riu, bet negali bÅ«ti naudojamas atsakovei siekiant paneigti mokėjimo prievolę, nes tokia yra nuomos sutarties esmė ir turinys – atlyginimo gavimas už perduotas naudotis patalpas. FaktiÅ¡kai iÅ¡sinuomotomis patalpomis atsakovė nepertraukiamai naudojosi visÄ deÅ¡imties metų laikotarpį, todėl neturėtų iÅ¡vengti prievolės sumokėti teisėtai apeliantei priklausantį nuomos mokestį. 14.4.

Teismas laikė, kad atsakovės pateiktos Ataskaitos skaičiavimai teisingi tik dėl to, kad Ataskaitoje vadovautasi Sutarties 6.5 punktu, t. y. atsakovės skaičiavimuose yra apraÅ¡ytos ir suskaičiuotos ieÅ¡kovės pateiktos sÄ skaitos, tačiau teismas neįvertino, kad rengiant ataskaitÄ nebuvo naudotasi didžiųjų knygų (operacijų žurnalo), banko sÄ skaitų duomenimis. 14.5. Ataskaita grįsta selektyviais atsakovės duomenimis, todėl negali bÅ«ti patikimu įrodymu byloje. Tuo tarpu, apeliantės parinkta įstaiga konsultacinę iÅ¡vadÄ parengė remdamasi ir civilinės bylos Nr. e2-3662-262/2019 medžiaga, kurioje buvo tiek apeliantės, tiek atsakovės teikti duomenys.

Todėl apeliantės pateikta išvada paremta objektyvia ir visapusiška informacija, todėl ja turėjo vadovautis pirmosios instancijos teismas. 14.6. Teismas nepagrįstai taikė ieškinio senatį reikalavimams, atsiradusiems iki 2014 m. liepos 1 d., nes UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atsakovės nepriemokas įskaitydavo vadovaujantis CK 6.55 straipsnio 1–2 dalimis, t. y. atliktus mokėjimus įskaitydavo seniausiems nepadengtiems mokėjimams padengti. Teismas nevertino atsakovės atliktų mokėjimų laiko bei jo įtakos galutinei atsakovės skolai. 14.7.

Atsakovei praÅ¡ant taikyti ieÅ¡kinio senatį, o apeliantei tvirtinant, kad buvo užskaitomos seniausios skolos CK 6.55 straipsnio pagrindu, tokia taisyklė nustatyta siekiant užkirsti skolininko piktnaudžiavimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 277/2013). Vertina, kad atsakovės nepriemokos ir skolos už nuomÄ vėlavimas tęsėsi iki pat Sutarties pasibaigimo. Todėl teismas nepagrįstai ir formaliai vertino atsakovės praÅ¡ymÄ dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo. 14.8.

Teismas, spręsdamas dėl ieškinio senaties taikymo, nenagrinėjo ir nepasisakė dėl ieškovės argumentų, dėl kurių ieškinio senaties terminas neturėtų būti taikomas. Apeliantė laikosi pozicijos, jog taikytinas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas, kadangi nuomos mokestis buvo kintamo dydžio, perskaičiuojamas, todėl savo esme negali ir neturėtų būti prilyginamas periodinei išmokai. Prievolė susiklostė tarp privačių verslo subjektų kaip sutartinė prievolė, o ne išmoka.

Periodinė išmoka suprantama kaip tam tikros konkrečios sumos mokėjimas konkrečiais terminais (periodais). Nors kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog reikalavimams dėl periodiškai mokamo nuomos mokesčio turi būti taikomas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2011), tokia nuostata netaikytina šios bylos ribose. Šioje byloje nuomos mokestis nebuvo fiksuoto dydžio visam nuomos terminui, jis turėjo būti kintamas ir perskaičiuojamas laikantis VKI indeksavimo. 14.9.

Nuomos mokesčio mokėjimas šiuo atveju sietinas su sutartinio, o ne įstatymų ar viešojo administravimo pagrindu atsirandančio įsipareigojimo vykdymu, todėl jo vykdymas ir turėtų būti vertinamas per civilinės sutarties įvykdymo tinkamumo prizmę. Taigi, esant netinkamam sutarties įvykdymui, taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas.

15. Atsakovė atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ ; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais atsikirtimais: 15.1. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad reikalavimui priteisti nuomos mokestį (kuris, ieÅ¡kovės nuomone, nėra „iÅ¡moka“) yra taikomas bendras 10 metų, o ne sutrumpintas 5 metų ieÅ¡kinio senaties terminas. 15.2.

Pagal CK 6.487 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ nuomos mokestis Å¡alių susitarimu gali bÅ«ti nustatytas tokiais bÅ«dais: konkrečia pinigų suma, kuri turi bÅ«ti mokama iÅ¡ karto arba periodiÅ¡kai. Tuo atveju, kai nuomos mokestis turi bÅ«ti mokamas periodiÅ¡kai, t. y. už tam tikrÄ pasikartojantį laikotarpį, jis atitinka periodinių iÅ¡mokų, įtvirtintų CK 1.125 straipsnio 9 dalyje požymius: nuomininko pareiga mokėti nuomos mokestį ir atitinkama nuomotojo reikalavimo teisė atsiranda periodiÅ¡kai tam tikrais Å¡alių sutartyje nustatytais pasikartojančiais intervalais. 15.3.

Apeliacinio skundo argumentai dėl įmokų skirstymo pagal CK 6.55 straipsnį neturi įtakos teismo sprendimo pagrįstumui. IeÅ¡kinio senaties eigÄ gali nutraukti ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas arba skolininko veiksmai, liudijantys, kad jis pripažįsta prievolę (CK 1.130 straipsnio 1 ir 2 dalys). Nei vienos iÅ¡ minėtų aplinkybių byloje nenustatyta. Kaip matyti iÅ¡ atsakovės sÄ skaitų, esančių AB SEB banke ir Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje iÅ¡rašų, kiekviename mokėjime atsakovė aiÅ¡kiai nurodydavo, pagal kokias PVM sÄ skaitas faktÅ«ras yra atliekamas pavedimas, vadinasi, ieÅ¡kovė neturėjo teisės mokėjimų skirstyti kitaip, nei nurodyta jų paskirtyje. 15.4.

Apeliacinio skundo argumentai, kad apeliantė atsakovės mokėjimus įskaitydavo seniausioms skoloms dengti yra abstraktÅ«s – ieÅ¡kovė nenurodo kokius konkrečiai mokėjimus, kokių skolų dengimui įskaitydavo ir kaip tai įtakojo ieÅ¡kinio senaties termino eigÄ bei reikalavimo dydį. 15.5. IeÅ¡kovė nėra iÅ¡raÅ¡iusi ir pateikusi apmokėjimui dalies sÄ skaitų 2011 m. ir 2012 m. pagal VKI indeksuotai nuomos mokesčio daliai. Taigi, net ir konstatavus, kad mokėjimo pareiga atsakovei kyla ir nesant iÅ¡raÅ¡ytos bei pateiktos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, reikalavimas priteisti indeksuotos nuomos mokesčio dalies skolÄ už 2011 m. ir 2012 m. turėtų bÅ«ti atmestas dėl praleisto 5 metų ieÅ¡kinio senaties termino. 15.6.

Tiek PVM sÄ skaitų faktÅ«rų kopijos, tiek mokėjimo pagal jas pavedimai atsakovės buvo pateiktos į bylÄ , tai parodo, kad Å¡ios PVM sÄ skaitos faktÅ«ros buvo apskaitytos ir Ataskaitos patikimumui įtakos nedaro. 15.7. Konsultacinė iÅ¡vada, skirtingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nėra laikytina patikimesniu įrodymu nei Ataskaita. Konsultacinę iÅ¡vadÄ parengęs asmuo (P. M.) nėra įtrauktas nei į auditorių, nei į teismo ekspertų sÄ raÅ¡Ä . Be to, byloje nėra duomenų apie minėto asmens iÅ¡silavinimÄ , kadangi diplomas yra pateiktas nevalstybine kalba.

UAB „Konstauditas“, kuriÄ , rengdamas Konsultacinę iÅ¡vadÄ atstovavo P. M., nėra įtraukta į audito įmonių sÄ raÅ¡Ä . Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir apeliacijos objekto 16. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

17. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo teismas ieÅ¡kovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies – priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės UAB „Kita linija“ 13 733,67 Eur nuomos mokestį; 988,82 Eur delspinigius; 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ . Apeliantė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį reikalavimams, atsiradusiems iki 2014 m. liepos 1 d., nes UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atsakovės nepriemokas įskaitydavo vadovaujantis CK 6.55 straipsnio 1–2 dalimis; laikosi pozicijos, jog taikytinas bendrasis 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminas; kelia ginÄÄ dėl atsakovės pateiktos Ataskaitos, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas apskaičiuodamas už nuomÄ susidariusiÄ skolÄ , patikimumo; dėl ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistos sumos dydžio ir nurodo, kad sÄ skaitos neiÅ¡raÅ¡ymas negali paneigti ar panaikinti atsakovės prievolės mokėti nuomos mokestį už naudojamas patalpas.

Dėl procesinių teisių perėmimo 18. Teisme 2021 m. lapkričio 9 d. gautas pareiÅ¡kėjos UAB „NT paslaugos“ praÅ¡ymas pakeisti ieÅ¡kovę UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ į jos teisių perėmėjÄ UAB „NT paslaugos“. PareiÅ¡kėja nurodė, kad 2021 m. kovo 9 d. tarp ieÅ¡kovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir UAB „NT paslaugos“ buvo sudaryta Reikalavimo teisių perleidimo sutartis, kurios pagrindu ieÅ¡kovė (pradinė kreditorė) turi neabejotinÄ 34 197,95 Eur dydžio reikalavimo teisę į skolininkę UAB „Kita linija“, atsiradusiÄ 2007 m. rugsėjo 18 d.

Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pagrindu. Minėtoje reikalavimo teisių perleidimo sutartyje šalys sutarė, jog 34 197,95 Eur reikalavimo teisė ir visos su ja susijusios ir iš jos kildinamos teisės pereina naujajai kreditorei UAB „NT paslaugos“. Todėl prašo pakeisti pradinę ieškovę jos teisių perėmėja UAB „NT paslaugos“.

19. Procesinį teisių perėmimÄ reglamentuoja CPK 48 straipsnis, kurio 1 dalis nustato, kad tais atvejais, kai viena iÅ¡ ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio Å¡alių pasitraukia iÅ¡ bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų nustatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, raÅ¡ytinio proceso tvarka tÄ Å¡alį pakeičia jos teisių perėmėju, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas.

Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Procesinio teisių perėmimo klausimas turėtų bÅ«ti iÅ¡sprendžiamas toje proceso stadijoje, kurioje įvyko juridiniai faktai, nulėmę Å¡alies pasitraukimÄ iÅ¡ ginčijamo teisinio santykio. Tai reiÅ¡kia, kad jis gali įvykti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, kasaciniame procese, atnaujinant procesÄ ar vykdymo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-701/2020 35 punktas).

20. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad procesinių teisių perėmimo pagrindas yra materialiojo teisinio santykio subjektų pasikeitimas, kuriam reikalingos Å¡ios sÄ lygos:

1) vieno subjekto pasitraukimas iš materialiojo teisinio santykio;

2) pasitraukusio subjekto teisių perėjimas kitam asmeniui. Perimant materialiÄ sias civilines subjektines teises (pvz., reikalavimo perleidimas), perimamos ir atitinkamos procesinės teisės bei pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2014).

21. Å iuo atveju nustatyta, kad pareiÅ¡kėja UAB „NT paslaugos“ su praÅ¡ymu pakeisti jÄ procesinių teisių perėmėja pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog perėmė materialiÄ sias subjektines teises iÅ¡ UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi perleistas materialusis reikalavimas pagal savo pobÅ«dį nėra neatsiejamai susijęs su UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, todėl pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas tenkinamas ir ieÅ¡kovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ Å¡ioje byloje pakeičiama jos teisių perėmėja UAB „NT paslaugos“.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių 22. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2007 m. rugsėjo 18 d. tarp UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir UAB „Kita linija“ buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 07/09/18, kuria atsakovė deÅ¡imties metų laikotarpiui iÅ¡sinuomojo ieÅ¡kovės 72,89 kv. m ploto negyvenamÄ sias patalpas, esančias adresu: (duomenys neskelbtini). Å alių sutartimi numatyta, kad nuomos mokestis – 11 000 Lt (3 185,82 Eur) per mėnesį už visÄ nuomojamÄ plotÄ bei papildomai mokamas nustatyto dydžio PVM.

Å ių patalpų nuomos mokestis pagal sutarties 6.3 punkto nuostatas turėjo bÅ«ti indeksuojamas Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės apskaičiuotu vartotojų kainų indeksu, lyginant praėjusių ir užpraėjusių metų VKI, pradedant nuo 2008 m. Pagal nuomos sutarties 6.6 punkto nuostatas nuomos mokestis turėjo bÅ«ti sumokėtas iki mėnesio, už kurį atsiskaitoma, 15 dienos pagal sÄ skaitÄ , pateiktÄ iki to paties mėnesio 5 dienos. Pasibaigus nuomos sutarčiai 2017 m. rugsėjo 18 d. atsakovė iÅ¡sikėlė iÅ¡ ginčo patalpų.

23. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė nėra pilnai atsiskaičiusi su ieÅ¡kove už negyvenamųjų patalpų nuomos paslaugas, tačiau ginčas kilo dėl atsakovės nesumokėto įsiskolinimo už nuomos paslaugas dydžio, be to, atsakovė prašė taikyti sutrumpintÄ penkerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ ieÅ¡kovės reikalavimams priteisti iÅ¡ atsakovės nesumokėtÄ nuomos mokestį už laikotarpį iki 2014 m. liepos 1 d. Dėl ieÅ¡kinio senaties termino 24. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kovės reikalavimus priteisti iÅ¡ atsakovės nesumokėtÄ nuomos mokestį už laikotarpį iki 2014 m. liepos 1 d., konstatavo, kad reikalavimams dėl periodiÅ¡kai mokamo nuomos mokesčio turi bÅ«ti taikomas sutrumpintas penkerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje.

Dėl šios sprendimo dalies pateiktas ieškovės apeliacinis skundas, kuriuo ji nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas ir nurodo, jog šiuo atveju turėjo būti taikomas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas.

25. IeÅ¡kinio senatis – įstatyme nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 straipsnis). Per ieÅ¡kinio senaties terminÄ valstybė garantuoja asmeniui, kad pažeista jo teisė bus ginama teismo, ieÅ¡kinio senaties terminui pasibaigus, asmens subjektinė teisė neiÅ¡nyksta, jo reikalavimÄ skolininkas gali patenkinti gera valia, tačiau prieÅ¡ skolininko valiÄ valstybės prievartos priemonėmis tokia teisė nėra ginama.

26. IeÅ¡kinio senaties termino trukmė įstatyme yra diferencijuojama pagal gintinos vertybės pobÅ«dį, reikÅ¡mę, civilinių santykių dinamiÅ¡kumo laipsnį ir kt. požymius nustatant atitinkamÄ vieÅ¡ojo intereso saugoti civilinės apyvartos stabilumÄ ir vieÅ¡ojo intereso suteikti efektyviÄ civilinių teisinių santykių dalyvių subjektinių teisių gynybÄ balansÄ . Bendrasis ieÅ¡kinio senaties terminas, taikomas visais atvejais, kai įstatyme nenustatyta kitaip, yra deÅ¡imt metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Atskirų rūšių reikalavimams įstatyme nustatyti sutrumpinti ieÅ¡kinio senaties terminai (CK 1.125 straipsnio 2 dalis). Vienas iÅ¡ sutrumpintų ieÅ¡kinio senaties terminų taikymo atvejų įtvirtintas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje, kurioje nustatyta, kad sutrumpintas penkerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palÅ«kanų ir kitokių periodinių iÅ¡mokų iÅ¡ieÅ¡kojimo.

27. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovė ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė 2019 m. liepos 1 d., todėl nuomos mokestis (arba jo padidinimas dėl indeksavimo) ieÅ¡kovei gali bÅ«ti priteistas už laikotarpį, prasidedantį mokėjimais, kurie turėjo bÅ«ti sumokėti ne anksčiau kaip 2014 m. liepos 1 d. Pagal nuomos sutarties Nr. 07/09/18 6.6 punkto nuostatas nuomos mokestis turėjo bÅ«ti sumokėtas iki mėnesio, už kurį atsiskaitoma, 15 dienos pagal sÄ skaitÄ , pateiktÄ iki to paties mėnesio 5 dienos. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieÅ¡kovės reikalavimai dėl nuomos mokesčio (padidintos dalies), pareikÅ¡ti dėl nuomos mokesčio už laikotarpį, ankstesnį kaip 2014 m. liepos 7 d., negali bÅ«ti patenkinti dėl ieÅ¡kinio senaties pritaikymo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su Å¡iais pirmosios instancijos teismo motyvais.

28. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausias Teismas yra konstatavęs, jog vienas iš ieškinio senaties terminų taikymo atvejų įtvirtintas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje, kurioje nustatyta, kad sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo. Taigi, šioje įstatymo normoje, kaip atskira reikalavimų rūšis, išskirtos palūkanos ir kitokios periodinės išmokos. Palūkanoms (CK 6.37, 6.210 ir kt. straipsniai) būdinga tai, kad prievolė jas mokėti atsiranda įstatyme ar sutartyje nustatytais vienodais besikartojančiais laikotarpiais, kiekvienam tokiam laikotarpiui pasibaigus, paaiškėja skolininko prievolės dydis, atsiranda pareiga prievolę vykdyti ir atitinkama kreditoriaus reikalavimo teisė.

IÅ¡ CK 1.125 straipsnio 9 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo logikos iÅ¡plaukia, kad tai pačiai reikalavimų rūšiai priskirtini reikalavimai dėl prievolių, kurioms bÅ«dingi analogiÅ¡ki periodiÅ¡kumo požymiai kaip palÅ«kanoms. Nustatydamas sutrumpintÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ periodinio pobÅ«džio iÅ¡mokoms (įmokoms, mokesčiams), įstatymų leidėjas siekė užkirsti keliÄ susikaupti skoloms, kurias skolininkas turi dengti iÅ¡ einamųjų pajamų, iÅ¡vengti beviltiÅ¡kų skolų atsiradimo ir neigiamo skolų susikaupimo poveikio tiek skolininko, tiek kreditoriaus interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2011).

Analogiškos nuomonės yra laikomasi ir žemesnės instancijos teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-643-196/2018).

29. Taigi, periodinė iÅ¡moka turi bÅ«ti suprantama kaip tam tikros konkrečios piniginės sumos mokėjimas konkrečiais terminais (periodais). Å iuo atveju, kaip jau minėta, Å¡alys 2007 m. rugsėjo 18 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 07/09/18 6.6 punkte sulygo, kad nuomininkas sumoka nuomos mokestį iki mėnesio, už kurį atsiskaitoma, 15 dienos pagal sÄ skaitÄ , pateiktÄ iki to paties mėnesio 5 dienos. Tai reiÅ¡kia, kad Å¡alys aiÅ¡kiai susitarė dėl periodinių kasmetinių iÅ¡mokų mokėjimo, todėl nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė apie jos teisės pažeidimÄ sužinojo (turėjo sužinoti) iki kiekvieno mėnesio 15 d., kai sutarto nuomos mokesčio atsakovė nesumokėdavo.

IeÅ¡kovė ieÅ¡kinį dėl nesumokėto nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2017 m. liepos 18 d. pareiÅ¡kė tik 2019 m. liepos 1 d., vadinasi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kovės reikalavimus priteisti nuomos mokestį už laikotarpį iki 2014 m. liepos 1 d. pritaikęs CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatytÄ sutrumpintÄ penkerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kuris Å¡iuo atveju, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, yra praleistas.

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015 išaiškinimais dėl bendrojo dešimties metų ieškinio senaties termino taikymo, kadangi nurodytos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi, t. y. jų ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nesutampa. Apeliantės nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ginčas kilo ne dėl periodinių išmokų mokėjimo, o iš nuosavybės teisinių santykių ir jų įregistravimo, todėl nagrinėjamu atveju apeliantė šia praktika remiasi nepagrįstai. Dėl atsakovės įmokų paskirstymo 31. Apeliantė nurodo, kad vadovaudamasi CK 6.55 straipsnio pagrindu atsakovės mokėtas įmokas paskirstydavo seniausiai susidariusioms skoloms užskaityti.

32. CK 6.55 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas, privalantis grÄ Å¾inti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikÅ¡ti, kuriÄ skolÄ jis grÄ Å¾ina. Tačiau skolininkas neturi teisės be kreditoriaus sutikimo skirti įmokas prievolei, kurios įvykdymo terminas dar nesuėjęs, vietoje įmokos pagal prievolę, kurios įvykdymo terminas suėjęs. Taigi, Å¡iais atvejais, jeigu skolininkas nepareiÅ¡kia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmokÄ ir nėra kitokio Å¡alių susitarimo, tai laikoma, kad grÄ Å¾inta skola, kurios grÄ Å¾inimo terminas suėjęs. CK 6.55 straipsnio, reglamentuojančio įmokų paskirstymÄ , kai yra kelios skolos, 2 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkas nepareiÅ¡kia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmokÄ ir nėra kitokio Å¡alių susitarimo, tai laikoma, jog grÄ Å¾inta skola, kurios grÄ Å¾inimo terminas suėjęs. Kai yra kelios skolos, kurių grÄ Å¾inimo terminai suėję, ir nė viena iÅ¡ jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grÄ Å¾inta seniausia skola.

33. Pagal CK 6.55 straipsnio 1 dalį skolininkas, atlikdamas mokėjimÄ , turi teisę nurodyti jo paskirtį, tačiau Å¡i teisė yra ribota – skolininkas be kreditoriaus sutikimo neturi teisės skirti įmokas prievolei, kurios terminas dar nesuėjęs, vietoje įmokos, kurios terminas suėjęs. Pažymėtina, kad nuomos mokesčio, mokamo periodinėmis iÅ¡mokomis, prievolė yra tęstinė ir Å¡alių susitarimu yra mokama kas mėnesį iki mėnesio, už kurį atsiskaitoma, 15 dienos (nuomos sutarties 6.6 punktas), tačiau atsakovei Å¡iÄ pareigÄ vykdant iÅ¡ dalies susidarė nuomos mokesčio įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2017 m. liepos 18 d.

34. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, viena vertus, Å¡alys nebuvo susitarusios, kad atsakovės atliekamais mokėjimais bus užskaitomos atsakovės seniausios skolos už ieÅ¡kovės teikiamas nuomos paslaugas. Kita vertus, byloje pateikti atsakovės sÄ skaitų, esančių AB SEB banke ir Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, iÅ¡raÅ¡ai patvirtina, jog atsakovė kiekviename mokėjime aiÅ¡kiai nurodydavo pagal kokias PVM sÄ skaitas faktÅ«ras yra atliekamas pavedimas, vadinasi, apeliantė neturėjo teisės mokėjimų skirstyti kitaip nei nurodyta jų paskirtyje.

Be to, apeliantė nepateikė jokių konkrečių argumentų ir įrodymų, kokia seniausia skola ir kokiais atsakovės atliktais mokėjimais buvo užskaityta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus dėl atsakovės įmokų paskirstymo seniausioms skoloms padengti CK 6.55 straipsnio 2 dalies pagrindu. Dėl susidariusios skolos dydžio 35. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas apskaičiuodamas atsakovės nuomos mokesčio įsiskolinimÄ taikant VKI nepagrįstai rėmėsi ne ieÅ¡kovės pateikta Konsultacine iÅ¡vada, o atsakovės pateiktos Ataskaitos skaičiavimais, kadangi Ataskaita pagrįsta selektyviais atsakovės duomenimis, todėl negali bÅ«ti patikimu įrodymu byloje.

36. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ginčo patalpų nuomos mokestis pagal nuomos sutarties 6.3 punkto nuostatas turėjo bÅ«ti indeksuojamas Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės apskaičiuotu VKI, lyginant praėjusių ir užpraėjusių metų VKI, pradedant nuo 2008 m. Nuomos mokestis turėjo bÅ«ti mokamas pagal nuomotojo pateiktas sÄ skaitas, kurias nuomotojas įsipareigojo pateikti iki mėnesio, už kurį mokama, 5 dienos (nuomos sutarties 6.5 punktas).

37. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais, kad sÄ skaitos neiÅ¡raÅ¡ymas negali paneigti ar panaikinti atsakovės prievolės mokėti nuomos mokestį už naudojamas patalpas, kadangi nuomos sutartis yra atlygintinė, o tai suponuoja atsakovės pareigÄ nuomos mokestį mokėti kiekvienÄ mėnesį. Tačiau Å¡iuo atveju laikotarpis, kai ieÅ¡kovė nebuvo iÅ¡raÅ¡iusi sÄ skaitų atsakovei ir pateikusi apmokėti už 2011 m. ir 2012 m. pagal VKI indeksuotai nuomos mokesčio daliai, patenka iki to laikotarpio, kuriam pirmosios instancijos teismas pritaikė ieÅ¡kinio senaties terminÄ (iki 2014 m. liepos 1 d.), todėl Å¡is laikotarpis nedaro įtakos susidariusios atsakovės skolos už nuomos paslaugas dydžiui, nes patenka po ieÅ¡kinio senaties terminu.

38. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė nurodo, kad, rengiant AtaskaitÄ , buvo vertinamos tik Ataskaitos priede Nr. 3 iÅ¡vardintos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, o kitos sÄ skaitos vertintos nebuvo. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl fiksuotos nuomos mokesčio dalies dydžio, kuris per visÄ nuomos laikotarpį sudarė 460 599,51 Eur, tačiau ginčas tarp Å¡alių kilo dėl indeksuotos nuomos dalies.

39. Viena vertus, apeliantė kvestionuodama Ataskaitos nepatikimumÄ , galimai selektyvų įrodymų vertinimÄ ir apeliaciniame skunde pateikdama teiginius, nedetalizuoja, kokios atsakovei iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros indeksuotai nuomos mokesčio daliai nebuvo neįtrauktos į Ataskaitos priedÄ Nr. 3. PrieÅ¡ingai, apeliacinio skundo 6.2 punkte pati apeliantė patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 1 d. atsakovė buvo gavusi visas sÄ skaitas, tai neabejotinai patvirtina Ataskaitos priedai Nr. 2 ir Nr. 3; be to, abi Å¡alys taikė tÄ patį VKI.

Kita vertus, Konsultacinę iÅ¡vadÄ parengęs asmuo P. M. nėra įtrauktas į auditorių ar teismo ekspertų sÄ raÅ¡Ä , tuo tarpu AtaskaitÄ parengė auditoriai. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi atsakovės pateikta Ataskaita apie faktinius pastebėjimus ir vertino, kad už laikotarpį nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 18 d. atsakovė turėjo sumokėti ieÅ¡kovei indeksuoto nuomos mokesčio 199 726,66 Eur (su PVM); atsakovė nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 4 d. sumokėjo ieÅ¡kovei 185 992,99 Eur, vadinasi, atsakovės skola ieÅ¡kovei sudaro 13 733,67 Eur (199 726,66 – 185 992,99).

40. Kaip teisingai atsiliepime į apeliacinį skundÄ pažymėjo atsakovė, ieÅ¡kovė praÅ¡omos priteisti skolos dydį keliskart tikslino – ieÅ¡kovė nagrinėjamoje byloje 2019 m. birželio 12 d. pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl 40 306,29 Eur skolos, t. y. beveik penkis kartus mažesnei (nors per tÄ laikotarpį jokie atsakovės mokėjimai nebuvo vykdomi) nei reikalauta sumokėti 2019 m. vasario 21 d. ieÅ¡kovės atsakovei atsiųstame praneÅ¡ime dėl nuomos mokesčio, kuriame buvo reikalaujama sumokėti 200 710,23 Eur sumÄ už patalpų nuomÄ . 2020 m. lapkričio 6 d. patikslinusi ieÅ¡kinį ieÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti suma sumažėjo iki 34 197,95 Eur.

Be kita ko, 2020 m. liepos 14 d. ieÅ¡kovė į bylÄ pateikė papildomus raÅ¡ytinius įrodymus – atsakovės neapmokėtų sÄ skaitų sÄ raÅ¡Ä (dokumento Nr. DOC-25563), kuriame nurodė, kad bendra neapmokėtų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų suma sudaro 21 634,11 Eur, kokiomis neapmokėtomis PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis yra grindžiama likusi reikalavimo suma 2020 m. gruodžio 14 d. vykusio teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė negalėjo paaiÅ¡kinti (34 197,95–21 634,11=12 563,84 Eur). Teisėjų kolegija, viena vertus, atkreipia dėmesį į tai, kad papildomus raÅ¡ytinius įrodymus apeliantė pateikė jau po priimto jos patikslinto ieÅ¡kinio, kuriuo iÅ¡ atsakovės praÅ¡oma priteisti suma buvo 34 197,95 Eur, tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog apeliantė pirminiais įrodymais pagrindė ne visÄ patikslintame ieÅ¡kinyje praÅ¡omÄ iÅ¡ atsakovės priteisti įsiskolinimÄ už patalpų nuomÄ .

Kita vertus, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas reikalaujamos priteisti skolos daliai, susidariusiai už laikotarpį iki 2014 m. liepos 1 d. taikė ieÅ¡kinio senaties terminÄ , todėl pagrįstai priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės UAB „Kita linija“ 13 733,67 Eur nuomos mokestį. Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų 41. Apibendrindamas iÅ¡dėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimas ieÅ¡kovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies – priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 13 733,67 Eur nuomos mokestį; 988,82 Eur delspinigius; 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (14 722,49 Eur) nuo 2019 m. liepos 2 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, priimtas tinkamai įvertinus bylos aplinkybes, bylÄ nagrinėjęs teismas nepažeidė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų, tinkamai įvertino susiklosčiusiÄ situacijÄ , teisingai aiÅ¡kino Å¡alių sudarytos nuomos sutarties nuostatas, rėmėsi aktualia teismų praktika, o apeliantės apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pagrįstÄ ir teisėtÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ .

Atsižvelgiant į tai, ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

42. Bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi iÅ¡laidoms, patirtoms bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis). Todėl netenkinus apeliantės apeliacinio skundo, atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimÄ .

43. Atsakovė UAB „Kita linija“ pateikė teismui praÅ¡ymÄ dėl 990 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimas, atlyginimo. Teismui pateikti duomenys (2021 m. vasario 23 d. sÄ skaita už teisines paslaugas Nr. RKS01803 ir banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as) patvirtina, kad atsakovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 990 Eur iÅ¡laidų. Å ios iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas)“ 8.11 papunktyje nustatytų maksimalių teisinių paslaugų dydžių, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei priteistina 990 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 48 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

IeÅ¡kovę bankrutuojančiÄ uždarÄ jÄ akcinę bendrovę „Nekilnojamojo turto valdymas“, juridinio asmens kodas 300145575, civilinėje byloje Nr. e2A-607-450/2021 pakeisti jos teisių perėmėja uždarÄ ja akcine bendrove „NT paslaugos“ (juridinio asmens kodas 304491457). Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „NT paslaugos“, juridinio asmens kodas 304491457, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kita linija“ (juridinio asmens kodas 126231079) 990 Eur (devynis Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Vilija Mikuckienė Gintaras Pečiulis Asta Radzevičienė