2016-02-01 Nr. ATPB-151-4-08-3-01442-2014-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-8-697/2016

Teisminio proceso Nr. 4-08-3-01442-2014-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.9.2; 3.8.1; 3.9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 1 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Audronės Kartanienės, Eligijaus Gladučio ir pranešėjo Alvydo Pikelio,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto J. B. atstovo advokato Stepono Virkečio prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą.

Teisėjų kolegija

nustatė:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus vyresnysis tyrėjas R. S. surašė J. B. 2014 m. gegužės 21 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 45P-9552705-14 už tai, kad 2014 m. sausio 22 d., apie 13 val., prie pastato, esančio Panevėžyje, A. Jakšto g. 1, policijos pareigūnams patikrinus jo vairuojamą automobilį „Skoda“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio salone rasta 50 vnt. pakelių cigarečių su Baltarusijos Respublikos banderolėmis (iš jų 20 pakelių cigarečių „Fest“, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, 147 Lt, ir 30 pakelių cigarečių „Minsk Superslims“, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, 239,10 Lt) bendros 386,10 Lt (t. y. 111,82 Eur) vertės. Šiais veiksmais J. B. pažeidė 2004 m. gegužės 26 d. (keista 2013 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 4-759 nuo 2013 m. rugsėjo 10 d.) Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymo Nr. 4-200 „Dėl fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“, kuriame nurodoma, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 10 pakelių cigarečių (3.1.2 punktas), ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 1632 straipsnio 2 dalį.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. nutarimu J. B. pagal ATPK 1632 straipsnio 2 dalį administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Panevėžio apygardos teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutarimu panaikintas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. nutarimas ir priimtas naujas nutarimas, kuriuo J. B. nubaustas pagal ATPK 1632 straipsnio 2 dalį 2000 Lt (t. y. 579 Eur) bauda, konfiskuojant 50 pakelių cigarečių.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 9 d. nutartimi panaikintas Panevėžio apygardos teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutarimas ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi panaikintas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. nutarimas ir priimtas naujas nutarimas, kuriuo J. B. pripažintas kaltu pagal ATPK 1632 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 583 Eur bauda, konfiskuojant 50 pakelių cigarečių su Baltarusijos Respublikos banderolėmis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartimi priimtas administracinėn atsakomybėn patraukto J. B. atstovo advokato S. Virkečio prašymas ir administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinta.

Administracinėn atsakomybėn patraukto J. B. atstovas advokatas Steponas Virketis, vadovaudamasis ATPK 30216, 30217, 30221 straipsnių nuostatomis, prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutartį ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. nutarimą, kuriuo administracinio teisės pažeidimo bylos teisena buvo nutraukta.

Pareiškėjas nurodo, kad ATPK 1632 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas, kurio padarymu buvo kaltinamas J. B., buvo padarytas 2014 m. sausio 22 d. Vadinasi, atsižvelgiant į ATPK 35 straipsnio 1 dalį, 2014 m. sausio 22 d. turėjo būti laikoma administracinio teisės pažeidimo padarymo ir jo paaiškėjimo diena. Tą pačią dieną Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. PN044204. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartimi bylos medžiaga buvo grąžinta Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui tinkamam administracinio teisės pažeidimo protokolui surašyti.

Vykdant minėtą teismo nutartį, naujas administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas 2014 m. gegužės 21 d. Pareiškėjo manymu, ta aplinkybė, kad Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas R. S. tik 2014 m. gegužės 21 d, t. y. beveik po keturių mėnesių, surašė J. B. tinkamą administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 45P-9552705-14, nereiškia, jog 2014 m. gegužės 21 d. turėtų būti laikoma teisės pažeidimo paaiškėjimo ar nustatymo diena ATPK 35 straipsnio 1 dalies požiūriu. Dėl to ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas turėjo baigtis 2014 m. liepos 22 d. dieną.

Apylinkės teismas 2014 m. balandžio 3 d. nutartimi pratęsė ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus. Atsižvelgiant į tai, pagal ATPK 35 straipsnio 3 dalį J. B. administracinė nuobauda už ATPK 1632 straipsnio 2 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymą galėjo būti paskirta iki 2015 m. sausio 22 d., t. y. per vienerius metus nuo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato nurodyto teisės pažeidimo padarymo ir paaiškėjimo dienos, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena buvo nutraukta.

Panevėžio apygardos teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutarimas, kuriuo J. B. už ATPK 1632 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą buvo paskirta administracinė nuobauda, buvo panaikintas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartimi. Nagrinėdamas bylą iš naujo, Panevėžio apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 10 d. priėmė nutartį dėl administracinės nuobaudos J. B. skyrimo (583 Eur baudos su 50 cigarečių pakelių konfiskavimu) už ATPK 1632 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Kadangi ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas administracinei nuobaudai skirti turėjo baigtis 2014 m. liepos 22 d., o apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartimi jis buvo pratęstas vieneriems metams, t. y. iki 2014 m. sausio 22 d. (ATPK 35 straipsnio 3 dalis), tai po 2015 m. sausio 22 d.

J. B. administracinė nuobauda už ATPK 1632 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą negalėjo būti skiriama, suėjus tokios nuobaudos skyrimo terminui (ATPK 35 straipsnis). Dėl šių argumentų laikytina, kad Panevėžio apygardos teismas, priimdamas 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutartį, pažeidė ATPK 35 straipsnio 1, 3 dalių, 250 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas.

Be to, Panevėžio apygardos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, nepaisė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartyje aiškiai suformuluotų nurodymų. Panevėžio apygardos teismo, priimant 2014 m. lapkričio 26 d. nutarimą, padarytas procesinis pažeidimas, susijęs su ATPK 272 straipsnio taikymu, buvo pašalintas tik iš dalies. Pareiškėjas pažymi, kad apygardos teismo posėdyje J. B. ir jo įgaliotam atstovui suteikus galimybę dalyvauti tiriant (peržiūrint) 2014 m. sausio 22 d. vaizdo įrašus, pareiškėjo atstovas dėl jų pateikė paaiškinimus bei argumentus, susijusius su minėtuose vaizdo įrašuose užfiksuotų duomenų turiniu, jų įrodomąja reikšme ir vaizdo įrašų panaudojimo teisėtumu. Iš apygardos teismo nutarties turinio matyti, kad dėl šių paaiškinimų ir argumentų nebuvo pasisakyta. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. birželio 9 d. nutartyje nurodė, kad apygardos teisme turi būti išnagrinėti kiti pareiškėjo prašyme dėl bylos proceso atnaujinimo išdėstyti argumentai. Atsižvelgiant į kasacinės instancijos teismui pateikto pareiškėjo prašymo dėl bylos proceso atnaujinimo turinį akivaizdu, kad dėl tokių prašymo argumentų ginčijamoje apygardos teismo nutartyje taip pat nepasisakyta. Taip Panevėžio apygardos teismas, priimdamas nutartį, pažeidė iš ATPK 30221 straipsnio nuostatų kylantį kasacinio teismo nutarties privalomumo reikalavimą.

Pareiškėjo manymu, Panevėžio apygardos teismas iš esmės pažeidė ATPK 256, 257 straipsnių reikalavimus, nes priimdamas nutartį vadovavosi neleistinu įrodymu – 2014 m. sausio 22 d. vaizdo įraše Nr. N2U00136 užfiksuotais faktiniais duomenimis. Spręsdamas, kad vaizdo įrašas Nr. 20140122-124640 negali būti laikomas įrodymu, nes nenustatyta, kokiu pagrindu jis buvo padarytas, šis teismas iš esmės pripažino, kad neteisėtu būdu gautas vaizdo įrašas negali būti laikomas įrodymu byloje. Pareiškėjo manymu, šis teisėtumo reikalavimas taip pat turėjo būti taikomas 2014 m. sausio 22 d. vaizdo įrašui Nr. M2U00136, nes, pagal bylos duomenis, akivaizdu, kad ir šiame įraše esantys duomenys buvo gauti neteisėtu būdu.

Teismas šią aplinkybę ignoravo. Apygardos teismas, spręsdamas dėl teisinės galimybės remtis 2014 m. sausio 22 d. vaizdo įraše Nr. M2U00136 esančiais duomenimis, turėjo atsižvelgti į byloje esančius liudytojų R. J., R. V., R. Š. parodymus ir į tai, kad Panevėžio apskrities VPK nepateikė pakankamų duomenų apie tai, kokiu pagrindu J. B. buvo taikyti kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdai ir (ar) tokios žvalgybos tyrimo priemonės. Byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad informacija apie J.

B., pasak Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovų, 2014 m. sausio 22 d. buvo renkama 2012 m. spalio 2 d. Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo pagrindu, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų teigti, jog tai buvo daroma teisėtai. Taip pat nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad atliekami veiksmai buvo nustatyta tvarka sankcionuoti, kad tokiuose veiksmuose dalyvavo kriminalinės žvalgybos veiksmuose apskritai turintys teisę (galintys) dalyvauti subjektai, kad tokių veiksmų prieš J.

B. buvo imtasi pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatas, laikantis šio įstatymo nustatytos tvarkos. Be to, pareiškėjas pažymi, kad kriminalinės žvalgybos tyrimo pagrindai yra įtvirtinti Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 1-4 punktuose, o pagal jų esmę ir pobūdį spręstina, jog nagrinėjamu atveju nebuvo nė vieno iš nurodytų įstatymo pagrindų. Jeigu, kaip teigia Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovai, 2014 m. sausio 22 d. daryti vaizdo įrašai, įskaitant vaizdo įrašą Nr. M2U00136, buvo išslaptinti pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalį, tai akivaizdu, kad byloje 2014 m. sausio 22 d. vaizdo įrašas Nr. M2U00136 negalėjo būti naudojamas kaip įrodymas, nes Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalies prasme išslaptinta kriminalinės žvalgybos informacija gali būti naudojama tik tiriant drausminius ir (ar) tarnybinius nusižengimus.

Be to, tokiai paskirčiai Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalies prasme gali būti naudojama tik išslaptinta kriminalinės žvalgybos informacija apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką. Tuo tarpu ši byla savo esme ir pobūdžiu nėra nei J. B. drausminio pažeidimo, nei jo tarnybinio pažeidimo tyrimas. Be to, byloje sprendžiamas klausimas tik dėl ATPK 1632 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo ir nesvarstoma dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčios veikos (pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatas) padarymo.

Taip pat teismas, pažeisdamas ATPK 256, 257 straipsnio nuostatas, netinkamai įvertino 2014 m. sausio 22 d. vaizdo įrašo Nr. M2U00136 turinį. Nutartyje padaryta išvada, kad raudono plastiko paketo viduje buvo matyti cigarečių pakeliai ir J. B. iš raudono maišelio (paketo) išorės galėjo matyti jo turinį, paremta tik prielaidomis, prieštarauja minėto vaizdo įrašo turiniui bei kitiems įrodymams, byloje nėra tai patvirtinančių ekspertų ar specialistų išvadų.

Pareiškėjo manymu, J. B. veiksmus Panevėžio apygardos nepagrįstai kvalifikavo pagal ATPK 1632 straipsnio 2 dalį. Nagrinėjamo pažeidimo objektyviosios pusės aspektu nebuvo jokio pagrindo pripažinti, kad 50 pakelių cigarečių laikė ir (ar) gabeno vienas, o ne du fiziniai asmenys (J. B. ir V. R.). Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 3.1.2 punktas leidžia fiziniams asmenims laikyti ir gabenti po 10 pakelių cigarečių, taigi dviem asmenims – iš viso 20 pakelių cigarečių. Pareiškėjo manymu, iš bendros rastų 50 pakelių cigarečių vertės atėmus 20 pakelių cigarečių vertę, laikytina, kad 2014 m. sausio 22 d. neteisėtai laikytų (gabentų) tabako gaminių vertė neviršijo ATPK 1632 straipsnio 2 dalyje nurodytos prekių vertės. Vien dėl to J. B. veiksmai negalėjo būti kvalifikuojami pagal ATPK 1632 straipsnio 2 dalį. Be to, teismo nutartyje padaryta išvada, kad J. B. tiesiogine tyčia padarė šį pažeidimą, nepatvirtinta bylos duomenimis (ATPK 256, 257 straipsniai).

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Egidijus Lapinskas atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto J. B. atstovo advokato Stepono Virkečio prašymą nurodo, kad pateiktas prašymas atmestinas ir prašo palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutartį.

Atsiliepime teigiama, kad ATPK 35 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, jog šiame straipsnyje nurodyti terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo teismo ar apeliacinės instancijos sprendimo įsiteisėjimo dienos, taigi šioje byloje administracinė nuobauda paskirta nepažeidžiant teisės aktuose įtvirtintų terminų. Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutartis motyvuota, teisinga ir pagrįsta, J. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 1632 straipsnio 2 dalį.

Administracinėn atsakomybėn patraukto J. B. atstovo advokato Stepono Virkečio prašymas atmestinas.

Dėl ATPK 256, 257 straipsnių ir 1632 straipsnio 2 dalies taikymo

Prašyme atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą pareiškėjas ginčija Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutarties teisėtumą nurodydamas, kad šis teismas iš esmės pažeidė ATPK 256, 257 straipsnių reikalavimus, nes priimdamas nutartį vadovavosi neteisėtu būdu gautais duomenimis (2014 m. sausio 22 d. vaizdo įrašu Nr. N2U00136) ir pagal realiai gabentų cigarečių kiekį J. B. veiksmus nepagrįstai kvalifikavo pagal ATPK 1632 straipsnio 2 dalį.

Dėl šių prašymo argumentų pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą, priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas, patikrina teisės taikymo aspektu (ATPK 30221 straipsnio 13 dalis). Teismas yra saistomas toje administracinio teisės pažeidimo byloje įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių. Tai reiškia, kad, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, kasacinės instancijos teismas iš naujo įrodymų netiria ir jų nevertina, faktinių aplinkybių nenustatinėja, o remiasi pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atliktu įrodymų vertinimu, patikrindamas, ar nebuvo padaryta esminių proceso teisės pažeidimų, ar buvo tinkamai pritaikytos materialiosios teisės normos. Dėl to paminėti pareiškėjo teiginiai, nagrinėtini tik tiek, kiek jie susiję su tinkamu proceso teisės normų taikymu.

Pagal bylos duomenis bei pareiškėjo prašyme nurodytus argumentus, nėra pagrindo pripažinti, kad apeliacinės instancijos teismo išvados nepagrįstos išsamiu ATPK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to reikalaujama ATPK 257 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis ATPK reikalavimų, išsamiai, visapusiškai, objektyviai ištyrė, išanalizavo ir įvertino nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje esančius įrodymus, tarp jų ir pareiškėjo minimo 2014 m. sausio 22 d. vaizdo įrašo Nr. N2U00136 turinį. Teismas nustatė, kad minėtame vaizdo įrašo intervale nuo 0.15 iki 0.25 min. užfiksuota, kaip J. B. iš savo vairuoto automobilio priekio paima raudono plastiko paketą, per kurį gerai persišveičia cigarečių pakeliai, ir jį paduoda kitam asmeniui (policijos pareigūnui R. J.); vaizdo įraše aiškiai matyti cigarečių pakeliai – tai paneigia, kaip teisingai nurodė teismai, J. B. parodymus, kad jis manė, jog iš kito automobilio paima ir veža automobilio detalę, o ne cigarečių pakelius, juolab kad automobilio detalė, apie kurią J. B. kalbėjo teisme, savo svoriu būtų akivaizdžiai sunkesnė už cigaretes. Aplinkybę, kad J. B. turėto raudono plastikinio paketo viduje buvę cigarečių pakeliai buvo matyti, patvirtino ir J. B. sulaikęs policijos pareigūnas R. J.. Pagal ATPK 256 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. To paties straipsnio 2 dalyje minimam vaizdo įrašui, kaip duomenų šaltiniui administracinio teisės pažeidimo byloje, įstatymas nekelia kokių nors ypatingų reikalavimų. Šią bylą išnagrinėjusiems teismams nekilo abejonių, kad šis policijos pareigūnų pateiktas vaizdo įrašas būtų buvęs sumontuotas ar dėl kitų priežasčių gautas neteisėtai. Panevėžio apygardos teismas nutartyje pasisakė, kad ir be vaizdo įrašo pakanka byloje surinktų įrodymų nustatyti J. B. kaltę padarius administracinį teisės pažeidimą, nustatytą ATPK 1632 straipsnio 2 dalyje.

Pareiškėjas teigia, kad teismas neteisingai nubaudė J. B. už 50 cigarečių pakelių gabenimą, nes jis vyko ne vienas, o kartu su V. R., todėl, iš šio kiekio atmetus dviem asmenims leistinų gabenti cigarečių kiekį, lieka tabako gaminių, savo verte neviršijančių ATPK 1632 straipsnio 2 dalyje nurodytos prekių vertės. Taigi pareiškime keliamos dvi alternatyvios iš esmės viena kitai prieštaraujančios gynybinės versijos.: 1) J. B. nežinojo ir nesuprato, kad gabeno cigaretes, nes suklydo paimdamas maišą su kontrabandinėmis cigaretėmis, nes manė imąs paketą su automobilio detale; 2) J. B. gabeno leidžiamą cigarečių kiekį, nes vyko ne vienas, o su V. R.. Ši versija nagrinėjant bylą taip pat nepasitvirtino, liudytoja V. R. paneigė ką nors žinojusi apie gabenamas cigaretes, todėl pareiškimo argumentai dėl gabentų cigarečių kiekio paskirstymo dviem asmenims nepagrįsti ir plačiau nenagrinėtini. Abi šios versijos nagrinėjamoje byloje nepasitvirtino, remiantis bylos duomenimis teismai pripažino įrodyta, kad J. B. žinojo paketo turinį. Be to, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad būdamas policijos pareigūnu jis geriau nei eilinis pilietis žinojo, jog disponavimas cigaretėmis be Lietuvos Respublikoje patvirtintų banderolių yra administracinę atsakomybę sukelianti veika.

Išanalizavusi bylos medžiagą ir Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutartį patikrinusi teisės taikymo aspektu, kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas J. B. administracinio teisės pažeidimo bylą apeliacine tvarka, tinkamai patikrino pirmosios instancijos teismo nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą, kaip to reikalaujama ATPK 30211 straipsnyje, ir atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 9 d. nutarties nurodymus, kurie teismui yra privalomi bylą nagrinėjant iš naujo.

Dėl ATPK 35 straipsnio 1 dalies taikymo

Pagal ATPK 35 straipsnio 1 dalį administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Administracinė nuobauda už šio kodekso dvyliktajame skirsnyje nurodytus pažeidimus (taigi ir už ATPK 1632 straipsnyje numatytą pažeidimą, už kurį nubaustas J. B.) gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai. Straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tais atvejais jeigu dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo, šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodyti terminai pratęsiami, neatsižvelgiant į tai, ar administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ar ne, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos. Šio straipsnio antrojoje ir trečiojoje dalyse numatytais atvejais administracinė nuobauda negali būti skiriama, jeigu nuo administracinio teisės pažeidimo padarymo dienos praėjo daugiau kaip dveji metai (straipsnio 4 dalis). To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai sprendimas nutraukti sankcijos skyrimo procedūrą panaikinamas teismo tvarka arba pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka, šiame straipsnyje nurodyti terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo teismo ar apeliacinės instancijos sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Iš bylos medžiagos matyti, kad J. B. administracinį teisės pažeidimą padarė 2014 m. sausio 22 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartimi, užsitęsus bylos tyrimui ir nagrinėjimui dėl jos sudėtingumo, šios bylos nagrinėjimo ir nuobaudos skyrimo terminą pratęsė iki 2015 m. sausio 22 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. nutarimu J. B. pagal ATPK 1632 straipsnio 2 dalį administracinio teisės pažeidimo bylos teisena buvo nutraukta, tačiau šis nutarimas buvo panaikintas Panevėžio apygardos teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutarimu, kuriuo buvo priimtas naujas nutarimas ir J. B. nubaustas pagal ATPK 1632 straipsnio 2 dalį. Taigi, apeliacine tvarka panaikinus pirmosios instancijos teismo nutarimą, ATPK 35 straipsnyje nustatyti terminai prasitęsė, t. y. pradėti skaičiuoti iš naujo nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Kolegija sprendžia, kad, kasacinės instancijos teismui panaikinus Panevėžio apygardos teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutarimą ir bylą perdavus iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, galutinis sprendimas šioje administracinio teisės pažeidimo byloje, J. B. nubaudžiant pagal ATPK 1632 straipsnio 2 dalį 583 Eur bauda, konfiskuojant 50 pakelių cigarečių su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, buvo priimtas Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi, nepažeidžiant ATPK 35 straipsnyje nustatytų administracinės nuobaudos skyrimo terminų, jų atnaujinimo bei skaičiavimo taisyklių.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad, priešingai nei nurodoma pareiškėjo prašyme, nėra pagrindo manyti, jog nagrinėjant J. B. bylą buvo padaryti prašyme nurodyti esminiai proceso įstatymo pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuojamos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto J. B. atstovo advokato Stepono Virkečio prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą.

Teisėjai Audronė Kartanienė

Eligijus Gladutis

Alvydas Pikelis