cf7fd4e7-c566-4a51-bcb7-603b6b5a8a7b · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS525-572/2010

Procesinio sprendimo kategorija 67

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2010 m. rugsėjo 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko,

teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo V. J. K. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo V. J. K. skundÄ Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas V.

J. K. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydamas pripažinti negaliojančiu Å iaulių apskrities virÅ¡ininko 2010 m. birželio 14 d. įsakymÄ Nr. V-3282 „Dėl Å iaulių apskrities valdytojo 1996 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. 7-244,245 pakeitimo“ (toliau – ir Ä®sakymas) ir jį panaikinti; iki teismo sprendimo byloje priėmimo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir sustabdyti Ä®sakymo galiojimÄ .

Atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimÄ byloje Nr. A10-578/2007 ir nurodė, jog jame nurodytos konkrečios aplinkybės, faktai ir įsigalioję teismo sprendimai, kurių pagrindu bÅ«tų galima konstatuoti, kad yra reali grėsmė, jog, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. liepos 28 d. nutartimi atmetė pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Nurodė, kad

Šiaulių apskrities valdytojo 1996 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. 7-244, 245 O. M. atkurtos nuosavybės teisės į O. ir J. M.

žemę (duomenys neskelbtini) teritorijoje, Å iaulių apskrityje, nurodytas atlyginimo bÅ«das – iÅ¡pirkti 35,0349 ha žemės, atlyginant jÄ miÅ¡ku. Ä®sakymu pakeistas tokio sprendimo 3.1.14 punktas, vietoje žodžio „miÅ¡ku“, įraÅ¡ant žodžius „grÄ Å¾inti žemę kitoje vietoje pagal Å iaulių apskrities virÅ¡ininko administracijos 1999 m. gruodžio 7 d. iÅ¡vadÄ Nr. 29-16“. Pažymėjo, jog iÅ¡ Å iaulių apskrities virÅ¡ininko administracijos 2010 m. birželio 28 d.

raÅ¡to Nr. S3-484-K-(1.22) matyti, jog sprendimas dėl žemės grÄ Å¾inimo natÅ«ra O. M. bus priimamas tik tada, kai savivaldybė parengs

grÄ Å¾inamų natÅ«ra žemės sklypų planus. Padarė iÅ¡vadÄ , jog nagrinėjamu atveju nėra priimti sprendimo dėl žemės grÄ Å¾inimo O. M., todėl negali bÅ«ti pažeidžiamos pareiÅ¡kėjo teisės ar jo teisėti interesai. Pabrėžė, jog pareiÅ¡kėjo argumentai dėl neįvykdyto teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. I-124-05-2003 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A10-578/2007 konstatuotų aplinkybių nėra tinkamas, kad bÅ«tų galima taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Tuo tarpu pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl jo teisių pažeidimo nepagrįsti jokiais įrodymais, bendro pobÅ«džio formuluotės. Konstatavo, jog, priėmus sprendimÄ panaikinti skundžiamÄ aktÄ , sprendimo įvykdymas Å¡ioje administracinėje byloje negali pasunkėti ar pasidaryti negalimas.

II.

PareiÅ¡kėjas pateikė atskirÄ jį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 28 d. nutartį ir klausimÄ dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės. Pateikiami tokie pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

1. Teigia, jog iÅ¡ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 1 d. sprendime (byla Nr. A10-578/2007), Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 29 d. sprendime byloje Nr. I-966-552-2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 12 d. sprendime (byloje Nr. A146-1164/2009) nurodytų aplinkybių matyti, jog administraciniuose ginčuose dėl to paties sprendimo panaikinimo, pakeitimo ar sumažinimo teismo praktika yra aiÅ¡ki, nedviprasmiÅ¡ka ir neabejotina. Todėl akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjo teisės pažeidžiamos iÅ¡ esmės, o priimant neteisėtus sprendimus, juos priėmę asmenys elgėsi sÄ moningai neteisėtai.

2. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas neigiamas pasekmes, privalėjo įvertinti ne vien administracinio akto panaikinimÄ , bet ir galimÄ bei tikėtinÄ neteisėto administracinio akto atitinkamų materialinių teisinių padarinių paÅ¡alinimÄ .

3. Nurodo, kad iÅ¡ pateikto vykdomojo raÅ¡to matyti, jog nuo 2003 m. lapkričio 6 d. atsakovas privalėjo priimti sprendimÄ dėl nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo, o byloje nėra įrodymų, kad teismo sprendimas įvykdytas. Todėl tuo atveju, jeigu nebus laikinai sustabdytas skundžiamo akto galiojimas, tikėtina, kad atsakovas, priimdamas sprendimÄ , numatytÄ vykdomajame raÅ¡te, neteisėtai ir be pareiÅ¡kėjo sutikimo uždraus atkurti nuosavybę į miÅ¡ko sklypus ir tokius sklypus iÅ¡dalins kitiems, taip pažeisdamas pareiÅ¡kėjo teisę rinktis iÅ¡ žemės, miÅ¡ko sklypų. Žemės sklypų formavimas, perdavimas ar suteikimas iki teismo sprendimo priėmimo gali pareiÅ¡kėjui sukelti neigiamų pasekmių, tai apsunkintų galimo teismo sprendimo įvykdymÄ .

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 28 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Nurodo, kad Įsakymas pareiškėjo teisių neapribojo ir sprendimo apimties dėl ploto ar atkuriamos žemės vertės dydžio nepakeitė. Pareiškėjui dėl Įsakymo nekyla jokia reali grėsmė, kad bus pažeisti jo teisėti interesai, todėl nėra pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Pagal ABTÄ® 71 straipsnio

1 dalį teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių praÅ¡ymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti praÅ¡omÄ reikalavimo užtikrinimo priemonę, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, kad, priėmus sprendimÄ panaikinti skundžiamÄ aktÄ , iki jo priėmimo buvusios padėties atkÅ«rimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTÄ® 92 straipsnis).

Sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi bÅ«ti atsižvelgta į praÅ¡omo užtikrinti reikalavimo pobÅ«dį, nurodomÄ jo faktinį pagrindÄ , ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimÄ Å¡ių teisių faktinį realizavimÄ , jų įtakÄ kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes bÅ«tų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso Å¡alių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų principų (administracinės bylos Nr. AS16-528/2007, Nr. AS10-349/2007).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , nurodydamas, kad praÅ¡ymas iÅ¡ esmės nepagrįstas, praÅ¡ymo netenkino. PareiÅ¡kėjas, praÅ¡ydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, teigia, jog tuo atveju, jeigu nebus laikinai sustabdytas skundžiamo akto galiojimas, tikėtina, kad atsakovas, priimdamas sprendimÄ , neteisėtai ir be pareiÅ¡kėjo sutikimo uždraus atkurti nuosavybę į miÅ¡ko sklypus ir tokius sklypus iÅ¡dalins kitiems, taip pažeisdamas pareiÅ¡kėjo teisę rinktis iÅ¡ žemės, miÅ¡ko sklypų.

PraÅ¡ymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi bÅ«ti motyvuotas, jame turi bÅ«ti pateikti konkretÅ«s motyvai, patvirtinantys, jog, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, o teismui galimai priėmus pareiÅ¡kėjui palankų teismo sprendimÄ , teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų negalimas. Be to, praÅ¡ymas negali bÅ«ti grindžiamas iÅ¡imtinai prielaidomis apie galimÄ sprendimo įvykdymo negalimumÄ arba pasunkėjimÄ .

Teisėjų kolegijos vertinimu nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjo praÅ¡yme ir atskirajame skunde nurodyti argumentai dėl to, kad atsakovas galimai priims sprendimÄ ir be pareiÅ¡kėjo sutikimo uždraus atkurti nuosavybę į miÅ¡ko sklypus, o tokius sklypus iÅ¡dalins kitiems, grįsti iÅ¡imtinai prielaidomis. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog pareiÅ¡kėjo nurodyti teismų procesiniai sprendimai nepatvirtina reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo bÅ«tinybės, nepagrindžia teiginio, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti negalimas, jeigu nebus laikinai sustabdytas Ä®sakymo galiojimas. Pastebėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimÄ dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, pareiÅ¡kėjo pateikti argumentai dėl ginčo iÅ¡ esmės, taip pat argumentai, susiję su teismų praktika, iÅ¡ esmės sprendžiant tokio paties pobÅ«džio ginčus, negali bÅ«ti vertinami kaip turintys įtakos reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui.

Ä®vertinus bylos medžiagÄ , pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo ir atskirojo skundo argumentus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas nepagrįstas jokiais argumentais ir įrodymais, patvirtinančiais reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo bÅ«tinumÄ . Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu praÅ¡ymu gali tiek pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (ABTÄ® 71 str. 1 d.), tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimÄ , todėl, pasikeitus faktinei situacijai, iÅ¡lieka galimybė iÅ¡ naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo bÅ«tinumÄ .

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

pareiškėjo V. J. K. atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 28 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                              Laimutis

Alechnavičius

                                                                                                           Irmantas

Jarukaitis

Romanas Klišauskas