cf7e5790-e24b-4a80-ab51-513ecb63e87a · Alytaus apylinkės teismas

?NUOSPRENDISBaudžiamoji byla Nr. 1-137-791/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21902-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3;1.1.8.1.1; .2.4.6.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.2. (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 1 d. Alytus Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Vilma Dapkevičienė, sekretoriaujant E. B., dalyvaujant prokurorei R. U., kaltinamajam A. J., jo gynėjui advokato padėjėjui A. Z., nukentėjusiajam T. Š., nukentėjusiojo T.

Å . atstovei advokatei I. A., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis vidurinį iÅ¡silavinimÄ , dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas n u s t a t ė : kaltinamasis A. J. 2018 m. gegužės 5 d. apie 20 val. Alytuje, Volungės g., ties pastatu pažymėtu numeriu 2, kilusio konflikto metu, tyčia smurtavo prieÅ¡ nepilnametį T. Å ., viena ranka sugriebė T. Å . už džemperio, kita ranka už kaklo, tuo nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmÄ ir dėl pavirÅ¡inių odos nubrozdinimų kaklo kairėje pusėje, žemiau apatinio žandikaulio kampo padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Kaltinamasis A. J. savo kaltės nepripažino.

Parodė, jog 2019 m. gegužės 5 d., apie 20 val. iÅ¡važiavo iÅ¡ namų, esančių (duomenys neskelbtini). Jis vairavo, žmona sėdėjo keleivio sėdynėje, gale buvo vaikas ir Å¡uniukas. Kai žiedine sankryža iÅ¡ Jaunimo gatvės, įvažinėjo į Volungės gatvę, pamatė skersai žiedo, nepriėjus perėjos, važiuojamÄ ja kelio dalimi einančius merginÄ ir vaikinÄ . Jam teko staigiai stabdyti, todėl jis pasignalizavo jiems. Jaunuoliai sukėlė avarinę situacijÄ . IÅ¡sigando ir pradėjo verkti jo vaikas, vaikui iÅ¡krito ledai.

Pasignalizavus jaunuoliai atsisuko, vaikinas mostelėjo ranka, žengė ant perėjos ir nuėjo Å¡aligatviu. Tuo metu jis stovėjo viduryje žiedo, kadangi jaunuoliams žengus ant perėjos jis negalėjo įsukti į Volungės g. Jis (kaltinamasis) pravažiavęs perėjÄ apie metrÄ , sustojo Å¡alikelėje prie „Stop“ ženklo. Jaunuoliai nuo sankryžos buvo nuėję iki penkių metrų. IÅ¡lipus iÅ¡ automobilio, stovint maÅ¡inos gale, nespėjus prieiti iki skiriamosios tvorelės, jo adresu pasigirdo žodžiai „Ko čia sustojai kaimieti? Važiuok iÅ¡ čia“.

Jam keletÄ kartų jaunuolių paklausus „Ar jums viskas gerai?“, „Ar jÅ«s matote perėjas?“ Å¡ie atsakė „Ko tu čia sustojai? Važiuok iÅ¡ čia“, „Važiuok iÅ¡ čia, gaidy, pideraste“. Jis (kaltinamasis) priėjęs arčiau jaunuolių, prie skiriamosios tvorelės, dar kartÄ paklausė „Ar jÅ«s perėjas matote? Ar jums parodyti kur yra perėjos?“, bei pasakė, kad jaunuoliai ateitų ir jiems parodys kur yra perėjos. Jis (kaltinamasis) tuo metu stovėjo prie tvorelės, o jaunuolis priėjęs arčiau jo užsimojo kaire ranka.

Jaunuoliui keliant rankÄ , jis (kaltinamasis) norėdamas jį atsistumti nuo savęs čiupo kaire ranka jam už džemperio, tuo momentu vaikinas jam trenkė. Arčiau jų atėjusi panelė pasakė, kad „Dabar tau bus pizė, kaimieti, mano dėdė yra policininkas“, pasakė, kad kvies policijÄ . Jis (kaltinamasis) pasakė, kad kviestų. Minėtai merginai jis smÅ«gio nesudavė, ji buvo 2–3 žingsniais toliau nuo jo. IÅ¡kart po konflikto jis apsisukęs ėjo į maÅ¡inÄ , o jaunuolis perÅ¡oko per tvorelę ir ėjo paskui jį, lyg bandydamas vytis, tačiau iÅ¡ automobilio iÅ¡lipus jo žmonai, kuri liepė skirstytis, jaunuolis sustojo gale maÅ¡inos.

Jam (kaltinamajam) atsisėdus į maÅ¡inÄ , žmona su jaunuoliais dar kažkÄ kalbėjo, negirdėjo apie kÄ , po to, atsisėdo į maÅ¡inÄ ir jie nuvažiavo. Konfliktas truko daugiausiai dvi minutes. Jis tuomet nesuprato, jog jaunuoliai nepilnamečiai. GalbÅ«t po mėnesio, birželio pradžioje, paskambino iÅ¡ policijos, pakvietė į apklausÄ . Policijoje paaiÅ¡kino, jog jam pareikÅ¡ti kaltinimai už jaunuolių sumuÅ¡imÄ . Nesupratęs kas vyksta, jis paprašė kaltinimus pareiÅ¡kusių asmenų kontaktų, kad galėtų iÅ¡siaiÅ¡kinti situacijÄ , jam davė T.

Å . motinos telefono numerį. T. Å . motina nurodė ateiti susitikti į teismÄ , pakalbėti. Teisme advokatė pasakė, kad jis kaltinamas sumušęs T. Å ., todėl jam reikės sumokėti 70 eurų už džemperį, 200 eurų už jos paslaugas ir apie 15 eurų už vaistus. Jis pasiÅ«lė suapvalinti minėtÄ sumÄ iki 300 eurų. T. Å . nurodė „duoti jam 3500 eurų ir nereikės tampytis po teismus“. Tai iÅ¡girdęs jis (kaltinamasis) pasakė, kad suprato ir išėjo. Pokalbio metu jis nesuprato, kad kalbasi apie susitaikymÄ bei neturtinės ir turtinės žalos atlyginimÄ .

Po to kai iÅ¡ jo pareikalavo pinigų, jis taip pat su pareiÅ¡kimu kreipėsi į policijÄ , kad bÅ«tų iÅ¡siaiÅ¡kintos visos aplinkybės, kadangi minėto įvykio metu nukentėjo ir jis (kaltinamasis), jam buvo suduotas smÅ«gis, be to jaunuoliai ėjo neleistinoje vietoje. Tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas (bylos lapai (toliau – b. l.) 73–75). Anksčiau nukentėjusiojo ir liudytojos nepažinojo. Nesudavė nei nukentėjusiajam nei merginai. Jokių veiksmų deÅ¡ine ranka nukentėjusiojo atžvilgiu neatliko, kadangi dėl stuburo iÅ¡varžos minėtÄ rankÄ sunku valdyti, nuo 2000 metų turi antrÄ invalidumo grupę.

Mano, jog nuo jo veiksmų ant džemperio sugadinimų atsirasti negalėjo, galbūt džemperis buvo suplėšytas anksčiau. Nežino, kaip ant nukentėjusiojo galėjo atsirasti sužalojimai, prie jo buvo tik prisilietęs kaire ranka. Civilinio ieškinio nepripažįsta. Panašius parodymus kaltinamasis A. J. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 7–8, 11). Kaltinamasis A. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. gegužės 5 d. apie 20.00 val. su žmona ir mažamečiu vaiku važiavo automobiliu „Ford Mondeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), į parduotuvę.

Jie atvažiavo nuo Jaunimo gatvės, privažiavo prie žiedinės sankryžos, esančios Jaunimo g. – Statybininkų g. – Volungės g. sankirtoje. Ä®važiuodamas į žiedinę sankryÅ¾Ä jis pamatė, jog iÅ¡ Jaunimo g., per pėsčiųjų perėjÄ , kertančiÄ Statybininkų g., link Volungės g. 1 namo, eina du jaunuoliai, vaikinas ir mergina. Tada jis pasisuko į deÅ¡inę pusę pasižiÅ«rėti, ar jam nėra kliÅ«ties iÅ¡ deÅ¡inės pusės (jaunuoliai ėjo per pėsčiųjų perėjÄ jam iÅ¡ kairės), ir įvažiavo į žiedinę sankryÅ¾Ä .

Žiedinėje sankryžoje įsukinėdamas į Volungės gatvę, pamatė, kad prieÅ¡ jo automobilį ant važiuojamosios kelio dalies, ne pėsčiųjų perėjoje, eina prieÅ¡ tai matyti du jaunuoliai. Jam teko staigiai sustabdyti automobilį. Jaunuoliai perėjo per gatvę, ir ėjo link Alytaus Volungės pagrindinės mokyklos. Jis truputį pavažiavo į priekį, sustojo iÅ¡kart už pėsčiųjų perėjos, kertančios Volungės g., ir iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio. Vaikinas, ėjęs per gatvę ne pėsčiųjų perėjoje, pamatęs, kad jis (kaltinamasis) sustojo ir iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, pradėjo jį įžeidinėti, pasakė „ko tu čia sustojai, kaimieti, važiuok iÅ¡ čia“, bei parodė jam nepadorų gestÄ , vidurinį rankos pirÅ¡tÄ .

Paklausus jaunuolių, kur jie čia vaikÅ¡to, kodėl eina per gatvę ne pėsčiųjų perėja, jie abu toliau jį (kaltinamÄ jį) įžeidinėjo. Tada prie jo (jis stovėjo prie automobilio, prie tvorelės, kuri skiria važiuojamÄ jÄ dalį nuo Å¡aligatvio) priėjo minėtas vaikinas, užsimojo kaire ranka ir sudavė jam delnu per veidÄ . Tuomet jis sugriebė už vaikino džemperio iÅ¡ priekio. Vaikinas pradėjo muistytis ir iÅ¡ jo rankos iÅ¡sprÅ«do. Nepastebėjo, kad džemperis bÅ«tų suplyšęs. Vaikinukui už kaklo jis sugriebęs nebuvo, jo sužaloti negalėjo, merginai taip pat nesudavė nei vieno smÅ«gio.

Tada iÅ¡ automobilio iÅ¡lipo jo žmona, padėjo juos raminti ir jie iÅ¡siskirstė (2 t., b.l. 7-8, 11). Nors kaltinamasis kaltu ir neprisipažino, jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, kitais raÅ¡ytiniais bylos įrodymais. Nukentėjusysis T. Å ., apklaustas teismo posėdžio metu, parodė, jog įvykio dienÄ su M. M. buvo prie Volungės g. žiedinės sankryžos. Perėję vienÄ perėjÄ ir kirtę salelę, pradėjo eiti kita perėja. Kuomet į žiedinę sankryÅ¾Ä Ä¯važiavo maÅ¡ina, jie jau buvo viduryje perėjos.

Pripažįsta, kad kurį laikÄ Ä—jo važiuojamÄ ja kelio dalimi, kadangi perėjęs vienÄ perėjÄ , neužlipdamas ant Å¡aligatvio pradėjo eiti kita perėja. Automobilis atvažiavo jam iÅ¡ deÅ¡inės pusės, jis buvo arčiau jo nei M. M.. MaÅ¡ina sustojo likus pusei metro iki pėsčiųjų perėjos. Jis (nukentėjusysis) mostelėjo ranka, nes automobilio vairuotojas staigiai sustabdė. Mostelėjus ranka, vairuotojas apie tris kartus paspaudė akseleratoriaus pedalÄ , todėl jis atsisuko ir į jį pasižiÅ«rėjo, pagalvojo, kad vairuotojas labai nervingas.

Vairuotojas vairavo juodÄ â€žFord“ markės automobilį. Vairuotojas jiems nesignalizavo. Jiems einant link Volungės mokyklos, vairuotojas sustojo už kelio ženklo „sustoti ir stovėti draudžiama“, neįjungė avarinio, ir iÅ¡lipęs iÅ¡ maÅ¡inos pasakė: “Ei tu, prieik”. Tuo metu kaltinamasis stovėjo prie skiriamosios tvorelės, apie 15–20 metrų nuo jo. Daugiau jokio pokalbio tarp jo ir kaltinamojo nebuvo, kol jis ėjo iki kaltinamojo, abu tylėjo. NecenzÅ«rinių žodžių kaltinamojo atžvilgiu jis nevartojo.

Priėjus, jį ir vairuotojÄ skyrė tvorelė, stovėjo vienas prieÅ¡ais kitÄ , per nepilnai iÅ¡tiestÄ rankÄ . Tuomet kaltinamasis kaire ranka jam paėmė už kaklo, o deÅ¡ine ranka už džemperio ir abi rankas vienu metu staigiai traukė į save, taip, kad net suplėšė džemperį. Tuo metu dėl adrenalino jis nejautė jokio skausmo. Kai kaltinamasis buvo paėmęs jį už džemperio ir kaklo, jis norėdamas atstumti šį nuo savęs, iÅ¡ baimės buvo jam viena ranka paėmęs už kaklo, tačiau nebuvo suspaudęs rankos.

Tuomet, kai kaltinamasis ruošėsi jį truktelt į save, jis savo rankÄ patraukė, ir tokiu bÅ«du nuo jo atsistÅ«mė. Tuo metu, kai kaltinamasis jį laikė ir traukė į save, visÄ laikÄ atokiau stovėjusi M. M. priėjo arčiau ir liepė jį paleisti. Kaltinamasis tuomet atsisuko, pasižiÅ«rėjo į M. M. ir trenkė jai per veidÄ kaire ranka, Å¡i buvo labai nustebusi dėl tokio veiksmo. Tuo metu jis (nukentėjusysis) norėjo kažkÄ daryti, bet susivaldė. Kai M. M. kaltinamasis sudavė per veidÄ , jis jokių veiksmų prieÅ¡ kaltinamÄ jį neatliko, tik piktai į jį pasižiÅ«rėjo ir sugniaužė kumščius.

Kai kaltinamasis jį paleido ir atsisėdo į maÅ¡inÄ , iÅ¡lipo jo žmona ir jų atsiprašė. Jis (nukentėjusysis) jai pasakė, kad suprato atsipraÅ¡ymÄ , tada ji atsisėdo į maÅ¡inÄ ir jie iÅ¡važiavo link Jazminų turgaus pusės. Nematė, kad maÅ¡inoje bÅ«tų buvęs vaikas, jokių įvykį mačiusių liudininkų taip pat nematė. Kaltinamajam nuvažiuojant, M. M. užsirašė maÅ¡inos numerius. Kaltinamasis įvykio metu buvo blaivus. Mano, jog konfliktas kilo dėl to, jog kaltinamajam pasirodė, kad jie nesilaikė kelių eismo taisyklių, tačiau jie buvo ant perėjos, kai jis įvažiavo į žiedinę sankryÅ¾Ä .

Einant namo M. M. pasakė, kad jam kažkas yra ant kaklo, nufotografavo ir jam parodė, jis pažiÅ«rėjęs nuotraukÄ iÅ¡trynė. Nuėjęs prie savo namų jis paprašė M. M. telefono paskambinti policijai. Namuose jį pamačiusi motina paklausė, kas jam ant kaklo. Policijoje paraÅ¡ius pareiÅ¡kimÄ tik po poros dienų ar po savaitės ėjo tirtis dėl žymių ant kaklo, turėjo eiti iÅ¡kart po įvykio, tačiau to niekas nepasakė. Rodė pareigÅ«nams savo sužalotÄ kaklÄ , jie sakė, kad patirtas fizinis sužalojimas.

Džemperio tÄ pačiÄ dienÄ policijos pareigÅ«nai nepasiėmė, pasiėmė tirti tik praėjus keletui dienų. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis negalėjo aiÅ¡kiai nurodyti ir prisiminti, kuria ranka kaltinamasis jam paėmė už džemperio, kuria už kaklo, kuriÄ kaklo pusę sužalojo, bei kuriÄ džemperio pusę sugadino. IÅ¡ pradžių nurodė, jog kaltinamasis deÅ¡ine ranka suėmė už džemperio, o kaire už kaklo, sužalodamas deÅ¡inę kaklo pusę ir sugadindamas kairę džemperio pusę.

Po to keitė parodymus, nurodydamas, kad kaltinamasis dešine ranka suėmė už jo kaklo, kaire už džemperio, sužalodamas kairę kaklo dalį ir sugadindamas kairę džemperio pusę. Galiausiai, parodžius atpažinti sugadinta džemperį, paaiškėjo, kad sugadinta dešinė džemperio pusė. Tuomet, nukentėjusysis nurodė, kad kaltinamasis suėmė jam kaire ranka už džemperio ir dešine už kaklo. Jam ant kaklo atsirado žymė, mano, kad žymė negalėjo atsirasti tempiant už džemperio, ji atsirado nuo kaltinamo pirštų ar nagų, kadangi už kaklo jam buvo suimta plika ranka, ne per džemperį.

Ant kaklo įvykio metu grandinėlės nebuvo. Fizinį skausmÄ dėl sužalojimo pajautė tik po kurio laiko, galbÅ«t po pusvalandžio pajautė perÅ¡tėjimÄ . Ä®vykio metu buvo nutirpusios kojos, visas drebėjo, mano, kad skausmo tuo momentu nejautė dėl adrenalino. Iki įvykio kaltinamojo nepažinojo. IeÅ¡kinį dėl turtinės žalos palaiko, kadangi įvykio metu jam buvo suplėšytas džemperis, kainavęs 70 ar 80 eurų, taip pat pirko vaistus. Dėl Å¡io įvykio jis patyrė ne tik turtinę, bet ir moralinę žalÄ , kuriÄ vertina 3000 eurų, kadangi po įvykio apie pora savaičių ilgai nepavykdavo užmigti dėl minčių, kad negali apginti M.

M.. Po tų poros savaičių nemigos nuėjo pas psichologę, ji iÅ¡rašė migdomųjų ir vaistų malÅ¡inančių nerimÄ , nes tuo metu jis nerado sau vietos, negalėjo ramiai nusėdėti. Po įvykio lankė mokyklÄ Ä¯prastai. PatirtÄ neturtinę žalÄ vertina trimis tÅ«kstančiais, kadangi dėl įvykio labai nervinosi. Jis serga psoriaze ir negali nervintis, mano, kad liga prasidėjo dėl po įvykio patirto nerimo. Po įvykio iki Å¡ių dienų jaučia nerimÄ ir baimę, įvykis jį sukrėtė, negali patikėti tuo kas įvyko.

Jam iki Å¡iol baisu eiti per pėsčiųjų perėjÄ . Iki įvykio buvo vandensvydžio žaidėjas, turėjo gerus rezultatus, o po įvykio metė šį žaidimÄ , dėl ko dabar gailisi, nes galėjo sieti savo ateitį su Å¡ia sporto Å¡aka. Kaltinamojo elgesys proceso metu taip pat turėjo įtakos savijautai, nes Å¡is parašė pareiÅ¡kimÄ ant jo ir nurodė viskÄ visiÅ¡kai prieÅ¡ingai nei buvo. Jei kaltinamasis prisipažintų ir susitaikytų, jis patirtų mažesnį dvasinį skausmÄ .

Nukentėjusysis T. Å ., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2018 m. gegužės 5 d., apie 20.00 val. Volungės gatvėje, ties pėsčiųjų perėja ėjo su drauge M. M.. Prie Volungės g. žiedo, įėję į žiedinę sankryÅ¾Ä apsižvalgė, transporto priemonių nebuvo. Žiede yra keturios pėsčiųjų perėjos. Jie perėjo vienÄ perėjÄ , priėjo saleles, jas kirto, bet prieÅ¡ kirsdami vėl apsidairė. Jie ėjo per dvi perėjas, paskutinė perėja buvo į Volungės mokyklos pusę.

Įžengus į antrÄ jÄ perėjÄ , prie jų dideliu greičiu artėjo juodas „Ford“ markės automobilis, kurio valstybinio numerio raidės (duomenys neskelbtini). Jiems bÅ«nant viduryje pėsčiųjų perėjos, transporto priemonė buvo jau prie pat pėsčiųjų perėjos, ji atvažiavo nuo restorano „Juoda katė“. Automobilis sustojo prie pėsčiųjų perėjos, stovėdamas vairuotojas kelis kartus paspaudė akseleratoriaus pedalÄ . Jis (nukentėjusysis) mostelėjo ranka, lyg klausdamas kÄ vairuotojas daro, jokių nepagarbių gestų nerodė.

Perėję pėsčiųjų perėjÄ nuėjo link Volungės mokyklos. Jiems paėjus kiek toliau, minėtas vairuotojas sustojo 10–15 metrų toliau nuo ženklo „draudžiama stovėti“, neįjungė avarinio signalo, ir juos pasiÅ¡aukė, du kartus pasakydamas „ateikit“. Jam priėjus, minėtas vyras nieko nesakęs vienu metu paėmė jam deÅ¡ine ranka už džemperio, kaire už kaklo, timptelėjo jį, suplėšė džemperį. Už džemperio jam buvo suimta krÅ«tinės srityje, kairėje pusėje.

Jo džemperis, kurį vilkėjo įvykio metu, buvo juodas su gobtuvu, užtrauktuku. Jam ant kaklo atsirado žymė, mano, kad žymė negalėjo atsirasti tempiant už džemperio, ji atsirado nuo kaltinamo pirštų ar nagų, kadangi už kaklo jam buvo suimta plika ranka, ne per džemperį. Ant kaklo įvykio metu grandinėlės nebuvo. Kaltinamajam suėmus jam už kaklo ir džemperio, jis kaire ranka silpnai suėmė kaltinamajam už kaklo, atsistumti ar traukti jo į save nebandė, įvykio metu nepadorių žodžių nevartojo.

Jo draugė M. M., stovėjusi jam (nukentėjusiajam) iÅ¡ deÅ¡inės pusės liepė vyrui paleisti jį, tuomet vyras jį paleido, pažiÅ«rėjo į M. M. ir trenkė jai kairės rankos delnu per veidÄ . M. M. minėjo, kad jai po smÅ«gio užsikimÅ¡o ausis. Trenkęs M. M. vyras atsisėdo į maÅ¡inÄ , tuomet iÅ¡lipo moteris, kaip suprato vyriÅ¡kio žmona, kadangi jie abu turėjo vestuvinius žiedus, ji atsiprašė už įvykį ir jie nuvažiavo. Tuomet jis su M. M. nuėjo iki jo namų, paaiÅ¡kino situacijÄ savo motinai ir iÅ¡kvietė policijÄ .

Komisariate parašė pareiÅ¡kimÄ . Ä®vykio metu aplink nebuvo nei paÅ¡alinių žmonių, nei transporto priemonių. Po įvykio 2 kartus lankėsi pas gydytojÄ ir psichologÄ . Jam buvo skirti raminamieji ir migdomieji, kadangi po įvykio bÅ«davo sunku užmigti. Ä®tampÄ jaučia iki Å¡iol, vaistus jau suvartojo. Å iuo metu jaučiasi sutrikęs (1 t., b. l. 59–60, 70–71). Liudytoja G. Å ., apklausta teismo posėdžio metu, parodė, jog nukentėjusysis yra jos sÅ«nus. Ä®vykio dienÄ , apie 20.00 val., pareidama iÅ¡ prekybos centro, pamatė prie namų su mergina stovintį savo sÅ«nų.

Jam ant kaklo, kairėje pusėje, pamatė kraujosruvas. Paklausus, kas atsitiko, jis papasakojo, kad jiems su mergina bebaigiant eiti per perėjÄ , nuo „Juodos katės“ restorano atvažiavo kažkoks automobilis ir vos neužvažiavo ant jų. SÅ«nus sakė, kad skėstelėjo rankomis automobilio vairuotojui lyg klausdamas kÄ jis čia daro, tuomet baigė eiti per perėjÄ ir ėjo link namų. Vairuotojas kažkiek pavažiavęs sustojo, priėjo prie tvorelės ir liepė sÅ«nui prieiti arčiau.

Priėjus, vyras jam apdraskė kaklÄ ir griebė už džemperio. Akivaizdžiai matėsi, kad džemperis pažeistas. Džemperis buvo naujas, prieÅ¡ iÅ¡eidamas T. Å . nuplėšė etiketę ir užsidėjo, tai buvo brangus daiktas sÅ«nui, nes jį jam dovanojo sesė. SÅ«naus merginai M. M. liepus sÅ«nų paleisti, minėtas vyras trenkė merginai per veidÄ . SÅ«nus neminėjo, kad bÅ«tų perlipęs tvorelę, sakė, kad įvykio metu žmonių aplink nebuvo. Po įvykio sÅ«nus ir M. M. užsirašė maÅ¡inos numerius ir parėjo namo.

Tuomet iÅ¡kvietė policijÄ ir iÅ¡vyko raÅ¡yti pareiÅ¡kimo. T. Å . buvo sužlugdytas merginos akivaizdoje, ir dabar labai iÅ¡gyvena dėl Å¡io įvykio, lankėsi pas psichologus, gėrė vaistus. Kartu su T. Å . ėjo pas medicinos ekspertÄ , ekspertas su liniuote matavo sužalojimÄ ir fotografavo. IÅ¡kart po įvykio metė vandensvydžio treniruotes, kurias lankė daug metų. SÅ«nus iki Å¡iandien labai pergyvena, kad metė vandensvydį, nes turėjo perspektyvÄ . Dėl Å¡io įvykio, bei dėl vykstančio teismo proceso iÅ¡gyvena visa Å¡eima.

Ä®vykio metu sÅ«nus buvo deÅ¡imtoje klasėje, artėjo egzaminai, jį labai paveikė Å¡is įvykis, stipriai suprastėjo pažymiai, neiÅ¡laikė vieno egzamino. Naktimis be vaistų neužmigdavo, labai dažnai kalbėdavo apie įvykį. T. Å . serga psoriaze, kuri po įvykio paaÅ¡trėjo. Komisariate pasirašė ant pareiÅ¡kimo, kur buvo paraÅ¡yta, jog sÅ«nui nebuvo sukeltas fizinis skausmas, nes buvo be akinių ir blogai perskaitė. Mano, kad T. Å . skaudėjo, todėl jis iÅ¡kvietė policijÄ , jis vis kartojo, kad jam perÅ¡ti.

Žymė ant kaklo buvo apie dvi savaites. Policijoje rodė sÅ«naus sužalotÄ kaklÄ , bet pareigÅ«nai nieko nedarė, kaip įrodymÄ pasiliko džemperį. Nežino, kaip dėl žymės ant sÅ«naus kaklo mokykloje reagavo mokiniai, po to įvykio sÅ«nus užsidarė savyje. T. Å . įvertino, kiek jam įvykis buvo skausmingas, todėl palaiko 3000 eurų ieÅ¡kinį. Å is įvykis jau atsiliepė T. Å . – jis laikydamas motorolerio teises pargriuvo ir susižeidė kelį, mano, jog tai susiję su įvykiu, nes jis nesusikaupia.

IÅ¡kart po įvykio T. Å . lankė savigynÄ , kad galėtų gatvėje apsiginti, vėliau perėjo į tinklinį. Jų Å¡eimoje keiksmažodžiai nevartojami, nėra girdėjusi, kad T. Å . vartotų keiksmažodžius namuose. Po įvykio buvo susitikę su kaltinamuoju Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«muose, susitikimÄ inicijavo pats kaltinamasis, paskambino ir paprašė susitikti, atsiprašė. SÅ«nus kaltinamajam pasakė sumÄ , kurios norėtų žalai atlyginti, o kaltinamasis pasakė, kad pagalvos ir paskambins, bet nepaskambino.

Kadangi kaltinamasis nurodė pagalvosiÄ s dėl sumos, ji suprato, jog jis kaltę pripažino. Susitikimo metu jis nieko nesakė apie savo veiksmus. PanaÅ¡ius parodymus liudytoja G. Å . davė ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 93–94). Liudytoja M. M., apklausta teismo posėdžio metu, parodė, jog tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. 2018 m. gegužės 5 dienÄ , ji su T. Å . ėjo link jo namų pro žiedÄ prie deÅ¡imtos vidurinės mokyklos, kirto dvi perėjas. Viena perėja nuo „Juodos katės“, kita link deÅ¡imtos vidurinės. Perėjo vienÄ perėjÄ ir važiuojamÄ ja dalimi, neužlipdami ant Å¡aligatvio, praėjo į kitÄ perėjÄ .

Dalį atkarpos ėjo važiuojamÄ ja dalimi, tada važiuojamÄ ja dalimi apėjo Å¡aligatvį ir kirto kitÄ perėjÄ . Pradėjus eiti antra perėja, nuo restorano „Juoda katė“ pusės atvažiavo maÅ¡ina, ji į žiedÄ Ä¯važiavo nestabdydama ir sustojo prie pat T. Å ., kuris tuo metu buvo ant perėjos, jie abu jau baiginėjo ja eiti. Jie labai iÅ¡sigando, nes automobilis vos jų nepartrenkė, tačiau jie nieko nedarė, tiesiog Å¡nekučiuodamiesi, kaip dėl to iÅ¡sigando, užbaigė eiti per perėjÄ ir pradėjo eiti Å¡aligatviu, link turgaus.

Nematė, kad vairuotojas ar T. Š. būtų rodę kažkokius gestus. Automobilis jiems nesignalizavo. Jiems beeinant, šalia dešimtos vidurinės mokyklos sustojo minėto automobilio vairuotojas, kuris pradėjo šaukti, kad jie ateitų. Ji pamanė, kad galbūt vairuotojas sustojo, nes ir pats išsigando, kad vos nepartrenkė žmonių, nesitikėjo, kad jis sustos ir juos pasikvies, galvojo, kad tiesiog nuvažiuos. Ji liko stovėti ant šaligatvio, laikėsi apie poros metrų atstumu, o T. Š. ėjo link vairuotojo, ten buvo skiriamoji tvorelė.

T. Å . priėjus, kaltinamasis staigiai ir agresyviai sugriebė T. Å . viena ranka už kaklo, o kita už megztinio ir prisitraukęs prie savęs pradėjo rėkti ant jo, nepamena, kuria ranka sugriebė už megztinio, o kuria už kaklo. Rėkdamas kaltinamasis kažkÄ kalbėjo, tačiau kÄ , ji neprisimena. Kaltinamojo elgesys buvo agresyvus, ji nesupranta, kodėl kaltinamasis taip supyko, nes jie jokių įžeidžiančių gestų jam nerodė. Tuomet ji priėjo arčiau prie jų ir pareikalavo vyriÅ¡kio, kad paleistų T.

Å .. Kaltinamasis viena ranka paleido T. Å ., o kita ranka sudavė jai per veidÄ . Po to, iÅ¡ maÅ¡inos iÅ¡lipo moteris ir nuramino vyrÄ , iÅ¡ automobilio iÅ¡Å¡oko Å¡uo. Moteris atsiprašė už vyro veiksmus, įsikėlė į automobilį Å¡unį, ir jie iÅ¡važiavo. T. Å . kaltinamojo atžvilgiu jokių veiksmų neatliko, nei vienas iÅ¡ jų keiksmažodžių nevartojo. Konfliktas nuo kaltinamojo iÅ¡lipimo iÅ¡ maÅ¡inos iki iÅ¡važiavimo truko pakankamai trumpÄ laikÄ , po to T. Å . užsirašė į telefonÄ maÅ¡inos numerius ir paskambino policijai.

T. Å . nebandė vytis automobilio, nei jis, nei kaltinamasis nebuvo perÅ¡okę tvorelės. Ä®vykio metu aplinkui žmonių nebuvo, tačiau kai automobilis nuvažiavo, nuo kebabinės pusės atėjo du jauni, apie 18 metų žmonės, jie matė konfliktÄ . Ji įvykio metu visÄ laikÄ buvo Å¡alia T. Å ., nebuvo tik tuo metu, kai jis buvo nuėjęs prie tvorelės, iki kaltinamojo, tačiau vėliau ji priėjo papraÅ¡yti, kad kaltinamasis paleistų T. Å .. Po įvykio praėjus apie 5–10 minučių, jie paskambino policijai, kuri atvyko į T.

Å . namus. Tuomet ji, T. Å . ir jo mama iÅ¡važiavo raÅ¡yti pareiÅ¡kimo. Ji informavo T. Å . mamÄ bei policijos pareigÅ«nus, kad ir jai buvo suduotas smÅ«gis, tačiau pareiÅ¡kimo dėl to ji nerašė, nes T. Å . parašė pareiÅ¡kimÄ , be to, jai nebuvo padaryta didelė žala. Ji (liudininkė) pareiÅ¡kimo, kurį parašė T. Å . mama, neskaitė. PareiÅ¡kimÄ T. Å . mama rašė ir pati ir atsakinėdama į pareigÅ«no klausimus. PareigÅ«nams paklausus, ar jai (liudininkei) ir T. Å . buvo sukeltas skausmas, jie sakė, kad buvo.

T. Å . po įvykio jautėsi blogai, buvo sutrikęs, liÅ«dnas, skundėsi, kad jam skauda, rodė kaklÄ . Jam po įvykio ant kaklo liko gilus įdrėskimas ir ant megztinio buvo iÅ¡plėšta medžiaga, prieÅ¡ tai įplyÅ¡imų nebuvo, jis buvo naujas, pirmÄ kartÄ apsirengtas. Galimai ji fotografavo sužalojimÄ ant T. Å . kaklo, kad jam parodytų, tačiau nuotraukÄ iÅ¡trynė. PanaÅ¡ius parodymus liudytoja M. M. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 102–103, 11–112). Liudytoja M. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2018 m. gegužės 5 d., antroje dienos pusėje, su draugu T.

Å . ėjo per sankryÅ¾Ä nuo kavinės „Juoda Katė“, prie žiedo perėjo dvi perėjas, ėjo link Volungės mokyklos. Kitoje žiedo pusėje važiavo automobilis „Ford“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nepraleido jų per perėjÄ , vos nepartrenkė, tačiau jie praėjo. Automobilis atvažiavo nuo kavinės „Juoda katė“, važiavo link turgaus. Po minėto incidento jie praėjo perėjÄ ir ėjo link turgaus, o minėtas automobilis sustojo, vairuotojas iÅ¡lipo, pasikvietė juos prie tvorelės, pasakė „ateikit čia“.

Tam, kad nueiti iki minėto sustojusio automobilio, jie turėjo šiek tiek grįžti. Ji nepagalvojo nieko bloga, pamanė, kad vairuotojas nori atsiprašyti. Iki susitikimo su vairuotoju, kai jie su T. Š. ėjo per gatvę, T. Š. jokių nepagarbių ženklų minėto automobilio keleiviams nerodė. Priėjus, ji liko stovėti nuošaliau, ant takelio, apie dviejų metrų atstumu, o T. Š. priėjo prie tvorelės. Kol T. Š. ėjo link vyriškio, nei vienas nieko nekalbėjo. Priėjus, vairuotojas iškarto viena ranka griebė T.

Å . už kaklo, kita už megztinio krÅ«tinės srityje, pradėjo ant jo Å¡aukti, sakė, kad jie nemoka vaikščioti. Kai T. Å . sugriebė, Å¡is jokių judesių vyriÅ¡kio atžvilgiu neatliko, nesigynė, nieko nesakė ir nebandė atsistumti. Jai priėjus ir pradėjus Å¡aukti, kad vyriÅ¡kis paleistų T. Å ., minėtas vyras viena ranka paleido T. Å ., kita ranka trenkė jai per veidÄ , atrodo, kad trenkė deÅ¡ine ranka, jai skaudėjo, matėsi raudona žymė. SkausmÄ ji jautė kol atvažiavo iki policijos komisariato, buvo apie 20.00 – 21.00 val.

Konflikto metu buvo iÅ¡sigandusi, Å¡iek tiek supykusi. Po Å¡io incidento iÅ¡lipo moteris, kuri buvo maÅ¡inoje, atsiprašė jų ir jie abu nuvažiavo. Ji (liudytoja) perspėjo minėtÄ vyrÄ , kad kreipsis į policijÄ , jis paragino kreiptis. Jiems nuvažiuojant, ji su T. Å . užsirašė automobilio valstybinius numerius, paskambino policijai. Po įvykio jie ėjo pas T. Å . į namus. Pakeliui nesutiko pažįstamų žmonių, tačiau iÅ¡kart po įvykio prie jų priėjo keletas jiems nepažįstamų žmonių, kurie nesuprato įvykio esmės. Ä® policijÄ važiavo jie abu ir T.

Å . mama. Policijoje pareiÅ¡kimÄ rašė T. Å . mama (1 t., b. l. 102–103,111–112). Liudytoja J. J., apklausta teismo posėdžio metu, parodė, jog 2018 m. gegužės 5 d. apie 20 val. iÅ¡ namų, esančių (duomenys neskelbtini), su savo vyru A. J. važiavo link Volungės g., į parduotuvę, vyras buvo už vairo, o ji sėdėjo keleivio sėdynėje, priekyje. Žiedinėje sankryžoje vyras buvo priverstas staigiai stabdyti, nes įstrižai žiedo ėjo du jaunuoliai, mergina ir vaikinas, jie ėjo ne per perėjÄ .

Vyras paspaudė garsinį signalÄ , o automobilyje buvusiam jų trejų metų vaikui iÅ¡krito ledai, jis pradėjo verkti. Per gatvę einantys paaugliai net nesureagavę nuėjo. A. J. pavažiavęs du ar tris metrus nuo perėjos sustojo Å¡alikelėje, nežino, ar ten leidžiama sustoti. Tuomet vyras iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir priėjo prie apsauginės tvorelės, tuo metu jaunuoliai buvo ant Å¡aligatvio, juos nuo A. J. skyrė žolės ploto atstumas, kuris yra tarp tvorelės ir Å¡aligatvio. Nors visos jų automobilio durys buvo uždarytos, pro atdarÄ langÄ ji girdėjo, kaip A.

J. paklausė pas jaunuolius, ar jie žino, kaip reikia vaikščioti per gatvę. Jaunuolis atsisukęs parodė nepadorų gestÄ â€“ rankos vidurinį pirÅ¡tÄ ir pasakė: „Ko čia sustojai kaimieti? Važiuok“. Tada vyras dar kartÄ paklausė jaunuolių, ar jie moka vaikščioti per keliÄ , o jaunuolis su mergina staigiai atsisuko ir pradėjo artėti prie A. J., pats jis nekvietė jų prieiti arčiau. Prisiartinęs jaunuolis kaire ranka sudavė A. J. per veidÄ . Mergina stovėjo truputį toliau, bet jie abu tuo metu jos vyrÄ keikė necenzÅ«riniais žodžiais, tokiais, kaip „gaidys“, „piderastas“, „asilas“, mergina sakė, kad „jos dėdė policininkas, todėl A.

J. bus pizė“. A. J. tuomet kaire ranka sugriebė jaunuoliui už megztinio. To, kad vyras ranka bÅ«tų sudavęs merginai per veidÄ , ji nematė. Ji (liudininkė) iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir paragino vyrÄ važiuoti. IÅ¡lipdama iÅ¡ maÅ¡inos, paliko atidarytas duris, todėl pabėgo Å¡uo. Jos vyras atsitraukė nuo tvorelės ir sugavęs Å¡unį, ėjo atgal link maÅ¡inos, o jaunuolis perÅ¡oko tvorelę ir ėjo paskui jos vyrÄ , link jų automobilio, nežino kokiu tikslu jaunuolis taip elgėsi.

Vyrui įsėdus į maÅ¡inÄ , ji paklausė jaunuolio, „vaikuti, ar tu supranti kaip reikia vaikščioti per keliÄ ?“, bei ar jis supranta kas galėjo įvykti. Jaunuolis pasakė, kad atsipraÅ¡o. Tuomet ji sėdo į automobilį ir jie su vyru iÅ¡važiavo. Parodžius nuotraukÄ iÅ¡ nuotraukų lentelės, (1 t., b. l. 54), J. J. paaiÅ¡kino, kad ji su A. J. važiavo nuo “Juodos katės” restorano, o jaunuoliai ėjo skersai žiedinę sankryÅ¾Ä , nuo Jaunimo gatvės namų link mokyklos, prieÅ¡ ten esančiÄ perėjÄ vyras turėjo staigiai stabdyti.

Sustabdžius automobilį, jaunuoliai buvo prieš automobilį ant perėjos, automobilis buvo šalia perėjos. Konfliktas nuo vyro išlipimo iš mašinos užtruko kelias minutes. Įvykio metu aplink buvo žmonių, matė, kaip jiems išvažiavus, prie jaunuolių iškart priėjo du jauni žmonės, galbūt du vaikinai. Neprisimena, kada sužinojo, jog dėl įvykio yra parašytas pareiškimas. Jai buvo paskambinta telefonu gal po mėnesio ar dviejų po įvykio. Jos vyras konflikto metu taip pat buvo sužalotas, po jaunuolio smūgio jam atsirado rausva dėmė ant žando.

Nei ji, nei A. J. patys iÅ¡kart po įvykio dėl patirto sužalojimo nei į policijÄ , nei pas gydytojus nesikreipė, nežino kodėl. Ä® klausimÄ , kodėl jos manymu nukentėjusysis kreipėsi į policijÄ , nenorėtų atsakyti. PanaÅ¡ius parodymus liudytoja J. J. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 120–121). Liudytojas A. K., apklaustas teismo posėdžio metu, parodė, kad jis pažįsta kaltinamÄ jį, kadangi automobilių servise, kuriame A. J. dirba mechaniku, taiso automobilį. maÅ¡inÄ .

Ä®vykio dienos vakarÄ jis ėjo link namų. Jaunimo gatvėje perėjo pėsčiųjų perėjÄ ir ėjo link deÅ¡imtos vidurinės, kai iÅ¡girdo automobilio signalÄ . Pamatė už perėjos vykstantį konfliktÄ tarp vyriÅ¡kio ir dviejų jaunuolių. VyriÅ¡kis buvo jam matytas, todėl buvo įdomu pažiÅ«rėti. Konfliktas vyko Volungės gatvėje. Jis stovėjo toje pačioje gatvėje, apie 10–15 metrų atstumu nuo konfliktuojančių asmenų, konfliktas vyko priekyje jo. Apie 6–7 metrai už perėjos, važiuojamojoje kelio dalyje, prie kraÅ¡to stovėjo maÅ¡ina.

Kaltinamasis stovėjo prie tvorelės, prie bagažinės galo, jaunuolis buvo kitoje pusėje tvorelės, ant žalios vejos. Jaunuolį ir kaltinamÄ jį skyrė apie metras atstumo. Kaltinamasis iÅ¡lipęs pasakė: „Kur jÅ«s čia po ratais vaikÅ¡tote?“. Jaunuolis pradėjo keiktis, jie susistumdė. PrieÅ¡ tai, jis matė, kaip jaunuoliai ėjo ne per pėsčiųjų perėjÄ . Jaunuoliai ėjo į Statybininkų gatvę ir nuo vidurio kelio perėjo beveik per žiedo kampÄ . Liudytojui parodžius įvykio vietos apžiÅ«ros nuotraukų lentelę (1 t., b. l. 53–54), A.

K. paaiÅ¡kino, jog jaunuoliai pradėjo eiti perėja, o po to, maždaug nuo vidurio perėjos, kirto kampÄ skersai per žiedÄ . Kaltinamojo automobilis sustojo prie perėjos, kaltinamasis signalizavo garsiniu signalu. Jaunuolis parodė nepadorų gestÄ vairuotojui ir girdėjo jaunuolį sakant, „gaidį, kur tu čia važiuoji?“. Tuomet, jaunuoliai toliau nuėjo link mokyklos. Kaltinamasis pavažiavęs sustojo už perėjos, nežino, ar ten leistina sustoti, tuomet iÅ¡lipo ir paklausė jaunuolių:

„kur jÅ«s čia lendate po ratais?“. Jaunuolis priėjo prie tvorelės ir liepė vairuotojui važiuoti iÅ¡ čia. Matė, kaip A. J. laikė jaunuolį už megztinio kaire ranka, smÅ«gių nematė, tik susikibimÄ , mergina tuo metu stovėjo ant Å¡aligatvio ir keikėsi, ji įvykio metu keikėsi labiau nei jaunuolis, kuris pasakė gal tik keletÄ keiksmažodžių. Po to iÅ¡ maÅ¡inos iÅ¡lipo moteris ir pradėjo rėkti: „vaikai, kÄ jÅ«s darote?“. Moteriai iÅ¡lipant, iÅ¡ maÅ¡inos iÅ¡bėgo Å¡uo, vairuotojas pasiėmė Å¡unį ir ėjo atgal link maÅ¡inos, tuo metu jaunuolis perÅ¡oko per tvorelę ir norėjo kaltinamÄ jį vytis, bet moteriai pradėjus Å¡aukti, jaunuolis atsiprašė ir atsitraukė.

Mano, kad galbÅ«t jaunuolis vijosi vairuotojÄ , norėdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti situacijÄ arba norėjo nufotografuoti automobilio numerius. Po susistumdymo kaltinamasis įsėdo į maÅ¡inÄ , o jaunuolis grįžo prie merginos, ir jie nuėjo Å¡aligatviu, į Volungės gatvės pusę, prie jų dar pribėgo kažkokie du jaunuoliai. Jis nekalbėjo su A. J., nes su juo draugiÅ¡kų santykių nepalaiko, todėl tas kelias minutes, kol truko įvykis, tiesiog stovėjo ir žiÅ«rėjo, kaip viskas vyko. Po kurio laiko jam paskambino A.

J. ir paprašė paliudyti. Kaltinamasis apie tai, kad jis matė įvykį, sužinojo per bendradarbius. Po įvykio, jis buvo servise, kuriame dirba kaltinamasis, kadangi ten laiko maÅ¡inÄ , nuomojasi aikÅ¡telę. Jis serviso parduotuvės pardavėjams pasakė, kad matė, kaip jų mechanikui prie Statybininkų gatvės žiedo du jaunuoliai spardė užpakalį. Vėliau kaltinamasis jam paskambino ir paklausė, ar galėtų paliudyti apie įvykį. PanaÅ¡ius parodymus liudytojas A. K. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 120–121).

IÅ¡ 2018 m. gegužės 5 d. G. Å . pareiÅ¡kimo matyti, kad 2018 m. gegužės 5 d. į policijÄ kreipėsi G. Å ., kuri nurodė, kad 2018 m. gegužės 5 d. apie 20.00 val. Alytuje, prie Volungės g. 1 namo esančioje pėsčiųjų perėjoje, automobilio „Ford“, valstybinis Nr. DCE 405, vairuotojas suplėšė nepilnamečio sÅ«naus T. Å . džemperį ir buvo suėmęs jam už kaklo, taip pat vienÄ kartÄ delnu sudavė sÅ«naus nepilnametei draugei M. M. (1 t., b. l. 1). IÅ¡ apžiÅ«ros protokolo ir nuotraukų matyti, jog buvo apžiÅ«rėta įvykio vieta, žiedinė sankryža ir kelio atkarpa, esanti Alytuje, Volungės g., prie namo Nr.

1. Fotonuotraukose fiksuotas kelio ženklas „Draudžiama transporto priemonėms sustoti (stovėti)“ (1 t., b.l. 49-55). IÅ¡ asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolo matyti, jog nukentėjusysis T. Å . nuotraukoje Nr. 1 atpažino A. J., kaip asmenį, apie kurį davė parodymus (1 t., b. l. 79–83). IÅ¡ savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog nukentėjusysis T. Å . savanoriÅ¡kai pateikė savo džemperį, kurį vilkėjo 2018 m. gegužės 5 d. įvykio metu (1 t., b. l. 127).

Iš daiktų apžiūros protokolo su nuotraukomis matyti, kad kaip daiktinis įrodymas apžiūrėtas T. Š. pateiktas džemperis. Džemperio dešinės pusės išorinėje dalyje matomas medžiagos apgadinimas – penkių centimetrų plote netaisyklingos formos nevienodas siūlų išretėjimas (1 t., b. l. 128–134). Iš apžiūros protokolo matyti, jog buvo aprašytas iš Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas. Įraše girdimas vyro, prisistačiusio T. Š., ir Bendrojo pagalbos centro darbuotojos pokalbis.

Vyras informavo, kad jį ir merginÄ užpuolė automobilio Ford, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas, kuris suėmė jam už kaklo, o jo merginai sudavė per veidÄ . Vyras informavo, kad viskas įvyko prieÅ¡ 5 minutes, Volungės gatvėje, prie žiedo. P:raÅ¡o policijÄ iÅ¡kviesti prie (duomenys neskelbtini) namo, kadangi Å¡iuo metu yra namuose (1 t., b. l. 141–143). Kaip daiktinis įrodymas teisiamojo posėdžio metu garso įraÅ¡as buvo perklausytas, jis atitinka apžiÅ«ros protokole užfiksuotus duomenis, patvirtina, kad T.

Š. yra susijaudinęs dėl įvykio. Iš 2018 m. gegužės 11 d. specialisto išvados Nr. G 453/2018 (06) matyti, jog T. Š. paviršiniai odos nubrozdinimai kaklo kairėje pusėje žemiau apatinio žandikaulio kampo galėjo būti padaryti kietu buku daiktu, galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimas galėjo atsirasti tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimai galėjo būti padaryti dėl ne mažiau kaip dviejų trauminių poveikių.

Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai, kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmÄ (1 t., b. l. 149). IÅ¡ 2018 m. rugsėjo 28 d. specialisto iÅ¡vados Nr. G 919/2018 (06) matyti, jog didesnė tikimybė, kad T. Å . pavirÅ¡iniai odos nubrozdinimai kaklo kairėje pusėje žemiau apatinio žandikaulio kampo galėjo bÅ«ti padaryti įtariamajam suėmus ranka už džemperio ir pritraukus link savęs. Pateiktoje sveikatos istorijoje užfiksuota gydymosi trukmė įtakos sveikatos sutrikdymo masto kvalifikavimui neturi, nes gydymas nesusijęs su sužalojimais, užfiksuotais pirmoje specialisto iÅ¡vadoje (1 t., b. l. 154).

Specialistas L. U. teismo posėdžio metu parodė, kad 2018 m. gegužės 11 d. pagal užduotį buvo nustatyta kaklo kairėje pusėje 5,5 cm žemiau apatinio žandikaulio kampo, 0,6 cm x 0,2 cm ir 0,3 x 0,2 cm pilkÅ¡vai rausvos žymės po buvusių odos nubrozdinimų. Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti tiek smÅ«giuojant, tiek krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus, sužalojimai padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių, tiek visumoje tiek kiekvienas atskirai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, padarytų sužalojimų pasėkoje nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmÄ .

Ši išvada padaryta pirmoje 2018 m. gegužės 11 d. specialisto išvadoje. Vėliau buvo gauta papildoma užduotis su pateiktais dviem klausimais: „Ar paviršiniai odos nubrozdinimai kaklo kairėje pusėje žemiau apatinio žandikaulio galėjo būti padaryti įtariamajam suėmus ranka už kaklo ar sugriebus jam už džemperio ir pritraukus link savęs?“. Antras klausimas: „Iš pateiktos sveikatos istorijos nustatyti ar užfiksuoti sužalojimai bei gydymosi trukmė turėjo įtakos sveikatos sutrikdymo masto kvalifikavimui?“.

Papildomai buvo pristatyta asmens sveikatos istorija, kurioje atžymėta, kad kreipėsi į priėmimo skyrių gegužės 7 dienÄ , kreipėsi po stresinės situacijos įvykusios gegužės penktÄ dienÄ , skundėsi blogu miegu, duota diagnozė miego sutrikimas (postresinis). Vėliau asmuo apžiÅ«rėtas neurologo, nurodyta, kad skundžiasi nerimu, baime eiti per gatvę net perėjoje, neužmiega, tai tęsiasi vienÄ mėnesį po patirto streso. Buvo padarytas įraÅ¡as, kad pacientas su drauge ėjo per perėjÄ , tuo metu dideliu greičiu artėjo maÅ¡ina, avarija neįvyko, bet iÅ¡Å¡okęs vairuotojas ėmė muÅ¡ti pacientÄ ir jo draugę, vyksta ikiteisminis tyrimas.

Pacientas sÄ moningas, normalaus kontakto, pilnai orientuotas visomis prasmėmis. Medicininėje dokumentacijoje apie gegužės 7 dienÄ patirtÄ sužalojimÄ Ä¯rašų nėra. Ä®vertinus visus duomenis, buvo padarytos iÅ¡vados, kad daugiau tikimybės, kad pavirÅ¡iniai odos nubrozdinimai kaklo kairėje pusėje galėjo bÅ«ti padaryti įtariamajam suėmus ranka už džemperio ir pritraukus link savęs. Taip pat į antrÄ klausimÄ atsakyta, kad pateiktoje sveikatos istorijoje užfiksuota gydymosi trukmė įtakos sveikatos sutrikdymo masto kvalifikavimui neturi, nes gydymas nėra susijęs su sužalojimais, užfiksuotais specialisto iÅ¡vadoje.

Nukentėjusysis buvo apžiÅ«rėtas beveik po savaitės laiko. Kakle buvo žymės po buvusio odos nubrozdinimo, jų buvo mažas dydis, paprastai tokie sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti kieto buko daikto poveikyje. Kadangi buvo užduotas klausimas, ar sužalojimas galėjo atsirasti nuo džemperio, todėl atsakė, kad nubrozdinimai galėjo bÅ«ti padaryti paėmus už džemperio ir pritraukus prie savęs, nes tie sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti ir nuo džemperio kraÅ¡to nubrozdinant kaklÄ .

KategoriÅ¡kos iÅ¡vados negali daryti, nes tas nubrozdinimas gali bÅ«ti padarytas tiek suduodant, tiek ir atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Daugiau tikimybės, kad sužalojimas padarytas sugriebiant už džemperio ir pritraukiant. Darydamas antrÄ iÅ¡vadÄ , matė pirmos apžiÅ«ros metu užfiksuotus duomenis ir papildomus sveikatos dokumentus. Bylos medžiagos nematė. Galimai sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas tempiant už džemperio, bet negali nurodyti konkrečiai. Sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas bet kuria džemperio vieta, užtrauktuku.

Sužalojimas yra nubrozdinimas, jis yra kieto buko daikto poveikyje, todėl mano, kad sužalojimas galėjo atsirasti braukimo būdu. Grandinėlės buvimo ant kaklo aplinkybė gali turėti reikšmės padarytam sužalojimui, bet kategoriškai teigti negali. Apžiūrint sužalojimus, nebuvo jokių požymių, kad jie galėjo būti padaryti spaudimo būdu, tai nebuvo kraujosruva. Ant kaklo buvo tik beveik išnykstančios nubrozdinimo žymės. Spaudimo būdu atsiranda kraujosruva, o nubrozdinimas turi būti padaromas nubraukimu.

Å iuo atveju kažkoks daiktas galėjo įtakoti braukimÄ . Mano, kad iÅ¡vados tarpusavyje viena kitai neprieÅ¡tarauja. Traukiant grandinėlę, ji galėjo iÅ¡ bet kuriuos pusės sužaloti, ji turėjo kontaktÄ su kaklo kaire puse. Galimai galėjo grandinėlė turėti įtakos sužalojimui. Du trauminiai poveikiai, kadangi buvo užfiksuoti du sužalojimai, todėl raÅ¡o, kad ne mažiau dviejų trauminių poveikių. Sužalojimai galėjo atsirasti ir vieno trauminio poveikio metu. Jeigu sužalojimas bÅ«tų vientisas, tai bÅ«tų rašę vienÄ poveikį.

Sužalojimai ir nurodytas laikas atitinka. Sužalojimas ant nukentėjusiojo kairės pusės kaklo galėjo atsirasti su džemperio bet kuria dalimi, galėjo ir ranka, žiÅ«rint, kas tuo metu buvo rankoje, bet nuo spaudimo paprastai nubrozdinimas neatsiranda. Taip pat negali nurodyti, kad sužalojimas buvo padarytas nagais, kadangi sužalojimas apžiÅ«ros metu nebuvo Å¡viežias. Grandinėlė galėjo įtakoti sužalojimo padarymÄ . Didesnė tikimybės, kad sužalojimas padarytas suėmus už džemperio ir traukiant link savęs, sužalojimo padarymas spaudžiant ranka Å¡iuo atveju atkrenta.

Padarytos iÅ¡vados nėra kategoriÅ¡kos. IÅ¡ 2019 m. vasario 11 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ matyti, kad ikiteisminis tyrimas pagal A. J. pareiÅ¡kimÄ dėl jo sužalojimo nutrauktas, kadangi nepadaryta veika turinti nusikaltimo požymių (2 t., b.l. 73-76). IÅ¡ reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytoja G. Å . pateikė apžiÅ«rai mobilaus ryÅ¡io telefonÄ ir sidabrinę kaklo grandinėlę (2 t., b.l. 156 - 157). IÅ¡ Daiktų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«rėti G.

Å . pateikti daiktai – mobilaus ryÅ¡io telefonas ir sidabrinė kaklo grandinėlė. PeržiÅ«rint nuotraukas, ties 2018 m. gegužės 5 d. matomos keturios nuotraukos. Antroje nuotraukoje matoma iÅ¡ arti nufotografuota žmogaus kaklo kairioji pusė. Ant kaklo matoma ryÅ¡kiai raudonos spalvos, netaisyklingos formos paraudusi linija (nubrozdinimas). Nubrozdinimo kairiausiame taÅ¡ke matomas ryÅ¡kesnis paraudimas, kuris eina statmenai link kaklo virÅ¡aus. VirÅ¡uje matomas taip pat ryÅ¡kesnis paraudimas, iÅ¡ kurio nubrozdinimas tęsiasi vertikaliai į kaklo apačiÄ .

Kaklo apačioje matoma metalo spalvos grandinėlė, kurios dalį uždengia juodos spalvos džemperis. Kitose nuotraukose fiksuotas džemperio vaizdas, apraÅ¡yti džemperio sugadinimai (2 t., b.l. 158-170). Veikos kvalifikacija ir motyvai Visi aukščiau aptarti duomenys gauti teisėtu bÅ«du, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, jie pripažintini įrodymais. Aptartų įrodymų visetas teismui leidžia daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis A. J. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. J. savo kaltės dėl smurto panaudojimo nukentėjusiojo T. Å . atžvilgiu nepripažino. Jis parodė, kad įvykio dienÄ automobiliu įvažinėjo į Volungės gatvę, pamatė važiuojamÄ ja kelio dalimi skersai žiedo einančius du jaunuolius. Jam teko staigiai stabdyti automobilį, todėl jis panaudojo garsinį signalÄ . Jaunuoliai sukėlė avarinę situacijÄ , sudarė jam kliÅ«tį, turėjo stovėti viduryje žiedo, negalėjo įsukti į Volungės gatvę. Tuo metu vaikinas atsisuko, mostelėjo ranka ir nuėjo Volungės gatve.

Jis pavažiavęs, sustojo prie „Stop“ ženklo. Jaunuoliai nuo sankryžos buvo nuėję apie penkis metrus. Jis sustabdė automobilį, iÅ¡ jo iÅ¡lipo. Jo atžvilgiu iÅ¡ jaunuolių pusės iÅ¡girdo įžeidžiančius žodžius. Priėjo prie skiriamosios tvorelės, norėjo jaunuoliams paaiÅ¡kinti, kad reikia eiti per pėsčiųjų perėjÄ . Jis pakvietė jaunuolius ateiti arčiau, kad galėtų parodyti, kur yra pėsčiųjų perėja. Jis buvo priėjęs prie skiriamosios tvorelės, o jaunuolis priėjęs arčiau užsimojo ranka suduoti jam smÅ«gį.

Jaunuoliui keliant rankÄ , jis, norėdamas jaunuolį atstumti nuo savęs, čiupo kaire ranka jaunuoliui už džemperio, tuo metu vaikinas sudavė jam smÅ«gį. Mergina pradėjo grasinti iÅ¡kviesti policijÄ . Merginai smÅ«gio nesudavė. Konfliktas truko apie dvi minutes. Po Å¡io konflikto jis įsėdo į automobilį. Jaunuolis perÅ¡oko tvorelę, bandė jį vytis. IÅ¡ automobilio iÅ¡lipo jo žmona, kuri liepė visiems skirstytis. Nesuprato, kad jaunuoliai yra nepilnamečiai. Nors kaltinamasis A.

J. savo kaltės nepripažino, tačiau jo kaltę patvirtina kiti bylos duomenys. Nukentėjusysis T. Å . parodė, kad įvykio dienÄ su M. M. buvo prie Volungės g. žiedinės sankryžos. Perėjo vienÄ pėsčiųjų perėjÄ , kirto salelę, pradėjo eiti kita perėja. Tada į žiedinė sankryÅ¾Ä Ä¯važiavo kaltinamojo vairuojamas automobilis, automobilis artėjo jam iÅ¡ deÅ¡inės pusės. Pripažįsta, kad kurį laikÄ Ä—jo važiuojamÄ ja kelio dalimi. Automobilis staigiai stabdė, sustojo likus pusei metro iki pėsčiųjų perėjos.

Jis vairuotojui mostelėjo ranka, kadangi automobilis staigiai stabdė. Vairuotojas apie tris kartus paspaudė akseleratoriaus pedalÄ . Pagalvojo, kad vairuotojas labai nervingas. Einant Å¡aligatviu link Volungės mokyklos, vairuotojas sustojo už kelio ženklo „Sustoti ir stovėti draudžiama“. IÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir pakvietė juos ateiti. Jis priėjo prie vairuotojo. Juos skyrė skiriamoji tvorelė. Stovėjo vienas prieÅ¡ kitÄ per nepilnai iÅ¡tiestÄ rankÄ . Tuomet kaltinamasis viena ranka paėmė jam už kaklo, o kita ranka už džemperio, ir abi rankas vienu metu staigiai traukė į save, taip, kad suplėšė džemperį.

Kai kaltinamasis buvo paėmęs jį už džemperio ir kaklo, jis norėdamas atstumti, taip pat paėmė kaltinamajam už kaklo, ir tokiu bÅ«du nuo jo atsistÅ«mė. Priėjo atokiau stovėjusi M. M., kaltinamajam liepė jį paleisti. Tuomet kaltinamasis sudavė smÅ«gį M. M. į veidÄ . Kaltinamasis sėdo į automobilį ir iÅ¡važiavo. Jie užsirašė automobilio numerius ir paskambino pagalbos telefonu. Po įvykio ant kaklo atsirado paraudimai, kuriuos nufotografavo. Apie įvykį papasakojo motinai G.

Å .. Ä®vykio metu buvo dideliame Å¡oke, Å¡is įvykis jį labai sujaudino. Liudytoja M. M. panaÅ¡iai parodė aplinkybes, kaip ir T. Å .. Parodė, kad 2018 m. gegužės 5 dienÄ , ji su T. Å . ėjo link jo namų pro žiedÄ prie deÅ¡imtos vidurinės mokyklos, kirto dvi perėjas. Perėjo vienÄ perėjÄ ir važiuojamÄ ja dalimi, neužlipdami ant Å¡aligatvio, ėjo į kitÄ perėjÄ . Dalį atkarpos ėjo važiuojamÄ ja dalimi. Pradėjus eiti antra perėja, atvažiavo automobilis, kuris nestabdydamas įvažiavo į žiedinę sankryÅ¾Ä , ir staigiai sustojo Å¡alia T.

Š., kuris tuo metu buvo pėsčiųjų perėjoje. Jie labai išsigando, kadangi automobilis vos jų nepartrenkė. Ėjo link Volungės mokyklos. Sustojo automobilio vairuotojas. Pakvietė juos ateiti. Ji liko stovėti ant šaligatvio. T. Š. nuėjo prie vairuotojo. Juos skyrė skiriamoji tvorelė. T. Š. priėjus, kaltinamasis staigiai ir agresyviai sugriebė T. Š. viena ranka už kaklo, o kita už megztinio. Pritraukė prie savęs, pradėjo šaukti. Kaltinamojo elgesys buvo agresyvus. Ji priėjo arčiau ir pareikalavo, kad kaltinamasis paleistų T.

Å .. Kaltinamasis viena ranka paleido T. Å ., o kita ranka sudavė jai per veidÄ . IÅ¡ automobilio iÅ¡lipo moteris, kuri nuramino vyrÄ . Jie keiksmažodžių ir įžeidžiančių žodžių kaltinamojo atžvilgiu nevartojo. Po įvykio paskambino policijai. Ant T. Å . kaklo matėsi paraudimai, suplėšytas džemperis. Tokius nukentėjusiojo T. Å . ir liudytojos M. M. parodymus patvirtina liudytojos G. Å . parodymai, kuri iÅ¡ karto po įvykio bendravo su jaunuoliais, vyko į policijos komisariatÄ , kadangi įvykio metu jos sÅ«nus T.

Å . buvo nepilnametis. Liudytoja J. J. parodė, kad smurtÄ jos vyro atžvilgiu naudojo nukentėjusysis T. Å ., kuris priėjęs prie jos vyro, kaire ranka sudavė jam per veidÄ . Tuomet A. J. kaire ranka sugriebė T. Å . už džemperio. Liudytoja J. J. yra kaltinamojo A. J. sutuoktinė, suinteresuota bylos baigtimi, linkusi kai kurias nepalankias kaltinamajam aplinkybes nutylėti, todėl jos parodymus teismas vertina kritiÅ¡kai. Be to, iÅ¡ 2019 m. vasario 11 d. prokuroro nutarimo matyti, kad ikiteisminis tyrimas pagal A.

J. pareiÅ¡kimÄ dėl jo atžvilgiu panaudoto fizinio smurto nutrauktas (2 t., b.l. 73-76). Liudytojas A. K. patvirtino, kad tarp kaltinamojo A. J. ir jaunuolių vyko konfliktas, tačiau suduotų smÅ«gių nematė. Taip pat nukentėjusiojo T. Å . parodymus dėl smurto jo atžvilgiu panaudojimo patvirtina apžiÅ«ros protokolas, kuriuo buvo apžiÅ«rėtas Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įraÅ¡as, ir posėdžio metu iÅ¡klausytas garso įraÅ¡as, iÅ¡ kurio matyti, kad T. Å . iÅ¡ karto po įvykio pagalbos telefonu pranešė apie incidentÄ , nurodė, kad automobilio vairuotojas suėmė jam už kaklo, o merginai sudavė per veidÄ (1 t., b.l. 141 – 143).

IÅ¡ daiktų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«rėtas džemperis, jame fiksuoti deÅ¡inio atlapo iÅ¡orinėje dalyje medžiagos apgadinimas, netaisyklingos formos nevienodas siÅ«lų iÅ¡retėjimas (1 t., b.l. 128-134). IÅ¡ reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo ir apžiÅ«ros protokolų matyti, kad buvo apžiÅ«rėtos G. Å . mobilaus ryÅ¡io telefone darytos nuotraukos. Telefone esančios nuotraukos darytos įvykio dienÄ , tai yra 2018 m. gegužės 5 d. Nuotraukose fiksuoti ant kaklo esantys sužalojimai, kurie atitinka specialisto iÅ¡vadose užfiksuotus sužalojimų apraÅ¡ymus (2 t., b.l. 156 – 157, 158 – 170).

Nukentėjusysis T. Å . ir liudytoja G. Å . patvirtino, kad nuotraukos darytos po įvykio 2018 m. gegužės 5 d., nuotraukose yra užfiksuotas T. Å .. Specialisto iÅ¡vados (1 t., b.l. 149, 154) patvirtina sužalojimo mastÄ , padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Didesnė tikimybė, kad T. Å . pavirÅ¡iniai odos nubrozdinimai kaklo kairėje pusėje žemiau apatinio žandikaulio kampo galėjo bÅ«ti padaryti suėmus ranka už džemperio ir pritraukus link savęs. Pateiktoje sveikatos istorijoje užfiksuota gydymosi trukmė įtakos sveikatos sutrikdymo masto kvalifikavimui neturi, nes gydymas nesusijęs su sužalojimais, užfiksuotais pirmoje specialisto iÅ¡vadoje.

Teisiamojo posėdžio metu specialistas L. U. parodė, kad didesnė tikimybė, kad paviršiniai odos nubrozdinimai kaklo kairėje pusėje galėjo būti padaryti suėmus ranka už džemperio ir pritraukus prie savęs. Užfiksuotas sužalojimas yra nubrozdinimas, jis padarytas kieto buko daikto poveikyje, todėl mano, kad sužalojimas galėjo atsirasti braukimo būdu. Grandinėlės buvimo ant kaklo aplinkybė gali turėti reikšmės padarytam sužalojimui. Apžiūrint sužalojimus, nebuvo jokių požymių, kad jie galėjo būti padaryti spaudimo būdu, nebuvo fiksuotos kraujosruvos.

Darant poveikį kÅ«nui spaudimo bÅ«du atsiranda kraujosruva, o nubrozdinimas padaromas braukimo bÅ«du. Traukiant grandinėlę, ji galėjo turėti įtakos sužalojimui, kadangi turėjo kontaktÄ su kaklo kaire puse. Nurodyti du trauminiai poveikiai, kadangi buvo užfiksuoti du sužalojimai. Å ie sužalojimai galėjo atsirasti ir vieno trauminio poveikio metu. Sužalojimas nebuvo vientisas, todėl rašė, kad padaryti du sužalojimai. Negali atsakyti, ar sužalojimas padarytas nagais, kadangi apžiÅ«ros metu sužalojimai nebuvo Å¡vieži.

Jo iÅ¡vados nėra kategoriÅ¡kos. BK 140 straipsnio 1 dalis numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę asmeniui, kuris muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo arba trumpam susargdino. Å i nusikalstama veika objektyviai pasireiÅ¡kia muÅ¡imu ar kitokiu smurtavimu, tai yra poveikiu į žmogaus kÅ«nÄ , siekiant sukelti žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Å is nusikaltimas tyčinis, tai yra asmuo, atlikdamas straipsnio dispozicijoje nurodytus veiksmus, suvokia pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Å¡iame kodekso straipsnyje numatyti padariniai, ir jų nori arba nors jų nenori, bet sÄ moningai leidžia jiems atsirasti.

Ä®vertinus visų įrodymų visumÄ , juos lyginant ir siejant į nuosekliÄ ir vientisÄ loginę grandinę, darytina iÅ¡vada, kad A. J. 2018 m. gegužės 5 d. apie 20 val. Alytuje, Volungės g., ties pastatu pažymėtu numeriu 2, kilusio konflikto metu, tyčia smurtavo prieÅ¡ nepilnametį T. Å ., viena ranka sugriebė T. Å . už džemperio, kita ranka už kaklo, tuo nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmÄ ir dėl pavirÅ¡inių odos nubrozdinimų kaklo kairėje pusėje, žemiau apatinio žandikaulio kampo padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Teismas įvertinus visus nukentėjusiojo T. Å . parodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad jo parodymai viso proceso metu dėl esminių įvykio ir sužalojimo aplinkybių yra vienodi. Tai, kad nukentėjusysis T. Å . negalėjo aiÅ¡kiai nurodyti, kuria ranka sugriebė jam už kaklo, ir kuria ranka sugriebė už džemperio, ir tai, ar įvykio dienÄ segėjo ant kaklo grandinėlę, neleidžia teismui abejoti nukentėjusiojo parodymais dėl paties panaudoto jo atžvilgiu fizinio smurto fakto. Pažymėtina, kad nukentėjusysis yra jauno amžiaus, įvykio metu buvo nepilnametis.

Be to, asmuo, kurio atžvilgiu yra naudojamas smurtas, yra iÅ¡gÄ sčio bÅ«senoje, todėl kaip tiksliai jam buvo suduota ar kaip konkrečiai buvo sukeltas fizinis skausmas, jis gali ir neprisiminti. Tam tikri nukentėjusiojo parodymų neatitikimai savaime nesuponuoja iÅ¡vados, kad tokie parodymai yra nenuoseklÅ«s ir nepatikimi. Kaltinamasis A. J., bÅ«damas suaugęs, turintis didesnę gyvenimiÅ¡kÄ patirtį, pats savo elgesiu iÅ¡provokavo konfliktinę situacijÄ . Pripažįstama, kad nukentėjusysis T. Å . ir liudytoja M.

M. pažeidė kelių eismo taisykles, netinkamai kirto žiedinę sankryÅ¾Ä , dėl to galimai sukėlė vairuotojui kliÅ«tį. Tačiau tolimesnis A. J. elgesys rodo, kad jis savo elgesiu iÅ¡provokavo konfliktinę situacijÄ . Kaltinamasis A. J. pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus, sustojo po ženklu „Draudžiama transporto priemonėms sustoti (stovėti) toje kelio pusėje, kurioje yra kelio ženklas“, Å¡iÄ aplinkybę be nukentėjusiojo T. Å . parodymų patvirtina ir Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokolu užfiksuotos fotonuotraukos.

Å ios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis A. J. buvo supykęs, turėjo tikslÄ jaunuolius paauklėti, pasikvietė juos ateiti arčiau, rankomis sugriebė nukentėjusiajam T. Å . už džemperio ir kaklo, pritraukė nukentėjusįjį T. Å . link savęs. Tai rodo, kad kaltinamasis A. J. turėjo fizinį kontaktÄ su nukentėjusiuoju T. Å .. Džemperyje fiksuoti sugadinimai patvirtina, kad kaltinamasis A. J. naudojo pakankamÄ fizinę jėgÄ , dėl ko buvo sužalotas T. Å . kaklas ir sugadintas džemperis.

Darytina iÅ¡vada, kad dėl kaltinamojo tyčinių veiksmų buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo T. Å . sveikata bei nukentėjusiajam sukeltas fizinis skausmas. Toks kaltinamojo pasirinktas jaunuolių auklėjimo bÅ«das, sukeliant nukentėjusiajam T. Å . fizinį skausmÄ ir nežymiai jį sužalojant, buvo akivaizdžiai neteisėtas, ir jo veiksmai pripažintini nusikalstamais, buvo sukelti BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokdamas tokių neteisėtų veiksmų pasekmes.

Tarp kaltinamojo tyčinių veiksmų ir atsiradusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Kaltinamojo A. J. neteisėti veiksmai sudaro nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymius. Daiktiniai įrodymai: - džemperis nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾intinas nukentėjusiajam T. Å .; - CD laikmenos su liudytojų apklausomis ir Bendrojo pagalbos centro pateiktu garso įraÅ¡u paliktini nuolatiniam saugojimui prie baudžiamosios bylos medžiagos. Civilinis ieÅ¡kinys Nukentėjusysis T.

Å . pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 105 eurų turtinės žalos, 3000 eurų neturtinės žalos ir bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo (2 t., 87 – 91). Nukentėjusysis nurodo, kad dėl A. J. veiksmų jam buvo suplėšytas megztinis, sužalotas kaklas, dėl to jis jautė fizinį skausmÄ . Dėl įvykio patyrė didelį stresÄ , pasireiÅ¡kusį nemiga, savivertės sumažėjimu. Patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai tęsiasi iki Å¡ios dienos bei turi neigiamÄ Ä¯takÄ jo psichologinei bÅ«klei, vartojo vaistus, iki Å¡iol lankosi pas psichologus.

Dideli dvasiniai iÅ¡gyvenimai buvo patirti ir todėl, nes T. Å . buvo pažemintas savo draugės akivaizdoje. Dėl patirtų psichologinių iÅ¡gyvenimų nukentėjo pažangumas, egzaminų pažymiai buvo prastesni nei tikėtasi. Nusikaltimas kurį įvykdė kaltinamasis neigiamai paveikė T. Å . ateitį – jis metė vandensvydžio treniruotes, nors buvo perspektyvus Å¡iame sporte. IÅ¡ karto po patirto smurto T. Å . lankė egzaminÄ motorolerio vairavimo teisėms įgyti, tačiau nukrito nuo motorolerio ir susižalojo.

Ankščiau tokių atvejų nėra buvę, todėl nurodo, jog minėtÄ Ä¯vykį įtakojo prieÅ¡ jį įvykdytas nusikaltimas. Bylos aplinkybėmis nustatyta, kad dėl kaltinamojo A. J. veiksmų buvo sugadintas nukentėjusiojo T. Å . džemperis. Teismo posėdžio metu džemperis, kaip daiktinis įrodymas, buvo apžiÅ«rėtas, jame stebimi džemperio medžiagos apgadinimai, netaisyklingos formos siÅ«lų iÅ¡retėjimai. Džemperis paties nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais buvo naujas, pirmÄ kartÄ apsivilktas, jo vertė 70 eurų.

Taip pat dėl įvykio sukeltų pasekmių nukentėjusysis už 35 eurų sumÄ pirko vaistų. Atsižvelgiant į tai, kad džemperio bÅ«klė yra pakankamai gera, nukentėjusysis paprašė, kad džemperis bÅ«tų jam grÄ Å¾intas naudojimui, todėl teismas mažina praÅ¡oma sumÄ už sugadintÄ džemperį, ir nukentėjusiajam priteisia 50 eurų turtinės žalos už džemperio sugadinimÄ . PraÅ¡oma 35 eurų suma už pirktus vaistus laikoma protinga ir pagrįsta, todėl priteistina.

Nukentėjusysis T. Š. prašo priteisti iš kaltinamojo A. J. 3000 eurų neturtinės žalos. Neturtinė žala - tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai - asmeniui nenaudingas poveikis.

Vertindamas neturtinę žalÄ , teismas privalo atsižvelgti į Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. nustatytus kriterijus: pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Turi bÅ«ti atsižvelgta į nurodytų kriterijų visumÄ , taip pat į kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, nes kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis. Å iuo atveju atsižvelgtina į tai, kad kaltinamojo A.

J. veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas ir nežymiai sutrikdyta sveikata nepilnamečiui asmeniui, kitų asmenų akivaizdoje, dėl ko pastarasis asmuo jautė pažeminimÄ . Nukentėjusysis T. Å . lankėsi pas gydytojus, buvo konsultuotas ir apžiÅ«rėtas psichologo, vartojo raminančius vaistus. Dėl įvykio jautė baimę, taip pat paÅ«mėjo turima liga – psoriazė. Specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad sveikatos istorijoje užfiksuota gydymosi trukmė įtakos sveikatos sutrikdymo masto kvalifikavimui neturi, nes gydymas nesusijęs su sužalojimais, užfiksuotais specialisto iÅ¡vadoje.

T. Å . nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, liekamųjų reiÅ¡kinių nestebima. Sužalojimas T. Å . darbingumui įtakos nepadarė, mokyklÄ po įvykio lankė kaip įprastai. Nukentėjusysis nurodė, kad dėl įvykio metė vandensvydžio treniruotes. Dėl to, kad metė treniruotes, Å¡iuo metu gailisi, nes buvo perspektyvus Å¡ios srities sportininkas, galėjo pasiekti aukÅ¡tų rezultatų. Teismas mano, kad Å¡i aplinkybė priklausomai nuo T. Å . noro ir pastangų gali bÅ«ti iÅ¡ dalies atkurta, vėl pradėjus lankyti treniruotes.

Aplinkybė, jog laikydamas motorolerio teises T. Å . nukrito nuo motorolerio ir susižalojo dėl to, jog po įvykio tapo iÅ¡siblaÅ¡kęs, yra pagrįsta tik subjektyvia nukentėjusiojo ir jo motinos nuomone, todėl nevertintina. Be Å¡ių aplinkybių įvertintina ir A. J. kaltės forma – veikė tiesiogine tyčia, nusikaltimo pavojingumo laipsnis, padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, kaltininko asmenybė. Žala turi bÅ«ti atlyginama teisingai, protingai nustatant jos dydį, siekiant nukentėjusiojo ir žalÄ padariusio asmens interesų pusiausvyros, taip pat pusiausvyros tarp padarytos veikos ir jos sukeltų padarinių.

Nustatydamas žalos dydį teismas atsižvelgia į visas įvykio aplinkybes, taip pat į rizikingÄ nukentėjusiojo T. Å . elgesį, kadangi žiedinę sankryÅ¾Ä T. Å . kirto pažeisdamas kelių eismo taisyklių reikalavimus, ir tai sudarė pretekstÄ konflikto pradžiai. Teismas, įvertinęs visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, į kurias bÅ«tina atsižvelgti priteisiant neturtinę žalÄ , į tai, kad nukentėjusiajam objektyvÅ«s sužalojimai sveikatai, dėl ko bÅ«tų juntamos pasekmės, nenustatyti, daro iÅ¡vadÄ , jog nukentėjusiojo T.

Å . praÅ¡oma 3000 eurų suma neturtinei žalai atlyginti neatitinka teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir proporcingumo kriterijų. Atsižvelgiant į Å¡ių aplinkybių visumÄ , vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismų praktika, nukentėjusiojo civilinis ieÅ¡kinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas dalinai ir iÅ¡ kaltinamojo priteistinos neturtinės žalos dydis mažintinas iki 700 eurų (CPK 109 str., CK 6.263 str.). Ä®vertinus paminėtų aplinkybių visumÄ , teismo vertinimu, 700 Eur suma T.

Å . yra pakankama piniginė kompensacija jo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Bylinėjimosi iÅ¡laidos Nukentėjusysis praÅ¡o priteisti iÅ¡ A. J. iÅ¡laidas, patirtas už teisinę pagalbÄ ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu, kurios pagal teismui pateiktus kvitus sudaro 404,52 Eur sumÄ . BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nukentėjusįjį T. Å . viso proceso metu atstovavo advokatė I. A.. Teismui pateikti kvitai pagrindžia turėtas iÅ¡laidas (2 t., b.l. 186), todėl jos priteistinos iÅ¡ kaltinamojo (BPK 106 str. 2 d.). Bausmės skyrimo klausimai BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Be to, skiriant bausmę turi bÅ«ti atsižvelgiama į BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus. Už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, gali bÅ«ti skiriamos kelios alternatyvios bausmės: vieÅ¡ieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areÅ¡tas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis A. J. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimÄ , dėl kurio buvo nežymiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Kaltinamojo A. J. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. J. neturi galiojančio teistumo, baustas administracine tvarka, nuobaudos sumokėtos, psichikos – priklausomybių ligų įskaitoje neįraÅ¡ytas, dirbantis, charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 16–25, 72). Kitų neigiamai jį charakterizuojančių duomenų byloje nėra. Teismas mano, kad A. J. prokuroro siÅ«loma viešųjų darbų bausmė nėra tinkama bausmė, kadangi kaltinamasis dirba (duomenys neskelbtini), jo darbas yra nuolatinio pobÅ«džio, turintis pastovų grafikÄ , todėl teismas mano, kad dėl kaltinamojo darbinės veiklos bus apsunkintas viešųjų darbų bausmės atlikimas.

Ä®vertinus visas bylos aplinkybes ir siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų bausmės tikslų, A. J. skirtina BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmės rÅ«Å¡is, kuri atsižvelgiant į visas aplinkybes yra tinkama bausmė kaltinamajam. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 – 308 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : A. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu įpareigoti A. J. tęsti darbÄ ir per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam T. Å . nusikaltimu padarytÄ 85 eurų turtinę žalÄ . Ikiteisminio tyrimo metu skirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti nepakeistÄ iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Daiktinius įrodymus: - džemperį, saugojamÄ prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾inti nukentėjusiajam T.

Å .; - CD laikmenas su liudytojų apklausomis ir Bendrojo pagalbos centro pateiktu garso įraÅ¡u palikti nuolatiniam saugojimui prie baudžiamosios bylos medžiagos. Nukentėjusiojo T. Å . civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ A. J. nukentėjusiajam T. Å . 85 eurus turtinės žalos atlyginimo, 700 eurų neturtinės žalos atlyginimo ir 404,52 eurų patirtoms advokato iÅ¡laidoms atlyginti, likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per nuosprendį priėmusio Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mus, nurodant savo pozicijÄ dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar raÅ¡ytinio proceso tvarka.

Teisėja Vilma Dapkevičienė