cf7d0061-7e01-4a92-820c-dcd3523e040c · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2S-1844-619/201                                                                                                                                  Procesinio sprendimo kategorija: 125.11; 122.4. (S)       VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2013 m. lapkričio 6 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo UAB „Nordecum“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutarties byloje pagal kreditorės UAB „Nordecum“ pareiÅ¡kimo skolininkui A.

R. dėl skolos, palÅ«kanų ir negautų pajamų priteisimo teismo įsakymo iÅ¡davimo, Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė: I.Ginčo esmė      CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka kreditorė pateikė teismui pareiÅ¡kimÄ , kuriuo praÅ¡o iÅ¡ skolininko priteisti 250 Lt skolos, 86 Lt sutartinių palÅ«kanų, 213,15 Lt negautų pajamų, 5 proc. procesinių palÅ«kanų ir 11 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė               Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartimi atsisakė priimti kreditoriaus UAB „4finance“ pareiÅ¡kimÄ skolininkui A.

R. dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo CPK 435 str. 2 d. pagrindu. Teismas nurodė, kad kreditorius be pagrindinės skolos 250 Lt praÅ¡o priteisti ir 213,15 Lt negautų pajamų, kurios paskaičiuotos po 0.21 procento už kiekvienÄ uždelstÄ atsiskaityti dienÄ . Å iuo atveju kreditorius nurodė, kad skolininkas uždelsė atsiskaityti 406 dienas. Nors kreditorius 213,15 Lt sumÄ Ä¯vardijo kaip negautas pajamas, tačiau iÅ¡ reikalavimo formuluotės darytina iÅ¡vada, kad tai yra netesybos. Esant tokiai situacijai, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad kreditoriaus papildomas reikalavimas dėl netesybų priteisimo yra neproporcingai didelis ir dėl to aiÅ¡kiai nepagrįstas.

Todėl pareiÅ¡kimÄ atsisakė priimti ir grÄ Å¾ino pareiÅ¡kimÄ padavusiam asmeniui (CPK 435 str. 2 d.). III. Atskirojo skundo argumentai               Atskiruoju skundu kreditorė UAB „Nordecum“ prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartį panaikinti ir pareiÅ¡kimo priėmimo klausimÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Nesutinka su teismo vertinimu, kad pareiÅ¡kimas yra aiÅ¡kiai nepagrįstas. Kreditorius savo reikalavimÄ grindė 2012-02-09 vartojimo sutartimi Nr. SP 49549 ir vadovavosi CK 6.57 str., CK 6.249 str., todėl pareikÅ¡tas reikalavimas yra iÅ¡ esmės realus ir pagrįstas.

Teismas niekaip nepaaiÅ¡kina kokiu pagrindu iÅ¡ reikalavimo formuluotės padaro iÅ¡vadÄ , kad negautos pajamos yra ne negautos pajamos, o netesybos. Kreditorius praÅ¡o priteisti negautas pajamas, kurias kreditorius bÅ«tų gavęs jeigu nebÅ«tų buvę skolininko neteisėtų veiksmų, t.y. bÅ«tų laiku įvykdytas kreditorinis reikalavimas. Mano, kad pareiÅ¡kime nurodyta bendra vartojimo kredito kainos metinė norma, negautų pajamų dydis per dienÄ procentine iÅ¡raiÅ¡ka, bei laikotarpis – yra pakankamas pagrindas negautų pajamų apskaičiavimui ir tokiu bÅ«du negautos pajamos yra detalizuotos, realios ir pagrįstos.

Negautas pajamas kreditorius praÅ¡o priteisti atsižvelgdamas į civilinės atsakomybės kompensacinę prigimtį ir tikslus. Skolininkas savo interesus gali apginti pareikÅ¡damas prieÅ¡taravimÄ . Tuomet byla bÅ«tų nagrinėjama pagal ginčo teisenos taisykles, kur bÅ«tų galima įrodyti kreditoriaus reikalavimų pagrįstumÄ .             IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas atmestinas.Apeliacinėje byloje keliamas klausimas dėl teisės kreiptis į teismÄ CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka realizavimo.

Å is klausimas sprendžiamas neperžengiant skunde nustatytų ribų – skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimo (LR CPK 320 str. 1 d., 2 d., 338 str.). Å iuo atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (LR CPK 329 str. 2 d.).Vadovaujantis CPK 435 str. 2 d., teismas privalo atsisakyti priimti pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo, jeigu pareiÅ¡kimas yra aiÅ¡kiai nepagrįstas. CPK 437 str. 2 d. 4 p. nuostata, jog, iÅ¡davęs teismo įsakymÄ , teismas informuoja skolininkÄ , kad nebuvo tikrinamas kreditoriaus pareikÅ¡to reikalavimo pagrįstumas, pati savaime nepaneigia įstatyminės galimybės atsisakyti priimti pareiÅ¡kimÄ dėl aiÅ¡kaus jo nepagrįstumo.

SistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant teisės normas, reglamentuojančias CPK XXIII skyriuje numatytÄ teismo įsakymo iÅ¡davimo tvarkÄ , darytina iÅ¡vada, jog, viena vertus, pareiÅ¡kimo priėmimo ir teismo įsakymo iÅ¡davimo stadijoje teismas nevertina pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumo įrodymų egzistavimo ar pakankamumo, taip pat sutartinių sÄ lygų sÄ Å¾iningumo, o pasisako tik dėl pareikÅ¡tų reikalavimų galimumo iÅ¡ esmės, t.y. jų atitikimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Kita vertus, teismo įsakymo instituto specifika nulemia tai, jog tuo atveju, jeigu pareiÅ¡kimo patenkinimas pilna apimtimi pažeistų teisės aktais įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ , o galimybės neiÅ¡duoti teismo įsakymo ar iÅ¡duoti jį tik dėl dalies reikalavimų nėra, toks pareiÅ¡kimas nepriimamas dėl jo aiÅ¡kaus nepagrįstumo (CPK 435 str. 2 d.).Nagrinėjamu atveju kreditorė pateikė teismui pareiÅ¡kimÄ , kuriuo praÅ¡o iÅ¡ skolininko priteisti 250 Lt skolos, 86 Lt sutartinių palÅ«kanų, 213,15 Lt negautų pajamų, 5 proc. procesinių palÅ«kanų ir 11 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.Pirmosios instancijos teismas, Å¡iuo pagrindu atsisakydamas priimti pateiktÄ pareiÅ¡kimÄ , konstatavo, kad kreditoriaus reikalavimas dalyje dėl 213,15 Lt negautų pajamų, kurios paskaičiuotos po 0.21 procento už kiekvienÄ uždelstÄ atsiskaityti dienÄ yra nepagrįstas.

Å iuo atveju kreditorius nurodė, kad skolininkas uždelsė atsiskaityti 406 dienas. Nors kreditorius 213,15 Lt sumÄ Ä¯vardijo kaip negautas pajamas, tačiau iÅ¡ reikalavimo formuluotės darytina iÅ¡vada, kad tai yra netesybos. Esant tokiai situacijai, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad kreditoriaus papildomas reikalavimas dėl netesybų priteisimo yra neproporcingai didelis ir dėl to aiÅ¡kiai nepagrįstas.Pažymėtina, kad LR Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta nuostata, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali bÅ«ti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymÄ vartojimo kredito gavėjui negali bÅ«ti taikomi.

Å ia Ä®statymo norma siekiama sukurti teisinį aiÅ¡kumÄ dėl vartojimo kredito gavėjo civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios Å¡alies atsakomybę įstatyme nustatyta ir iÅ¡ anksto žinoma pinigų suma. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ dydis taikytinas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms. Kompensacinių mokėjimų (netesybų ar kompensacinių palÅ«kanų), neatsižvelgiant į jų pavadinimÄ sutartyje, dydis taipogi negali virÅ¡yti 0,05 procento už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ .

Lietuvos civilinėje teisėje palÅ«kanos yra: pirma, mokestis už pinigų skolinimÄ (pavyzdžiui, CK 6.872 straipsnyje nustatytos palÅ«kanos už naudojimÄ si paskolos suma); antra, minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimÄ (CK 6.261 straipsnis, kompensuojamosios palÅ«kanos). Kadangi vartojimo kredito gavėjo atsakomybė ribojama Vartojimo kredito įstatymo nustatytu dydžiu (0,05 proc.), į Å¡iÄ atskirai neįrodinėtinÄ sumÄ turi bÅ«ti įskaičiuojami ir visi vartojimo kredito davėjo patiriami nuostoliai.

Didesnių nuostolių priteisimo pagrįstumÄ kreditorius gali įrodinėti ieÅ¡kinio teisenos tvarka.Esant vartojimo teisiniams santykiams, teismas turi bÅ«ti aktyvus ir ginti vartotojÄ ir tai vertintina kaip vieÅ¡asis interesas, kuris svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. Apylinkės teismas, esant silpnesnei sutarties Å¡aliai (skolininkui- vartotojui) buvo reikiamai aktyvus bei ginė vartotojÄ , pagrįstai sutartyje nustatytÄ nuostolių (negautų pajamų) normÄ vertino kaip neprotingai didelę (CK 1.5 str. 4 d.), todėl padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad kreditoriaus reikalavimai iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ skolinink0 0,21 proc. nuo negražintos sumos nuostolius per dienÄ yra nepagrįsti.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kuria atsisakyta priimti kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamÄ teismo nutartį, dėl to skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                     Andrutė Kalinauskienė