cf7adc58-8eea-4e6e-863a-1476e877583e · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-927/2014Teisminio proceso Nr.2-55-3-02150-2009-4 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. liepos 24 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio KailiÅ«no ir Dalios ViÅ¡inskienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Skomė“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys tenkintas civilinėje byloje Nr. 2-1393-567/2013 pagal ieÅ¡kovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „FF Lizingas“ ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Skomė“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas UAB „FF Lizingas“, kuriam Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 10 d. nutartimi iÅ¡kelta bankroto byla, o administratoriumi paskirta UAB ,,Admivita“ (civilinė byla Nr. B2-1680-560/2014), 2009-08-28 kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Skomė“ 160 000 Lt skolÄ , 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko atsiskaitymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Tvirtino, kad atsakovo UAB „Skomė“ akcininkas ELLORA Ltd. bei UAB „FF Lizingas“ 2009 m. liepos 8 d. sudarė reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kuria jis įsigijo teisę į atsakovo UAB „Skomė“ paminėtai ELLORA Ltd. mokėtinos 562 500 Lt skolos dalį, tai yra 262 500 Lt. Atsakovui UAB „Skomė“ 2009 m. liepos 14 d. buvo praneÅ¡ta apie Å¡ios reikalavimo teisės dalies perleidimÄ naujam kreditoriui UAB „FF Lizingas“. Teigė, jog atsakovo UAB „Skomė“ skola akcininkui ELLORA Ltd. susidarė tuomet, kai akcininkų susirinkimas 2008 m. birželio 11 d. priėmė sprendimÄ sumažinti bendrovės įstatinį kapitalÄ nuo 1 400 000 Lt iki 350 000 Lt dydžio, t. y. 1 050 000 Lt.

Nauja įstatų redakcija Juridinių asmenų registre buvo įregistruota 2009 m. lapkričio 11 d., tačiau atsakovas per vienÄ mėnesį, t. y. iki 2009 m. gruodžio 11 d., akcininkui ELLORA Ltd. nesumokėjo dėl minėto įstatinio kapitalo sumažinimo jam tenkančios dalį – 562 500 Lt. IeÅ¡kovui UAB „FF Lizingas“ 2009 m. liepos 17 d. vienaÅ¡aliÅ¡kai užskaičius jo ir atsakovo UAB „Skomė“ vienarÅ«Å¡ius prieÅ¡prieÅ¡inius tarpusavio reikalavimus pagal 1997 m. liepos 11 d. pasiraÅ¡ytÄ atsakovo UAB „Skomė“ ir UAB „Parex lizingas“ (dabar UAB „FF Lizingas“) negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. SPL-1 iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras bei sumokėtÄ avansÄ , o taip pat pagal minėtÄ 2009 m. liepos 8 d. reikalavimo perleidimo sutartį, – atsakovas ieÅ¡kovui liko skolingas 160 000 Lt.Papildomai ieÅ¡kovas UAB „FF Lizingas“              prašė pirmosios instancijos teismÄ pridėti prie bylos raÅ¡ytinius įrodymus:

ELLORA Ltd. ir UAB „FF Lizingas“ 2009 m. lapkričio 4 d. susitarimÄ dėl atsiskaitymo; ELLORA Ltd. ir UAB „FF Lizingas“ 2009 m. lapkričio 4 d. kredito sutartį; Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 28 d. iÅ¡nagrinėtÄ civilinę bylÄ Nr. 2-328-798/2010 pagal ieÅ¡kovo ELLORA Ltd. ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Skomė“ dėl skolos priteisimo. Taip pat prašė skirti atsakovui baudÄ pagal CPK 95 straipsnį, nes Å¡is nepagrįstai delsia su juo atsiskaityti, vilkina procesÄ , piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.

Atsakovas UAB „Skomė“ atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė paminėtus jo reikalavimus atmesti. Teigė, jog nepripažįsta ir niekada nepripažino reikalavimo teisės perleidimo bei ieÅ¡kovo atlikto vienaÅ¡alio vienarÅ«Å¡ių prieÅ¡prieÅ¡inių tarpusavio reikalavimų užskaitymo. Nurodė, kad bendrovės akcininkas ELLORA Ltd. per vienÄ mėnesį po naujos redakcijos įstatų įregistravimo į jį nesikreipė dėl atsiskaitymo; kad 2009 m. rugpjūčio 3 d. buvo gautas Z. V.

– ieÅ¡kovo UAB „FF Lizingas“ direktoriaus ir 85 proc. akcijų savininko – pasiraÅ¡ytas ELLORA Ltd. praneÅ¡imas dėl reikalavimo perleidimo, kartu buvo pateiktos jo paties patvirtintos dokumentų kopijos, tačiau originalai nebuvo pateikti. Tvirtino, jog 2009 m. liepos 8 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį ELLORA Ltd. vardu pasirašė Z. V., tačiau nepateikti dokumentai, patvirtinantys jo teisę veikti įmonės vardu, be to Å¡i sutartis sudaryta pažeidžiant CK 2.134 straipsnio 1 dalies, 2.135 straipsnio nuostatas, kurios draudžia atstovui atstovaujamojo vardu sudaryti sandorius su asmeniu, kurio atstovas jis tuo metu yra, todėl sandoris gali bÅ«ti tariamas arba apsimestinis.Taip pat prašė stabdyti Å¡ios bylos nagrinėjimÄ iki bus iÅ¡nagrinėta Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-3385-565/2013, kurioje sprendžiamas ginčas, kilęs tarp UAB ,,Skomė“, ELLORA Ltd., BUAB ,,FF lizingas”, UAB ,,Infoverslas”, Z.

V., R. V. dėl pripažinimo įvykdyta UAB „Skomė“ prievolę savo akcininkams sumokėti 562 500 Lt už įstatinio kapitalo sumažinimÄ bei dėl reikalavimo perleidimo (cesijos) sutarčių pripažinimo negaliojančiomis (CPK 163 str. 3 d.). Nurodė, jog ieÅ¡kinio reikalavimo patenkinimo atveju bus paneigta taip pat ir ieÅ¡kovo UAB „FF Lizingas“ reikalavimo teisė nagrinėjamoje byloje. Papildomai prašė sujungti nagrinėjamÄ civilinę bylÄ su Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civiline byla Nr. 2-1138-798/2010 pagal ieÅ¡kovo UAB ,,FF lizingas“ ieÅ¡kinį atsakovui UAB ,,Skomė“ dėl įskaitymų pripažinimo (CPK 136 str. 4 d.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 4 d. sprendime UAB „FF Lizingas“ ieÅ¡kinį patenkino ir Å¡iam iÅ¡ atsakovo UAB „Skomė“ priteisė 160 000 Lt skolos, 6 proc. dydžio procesines metines palÅ«kanas, 4 200 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, o taip pat valstybei 34 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.Remdamasis nustatytais faktais, kad atsakovas teismui nepateikė duomenų apie atsiskaitymÄ su ieÅ¡kovu pagal reikalavimo teisės perleidimo sutartį; kad šį sutartis nebuvo nuginčyta, nes reikalavimo perleidimo sutarties teisėtumas iÅ¡spręstas įsiteisėjusiais teismo sprendimais, turinčiais prejudicinę reikÅ¡mę:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. balandžio 23 d. sprendimas (civilinė byla Nr. 2-4381-430/2012), Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis (civilinė byla Nr. 2A-1148-603/2013), o taip pat vadovaudamasis byloje aktualiomis materialiosios teisės normomis, – teismas pripažino pagrįstu ieÅ¡kovo reikalavimÄ atsakovui dėl skolos ir palÅ«kanų priteisimo (CK 6.1 str., 6.2 str., 6.37 str., 6.63 str.1 d. 2p., 6.210 str., 6.189 str., 6.193 str., 6.200 str. 1 d.).Atmesdamas ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ pridėti pirmiau paminėtus įrodymus bei Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 28 d. iÅ¡nagrinėtÄ civilinę bylÄ Nr. 2-328-798/2010, teismas, nurodė, jog vien įrodymų pateikimas savaime nėra pagrindas tenkinti praÅ¡ymÄ .

Pažymėjo, jog byloje yra įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai (Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. balandžio 23 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-4381-430/2012, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1148-603/2013, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 28 d. civilinėje byloje Nr. 2-328-798/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2A-274/2012s, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 1 d. nutartis, priimta Nr. 3K-3-78/2013), todėl priėti ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ civilinę bylÄ nėra pagrindo.Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ar proceso vilkinimo (CPK 12,13, 95, 178 str.), todėl praÅ¡ymÄ skirti atsakovui baudÄ atmetė.

Pažymėjo, jog naudojimasis procesinėmis teisėmis, savaime nereiÅ¡kia proceso vilkinimo ar piktnaudžiavimo jomis.Konstatuodamas, kad nėra pagrindo stabdyti bylos nagrinėjimÄ iki bus iÅ¡nagrinėta Vilniaus apygardos teismo civilinė bylÄ Nr. 2-3385-565/2013, teismas nurodė, jog minėtoje civilinėje byloje reikalaujama pripažinti UAB „Skomė“ įvykdžius prievolę pagal 2008 m. birželio 11 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimÄ ir akcininkui ELLORA Ltd. 2011 m. balandžio 26 d. sumokėjus 562 500 Lt sumažinto įstatinio kapitalo dalines teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus gali nustatyti pats teismas.Pasisakydamas dėl atsakovo praÅ¡ymo sujungti Vilniaus apygardos teismo civilines bylas, tai yra nagrinėjamÄ bylÄ Nr. 2-1393-567/2013 ir bylÄ Nr. 2-1138-798/2012 pagal ieÅ¡kovo UAB ,,FF lizingas“ ieÅ¡kinį atsakovui UAB ,,Skomė“ dėl įskaitymų pripažinimo, nurodė, kad tame pačiame teisme nagrinėjamų civilinių bylų sujungimas savaime neužtikrina proceso teisingumo, operatyvumo ir ekonomiÅ¡kumo.

Tuo tarpu aplinkybė, kad abejose civilinėse bylose ginčijami reikalavimai, susiję su 2009 m. liepos 8 d. reikalavimo perleidimo sutartimi taip pat nesudaro teisinio pagrindo jas sujungti.Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartimi atsakovui taikytos laikinÄ sias apsaugos priemonės paliktos nepakeistos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.Teismas, vadovaudamasis CPK 87 straipsnio 2 dalimi, 140 straipsnio 4 dalimi, 595 straipsnio nuostatomis, iÅ¡aiÅ¡kino Å¡alims teisę sudaryti taikos sutartį ir pateikti jÄ teismui tvirtinti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Atsakovas UAB „Skomė“ apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Taip pat praÅ¡o stabdyti bylos nagrinėjimÄ iki bus iÅ¡nagrinėta Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-3385-565/2013. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Teismas pažeidė betarpiÅ¡kumo, rungimosi ir lygiateisiÅ¡kumo principų, įrodymų vertinimo taisyklių reikalavimus, bylų nagrinėjimÄ pirmosios instancijos teisme reglamentuojančių normų reikalavimus, dėl to nebuvo įvertinta surinktų įrodymų visuma ir atskleista bylos esmė – neįvertinti visi byloje surinkti įrodymai; klausimas dėl ieÅ¡kovo pateiktų į bylÄ Ä¯rodymų pridėjimo, atsisakant patenkinti šį praÅ¡ymÄ , priimtas iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės, ir tokiu bÅ«du jam nesudaryta galimybė su jais susipažinti, o esant pagrindui – keisti pozicijÄ byloje.

Teismas be pagrindo atsisakė sustabdyti Å¡iÄ bylÄ iki kol Vilniaus apygardos teisme bus iÅ¡nagrinėta civilinė byla Nr. 2-3385-565/2013, nes joje priimtas teismo sprendimas turėtų prejudicinę reikÅ¡mę nagrinėjamoje byloje. Apeliantas apeliacinės instancijos teismui taip pat pateikė praÅ¡ymÄ stabdyti Å¡ios bylos nagrinėjimÄ iki bus iÅ¡nagrinėta paminėta civilinė byla Nr. 2-3385-565/2013 (CPK 163 str. 3 d., 166 str. 1 d. 2 p.). Taip pat pateikė praÅ¡ymÄ pridėti prie bylos raÅ¡ytinus įrodymus, teigdamas, jog bÅ«tinybė juos pateikti iÅ¡kilo po teismo sprendimo priėmimo, be to, pateikti juos anksčiau neturėta galimybės (CPK 314 str.).

IeÅ¡kovas BUAB „FF Lizingas“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o atmesti jį kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad:Teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, proceso normos pritaikytos tinkamai ir nėra CPK 329 straipsnyje numatytų pagrindų jį naikinti. Teigia, kad teismas, vertindamas įrodymų visetÄ , rėmėsi teisiÅ¡kai reikÅ¡mingais raÅ¡ytiniai įrodymais ir argumentais;Teismas, nagrinėdamas bylÄ , nepažeidė esminių civilinio proceso principų – betarpiÅ¡kumo, rungimosi, lygiateisiÅ¡kumo.Teismas teisingai netenkino atsakovo praÅ¡ymo stabdyti bylos nagrinėjimo, teisingai konstatavęs, jog tarp nagrinėjamos bei minimos civilinės bylos Nr. 2-3385-565/2013 nėra tiesioginio ryÅ¡io, o nurodytoje byloje nustatytos aplinkybės neturės prejudicinės galios nagrinėjamai bylai.

Apelianto praÅ¡ymas dėl civilinės bylos nagrinėjimo sustabdymo netenkintinas, kaip nepagrįstas. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Pagal CPK 263 straipsnio nuostatas teismo sprendimas turi bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes bei turi atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas bylÄ pagal apeliacinio skundo faktinį bei teisinį pagrindÄ , privalo patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (CPK 320 str.).

Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų – faktinio bei teisinio pagrindo, tačiau visais atvejais patikrinama, ar nėra CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, kuriems esant skundžiamÄ teismo sprendimÄ privalu panaikinti arba pakeisti. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė, todėl Å¡iÄ bylÄ nagrinėja neperžengdama apelianto UAB „Skomė“ skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d.).

PrieÅ¡ pradėdama nagrinėti atsakovo UAB „Skomė“ apeliacinio skundo bei ieÅ¡kovo BUAB „FF Lizingas“ atsiliepime į jį iÅ¡dėstytus argumentus, bylos medžiagÄ bei tikrinti skundžiamo teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , teisėjų pažymi kai kurias Å¡ioje byloje aktualias teismų praktikos nuostatas, kuriomis bus vadovaujamasi. Pasisakydamas dėl įrodinėjimo pareigos Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra nurodęs, kad Å¡alis, naudodamasi savo teisėmis, jos pasirinktu bÅ«du privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu, o teismas iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ privalo daryti remdamasis įrodymų visuma, vadovaudamasis CPK nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais.

Kasacinio teismo nutartyse taip pat yra pabrėžta, kad vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus civiliniame procese teismai gali remtis įrodymų pakankamumo taisykle, ir iÅ¡vadÄ dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daryti pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, nes tik iÅ¡ įrodymų visumos galima spręsti apie tam tikrų konkrečioje byloje įrodinėjimo dalyku esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta UAB „Seltas“ civilinėje bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-597/2013; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v.

VÄ® Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Å ilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011 etc.) (CPK 3 str. 7 d., 42 str. 5 d., 12, 13, 178 str.). Kartu Å¡io teismo formuojamoje teismų praktikoje taip pat ne kartÄ nurodyta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ ; kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundÄ , gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; kt.).

Remdamasi pirmiau paminėtais iÅ¡aiÅ¡kinimais, bylos medžiaga, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje teismas teisingai iÅ¡aiÅ¡kino bei pritaikė įrodinėjimÄ reglamentuojančias civilinio proceso taisykles, tinkamai įvertinęs įrodymus nustatė nagrinėjamai bylai reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, teisingai iÅ¡aiÅ¡kino bei pritaikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, tinkamai aiÅ¡kino bei taikė aktualios teismų praktikos iÅ¡aiÅ¡kinimus ir, patenkinęs ieÅ¡kovo BUAB „FF Lizingas“ ieÅ¡kininio reikalavimus priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ (CK 6.1 str., 6.2 str., 6.37 str., 6.63 str.1 d. 2 p., 6.210 str., 6.189 str., 6.193 str., 6.200 str. 1 d.).

Dėl apelianto UAB „Skomė“ praÅ¡ymo priimti naujus raÅ¡ytinius įrodymus apeliacinės instancijos teisme Minėta, kad apeliantas UAB „Skomė“ apeliaciniam teismui 2014-06-16 pateikė praÅ¡ymÄ priimti raÅ¡ytinius įrodymus, t. y. antstolio R. V. suraÅ¡ytÄ 2014 m. gegužės 6 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ Nr. 128-14-771 su pridedamais dokumentais. Teigiama, kad Å¡ie įrodymai gali bÅ«ti svarbÅ«s vertinant teismui pateiktų įrodymų ir pareiÅ¡kimų patikimumÄ ; kad bÅ«tinumas pateikti minėtÄ Ä¯rodymÄ iÅ¡kilo jau po teismo sprendimo priėmimo, o anksčiau jo pateikti nebuvo galimybės.Pagal CPK 314 straipsnio nuostatas apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.

Taigi apeliacinės instancijos teismas, kuris privalo spręsti ne tik teisės, tačiau taip pat ir fakto klausimus, gali priimti byloje dalyvaujančių asmenų teikiamus naujus įrodymus, tačiau tokie praÅ¡ymai sprendžiami turint pareigÄ užtikrinti proceso koncentracijos, ekonomiÅ¡kumo principų reikalavimų laikymÄ si (CPK 7 str.). Apeliantas, pagrįsdamas teikiamų dokumentų svarbumÄ byloje, tvirtina, jog juose esantys vieÅ¡ai skelbiami duomenys – negatyvi informacija apie įmonių direktorę Stella (Georgette) Port- Louis, gyvenančiÄ SeiÅ¡elių Respublikoje, – gali bÅ«ti reikÅ¡minga vertinant ieÅ¡kovo BUAB „FF Lizingas“ argumentus bei teismui pateiktus ELLORA 4522899 Ltd. vadovės S. Port-Liuis pasiraÅ¡ytus dokumentus.

Nurodo, kad bÅ«tinumas juos pateikti kilo pirmosios instancijos teismui iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėjus šį ginÄÄ , o anksčiau jų negalėjo pateikti, nes antstolis protokolÄ baigė raÅ¡yti tik 2014-05-23, be to, užtruko dokumentų vertimas į lietuvių kalbÄ .Teisėjų kolegija, spręsdama dėl Å¡io praÅ¡ymo pagrįstumo, remiasi tuo, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. balandžio 23 d. sprendimu yra atmestas UAB „Skomė“ ieÅ¡kinys dėl pripažinimo negaliojančia 2009-07-08 reikalavimo teisės perleidimo sutarties, sudarytos tarp UAB „Skomė“ akcininko ELLORA Ltd. bei ieÅ¡kovo BUAB „FF Lizingas“, kuria pastarasis nagrinėjamoje byloje grindžia savo ieÅ¡kinį (civilinė byla Nr. 2-4381-430/2012), o Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 21 d. nutartimi yra atmetęs ieÅ¡kovo UAB „Skomė“ apeliacinį skundÄ ir šį teismo sprendimÄ palikęs nepakeistÄ (civilinė byla Nr. 2A-1148-603/2013); kad minimoje byloje priimtuose teismų procesiniuose sprendimuose užfiksuotos aplinkybės, jog jau tuomet atsakovas kėlė klausimÄ , susijusį su UAB „Skomė“ akcininko ELLORA 4522899 Ltd. pasikeitimo į ,,Bismarck Limited“ aplinkybėmis; kad nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovo BUAB „FF Lizingas“ ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas teismui pateiktas dar 2009-08-28, ginčo nagrinėjimas teismo posėdyje pradėtas dar 2010-02-22, o teismo sprendimas priimtas dar 2013-11-04; kad antstolio protokolas 2014-05-06 suraÅ¡ytas vykdant paties atsakovo UAB „Skomė“ tik 2014-05-06 pateiktÄ pavedimÄ ir remiantis paties atsakovo nurodytų internetinių puslapių turiniu – vieÅ¡ai prieinamais duomenimis; kad nepateikta įrodymų, jog atsakovo praÅ¡yme nurodyti duomenys nebuvo jam prieinami pirmosios instancijos teismo proceso metu, o taip pat tai, kad jų pateikimo bÅ«tinumas kilo po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, – sprendžia, jog atsakovas neįrodė, kad yra minėti CPK 314 straipsnyje iÅ¡dėstyti pagrindai, bÅ«tini tam, kad apeliacinės instancijos teisme bÅ«tų priimti nauji įrodymai (CPK 178 str., 185 str.).

Todėl Å¡is praÅ¡ymas netenkinamas, o teikti įrodymai grÄ Å¾inami Å¡iam asmeniui. Dėl apelianto UAB „Skomė“ apeliacinio skundo Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, jog skundžiamas teismo sprendimas naikintinas dėl esminių proceso teisės normų pažeidimų, dėl kurių nebuvo atskleista Å¡ios bylos esmė (CPK 178 str., 329 str. 1 d.).Pagrįsdamas šį argumentÄ apeliantas teigia, jog teismų praktikoje yra susiklosčiusi nuostata, kad teismas, priimdamas sprendimÄ , jame neturi pasisakyti dėl visų byloje surinktų įrodymų (CPK 270 str. 4 d.), tačiau įrodymų vertinimo taisyklėse yra aiÅ¡kiai nustatyta teismo pareiga priimant sprendimÄ Ä¯vertinti visus be iÅ¡imties surinktus įrodymus, nustatyti kiekvieno iÅ¡ jų įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, ir tik remiantis įrodymų visetu daryti iÅ¡vadÄ dėl bylos esmės, prieÅ¡ingu atveju, toks sprendimas laikytinas nepagrįstu, neteisėtu, priimtu neatskleidus bylos esmės, todėl naikintinas, o byla grÄ Å¾intina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl minimų apelianto argumentų pagrįstumo, visų pirma, pabrėžtina tai, jog pagal CPK 3 straipsnio 1 dalį teismas, aiÅ¡kindamas bei taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais; jog pagal CPK 328 straipsnį draudžiama naikinti iÅ¡ esmės teisėtÄ ir pagrįstÄ teismo sprendimÄ / nutartį vien formaliais pagrindais; jog pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį netgi nustačius proceso teisės normų pažeidimÄ arba netinkamÄ jų pritaikymÄ â€“ pagrindas sprendimui panaikinti yra tik tuomet, jeigu dėl Å¡io pažeidimo galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla.

Minėta, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos medžiaga nustatė, jog atsakovas UAB „Skomė“ nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis yra sumokėjęs ieÅ¡kovui UAB „FF Lizingas“ 160 000 Lt pagal 2009-07-08 reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytÄ tarp ELLORA Ltd. ir UAB „FF Lizingas“; jog Å¡ios sutarties teisėtumo klausimas yra iÅ¡spręstas įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 23 d. sprendime bei Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartyje (civilinės bylos Nr. 2-4381-430/2012 ir Nr. 2A-1148-603/2013), kuriais atmestas UAB „Skomė“ ieÅ¡kinys pripažinti minimÄ sutartį negaliojančia ir tuo pačiu patvirtinta ieÅ¡kovo BUAB „FF Lizingas“ reikalavimo teisė į atsakovÄ dėl 160 000 Lt skolos.

Sprendė, jog šie įsiteisėję teismų sprendimai dėl sutarties teisėtumo turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai ir nustatytų aplinkybių nereikia iš naujo įrodinėti (CPK 182 str. 2 p.), todėl ieškovo reikalavimas tenkintinas, o kiti argumentai ir rašytiniai įrodymai nevertintini, kaip teisiškai nereikšmingi šios bylos nagrinėjimo dalykui (CK 6.189 str. 1 d., 6.200 str. 1 d., 1.2 str. 1 d., 1.5 str., CPK 185 str.). Nurodė, jog nevertina kitų argumentų ir rašytinių įrodymų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui.

Dar kartÄ pažymėtina tai, kad, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas, laikydamasis įrodinėjimÄ reglamentuojančių taisyklių reikalavimų, tinkamai nustatė faktines aplinkybes, kurios turi teisinę reikÅ¡mę bÅ«tent Å¡io ginčo teisingam iÅ¡nagrinėjimui, taip pat tinkamai nustatė, iÅ¡aiÅ¡kino bei pritaikė aktualias materialiosios bei proceso teisės normas, tai yra tinkamai atskleidė bylos esmę. Todėl remiantis bylos medžiaga bei Å¡ioje nutartyje pirmiau nurodytais teismų praktikos iÅ¡aiÅ¡kinimais – nėra pagrindo spręsti, jog Å¡is teismo sprendimas neatitinka civilinio proceso normų reikalavimų ir dėl to yra naikintinas (CPK 270 str. 4 d., 185 str.).

Teisėjų kolegija sprendžia, jog pagrindo prieÅ¡ingai iÅ¡vadai taip pat nesuteikia skundo motyvai, susiję su civilinio proceso normų pažeidimu, sprendžiant dėl ieÅ¡kovo BUAB „FF Lizingas“ praÅ¡ymo pridėti raÅ¡ytinius įrodymus. Bylos medžiaga patvirtina apelianto teiginius, kad klausimas dėl ieÅ¡kovo praÅ¡ymo pridėti prie bylos jo teikiamus raÅ¡ytinius įrodymus, atsisakant jį patenkinti, buvo iÅ¡spręstas jau iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės. Kaip matyti iÅ¡ teismo posėdžio protokolo, Å¡ie raÅ¡ytiniai įrodymai atsakovui buvo pateikti susipažinti ir dėl dalies jų pridėjimo buvo pareikÅ¡ta nuomonė, kartu buvo pateiktas praÅ¡ymas atidėti bylos nagrinėjimÄ suteikiant galimybę patikrinti jų sÄ sajumÄ su bylos medžiaga, o taip pat jÄ stabdyti (2 t., b. l. 168-175).

Teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad dėl praÅ¡ymų, taip pat ir dėl naujų raÅ¡ytinių įrodymų pridėjimo, apsispręs baigęs bylÄ nagrinėti iÅ¡ esmės pasitarimų kambaryje. Skunde teigiama, kad tokiu bÅ«du jam nebuvo suteikta galimybė pasinaudoti proceso teisėmis ir iÅ¡samiai susipažinti su minimais raÅ¡ytiniais įrodymais, pasisakyti dėl jų ir atitinkamai spręsti dėl savo pozicijos byloje keitimo. Atmetant Å¡iuos apelianto teiginius, pažymėtina tai, kad teismas Å¡iÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo BUAB „FF Lizingas“ apibrėžtose ribose; kad pagrindžiant iÅ¡vadas teismo sprendime nesiremta nė vienu iÅ¡ ieÅ¡kovo teiktų raÅ¡ytinių įrodymų; kad sprendime yra tinkamai atskleista bylos esmė, – todėl nustatytos ieÅ¡kovo BUAB „FF Lizingas“ praÅ¡ymo nagrinėjimo aplinkybės nesuteikia pagrindo spręsti, kad tokiu bÅ«du buvo iÅ¡ esmės pažeisti civilinio proceso principai, įtvirtinantys Å¡io proceso betarpiÅ¡kumÄ , rungtyniÅ¡kumÄ , Å¡alių lygiateisiÅ¡kumÄ (CPK 14 str. 1 d., 2 d., 12 str., 17 str.), ir tai lėmė neteisingÄ bylos iÅ¡sprendimÄ (CPK 185 str., 328 str., 329 str. 1 d., 3 str. 1 d.).Taip pat atmetami skundo motyvai, kad teismo sprendimas naikintinas nepagrįstai ir neteisėtai atsisakius sustabdyti Å¡iÄ bylÄ iki kol bus iÅ¡nagrinėta Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-2-565/2014 (Nr. 2-3385-565/2013) pagal ieÅ¡kovo UAB „Skomė“ ieÅ¡kinį atsakovams ELLORA Ltd., Z.

V., UAB „Infoverslas“, R. V. dėl prievolės pagal minimÄ UAB „Skomė“ visuotinio akcininkų susirinkimo 2008 m. birželio 11 d. sprendimÄ pripažinimo įvykdyta bei reikalavimo perleidimo (cesijos) sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. Apeliantas tvirtina, kad patenkinus ieÅ¡kininį reikalavimÄ minimoje byloje, toks teismo sprendimas turėtų prejudicinę reikÅ¡mę nagrinėjamoje byloje, nes neiÅ¡nagrinėjus ginčo dėl prievolės įvykdymo, negali bÅ«ti sprendžiama dėl ieÅ¡kovo UAB „FF Lizingas“ reikalavimo pagrįstumo Å¡ioje byloje (CPK 163 str. 3 p., 166 str. 1 d. 2 p.).Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, konstatuoja, kad teismas, nagrinėdamas šį atsakovo UAB „Skomė“ praÅ¡ymÄ , tinkamai įvertino byloje nustatytas aktualias faktines aplinkybes, teisingai iÅ¡aiÅ¡kino bei pritaikė bylos sustabdymÄ , tai yra Å¡io civilinio proceso intituto esmę, paskirtį, taikymo pagrindus etc., reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas (CPK 1623 str., 163 str., 164 str.), susiformavusios teismų praktikos nuostatas Å¡iais klausimais, ir teisingai sprendė, jog nagrinėjamoje byloje yra nustatyti visi teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi faktai.

Taigi jau minėta, kad Å¡ioje byloje nustatyta, jog 2009 m. liepos 8 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties, kuria remiasi ieÅ¡kovas, teisėtumo klausimas yra iÅ¡spręstas įsiteisėjusiuose Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 23 d. sprendime bei Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartyje, kuriais atmestas UAB „Skomė“ ieÅ¡kinys pripažinti minimÄ sutartį negaliojančia ir tuo pačiu patvirtinta ieÅ¡kovo BUAB „FF Lizingas“ reikalavimo teisė į atsakovÄ dėl 160 000 Lt skolos; jog nagrinėjamas BUAB „FF Lizingas“ ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas teismui pateiktas dar 2009-08-28, ginčo nagrinėjimas teismo posėdyje pradėtas dar 2010-02-22, o teismo sprendimas priimtas 2013-11-04; jog Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-2-565/2014 (Nr. 2-3385-565/2013), su kuria siejamas atsakovo UAB „Skomė“ praÅ¡ymas sustabdyti Å¡iÄ bylÄ , ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas teismui buvo pateiktas 2013-02-06, o nagrinėti pradėtas 2013-09-26 (beje, UAB „Skomė“ savo procesiniuose dokumentuose tvirtina su akcininku Ellora Ltd. atsiskaičiusi 2011-04-26).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad esant Å¡ioms aplinkybėms, o taip pat turint omenyje civilinio proceso koncentracijos bei ekonomiÅ¡kumo principų reikalavimus, bei galimybę esant pagrindui pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu (CPK 365 str.-374 str.), – pirmosios instancijos teismo atsisakymas tenkinti atsakovo UAB „Skomė“ praÅ¡ymÄ dėl bylos sustabdymo yra teisėtas ir pagrįstas, o apelianto motyvai Å¡iuo klausimu yra atmestini, kaip nepagrįsti (CPK 163 str. 1 d. 3 p., 185 str.).Paminėtina tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. sausio 23 d. sprendime minimoje civilinėje byloje Nr. 2-2-565/2014 atmetė ieÅ¡kovo UAB „Skomė“ ieÅ¡kinį atsakovams Ellora 4522899 Ltd., BUAB „FF lizingas“, UAB „Infoverslas“, Z.

V. ir R. V. dėl prievolės pripažinimo įvykdyta bei reikalavimo perleidimo (cesijos) sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, o Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. liepos 23 d. nutartyje šį teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ , atmetusi UAB „Skomė“ apeliacinį skundÄ (civilinė byla Nr. 2A-1146/2014). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl prievolės pripažinimo įvykdytÄ , be kita ko, konstatavo, kad yra pagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų visetas nesuteikia nei faktinių, nei teisinių prielaidų spręsti, kad atsakovas Ellora 4522899 Ltd. davė ieÅ¡kovui UAB „Skomė“ nurodymÄ pervesti įmonei Development Win Limited 562 500 Lt sumažinto įstatinio kapitalo dalį.

Taigi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad ieÅ¡kovas tinkamai įvykdė prievolę sumokėti atsakovui Ellora 4522899 Ltd. 526 500 Lt (CPK 18 str., 331 str. 6 d.). Remdamasi pirmiau Å¡ioje nutartyje iÅ¡dėstytais motyvais, teisėjų kolegija atsakovo UAB „Skomė“ apeliacinį skundÄ atmeta, kaip nepagrįstÄ , o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimÄ palieka nepakeistÄ (CPK 263 str. 1 d.). Remiantis faktu, kad Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-3385-565/2013 yra baigta nagrinėti, taip pat atmetamas atsakovo UAB „Skomė“ praÅ¡ymas sustabdyti Å¡iÄ apeliacinę bylÄ (CPK 163 str. 1 d. 3 p., 259 str. 1 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Atsisakyti priimti apelianto atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Skomė“ 2014 m. birželio 13 d. pareiÅ¡kimu Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktus naujus raÅ¡ytinius įrodymus ir juos grÄ Å¾inti pateikusiam asmeniui. TeisėjaiVirginija Čekanauskaitė Kazys KailiÅ«nas Dalia ViÅ¡inskienė