cf7abbb3-ae0d-4e50-8aea-9ff0fe06b64b · Pakruojo rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2YT-1294-284/2016m.Teisminio proceso Nr.2-31-3-01022-2016-30Procesinio sprendimo kategorija 2.4.1;2.4.1.3; 3.2.3;3.2.3.1;3.2.7;3.2.7.1;3.2.7.2;3.2.7.3; 3.4.4;3.4.4.1;3.4.4.19; (S) PAKRUOJO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2016 m. gruodžio 30 d. Pakruojis Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Volikienė, sekretoriaujant Ritai Grigalienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai L. S., pareiÅ¡kėjos L. S. atstovui advokatui Anatolij Å ichovcov,suinteresuotam asmeniui E. V., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos L.

S. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotam asmeniui E. V. dėl termino pratęsimo, ir nustatė: PareiÅ¡kėja L. S. kreipėsi į Pakruojo rajono apylinkės teismÄ , praÅ¡ydama atnaujinti jai, pareiÅ¡kėjai L. S., terminÄ palikimui priimti po jos tėvo A. A. mirties (duomenys neskelbtini), valdyti, kadangi kitokiu bÅ«du ji negali gauti paveldėjimo po tėvo mirties ,nes   laiku dėl paveldėjimo į notarÄ nesikreipė ir praleido nustatytÄ Â 3 mėnesių terminÄ kreiptis į notarų biurÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo ( b.l.1-3).Suinteresuotas asmuo E. V. pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad sutinka su L.

S. pareiÅ¡kimuPareiÅ¡kėja L. S. teismo posėdžio metu pareiÅ¡kimo reikalavimus palaikė, prašė atnaujinti terminÄ palikimui priimti ir paaiÅ¡kino, kad butÄ pirko jos mama A. A. santuokos su A. A. metu. IÅ¡situokiant tėvams, butas nebuvo padalintas. Visas turtas buvo registruotas mamos vardu. Mama po A. A. mirties dėl paveldėjimo į notarÄ nesikreipė. 20016 m. spalio mėnesį mama norėjo butÄ parduoti, nuėjo pas notarę ir tada paaiÅ¡kėjo, kad buto parduoti negalima, kol butas nėra paveldėtas.

Po A. A. mirties liko du paveldėtojai-ji ir sesuo. Paveldėti tėvo turtÄ nori ji, sesuo į šį turtÄ nepretenduoja. Po skyrybų tėvas A. A. kitos santuokos nebuvo sudaręs, kitų vaikų nėra. Ji galvojo, kad tėvui butas nepriklauso, todėl po jo mirties dėl paveldėjimo į notarÄ nesikreipė. ButÄ mama pirko viena, tėvas sudarant pirkimo sandorį, nedalyvavo. Todėl ji manė, kad įstatymiÅ¡kai butas priklauso tik mamai. Apie įstatymus, kad santuokos metu įgytas turtas priklauso abejiems sutuoktiniams, ji nežinojo.

Po tėvo mirties sesuo Eglė taip pat pas notarÄ dėl paveldėjimo nesikreipė. Ji pretenduoja į pagal įstatymÄ tėvui A. A. priklausančiÄ turto dalį. Tėvui priklauso dalis buto, garažo, Å«kinių pastatų. Jei bÅ«tų žinojusi įstatymus, bÅ«tų laiku kreipusis dėl paveldėjimo į notarÄ . Kai tėvai iÅ¡situokė, ji nesidomėjo turto padalijimo klausimu, jų skyrybomis. Ji nežinojo, kad tėvui po skyrybų priklausė turto dalis, ir kad jÄ po tėvo mirties reikėjo paveldėti.Suinteresuotas asmuo E. V. su pareiÅ¡kimu sutiko.

Ji paaiÅ¡kino ,kad žinojo, jog turtÄ mama A. A. pirko viena. Mama tuo metu gyveno santuokoje su A. A.. Ji galvojo, kad turtas yra mamos. Apie skyrybas ir turto dalybas nežinojo. Tėvas po skyrybų nebuvo sudaręs kitos santuokos, vaikų neturi. Žinių trÅ«kumas lėmė, kad po tėvo mirties ji ir sesuo nesikreipė į notarÄ .. Po skyrybų bute liko gyventi mama. Å ių metų spalio mėnesį mama nuėjo pas notarÄ , nes norėjo parduoti butÄ . Tada paaiÅ¡kėjo, kad dalis turto priklauso tėvui A.

A. .Ji į tėvo turto dalį nepretenduoja. Liudytoja A. A. parodė ,kad turtas yra registruotas jos vardu. Su vyru A. A. iÅ¡situokė, bet butas liko nepadalintas. Turtas yra registruotas jos vardu. Mokesčius už butÄ moka savo vardu. Norėdama parduoti butÄ , kreipėsi į notarÄ ir tada sužinojo, kad buto dalis buvo priklauso buvusiam vyrui. Ji pretenduoti į buvusio vyro dalį negali, gali tik paveldėti vaikai. Po jų iÅ¡tuokos, vyras kitos Å¡eimos neturėjo, kitų pretendentų į šį turtÄ nėra.

NeprieÅ¡tarauja, kad dukrai bÅ«tų atstatytas terminas paveldėti tėvo turto dalį. IÅ¡situokiant turto nesidalino, negalvojo, kad tai bÅ«tina, nes butÄ Ä¯sigijo viena, jis buvo registruotas jos vardu. Tame bute ji ir gyvena. Dukros dabar bute negyvena, juo nesinaudoja.PareiÅ¡kimas tenkintinas. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymÄ arba pagal testamentÄ . Tam, kad įpėdinis įgytų palikimÄ , jis turi jį priimti vienu iÅ¡ įstatyme įvardytų bÅ«dų per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 1-3 d.).

Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytÄ palikimui priimti terminÄ teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali bÅ«ti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismÄ , jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimÄ Ä¯pėdiniai (CK 5.57 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodÄ teisminę praktikÄ bylose dėl termino palikimui priimti pratęsimo, laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimÄ dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikÅ¡mės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo.

KlausimÄ , ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių Å¡alių elgesį, asmens, praÅ¡ančio pratęsti terminÄ (arba kurio vardu praÅ¡oma priimti palikimÄ ), teisinį statusÄ , pareiÅ¡kėjo elgesį bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes. Vertinant pareiÅ¡kėjo elgesį, bÅ«tina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sÄ Å¾iningas, ar, prieÅ¡ingai, savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai, aplaidžiai.

Å ia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualÅ«s sÄ Å¾iningo, atidaus bei rÅ«pestingo elgesio standartai. Šį klausimÄ teismai turi spręsti visų bylos aplinkybių kontekste. Teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimÄ , turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei vieÅ¡asis interesas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-01-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007-06-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011 ir kt.).

Iš pareiškėjos L. S. pareiškimo ir kitų byloje esančių rašytinių įrodymų, pačios pareiškėjos L. S., suinteresuoto asmens E. V. paaiškinimų, liudytojos A. A. paroodymų teismo posėdžio metu, nustatyta, kad L. S. tėvas A. A. mirė (duomenys neskelbtini)A. A. ir A. A. buvo susituokę, tačiau jų santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini). Gyvenant santuokoje, 1992m. (duomenys neskelbtini) A. A. vardu pagal pirkimo-pardavimo sutartį buvo įsigytas nekilnojamasis turtas-butas, su ūkiniais pastatais ir garažu, esantys (duomenys neskelbtini). Iš 2016 m. spalio 12 d. notaro liudijimo matyti, kad po A.

A. mirties dėl palikimo priėmimo į notarÄ niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta. Kaip minėta, kasacinio teismo praktikoje įstatymų aiÅ¡kinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo (pratęsimo) iÅ¡aiÅ¡kinta, jog įpėdinis turi įrodyti, kad įstatymo nustatytas terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių.

Be to, kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs ir tuo aspektu, kad terminas palikimui priimti gali bÅ«ti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios iÅ¡reiÅ¡kė norÄ jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-03-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007).Teismas, įvertinęs Å¡ioje byloje nurodytus pareiÅ¡kėjos argumentus dėl priežasčių, pripažintinų pagrindu atnaujinti jai įstatymo nustatytÄ terminÄ palikimui priimti, laiko reikÅ¡minga tai, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog pareiÅ¡kėjos tėvo A.

A., mirusio 2015-12-20, mirties momentu pareiÅ¡kėja nežinojo, kad jo vardu liko nekilnojamasis turtas, manė, kad visas turtas priklauso jos motinai A. A., tai patvirtina pareiÅ¡kėjos nurodomas aplinkybes, jog ji neturėjo gyvenimiÅ¡kos patirties ir nebuvo tiek teisiÅ¡kai iÅ¡prususi, jog sugebėtų pilnai ir tinkamai, remiantis įstatymo normomis, įgyvendinti savo subjektines teises, susijusias su paveldėjimo teisiniais santykiais. Taigi, įvertinus nagrinėjamos bylos aplinkybes, pareiÅ¡kėjos elgesį bei jos teisinį statusÄ , darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėja iÅ¡ esmės dėl menkos gyvenimiÅ¡kos patirties bei dėl teisinio neiÅ¡prusimo, suklydimo ( manymo, kad visas turtas priklauso motinai) neįgyvendino tinkamai savo teisių į palikimÄ , likusį po jos tėvo A.

A., mirusio 2015-12-20, mirties. Vertinant terminÄ , kuris nagrinėjamu atveju praleistas, pažymėtina, jog jis praleistas nedaug-10 mėnesius, ir nors įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo (CK 1.6 str.), o kartu ir reikalauja, kad kiekvienas asmuo domėtųsi savo teisėmis ir pareigomis, t. y. elgtųsi protingai, kadangi pažeistos teisės gali bÅ«ti ginamos tik tada, kai pats asmuo elgiasi sÄ Å¾iningai, apdairiai ir rÅ«pestingai (CK 1.137 str.), tačiau Å¡iame kontekste pažymėtina, kad teismo vertinimu pareiÅ¡kėjos teisinis neiÅ¡prusimas , suklydimas dėl turto priklausomybės bÅ«tent ir buvo pagrindinės subjektyvios gyvenimiÅ¡kos priežastys, sutrukdžiusios jai laiku ir tinkamai įgyvendinti savo teises dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str.), todėl, remiantis ir paprotine bei Å¡eimos teise, teismo vertinimu, laikytini pagrįstais pareiÅ¡kėjos argumentai, kad jai nepakako žinių bei patirties elgtis apdairiai ir kreiptis į notarÄ dėl paveldėjimo po tėvo mirties.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad po A. A. mirties jo palikimo niekas nepriėmė. Todėl, teismo vertinimu, vien formaliais pagrindais negali bÅ«ti užkirstas kelias pareiÅ¡kėjai, kaip pirmos eilės įpėdinei (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.), paveldėti turtÄ , likusį po jos tėvo A. A. mirties.Teismas, įvertinęs visumÄ byloje nustatytų aplinkybių, t. y., susidariusiÄ teisinę ir gyvenimiÅ¡kÄ situacijÄ , o taip pat pareiÅ¡kėjos statusÄ , vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais bei paprotine teise, konstatuoja, jog pareiÅ¡kėja L.

S. praleido įstatyme nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ palikimui priimti dėl aukščiau nurodytų priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, todėl pareiÅ¡kėjos L. S. pareiÅ¡kimas tenkintinas ir atnaujintinas įstatymo nustatytas terminas palikimui, atsiradusiam po jos tėvo A. A., mirusio 2015m. gruodžio 20 d., mirties, priimti (CK 5.57 str. 1 d.).Byloje pareiÅ¡kėjai atstovavo advokatas A. Å ichovcov, tačiau valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos Å¡ioje byloje nepriteistinos, kadangi byla buvo nagrinėjam ypatinga teisena, jokio ginčo byloje nekilo.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290-292, 334-335, 578 straipsniais, teismas n u t a r i a :

PareiÅ¡kimÄ tenkinti ir atnaujinti pareiÅ¡kėjai L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) terminÄ kreiptis į palikimo vietos notarÄ dėl palikimo, likusio po jos tėvo A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties. Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiama atskiruoju skundu Å iaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                          Rima Volikienė