cf7a44b0-c7df-4fc7-afef-357f50f380eb · Vilniaus apygardos administracinis teismas

UŽDAROJI AKCINĖ BENDROVĖ „SENAMIESČIO ŪKIS"Administracinė byla Nr. I-3452-95/2012(Proceso Nr. 3-61-3-01545-2012-3)                                                                                                               Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 8.2; 74 (S)                           VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS                                                       SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                          2012 m. lapkričio 22 d.                                                                      Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liuda Arlauskienė, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Ramūnui Konstrauksui ir Daliui Gedvilui, atsakovės atstovui M.

S. (M. S.), vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos AB „Lithun“ skundÄ atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja AB „Lithun“ (toliau – ir pareiÅ¡kėja, bendrovė, įmonė) su skundu (b. l. 1-14) kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovė, VMI, Inspekcija) 2012-04-27 sprendimÄ Nr.(23.19-08)-322-264 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti VMI visas pareiÅ¡kėjos mokestines nepriemokas, susidariusias iki 2011-07-11, pripažinti beviltiÅ¡komis.Skunde nurodė, kad Sprendimu Inspekcija atsisakė tenkinti dalį bendrovės praÅ¡ymo, pasisakydama tik dėl dalies praÅ¡yme nurodytų motyvų, iÅ¡ esmės nespręsdama jame iÅ¡dėstytų reikalavimo motyvų dėl nepriemokų susidarymo priežasčių (neteisėtų veiksmų) ir konkrečiai neapibrėždama (neidentifikuodama) mokestinių nepriemokų, kurių atžvilgiu priėmė ginčijamÄ SprendimÄ .

PareiÅ¡kėjos vertinimu, atsakovė, pažeisdama VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 str., Sprendime ir jo pagrindu esančioje IÅ¡vadoje nenurodė, kada ir kokiu pagrindu atsiradusių mokestinių nepriemokų atžvilgiu yra priimtas Sprendimas. Tokiu bÅ«du Sprendimu buvo nesuformuluotos įmonės teisės ir pareigos konkrečių nepriemokų atžvilgiu ir apribota jos teisė ginčyti administracinį aktÄ teisme. Pažymėjo, kad bendrovės praÅ¡yme iÅ¡dėstytos, įsiteisėjusių teismų nustatytos ir bylose surinktais įrodymais pagrįstos aplinkybės, patvirtinančios susidariusių nepriemokų ryšį su valstybės institucijų neteisėtais veiksmais, Spendime neįvertintos.

Kadangi atsakovė netyrė ir nevertino minėtų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių, liko neįvertinti ir teisinį pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo pagrindÄ sudarantys motyvai dėl teisingumo, protingumo principams ir konstituciniam teisinės valstybės siekiui prieÅ¡taraujančio ir įmonės nuosavybės teises pažeidžiančio priemokų iÅ¡ieÅ¡kojimo. Tvirtino, kad pareiÅ¡kėjos mokestinės nepriemokos yra tiesioginė tiek mokesčio administratoriaus, tiek iÅ¡ valstybės (savivaldybės) biudžeto finansuojamų subjektų deliktų – neteisėtų veiksmų bei neveikimo – pasekmė.

Taigi mokestinės nepriemokos iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ pareiÅ¡kėjos prieÅ¡tarautų teisingumo bei protingumo principams, yra netikslingas socialiniu požiÅ«riu, todėl mokestinė nepriemoka turėtų bÅ«ti pripažinta beviltiÅ¡ka. PareiÅ¡kėjai neteisėtais valstybės ir savivaldybės institucijų veiksmais padaryta žala yra jos reikalavimas valstybei (savivaldybei). Pabrėžė, kad tai pripažino ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-06-28 sprendimu. Valstybė atsako ne tik už savo institucijų, tinkamai nevykdžiusių joms pavestų funkcijų ir nebendradarbiavusių tarpusavyje veiksmus (neveikimÄ ), bet ir už privačių vienetų, kuriems buvo pavestos valstybės funkcijos, veiksmus (neveikimÄ ) vykdant Å¡ias funkcijas (Europos žmogaus teisių teismo 1983-11-23 sprendimas Van der Mussele v.

Belgija, taip pat 2007-11-13 sprendimas). Akcentavo, kad bendrovė mokestinių nepriemokų negali geranoriÅ¡kai įvykdyti, nes galimybė jas įvykdyti tiesiogiai priklauso (priklausė) nuo galimybės laisvai disponuoti savo turtu, inter alia, reikalavimais dėl asignavimų valdytojų neįvykdytų prievolių (neteisėtai neįskaityti prieÅ¡prieÅ¡iniai reikalavimai), sÄ skaitose esančiomis lėšomis ir prarastomis darbo priemonėmis, o taip pat reikalavimu dėl daugiau negu 149 mln. Lt negauto pelno.

Bendrovė negalėjo ir negali padengti mokestinių nepriemokų dėl neteisėtų pačios valstybės (savivaldybės) institucijų veiksmų. Ä®statymas nereikalauja neįmanomų dalykų (Ad impossibilia lex non cogit). PareiÅ¡kėjos įsitikinimu, vietos mokesčių administratorius privalo priimti sprendimÄ visas jos mokestines nepriemokas pripažinti beviltiÅ¡komis, įskaitant Å¡iame skunde nurodytus prieÅ¡prieÅ¡inius reikalavimus dėl 149 229 549,98 Lt turtinės žalos atlyginimo ir mokestinių nepriemokų, susidariusių iki praÅ¡ymo pateikimo dienos (2011-07-11), nes Å¡ių mokestinių nepriemokų iÅ¡ieÅ¡kojimas yra netikslingas socialiniu ir ekonominiu požiÅ«riu, jis prieÅ¡tarautų teisingumo ir protingumo principams, pažeistų nuosavybės teises.

KadangiSprendime nėra iÅ¡nagrinėti įmonės skundo motyvai, todėl jis nėra pagrįstas nustatytais faktais ir iÅ¡ jo nėra aiÅ¡ku, kokių (kada ir kokiu pagrindu susidariusių) nepriemokų atžvilgiu ir kodėl yra priimtas toks sprendimas.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjos atstovai patvirtino skunde iÅ¡dėstytus argumentus, skundÄ palaikė ir prašė jį tenkinti visiÅ¡kai. Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiÅ¡kėjos AB „Lithun“skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Atsiliepime į skundÄ (b. l. 77-81) nurodė, kad bendrovė praÅ¡yme prašė pripažinti beviltiÅ¡komis visas jos mokestines nepriemokas, susidariusias iki 2011-07-11, įskaitant Å¡iame praÅ¡yme nurodytus prieÅ¡prieÅ¡inius reikalavimus dėl 149 229 549,98 Lt turtinės žalos atlyginimo ir mokestinių nepriemokų, susidariusių iki Å¡io praÅ¡ymo pateikimo dienos.

Atsakovė pažymėjo, kad ji nesutinka, kad Sprendimu buvo apribota bendrovės teisė ginčyti administracinį aktÄ teisme, nes buvo nesuformuluotos jos teisės ir pareigos konkrečių nepriemokų atžvilgiu. Pažymėjo, kad Sprendime nurodyta, jog nuspręsta nepripažinti 15 553 037,87 Lt mokestinės nepriemokos beviltiÅ¡ka ir pareiÅ¡kėja pasinaudojo savo teise apskųsti SprendimÄ teismui. Tvirtino, kad pareiÅ¡kėjai, teikiant praÅ¡ymÄ pripažint mokestines nepriemokas beviltiÅ¡komis, buvo žinoma, kad jos reikalavimas dėl 149 229 549,98 L turtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas.

PareiÅ¡kėja 2009 m. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ su skundu, kurio vienas iÅ¡ reikalavimų buvo priteisti iÅ¡ Lietuvos Respublikos bei Vilniaus miesto savivaldybės solidariai 149 29 549,98 Lt turtinės žalos bei 5 000 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ . Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009-04-06 sprendimu šį reikalavimÄ atmetė kaip nepagrįstÄ . Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja, reikalaudama atlyginti Lietuvos Respublikos bei Vilniaus miesto savivaldybės darbuotojų padarytÄ tiek turtinę, tiek neturtinę žalÄ , remiasi tik samprotavimais bei prielaidomis, kad ji nepateikė teismui jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog Lietuvos Respublikos bei Vilniaus miesto savivaldybės darbuotojai elgėsi neteisėtai, ir kad ji dėl to patyrė turtinę ir neturtinę žalÄ .

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pareiÅ¡kėjos apeliacinį skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ , teismui konstatavus, kad ji neįrodė priežastinio ryÅ¡io tarp pareiÅ¡kėjos nurodomos neteisėtos atsakovių veikos ir atsiradusios jai žalos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-06-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-502/2012). Taigi, pateikdama praÅ¡ymÄ ir praÅ¡ydamas pripažinti beviltiÅ¡komis visas mokestinės nepriemokas, įskaitant Å¡iame praÅ¡yme nurodytus prieÅ¡prieÅ¡inius reikalavimus dėl 149 229 549,98 Lt turtinės žalos atlyginimo ir mokestinių nepriemokų, susidariusių iki Å¡io praÅ¡ymo pateikimo dienos, žinojo, kad 149 229 549,98 Lt turtinės žalos suma jam nėra priteista ir įskaityti mokestinę nepriemokÄ Å¡ia suma nėra pagrindo.

Kitų dokumentų, patvirtinančių apie valstybinių institucijų įsiskolinimus bendrovei, pareiÅ¡kėja nepateikė. Akcentavo, kad mokesčių administratorius, priimdamas ginčijamÄ SprendimÄ , vertino, ar yra MAÄ® numatyti pagrindai pripažinti jos mokestinę nepriemokÄ beviltiÅ¡ka. Atkreipė dėmesį, kad įstatymų leidėjas yra nustatęs baigtinį sÄ raÅ¡Ä , kada mokesčių mokėtojo mokestinė nepriemoka, kurios neįmanoma iÅ¡ieÅ¡koti dėl objektyvių priežasčių arba kuriÄ priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti netikslinga socialiniu ir (arba) ekonominiu požiÅ«riu yra pripažintina beviltiÅ¡ka.

Taisyklių 3 p. taip pat nurodyta, kad beviltiÅ¡ka gali bÅ«ti pripažįstama ta mokesčių mokėtojo mokestinė nepriemoka, kuri atirinka MAÄ® 113 str. 1 d. iÅ¡dėstytus pagrindus. Pabrėžė, kad vertinant, ar yra pagrindas pripažinti pareiÅ¡kėjos mokestinę nepriemokÄ beviltiÅ¡ka pagal MAÄ® 113 str. 1 d. 1 p. (nerasta mokesčių mokėtojo turto arba rastas turtas yra nelikvidus (mažai likvidÅ«s), buvo vertinti bendrovės 2010 metų balanso, VÄ® „:Registrų centras“ 2012-04-26 iÅ¡rašų ir VÄ® „Regitra“ Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro iÅ¡raÅ¡o duomenys.

Nustačius, kad pareiÅ¡kėjos turimo turto vertė leidžia daryti prielaidÄ , kad yra galimybė iÅ¡ieÅ¡koti bent dalį mokestinės nepriemokos, konstatuota, kad nėra pagrindo pripažinti mokestinę nepriemokÄ pagal MAÄ® 113 str. 1 d. 1 p. Taip pat konstatuota, kad nėra pagrindo pripažinti nepriemokÄ pagal MAÄ® 113 str. 1 d. 2 p., nes įvertinus mokestinės nepriemokos dydį ir galimas priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidas, jos akivaizdžiai mažesnės už susidariusiÄ mokestinę nepriemokÄ .

Pažymėjo, kad pagal MAÄ® 113 str. 1 d. 2 p., mokestinė nepriemoka pripažįstama beviltiÅ¡ka, atsižvelgiant į priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidas, apskaičiuotas VMI virÅ¡ininko įsakymu patvirtinta Mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidų apskaičiavimo metodika. NeiÅ¡ieÅ¡komos tos nepriemokos, kurių iÅ¡ieÅ¡kojimas nėra tikslingas ekonominiu požiÅ«riu, t. y. konkrečios mokestinės nepriemokos priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidos yra didesnės už pačiÄ nepriemokÄ , o MAÄ® 113 str. 1 d. 3 p. nurodytos mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiÅ¡ka pagrindas netaikomas juridiniams asmenims, todėl Inspekcija jo ir nevertino.

Taigi mano, kad nėra pagrindo pripažinti bendrovės mokestinę nepriemokÄ beviltiÅ¡ka pagal MAÄ® 113 str. 1 d. 1-3 p., be to, pareiÅ¡kėja nepateikė dokumentų, patvirtinančių apie valstybinių institucijų įsiskolinimus jai. Atsakovės nuomone, ji pagrįstai netenkino bendrovės praÅ¡ymo ir priėmė SprendimÄ nepripažinti jos mokestinės nepriemokos beviltiÅ¡ka.Teismo posėdyje atsakovės atstovas patvirtino atsiliepime iÅ¡dėstytus motyvus, su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Skundas netenkintinas.Vadovaujantis ABTĮ 5 str. 1 d., kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. ABTÄ® 22 str. 1 d. nustatyta, kad skundÄ (praÅ¡ymÄ ) dėl vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.Byloje ginčas kilo dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovė, VMI, Inspekcija) 2012-04-27 sprendimo Nr.(23.19-08)-322-264 „Nepripažinti mokestinės nepriemokos beviltiÅ¡ka“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo atsisakyta pareiÅ¡kėjos mokestines nepriemokas pripažinti beviltiÅ¡komis (b. l. 31-32, 82-83).Taigi nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas yra Sprendimo teisėtumas bei pagrįstumas, o ginčo objektas – mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiÅ¡ka pagrindai ir sÄ lygos.ABTÄ® 3 str. 2 d. nustatyta, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiÅ«riu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas nevirÅ¡ijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieÅ¡tarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėja 2011-07-11 su praÅ¡ymu „Dėl mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiÅ¡ka“ (toliau – ir PraÅ¡ymas) kreipėsi į VMI ir prašė:

1) visas AB „Lithun“ mokestines nepriemokas, susidariusias iki 2011-07-11, pripažinti beviltiškomis;

2) sustabdyti (nepradėti) mokestinių nepriemokų, susidariusių iki 2011-07-11, priverstinio išieškojimo procedūras;

3) atleisti nuo baudų ir delspinigių sumų, priskaičiuotų iki 2011-07-11 (b. l. 18-30, 84-96).Atsakovė, iÅ¡nagrinėjusi minėtÄ bendrovės PraÅ¡ymÄ , Sprendimu nepripažino jos mokestinės nepriemokos beviltiÅ¡ka (b. l. 31-32, 82-83). Sprendime nurodyta, jis priimtas remiantis 2012-04-27 IÅ¡vada Nr. (23.23-08)-326-25340 „Dėl AB „Lithun“ mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiÅ¡ka“ (toliau – ir IÅ¡vada) (b. l. 33-36, 97-100). Kaip matyti iÅ¡ IÅ¡vados turinio, atsakovė, joje nurodė, kad atleidimo nuo baudų ir delspinigių klausimÄ nagrinėja Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir Å¡iuo klausimu bus priimtas atskiras sprendimas, o atsižvelgusi į tai, kad pareiÅ¡kėja prašė atleisti nuo baudų ir delspinigių sumų priskaičiuotų iki 2011-07-11, IÅ¡vadoje vertino 15 553 037,87 Lt mokesčių nepriemokos pripažinimo beviltiÅ¡ka.

Taigi, iÅ¡nagrinėjusi minėtÄ pareiÅ¡kėjos PraÅ¡ymÄ , be kita ko, nustačiusi, kad bendrovės turtas 2010 m. balanso duomenimis, sudaro 19 351 567,00 Lt, ilgalaikis turtas – 5 291 703,00 Lt, trumpalaikis turtas sudaro 14 059 864,00 Lt, iÅ¡ jo atsargos – 408 903,00 Lt, per vienerius metus gautinos sumos – 13 624 511,00 Lt, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 26 450,00 Lt, įmonė nepateikė dokumentų įrodančių, kad jos turimas turtas yra nelikvidus (b. l. 102-165), vadovaudamasi MAÄ® 113 str. 1 d. 1, 2 ir 3 p. nuostatomis bei Mokesčių mokėtojų mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiÅ¡ka, jos revizavimo bei apskaitos taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2004-05-21 įsakymu Nr.VA-92 (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2007-10-05 įsakymo Nr,VA-65 redakcija) 7.1, 7.2 ir 7.3 p., pasiÅ«lė bendrovės 15 553 037,87 Lt mokestinę nepriemokÄ (12 016,67 Lt mokesčio už aplinkos terÅ¡imÄ , 4 993 696,97 Lt fizinių asmenų pajamų mokesčio, 1 940 097,82 Lt gyventojų pajamų mokesčio, 424 277,42 Lt kelių mokesčio, 704 414,00 Lt nekilnojamojo turto mokesčio, 62 670,00 Lt pelno mokesčio, 3 295,00 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokos, 7 408 244,99 Lt pridėtinės vertės mokesčio, 4 325,00 Lt socialinio mokesčio), susidariusiÄ iki 2011-07-11, nepripažinti beviltiÅ¡ka bei nepriskirti prie nepriemokų, kurioms neteikiama priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo pirmenybė ir į kuriÄ neatsižvelgiama planuojant biudžeto pajamas.Byloje nustatyta ir tai, kad VMI 2012-05-08 raÅ¡tu Nr. (23.1.08)-RNA-20280 „Dėl praÅ¡ymo“ informavo pareiÅ¡kėjÄ , jog dėl praÅ¡ymo sustabdyti (nepradėti) mokestinių nepriemokų, susidariusių iki 2011-07-11, priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo procedÅ«ras, mokestinės nepriemokos iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmai gali bÅ«ti stabdomi tik esant MAÄ® 110 str. nurodytiems pagrindams (b. l. 101).

Teismas atkreipia dėmesį, kad įsiteisėjusia LVAT 2012-09-07 nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-602-540/2012 buvo pripažinta, kad nėra jokio įstatyminio pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. sustabdyti pareiÅ¡kėjos mokestinių nepriemokų, susidariusių iki 2011-07-11, priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo procedÅ«ras (b. l. 71-75).             Kaip minėta, pareiÅ¡kėja nesutinka su Sprendimu, laiko jį neteisėtu bei nepagrįstu, motyvuodamas tuo, kad Sprendimas neatitinka VAÄ® 8 str. individualiam aktui keliamų reikalavimų, jis nėra pagrįstas objektyviais duomenimis, kad bendrovė negalėjo ir negali padengti mokestinių nepriemokų dėl neteisėtų pačios valstybės (savivaldybės) institucijų veiksmų, vietos mokesčių administratorius privalo priimti sprendimÄ visas jos mokestines nepriemokas pripažinti beviltiÅ¡komis, įskaitant Å¡iame skunde nurodytus prieÅ¡prieÅ¡inius reikalavimus dėl 149 229 549,98 Lt turtinės žalos atlyginimo ir mokestinių nepriemokų, susidariusių iki praÅ¡ymo pateikimo dienos (2011-07-11), nes Å¡ių mokestinių nepriemokų iÅ¡ieÅ¡kojimas yra netikslingas socialiniu ir ekonominiu požiÅ«riu, jis prieÅ¡tarautų teisingumo ir protingumo principams, pažeistų nuosavybės teises.

Be kita ko, iš Sprendimo nėra aišku, kokių (kada ir kokiu pagrindu susidariusių) nepriemokų atžvilgiu ir kodėl yra priimtas toks sprendimas.             Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Viešojo administravimo įstatymas (toliau – ir VAĮ), Mokesčių administravimo įstatymas (toliau – ir MAĮ), Mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška, jos revizavimo bei apskaitos taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004-05-12 įsakymu Nr.VA-92 (toliau – ir Taisyklės) bei kiti teisės aktai, susiję su jų įgyvendinimu.             VAĮ 8 str. nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

Individualiame administraciniame akte turi bÅ«ti aiÅ¡kiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pasiraÅ¡ytas jį priėmusio pareigÅ«no ar valstybės tarnautojo arba vieÅ¡ojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu. Kiekvienam asmeniui, kuriam individualus administracinis aktas yra skirtas arba kurio teisėms ir pareigoms Å¡is individualus administracinis aktas turi tiesioginį poveikį, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo Å¡io akto priėmimo raÅ¡tu praneÅ¡ama apie individualaus administracinio akto priėmimÄ , kartu pridedant individualaus administracinio akto teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintÄ kopijÄ , jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip.MAÄ® 2 str. 18 d. nustatyta, kad mokestinė nepriemoka – mokesčio nepriemoka ir mokesčių mokėtojo mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatyta tvarka laiku nesumokėtos su mokesčiu susijusios sumos.

Šio įstatymo 66 str. 1 d. reglamentuojama, kad vadovaudamasis mokesčių teisės aktais, priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja pats mokesčių mokėtojas, išskyrus atitinkamuose mokesčių teisės aktuose numatytas išimtis. Pastebėjęs, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai, mokesčių mokėtojas jį perskaičiuoja. Pagal įstatymo 73 str. 1 d., priklausančius mokėti mokesčius mokesčių mokėtojas deklaruoja savarankiškai, išskyrus tiesiogiai atitinkamų mokesčių įstatymuose nurodytus atvejus.

Preziumuojama, kad mokesčio deklaracijoje nurodyti duomenys yra teisingi.MAÄ® 113 str. 1 d. nustatyta, kad mokesčių administratorius gali pripažinti beviltiÅ¡ka tÄ mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemokÄ , kurios neįmanoma iÅ¡ieÅ¡koti dėl objektyvių priežasčių arba kuriÄ priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti netikslinga socialiniu ir (arba) ekonominiu požiÅ«riu, kai: nerasta mokesčių mokėtojo turto arba rastas turtas yra nelikvidus (mažai likvidus) (MAÄ® 113 str. 1 d. 1 p.); priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidos didesnės už nepriemokÄ (MAÄ® 113 str. 1 d. 2 p.); netikslinga priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti nepriemokÄ , nes sunki fizinio asmens ekonominė (socialinė) padėtis: fiziniam asmeniui reikia valstybės paramos (asmuo yra pensinio amžiaus, neįgalus, asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę paÅ¡alpÄ ) arba tokia parama jau teikiama.

Å is nepriemokos pripažinimo beviltiÅ¡ka pagrindas taikomas tik mokesčių mokėtojams, kurie yra fiziniai asmenys arba kai individualių (personalinių) įmonių savininkų ar Å«kinių bendrijų narių sunki ekonominė (socialinė) padėtis (MAÄ® 113 str. 1 d. 3 p.).Taisyklių 3 p. nustatyta, kad beviltiÅ¡ka gali bÅ«ti pripažįstama ta mokesčių mokėtojo mokestinė nepriemoka, kuri atitinka MAÄ® 113 str. 1 d. iÅ¡dėstytus pagrindus.Taigi nurodytų teisės normų sisteminė analizė suponuoja teismui, kad įstatymų leidėjas expressis verbis yra nustatęs baigtinį sÄ raÅ¡Ä , kada mokesčių mokėtojo mokestinė nepriemoka, kurios neįmanoma iÅ¡ieÅ¡koti dėl objektyvių priežasčių arba kuriÄ priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti netikslinga socialiniu ir (arba) ekonominiu požiÅ«riu yra pripažintina beviltiÅ¡ka.

Inter alia, teismas pažymi, kad atsakovė teisingai pareiÅ¡kėjos atžvilgiu netaikė MAÄ® 113 str. 1 d. 3 p., nes jis yra taikomas tik fiziniams asmenims, ginčo atveju – pareiÅ¡kėjos atžvilgiu netaikytinas, nes bendrovė yra juridinis asmuo.ABTÄ® 57 str. nustatyta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nė vienos proceso Å¡alies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma.

Pagal ABTÄ® 86 str. 2 d., priimdamas sprendimÄ , administracinis teismas įvertina iÅ¡tirtus teismo įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikÅ¡mės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi bÅ«ti taikomas Å¡ioje byloje ir ar skundas tenkintinas. Teismas pažymi, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginÄÄ yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus, kurie yra bÅ«tini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali bÅ«ti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.Taigi, objektyvi ir visapusiÅ¡ka faktinių bylos aplinkybių analizė teismui leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad vertinti kitaip bylos aplinkybes, kaip jas įvertino centrinis mokesčių administratorius, nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo.

Teismo vertinimu, atsakovė teisėtai ir pagrįstai pareiÅ¡kėjos atžvilgiu taikė MAÄ® 113 str. 1 d. 1 ir 2 p. Bylos raÅ¡ytinių įrodymų visuma patvirtina, kad pareiÅ¡kėja turi turto, kad jis nėra likvidus bendrovė nei teismui, nei mokesčių administratoriui prejudicinę reikÅ¡mę turinčių raÅ¡ytinių įrodymų nepateikė. PareiÅ¡kėjos mokestinės nepriemokos dydis ir galimo priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidos yra akivaizdžiai mažesnės už susidariusiÄ mokestinę nepriemokÄ .

Teismo nuomone, VMI iÅ¡samiai atsakė į visus bendrovės PraÅ¡yme keltus klausimus bei priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ SprendimÄ , kuris atitinka VAÄ® 8 str. reikalavimus. Sprendime aiÅ¡kiai ir konkrečiai yra nurodyti mokesčiai ir jų sumos. Kaip minėta, pagal MAÄ® 66 str. 1 d., priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja pats mokesčių mokėtojas, todėl visiÅ¡kai yra nepagrįsti pareiÅ¡kėjos argumentai, kad atsakovė nenurodė, kada ir kokiu pagrindu susidariusių, nepriemokų atžvilgiu ir kodėl yra priimtas toks Sprendimas.Dėl įrodymų rinkimo, jų vertinimo bei įrodinėjimo naÅ¡tos (onus probandi) paskirstymo LVAT 2006-08-02 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-4-1212/2006 yra konstatavęs, kad proceso Å¡alis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiÅ¡kiant nuomonę dėl įrodymų galios (ABTÄ® 53 str. 2 d. ir 57 str. 4 d.).

Tačiau ABTÄ® 57 str. suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės esmė yra ta, kad bylos įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nei vienos proceso Å¡alies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma.Todėl, atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, remdamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡tyręs bylos raÅ¡ytinių įrodymų visumÄ , vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro iÅ¡vadÄ ir konstatuoja, kad Sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas.

Atsakovė tinkamai taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, procedūrinių pažeidimų nepadarė. Sprendimas atitinka VAĮ 8 str. individualiam teisės aktui keliamus reikalavimus, jis pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų normomis, jį priėmė kompetentingas subjektas, pasirašytas ir patvirtintas atspaudu. Teismas sprendžia, kad Sprendimo nurodytais ir kitais motyvais, vadovaujantis ABTĮ 89 str. nuostatomis, naikinti ir įpareigoti VMI visas pareiškėjos mokestines nepriemokas, susidariusias iki 2011-07-11, pripažinti beviltiškomis, nėra jokio nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

PareiÅ¡kėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 88 str. 1 p.).Teismas akcentuoja, kad jis nepasisako dėl kitų pareiÅ¡kėjos skundo argumentų, t. y. prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų dėl 149 229 549,98 Lt turtinės žalos atlyginimo, nes Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009-04-06 sprendimu šį pareiÅ¡kėjos reikalavimÄ atmetė kaip nepagrįstÄ , o LVAT bendrovės apeliacinį skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ . Teismui konstatavo, kad pareiÅ¡kėja neįrodė priežastinio ryÅ¡io tarp pareiÅ¡kėjos nurodomos neteisėtos atsakovų veikos ir atsiradusios jai žalos (LVAT 2010-06-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-502/2010) (Administracinė byla Nr. I-711-561/2009;

X t., b. l. 185-204).Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi ABTÄ® 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. ir 129 str., n u s p r e n d ė : pareiÅ¡kėjos AB „Lithun“ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Å is sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                                                    Liuda Arlauskienė                                                                                                                         Â