2018-05-08 Nr. AB-10515-3-61-3-00974-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-368-261/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00974-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kauen craft“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Kauen craft“ skundą atsakovui Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui (trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ „Žaliasis taškas“) dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kauen craft“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Departamentas) 2017 m. vasario 22 d. sprendimo „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. VR-19.3-2 dalį (toliau – ir Sprendimas), kurioje pripažįstami negaliojančiais trečiojo asmens pareiškėjui išrašyti patvirtinimai Nr. 1314VI0375-4687-4259, Nr. 1414VI0001-4687-4259 ir Nr. 1317VI0119-4687-4259.

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Sprendimo dalies, kurioje pripažįstami negaliojančiais pareiškėjai išrašyti patvirtinimai Nr. 1314VI0375-4687-4259, Nr. 1414VI0001-4687-4259 ir Nr. 1317VI0119-4687-4259, galiojimą.

Pareiškėjas šį prašymą grindė aplinkybėmis, kad panaikinus trečiojo asmens VšĮ „Žaliasis taškas“ patvirtinimus apie pareiškėjo pakuočių atliekų sutvarkymą, pareiškėjui tenkančio mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis suma (21 037,34 Eur) yra labai didelė, todėl nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 29 d. nutartimi atmetė pareiškėjo UAB „Kauen craft“ prašymą taikyti reikalavimo užtikinimo priemonę.

Teismas nurodė, kad pareiškėjo argumentai, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, yra nepagrįsti. Teismo įsitikinimu, skundžiama Sprendimo dalis nesukuria pareiškėjui UAB „Kauen craft“ prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo nurodytų neigiamų pasekmių, nes juo pareiškėjui nėra apskaičiuotas mokestis už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, o duomenų apie vykstančias procedūras, kurių metu pareiškėjui gali būti priskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis, nėra. Taip pat teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė išsamių jo finansinės atskaitomybės duomenų. Teismas sprendė, kad šiuo atveju pareiškėjas neįrodė, kad žala yra kilusi ar artimiausiu metu ji gali kilti, taip pat kad jo paties apskaičiuotos mokesčio sumos sumokėjimas galėtų lemti nurodomų pasekmių (neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos) žalos atsiradimą.

Atsižvelgęs į pareiškėjo išdėstytų argumentų visumą ir įvertinęs pateiktus įrodymus, teismas konstatavo, kad šiuo atveju pareiškėjas, kuriam tenka pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo būtinybę, nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju šioje bylos nagrinėjimo stadijoje egzistuoja pagrindas taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, taip pat kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nagrinėjamu atveju būtų adekvatus ir proporcingas, atitiktų šalių interesų pusiausvyrą ir viešąjį interesą.

III. Pareiškėjas UAB „Kauen craft“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti jo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pareiškėjo nuomone, teismas nepagrįstai atsisakė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, padaręs išvadą, kad skundžiamas Sprendimas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių. Pareiškėjas pažymi, kad Departamentas Sprendimo pagrindu pateikė pareiškėjui 2018 m. vasario 23 d. pranešimą, kuriuo pareiškėjas Sprendimo pagrindu yra įpareigotas iki 2018 m. balandžio 20 d. apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis. Taigi Sprendimo priėmimo metu įstatyme nustatytas imperatyvus terminas pateikti mokesčio už aplinkos teršimą deklaraciją ir sumokėti mokestį buvo suėjęs.

Pareiškėjo teigimu, būtent Spendimo pagrindu pareiškėjas privalo nustatytu terminu sumokėti į valstybės biudžetą mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, priešingu atveju, jo atžvilgiu gali būti pradėtos mokesčio išieškojimo procedūros bei pareiškėjui bus skaičiuojami delspinigiai ir gali būti skiriama bauda. Pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdžius Sprendimo galiojimą skundžiamoje dalyje, pareiškėjui nekiltų pareiga iki 2018 m. balandžio 20 d. apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis.

Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad pareiškėjo nurodyta žala nagrinėjamu metu dar nėra kilusi ir nėra duomenų, kad ji artimiausiu metu gali kilti, kadangi būtent Sprendimo, kurio pagrindu yra panaikinami gamintojui išrašyti patvirtinimai, priėmimas lemia neigiamas materialines pasekmes pareiškėjui, t. y. pareigą sumokėti mokestį už aplinkos teršimą. Mokesčio sumokėjimas lems neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos žalos atsiradimą būtent dėl didelės mokesčio sumos, nes pareiškėjas patirs nuostolius ir kitas neigiamas finansines bei materialines pasekmes, o jo nesumokėjus pareiškėjo atžvilgiu gali būti pradėtos mokesčio išieškojimo procedūros bei skaičiuojami delspinigiai, skiriama bauda. Pažymi, kad mokesčio sumos, delspinigių ir baudų išieškojimas sukeltų didesnius neigiamus padarinius nei laikinas Sprendimo skundžiamoje dalyje galiojimo sustabdymas.

Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti.

Atsakovo nuomone, ginčijamas Sprendimas nesukuria pareiškėjui jo nurodytų neigiamų pasekmių, nes Sprendimu nėra apskaičiuotas nurodytas mokestis, o pareiškėjo įvardijamos grėsmės kyla iš kitų administracinių procedūrų. Pažymi, kad šiuo atveju mokestiniai patikrinimai dar neatliekami ir neteisėtas mokesčių slėpimas nenustatytas, todėl pareiškėjas nepagrįstai remiasi Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 7 straipsnio 2 dalies ir 96 straipsnio 1 dalis nuostatomis.

Atsakovo teigimu, pareiškėjas taip pat neteisingai interpretuoja ir skundžiamos nutarties išvadas, nes pareiškėjo prašyme įvardytos grėsmės kyla iš kitų atsakovo vykdomų administracinių procedūrų, t. y. tų, kuriais bus atliekami mokestiniai patikrinimai ir bus paskaičiuoti mokesčiai, šiuo metu pareiškėjui net nėra išsiųstas pranešimas apie tokio patikrinimo planuojamą atlikimą. Tenkinus prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, būtų pažeistas viešasis interesas.

Atsakovo teigimu, šioje byloje reikėtų vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartyse administracinėse bylose Nr. eAS-925-17, Nr. eAS-909-17 ir Nr. eAS-923-17 pateiktu teisės normų ir faktinių aplinkybių įvertinimu, kadangi jų ir šios nagrinėjamos bylos faktinės bylos aplinkybės yra labai panašios, o patvirtinimo (paskirstymo) dokumentai, kurių teisėtumas ginčijamas šioje byloje, yra išvestiniai, neturintys savarankiško juridinio pagrindo, kurių panaikinimą sąlygojo tik jų išvestinumas iš ginčijamų atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų, taigi nurodytomis nutartimis reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas iš esmės yra išspręstas.

Atsakovas taip pat mano, kad tenkinus prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, bus pažeistas viešasis interesas, t. y. valstybės institucijoms gali būti apribotos galimybės apskaičiuoti atitinkamus mokesčius dėl nustatytų senaties terminų. Sustabdžius skundžiamo Sprendimo galiojimą, atsakovas praras galimybę laiku atlikti patikrinimus ir išieškoti mokesčius į valstybės biudžetą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo UAB „Kauen craft“ atskirąjį skundą dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 29 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo taikyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę, teisėtumas ir pagrįstumas.

ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; <...> reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS‑900‑662/2016).

Atkreiptinas dėmesys, jog būtent asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kyla pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kad tokių priemonių taikymas yra būtinas siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-801/2011). Pažymėtina ir tai, kad skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje yra individualus.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė teismo pritaikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę ir laikinai sustabdyti ginčijamo akto – atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. vasario 22 d. sprendimo „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. VR-19.3-2 dalies, kurioje pripažįstami negaliojančiais pareiškėjui išrašyti patvirtinimai Nr. 1314VI0375-4687-4259, Nr. 1414VI0001-4687-4259 ir Nr. 1317VI0119-4687-4259, galiojimą.

Ginčijamu 2017 m. vasario 22 d. Sprendimu „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ atsakovas, be kita ko, patvirtino Departamento 2017 m. lapkričio 21 d. patikrinimo aktą Nr. VR-19.2-63, kuriuo pripažinti neteisėtai išrašytais VšĮ „Žaliasis taškas“ pareiškėjui išrašyti atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai, patvirtinantys pareiškėjo pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinimai apie pakuočių atliekų sutvarkymą: Nr. 1314VI0375-4687-4259, 1414VI0001-4687-4259 ir 1317VI0119-4687-4259. Pareiškėjas apskundė šią Sprendimo dalį teismui, siekdamas, kad ji būtų panaikinta.

Pareiškėjas šioje byloje siekia, kad būtų laikinai sustabdytas ginčijamos Sprendimo dalies galiojimas, nes, jo teigimu, neatidėliotinas administracinio sprendimo įvykdymas gali nepataisomai paveikti pareiškėjo interesus ir padaryti jam didelių nuostolių, be to, skundžiamu Sprendimu yra sukuriama pareiškėjo pareiga sumokėti labai didelį – 21 037,34 Eur mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis.

Išanalizavusi pirmiau aptartus faktinius bylos duomenis bei ištyrusi kitas sprendžiamam klausimui reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo argumentai, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, yra nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, Sprendimas nesukuria UAB „Kauen craft“ prašyme ir atskirajame skunde nurodytų neigiamų pasekmių, nes juo pareiškėjui nėra apskaičiuotas mokestis už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad mokėtina 21 037,34 Eur mokesčio suma yra didelė, nėra pagrįsta pareiškėjo finansinės atskaitomybės dokumentais, kurių jis nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui. Taigi šiuo atveju nenustatyta, kad dėl Sprendimo galiojimo iš esmės pablogėtų pareiškėjo finansinė padėtis, sutriktų ūkinė veikla ar kiltų kitokia grėsmė būsimam teismo sprendimui įvykdyti.

Pažymėtina, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių institutas yra skirtas tam, kad būtų apgintos pareiškėjų teisės, kylančios iš byloje pareikšto materialinio pobūdžio reikalavimo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atskirojo skundo argumentai, kad pareiškėjas dėl skundžiamo Sprendimo patirs didelius finansinius sunkumus ir žalą, nepagrindžia skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo ir (ar) nepagrįstumo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas nėra pateikęs jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kad dėl Sprendimo galiojimo jo patirtų finansinių nuostolių nebus galima kompensuoti teisės aktų nustatyta tvarka, jeigu Sprendimas būtų panaikintas. Naujų argumentų, kurie nebūtų išnagrinėti pirmosios instancijos teisme, pareiškėjas nenurodė, be to, kaip minėta, šiuo atveju ginčo objektu (Sprendimu) tiesiogiai nekyla pareiškėjui pareiga mokėti mokestį.

Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas visapusiškai ištyrė bei tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kauen craft“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė