Legislator Case Law & Legislation
cf766660-e5f4-447f-b16f-e71b8f03a13c AI generated

cf766660-e5f4-447f-b16f-e71b8f03a13c · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number cf766660-e5f4-447f-b16f-e71b8f03a13c
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

pagal atsakovų sudarytos kreditavimo sutarties specialiosios dalies 14.17 punkto nuostatas, hipotekos pabaigos pagrindas yra atsiskaitymas už konkretų pirkėjo perkamÄ turtÄ ; gyvenamųjų namų statybai kreditas suteikiamas dalimis (Kredito sutarties 14.4-14.6 p.), todėl tais atvejais, kai statybų eigoje parduodamas turtas (gaunamos pajamos) dar nesuteikus visos kredito sumos, numatytas kredito limito mažinimas („kredito limitas turi bÅ«ti mažinamas visomis pajamomis, gautomis už parduotÄ turtÄ ir virÅ¡ijančiomis 809 000 Lt“). Akivaizdu, kad tokiu atveju turto hipotekos pabaigai nėra bÅ«tinas kredito gavėjo atsiskaitymas su banku, nes atitinkamo turto finansavimui bÅ«tina kredito dalis nebus suteikta mažinant iÅ¡mokėtinÄ kredito sumÄ /limitÄ ;

Legislator headnote

AI generated

cf766660-e5f4-447f-b16f-e71b8f03a13c · Lietuvos apeliacinis teismas: Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas AB DnB bankas praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 9 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes turtas perleistas ieÅ¡kovui, nesilaikant Ä®monių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) reikalavimų.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2A-1468/2012                                                    Proceso Nr. 2-56-3-00858-2011-1                                                    Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 42.4; 42.9; 121.21 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. lapkričio 29 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Rasos GudžiÅ«nienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo akcinės bendrovės DnB bankas apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 9d. sprendimo, kuriuo patenkintas ieÅ¡kovo E. B. atsakovams akcinei bendrovei DnB bankas ir bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „SÅ«duvos investiciniai projektai“ dėl sandorio pripažinimo galiojančiu ir hipotekos panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-2805-273/2011.

Teisėjų kolegija              n u s t a t ė :Ginčo esmė IeÅ¡kovas su atsakovu UAB „SÅ«duvos investiciniai projektai“ 2007-06-14 sudarė preliminariÄ sutartį dėl bÅ«simo buto ir vienos vietos bendroje automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje pirkimo-pardavimo, pagal kuriÄ Å¡alys susitarė, kad atsakovas pastatys ir parduos, o ieÅ¡kovas pirks butÄ name (duomenys neskelbtini). Å alys susitarė, kad bendra sutarties kaina 207 128 Lt. IeÅ¡kovas atsakovui BUAB „SÅ«duvos investiciniai projektai“ yra sumokėjęs visÄ sutarties kainÄ . 2008-08-11 ieÅ¡kovas su atsakovu sudarė dar vienÄ preliminariÄ sutartį dėl bÅ«simo buto pirkimo-pardavimo name (duomenys neskelbtini), kuria susitarė dėl buto pirkimo-pardavimo už 95 381 Lt. 2008-08-18 ieÅ¡kovas atsakovui sumokėjo visÄ sutarties kainÄ . 2009-05-11 atsakovas BUAB „SÅ«duvos investiciniai projektai“ perdavė, o ieÅ¡kovas priėmė butus Nr.1 ir Nr. 2 su daline apdaila, butų perdavimÄ Ä¯formindami dviÅ¡aliais Buto perdavimo-priėmimo aktais.

Abu butai buvo sujungti ir galutinai suformuoti kaip vienas 137,42 kv. m. bendro ploto butas, unikalus (duomenys neskelbtini), adresas – (duomenys neskelbtini). 2007-10-19 atsakovas AB DnB bankas ir atsakovas BUAB „SÅ«duvos investiciniai projektai“ sudarė kreditavimo sutartį Nr. K-0880-2007-172, pagal kuriÄ bankas suteikė atsakovui 5 357 970 EUR dydžio kreditÄ , kurį atsakovas įsipareigojo grÄ Å¾inti iki 2009-12-31. Atsakovas įsipareigojimų vykdymo užtikrinimui įkeitė nekilnojamÄ jį turtÄ , tame tarpe ir butÄ , esantį (duomenys neskelbtini).UAB „SÅ«duvos investiciniai projektai“ 2010 m. spalio 18 d. iÅ¡kelta bankroto byla.

Kauno apygardos teismo 2011 m. sausio 27 d. nutartimi patvirtintas UAB „SÅ«duvos investiciniai projektai“ bankroto byloje kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡as. IeÅ¡kovas nesikreipė, kad jis bÅ«tų įtrauktas į kreditorių sÄ raÅ¡Ä .IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė pripažinti galiojančia E. B. ir BUAB „SÅ«duvos investiciniai projektai“ sudarytÄ 137,42 kv.m bendro ploto buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (ankstesnis adresas (duomenys neskelbtini)), vienos negyvenamosios patalpos-garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjimo vietos, pažymėtos Nr. 10, pirkimo-pardavimo sutartį ir patvirtinti Å¡ios sutarties sudarymÄ ;

įpareigoti AB DnB bankÄ ir BUAB „SÅ«duvos investiciniai projektai“ ne vėliau kaip 10 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos padaryti hipotekos lakÅ¡to, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), su visais pakeitimais ir papildymais, pakeitimus, nurodant, kad baigiama buto, bendras plotas 137,42 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), hipoteka. IeÅ¡kovas nurodė, kad yra visos sÄ lygos pripažinti buto pirkimo pardavimo sandorius galiojančiais, nes tam yra visos bÅ«tinos sÄ lygos:

Å¡alys susitarė dėl visų esminių dviÅ¡alio pirkimo-pardavimo sandorio sÄ lygų, ieÅ¡kovas visiÅ¡kai įvykdė sandorį – priėmė butÄ ir sumokėjo visÄ kainÄ .Atsakovas AB DnB bankas prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad 2007 m. spalio 19 d. tarp Banko ir atsakovo sudaryta kreditavimo sutartis Nr. K-0880-2007-172, pagal kuriÄ Bankas suteikė Atsakovui 5 357 970 EUR dydžio kreditÄ , kurį atsakovas įsipareigojo grÄ Å¾inti iki 2009 m. gruodžio 31 d. Atsakovas įsipareigojimų vykdymo užtikrinimui įkeitė nekilnojamÄ jį turtÄ , tame tarpe ir butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsakovo skola bankui yra 18 515 693,06 Lt, todėl nei atsakovas nei ieÅ¡kovas tol, kol nebus visiÅ¡kai atsiskaityta su banku pagal Kreditavimo sutartį, neturi jokio teisinio pagrindo reikalauti Banko atsisakyti minėto turto hipotekos remdamiesi tuo, kad ieÅ¡kovas sumokėjo atsakovui sutartÄ ginčo buto kainÄ pagal tarp Å¡alių pasiraÅ¡ytÄ preliminariÄ sutartį.Atsakovas BUAB „SÅ«duvos investiciniai projektai“ prašė ieÅ¡kinį atmesti ir nurodė, kad ieÅ¡kovas su atsakovu sudaręs preliminariÄ sias sutartis, kuriomis susitarė ne dėl konkretaus butų pirkimo-pardavimo sÄ lygų, o dėl sÄ lygų, kurioms esant Å¡alys įsipareigojo sudaryti kitas, t.y. pagrindines pirkimo-pardavimo sutartis.

Konstatavus, kad Å¡alių sudaryta sutartis – preliminarioji, ji negali bÅ«ti patvirtinta CK 1.93 straipsnio 4 dalies pagrindu. Be to, Å¡iuo atveju nėra CK 6.309 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių viseto, yra tik įsipareigojimas parduoti daiktÄ ateityje, tačiau Å¡is daiktas neperduotas bÅ«simajam pirkėjui. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė             Kauno apygardos teismas 2011 m. gruodžio 9 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino. Teismas nusprendė pripažinti galiojančia E. B. ir BUAB „SÅ«duvos investiciniai projektai“ sudarytÄ buto 137,42 kv. m bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (ankstesnis adresas (duomenys neskelbtini)), vienos negyvenamosios patalpos-garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjimo vietos, pažymėtos Nr. 10, pirkimo-pardavimo sutartį ir patvirtinti Å¡ios sutarties sudarymÄ bei įpareigoti AB DnB NORD bankÄ ir BUAB „SÅ«duvos investiciniai projektai“ ne vėliau kaip 10 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos padaryti hipotekos lakÅ¡to, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), su visais pakeitimais ir papildymais, pakeitimus, nurodant, kad baigiama buto, bendras plotas 137,42 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), hipoteka.Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos bÅ«tinos sÄ lygos pripažinti turto pirkimo pardavimo sandorį galiojančiu, nes Å¡alys susitarė dėl esminių turto pirkimo-pardavimo sandorio, kuris yra dviÅ¡alis, sÄ lygų, t.y. sutarties dalykas – turtas, apibrėžtas preliminariosiose sutartyse, jų prieduose ir papildomuose susitarimuose; preliminariosiose sutartyse nurodyta perkamo turto kaina. 2007 m. birželio 14 d. preliminarioje sutartyje 4.3 p. nurodyta, kad pardavėjas įsipareigoja bÅ«ti pasiruošęs sudaryti Buto pirkimo-pardavimo sutartį bei bÅ«ti pasiruošęs perduoti butÄ bÅ«simajam pirkėjui galutinei apdailai ne vėliau kaip iki 2008 m. kovo 31 d., o pagal 2008 m. rugpjūčio 11 d. preliminariosios sutarties 4.3 p. – ne vėliau kaip iki 2008 m. spalio 1 d.

IeÅ¡kovas visiÅ¡kai sandorį įvykdė, sumokėjo visÄ turto kainÄ pagal abi preliminariÄ sias sutartis. IeÅ¡kovas realiai valdo turtÄ , kadangi atsakovas BUAB „SÅ«duvos investiciniai projektai“ ieÅ¡kovui perdavė butus su daline apdaila. Butų perdavimas įformintas dviÅ¡aliais Buto perdavimo-priėmimo aktais. Ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovas visÄ turto kainÄ sumokėjo anksčiau, negu buvo nurodyta preliminariosiose sutartyse negalėtų lemti neigiamų padarinių ieÅ¡kovui, nes ieÅ¡kovas elgėsi sÄ Å¾iningai, sumokėjo visas pinigų sumas tokiais terminais, kaip to reikalavo atsakovas UAB „SÅ«duvos investiciniai projektai“.Teismas sprendė, kad atsakovo AB DnB banko leidimo nebuvimas dėl įkeisto turto pardavimo nėra kliÅ«tis pripažinti pirkimo-pardavimo sandorį galiojančiu CK 1.93 straipsnio 4 dalies, 6.309 straipsnio pagrindu.

Kreditavimo sutartis su UAB „SÅ«duvos investiciniai projektai“ buvo nutraukta dėl to, kad atsakovas nevykdė kreditavimo sutarties sÄ lygų – neinformavo apie sudaromas sutartis, nepervedė gaunamų pinigų į specialiÄ banko sÄ skaitÄ , todėl ieÅ¡kovas neturi pareigos atsakyti už atsakovo UAB „SÅ«duvos investiciniai projektai“ neatliktus veiksmus. Teismas nurodė, kad patenkinus reikalavimÄ dėl sandorio pripažinimo galiojančiu, tenkintinas reikalavimas dėl įpareigojimo iÅ¡registruoti įkeisto turto hipotekÄ , nes reikalavimas pakartotinai sumokėti buto kainÄ prieÅ¡tarautų teisingumo ir protingumo principams, be to, hipotekos panaikinimas nepažeis atsakovo AB DnB banko interesų.

Kadangi ieškovas yra pilnai įvykdęs įsipareigojimus atsakovui BUAB „Sūduvos investiciniai projektai“, vadovaujantis ir CK 4.197 str. 2 d. 1 p., Butų hipoteka yra pasibaigusi ir turi būti išregistruota iš hipotekos registro.Taip pat teismas pažymėjo, kad bankroto bylos iškėlimo įmonei faktas negali užkirsti kelio asmenims, kurių teises ir teisėtus interesus pažeidė bankrutuojanti ar bankrutavusi įmonė, ginti savo pažeistas teises, pasinaudojant įstatyme nustatytais savo teisių gynybos būdais (CK 1.138 str.).

Å iÄ galimybę asmuo turi turėti iki įmonės pabaigos, kadangi iki to laiko juridinis asmuo iÅ¡saugo pareigÄ Â atsakyti pagal savo prievoles. EfektyviÄ asmens pažeistų teisių gynybÄ užtikrina ne tik ieÅ¡kovo teisių pripažinimas, bet ir teismo sprendimo, kuriuo tenkinant ieÅ¡kinio reikalavimus pritaikytas konkretus asmens pasirinktas pažeistų teisių gynybos bÅ«das, realaus įvykdymo garantijos. Ä®BÄ® nustatyta tvarka patvirtintų bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės kreditorių teisės ar teisėti interesai negali bÅ«ti pripažinti svarbesniais už asmens teisę realiai apginti savo pažeistas teises pagal pasirinktÄ pažeistų teisių gynybos bÅ«dÄ .

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas AB DnB bankas praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 9 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes turtas perleistas ieÅ¡kovui, nesilaikant Ä®monių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) reikalavimų.

Ginčo turto nuosavybės teisė yra registruota BUAB „SÅ«duvos investiciniai projektai“ vardu, o bankrutuojančios įmonės turtas kitiems asmenims gali bÅ«ti perleistas tik laikantis Ä®BÄ® reikalavimų. Pagal Ä®BÄ® 33 straipsnio 5 dalį, įkeistas turtas parduodamas iÅ¡ varžytynių. Ä®BÄ® 14 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad teisė valdyti ir naudoti bankrutuojančios įmonės turtÄ suteikiama tik administratoriui, nei vienas asmuo neturi teisės perimti bankrutuojančios įmonės turto kitaip negu nustatyta Å¡io įstatymo.

Vadovaujantis Ä®BÄ® 14 straipsnio 2 dalimi, visi sandoriai, sudaryti pažeidžiant Å¡io straipsnio 1 dalies nuostatas, yra negaliojantys nuo jų sudarymo.Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovas elgėsi sÄ Å¾iningai. Pagal ieÅ¡kovo ir atsakovo UAB „SÅ«duvos investiciniai projektai“ sudarytas preliminariÄ sias sutartis, ieÅ¡kovas įsipareigojo visÄ kainÄ sumokėti per 5 dienas po pagrindinės buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, pinigus sumokėdamas į atsakovo banko sÄ skaitÄ . Tačiau ieÅ¡kovas visÄ kainÄ sumokėjo iki pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, sumokėdamas grynais, t.y.

įneÅ¡damas pinigus į atsakovo kasÄ . Vadinasi, ieÅ¡kovas netinkamai įvykdė preliminariosiose sutartyse numatytas prievoles, todėl darytina iÅ¡vada, kad jis veikė savo atsakomybe ir prisiėmė rizikÄ dėl netinkamo savo prievolių vykdymo, todėl nepagrįsta teismo iÅ¡vada, jog tokie ieÅ¡kovo veiksmai negali lemti neigiamų padarinių ieÅ¡kovui. IeÅ¡kovo reikalavimas bankrutuojančiai įmonei neturėtų bÅ«ti laikomas iÅ¡skirtiniu kitų įmonės kreditorių atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovÄ ir atsakovÄ siejo ikisutartiniai santykiai, jų valia pagal jų sudarytas preliminariÄ sias sutartis buvo susitarti dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ateityje, o Å¡iuo metu yra pasibaigęs pagrindinės sutarties sudarymo terminas, teismas negalėjo preliminariųjų sutarčių pripažinti galiojančiomis CK 1.93 straipsnio 4 dalies ir 6.309 straipsnio pagrindu.

Teismo išvada prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimams, pateiktiems 2011-04-05 nutartyje Nr. 3K-3-151/2011, 2008-09-15 nutartyje Nr. 3K-3-416/2008, 2007-12-28 nutartyje Nr. 3K-3-581/2007, 2009-01-23 nutartyje Nr. 3K-3-18/2009. Teismas nepagrįstai nusprendė įpareigoti padaryti hipotekos lakšto pakeitimus, nurodant, kad baigiama buto hipoteka. Pirma, CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktas, kurio pagrindu turėtų pasibaigti hipoteka, ieškovo atžvilgiu negali būti taikomas, nes ieškovas nėra hipotekos kreditoriaus skolininkas, ši teisės norma galėtų būti taikoma tik bendrovės atžvilgiu, jai atsiskaičius su banku.

Antra, ieÅ¡kovas, sudarydamas preliminariÄ sias sutartis, sutiko, kad jo perkamas butas bÅ«tų įkeistas. Tuo tarpu 2007-06-14 preliminarioji sutartis nebuvo įregistruota nekilnojamojo turto registre, todėl bankas apie tokiÄ sutartį nežinojo ir veikdamas santykiuose su bendrove, elgėsi sÄ Å¾iningai. Trečia, neegzistuoja nei vienas CK 4.197 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytas hipotekos pasibaigimo pagrindas, t.y. kreditoriaus buvimo vieta yra žinoma, skolinis įsipareigojimas nėra įvykdytas, skolininko ir kreditoriaus susitarimo baigti hipotekÄ nėra, hipoteka daiktui nėra panaikinta teismo sprendimu, ieÅ¡kinyje taip pat nebuvo reiÅ¡kiamas reikalavimas panaikinti hipotekÄ , o, kadangi įraÅ¡as apie hipotekos pasibaigimÄ hipotekos lakÅ¡te gali bÅ«ti daromas tik esant panaikintai hipotekai, pirmosios instancijos teismui neiÅ¡sprendus hipotekos panaikinimo klausimo, nėra pagrindo įpareigoti atsakovus padaryti įraÅ¡us hipotekos lakÅ¡te apie buto hipotekos pabaigÄ .

Ketvirta, teismas nemotyvavo savo iÅ¡vados, kad hipotekos panaikinimas nepažeis banko interesų. Hipotekos panaikinimas, negavus prievolės įvykdymo, negali nepažeisti hipotekos kreditoriaus interesų, nes hipoteka ir buvo sudaroma tuo tikslu, kad užtikrinti pagrindinės prievolės įvykdymÄ â€“ kredito grÄ Å¾inimÄ . Jei panaikinamas hipotekos reikalavimas, atitinkamai sumažėja ir hipotekos kreditoriaus tikimybė atgauti skolÄ . Pažymėtina ir tai, kad ieÅ¡kovas, nors ir bÅ«damas fiziniu asmeniu, negali bÅ«ti laikomas vartotoju ar silpnesniÄ ja Å¡alimi santykyje su banku, nes jų nesieja jokie sutartiniai santykiai.

Bankas, kaip sÄ Å¾iningas hipotekos kreditorius, turi pirmumo teisę tenkinti savo reikalavimÄ iÅ¡ įkeisto turto, o prieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas paneigtų pačiÄ hipotekos, kaip kreditoriaus teisių užtikrinimo priemonės, esmę. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas BUAB „SÅ«duvos investiciniai projektai“ praÅ¡o apeliacinį skundÄ patenkinti, t.y. panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 9 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo, kad sutinka su visais apeliacinio skundo argumentais.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas E. B. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti iÅ¡ apelianto bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad Å¡iuo atveju turėjo bÅ«ti laikomasi Ä®BÄ® reikalavimų. IeÅ¡kovas nėra įtrauktas į BUAB „SÅ«duvos investiciniai projektai“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä , be to, yra vartotojas, nes butÄ pirko ne verslo poreikiams tenkinti (siekdamas apgyvendinti savo tėvus), todėl, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (2011-06-08 nutartis Nr. 3K-3-261/2011, 2009-10-28 nutartis Nr. 3K-3-475/2009), ieÅ¡kovas turi teisę savo, kaip kreditoriaus, pažeistas teises ginti kitu bÅ«du nei Ä®BÄ® numatyta tvarka, t.y. teisme reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl buto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo galiojančia.Nepagrįsti apelianto argumentai, kad ieÅ¡kovas netinkamai įvykdė savo prievoles.

Preliminariųjų sutarčių 5.2. punktuose nurodyta, kad visÄ buto kainÄ ieÅ¡kovas sumokės banko pavedimu ar grynais į bendrovės sÄ skaitÄ ne vėliau kaip per 5 dienas po pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas turėjo teisę sumokėti visÄ kainÄ bet kuriuo momentu iki nurodyto termino (5 dienos po pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo) ir sumokėti arba banko pavedimu, arba grynais. Taigi, tiek sutarčių, tiek CK 6.53 straipsnio 3 dalies nuostatos leidžia skolininkui įvykdyti prievolę prieÅ¡ galutinę termino dienÄ , todėl ieÅ¡kovas savo prievolę sumokėti kainÄ Ä¯vykdė tinkamai, o atsakovas BUAB „SÅ«duvos investiciniai projektai“ tokį įvykdymÄ priėmė, pretenzijų dėl netinkamo prievolių įvykdymo nereiÅ¡kė.

Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas nebuvo kredito sutarties, sudarytos tarp atsakovų, Å¡alimi, tad negalėjo žinoti apie kredito sutarties sÄ lygÄ , kad visos sumos turi bÅ«ti mokamos į banko sÄ skaitÄ . Bankas visas pretenzijas dėl pareigos laikyti atitinkamas sumas atitinkamose sÄ skaitose nevykdymo turėtų reikÅ¡ti ne ieÅ¡kovui, o kitai kredito sutarties Å¡aliai. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad Å¡alis siejo ikisutartiniai santykiai ir pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės, kurių neginčija apeliantas, patvirtina, kad Å¡alys susitarė dėl esminių turto pirkimo-pardavimo sutarties sÄ lygų, ieÅ¡kovas visiÅ¡kai ir tinkamai įvykdė savo prievoles pagal sutartį, sumokėdamas visÄ turto kainÄ , o turtas perdavimo-priėmimo aktais buvo perduotas ir yra valdomas ieÅ¡kovo.

Taigi, pagrindinė sutartis buvo sudaryta, nors ir nebuvo pasirašyta ir įforminta notariškai, todėl ieškovas pagrįstai, naudodamasis CK 1.93 straipsnio 4 dalyje tvirtinta teise, pareikalavo teismo pripažinti sandorį galiojančiu. Atmestinas apelianto argumentas, kad negali būti tenkinamas ieškovo reikalavimas įpareigoti padaryti hipotekos lakšto pakeitimus. Šiuo atveju hipoteka laikytina pasibaigusia CK 197 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu ir išregistruotina. Pirma, CK 4.197 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad reikalauti, jog hipoteka būtų baigta, jei yra įvykdytas skolinis įsipareigojimas, gali įkeisto daikto savininkas ar skolininkas.

Teismui pripažinus buto pirkimo-pardavimo sutartį galiojančia, laikoma, kad buto nuosavybės teisė ieÅ¡kovui perėjo nuo daikto perdavimo jam momento, taigi, ieÅ¡kovas yra daikto savininkas ir patenka į CK 4.197 straipsnio 2 dalyje numatytÄ subjektų ratÄ ir gali reikalauti, kad hipoteka bÅ«tų baigta. Be to, BUAB „SÅ«duvos investiciniai projektai“ 2009-12-03 kreipėsi į bankÄ su praÅ¡ymu panaikinti hipotekÄ , taigi, reikalavimas baigti hipotekÄ buvo ir iÅ¡ skolininko pusės. Antra, skolinis įsipareigojimas yra įvykdytas, nes:

1) pagal atsakovų sudarytos kreditavimo sutarties specialiosios dalies 14.17 punkto nuostatas, hipotekos pabaigos pagrindas yra atsiskaitymas už konkretų pirkėjo perkamÄ turtÄ ;

2) gyvenamųjų namų statybai kreditas suteikiamas dalimis (Kredito sutarties 14.4-14.6 p.), todėl tais atvejais, kai statybų eigoje parduodamas turtas (gaunamos pajamos) dar nesuteikus visos kredito sumos, numatytas kredito limito mažinimas („kredito limitas turi bÅ«ti mažinamas visomis pajamomis, gautomis už parduotÄ turtÄ ir virÅ¡ijančiomis 809 000 Lt“). Akivaizdu, kad tokiu atveju turto hipotekos pabaigai nėra bÅ«tinas kredito gavėjo atsiskaitymas su banku, nes atitinkamo turto finansavimui bÅ«tina kredito dalis nebus suteikta mažinant iÅ¡mokėtinÄ kredito sumÄ /limitÄ ;

3) byloje pateikti kredito sumų iÅ¡mokėjimo paskaičiavimai patvirtina, kad BUAB „SÅ«duvos investiciniai projektai“ suteiktas ne visas sutartyje numatytas kreditas – kredito suma buvo sumažinta 970 207,89 Lt. Apeliantas, kontroliuodamas tinkamÄ kredito sutarties vykdymÄ , žinojo apie ieÅ¡kovo atliktus mokėjimus grynaisiais ir, sumažindamas kredito limitÄ , atsižvelgė į pajamas, gautas už ieÅ¡kovui perleidžiamÄ Ä¯keistÄ turtÄ ;              4) kadangi hipoteka yra užtikrinamas kredito grÄ Å¾inimas, sumažinus kredito sumÄ , dalis hipotekos tapo pertekline, t.y. sumos, kurios bankas neiÅ¡mokėjo, grÄ Å¾inimo nėra pagrindo užtikrinti hipoteka;

5) kadangi ieÅ¡kovui priklausančio buto bendra sumokėta kaina sudaro 302 509 Lt, o kreditas sumažintas 3 kartus didesnei sumai (970 207,89 Lt), vadovaujantis, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, nėra pagrindo toliau tęsti ieÅ¡kovo buto hipotekos.              IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 ir 2 d.).IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str. 2, 3 dalys), todėl byla nagrinėjama pagal atsakovo AB DnB bankas (toliau – bankas) apeliacinio skundo teisinius bei faktinius argumentus.Byloje sprendžiamas notariÅ¡kai neįformintų nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo galiojančiomis ir jų patvirtinimo teismo sprendimupagal CK 1.93 straipsnio 4 dalį ir 6.309 straipsnio 3 dalį bei hipotekos pasibaigimo klausimai.

Dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo galiojančiomis ir jų patvirtinimo teismo sprendimu Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas su atsakovu UAB „SÅ«duvos investiciniai projektai“ 2007-06-14 sudarė preliminariÄ sutartį dėl bÅ«simo buto ir vienos vietos bendroje automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje pirkimo-pardavimo (toliau – Sutartis 1), o 2008-08-11 - dar vienÄ preliminariÄ sutartį dėl bÅ«simo buto pirkimo-pardavimo tame pačiame name (toliau – Sutartis 2).

IeÅ¡kovas už perkamus butus pilnai atsiskaitė su pardavėju, sumokėdamas visÄ abiejose sutartyse numatytÄ kainÄ . 2009-05-11 Å¡alys pasirašė Buto priėmimo-perdavimo aktus, kuriais atsakovas BUAB „SÅ«duvos investiciniai projektai“ perdavė, o ieÅ¡kovas priėmė butus su daline apdaila. Abu butai buvo sujungti ir galutinai suformuoti kaip vienas 137,42 kv. m. bendro ploto butas, unikalus (duomenys neskelbtini), adresas – (duomenys neskelbtini). Nurodytos faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad Sutartimi 1 ir Sutartimi 2 Å¡alys susitarė dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ateityje.

CK 6.305 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, apibrėžianti pirkimo-pardavimo sutartį kaip vienos Å¡alies (pardavėjo) įsipareigojimÄ perduoti daiktÄ (prekę) kitai Å¡aliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, ir pirkėjo įsipareigojimÄ priimti daiktÄ (prekę) bei sumokėti už jį nustatytÄ pinigų sumÄ (kainÄ ).Nekilnojamojo turto perleidimo sutartis yra specifinė sutarties formos ir momento, nuo kurio sutartis laikoma sudaryta, požiÅ«riu. Nekilnojamojo turto perleidimo sutarčiai, kaip dviÅ¡aliam sandoriui, privaloma notarinė forma.

Notarinės formos reikalavimo nesilaikymas daro tokiÄ sutartį niekiniu sandoriu, todėl pagal bendrÄ jÄ taisyklę tokia sutartis laikoma sudaryta ne nuo Å¡alių susitarimo, o nuo sutarties notarinio patvirtinimo momento (CK 6.159str., 6.181 str. 4 d., 6.393 str. 1 ir 2 d).Kita vertus,kasacinio teismo praktikoje suformuota pozicija, kad jeigu pagal faktines aplinkybes bÅ«tų konstatuota, kad Å¡alys ne tik susitarė dėl esminių turto pirkimo-pardavimo sutarties sÄ lygų, bet ir pradėjo vykdyti jos turinį sudarančius įsipareigojimus, tačiau viena iÅ¡ Å¡alių vengia sutartį patvirtinti notariÅ¡kai, sutartį įvykdžiusios ir jos sudarymu suinteresuotos Å¡alies teisės galėtų bÅ«ti ginamos CK 1.93 straipsnio 4 dalies ir CK 6.309 straipsnio 3 dalies normų pagrindu, o tokia sutartis galėtų bÅ«ti pripažinta galiojančia teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2009).

CK 1.93 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu viena iÅ¡ Å¡alių visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies įvykdė sandorį, kuriam bÅ«tinas notaro patvirtinimas, o antroji Å¡alis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį Å¡alies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Å iuo atveju sandorio po to notarine tvarka įforminti nebereikia. CK 6.309 straipsnio 3 dalis numato, kad kai pirkti ar parduoti daiktÄ Ä¯sipareigojęs asmuo atsisako įforminti sutartį įstatymų nustatyta forma, kita Å¡alis turi teisę teismo tvarka reikalauti patvirtinti sutarties sudarymÄ .

Kasacinio teismo praktikoje taip pat suformuota teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklė, kad teismas, pripažindamas pirkimo–pardavimo sandorį galiojančiu, turi nustatyti sandorio, t.y. Å¡alių susitarimo, nors ir netinkamai įforminto (nepatvirtinto notaro), kaip tokio, faktÄ . Jeigu Å¡alys nebuvo pasiekusios susitarimo, teismas negali pripažinti sandorio galiojančiu, nes tai iÅ¡ esmės reikÅ¡tų, kad teismas patvirtina tam tikrÄ sandorį ir sukuria Å¡alių teises ir pareigas, dėl kurių Å¡alys apskritai nebuvo susitarusios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2011, 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2010, ir kt.).

Tam, kad teismas galėtų pripažinti sandorį, kuriam įstatymo nustatyta privaloma notarinė forma ir kuris sudarytas jos nesilaikant, galiojančiu pagal CK 1.93 straipsnio 4 dalį, bÅ«tinos tokios sÄ lygos:

1) sandoris yra dvišalis;

2) viena sandorio šalis visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį;

3) kita sandorio Å¡alis vengia įforminti sandorį notarine tvarka. Nustačius, kad nėra bent vienos iÅ¡ nurodytų sÄ lygų, nėra pagrindo pripažinti sandorį galiojančiu pagal CK 1.93 straipsnio 4 dalį. Kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad vykdant sandorį savo valiÄ iÅ¡reiÅ¡kia ne tik Å¡alis, kuri vykdo, bet ir Å¡alis, kuri priima įvykdymÄ , todėl turi bÅ«ti akivaizdi Å¡alių valia ne tik sudaryti, bet ir įvykdyti sandorį. Sandorį, įvykdytÄ tokiu bÅ«du, kad negalima nustatyti kitos Å¡alies neabejotinos valios jį ne tik sudaryti, bet ir įvykdyti, nėra pagrindo pripažinti galiojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2011, 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2008; 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2007).

Siekiant išsiaiškinti, ar šalių valia buvo išreikšta tik susitarti dėl sandorio sudarymo ateityje, t.y., ar šalis sieja tik ikisutartiniai santykiai, ar realiai sandoris buvo ir įvykdytas, vadovautinasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis, įtvirtintomis CK 6.193 – 6.195 straipsniuose bei atsižvelgtina į faktines aplinkybes, šalių veiksmus, susijusius su sutarties sudarymu bei jos vykdymu.Nagrinėjamoje byloje yra tokia situacija, kai šalys, nors sudarė preliminarias sutartis dėl būsimo buto pirkimo-pardavimo, kuriomis susitarė dėl būsimo turto pirkimo-pardavimo ir būsimos pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, faktinės aplinkybės, susijusios su šios sutarties vykdymu, patvirtina, kad dvišalis sandoris dėl buto pirkimo-pardavimo yra iš esmės įvykdytas, tačiau viena šalis – pardavėjas, t.y. atsakovas BUAB „Sūduvos investiciniai projektai“ atsisako sutartį įforminti notarine tvarka.

Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos faktinės aplinkybės, reikalingos Sutarčiai 1 ir Sutarčiai 2 pripažinti pagrindinėmis (kadangi pagal abi sutartis pirkti atskiri objektai buvo sujungti į vienÄ ir suformuotas vienas nekilnojamojo turto objektas, toliau abi sutartys taip pat bus vadinamos vienu sandoriu), t.y. sandoris yra dviÅ¡alis, abi sandorio Å¡alys yra iÅ¡reiÅ¡kusios valiÄ ne tik sudaryti sandorį, tačiau jį praktiÅ¡kai yra ir įvykdžiusios, o tai patvirtina Å¡ios faktinės aplinkybės - butas yra pastatytas, suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip atskiras objektas, ieÅ¡kovas dar iki perduodant jam turtÄ yra sumokėjęs atsakovui visÄ Å¡alių sutartÄ galutinę turto kainÄ , abi Å¡alys, pasiraÅ¡iusios Priėmimo-perdavimo aktus, iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ perduoti ir priimti turtÄ valdyti, turtas yra realiai perduotas ieÅ¡kovui valdyti ir yra jo valdomas, valiÄ Ä¯forminti reikalaujama forma pagrindinę sutartį yra iÅ¡reiÅ¡kęs ne tik ieÅ¡kovas, tačiau ir atsakovas UAB „SÅ«duvos investiciniai projektai“, kadangi 2009-12-03 raÅ¡tu kreipėsi į AB DnB NORD bankÄ , praÅ¡ydamas leisti parduoti turtÄ .

Å ie teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi Å¡alių veiksmai, įvertinus, kad atsakovas perdavė ieÅ¡kovui parduodamÄ turtÄ , o ieÅ¡kovas pilnai įvykdė prievolę atsiskaityti su atsakovu, patvirtina, kad Å¡alys iÅ¡ esmės sudarė turto pirkimo-pardavimo sutartį. Tačiau tam, kad Å¡is sandoris galiotų, jis turėjo bÅ«ti patvirtintas notarine tvarka. Tinkama forma pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo BUAB „SÅ«duvos investiciniai projektai“ kaltės. Å iame kontekste pažymėtina tai, kad ginčo teisiniams santykiams taikytinos ir CK 6.401 straipsnio nuostatos, kadangi ieÅ¡kovas Sutartį 1 ir Sutartį 2 sudarė, siekdamas patenkinti savo poreikį į gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , todėl laikytinas vartotoju.

CK 6.401 straipsnio, reglamentuojančio bÅ«simo gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutartį, 1 dalyje įtvirtinta, kad pirkėjas – fizinis asmuo gali sudaryti preliminariÄ jÄ nepastatyto gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kuriÄ pardavėjas – juridinis asmuo įsipareigoja pats ar pasitelkęs kitus asmenis pastatyti preliminariojoje sutartyje numatytÄ gyvenamÄ jį namÄ ar butÄ ir po to sudaryti su pirkėju gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutartį, o pirkėjas įsipareigoja pastatytÄ gyvenamÄ jį namÄ ar butÄ nupirkti už preliminariojoje sutartyje nurodytÄ kainÄ .Å iame straipsnyje reglamentuojama preliminarioji nepastatyto bÅ«sto (gyvenamojo namo ar buto) pirkimo–pardavimo sutartis yra specifinė preliminariosios sutarties rūšis, turinti bendrųjų preliminariosios sutarties požymių, taip pat specifinių, iÅ¡skiriančių jÄ iÅ¡ kitų preliminariųjų sutarčių, kadangi ji skirta bÅ«tent pirkėjo – vartotojo teisės į gyvenamÄ jį bÅ«stÄ realizavimui.

Pirkėjo – vartotojo teisių apsaugai skirta Å¡io straipsnio 5 dalis, kuri nurodo, kad pirkėjas įgyja visiÅ¡kÄ nuosavybės teisę į gyvenamÄ jį namÄ ar butÄ nuo visos preliminariojoje sutartyje nustatytos statybos kainos sumokėjimo. Tarp Å¡alių ginčo, kad pirkėjas yra sumokėjęs visÄ kainÄ , nėra.Laikytina, kad atsakovas UAB „SÅ«duvos investiciniai projektai“ elgėsi nesÄ Å¾iningai, gavęs iÅ¡ ieÅ¡kovo pinigus už parduodamÄ turtÄ ir vengęs sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį.

Tačiau, kaip minėta, CK 401 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad nuosavybės teisę pirkėjas įgyja nuo visos kainos sumokėjimo, CK 1.93 straipsnio 4 dalyje ir CK 6.309 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas sÄ Å¾iningos sandorio Å¡alies teisių gynimo bÅ«das – antrajai sandorio Å¡aliai vengiant įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį Å¡alies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes atmestinas apelianto argumentas, jog teismas negalėjo preliminariųjų sutarčių pripažinti galiojančiomis CK 1.93 straipsnio 4 dalies ir 6.309 straipsnio pagrindu, nes Å¡alis siejo ikisutartiniai santykiai, jų valia pagal jų sudarytas preliminariÄ sias sutartis buvo susitarti dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ateityje.

Kaip minėta, faktinės aplinkybės patvirtina, kad Å¡alių veiksmai, atsakovui perdavus ieÅ¡kovui parduodamÄ turtÄ , o ieÅ¡kovui pilnai įvykdžius prievolę atsiskaityti su atsakovu bei abiems Å¡alims iÅ¡reiÅ¡kus valiÄ sutartį įforminti reikalaujama forma (tokiÄ atsakovo – pardavėjo valiÄ patvirtina jo kreipimasis į bankÄ dėl leidimo sudaryti pagrindinę sutartį), patvirtina, kad Å¡alys iÅ¡ esmės sudarė turto pirkimo-pardavimo sutartį. Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kad ieÅ¡kovas negali bÅ«ti laikomas sÄ Å¾iningu, nes netinkamai įvykdė preliminariosiose sutartyse numatytas prievoles, kadangi pagal ieÅ¡kovo ir atsakovo UAB „SÅ«duvos investiciniai projektai“ sudarytas preliminariÄ sias sutartis jis įsipareigojo visÄ kainÄ sumokėti per 5 dienas po pagrindinės buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, pinigus sumokėdamas į atsakovo banko sÄ skaitÄ , oiÅ¡ tiesų visÄ kainÄ sumokėjo iki pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir grynais, t.y.

įneÅ¡damas pinigus į atsakovo kasÄ . Pažymėtina, kad pagal CK 6.53 straipsnio 3 dalies nuostatas, skolininkas turi teisę įvykdyti prievolę prieÅ¡ terminÄ , jeigu to nedraudžia įstatymai, sutartis arba prievolės įvykdymas prieÅ¡ terminÄ neprieÅ¡tarauja jos esmei. Nagrinėjamu atveju neegzistuoja nei viena iÅ¡ sÄ lygų, neleidusių ieÅ¡kovui sumokėti turto kainos anksčiau termino. Dėl apelianto argumento, kad pinigus ieÅ¡kovas sumokėjo ne į atsakovo sÄ skaitÄ banke, o į UAB „SÅ«duvos investiciniai projektai“ kasÄ , atkreiptinas dėmesys, jog CK 6.39 straipsnio 2 dalis nurodo, kad jeigu kreditorius sutiko priimti prievolės įvykdymÄ kitokiu bÅ«du, prievolė laikoma įvykdyta.

Å iuo atveju atsakovas BUAB „SÅ«duvos investiciniai projektai“ tokį įvykdymÄ priėmė, pretenzijų dėl netinkamo prievolių įvykdymo nereiÅ¡kė. Be to, nors ieÅ¡kovas pagal Sutarties 1 2.5. punktÄ ir Sutarties 2 2.4. punktÄ sutiko, kad statybų laikotarpiu nebaigta statyba bei žemės sklypo nuomos teisė bÅ«simojo pardavėjo nuožiÅ«ra gali bÅ«ti įkeisti bÅ«simojo pardavėjo pasirinktam statybų finansuotojui, ieÅ¡kovas nebuvo kredito sutarties, sudarytos tarp atsakovų, Å¡alimi, tad negalėjo žinoti ir byloje nėra duomenų, kad žinojo apie kredito sutarties sÄ lygÄ , kad visos sumos, gaunamos už parduodamÄ turtÄ , kuris įkeičiamas bankui, turi bÅ«ti mokamos į banko sÄ skaitÄ .

Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, konstatuoti ieÅ¡kovo nesÄ Å¾iningumo nėra pagrindo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad, kaip jau minėta, kai pirkėjas yra fizinis asmuo ir tokiÄ sutartį sudaro savo asmeniniams, Å¡eimos ar namų Å«kio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti, tokia sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo sutartis ir tai lemia bÅ«tinumÄ sutarties sÄ lygas aiÅ¡kinti vartotojo naudai (CK 6.193 str. 4 d.),be to, atsakovo kreditoriaus teisės Å¡iuo atveju negali turėti prioriteto prieÅ¡ sÄ Å¾iningo pirkėjo, siekiančio įsigyti gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , teises ir teisėtus interesus.

Nepagrįstas apelianto argumentas, kad ieÅ¡kovas, nors ir bÅ«damas fiziniu asmeniu, negali bÅ«ti laikomas vartotoju ar silpnesniÄ ja Å¡alimi santykyje su banku, kadangi nagrinėjamu atveju svarbu ne ieÅ¡kovo santykiai su banku (kaip minėta, ieÅ¡kovas nebuvo tarp atsakovų sudarytos kredito sutarties Å¡alimi), o ieÅ¡kovo santykiai su atsakovu BUAB „SÅ«duvos investiciniai projektai“, kuriuose jis neabejotinai laikytinas vartotoju, atsižvelgiant į tai, kad turtÄ siekė įsigyti savo asmeninių, Å¡eimos poreikių tenkinimui.

IeÅ¡kovas neturėtų atsakyti už atsakovo nesÄ Å¾iningus veiksmus, pastarajam netinkamai vykdžius Kredito sutartį, t.y. neatsiskaičius su banku, kadangi ieÅ¡kovas neturėjo galimybių kontroliuoti UAB „SÅ«duvos investiciniai projektai“ veiksmų bei prievolių, prisiimtų pagal sutartį su banku, tinkamo vykdymo. Konstatuotina, jog pardavėjo prievolės neįvykdymas trečiajam asmeniui negali užkirsti kelio sÄ Å¾iningai pirkėjo prievoles vykdžiusiam asmeniui reikalauti patvirtinti pirkimo-pardavimo sandorio sudarymÄ ir jo galiojimÄ .

Teisėjų kolegija sprendžia, kad, pripažinus turto pirkimo-pardavimo sandorį galiojančiu, turi bÅ«ti nustatytas ir įvardintas konkretus momentas, nuo kurio ginčijamas pirkimo-pardavimo sandoris bÅ«tų pripažintas galiojančiu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje turto pirkimo-pardavimo sutartis pripažintina galiojančia nuo 2009m. gegužės 11 d., kada buvo pasiraÅ¡yti butų priėmimo-perdavimo aktai, nes nuo tos datos ieÅ¡kovui turtas buvo perduotas realiai valdyti, o iki tos datos ieÅ¡kovas buvo sumokėjęs visÄ turto kainÄ .

Toks sandorio galiojimo pradžios momentas pirmosios instancijos teismo sprendime nenurodytas, todėl skundžiamo teismo sprendimo rezoliucinė dalis turėtų bÅ«ti papildoma nurodymu momento, apibrėžto konkrečia data, kuriÄ ginčo pirkimo-pardavimo sutartis pripažįstama galiojančia. Nurodžius momentÄ , kada pirkimo-pardavimo sutartis pripažįstama galiojančia, atmestini apeliacinio skundo argumentai, kurie siejami su teismo esÄ padarytais Ä®BÄ® imperatyviųjų teisės normų reikalavimų pažeidimais, t.y., kad pagal Ä®BÄ® 33 straipsnio 5 dalį, įkeistas turtas parduodamas iÅ¡ varžytynių, pagal Ä®BÄ® 14 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ teisė valdyti ir naudoti bankrutuojančios įmonės turtÄ suteikiama tik administratoriui, kad nei vienas asmuo neturi teisės perimti bankrutuojančios įmonės turto kitaip negu nustatyta Å¡io įstatymo, o pagal Ä®BÄ® 14 straipsnio 2 dalį, visi sandoriai, sudaryti pažeidžiant Å¡io straipsnio 1 dalies nuostatas, yra negaliojantys nuo jų sudarymo.

Bankroto byla UAB „Sūduvos investiciniai projektai“ iškelta 2010 m. spalio 18 d., ginčo sandoris pripažįstamas galiojančiu nuo 2009m. gegužės 11 d., taigi, iki bankroto bylos iškėlimo. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo sprendimu pripažinus pagrindinę sutartį sudaryta iki pardavėjo bankroto bylos iškėlimo, aplinkybės, susijusios su vėlesniu bankroto bylos iškėlimu turto pardavėjui, pirkimo-pardavimo sutarties galiojimui teisinės reikšmėsneturi (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-183/2012).

Taigi, laikytina, jog pripažįstant turto pirkimo-pardavimo sandorį galiojančiu 2009 m. gegužės 11 dienÄ , Ä®BÄ® nuostatos, reglamentuojančios bankrutuojančių įmonių turto realizavimo tvarkÄ , bankrutuojančios įmonės finansinių prievolių vykdymÄ , nebuvo pažeistos, nes faktiÅ¡kai turto nuosavybės teisė buvo perėjusi ieÅ¡kovui ir turto pirkimo-pardavimo sutartis buvo įvykdyta dar iki bankroto bylos atsakovui UAB „SÅ«duvos investiciniai projektai“ iÅ¡kėlimo. Dėl hipotekos pabaigos Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai nusprendė įpareigoti atsakovus padaryti hipotekos lakÅ¡to pakeitimus, nurodant, kad baigiama buto hipoteka.

Apelianto teigimu, ieÅ¡kovui sudarius preliminariÄ sias sutartis, kuriose buvo įtvirtinta, kad perkamas turtas gali bÅ«ti įkeistas statybų finansuotojui, laikytina, jog ieÅ¡kovas sutiko ateityje pirkti apsunkintÄ daiktÄ . Tokia apelianto iÅ¡vada, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrįsta. Nors ieÅ¡kovas ir pasirašė sutartis, kuriose numatyta, kad statybų laikotarpiu nebaigta statyba gali bÅ«ti įkeista, iÅ¡ to nedarytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas sutiko įsigyti nuosavybėn turtÄ , kuris įkeistas, siekiant užtikrinti UAB „SÅ«duvos investiciniai projektai“ įsipareigojimų bankui vykdymÄ .

Visų pirma, pačioje sutartyje nurodyta, kad įkeičiama gali bÅ«ti tik nebaigta statyba ir tik statybų laikotarpiu, antra, jokių duomenų, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų sutikęs įsigyti nuosavybėn įkeistÄ daiktÄ , byloje nėra, trečia, ieÅ¡kovas, sumokėjęs visÄ Ä¯sigyjamo turto kainÄ , pagrįstai tikėjosi, kad visiÅ¡kai atsiskaitęs su pardavėju, įgis galimybę įsigyti turtÄ be suvaržymų hipoteka.CK 6.321 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pardavėjas privalo panaikinti perduodamų daiktų įkeitimÄ (hipotekÄ ) nepaisydamas to, ar įkeitimas (hipoteka) buvo įregistruotas ar ne, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirkėjas, iÅ¡ pardavėjo gavęs tinkamÄ informacijÄ , sutinka pirkti daiktus, teisės į kuriuos yra suvaržytos tokiu bÅ«du.

Kaip jau pažymėta, byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovas, įgyvendindamas pirkėjo teises ir vykdydamas pirkėjo pareigas bÅ«tų sutikęs nusipirkti daiktus, teisės į kuriuos yra suvaržytos tų daiktų įkeitimu pardavėjo kreditoriui. IeÅ¡kovui, sÄ Å¾iningai ir tinkamai vykdžiusiam savo kaip turto pirkėjo pareigas, negali tekti daiktų pardavėjo prievolių neįvykdymo pastarojo kreditoriui neigiamos pasekmės, nes ieÅ¡kovo su daiktų pardavėjo kreditoriumi jokie prievoliniai santykiai nesiejo.Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė hipotekÄ pasibaigusia pagal CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytÄ hipotekos pasibaigimo pagrindÄ .

Tokios iÅ¡vados teisingumÄ pagrindžia ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, nes iÅ¡ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2011, kurioje buvo sprendžiama dėl bÅ«sto įgijėjo – fizinio asmens galimybės kreiptis į teismÄ , praÅ¡ant pripažinti bÅ«sto preliminariÄ pirkimo-pardavimo sutartį galiojančia, kai pardavėjas yra bankrutuojanti įmonė, darytina iÅ¡vada, jog bÅ«sto pirkėjui atsiskaičius su bankrutuojančia įmone, jo (bÅ«sto įgijėjo) nuosavybės teisės suvaržymas hipoteka pasibaigia CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.Pripažinus hipotekÄ pasibaigusia, ginÄÄ dėl hipotekos galiojimo iÅ¡nagrinėjęs teismas gali priimti sprendimÄ dėl hipotekos iÅ¡registravimo.

Tokiu atveju hipotekos registro tvarkytojas turi atlikti atitinkamus juridinius veiksmus, iÅ¡registruojant hipotekÄ teismo sprendimo pagrindu. Atsižvelgiant į Å¡iÄ aplinkybę laikytina, kad yra kiek netiksli ieÅ¡kinio reikalavimo dėl hipotekos pabaigos nustatymo teisinė konstrukcija, suformulavus teismo įpareigojimÄ atsakovams padaryti atitinkamus hipotekos lakÅ¡to pakeitimus. Todėl tikslintina teismo sprendimo rezoliucinė dalis, kuria patenkintas toks ieÅ¡kovo reikalavimas, nusprendžiant ne įpareigoti atsakovus padaryti hipotekos lakÅ¡to pakeitimus, nurodant, kad baigiama buto hipoteka, o rezoliucinėje dalyje įraÅ¡ant, kad teismas nusprendė iÅ¡registruotibuto, bendras plotas 137,42 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) hipotekÄ iÅ¡ hipotekos registro.             Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Atmetus apeliacinį skundÄ , laikoma, kad sprendimas priimtas ieÅ¡kovo naudai, todėl apelianto praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas atmetamas.

IeÅ¡kovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ yra pareiÅ¡kęs praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ apelianto bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau nepateikė jokių įrodymų dėl Å¡ių iÅ¡laidų dydžio, todėl toks ieÅ¡kovo praÅ¡ymas nenagrinėjamas. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 9 d. sprendimÄ palikti iÅ¡ esmės nepakeistÄ , papildant ir patikslinant rezoliucinės dalies tekstÄ ir iÅ¡dėstant jį taip:„Pripažinti galiojančia nuo 2009 m. gegužės 11 d.

E. B. ir BUAB „SÅ«duvos investiciniai projektai“ sudarytÄ buto 137,42 kv.m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (ankstesnis adresas (duomenys neskelbtini)), vienos negyvenamosios patalpos-garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjimo vietos, pažymėtos Nr. 10, pirkimo-pardavimo sutartį ir patvirtinti Å¡ios sutarties sudarymÄ .IÅ¡registruoti buto, bendras plotas 137,42 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) hipotekÄ iÅ¡ hipotekos registro.             Priteisti E. B..k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ AB DnB NORD banko į.k. 112029270 ir BUAB „SÅ«duvos investiciniai projektai“ į.k. 300122402 po 1500 litų turėtų atstovavimo iÅ¡laidų.              Priteisti iÅ¡ AB DnB NORD banko į.k. 112029270   15,30 Lt iÅ¡laidų valstybei, susijusių su procesinių dokumentų iÅ¡siuntimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbank“(banko kodas 7300), įmokos kodas 5660.    Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekcijÄ grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui E. B. a..k. (duomenys neskelbtini) 7025 (septynis tÅ«kstančius dvideÅ¡imt penkis) litus žyminio mokesčio sumokėto pagal 2011 m. liepos 8 d. mokėjimo nurodymÄ , mokėjimas atliktas AB SEB banke.“ Teisėjai                                                                                                                                                            Rasa GudžiÅ«nienė                                                                                                                                                             Konstantinas Gurinas                                                                                                                                  Marytė Mitkuvienė                                                                                          Â