2025-10-22 Nr. AB-17079-3-61-3-05255-2024-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1253-624/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05255-2024-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 17.5; 17.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. prašymą trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo ir patikrinimo akto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu, prašydamas: 1) pratęsti 2023 m. spalio 27 d. Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-23127-00163 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) vykdymo terminą iki 2025 m. gegužės 27 d., 2) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2024 m. rugsėjo 13 d. Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą Nr. PNSSA-00-240913-00179 (toliau – ir Patikrinimo aktas).

2. Pareiškėjas prašyme nurodė šiuos argumentus ir faktines aplinkybes:

2.1. 2023 m. spalio 26 d. Inspekcija surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-231026-00147 dėl savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento, atliktų neypatingojo Pastato – plastmasių cecho – vakarų pusės dalies rekonstrukcijos darbų, esančio adresu: Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini). 2023 m. spalio 27 d. Inspekcija surašė privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-00-23127-00163 ne vėliau kaip iki 2024 m. balandžio 27 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios surašytas savavališkos statybos aktas, padarinius.

2.2. 2024 m. balandžio 8 d. pareiškėjas teikė prašymą Inspekcijai pratęsti Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą iki 2024 m. liepos 27 d., nes termino pratęsimas buvo būtinas siekiant įteisinti savavališką statybą. 2024 m. rugpjūčio 19 d. Inspekcija pareiškėjui išsiuntė kvietimą 2024 m. rugpjūčio 26 d. nuo 11.30 val. iki 12 val. atvykti į statybos patikrinimą, kurio tikslas patikrinti, ar yra įvykdytas Privalomasis nurodymas, tačiau pareiškėjas informavo Inspekciją, jog yra iš anksto suplanavęs kasmetines atostogas ir bus išvykęs iš Lietuvos, todėl neturės objektyvių galimybių dalyvauti patikrinime, ir prašė jį perkelti, nustatant kitą patikrinimo datą. Pareiškėjas 2024 m. rugsėjo 16 d. gavo Patikrinimo aktą, kuriame Inspekcija konstatavo, jog Privalomasis nurodymas neįvykdytas.

2.3. Pareiškėjas pasirinko pašalinti savavališkos statybos padarinius įteisinant savavališką statybą ir apie tai 2024 m. balandžio 8 d. informavo Inspekciją, todėl ši, žinodama, kad patikrinime pareiškėjas negalės dalyvauti, neturėjo pagrindo atlikti patikrinimą. Pareiškėjo nuomone, Inspekcija turėjo aiškintis, kokių veiksmų pareiškėjas ėmėsi siekiant įteisinti savavališką statybą, todėl patikrinimo aktas naikintinas kaip nepagrįstas. Pareiškėjas siekė gauti projektinę dokumentaciją ir įsiteisinti statinius, bet yra procesų, kurie nepriklauso nuo jo valios, todėl terminas Privalomojo nurodymo įvykdymui turėtų būti pratęstas.

3. Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija nesutiko su pareiškėjo skundu ir prašė jo netenkinti, atsiliepime nurodydamas šiuos argumentus:

3.1. Inspekcija 2024 m. balandžio 26 d. sprendimu Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsė iki 2024 m. liepos 27 d. Privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą galima pratęsti tik tuo atveju, jeigu prašymas gautas iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pasibaigimo, o nagrinėjamu atveju pareiškėjas teismui prašymą pateikė 2024 m. rugsėjo 25 d., t. y. praleidęs terminą. Pareiškėjo teismui pateikti argumentai, kad jis ėmėsi visų nuo jo valios priklausančių veiksmų, kad Privalomasis nurodymas būtų įvykdytas, neturi reikšmės, nes prašymas pateiktas praleidus terminą. Pareiškėjas, manydamas, kad per Inspekcijos pratęstą terminą savavališkos statybos padariniams pašalinti nespės gauti statybą leidžiančio dokumento, kaip atidus ir rūpestingas statytojas, prieš termino pasibaigimą turėjo kreiptis į teismą su prašymu pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą ilgesniam terminui, tačiau to laiku nepadarė, todėl termino pratęsti nėra galimybės.

3.2. Inspekcija negavo duomenų dėl pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo ar jo panaikinimo, todėl Inspekcijos pareigūnas nuvyko ginčo adresu atlikti Privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimą, kurio metu buvo surašytas Patikrinimo aktas. Pareiškėjo pateikti dokumentai (ekspertizės aktas, savavališkos statybos įteisinimo įmokos sumokėjimo nurodymas, sudarytas žemės pirkimo-pardavimo sandoris) galėtų būti teikiami teismui kaip pagrindas Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimui spręsti, tačiau nekeičia Patikrinimo akte nurodytų faktų. Inspekcijos pareigūnas negalėjo atidėti Privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimo laiko, kadangi tam nebuvo jokio teisinio pagrindo.

3.3. Patikrinimo aktas, kuriame nustatytos konstatuojamo pobūdžio faktinės aplinkybės nėra galutinis Inspekcijos spendimas, jis nesukelia teisinių pasekmių, todėl negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.

II. 4. Regionų administracinis teismas 2024 m. lapkričio 27 d. sprendimu administracinės bylos dalį dėl Inspekcijos 2024 m. rugsėjo 13 d. Patikrinimo akto Nr. PNSSA-00-240913-00179 panaikinimo nutraukė. Likusią pareiškėjo prašymo dalį teismas atmetė.

5. Teismas, išanalizavęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 103 straipsnio 1 dalį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas skundžia Patikrinimo aktą, kuris yra konstatuojamojo pobūdžio, o tokie aktai pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami, sprendė, kad bylos dalis dėl Patikrinimo akto panaikinimo nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, todėl nutrauktina.

6. Teismas išanalizavo Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 14 straipsnio 4 ir 5 dalis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį.

7. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad pareiškėjui Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas buvo nustatytas (pratęstas) iki 2024 m. liepos 27 d., o pareiškėjas į teismą su prašymu pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą kreipėsi 2024 m. rugsėjo 25 d., t. y. pasibaigus nurodytam terminui. Nors pareiškėjas prašyme nurodė, kodėl jis laiku neįvykdė Privalomojo nurodymo, tačiau šie pareiškėjo argumentai, teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje neturi teisinės reikšmės, nes pareiškėjas nesilaikė teisės aktais nustatytos termino pratęsimo tvarkos, o įstatymų leidėjas šio termino atnaujinimo galimybės nenustatė.

8. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesilaikė teisės aktuose nustatytos termino pratęsimo tvarkos; terminas yra pasibaigęs, o jo atnaujinimo galimybė įstatyme nenustatyta, todėl Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas negali būti pratęstas.

9. Teismui nustačius, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi pasibaigus Inspekcijos pratęstam terminui, kad šis terminas negali būti nei atnaujintas, nei pratęstas, pareiškėjo prašymas pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą atmestinas.

III. 10. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą tenkinti. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas dalyje dėl patikrinimo akto panaikinimo bei dėl privalomojo nurodymo termino pratęsimo.

10.2. Teismas klaidingai vertino, kad 2024 m. rugsėjo 13 d. patikrinimo aktas nesukelia teisinių pasekmių. Inspekcija gali perduoti privalomąjį nurodymą priverstinai vykdyti antstoliui.

10.3. Inspekcija neturėjo pagrindo 2024 m. rugpjūčio 26 d. atlikti patikrinimą vietoje, nedalyvaujant pareiškėjui. Inspekcija turėjo vertinti ir aiškintis, kokių veiksmų ėmėsi pareiškėjas, siekiant įteisinti savavališką statybą.

10.4. Pareiškėjas ėmėsi visų nuo jo valios pastangų priklausančių procedūrų įgyvendinimą siekdamas įteisinti savavališką statybą.

10.5. Pareiškėjo vertinimu, teismo sprendimo išvados, jog terminas negali būti atnaujinamas, pažeidžia pareiškėjo teises, kadangi jis ėmėsi visų nuo jo valios pastangų priklausančių procedūrų įgyvendinimą siekdamas įteisinti savavališką statybą. Teismas neteisingai taikė Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 ir 5 dalis.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Inspekcijos atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Pareiškėjo teismui pateikti argumentai, kad jis ėmėsi visų, nuo jo valios pastangų priklausančių procedūrų įgyvendinimo siekdamas įteisinti savavališką statybą, tačiau reikalingas ilgesnis terminas veiksmams atlikti, Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo kontekste neturi lemiamos reikšmės, kadangi prašymą teismui pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pareiškėjas pateikė praleidęs terminą. Teismas negali pratęsti pasibaigusio termino. Tai reiškia, jog teismas tinkamai taikė teisės normas ir vadovaudamasis jau suformuota teismų praktika priėmė pagrįstą sprendimą.

11.2. Pareiškėjo pateikti dokumentai (ekspertizės aktas, savavališkos statybos įteisinimo įmokos sumokėjimo nurodymas, sudarytas žemės pirkimo-pardavimo sandoris, sudaryta projektavimo darbų sutartis) galėtų būti pateikti kaip pagrindas Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimui spręsti, tačiau jokiu būdu nesuponuoja išvados, jog remiantis pateiktais dokumentais Patikrinimo aktas galėtų būti surašytas priešingai – kad Privalomasis nurodymas įvykdytas, kadangi tai neįrodo Privalomojo nurodymo įvykdymo fakto.

11.3. Inspekcijos nuomone, skundžiamas Patikrinimo aktas yra teisėtas ir motyvuotas, priimtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Skundžiamame akte nurodytas ir įvertintas nustatytų reikšmingų aplinkybių visetas, argumentai ir teisinis pagrindas, todėl skundžiamo Patikrinimo akto naikinti nėra pagrindo. Inspekcijos pareigūnas surašydamas Patikrinimo aktą laikėsi aktualaus teisinio reglamentavimo nuostatų bei veikė Inspekcijai nustatytos kompetencijos ribose. Pareiškėjas paprasčiausiai nesutinka su jam nepalankiu aktu, tačiau tai nesudaro pagrindo jo naikinti.

11.4. Patikrinimo aktas, kuriame nustatytos konstatuojamo pobūdžio faktinės aplinkybės nėra galutinis Inspekcijos spendimas, nesukelia teisinių pasekmių, todėl negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl pareiškėjo prašymo pratęsti Inspekcijos 2023 m. spalio 27 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-23127-00163 ir Inspekcijos 2024 m. rugsėjo 13 d. Patikrinimo akto panaikinimo.

13. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Inspekcijos 2024 m. rugsėjo 13 d. Patikrinimo aktas yra konstatuojamojo pobūdžio ir nesukelia teisinių pasekmių pareiškėjui, bylą šioje dalyje nutraukė. Teismas, nustatęs, kad pareiškėjas dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo į teismą kreipėsi pasibaigus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, sprendė, kad nagrinėjamu atveju terminas negali būti pratęstas, nes jau yra pasibaigęs.

14. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neteisingai taikė Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 ir 5 dalis.

15. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nenustačiusi apeliacinio skundo ribų peržengimo (ABTĮ 140 str. 2 d.) ar teismo sprendimo negaliojimo (ABTĮ 146 str. 2 d.) pagrindų, apeliacine tvarka nagrinėdama bylą patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą apeliacinio skundo ribose.

16. Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.

17. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose, teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

18. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, susijusioje su aptartų Priežiūros įstatymo nuostatų taikymu, aiškinama, kad pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, nebėra galimybės jo pratęsti (žr., pvz., 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2103-602/2021; 2021 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3916-602/2021; 2022 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-541-815/2022; 2023 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-483-502/2023 ir kt.). Teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus reikalavime (privalomajame nurodyme) nustatytam terminui, prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017; 2022 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje eA-541-815/2022).

19. Bylos duomenimis, pareiškėjas 2023 m. spalio 27 d. Privalomuoju nurodymu buvo įpareigotas iki 2024 m. balandžio 27 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius. Šio privalomojo nurodymo įvykdymo terminas buvo pratęstas Inspekcijos 2024 m. balandžio 26 d. sprendimu iki 2024 m. liepos 27 d. Inspekcija 2024 m. rugsėjo 13 d. Patikrinimo aktu konstatavo, kad Privalomasis nurodymas neįvykdytas. Pareiškėjas 2024 m. rugsėjo 25 d. teismui pateikė prašymą dėl Privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ir Patikrinimo akto panaikinimo.

20. Teisėjų kolegija nenustatė priežasčių, dėl kurių nagrinėjamoje byloje neturėtų vadovautis teisės aiškinimo taisyklėmis, suformuotomis iš esmės analogiškose bylose (šios nutarties 18 p.), kuriomis priimdamas skundžiamą sprendimą vadovavosi pirmosios instancijos teismas. Pareiškėjas į teismą su prašymu pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą kreipėsi jau šiam terminui pasibaigus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pasibaigusio termino teismas nebegali pratęsti.

21. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų, jog Patikrinimo aktas sukelia jam teisines pasekmes, pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas. Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai suinteresuotiems asmenims jokių savarankiškų materialinių teisinių pasekmių nesukelia (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. spalio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-572-556/2024).

22. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad faktinių duomenų patikrinimas vietoje yra viena iš duomenų fiksavimo priemonių ir pagal savo paskirtį bei teisinę reikšmę jis negali būti pripažintas savarankišku ir pakankamu pagrindu atsakomybei taikyti. Tai tik administracinės procedūros dalis, o ne savarankiškas juridinę reikšmę turintis aktas (veiksmas). Nurodytos Įstatymo nuostatos patvirtina, kad patikrinimo metu nustačius pažeidimų, yra imamasi Įstatyme nurodytų veiksmų dėl jų šalinimo, atsakomybės taikymo, kompetentingų asmenų informavimo ir kitų, priimami su tuo susiję sprendimai (žr., pvz., 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-391-502/2023, 2024 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-572-556/2024).

23. Teisėjų kolegija, įvertinusi Patikrinimo akto turinį bei vadovaudamasi aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog skundžiamas Inspekcijos 2024 m. rugsėjo 13 d. Patikrinimo aktas Nr. PNSSA-00-240913-00179 yra konstatuojamojo pobūdžio, nesukelia teisinių pasekmių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai administracinę bylą šioje dalyje nutraukė.

24. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. J. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė