2018-06-28 Nr. AB-12375-3-61-3-05274-2015-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-318-822/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05274-2015-9

Procesinio sprendimo kategorija 7.5.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Ministerija) 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą Nr. 11SP-7224; 2) panaikinti Ministerijos 2015 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. 1D-8446(12); 3) įpareigoti Ministeriją perskaičiuoti paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausiai einančių 12 mėnesių darbo užmokesčio vidurkį pensijai gauti, atsižvelgiant į pareiginę algą, kuri buvo mokama misijos metu.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2010–2012 m. dirbo Lietuvos kriminalinės policijos biure, buvo paskirtas Lietuvos pusės Dvynių projekto vadovu ir nuolat (savaitei, o kartais ir ilgiau) vykdavo į misiją Albanijoje. Projekto metu pareiginė alga buvo mokama iš Europos Sąjungos (toliau – ir ES) lėšų, o pareigūno alga tuo metu nebuvo mokama. Pareiškėjas teigė, kad Lietuvos kriminalinės policijos biuras iš pareiginės algos, kuri buvo mokama misijos metu iš ES lėšų, apmokėdavo visus mokesčius, kurie būdavo tokio dydžio, kaip ir mokesčiai, mokami gaunant pareigūno algą. Pareiškėjas nurodė, kad skiriant jam pareigūnų ir karių valstybinę pensiją ir nustatant palankiausią laikotarpį, vadovavimo Dvynių projektui laikotarpio atlyginimas buvo skaičiuojamas ne realus, o pareiginė alga, kuri net nebuvo mokama pareiškėjui. Tokiu būdu nemotyvuotai ir nepagrįstai Ministerija 2015 m. rugpjūčio 28 d. priėmė sprendimą Nr. 11SP-7224 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą ir valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedo skyrimo M. K.“. Pareiškėjas šį sprendimą apskundė Ministerijai, tačiau pastaroji 2015 m. spalio 21 d. raštu Nr. 1D-8446(12) atsisakė perskaičiuoti paskirtą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją.

3. Teismo posėdyje pareiškėjas skundą patikslino – nurodė, kad sutinka su sprendimu paskirti jam valstybinę pensiją, tačiau prašė pakeisti sprendimą toje dalyje, kurioje nustatomas pensijos dydis atsižvelgiant į skundo argumentus.

4. Atsakovas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

5. Atsakovas teigė, kad Ministerijos sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. Nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 7 straipsniu, į darbo užmokestį, pagal kurį nustatomas pareigūnui mokamos pensijos dydis, įskaitoma pareiginė alga (tarnybinis atlyginimas), taip pat priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, laipsnį (tarnybinį rangą), kvalifikacinę kategoriją (kvalifikacinį rangą), kai šie priedai mokami įstatymų nustatyta tvarka. Kiti mokėjimai į darbo užmokestį neįskaitomi, kaip pavyzdžiui, mokėjimai už viršvalandžius, darbą švenčių dienomis, dienpinigiai komandiruotės metu ir pan. Ministerija nurodė, kad iš projekto lėšų pareiškėjui buvo mokama ne pareiginė alga kaip pareigūnui, o atlygis už projekto eksperto darbą ir padengiamos susijusios išlaidos (dienpinigiai, kelionės išlaidos ir pan.). Šios sumos, vadovaujantis Įstatymu, neturi būti įtraukiamos nustatant pareigūno pensijos dydį.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir panaikino Ministerijos 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo Nr. 11SP-7224 dalį dėl konkretaus pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio M. K. nustatymo ir įpareigojo Ministeriją priimti naują sprendimą dėl M. K. apskaičiuotino pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio bei panaikino Ministerijos 2015 m. spalio 21 d. rašto Nr. 1D-8446(12) dalį, kuria atsisakoma perskaičiuoti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio M. K. dėl vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo.

7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Ministerija 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. 11SP-7224 neterminuotai nuo 2015 m. birželio 3 d. paskyrė pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą. Sprendime nurodytas pensijos dydis – 20 procentų nuo 1 253,58 Eur darbo užmokesčio vidurkio, t. y. 250,72 Eur. Pareiškėjas, nesutikdamas su Ministerijos 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendime Nr. 11SP-27224 nurodytu darbo užmokesčio vidurkiu ir su tuo susijusiu pensijos apskaičiavimu, 2015 m. rugsėjo 18 d. kreipėsi su prašymu perskaičiuoti pensijos dydį. Ministerija 2015 m. spalio 21 d. raštu Nr. 1D-8446(12) „Dėl skundo“ atsisakė perskaičiuoti pareiškėjui paskirtą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją.

8. Įstatymo 7 straipsnis nustato, kad į darbo užmokestį, pagal kurį nustatomas pareigūnui mokamos pensijos dydis, įskaitoma pareiginė alga (tarnybinis atlyginimas), taip pat priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, laipsnį (tarnybinį rangą), kvalifikacinę kategoriją (kvalifikacinį rangą), kai šie priedai mokami įstatymų nustatyta tvarka. Nagrinėjamoje byloje pagal 2016 m. rugpjūčio 19 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateiktą pažymą apie M. K. priskaičiuotą darbo užmokestį nustatyta, kad 2011 m. birželio, spalio ir gruodžio mėnesiais, 2012 m. sausio-balandžio, 2013 m. lapkričio mėnesiais pareiškėjui buvo mokamas darbo užmokestis ir iš Lietuvos valstybės biudžeto lėšų, ir iš Europos Sąjungos biudžeto lėšų.

Byloje ginčas kilo tik dėl sumų, išmokėtų iš Europos Sąjungos biudžeto lėšų. Teismas, vertindamas šias lėšas, pažymėjo, kad jos turi būti įskaitomos į darbo užmokestį, pagal kurį nustatomas pareigūnui mokamos pensijos dydis. Pirma, atsakovas nenurodė pagrįstų argumentų, kodėl šias sumas laiko atlygiu už projekto eksperto darbą, kuo jis skiriasi nuo pareiginės algos ir kodėl turi būti vertinamas skirtingai nei pareiginė alga. Vien pavadinimas, kurį mokamoms sumoms suteikė atsakovas, nekeičia mokamų sumų prigimties.

Be to, ir atsakovas šias sumas vadina darbo užmokesčiu. 2016 m. rugpjūčio 19 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateiktoje pažymoje apie M. K. priskaičiuotą darbo užmokestį abu mokėjimai įvardijami vienodai – „M. K. darbo užmokestis“, nenurodant, kad šį darbo užmokestį sudaro atskiros dalys (dienpinigiai, kelionės išlaidos, pareiginė alga ir t. t.) ir kodėl tos dalys išskiriamos. Antra, 2016 m. rugpjūčio 30 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – SODROS) Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus rašte „Dėl M.

K. duomenų“ ir pažymoje nurodytos pareiškėjo draudžiamosios pajamos, įrašytos vadovaujantis Lietuvos kriminalinės policijos biuro pateiktais pranešimais apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį. Draudžiamosios pajamos – pajamos, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, taip pat priskaičiuotos ligos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės), profesinės reabilitacijos, ligos dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų valstybinio socialinio draudimo pašalpos bei nedarbo socialinio draudimo išmokos.

Remdamasis SODROS duomenimis teismas pažymėjo, kad valstybinio socialinio draudimo įmokos buvo mokamos nuo pareiškėjo darbo užmokesčio, mokamo tiek iš Lietuvos valstybės biudžeto lėšų, tiek iš ES biudžeto lėšų. Tą patį patvirtina ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. gegužės 7 d., 2011 m. rugsėjo 28 d., 2012 m. sausio 3 d., 2012 m. balandžio 3 d. ir kt. įsakymai Dėl Albanijos Respublikos Dvynių projekto Nr. AL 09 IB JH „Liudininkų ir ypatingų asmenų apsaugos direktorato operatyvinių ir logistinių gebėjimų modernizavimas“ įgyvendinimo.

Šiuose įsakymuose nustatoma, kad pareiškėjui mokami dienpinigiai, eksperto atlygis bei visi privalomi sumokėti mokesčiai. Taigi teismas valstybinio socialinio draudimo mokesčių prasme nenustatė skirtumų tarp pareiškėjui mokamo darbo užmokesčio iš Lietuvos valstybės biudžeto lėšų ir iš Europos Sąjungos biudžeto lėšų. Todėl teismas nematė priežasčių, kodėl apskaičiuojant pareigūnų ir karių valstybinę pensiją darbo užmokestis, nuo kurio vienodai buvo sumokėti visi valstybinio socialinio draudimo mokesčiai, turėtų būti skaidomas ir laikomas ne tarnybiniu atlyginimu, o priedu.

Atsakovo argumentą, kad pareiškėjui buvo kompensuojamos kelionės išlaidos, dienpinigiai, teismas atmetė, nes nuo šių mokėjimų valstybinio socialinio draudimo įmokos nemokamos. Teismas laikė, kad atsakovas nepagrįstai skaičiuodamas vidutinį darbo užmokestį, reikšmingą pareiškėjo pareigūnų ir karių valstybinės pensijos paskyrimui ir paskaičiavimui neįtraukė ginčijamų sumų, išmokėtų pareiškėjui iš ES lėšų.

9. Pareiškėjas 2015 m. gruodžio 2 d. pateikė 2015 m. lapkričio 30 d. SODROS Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus pažymą apie pareiškėjo draudžiamąsias pajamas ir prašė išreikalauti iš atsakovo duomenis apie pareiškėjui išmokėtą darbo užmokestį. 2016 m. rugpjūčio 19 d. Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikė pažymą apie M. K. priskaičiuotą darbo užmokestį, kurį sudaro darbo užmokestis, mokamas iš Lietuvos valstybės biudžeto lėšų ir iš Europos Sąjungos biudžeto lėšų. Teismas nustatė, kad tarp pareiškėjo ir atsakovo pateiktų duomenų yra neatitikimas – pagal pareiškėjo pateiktus SODROS duomenis pareiškėjo draudžiamosios pajamos 2011 m. gruodžio mėnesį yra 10 860,95 Lt, o pagal atsakovo pateiktus duomenis – 4 076,77 Lt (iš Lietuvos valstybės biudžeto lėšų) + 1 240,81 Lt (iš Europos Sąjungos biudžeto lėšų) = 5 317,58 Lt (iš viso). Teismas spręsdamas duomenų prieštaringumo klausimą paprašė iš SODROS pažymos apie pareiškėjo draudžiamąsias pajamas, sumokėtas būtent Lietuvos kriminalinės policijos biuro. 2016 m. rugpjūčio 30 d. teisme gauta SODROS Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus raštas ir pažyma apie pareiškėjo draudžiamąsias pajamas, sumokėtas Lietuvos kriminalinės policijos biuro, kuriomis teismas vadovavosi. Minėti duomenys patvirtino, kad 2011 m. gruodžio mėnesį pareiškėjui pagal Lietuvos kriminalinės policijos biuro SODRAI pateiktus pranešimus draudžiamosios pajamos buvo 10 860,95 Lt. Taigi teismas laikė, kad atsakovas, skaičiuodamas vidutinį darbo užmokestį, reikšmingą pareiškėjo pareigūnų ir karių valstybinės pensijos paskyrimui ir paskaičiavimui, turėjo laikyti, kad pareiškėjo 2011 m. gruodžio mėnesio vidutinis darbo užmokestis turėjo būti 10 860,95 Lt.

10. Pareiškėjas pradiniame skunde prašė panaikinti Ministerijos 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą Nr. 11SP-7224 ir panaikinti Ministerijos 2015 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. 1D-8446(12) ir įpareigoti Ministeriją perskaičiuoti paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausiai einančių 12 mėnesių darbo užmokesčio vidurkį pensijai gauti, atsižvelgiant į pareiginę algą, kuri buvo mokama misijos metu. Patikslintame skunde prašė pakeisti Ministerijos 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo Nr. 11SP-7224 dalį dėl konkretaus pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio pareiškėjui apskaičiavimo ir įpareigoti Ministeriją perskaičiuoti paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausiai einančių 12 mėnesių darbo užmokesčio vidurkį pensijai gauti, atsižvelgiant į pareiginę algą, kuri buvo mokama misijos metu. Teismas, atsižvelgęs į visus pateiktus reikalavimus (tiek skunde, tiek patikslintame skunde, kaip jį įvardina pareiškėjas), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 ir 50 straipsniais, nelaikė jo patikslintu skundu, o pradinio skundo sudėtine dalimi.

11. Teismas nustatė, kad atsakovas nepagrįstai pareiškėjui mokamą darbo užmokestį diferencijavo, dalį jo įvardindamas atlygiu už ekspertinę veiklą ir nepriskirdamas jo tarnybiniam atlyginimui. Ministerijos 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo Nr. 11SP-7224 dalis dėl konkretaus pensijos dydžio nustatymo panaikinta ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, kaip neteisėta, nes prieštarauja Įstatymo 7 straipsniui, o Ministerija įpareigota priimti naują sprendimą dėl M. K. apskaičiuotino pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio.

12. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prašo panaikinti ir Ministerijos 2015 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. 1D-8446(12), tačiau minėtame rašte atsisakoma perskaičiuoti pareiškėjui paskirtą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją dviem pagrindais – 1) dėl to, kad nesikeičia ištarnautas tarnybos laikas, dėl ko nagrinėjamoje byloje ginčas nekilo; 2) dėl to, kad, kaip teigia Ministerija, pareiškėjo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuotas teisingai. Šiuo aspektu teismas nustatė teisės aktų pažeidimą. Todėl teismas, vadovaudamasis ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktu, panaikino Ministerijos 2015 m. spalio 21 d. sprendimo Nr. 1D-8446(12) dalį, kurioje atsisakoma perskaičiuoti pareiškėjui paskirtą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją dėl vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo.

III. 13. Atsakovas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

14. Atsakovo teigimu, pradinis ir patikslintas skundai skiriasi iš esmės. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patikslintą skundą laikė pradinio skundo dalimi. Atsakovas teigia, kad teismas turėjo nepriimti patikslinto skundo, nes pareiškėjas praleido ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą ir nenurodė svarbių priežasčių patikslintam skundui pateikti. Be to, pareiškėjas tikslino tiek skundo pagrindą, tiek dalyką, iš esmės pateikdamas visiškai naują skundą. Patikslintą skundą pripažįstant nauju skundu, taip pat turėtų būti pripažinta, kad pareiškėjas praleido skundo padavimo terminus. Patikslintas skundas buvo pateiktas posėdžio dieną, todėl atsakovas neturėjo galimybės pasisakyti dėl jo priimtinumo, taip pat neturėjo galimybės pateikti atsiliepimą.

15. Atsakovas nurodo, kad pareigūno valstybinės pensijos dydis nustatomas ne pagal tai, kiek jam jo pasirinktu laikotarpiu buvo išmokėta darbo užmokesčio, o pagal tai, kokia jam pareiginė alga ir priedai buvo nustatyti reikšmingu laikotarpiu. Pareigūnų valstybinių pensijų apskaičiavimo reguliavimas yra visiškai kitoks nei valstybinio socialinio draudimo pensijų, kurių dydis priklauso nuo asmens draudžiamųjų pajamų. Teismas nepagrįstai tyrė pareiškėjo draudžiamąsias pajamas, nes valstybinių pareigūnų pensijų dydis niekaip nėra siejamas su valstybinio socialinio draudimo įmokomis ir draudžiamosiomis pajamomis pagal Socialinio draudimo pensijų įstatymą.

16. Atsakovas pažymi, kad nesutapimai dėl darbo užmokesčio už 2011 m. gruodžio mėn. atsirado dėl to, kad Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pažymoje nurodomi duomenys, kiek pareiškėjui konkretų mėnesį buvo priskaičiuota ir išmokėta. SODRAI duomenys perduodami pagal priskaitymą už kiekvieną mėnesį imtinai. Turi būti vertinami ne atskiro mėnesio duomenys, o bendrai priskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis.

17. Atsakovas vadovaujasi Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 3 dalimi (redakcija, įsigaliojusi 2010 m. liepos 10 d.) ir teigia, kad išmokos pareiškėjui iš Dvynių projekto administravimui skirtų ES lėšų apskritai nėra laikomos jo darbo užmokesčiu.

18. Pareiškėjas M. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimą nepakeistą.

19. Pareiškėjas pažymi, kad skundas buvo paduotas 2015 m. lapkričio 4 d., todėl jis turėjo būti nagrinėjamas vadovaujantis ne 2016 m. birželio 2 d. priimto Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo nuostatomis, bet senąją šio įstatymo redakcija, todėl pareiškėjas mano, kad teismas pasielgė teisingai priimdamas jam visus pateiktus dokumentus.

20. Atsakovas nepateikia jokių konkrečių įrodymų, kodėl SODROS Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus ir Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pateiktos pažymos informacija apie pareiškėjui sumokėtą darbo užmokestį skiriasi.

21. Pareiškėjas pažymi, kad per savo darbo metus Lietuvos kriminalinės policijos biure jam ir kitiems pareigūnams teko ne kartą vykti į komandiruotes, tačiau niekada nekildavo ginčų, kad komandiruočių metu yra gaunamas kitas atlyginimas, bet ne pareiginė alga.

22. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad patikslintame skunde jis patikslino paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausiai nuosekliai einančių 12 mėnesių laikotarpį, tik gavęs duomenis apie vidutinį atlyginimą ir sumokėtus mokesčius iš SODROS, kurie skyrėsi nuo pareiškėjui pateiktų Lietuvos kriminalinės policijos biuro buhalterijos duomenų apie darbo užmokesčio vidurkį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo Nr. 11SP-7224 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą ir valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedo skyrimo M. K.“ ir 2015 m. spalio 21 d. rašto Nr. 1D-8446(12), kuriuo buvo atsisakyta perskaičiuoti paskirtą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, teisėtumo.

24. Nagrinėjamoje administracinėje byloje iškilo klausimas dėl pareigūno valstybinės pensijos dydžio ir pareigūnui mokėtos pareiginės algos dydžio už 2011-2012 metus, kai pareiškėjas dalyvavo Albanijos Respublikos Dvynių projekto Nr. AL 09 IB JH „Liudininkų ir ypatingų asmenų apsaugos direktorato operatyvinių ir logistinių gebėjimų modernizavimas“ įgyvendinime. Pareiškėjas teigė, kad Lietuvos kriminalinės policijos biuras iš pareiginės algos, kuri buvo mokama misijos metu iš ES lėšų, apmokėdavo visus mokesčius, kurie būdavo tokio dydžio, kaip ir mokesčiai, mokami gaunant pareigūno algą. Pareiškėjas nurodė, kad skiriant jam pareigūnų ir karių valstybinę pensiją ir nustatant palankiausią laikotarpį, vadovavimo Dvynių projektui laikotarpio atlyginimas buvo skaičiuojamas ne realus, o pareiginė alga, kuri net nebuvo mokama pareiškėjui. Atsakovas teigia, kad pareiškėjui tuo metu nebuvo mokamas darbo užmokestis kaip pareigūnui. Atsakovas apeliaciniame skunde atkreipia teismo dėmesį į tai, kad pareigūnų valstybinių pensijų apskaičiavimo reguliavimas yra visiškai kitoks nei valstybinio socialinio draudimo pensijų, kurių dydis priklauso nuo asmens draudžiamųjų pajamų. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tyrė pareiškėjo draudžiamąsias pajamas, nes valstybinių pareigūnų pensijų dydis niekaip nėra siejamas su valstybinio socialinio draudimo įmokomis ir draudžiamosiomis pajamomis pagal Socialinio draudimo pensijų įstatymą.

25. Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnis nustato, kad į darbo užmokestį, pagal kurį nustatomas pareigūnui mokamos pensijos dydis, įskaitoma pareiginė alga (tarnybinis atlyginimas), taip pat priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, laipsnį (tarnybinį rangą), kvalifikacinę kategoriją (kvalifikacinį rangą), kai šie priedai mokami įstatymų nustatyta tvarka. Nagrinėjamoje byloje pagal 2016 m. rugpjūčio 19 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateiktą pažymą apie M. K. priskaičiuotą darbo užmokestį nustatyta, kad 2011 m. birželio, spalio ir gruodžio mėnesiais, 2012 m. sausio-balandžio, 2013 m. lapkričio mėnesiais pareiškėjui buvo mokamas darbo užmokestis ir iš Lietuvos valstybės biudžeto lėšų, ir iš Europos Sąjungos biudžeto lėšų. Byloje ginčas kilo tik dėl sumų, išmokėtų iš Europos Sąjungos biudžeto lėšų. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šias lėšas, pažymėjo, kad jos turi būti įskaitomos į darbo užmokestį, pagal kurį nustatomas pareigūnui mokamos pensijos dydis. Pirma, atsakovas nenurodė pagrįstų argumentų, kodėl šias sumas laiko atlygiu už projekto eksperto darbą, kuo jos skiriasi nuo pareiginės algos ir kodėl turi būti vertinamas skirtingai nei pareiginė alga. Vien pavadinimas, kurį mokamoms sumoms suteikė atsakovas, nekeičia mokamų sumų prigimties. Be to, ir atsakovas šias sumas vadina darbo užmokesčiu.

26. Pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo septintajame skirsnyje yra reglamentuoti pareigūnų pareiginės algos dydžiai: minėto įstatymo 35 straipsnyje (2006-07-19 įstatymo Nr. X-791 redakcija) reglamentuoti pareigūnų pareiginės algos priedų už turimus laipsnius koeficientai; minėto įstatymo 36 straipsnyje (2008-11-14 įstatymo Nr. X-1820 redakcija) reglamentuoti pareigūnų kvalifikacinės kategorijos ir priedai už jas; minėto įstatymo 38 straipsnyje reglamentuota priemokos ir apmokėjimas pareigūnams už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą.

27. Būtina išsiaiškinti, koks pareiškėjo teisinis statusas buvo tuomet, kai jis dalyvavo įgyvendinant Albanijos Respublikos Dvynių projektą Nr. AL 09 IB JH. Šiuo požiūriu svarbu atsižvelgti į tai, kaip atsakovas buvo įforminęs pareiškėjo dalyvavimą minėtame Projekte. 2011 m. gegužės 18 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-441 „Dėl Albanijos Respublikos Dvynių projekto Nr. AL 09 IB JH „Liudininkų ir ypatingų asmenų apsaugos direktorato operatyvinių ir logistinių gebėjimų modernizavimas“ įgyvendinimo“ buvo pavesta Lietuvos policijos kriminalinės policijos biuro viršininkui sudaryti Projekto įgyvendinimo grupę (šio įsakymo 1.2 punktas) bei apmokėti šios grupės personalui už viršvalandinį darbą su Projekto įgyvendinimu susijusį darbą iš Projekto administravimo lėšų (šio įsakymo 1.3 punktas), taip pat nustatyta, kad siunčiant į Albanijos Respubliką Lietuvos policijos veiklų Projekte vadovą ir kitus Projekto įgyvendinimo sutartyje nurodytus ekspertus vykdyti Lietuvos policijos veiklas Projekte, jiems turi būti išmokami Projekto įgyvendinimo sutartyje numatyto dydžio dienpinigiai už kiekvieną parą, eksperto atlygis už Projekto įgyvendinimo sutartyje nustatytą laikotarpį (nustatyta tvarka atskaičius privalomus mokesčius ir juos pervedus į atitinkamus biudžetus bei už tą laikotarpį nemokant nustatyto darbo užmokesčio) bei valstybinio socialinio draudimo įmokos nuo eksperto atlygio, kurios turi būti mokamos iš Projekto administravimui skirtų lėšų (šio įsakymo 2.1 punktas). Remiantis šiuo įsakymu darytina išvada, kad Projekto įgyvendinimo grupės nariams ir grupės vadovui galėjo būti mokama už viršvalandinį darbą, o taip pat pareiškėjui, kuris buvo Projekto koordinatorius, turėjo būti mokamas eksperto atlygis už Projekto įgyvendinimo sutartyje nustatytą laikotarpį (nustatyta tvarka atskaičius privalomus mokesčius ir juos pervedus į atitinkamus biudžetus) bei už šį laikotarpį nebuvo mokamas nustatytas darbo užmokestis.

28. Vertinant pareiškėjo dalyvavimą minėtame Projekte, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Įgyvendinant projektą pareiškėjas buvo komandiruojamas Lietuvos policijos kriminalinės policijos biuro viršininko įsakymais ( 2011 m. birželio 10 d., 2011 m. rugpjūčio 26 d., 2011 m. rugsėjo 29 d., 2012 m. sausio 3 d., 2012 m. balandžio 3 d.), kuriuose buvo nustatomas mokėti M. K. nustatyto dydžio eksperto atlygis (nustatyta tvarka išskaičiavus privalomus mokesčius) ir komandiruotės metu nemokant jam nustatyto darbo užmokesčio.

29. Taigi darytina išvada, kad pareiškėjas nagrinėjamoje byloje aktualių komandiruočių metu gaudavo eksperto atlygį už Projekto įgyvendinimo sutartyje nustatytą laikotarpį (nustatyta tvarka atskaičius privalomus mokesčius ir juos pervedus į atitinkamus biudžetus), bet už tą laikotarpį nemokant nustatyto darbo užmokesčio. Darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje aktualių komandiruočių metu pareiškėjas negavo pareiginės algos.

30. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į atsakovo nenuoseklią poziciją, pirma, atsakovo teigimu, pareiškėjo nagrinėjamoje byloje aktualių komandiruočių metu išmokėtas ekspertinis atlyginimas negali būti laikomas tarnybiniu atlyginimu, antra, vis tik komandiruočių metu pareiginio atlyginimo vidurkis buvo skaičiuojamas bylai aktualiais laikotarpiais, nors kaip jau buvo aukščiau minėta ir 2011 m. gegužės 18 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymuose Nr. 5-V-441, ir komandiravimo įsakymuose (28 punktas) buvo numatyta, kad pareiškėjui nustatytas darbo užmokestis nebus mokamas. Tačiau ši atsakovo pozicija leidžia teisėjų kolegijai spręsti apie tai, kad atsakovas susiklosčiusią situaciją vertino vis tik pareiškėjo naudai, t. y. komandiruočių metu pareiginio atlyginimo vidurkį skaičiavo bylai aktualiais laikotarpiais.

31. Taip pat pripažintina, kad teisinis reguliavimas aiškiai nereguliavo situacijos, kai pareigūnas yra komandiruojamas tam, kad šis dalyvautų įgyvendinant ES dvynių projektą. Atsakovas remiasi Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 3 dalimi (2010-06-22 įstatymo Nr. XI-936 redakcija).

32. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisinį reguliavimą ir nagrinėjamos bylos nustatytas aplinkybes (27 ir 28 punktai), laikosi pozicijos, kad konkrečiu atveju pareiškėjas tuo metu, kai būdavo komandiruojamas įgyvendinti Albanijos Respublikos Dvynių projektą Nr. AL 09 IB JH, gaudavo eksperto atlygį, kuris negali būti prilygintas pareiginei algai Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio prasme. Tokia pozicija taip pat atitinka pasikeitusį Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo reguliavimo nagrinėjamu klausimu. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tyrė pareiškėjo draudžiamąsias pajamas, nes valstybinių pareigūnų pensijų dydis nėra siejamas su valstybinio socialinio draudimo įmokomis ir draudžiamosiomis pajamomis.

33. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino administracinės bylos aplinkybes ir pritaikė teisės aktus, todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, atmetant pareiškėjo skundą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo M. K. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė