cf73296b-e647-406d-80a3-65e6cfea8121 · Klaipėdos apygardos teismas

Civilinė byla NrPranešėja E. MisiÅ«nienė             Teisėja J. Gailevičienė Civilinė byla Nr. 2A-1336-524/2012(Proceso Nr. 2-43-3-01999-2011-4)Procesinio sprendimo kategorijos (S) 121.21; 78.2.1 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2012 m. spalio 24 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės teisėjos Erikos MisiÅ«nienės, kolegijos teisėjų Alonos Romanovienės, Audriaus Saulėno, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal R.

M. ieÅ¡kinį atsakovui T. J., trečiasis asmuo L. M., dėl skolos priteisimo bei atsakovo T. J. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-02 sprendimo ir n u s t a t ė: ieÅ¡kovė prašė priteisti 35702,95 Lt permokÄ už rangos darbus ir turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2010-07-30 atsakovui už gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybÄ sumokėjo 15000 Lt avansÄ , likusiÄ avansinio mokėjimo sumÄ -11580,48 Lt-sumokėjo į jo sugyventinės L.

M. sÄ skaitÄ . 2010-08-01 su atsakovu sudarė statybos rangos sutartį Nr.00015, pagal kuriÄ atsakovas iki 2010-12-01 įsipareigojo atlikti ieÅ¡kovės gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalinės apdailos statybÄ , o ji įsipareigojo sumokėti 132902,44 Lt. IÅ¡ pradžių darbai vyko sklandžiai, tačiau iki 2010-12-01 namas nebuvo pastatytas. Atsakovas tęsė statybos darbus ir po nurodyto termino, buvo sudaryta dar viena sÄ mata „Darbo ir iÅ¡laidų apraÅ¡ymas“, kurioje atsakovas nurodė vidaus apdailos darbus ir jų kainÄ .

Pinigus dažniausiai mokėdavo į L. M. sÄ skaitÄ . Nuo 2011 m. birželio mėnesio jokie darbai atliekami nebebuvo. Atsakovas yra atlikęs didžiÄ jÄ dalį darbų. Liko neįvykdyti Å¡ie darbai: lietaus nuvedimo sistemos pakabinamų latakų montavimas už 2413,84 Lt, lietaus nuvedimo sistemos lietvamzdžių montavimas už 1057,27 ir lietaus nuotekų įrengimas už 4153,80 Lt. IÅ¡ viso ji atsakovui sumokėjo 185580,48 Lt, o darbų jis yra atlikęs už 149877,53 Lt. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-03-02 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino: priteisė iÅ¡ atsakovo T.

J. 35702,95 Lt permokos ir 500 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovei Ritai Macijauskienei, 587,20 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei. Nurodė, kad ieÅ¡kovė įrodė ir pagrįstai apskaičiavo susidariusio įsiskolinimo dydį, atsakovas motyvuotų ir pagrįstų prieÅ¡taravimų nepareiÅ¡kė, todėl ieÅ¡kovės reikalavimÄ tenkino. Atsakovas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-02 sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Nurodė, kad ginčas kilo dėl atliktų darbų gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), todėl Å¡i byla nėra teisminga Klaipėdos miesto apylinkės teismui. PaaiÅ¡kina, kad visiÅ¡kai pasitikėjo savo atstovu advokatu, jam pateikė visus turimus įrodymus. Teismas priimdamas sprendimÄ Å¾inojo, kad atsakovo Lietuvoje nėra, atstovavimo sutartis nutraukta, todėl turėjo įsitikinti, kad apie teismo posėdį atsakovas tinkamai informuotas. Kadangi apie teismo posėdį atsakovas nebuvo tinkamai informuotas, todėl buvo pažeistos procesinės teisės normos.

Apelianto nuomone, teismas neatskleidė bylos esmės. Paaiškina, kad teismas turėjo pareikalauti ieškovės darbų priėmimo perdavimo aktų ar kitų įrodymų, patvirtinančių pinigines sumas, už kokias buvo atlikti statybos darbai. Priduria, kad statybos darbų sutartis Nr. 00015 nėra nutraukta, ieškovė pripažįsta, kad sutarties vykdymas užsitęsė dėl objektyvių aplinkybių. Paaiškina, kad teismas nesiaiškino, kokiu pagrindu ieškovei buvo atlikta darbų daugiau, nei nustatyta sutartimi.

Pažymi, kad piniginės sumos galėjo atsirasti kitų sandorių pagrindu. Å ioje byloje kyla ginčas dėl darbų kiekio ir vertės, todėl bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, kokie darbai ir už kokiÄ sumÄ buvo atlikti, kodėl skiriasi ieÅ¡kovės pripažįstamų atsakovo atliktų darbų suma nuo sutartyje nustatytos darbų vertės. Dėl Å¡ių priežasčių turėjo bÅ«ti skiriama ekspertizė. Kadangi nurodytų aplinkybių negali iÅ¡nagrinėti apeliacinės instancijos teismas, todėl byla turi bÅ«ti grÄ Å¾inta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

IeÅ¡kovė atsiliepimu praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodė, kad atsakovas pats vilkino bylos nagrinėjimÄ . Pažymi, kad atsakovas, ginčydamas atliktų darbų kiekį ir vertę, turėjo pakankamai laiko pateikti byloje prieÅ¡ieÅ¡kinį, tačiau to nepadarė. Apeliacinis skundas atmestinas.Civilinės bylos nagrinėjimo ribas nustato Å¡alys, vykdydamos pareigas ir įgyvendindamos Civilinio proceso kodekse nustatytas teises.Byloje ieÅ¡kovė iÅ¡kėlė ginÄÄ dėl 35 702, 95 Lt permokėtos atsakovui sumos grÄ Å¾inimo.

Byloje įrodyta, kad šalis siejo rangos santykiai, nes 2010-08-01 Å¡alys buvo sudariusios rangos sutartį, pagal kuriÄ atsakovas buvo įsipareigojęs atlikti ieÅ¡kovei statybos rangos darbus už 132 902, 44 Lt. Sutarties 3.1 p. Å¡alys buvo sutarusios, kad ieÅ¡kovė atlygins atsakovui už papildomai atliktus darbus, kurie bus su ja suderinti (b.l.13). Byloje įrodyta, kad atsakovas atliko darbų už 149 877, 53 Lt, o ieÅ¡kovė sumokėjo 185 580, 48 Lt, todėl darytina iÅ¡vada, kad ginčas Å¡ioje byloje yra susijęs ir su rangos teisiniais santykiais.

Taigi pagal CPK 178 str. ir Å¡ios kategorijos bylose nustatytas įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisykles atsakovas, bÅ«damas rangovu Å¡ioje byloje ir nesutikdamas grÄ Å¾inti permokėtos sumos, turėjo leistinais įrodymais įrodyti, kad jis faktiÅ¡kai atliko darbų už 185 580, 48 Lt. Tačiau tokių įrodymų byloje nėra. Šioje byloje atsakovas privalėjo pateikti jo paruoÅ¡tÄ Â ir Å¡alių pasiraÅ¡ytÄ atliktų darbų priėmimo perdavimo aktÄ sutartyje nurodytais terminais ir įrodinėti, kad ieÅ¡kovė atsisako tokį aktÄ pasiraÅ¡yti.

Taip pat teikti į bylÄ jo pildytus statybos žurnalus, tačiau iÅ¡ ieÅ¡kovės procesinių dokumentų nustatyta, kad tokių dokumentų atsakovas jai nėra pateikęs. IÅ¡ pateikto Å¡alių susiraÅ¡inėjimo ( b. l. 93-97) darytina iÅ¡vada, kad atsakovas 2011-07-05 nežinojo, kas buvo atsitikę jo objekte, 2011-07-12 ieÅ¡kovė pati pasiÅ«lė pasiraÅ¡yti dokumentus. Apeliaciniame teisme atsakovui atstovavo kitas advokatas, todėl jo apeliacinio skundo motyvai dėl netinkamo jo atstovavimo pirmosios instancijos teisme nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas.

Rangos sutarties Å¡alių teisės ir pareigos turi prieÅ¡prieÅ¡inį pobÅ«dį, t. y. vienos Å¡alies teisės atitinka kitos Å¡alies pareigas. Rangovas privalo atlikti iÅ¡ savo ar užsakovų medžiagų darbus pagal užsakovo nustatytas sÄ lygas laiku ir kokybiÅ¡kai. Užsakovas privalo darbus priimti ir už juos atsiskaityti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „ Atnava“ v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-235/2005).

Statybos darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu. Šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „ Glijas“ v. UAB „ Serneta“, bylos Nr. 3K-3-484/2007).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-03-17 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2009, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs rangovo atsakomybės apimtį, kylančiÄ vykdant rangos sutartį, bei įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę Å¡ios kategorijos bylose. Be to, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymÄ yra be kaltės, nes rangovas, specializuodamasis statybos darbų srityje, jau sutarties sudarymo etape turi realiai įvertinti savo pajėgumus, konkretaus objekto specifikÄ ir kitus galimus veiksnius, kad nesuklaidintų užsakovo.

Jeigu sutarties vykdymo metu iÅ¡kyla kliūčių, trukdančių tinkamai ir laiku įvykdyti sutartį, rangovas privalo imtis visų nuo jo priklausančių protingų priemonių toms kliÅ«tims paÅ¡alinti ir taip įgyvendinti CK 6.691 straipsnyje įtvirtintÄ imperatyviÄ jÄ Ä¯statymų numatytÄ statybos rangos sutarties Å¡alių bendradarbiavimo sutarties vykdymo metu pareigÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Polikopija“ v.

J. B. reklamos paslaugų įmonė „Era“, bylos Nr. 3K-3-530/2007; 2008 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-396/2008, ir kt.). STR 1.08.02:2002 Statybos darbai yra nurodyta, kad statyba gali bÅ«ti pradėta tik užvedus statybos žurnalÄ . Å io STR V sk. 18.5p., VI sk. 23 p. nurodo, kad visa statybos eiga turi bÅ«ti fiksuojama žurnale, kuris yra privalomas ir jame nurodomos visos statybos dalyvių pastabos bei atlikti darbai ir jų priėmimas. Pagal XIV skyriaus 59.13 žurnalÄ privalo pildyti darbų vykdytojas, todėl Å¡ių veiksmų atlikimas yra rangovo pareiga.

Užpildytas statybos žurnalas priėmimo-perdavimo aktu yra perduodamas užsakovui, todėl atsakovas su apeliaciniu skundu turėjo galimybę pateikti tokį aktÄ . Å ios bylos procesas įrodo, kad atsakovas turėjo galimybę pasinaudoti savo procesinėmis pareigomis teikti įrodymus tiek pateikdamas pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo.          Atsakovo su apeliaciniu skundu pateiktas 2011-05-21 tik jo pasiraÅ¡ytas atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas 198 708, 70 Lt nėra tinkamas įrodymas Å¡ioje byloje, nes Å¡ios bylos įrodinėjimo dalykas yra Å¡alių pripažinta atliktų darbų vertė - 149 877, 53 Lt ir 35 702, 95 Lt ieÅ¡kovės permokėta suma.

Å ioje byloje pateiktas 2011-05-21 atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas Å¡ioje byloje įrodo aplinkybę, kad ginčo dėl to, kad atsakovas atliko darbų ieÅ¡kovei už 149 877, 53 Lt, byloje nėra. Šis aktas pasiraÅ¡ytas tik atsakovo, todėl atsakovas, Å¡ioje byloje nepareiÅ¡kęs prieÅ¡ieÅ¡kinio, turi galimybę iÅ¡kelti ginÄÄ kitoje byloje, nes Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas yra tik ieÅ¡kovės permokėtos sumos grÄ Å¾inimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-12-22 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3 K-3-536/2012 yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienaÅ¡aliÅ¡kai pasiraÅ¡ytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismÄ ir reikalauti priverstinio atsiskaitymo prievolės vykdymo.

Užsakovas, nesutikdamas su vienaÅ¡aliÅ¡kai rangovo pasiraÅ¡ytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasiraÅ¡yti aktÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2009), todėl tokį ginÄÄ atsakovas galės iÅ¡kelti kitoje byloje, kurioje galės praÅ¡yti skirti ekspertizę, jeigu iÅ¡kils ginčas dėl atliktų darbų apimties ir vertės. Nagrinėjamo ginčo atveju tokiÄ aplinkybę, t. y. kad rangovas (atsakovas) 35 702, 95 Lt gavo be teisinio pagrindo, turėjo įrodyti užsakovė, t. y. ieÅ¡kovė.

        CK 6.237 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad asmuo be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu bÅ«du tyčia ar dėl neatsargumo įgijęs tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grÄ Å¾inti asmeniui, kurio sÄ skaita tai įgyta, iÅ¡skyrus tam tikras iÅ¡imtis, nustatytas CK 6.241 straipsnyje. Kasacinio teismo praktikoje CK 6.237 straipsnio nuostatos aiÅ¡kinamos taip, kad nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas yra tada, kai asmuo be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu bÅ«du tyčia ar dėl neatsargumo įgyja tai, ko jis negalėjo (neturėjo) gauti, prievolė grÄ Å¾inti turtÄ , gautÄ be teisinio pagrindo (nesant nei teisės akto, nei sandorio prievolei atsirasti), gali atsirasti ir tada, kai iÅ¡ pradžių buvo teisinis pagrindas šį turtÄ gauti, o vėliau jis iÅ¡nyko.

Nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti bÅ«tinos tokios sÄ lygos:

1) konkretaus įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė, nebuvimas;

2) kreditorių veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtÄ ar jį pagerino, yra teisėti;

3) turto negalima iÅ¡reikalauti kitais civilinių teisių gynybos bÅ«dais (taikant restitucijÄ , vindikacijÄ );

4) kreditorius atliko veiksmus iÅ¡imtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtÄ pagal įstatymÄ ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2008, 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2009; ir kt.).

Å ioje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė pervedė atsakovui 185 580, 48 Lt, o abi Å¡alys pripažįsta, kad darbų atsakovas atliko už 149 877, 53 Lt, todėl permokėta ginčo suma turi bÅ«ti grÄ Å¾inta ieÅ¡kovei.           Nepagrįstas apeliacinio skundo motyvas, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė iÅ¡imtinio teismingumo taisyklę, nustatytÄ CPK 31 str. ,nes Å¡is ginčas nėra kildinamas iÅ¡ daiktinių teisių. Pagal CPK 31 straipsnio 1 dalį, ieÅ¡kiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamÄ jį daiktÄ , dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, iÅ¡skyrus pareiÅ¡kimus dėl sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose, dėl areÅ¡to nekilnojamajam daiktui panaikinimo teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui, todėl tik nustačius, kad ginčas tarp Å¡alių yra kilęs dėl daiktinių teisių į nekilnojamÄ jį daiktÄ , ieÅ¡kinys turi bÅ«ti reiÅ¡kiamas nekilnojamojo daikto buvimo vietos teismui.

Byloje nėra reiÅ¡kiami reikalavimai dėl daiktinių teisių į nekilnojamÄ jį daiktÄ ar naudojimosi juo pažeidimų. IÅ¡nagrinėjus šį ginÄÄ nepasikeis Å¡alių teisių į nekilnojamÄ jį daiktÄ apimtis, Å¡alys nebus įpareigotos pakeisti Nekilnojamojo turto registro duomenis ir pan. Dėl Å¡ių aplinkybių nebuvo pagrindo konstatuoti, jog ieÅ¡kinys kilęs iÅ¡ daiktinės teisės pažeidimo. Å is ginčas iÅ¡ esmės yra kilęs dėl nepagrįsto praturtėjimo bei prievolinių santykių, kuriems iÅ¡imtinio teismingumo taisyklė nėra taikoma.

             Atsakovui pirmosios instancijos teisme atstovavo advokatė S. B. pagal 2011-09-26 atstovavimo sutartį (b.l.67), todėl akivaizdu, kad pagal CPK 51 str. atstovo atvykimas į teismo posėdį laikomas tinkamu byloje dalyvaujančio asmens, kuriam jis atstovauja, dalyvavimas teismo posėdyje. CPK 59 str. nustatyta, kad įgaliojimas atstovauti teisme suteikia atstovui teisę atlikti atstovaujamojo vardu visus procesinius veiksmus, todėl nepagrįsti apeliacinio skundo motyvai dėl jo netinkamo informavimo apie bylos nagrinėjimÄ pirmosios instancijos teisme yra nepagrįsti, nes jam buvo žinoma apie iÅ¡keltÄ civilinę bylÄ . Pasinaudodamas CPK nustatyta teismo sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo galimybe, atsakovas nurodė procesinius pažeidimus, padarytus priimant sprendimÄ už akių.

PareiÅ¡kimÄ dėl teismo sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo svarstė pirmosios instancijos teismas, jį panaikino, todėl Å¡ioje proceso stadijoje atsakovas turėjo galimybę teikti įrodymus ar praÅ¡yti juos iÅ¡reikalauti. Nors 2012-02-19 pirmosios instancijos teismui advokatė pranešė, jog nutraukia atstovavimo sutartį su atsakovu (b.l.92), todėl iki 2012-02-29 parengiamojo posėdžio atsakovas turėjo realiÄ galimybę ar pats atvykti į teismo posėdį, ar paskirti kitÄ atstovÄ .

Å ioje byloje nėra jokių įrodymų, kad advokatė neinformavo atsakovo apie atstovavimo sutarties nutraukimÄ , be to, tai nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas, nes Å¡ioje byloje teisiÅ¡kai reikÅ¡minga aplinkybė, jog atsakovui buvo žinoma apie iÅ¡keltÄ bylÄ . CPK 7 str. 2d. nustatyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sÄ Å¾iningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rÅ«pintis greitu bylos iÅ¡nagrinėjimu, rÅ«pestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ir atsikirtimai.

Vien atsakovo procesinis pasyvumas (neatvykimas į teismÄ , nepateikimas procesinio dokumento ar kt.) nėra pagrindas naikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ .         Paminėtais motyvais pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė ir iÅ¡aiÅ¡kino materialinės teisės normas, todėl skundžiamo teismo sprendimo naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1d.1p.).        Vadovaudamasi LR CPK 320–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a :

          Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-02 sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti.                   Kolegijos pirmininkė                                                                 Erika MisiÅ«nienė             Kolegijos teisėjai                                                              Alona Romanovienė                                                                                  Audrius Saulėnas