cf72d924-e963-4b39-bff6-6cd84a0dbd41 · Kauno apygardos teismas

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-362-485/2018Teisminio proceso Nr. 4-22-3-00094-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.11; 21.11.10; 21.11.11; 21.13.3 (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugpjūčio 17 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. R. ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mų 2018 m. birželio 18 d. nutarimo, D.

R. administracinio nusižengimo byloje. Teismas n u s t a t ė : D. R., Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mų 2018 m. birželio 18 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 427 straipsnio 1 dalyje ir jam skirta 1500 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui, nekonfiskuojant transporto priemonės. D. R. nubaustas už tai, kad jis 2018 m. kovo 2 d. apie 21.07 val., (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) gatvėje, pakartotinai – 2015 m. rugsėjo 8 d. baustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 129 straipsnį (atitinka ANK 424 straipsnio 4 dalį), bÅ«damas neblaivus vairavo automobilį Merceds-Benz ML 350, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“.Apeliaciniu skundu D. R. praÅ¡o, panaikinti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mų 2018 m. birželio 18 d. nutarimÄ ir administracinio nusižengimo teisenÄ jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas neobjektyviai iÅ¡tyrė įvykio aplinkybes bei neteisėtai ir netikslingai D. R. paskyrė nuobaudÄ . Apeliantas pripažįsta, kad 2018 m. kovo 2 d. vakare vairavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį ir buvo sustabdytas policijos vykdyto reido girtumui nustatyti metu, tačiau nesutinka, kad minėto reido metu jis buvo girtas - kadangi buvo iÅ¡gėręs tik vienÄ bokalÄ alaus.

D. R. teigimu, jis tiksliai nepamena, kiek laiko buvo praėję nuo alkoholio vartojimo. Policijos pareigÅ«nams tÄ vakarÄ teigė, kad galėjo bÅ«ti praėjusi valanda, tačiau iÅ¡ties galėjo bÅ«ti praėję ir mažiau laiko - tÄ patvirtina ir policijos pareigÅ«no A. S. duoti parodymai, kuriais teigiama, kad jeigu alkoholis buvo iÅ¡gertas mažiau nei prieÅ¡ pusvalandį - tokiu atveju praktikoje pasitaiko, kad promilės bÅ«na aukÅ¡tos, o vėliau jos greitai krenta. Apelianto teigimu, tokį pareigÅ«no teiginį patvirtina ir nagrinėjamas atvejis, nes 21.07 val. atlikus patikrÄ alkotesteriu buvo užfiksuota 1,32 promilės, tuo tarpu 21.29 val. - tik 0,23 promilės - kas nevirÅ¡ija leistinos alkoholio kraujyje ribos.

Tokio staigaus promilių sumažėjimo objektyviai negalėjo paaiÅ¡kinti nei ekspertas, nei policijos pareigÅ«nai, teigę, kad jiems to praktikoje nėra pasitaikę. Skundo autoriaus įsitikinimu, tai galėjo bÅ«ti paaiÅ¡kinta tuo, kad alkoholis buvo nesenai vartotas ir apeliantas tiesiog iÅ¡ jaudulio ar nuovargio neprisiminė kada tiksliai iÅ¡gėrė alkoholį.Skunde taip pat pažymima, jog atliekant pirmÄ jį tikrinimÄ alkotesteriu, D. R. nematė kaip buvo iÅ¡ maiÅ¡elio iÅ¡imtas antgalis, kuris, kaip pažymi ir policijos pareigÅ«nai, yra vienetinis ir negali bÅ«ti naudojamas pakartotinai.

BÅ«tent dėl tikrinimo objektyvumo yra itin svarbu, kad kiekvienÄ kartÄ tikrinant vairuotojus, bÅ«tų naudojami nauji antgaliai, todėl praktikoje visuomet yra prie vairuotojo akių iÅ¡imami antgaliai iÅ¡ maiÅ¡elių - kartais tÄ atlieka policijos pareigÅ«nai, kartais - patys tikrinamieji asmenys. Atkreipiamas dėmesys, jog abu pareigÅ«nai nurodė, kad antrojo tikrinimo metu, antgalį išėmė prie tikrinamo asmens akių - tuo tarpu ar pirmÄ kartÄ tai padarė - neatsimena. Taigi, apelianto manymu, keltina abejonė, ar įvykio aplinkybių „neatsiminimas“ gali bÅ«ti pateisinamas ir ar iÅ¡ties viskas buvo atlikta pagal taisykles.

D. R. pastebėjimu, Alkotesteris Alcotest 6810 matuoja alkoholio kiekį iÅ¡kvėptame ore, todėl akivaizdu, kad iÅ¡kart po alkoholio pavartojimo atliekant patikrinimÄ , matavimo duomenys gali bÅ«ti iÅ¡kreipti dėl alkoholio ir jo garų likučių burnos ertmėje. Nepaisant to, kad apeliantas policijos pareigÅ«nams teigė, jog alkoholį vartojo galimai prieÅ¡ valandÄ , visgi, buvo vakaras, jis buvo po darbo dienos, taigi pavargęs bei susijaudinęs - natÅ«ralu, kad tokiais atvejais galima iÅ¡ dalies prarasti ir laiko nuovokÄ .

Apeliantas galėjo bÅ«ti iÅ¡gėręs minėtÄ bokalÄ alaus ir ne prieÅ¡ valandÄ , bet prieÅ¡ pusvalandį ar netgi mažiau, į kÄ visiÅ¡kai neatsižvelgė pirmosios instancijos teismas. Nepaisant galimybės, kad apeliantas alkoholį vartojo per paskutinį pusvalandį, tiek pareigÅ«nai, tiek ir teismas kategoriÅ¡kai rėmėsi tik pirmojo tikrinimo rezultatu, bÅ«tent nustatyta 1,32 promile, nors akivaizdu, kad pareigÅ«nams kilo abejonių dėl nustatyto girtumo laipsnio bei tikrinamo asmens savijautos, kitu atveju jie nebÅ«tų tikrinę antrÄ kartÄ .

Å ios abejonės turėjo bÅ«ti traktuojamos tikrinamojo naudai.Apelianto teigimu, iÅ¡kilus abejonių dėl tikrinamojo blaivumo, policijos pareigÅ«nai, remiantis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452, turėjo pareigÄ jį pristatyti į sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ atlikti medicininės apžiÅ«ros. Tai bÅ«tų leidę iÅ¡vengti neaiÅ¡kumų.

Å iuo atveju į minėtÄ Ä¯staigÄ asmuo savo noru, taigi siekdamas policijos pareigÅ«nams padėti iÅ¡siaiÅ¡kinti faktines aplinkybes, nuvyko tik po gerų 3 valandų, kas, remiantis galiojančia teismų praktika, lemia, kad medicininės apžiÅ«ros metu, kuri atliekama praėjus ilgiau nei valandai po reikÅ¡mingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis yra netikslus ir netinkamas vertinti buvusį prieÅ¡ tam tikrÄ laiko tarpÄ . D. R. įsitikinimu, bÅ«tent policijos pareigÅ«nų elgesys lėmė tai, jog apeliantas negalėjo valandos bėgyje nuvykti į medicinos įstaigÄ .

Administracinio nusižengimo protokolas buvo suraÅ¡ytas 21.45 min, tačiau apeliantui dar reikėjo pasiraÅ¡yti ir Priverstinį transporto priemonės nuvežimo aktÄ , kuris buvo suraÅ¡ytas tik 22.20. Tokiu bÅ«du tik 23.30 apeliantas atvyko į sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ , kur dar teko laukti eilėje, taip pat registruotis, todėl tik 00.05 buvo paimtas kraujo mėginys. Apeliantas laiku į sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ nenuvyko dėl objektyvių priežasčių, o ne siekdamas vilkinti laikÄ .Skundo autoriaus teigimu, konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas apskritai nepasisakė koks konkrečiai promilių skaičius buvo kraujyje, nepaisant to teigia, kad buvo lengvas girtumas.Institucija apeliaciniu skundu prašė, Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mų 2018 m. birželio 18 d. nutarimÄ pakeisti ir taikyti D.

R. už ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymÄ transporto priemonės konfiskavimÄ .Skunde nurodė, jog teismas individualizuodamas nuobaudÄ netinkamai aiÅ¡kino ir taikė normas, reguliuojančias turto, kuris buvo pažeidimo įrankis (priemonė) konfiskavimo klausimÄ , nenurodė sunkinančios aplinkybės bei paskyrė baudÄ ne sankcijos ribose. ANK 427 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad už ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusižengimÄ privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimÄ .

Atkreipiamas dėmesys, jog D. R. linkęs savo teisei prieÅ¡ingu veikimu pažeisti įstatymų nustatytÄ tvarkÄ , moralės bei elgesio normas. Praeityje jis trauktas administracinėn atsakomybėn už administracinius teisės pažeidimus tarp jų ir už KET reikalavimų pažeidimus. Pažymėtina ir tai, jog pažeidėjas automobilį vairavo pakartotinai neblaivus. Nustatytos aplinkybės ypatingai neigiamai apibÅ«dina administracinėn atsakomybėn patrauktÄ asmenį bei jo padaryto pažeidimo pobÅ«dį - pažeidimas pavojingas ir ypatingai grubus, asmuo transporto priemonę vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių bei bÅ«damas neblaivus.

Institucijos manymu, paskyrus pažeidėjui - ne jam priklausančios, tačiau jo valdytos nusižengimo padarymo metu, transporto priemonės konfiskavimÄ , nebÅ«tų pažeistas proporcingumo ir protingumo principai ar transporto priemonės savininko teisė į nuosavybę. Skundžiamu atveju visuomenės interesai yra pakankami, kad pateisintų nuosavybės teisių ribojimÄ . Vien ta aplinkybė, kad transporto priemonė priklauso ne administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nėra pagrindas neskirti administracinės nuobaudos transporto priemonės konfiskavimo.

Institucijos teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidėjui neskirdamas turto konfiskavimo nuobaudos, nepagrįstai prioriteto tvarka vertino ir atsižvelgė į automobilio (pažeidimo padarymo įrankio) savininko teises, o ne visuomenės interesÄ - teisę į saugiÄ aplinkÄ .Atsiliepimu į D. R. apeliacinį skundÄ suinteresuoto asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas S. Å . prašė apeliacinio skundo motyvus bei argumentus vertinti pagal ANK normas, taip pat iÅ¡ D. R. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteisti 200 eurų proceso iÅ¡laidų.

Atsiliepimu į Institucijos apeliacinį skundÄ suinteresuoto asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas prašė Institucijos skundo kaip nepagrįsto, netenkinti.Institucija, atsiliepimu į D. R. apeliacinį skundÄ prašė, jį atmesti, skundžiamÄ nutarimÄ dalyje dėl D. R. pripažinimo padariusiu ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ palikti nepakeistÄ .       Teismas k o n s t a t u o j a : D. R. ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos skundai netenkintini.D.

R. apeliaciniame skunde keliami klausimai, susiję su byloje surinktų įrodymų vertinimu, ginčijamos apylinkės teismo padarytos iÅ¡vados dėl D. R. kaltės padarius jam inkriminuotÄ administracinį nusižengimÄ . Institucijos apeliaciniame skunde keliamas D. R. paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, nurodant, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo atžvilgiu netaikė administracinio poveikio priemonės – transporto priemonės, kuria buvo padarytas ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, konfiskavimo.

Atsižvelgiant į ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ reglamentavimÄ , pagal kurį apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , byla nagrinėjama apeliacinių skundų ribose, tai yra, skundžiamo nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas patikrinamas įrodymų vertinimo bei paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo aspektu.Dėl D. R. apeliacinio skundo.Pagrindinės duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo nuostatos įtvirtintos ANK 569 straipsnyje.

Vadovaujantis Å¡io straipsnio 4 dalimi, teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra iÅ¡skirtinė teismo teisė, todėl administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu, pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimÄ .Apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ , dar kartÄ patikrinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjant D.

R. administracinio nusižengimo bylÄ ir sprendžiant jo administracinės atsakomybės padarius ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusižengimÄ klausimÄ , duomenų pripažinimÄ Ä¯rodymais ir jų vertinimÄ reglamentuojančių normų buvo laikomasi. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ , betarpiÅ¡kai iÅ¡tyrė raÅ¡ytinius įrodymus ir savo iÅ¡vadas dėl D. R. kaltės padarius jam inkriminuotÄ administracinį nusižengimÄ , pagrindė aptartų įrodymų visumos analize bei vertinimu.

Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai niekaip nepaneigia apylinkės teismo padarytų iÅ¡vadų ir tėra apelianto savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija, ir tai nėra pagrindu, dėl kurio reikėtų pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus įrodymus vertinti kitaip ir naikinti skundžiamÄ nutarimÄ . Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad D. R. viso proceso metu neneigė, jog transporto priemonę vairavo iÅ¡gėręs alkoholio (nurodė iÅ¡gėręs vienÄ bokalÄ alaus), tačiau nesutiko su jo neblaivumo laipsnio nustatymu, nurodydamas, kad blaivumo tikrinimo metu policijos pareigÅ«nų naudoto alkotesterio parodymai yra neteisingi. Pirmosios instancijos teismas D. R. neprisipažinimÄ vertino kritiÅ¡kai, kaip siekimÄ iÅ¡vengti atsakomybės bei iÅ¡samiai ir motyvuotai apelianto nurodytÄ versijÄ atmetė, remdamasis byloje esančių įrodymų visetu: administracinio nusižengimo protokolu, alkotesterio tikrinimo rezultatų kvitais, tarnybiniais policijos pareigÅ«nų praneÅ¡imais, sprendimu nuÅ¡alinti nuo transporto priemonės vairavimo, priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu, 2018 m. kovo 2 d.

Kėdainių ligoninės SPS Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. (duomenys neskelbtini), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) ir kita byloje esančia rašytine medžiaga, taip pat pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų A. S., E. K., A.

R. parodymais. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad visi byloje esantys įrodymai apylinkės teismo yra kruopščiai iÅ¡analizuoti ir motyvuotai aptarti, pripažinti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nėra teisinio pagrindo.Pažymėtina, kad remiantis teismų praktika, įprastai pareigÅ«nai neblaivumo patikrinimÄ atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodoma prieÅ¡ingai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis byloje Nr. 2AT-39-2014).

Pagal Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (toliau – Taisyklės) 29 punktÄ , nesutikdamas su atlikto neblaivumo patikrinimo rezultatais, asmuo ne vėliau kaip per valandÄ gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ , praÅ¡ydamas atlikti medicininę apžiÅ«rÄ . Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad 2018 m. kovo 2 d. sustabdžius D.

R. vairuojamÄ automobilį ir 21.07 val. patikrinus jo blaivumÄ sertifikuotu alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), prietaiso paklaida +/- 0,017 ‰, buvo nustatytas 1.32 promilių neblaivumas. Atlikus pakartotinį blaivumo patikrinimÄ 21.29 val. alkotesteris užfiksavo 0.32 promilių neblaivumÄ . Nesutikdamas su alkotesterio parodymais, D. R. pats kreipėsi į sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ dėl medicininės apžiÅ«ros atlikimo, kurioje 2018 m. kovo 3 d. 00.05 val. buvo paimtas kraujas etilo alkoholio kiekiui nustatyti.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad D. R. kraujyje rasta 0,18 ‰ promilės etilo alkoholio (b. l. 95). Kaip matyti, šioje administracinio nusižengimo byloje pareigūnų tikrinimo alkotesteriu ir vėliau t. y. praėjus beveik trims valandoms, gydymo įstaigoje atlikto kraujo tyrimo rezultatai skiriasi. Pažymėtina, kad asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai.

Siekiant pašalinti abejones dėl asmens neblaivumo pažeidimo padarymo metu, apylinkės teismas pagrįstai pasinaudojo jam įstatymo suteikta teise skirti teismo narkologinę medicininę ekspertizę. Kaip matyti iš Valstybinės teismo medicinos ekspertizės Kauno skyriaus ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta, kad blaivumo testo patikrinimo alkotesteriu metu, t. y. 2018 m. kovo 2 d. 21 val. 07 min. etilo alkoholio koncentracija D. R. kraujyje buvo tarp 0,63 ir 1,2 promilė, o blaivumo testo patikrinimo alkotesteriu metu 21 val. 29 min. etilo alkoholio koncentracija D.

R. kraujyje buvo tarp 0,57 ir 1,06 promilės (b. l. 103-105). Taigi Å¡ios ekspertizės rezultatai neprieÅ¡tarauja patikrinimo alkotesteriu ir kraujo mėginio tyrimo rezultatams, tačiau dar ir sustiprina pirmosios instancijos teismo padarytÄ iÅ¡vadÄ , kuriai pritaria ir apeliacinės instancijos teismas, jog alkoholio koncentracija D. R. kraujyje 2018 m. kovo 2 d. 21 val. 07 min. virÅ¡ijo leistinÄ 0,4 promilės ribÄ . AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, tokie D. R. veiksmai, atsižvelgiant ir į tai, kad D. R. pakartotinai neblaivus vairavo transporto priemonę, pagrįstai buvo kvalifikuoti kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 427 straipsnio 1 dalyje, už kÄ jam teisingai paskirta administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonė.

Pažymėtina, jog ekspertizės akte pažymima, jog autoritetingiausiose ir visuotinai pripažintose medicinos duomenų bazėse UpToDate (Lexicomp) ir TOXINZ Poisons Information nurodomas atitinkamai 0,15 - 0,2 ir 0,15 - 0,23 promilės per valandÄ etanolio koncentracijos mažėjimo greitis, pradinėse alkoholizmo stadijose jis gali bÅ«ti ir didesnis, bet ne daugiau kaip 0,33 – 0,34 promilės per valandÄ , todėl akivaizdu, jog Å¡iuo atveju praėjus beveik trims valandoms iÅ¡ apelianto organizmo pasiÅ¡alino dalis alkoholio ir kraujo tyrimo rezultatai tai parodė.

Apeliaciniame skunde teigiama, jog apeliantas po darbo dienos buvo pavargęs bei susijaudinęs, todėl iÅ¡ dalies galėjo prarasti laiko nuovokÄ bei netiksliai nurodyti kada iÅ¡gėrė alaus bokalÄ . Nepaisant galimybės, kad apeliantas alkoholį vartojo per paskutinį pusvalandį, tiek pareigÅ«nai, tiek ir teismas kategoriÅ¡kai rėmėsi tik pirmojo tikrinimo rezultatu, bÅ«tent nustatyta 1,32 promile.Kaip pagrįstai teigiama apeliaciniame skunde, neblaivumo patikrinimas alkoholio matuokliu gali bÅ«ti atliekamas, praėjus ne mažiau kaip 10–15 minučių po alkoholio vartojimo, prieÅ¡ingu atveju kyla rizika, kad burnoje esantys alkoholio likučiai gali iÅ¡kreipti matavimo rezultatus.

Sutiktina ir su tuo, jog prieÅ¡ atlikdamas neblaivumo patikrinimo procedÅ«rÄ , pareigÅ«nas privalo įsitikinti, ar asmuo bent 15 minučių prieÅ¡ neblaivumo patikrinimo procedÅ«rÄ nevartojo alkoholio, burnos gaiviklių ar vaistų, kurių sudėtyje yra alkoholio. Tačiau, susipažinus su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, joje esančiais tarnybiniais policijos pareigÅ«nų praneÅ¡imais (b. l. 6, 7), taip pat pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausto liudytojo policijos pareigÅ«no, sustabdžiusio D.

R. vairuojamÄ transporto priemonę, A. S. parodymais, konstatuotina, kad asmens neblaivumas nagrinėjamu atveju buvo patikrintas laikantis visų Å¡iai procedÅ«rai keliamų reikalavimų. Policijos pareigÅ«nų A. S. ir E. K. tarnybiniuose praneÅ¡imuose nurodyta, jog 2018 m. kovo 2 d. 21.07 val. sustabdžius D. R. vairuojamÄ automobilį ir bendraujant su vairuotoju, akivaizdžiai matėsi, kad jis yra neblaivus, kalba neriÅ¡li, judesiai nekoordinuoti, iÅ¡ burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Vairuotojas nurodė, jog restorane prie vakarienės apie 19 val. iÅ¡gėrė vienÄ bokalÄ alaus, su pažeidimu sutiko ir jo neginčijo.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. S. taip pat patvirtino, jog D. R., sustabdžius jį patikrinimui, nurodė, kad Kaune restorane vakarieniaudamas iÅ¡gėrė bokalÄ alaus. Å iuos parodymus bei tarnybiniuose praneÅ¡imuose nurodytas aplinkybes patvirtina ir byloje esantis 2018 m. kovo 2 d. administracinio nusižengimo protokolas, kuriame administracinėn atsakomybėn patrauktas D. R. nurodė, jog apie 19 val. vakarieniaudamas restorane iÅ¡gėrė vienÄ bokalÄ alaus. Apklaustas pirmosios instancijos teisme, D.

R. taip pat patvirtino, jog sustabdžius jį policijos pareigÅ«nams bei paklausus, ar jis gėrė, atsakė, kad gėrė vienÄ bokalÄ alaus prieÅ¡ valandÄ ar pusantros valandos laiko. Aplinkybes, jog apeliantas dėl pervargimo ir susijaudinimo galėjo netiksliai nurodyti alaus iÅ¡gėrimo laikÄ , jis nurodo tik skunde apeliacinės instancijos teismui, todėl nėra pagrindo teigti, jog policijos pareigÅ«nas D. R. neblaivumÄ tikrino nesilaikant visų Å¡iai procedÅ«rai keliamų reikalavimų. Dėl Å¡ių aplinkybių, aukÅ¡tesnysis teismas, apelianto paaiÅ¡kinimus, kad prieÅ¡ neblaivumo patikrinimÄ alkoholio matuokliu jis galėjo netiksliai nurodyti alkoholio vartojimo laikÄ , vertina kaip gynybinę versijÄ , siekiant iÅ¡vengti jam gresiančios atsakomybės, ir jÄ atmeta.

Kaip pagrįstai nurodyta ir skundžiamame teismo nutarime, D. R. patikrinimas pirmojo pÅ«timo į alkotesterį metu buvo atliktas tinkamai, pažeidimų nenustatyta, todėl teismas neturi pagrindo pirmojo patikrinimo rezultatu nesiremti, juolab, kad nustatyto neleistino neblaivumo vairuojant aplinkybę patvirtino ir teismo paskirtos ekspertizės aktas, kuriame tyrimas buvo atliktas skaičiavimuose naudojant iÅ¡ D. R. ligoninėje paimto kraujo rezultatÄ .Nors apeliaciniame skunde taip pat keliama abejonė ar iÅ¡ties apelianto patikrinimas alkotesteriu buvo atliktas pagal taisykles, kadangi atliekant pirmÄ jį tikrinimÄ alkotesteriu, D.

R. nematė kaip buvo iÅ¡ maiÅ¡elio iÅ¡imtas antgalis, tačiau aukÅ¡tesnysis teismas Å¡iuos skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir pažymi, jog tiek policijos pareigÅ«nas A. S., tiek ir E. K. apklausti pirmosios instancijos teisme, kategoriÅ¡kai nurodė, jog pagal instrukcijas tikrinant vairuotojus alkotesteriu, po kiekvieno įpÅ«timo antgalis yra keičiamas. Kiekvienas antgalis yra vienkartinis, supakuotas plastikiniame maiÅ¡elyje, iÅ¡ kurio kiekvienÄ kartÄ tikrinant iÅ¡imamas ir uždedamas. Tai, kad pareigÅ«nas tikrinęs D.

R. alkotesteriu neprisiminė, ar prie vairuotojo akių iÅ¡pakavo antgalį, ar davė tai padaryti pačiam vairuotojui, nesudaro pagrindo vertinti, jog patikrinimas buvo atliktas netinkamai ir pažeidžiant instrukcijų reikalavimus. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, nei pats D. R., nei liudytoju apklaustas policijos pareigÅ«nas tikrinęs vairuotojo blaivumÄ , nenurodė, kad D. R. pirmojo patikrinimo metu bÅ«tų suabejojęs tuo, kaip buvo uždėtas antgalis, ar reiÅ¡kęs pretenzijas bei prašęs jį pakeisti.

IÅ¡ apeliacinio skundo turinio taip pat matyti, jog apeliantas nurodo, jog iÅ¡kilus abejonių dėl tikrinamojo blaivumo, policijos pareigÅ«nai, remiantis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452, turėjo pareigÄ jį pristatyti į sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ atlikti medicininės apžiÅ«ros.Pažymėtina, jog Taisyklėse yra aiÅ¡kiai nurodyti atvejai, kada policijos pareigÅ«nai privalo patys pristatyti asmenį į sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ , o bÅ«tent:

Taisyklių 3 punkte numatyta, kad „Policijos pareigÅ«nai tikrina transporto priemonės vairuotojÄ , nusikalstamos veikos padarymu įtariamÄ asmenį ar administracinėn atsakomybėn traukiamÄ asmenį, kurie įtariami esantys neblaivÅ«s, o jeigu įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tikrinimo objektyviai neįmanoma atlikti arba per tikrinimÄ nustatoma, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iÅ¡kvėptame ore etilo alkoholio koncentracija – daugiau kaip 1,5 promilės, arba nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo vengia tikrinimo, pristato Å¡iuos asmenis į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ atlikti medicininės apžiÅ«ros“.

Kitais atvejais policijos pareigÅ«nų pareiga pristatyti transporto priemonės vairuotojÄ Ä¯ asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ atlikti medicininės apžiÅ«ros neatsiranda. Taigi, apelianto argumentas, kad nagrinėjamu atveju Taisyklės įpareigojo policijos pareigÅ«nus jį pristatyti medicininei apžiÅ«rai atlikti yra nepagrįstas. Esant aiÅ¡kiai reglamentuotai transporto priemones vairuojančių asmenų blaivumo tikrinimo tvarkai, nagrinėjamu atveju policijos pareigÅ«nai neturėjo jokio pagrindo elgtis kitaip, negu numatyta Taisyklėse.

Be to, nėra jokio pagrindo pripažinti, kad nagrinėjamu atveju buvo esmingai pažeistos ar apsunkintos D. R. teisės savalaikiai t. y. valandos bėgyje nuvykti į medicinos įstaigÄ . Kaip pagrįstai nurodyta ir skundžiamame teismo nutarime, pateisinamos priežastis, kodėl D. R. kreipėsi taip vėlai į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ atlikti medicininės apžiÅ«ros, nenustatyta. Nors D. R. tiek apklausiamas pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde teigė, jog, bÅ«tent policijos pareigÅ«nų elgesys lėmė tai, jog jis negalėjo valandos bėgyje nuvykti į medicinos įstaigÄ , tačiau prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, liudytojais apklausti policijos pareigÅ«nai nurodė, kad D.

R. buvo leidžiama bei netrukdoma iÅ¡vykti iÅ¡ įvykio vietos. Teisme apklaustas liudytojas A. S. nurodė, jog surašęs administracinio nusižengimo protokolÄ jis nurodė vairuotojui, kad Å¡is gali važiuoti į ligoninę, tačiau vairuotojas pasirinko laukti tralo, kad pats užsikeltų automobilį ir viskÄ matytų. Vairuotojas bijojo, kad jo automobilis bus apgadintas. Tralas iÅ¡ Kėdainių atvažiuoti negalėjo, todėl buvo kviestas iÅ¡ Kauno, vairuotojui buvo nurodyta nelaukti. AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog D.

R. abejojant dėl alkotesterio rodmenų, jis turėjo ir galėjo, per kuo trumpesnį laikÄ atvykti į ligoninę ir duoti kraujo tyrimui, tačiau to nepadarė dėl nuo jo pačio valios priklausančių priežasčių, neleisdamas teismui iÅ¡keltos abejonės vertinti D. R. naudai. Apibendrinant konstatuojama, jog apylinkės teismas įrodymus vertino tinkamai ir pagrįstai nustatė, jog D. R. padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 427 straipsnio 1 dalyje. Taigi, nors D. R. praÅ¡o administracinio nusižengimo bylÄ nutraukti, jo kaltė yra įrodyta pirmosios instancijos teismo posėdyje iÅ¡tirtais ir įvertintais įrodymais.

Kaip jau minėta, vien tai, kad apeliantas nesutinka su skundžiamame nutarime padarytomis teismo iÅ¡vadomis, kitaip interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindamas, nėra pagrindas tenkinti jo apeliacinį skundÄ jame nurodytais motyvais.Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinio skundo.Apeliaciniame Institucijos skunde keliamas D. R. paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, nurodant, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo atžvilgiu netaikė administracinio poveikio priemonės – transporto priemonės, kuria buvo padarytas ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, konfiskavimo.

ANK 427 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad už 427 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusižengimÄ privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimÄ , tačiau ANK 29 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad konfiskuotas gali bÅ«ti tik daiktas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. ANK 29 straipsnio 4 dalis numato, jog už Å¡io kodekso 427 straipsnyje numatytÄ administracinio nusižengimo padarymÄ gali bÅ«ti konfiskuojama ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė, jeigu 1) perleisdamas turtÄ pažeidėjui ar kitiems asmenims, Å¡is asmuo žinojo, kad Å¡is turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti;

2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį;

3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui;

4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai;

5) įgydamas šį turtÄ , jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklÄ turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad Å¡is turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Å ios nuostatos suponuoja iÅ¡vadÄ , jog, sprendžiant dėl transporto priemonės konfiskavimo skyrimo pagrįstumo, privalu atidžiai įvertinti padaryto nusižengimo pavojingumÄ , atkreipiant dėmesį į tai, kaip savininkas transporto priemonę perdavė pažeidėjui arba kaip kitaip buvo sudarytos sÄ lygos tuo daiktu pasinaudoti.

Turto, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, konfiskavimui pritaikyti būtina nustatyti, jog savininkas su jam priklausančiu daiktu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams (Konstitucinio Teismo 2007 m. balandžio 8 d. nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-23-2012, 2AT-3-697/2016).Taigi vien apeliaciniame skunde nurodomi motyvai, susiję su padaryto administracinio nusižengimo pobūdžiu, jo padarymo aplinkybėmis, praeityje D.

R. padarytais Kelių eismo taisyklių pažeidimais, bei faktas, kad automobilis Merceds-Benz ML 350, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pažeidimo, numatyto ANK 427 straipsnio 1 dalyje, padarymo įrankis, nėra pakankamas pagrindas konfiskuoti ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantį automobilį, juo labiau daryti iÅ¡vadÄ , kad automobilio teisėtam savininkui buvo žinoma, kad jam priklausantis automobilis bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Pažymėtina, jog pastaroji aplinkybė negali bÅ«ti preziumuojama, ji turi bÅ«ti įrodinėjama ir nustatinėjama kaip ir visos kitos reikÅ¡mingos aplinkybės, sudarančios administracinio nusižengimo sudėtį.IÅ¡ 2017 m. liepos 27 d. transporto priemonių nuomos sutarties (b. l. 37-40) matyti, jog suinteresuotas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir IÄ® „(duomenys neskelbtini)“, kurios savininku yra D.

R., sudarė transporto priemonių nuomos sutartį, pagal kuriÄ suinteresuotas asmuo nuo 2017 m. liepos 31 iki 2020 m. rugpjūčio 30 iÅ¡nuomojo IÄ® „(duomenys neskelbtini)“ jam priklausančiÄ transporto priemonę Mersedes-Benz 350 Bluetec 4Matic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o IÄ® „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo mokėti sutartÄ nuomos mokestį ir užtikrinti, kad jokie tretieji asmenys nevairuos transporto priemonės neblaivÅ«s. Be to, transporto priemonės nuomos sutartyje buvo sutarta, kad iÅ¡nuomota transporto priemonė gali bÅ«ti perduota valdyti ir nuomininko įmonės darbuotojams.

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas suinteresuoto asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas S. Å . paaiÅ¡kino, kad automobilio savininkas, perduodamas automobilį pagal nuomos sutartį D. R. įmonei nežinojo ir negalėjo žinoti, kad D. R. gali padaryti nusižengimÄ . Kitų duomenų, paneigiančių minimas aplinkybes bei tai, kad automobilio savininkui bÅ«tų buvę žinoma, jog D. R. vairuodamas transporto priemonę darys nusižengimus, teismui nebuvo pateikta.Esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms, akivaizdu, kad transporto priemonės – automobilio „Mersedes-Benz 350 Bluetec 4Matic“ – savininko – UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovai nežinojo ir negalėjo objektyviai žinoti, kad automobilis bus naudojamas ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatytam administraciniam nusižengimui daryti, todėl Å¡iuo konkrečiu atveju nėra ANK 29 straipsnio 4 dalyje nurodytų sÄ lygų, bÅ«tinų ne pažeidėjui priklausančios transporto priemonės konfiskavimui taikyti.

Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingÄ procesinį sprendimÄ , kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas Å¡ioje dalyje paliekamas nepakeistas, o Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.Atsiliepime į apeliacinius D. R. ir Institucijos skundus, suinteresuoto asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas S. Å . prašė suinteresuoto asmens naudai iÅ¡ D.

R. priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, ir į bylÄ pateikė 2018 m. liepos 12 d. sÄ skaitÄ už teisines paslaugas Nr. 42 bei mokėjimo nurodymÄ , iÅ¡ kurių matyti, jog suinteresuotas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ advokatui S. Å . pagal teisinių paslaugų sutartį sumokėjo 200 eurų. Pagal ANK 666 straipsnį, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme iÅ¡laidoms atlyginti mutatis mutandis (su atitinkamai pakeitimais) taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos.

Pagal BPK 104 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nuostatas proceso dalyvis, kuris savo nuožiÅ«ra pakvietė dalyvauti procese ekspertÄ , specialistÄ , gynėjÄ ar atstovÄ arba turėjo kitų iÅ¡laidų, jas apmoka pats iÅ¡ savo lėšų. Proceso dalyvis gali praÅ¡yti teismo, kad Å¡ios iÅ¡laidos bÅ«tų pripažintos proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡ieÅ¡kotos iÅ¡ nuteistojo. Apygardos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog apeliacinį procesÄ iniciavo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. R., į apeliacinio skundo iÅ¡nagrinėjimo rezultatÄ (skundas atmestas), tokį praÅ¡ymÄ tenkina bei vertina, jog praÅ¡oma priteisti patirtų iÅ¡laidų suma, atsižvelgiant į tai, jog byloje buvo pateikti atsiliepimai į apeliacinius skundus, atitinka advokato S. Å . darbo sÄ naudas, yra proporcinga jo atliktiems veiksmams, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl ji priteistina iÅ¡ D.

R. suinteresuoto asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu ir 666 straipsniu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mų 2018 m. birželio 18 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ , D. R. ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinių skundų netenkinti.Priteisti iÅ¡ D. R. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 200 Eur (du Å¡imtus eurų) procesinių iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti .

Å i nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėjas                                                                               Algirdas Remeika