2023-06-07 Nr. AB-11682-3-61-3-02163-2021-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-602-556/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02163-2021-0

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. K. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja M. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su skundu į teismą, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. 21R-408(AG-409/06-2021 (toliau – ir Komisijos Sprendimas); 2) įpareigoti Komisiją išnagrinėti pareiškėjos skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2021 m. balandžio 23 d. sprendimo (toliau – ir NŽT Sprendimas) panaikinimo.

2. Pareiškėja paaiškino, kad 2021 m. balandžio 6 d. pateikė skundą NŽT dėl NŽT Vilniaus skyriaus 2021 m. kovo 3 d. įsakymo Nr. 49VĮ-388-(14.49.2E) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2020 m. gegužės 14 d. įsakymo Nr. 49VĮ-1091-(14.49.2E) „Dėl piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje bei Grigiškių mieste turėtą žemę, eilių patvirtinimo“ patvirtinto 1 priedo pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas) panaikinimo.

NŽT Sprendimu nuspręsta, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius priėmė pagrįstą Įsakymą, kuriuo buvo nuspręsta pareiškėjos pavardę išbraukti iš piliečių, pageidaujančių gauti naujus žemės sklypus Vilniaus mieste, eilės. NŽT su 2021 m. balandžio 6 d. skundu pareiškėjos pateiktų dokumentų nevertino ir gražino juos pareiškėjai. NŽT taip pat nurodė, kad NŽT Sprendimas per vieną mėnesį gali būti skundžiamas Komisijai arba administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka.

Pareiškėja su skundu kreipėsi į Komisiją dėl NŽT Sprendimo ir Įsakymo panaikinimo, taip pat prašė atnaujinti terminą paduoti nuosavybės teises ir giminystės ryšį įrodančius dokumentus siekiant atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Komisija atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą kaip nepriskirtiną Komisijos kompetencijai, nes Komisija nesprendžia bylų dėl ginčų, kilusių iš nuosavybės teisių atkūrimo. Pareiškėjos vertinimu, Komisija nepagrįstai atsisakė nagrinėti jos skundą, nes būtent NŽT Sprendimu pareiškėjai buvo užkirstas kelias tinkamai įgyvendinti savo teises į galimą nuosavybės teisių atsiradimą, be to ir pati NŽT buvo nurodžiusi, kad sprendimas gali būti skundžiamas Komisijai.

Komisijos Sprendime nepagrįstai nurodoma, kad pareiškėja, siekdama apginti teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, Įsakymą turėtų skųsti bendrosios kompetencijos teismui, o NŽT Sprendimas yra informacinio-aiškinamojo pobūdžio, nes net ir panaikinus šį NŽT Sprendimą, liktų galioti Įsakymas, kuris ir sukelia pareiškėjai teisines pasekmes. Komisija nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą, nes skundžiami sprendimai laikytini individualiais administraciniais aktais, kuriuose nurodyta ir jų apskundimo tvarka.

3. Atsakovas NŽT atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja, pateikdama skundą NŽT dėl Įsakymo teisėtumo, tinkamai pasinaudojo Įsakymo apskundimo tvarka. Pareiškėja, nebūdama tiesiosios linijos S. K. giminaitė (pareiškėja yra S. K. dukterėčia), iš esmės neturi subjektinės teisės prašyti atkurti nuosavybės teises į jos dėdės nuosavybės teise galimai valdytą turtą. Pareiškėja iki 2003 m. gruodžio 31 d. nepateikė S. K. nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, taip pat giminystės ryšį su minėtu asmeniu patvirtinančių dokumentų. Įsakymas ir NŽT sprendimas yra teisėti ir pagrįsti.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. balandžio 14 d. sprendimu pareiškėjos M. K. skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad ginčas keliamas dėl Komisijos 2021 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. 21R-408(AG-409/06-2021 teisėtumo ir pagrįstumo ir įpareigojimo Komisiją išnagrinėti pareiškėjos skundą dėl NŽT Sprendimo panaikinimo. Įsakymu NŽT Vilniaus miesto skyriaus direktorius nusprendė išbraukti pareiškėją iš patvirtintos Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilės. Įsakyme nurodyta, kad jis skundžiamas NŽT direktoriui Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio ir Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų NŽT direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1P-90 „Dėl Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka ir terminais. Pareiškėja, nesutikdama su Įsakymu, pasinaudodama Įsakymo rezoliucinėje dalyje išaiškinta Įsakymo apskundimo tvarka, su 2021 m. balandžio 6 d. skundu kreipėsi į NŽT, prašydama panaikinti Įsakymą ir atnaujinti terminą nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti. NŽT, išnagrinėjusi skundą, priėmė NŽT Sprendimą, kuriuo patvirtino Įsakymo teisėtumą, o pareiškėjos skundo netenkino. Pareiškėja kreipėsi į Komisiją su skundu, prašydama panaikinti Įsakymą, NŽT Sprendimą ir prašė atnaujinti terminą prašymui atnaujinti terminą nuosavybės teises ir giminystės ryšį įrodantiems dokumentams paduoti. Komisija Sprendimu atsisakė priimti pareiškėjos skundą remdamasi keliais pagrindais. Komisija nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 18 straipsniu, Komisijai nepriskirta nagrinėti bylas, kurios pagal kompetenciją priskirtos bendrosios kompetencijos ar specializuotiems teismams; Įsakymo teisėtumas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme; NŽT Sprendimas yra tik informacinio-paaiškinamojo pobūdžio, o tokio turinio sprendimai, kaip nesukeliantys teisinių pasekmių, Komisijos nenagrinėtini.

7. Teismas, įvertinęs Įstatymo, Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio, ABTĮ 20 straipsnio 3 dalies nuostatas, pažymėjo, kad pagal pareiškėjos keliamo ginčo esmę (Komisijai teiktas skundas), nors pareiškėja siekia įgyvendinti savo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, tačiau skundžia administracinius aktus, kurie nėra sprendimai atkurti nuosavybės teises, todėl skundžiamų aktų apskundimui, kaip nurodyta ir Įsakymo rezoliucinėje dalyje, turi būti taikoma administracinio ginčo nagrinėjimo tvarka, numatyta Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje. Šioje teisės nuostatoje nustatyta, jog sprendimai dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis gali būti skundžiami teismui (18 straipsnio 1 dalis) arba NŽT vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, jei sprendimą priėmė NŽT teritorinis padalinys (18 str. 3 d.). Komisija negali priimti skundų, kai teisės aktuose yra reglamentuota kitokia skundų nagrinėjimo tvarka (Įstatymo 5 str. 3 d. 2 p.). Priešingu atveju Komisija viršytų savo kompetencijos ribas, dėl ko nebūtų užtikrintas teisėtas ginčo išsprendimas. Todėl, teismo vertinimu, Komisija, nustačiusi, kad asmuo dėl Įsakymo ir NŽT Sprendimo į Komisiją kreipėsi Įsakymo rezoliucinėje dalyje nustatyta tvarka, turėjo atsisakyti priimti pareiškėjos skundą kaip nepriskirtiną Komisijos kompetencijai (Įstatymo 10 str. 2 d. 1 p.). Iš skundžiamo NŽT Sprendimo turinio aiškiai suprastina, kad NŽT patikrino Įsakymo teisėtumą ir jo teisėtumą patvirtino. Tai, kad pareiškėja tinkamai pasinaudojo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, atsiliepime į skundą patvirtino ir atsakovas.

8. Teismas konstatavo, kad nors ir kitais motyvais (Įsakymo teisėtumo patikra teisminga bendrosios kompetencijos teismui, NŽT Sprendimas pareiškėjai nesukelia teisinių pasekmių), tačiau Komisija pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjos skundą.

9. Teismas sprendė, kad atsižvelgiant į tai, jog NŽT Sprendimas buvo priimtas Įsakymo teisėtumą patikrinus išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, todėl šio NŽT sprendimo, atitinkamai ir Įsakymo, teisėtumo patikrinimas priskirtinas administracinio teismo kompetencijai. Tokia tvarka reglamentuota ABTĮ 20 straipsnio 3 dalyje (apygardos administracinis teismas pirmąja instancija nagrinėja skundus dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų).

10. Teismas vertino, kad pareiškėjos ginčijamas Komisijos sprendimas, nors ir priimtas netinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, tačiau atsižvelgus į tai, kad Komisijos sprendimu pareiškėjos skundą teisėtai ir pagrįstai atsisakyta priimti (visoje apimtyje), todėl nėra pagrindo jo naikinti ir grąžinti pareiškėjos skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

III. 11. Pareiškėja M. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundą patenkinti.

12. Pareiškėja nurodo, kad teismas, nors ir kitais motyvais, nei Komisija sprendė, jog Komisija pagrįstai sprendimu atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjos skundą. Pareiškėjos teigimu, kadangi NŽT Sprendimas buvo priimtas Įsakymo teisėtumą patikrinus išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, todėl NŽT Sprendimo, atitinkamai ir Įsakymo, teisėtumo patikrinimas priskirtinas administracinio teismo kompetencijai. Tokia tvarka reglamentuota ABTĮ 20 straipsnio 3 dalyje (apygardos administracinis teismas pirmąja instancija nagrinėja skundus dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų).

13. Pareiškėja nesutinka su išvadomis, kad NŽT Sprendimas yra tik informacinio-aiškinamojo pobūdžio dokumentas, nėra laikytinas individualiu administraciniu aktu ir pareiškėjai nesukelia jokių teisinių pasekmių. NŽT Sprendimu pateikiamas atsakymas į jos skundą ir akivaizdu, kad šiuo sprendimu buvo nuspręsta, jog pareiškėjos pavardė pagrįstai išbraukta iš piliečių, pageidaujančių gauti naujų žemės sklypų Vilniaus mieste, eilės, t. y. tokiu sprendimu jai buvo užkirstas kelias tinkamai įgyvendinti savo teises į galimą nuosavybės teisių atsiradimą ir negali būti laikomas informacinio-aiškinamojo pobūdžio aktu. Be to, pati NŽT nurodė, kad NŽT priimti sprendimai (raštai), kurie asmeniui sukuria teises ir pareigas (išskyrus informacinio pobūdžio raštus), per vieną mėnesį nuo jų gavimo (įteikimo) dienos gali būti skundžiami Komisijai Įstatymo nustatyta tvarka arba administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka. Pareiškėja pasinaudojo teise skųsti jos manymu akivaizdžiai nepagristus NŽT ir Komisijos sprendimus. Tiek Komisijos Sprendimas, tiek NŽT Sprendimas savo turiniu laikytini individualiais administraciniais aktais. Šios aplinkybės buvo nurodytos teismui, tačiau teismas į jas neatsižvelgė.

14. Pareiškėja nurodo, kad NŽT Sprendimas turi atitikti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus individualaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus, o NŽT veikla privalo atitikti iš atsakingo valdymo (gero administravimo) principo kylančius imperatyvus. Vienintelis motyvas, kuriuo vadovavosi Komisija, yra, jog NŽT Sprendimas nėra individualus administracinis aktas, o informacinio aiškinamojo pobūdžio raštas. Šios nuomonės laikosi ir teismas. Tačiau iš sprendimų nėra aišku, kokiomis konkrečiai teisės normomis atsakovas vadovavosi, nes konkrečiai nesusiejo faktinių aplinkybių su taikomomis teisės normomis, todėl neaiškus sprendimo priėmimo pagrindas. Komisijos Sprendime buvo nurodytas tik sprendžiamas klausimas, cituojami teisės aktai, kurių pagrindu neva buvo priimtas sprendimas, bei priimto administracinio akto apskundimo tvarka.

15. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad kartu su prašymu buvo pateikti visi reikalingi dokumentai. Jokių papildomų dokumentų nuo 2001 m. gruodžio 28 d. iki Įsakymo priėmimo iš pareiškėjos nebuvo prašoma pateikti. Pareiškėja yra senyvo amžiaus, neturi žinių apie nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, todėl negalėjo žinoti, jog papildomai reikalinga pateikti dar kokius nors dokumentus. Prašymo pateikimo metu pareiškėjai nebuvo paaiškintos dokumentų nepateikimo ar jų pateikimo termino praleidimo pasekmės, todėl nesulaukusi jokių pranešimų iki Įsakymo priėmimo, pareiškėja pagrįstai manė, jog pateikė visus reikalingus dokumentus nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimui. NŽT veikė aplaidžiai, kuomet po pateikto prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo (2001 m. gruodžio 28 d.) praėjus beveik dvidešimčiai metų, pateikė nemotyvuotą, neišsamų ir neteisėtą atsakymą, kurio pagrindu vėliau priimti Komisijos bei teismo sprendimai. Skundžiami sprendimai, taip pat ir teismo, nelaikytini pagrįstais objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Atsakovas nemotyvavo, kodėl nusprendė netenkinti pareiškėjos skundo. Atsakovo, kaip viešojo administravimo subjekto padaryti pažeidimai yra esminiai, todėl NŽT Sprendimas neteisėtas ir naikintinas.

16. Pareiškėja nurodo, kad šiuo atveju jos nežinojimas apie teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą gali būti vertinamas kaip termino atnaujinimo pagrindas, nes pretendentė savo valios veiksmais nuosavybės teisių atkūrimo siekė ir ėmėsi priemonių gauti informaciją apie išlikusi nekilnojamąjį turtą, tačiau negavo reikalingos ir teisingos informacijos dėl nuo jos valios nepriklausančių priežasčių, t. y. dėl viešojo administravimo subjektų neveikimo. Šie argumentai turi būti pripažinti svarbiomis aplinkybėmis, kurias reikia tinkamai įvertinti ir atnaujinti terminą praleistam prašymui bei giminystės ryšius pagrindžiamiems dokumentams paduoti.

17. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad turi teisę atkurti nuosavybės teises į senelio valdytą žemę, yra visi pagrindai atnaujinti terminą paduoti nuosavybės teises ir giminystės ryšį įrodančius dokumentus, siekiant atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą.

18. Atsakovas NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

19. NŽT laikosi pozicijos, išdėstytos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir nurodo, kad pareiškėja, siekdama nuginčyti NŽT Sprendimą ir Įsakymą, turėjo kreiptis ne į Komisiją, o vadovaujantis ABTĮ 20 straipsnio 3 dalimi į administracinį teismą. NŽT vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas ir teisėtas, jo naikinti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 20. Ginčas byloje kilo dėl Komisijos Sprendimo, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjos skundą dėl NŽT Sprendimo ir Įsakymo panaikinimo bei termino atnaujinimo pareiškėjai paduoti nuosavybės teises ir giminystės ryšį įrodančius dokumentus siekiant atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą.

21. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą dėl Komisijos Sprendimo atmetė konstatavęs, kad Komisija pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjos skundą, nors tai padarė ir netinkamais motyvais (Komisija sprendė, kad Įsakymo teisėtumo patikra teisminga bendrosios kompetencijos teismui, NŽT Sprendimas pareiškėjai nesukelia teisinių pasekmių). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad NŽT Sprendimas buvo priimtas Įsakymo teisėtumą patikrinus išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (Žemės reformos įstatymo 18 str.), todėl šio NŽT Sprendimo, atitinkamai ir Įsakymo, teisėtumo patikrinimas priskirtinas administracinio teismo kompetencijai (ABTĮ 20 str. 3 d.).

22. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad byloje ginčijamas NŽT Sprendimas, Įsakymas ir Komisijos Sprendimas yra individualūs administraciniai aktai, pareiškėja pasinaudojo sprendimuose nurodyta apskundimo tvarka, ji turi teisę į nuosavybės teisių atkūrimą ir Komisija nepagrįstai atsisakė nagrinėti jos skundą.

23. Byloje nustatyta, kad Įsakymu pakeista NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2020 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 49VĮ-1091-(14.49.2E.) patvirtinta Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilė ir išbraukta į šią eilę 1553 eilės numeriu įrašyta pareiškėja M. K.. NŽT Sprendimu išnagrinėtas pareiškėjos skundas dėl Įsakymo panaikinimo bei 2021 m. balandžio 14 d. prašymas prie skundo, kuriuo pareiškėja pateikė duomenis iš archyvo apie S. K. galbūt turėtą nuosavybę ir galbūt giminystės ryšį įrodančius dokumentus. NŽT Sprendimu atsisakyta tenkinti pareiškėjos skundą dėl Įsakymo panaikinimo, paaiškinta nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarka, jog pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 10 straipsnio 4 dalį, piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus turėjo pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Nurodyta, kad pareiškėja 2001 m. gruodžio 28 d. pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko S. K. turėtą žemę, tačiau nuosavybės teises bei giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančių dokumentų nepateikė, o skundą NŽT dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikė tik 2021 m. balandžio 6 d. Pareiškėjos kartu su 2021 m. balandžio 6 d. prašymu pateikti dokumentai nevertinti ir grąžinti pareiškėjai. NŽT Sprendime taip pat nurodyta, kad NŽT priimti sprendimai (raštai), kurie asmeniui sukuria teises ir pareigas (išskyrus informacinio pobūdžio raštus), per vieną mėnesį nuo jų gavimo (įteikimo) dienos gali būti skundžiami Komisijai Įstatymo nustatyta tvarka arba administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka. Pareiškėja su skundu dėl NŽT Sprendimo, Įsakymo panaikinimo kreipėsi į Komisiją, kuri šioje byloje skundžiamu Komisijos Sprendimu pareiškėjos skundą nagrinėti atsisakė.

24. Atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalis nustato, kad šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytų institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos. Pagal Atkūrimo įstatymo 17 straipsnio dalį piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja NŽT.

25. Žemės reformos įstatymo 18 straipsnis nustato, kad: sprendimus dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis asmenys gali skųsti teismui (1 d.); skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja NŽT teritoriniai padaliniai (2 d.); NŽT teritorinių padalinių vadovų sprendimai ir veiksmai ar neveikimas, išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami NŽT vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (3 d.); NŽT vadovo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka.

26. ABTĮ 20 straipsnio 3 dalis nustato, kad apygardos administracinis teismas pirmąja instancija taip pat nagrinėja skundus (prašymus) dėl Komisijos, jos teritorinių padalinių ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, o įstatymų nustatytais atvejais – ir dėl kitų išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų.

27. Įstatymo 5 straipsnio 3 dalis nustato, kad Komisija ir jos teritoriniai padaliniai nesprendžia: ABTĮ 18 straipsnyje, 20 straipsnio 2, 3, 4 dalyse ir 21 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytų administracinių ginčų (bylų) (1 p.); administracinių ginčų, kuriems nagrinėti įstatymai nustato kitokią ikiteisminio ginčų nagrinėjimo tvarką (2 p.).

28. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą išaiškinęs, kad skundų nagrinėjimo tvarka gali būti pripažinta išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka tik tais atvejais, kai įstatymai šią tvarką apibrėžia būtent kaip išankstinę ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarką, o atitinkamą instituciją laiko tam tikros ginčų kategorijos išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija (žr., pvz., 2009 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-609/2009). Privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta būtent aukščiausios teisinės galios akte – įstatyme (žr., pvz., 2007 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS11-296/2007, 2007 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS8-486/2007, 2010 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-209/2010).

29. Įvertinus aptartą reglamentavimą bei skundžiamų sprendimų turinį, konstatuotina, kad NŽT Sprendimas yra būtent išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka (Žemės reformos įstatymo 18 str. 3 d.) priimtas sprendimas, kuris pagal ABTĮ 20 straipsnio 3 dalies nuostatas turi būti skundžiamas tiesiogiai administraciniam teismui. Įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas neleidžia Komisijai ar jos teritoriniams padaliniams nagrinėti ABTĮ 20 straipsnio 3 dalyje nurodytų administracinių ginčių. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Komisija neturėjo pagrindo priimti nagrinėti pareiškėjos skundą dėl NŽT Sprendimo, Įsakymo panaikinimo bei termino atnaujinimo, o toks skundas turėjo būti paduodamas tiesiogiai administraciniam teismui.

30. Pažymėtina, kad nors pareiškėjos skundžiamame NŽT Sprendime nurodyta apskundimo tvarka (Komisijai arba administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka) netiksli, tačiau neteisingos apskundimo tvarkos nurodymas negali būti laikomas priežastimi nagrinėti pareiškėjos skunde Komisijai keltus reikalavimus Komisijoje, nepaisant aptartuose įstatymuose nustatytų kilusio ginčo nagrinėjimo taisyklių. Neteisingai nurodyta apskundimo tvarka gali būti aplinkybė, sudaranti pagrindą atnaujinti skundo padavimo terminą teismui, jeigu jis būtų praleistas.

31. Šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas nėra pareiškėjos teisė atkurti nuosavybės teises į žemę, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų dėl to nenagrinėja ir dėl jų nepasisako.

32. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, todėl pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra. Pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos M. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius