cf71f2ae-a40d-4573-bcd9-0c59e5b9e395 · Å iaulių apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-283-907/2015Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06749-2014-5Procesinio sprendimo kategorija: 113.1.; 116.1. (S) Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 30 d.Å iauliai Å iaulių apylinkės teismo teisėja Asta ČebatoriÅ«tė, sekretoriaujant Jolantai Stanelienei, dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovui advokatui ArÅ«nui Koskui, atsakovui E. J.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos ieÅ¡kinį atsakovui E. J. dėl skolos, delspinigių, palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, n u s t a t ė:

IeÅ¡kovas Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija kreipėsi į Å iaulių apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu (1-3 b. l.), o vėliau patikslintu ieÅ¡kiniu (30-32 b. l.), kuriuo prašė priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo E. J. 4750,00 Lt skolÄ , 492,03 Lt delspinigius, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovo atstovas advokatas ArÅ«nas Koskus teismo posėdžio metu ieÅ¡kinį palaikė, prašė jį tenkinti.

PaaiÅ¡kino, jog atsakovas E. J. daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise turi butÄ Nr. 1, kuriame įsteigta Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija. Pagal Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos įstatų 13 punktÄ atsakovas yra bendrijos narys, tačiau nemoka mokesčių bendrijai už elektrÄ , darbo užmokestį, patarnavimus, tarpininko paslaugas, amortizacinius atskaitymus, kaupimÄ fondui, todėl nuo 2009 m. balandžio mėnesio iki 2014 m. balandžio mėnesio jo skola bendrijai sudaro 4750 Lt.

Delspinigiai už laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2014 m. vasario mėnesio sudaro 492,03 Lt, jie nustatyti valstybės ir Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos visuotinio bendrijos narių 2014-03-31 susirinkimo protokolu ir paskaičiuoti pagal 0,02 procentų tarifÄ . Taip pat praÅ¡o priteisti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.Atsakovas E. J. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti, kaip nepagrįstÄ .

PaaiÅ¡kino, kad jis bendrijai visus mokesčius yra sumokėjęs, tokia skola jam yra nežinoma, jis mokėdavo tik bazinę įmokÄ , jo įmokos jau virÅ¡ija jo skolÄ bendrijai, nemoka už amortizacijÄ , nes tai nėra įstatyminis mokestis, jį nustato VÄ® Registrų centras, o ne bendrija. Darbo užmokestį moka tik 5-6 Lt, nors nustatytas 8 Lt, nebuvo nagrinėjamas klausimas dėl pakėlimo mokesčio, todėl daugiau ir nemoka, byloje pateiktų sÄ skaitų bendrijai nėra apmokėjęs, jos suklastotos, mokėjo mokesčius pagal savo paskaičiavimus.

Baigiamųjų kalbų metu paprašė bylos nagrinėjimÄ atidėti iki gegužės mėnesio. IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. Byloje nustatyta, kad 1999-02-25 įregistruota Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija, jos pirmininke iÅ¡rinkta O. A. N. (1 t., 8, 9 b. l.). IÅ¡ VÄ® Registrų centro butų (patalpų) savininkų sÄ raÅ¡o (1 t., 11 b. l.) matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui E. J. IÅ¡ buhalterinės pažymos (1 t., 18-19 b. l.) matyti, kad nuo 2009 m. balandžio mėnesio iki 2014 m. balandžio mėnesio atsakovo E. J. skola bendrijai už suteiktas administravimo, eksploatavimo bei komunalines paslaugas sudaro 4750 Lt.

IÅ¡ delspinigių paskaičiavimo (1 t., 20-24 b. l.) matyti, kad atsakovui paskaičiuoti delspinigiai už laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2014 m. vasario mėnesio sudaro 492,03 Lt. Atsakovas buvo įspėtas dėl skolos (1 t., 25, 26 b. l.), tačiau duomenų apie tai, kad atsakovas su ieÅ¡kovu atsiskaitė, byloje nepateikta. Atsakovas ginčija skolÄ , mano, kad jis visus mokesčius bendrijai yra sumokėjęs, jai nėra skolingas, be to, kai kurių mokesčių jis neprivalo mokėti.Atsakovas E. J. baigiamųjų kalbų metu pateikė teismui praÅ¡ymÄ bylos nagrinėjimÄ atidėti iki 2015 m. gegužės mėnesio.

Nors Å¡ioje byloje jis vertintinas kaip vartotojas, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovui jo praÅ¡ymu buvo skirtas maksimalus įstatymo nustatytas terminas atsiliepimui pateikti, be to, įvairius raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, pakartotinius atsiliepimus ir panaÅ¡ius dokumentus atsakovas teismui teikė iki pat baigiamųjų kalbų pabaigos ir teismas juos priėmė. Be to, atsakovo praÅ¡ymu ir ieÅ¡kovo atstovo sutikimu jau vienÄ kartÄ teismo posėdis buvo atidėtas, suteikiant atsakovui daugiau kaip mėnesį laiko pasiruoÅ¡ti baigiamosioms kalboms, todėl minėtas atsakovo praÅ¡ymas vertintinas kaip siekimas vilkinti bylÄ ir atmestinas.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.256 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles.

Prievolės turi bÅ«ti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 str.). Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, naudojantis bendrÄ ja nuosavybe, ir bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimÄ reglamentuoja CK 4.82–4.85 straipsniai. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga.

Bendraturčių nuosavybės teisės į bendrÄ objektÄ Ä¯gyvendinimas apima ir jų tarpusavio pareigų, susijusių su tuo objektu, vykdymÄ . Vadovaujantis CK 4.76 str., kiekvienas iÅ¡ bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti iÅ¡laidas jam iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Atsakovui ir kitiems butų savininkams kyla įstatyminė pareiga nustatytomis formomis bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiÅ«rėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.83 str. 3 d.).

Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 str. 3 d.) bei administravimo išlaidas (CK 4.84 str. 9 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, konstatavo, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atžvilgiu, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti.

Taikant Å¡iÄ taisyklę yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡minga bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių patiriamos iÅ¡laidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam taisyklė taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui E. J. (1 t., 11 b. l.). CK 4.83 straipsnio 3 dalis numato, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendrijÄ arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba Å¡io kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. 1999-02-25 yra įregistruota Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija (1 t., 8, 9 b. l.), kuri administruoja bendrojo naudojimo objektus.Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl to, ar atsakovui, kaip daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų bendraturčiui, tenka pareiga prisidėti prie mokesčių, mokamų už bendro naudojimo patalpų suvartojamÄ elektros energijÄ , įnašų kaupimo fondui, darbo užmokesčio, mokamo bendrijos darbuotojams (pirmininkei, valytojai), iÅ¡laidų už atliktus darbus (namo siÅ«lių ir stogo remontÄ , elektros įvadų atnaujinimÄ , langų keitimÄ , žaliapjovės taisymÄ , žaidimų aikÅ¡telės vaikams įrengimÄ , Å¡iukÅ¡liadėžių pirkimÄ ir t. t.), kuriems atsakovas nėra iÅ¡reiÅ¡kęs sutikimo, atlyginimo.

Teismas pažymi, kad aplinkybė, jog savininkas nedavė sutikimo apmokėti tam tikras iÅ¡laidas, nėra absoliuti sÄ lyga, eliminuojanti daugiabučio namo butų savininkų pareigÄ jas apmokėti. Pagal CK 4.83 straipsnio 4 dalį buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti iÅ¡laidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas Å¡io kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais:

1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimtas sprendimas ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl Å¡ių iÅ¡laidų. Antruoju atveju bÅ«tina dar viena sÄ lyga – iÅ¡laidos turi bÅ«ti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimais (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2014, kt.).

IÅ¡ atsakovo praÅ¡oma priteisti už bendro naudojimo patalpų suvartojamÄ elektros energijÄ , įnaÅ¡us kaupimo fondui, darbo užmokestį, mokamÄ bendrijos darbuotojams (pirmininkei, valytojai), iÅ¡laidas už atliktus darbus (namo siÅ«lių ir stogo remontÄ , elektros įvadų atnaujinimÄ , langų keitimÄ , žaliapjovės taisymÄ , žaidimų aikÅ¡telės vaikams įrengimÄ , Å¡iukÅ¡liadėžių pirkimÄ ir t. t.) (2 t., 35-71 b. l.), kuriuos jis atsisako mokėti ir dėl kurių nurodo, jog nėra davęs sutikimo.

Pažymėtina, jog dėl minėtų iÅ¡laidų teisės aktų nustatyta tvarka yra priimti sprendimai, tai patvirtina visuotinių daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrijos narių susirinkimų protokolai, kuriuose numatyti susirinkimuose priimti sprendimai dėl minėtų iÅ¡laidų dydžio, apskaičiavimo tvarkos patvirtinimo (2 t., 2-3, 6-7, 10-11, 14-15, 17-18, 21-22, 25-26, 29-30, 32 b. l.). Be to, minėtų iÅ¡laidų apskaičiavimÄ reglamentuoja teisės aktas - Å iaulių miesto savivaldybės tarybos 2008-01-31 sprendimas Nr. T-6 „Dėl daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo tarifų ir jų apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Metodika).

Metodikos 2 punkte numatyta, jog Å¡i metodika skirta gyvenamųjų namų administravimo tarifams apskaičiuoti ir rekomenduojama taikyti daugiabučių namų savininkų bendrijoms. Minėtas sprendimas yra skelbiamas vieÅ¡ai ir su juo gali susipažinti tiek atsakovas, tiek daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkai, tiek ir ne savininkai. Metodikos 8 punkte numatyta, kad apskaičiuojant administravimo iÅ¡laidas, įvertinama: 8.1. darbų mastas, kuris nustatomas pagal administravimo darbų sÄ raÅ¡Ä (žr. 7 punktÄ ) bei kitas administratoriui privalomas funkcijas pagal analogus, taikomus praktikoje; 8.2. darbo užmokestis, kuris nustatomas pagal atitinkamos kvalifikacijos darbuotojų darbo laiko kainÄ rinkoje (nustatoma analogo principu); 8.3. socialinio draudimo mokestis, kuris nustatomas pagal įstatyme nurodytÄ jo dydį ir apskaičiavimo tvarkÄ : 8.4. pridėtinės iÅ¡laidos – 25 procentų nuo darbo užmokesčio – apskaičiuojamos procentais nuo darbuotojų darbo užmokesčio sumos; 8.5. pridėtines iÅ¡laidas sudaro: 8.5.1.

ūkio išlaidos, tenkančios administravimo funkcijoms vykdyti: 8.5.1.1. ūkio išlaidos (pašto, banko, ryšių, transporto, informacinės, kanceliarinės, apsaugos, apšvietimo, apšildymo, vandentiekio, kanalizacijos, patalpų valymo ir pan.); 8.5.1.2. ilgalaikio turto amortizaciniai atskaitymai, inventoriaus įsigijimo, nusidėvėjimo ir remonto išlaidos; 8.5.2. darbuotojų aptarnavimo ir priežiūros išlaidos; 8.5.3. darbų organizavimo išlaidos; 8.5.4. mokesčių (nekilnojamojo turto, žemės, garantinio fondo mokesčiai ir kt.) išlaidos; 8.5.5. personalo rengimo išlaidos; 8.5.6. juridinių kontorų paslaugos ir pan.; 8.5.7.

įmokas priimančių įstaigų (banko, paÅ¡to), skaičiavimo centro iÅ¡laidos; 8.5.8. sÄ skaitų gyventojams paruoÅ¡imo ir pateikimo iÅ¡laidos; 8.5.9. kitos iÅ¡laidos; 8.6. pelnas, kurio norma negali virÅ¡yti 5 procentų. Taigi ieÅ¡kovo praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos iÅ¡ atsakovo yra taip pat numatytos ir teisės aktuose. CK 4.83 straipsnio 4 dalies nuostata papildo CK 4.82 straipsnio 3 dalį ir pabrėžia butų ir kitų patalpų savininkų pareigÄ padengti bÅ«tinÄ sias (privalomÄ sias) turto iÅ¡laikymo sÄ naudas, dėl kurių sudėties ir dydžio sprendžiama pagal teisės aktuose nustatytus statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimus.

CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatytų iÅ¡imčių taikymas galimas tik tada, kai iÅ¡laidos yra nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimais (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2012; 2014 m. birželio 20 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2014, kt.). Privalomieji statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimai yra nustatyti STR 1.12.05:2010 (redakcija įsigaliojusi nuo 2011 m. lapkričio 23 d.).

Pagal Å¡io reglamento 5 punkto nuostatÄ , prie privalomųjų reikalavimų visumos yra priskirti reikalavimai iÅ¡laikyti gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus: mechaninio atsparumo ir pastovumo; gaisrinės saugos; higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos, saugaus naudojimo; apsaugos nuo triukÅ¡mo; energijos taupymo ir Å¡ilumos saugojimo; reikalavimus gyvenamÄ jį namÄ ir jo aplinkÄ naudoti, prižiÅ«rėti ir tvarkyti taip, kad patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, nurodytÄ Nekilnojamojo turto registro duomenyse; bÅ«tų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sÄ lygos.

Privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas užtikrinamas nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos bÅ«klės stebėjimu ir vertinimu bei nuolatine priežiÅ«ra (namo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos techniniu aptarnavimu ir kitais prevenciniais darbais), esminius energijos taupymo ir Å¡ilumos iÅ¡saugojimo reikalavimus atitinkančiu gyvenamojo namo energinio Å«kio valdymu, gyvenamojo namo, jo dalių atnaujinimo darbais, įskaitant energijos taupymo priemonių įgyvendinimÄ bei gyvenamojo namo avarijų likvidavimo darbais (reglamento 7 punktas).

STR 1.12.05:2010 priede pateiktas Daugiabučių namų techninės priežiÅ«ros pagrindinių darbų sÄ raÅ¡as, kuriame nurodyti privalomi atlikti darbai, kurie atitinka Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos nurodytus privalomai atliktus darbus (namo siÅ«lių ir stogo remontÄ , elektros įvadų atnaujinimÄ , langų keitimÄ ir t. t.), bÅ«tinus namo bendrojo naudojimo objektų priežiÅ«ros privalomiesiems reikalavimams įgyvendinti, namo bendrųjų konstrukcijų (sienų, stogo, cokolio, pamatų ir kitų) saugaus naudojimo palaikymui.

IÅ¡ Å¡ių teisės aktais nustatytų reikalavimų visumos darytina iÅ¡vada, kad prie privalomųjų statinio naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimų, užtikrinančių tiek pastato gyventojų, tiek trečiųjų asmenų saugumÄ , nagrinėjamu atveju yra priskiriamas stogo, langų, laiptinės iÅ¡trupėjusių laiptelių ir pan. tvarkymas, kas buvo numatyta daugiabučio namo savininkų bendrijos susirinkimų sprendimais, įtvirtintais protokoluose. Todėl teismas laiko nepagrįstais atsakovo argumentus, kad sÄ skaitose nurodyti amortizaciniai atskaitymai, įnaÅ¡ai kaupimo fondui ir pan. yra nereikalingi, nes tai yra susiję su statinio naudojimo ir jo priežiÅ«ros privalomaisiais reikalavimais, nes taip yra užtikrinamas saugus pastato naudojimas, nekeliantis grėsmės asmenų ir turto saugumui.

Taigi atitinkamų iÅ¡laidų susiejimas su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimais yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas todėl, kad pareiga apmokėti Å¡ias iÅ¡laidas nepriklauso nei nuo buto ir kitų patalpų savininko sutikimo, nei nuo administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo. Taigi iÅ¡ atsakovo praÅ¡omas priteisti iÅ¡laidas atsisakyti mokėti nėra galimybės, nes dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka yra priimti sprendimai, tai numato ir teisės aktai, ir nors atsakovas, kaip buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas nėra davęs sutikimo, tačiau minėtos iÅ¡laidos yra dar ir susijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimais.Atsakovas taip pat kelia klausimÄ dėl administravimo ir nuolatinės techninės priežiÅ«ros iÅ¡laidų atlyginimo, argumentuojant, kad ieÅ¡kovas nesuteikė jokių paslaugų, be to, atsakovas mokėjo pagal savo paskaičiavimus ir bendrijai nėra skolingas, o dar net permokėjęs. Pažymėtina, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

Kasacinis teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ . Vertindamas įrodymų visumÄ , teismas turi įsitikinti, jog pakanka duomenų iÅ¡vadai, kad tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas (žr., pvz.:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011, kt.). Atsakovas, teigdamas, kad vien sÄ skaitos pateikimas asmeniui nepagrindžia pareigos jÄ apmokėti, o savo reikalavimo pagrindÄ turi įrodyti Å¡alis, kuri reikalauja atitinkamÄ sumÄ priteisti, bendrÄ ja prasme yra teisus. Tačiau teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje be sÄ skaitų, iÅ¡raÅ¡ytų atsakovui, ieÅ¡kovas pateikė visuotinio bendrijos narių susirinkimo protokolus, kuriuose nurodyta ir nuspręsta, kokius darbus reikia atlikti, revizinės komisijos patikrinimo aktus, kuriuose nurodyta, kokie darbai buvo atlikti ir kiek už juos sumokėta (2 t., 2-33 b. l.).

Dėl to iÅ¡ atitinkamus faktus patvirtinančių įrodymų viseto negalima teigti, kad ieÅ¡kovas neatliko jokių administravimo ir techninės priežiÅ«ros darbų, todėl yra pagrindas priteisti administravimo ir nuolatinės techninės priežiÅ«ros iÅ¡laidų atlyginimÄ ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo. Be to, kaip minėta aukščiau, remiantis CK 4.83 straipsnio 4 dalimi, vienas iÅ¡ pagrindų atsisakyti mokėti iÅ¡laidas yra tuo atveju, kai nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju įsteigta gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, ginčo teisiniams santykiams aktualus CK 4.85 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, jog sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip. Taigi tuo atveju, kai CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas, bendraturčių pareiga dalyvauti iÅ¡laikant bendrÄ jį turtÄ nėra eliminuojama, net ir nesant asmens aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡to sutikimo dėl atitinkamų iÅ¡laidų.

Priešingas aiškinimas, kad butų ir kitų patalpų savininkas, nesant jo asmeninio sutikimo, privalėtų apmokėti vien išlaidas, susijusias su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, o jokių kitų išlaidų apmokėti neprivalo, neatitiktų CK 4.82 straipsnio 3 dalyje ir 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatyto teisinio reglamentavimo bei neleistų užtikrinti efektyvios daugiabučio namo priežiūros. Pastarųjų išlaidų racionalumas ir proporcingumas gali būti įvertintas teismine tvarka nagrinėjant ginčus tarp gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos bei jos nario ar tarp butų ir kitų patalpų savininkų.

Iš byloje esančių Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos visuotinių bendrijos narių susirinkimų protokolų (2 t., 2-33 b. l.) matyti, kad susirinkimuose buvo sprendžiami klausimai, susiję su konkrečių komunalinių paslaugų tiekimu, administravimu ir namo eksploatacija, taip pat darbo užmokesčio dydžio nustatymu pirmininkui ir valytojui. Atsakovo teigimu, jis susirinkimuose nedalyvavo, svarstant nurodytus klausimus nebalsavo, todėl jam neturėtų būti taikomi ir jis neturėtų minėtų mokesčių mokėti.

Teismas pažymi, kad CK 4.85 straipsnio 1 dalies normos dispozicijoje įtvirtinta sÄ lyga minėtus sprendimus priimti ne tik bendrijos narių, bet ir jai nepriklausančių butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimuose sprendžiant balsų dauguma, o atsakovas yra buto savininkas ir bendrijos narys. CK 4.85 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas dėl valdymo ir naudojimo teisių įgyvendinimo balsų dauguma grindžiamas bendraturčių lygiateisiÅ¡kumo ir solidarumo bei demokratijos principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiÅ¡kia normaliai atidžių, protingų ir tikrÄ jÄ reikalų padėtį žinančių savininkų interesÄ .

Bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 straipsnio 4 dalis). Bylos duomenimis, visi sprendimai dėl iÅ¡laidų už atsakovo nurodytas paslaugas ir dėl darbo užmokesčio pirmininkui ir valytojui dydžio nustatymo buvo priimti balsų dauguma bendrijos narių ir patalpų savininkų susirinkimuose, atviruose ir ne bendrijos nariams. Å i vienareikÅ¡miÅ¡ka iÅ¡vada darytina įvertinus byloje pateiktus susirinkimų protokolus bei dalyvių sÄ raÅ¡us, kurių duomenys leidžia spręsti, jog tai nebuvo vien bendrijos narių susirinkimai, juose dalyvavo ar turėjo galimybę dalyvauti ir kitų patalpų savininkai.

Bylos duomenys patvirtina, kad dėl pirmininko darbo užmokesčio sprendimas priimtas 2008 m. liepos 1 d. vykusiame bendrijos narių susirinkime, dėl žaliapjovės pirkimo sprendimas priimtas 2009 m. kovo 16 d. vykusiame bendrijos narių susirinkime, dėl elektros įvadų atnaujinimo, stogo remonto, mokesčių skaičiavimo nuo buto kvadratÅ«ros sprendimas priimtas 2009 m. rugsėjo 28 d. vykusiame bendrijos narių susirinkime, dėl namo siÅ«lių remonto, namo valytojo priėmimo į darbÄ ir darbo užmokesčio jam dydžio nustatymo sprendimas priimtas 2010 m. balandžio 12 d. vykusiame bendrijos narių susirinkime, dėl laiptinių langų keitimo sprendimas priimtas 2011 m. kovo 15 d. vykusiame bendrijos narių susirinkime, dėl laiptinės durų keitimo, iÅ¡trupėjusių laiptų prie laiptinės sutvarkymo sprendimas priimtas 2011 m. gegužės 18 d. vykusiame bendrijos narių susirinkime, dėl laiptinės langų keitimo, langų apdailos, Å¡ilumos punkto lango keitimo, aikÅ¡telės prie namo įrengimo, namo nuogrindo sutvarkymo sprendimas priimtas 2128 m. balandžio 19 d. vykusiame bendrijos narių susirinkime, dėl laiptinės stogelių remonto, Å¡iukÅ¡liadėžių pirkimo, vaikų žaidimų aikÅ¡telės kieme įrengimo, laiptinių langų užhermetizavimo iÅ¡ lauko pusės sprendimas priimtas 2013 m. balandžio 22 d. vykusiame bendrijos narių susirinkime, dėl žaliapjovės remonto, dažų ir teptukų maÅ¡inų aikÅ¡telės sužymėjimui, Å¡alto vandens filtro montavimui, rÅ«sio langų keitimo, balkono stogelių dangos tvarkymo, kaupimo fondo, delspinigių dydžio nustatymo sprendimas priimtas 2014 m. kovo 31 d. vykusiame bendrijos narių susirinkime.

Kaip minėta, ginčo paslaugos teiktos siekiant bendro turto savybėms pagerinti, namo gyventojų poreikiams užtikrinti, įvairaus pobÅ«džio klausimai dėl Å¡ių paslaugų teikimo spręsti susirinkimuose, kuriuose dalyvavo ir galėjo dalyvauti bendrijos nariai ir kitų patalpų savininkai, todėl, teismo vertinimu, iÅ¡reiÅ¡kia namo bendraturčių valiÄ . Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad atitinkami sprendimai priimti bendrijai veikiant visų namo bendraturčių interesais ir jų sutikimu, duomenų, leidžiančių teigti, jog bendrija atitinkamu bÅ«du veikė virÅ¡ydama įgaliojimus, nenustatyta.

Tokie bendrijos sprendimai įpareigoja visus daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkus, nepriklausomai nuo jų narystės bendrijoje, juos vykdyti. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas visuotiniuose susirinkimuose priimtus sprendimus bÅ«tų ginčijęs teisme, reiÅ¡kęs pretenzijas ieÅ¡kovui, taip savo veiksmais patvirtindamas, kad teikiamos paslaugos jam buvo reikalingos. Teismo vertinimu, paslaugos, dėl kurių atsakovas nesutinka, atitinka bendruosius butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) interesus, sprendimai dėl jų priimti įgyvendinant bendrijos ir kitų patalpų savininkų valiÄ , atsakovas, kaip ir kiti namo gyventojai, gavo naudÄ iÅ¡ suteiktų paslaugų, dalį jų savo veiksmais aiÅ¡kiai pripažino reikalingomis, todėl teismas sprendžia, kad atsakovas atsisako mokėti bendrijai susidariusiÄ skolÄ už jam ir kitiems butų savininkams suteiktas paslaugas nepagrįstai.

Be to, Daugiabučio namo savininkų bendrija yra viena iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formų (CK 4.83 straipsnio 3 dalis, Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnis, žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007; 2009 m. spalio 5 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2009, kt.). Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrija privalo organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų ir jam priskirto žemės sklypo valdymÄ , priežiÅ«rÄ ir kitokį tvarkymÄ , planuoti ir kaupti lėšas Å¡iems darbams atlikti.

Nagrinėjamos bylos atveju ieÅ¡kovas nurodytoms pareigoms įgyvendinti iÅ¡rinko pirmininkÄ ir samdė namo valytojÄ . Tokios pareigybės numatytos ir Å iaulių miesto savivaldybės tarybos 2008-01-31 sprendimo Nr. T-6 „Dėl daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo tarifų ir jų apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ 12 punkte. Teismo nuomone, Å¡ios bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimo ir priežiÅ«ros iÅ¡laidos priskirtinos CK 4.82 straipsnio 3 dalyje nustatytosioms – skirtos bendrajam turtui administruoti, iÅ¡laikyti, iÅ¡saugoti, atnaujinti, jo bÅ«tiniems pagerinimams atlikti, todėl turi bÅ«ti priteistos ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo, kaip bendrojo naudojimo objektų bendraturčio.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš atsakovo ieškovui priteistina 4750,00 Lt (1375,70 Eur) skola.Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 492,03 Lt delspinigius už laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2014 m. vasario mėnesio, remiasi 1995-01-26 įstatymu Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ ir 2014-03-31 visuotinio bendrijos narių susirinkimo protokolu (2 t., 2-3 b. l.). Pagal 1995-01-26 įstatymo Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 1 straipsnį, šis įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybių reguliavimo sričiai priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos bei valstybinių ar savivaldybių įmonių teikiamų ryšių ir komunalinių paslaugų mokesčių delspinigius.

Tai reiÅ¡kia, kad minėto įstatymo 2 straipsnyje numatytus 0,02 procento dydžio delspinigius už gyvenamųjų patalpų eksploatavimo iÅ¡laidų, komunalinių paslaugų mokesčių pavėluotÄ mokėjimÄ gali skaičiuoti tik valstybinės įmonės arba bendrovės, kurių visos akcijos priklauso valstybei ar savivaldybei, tai yra, įstatymas numato specialų subjektÄ , turintį teisę skaičiuoti minėtus delspinigius. Byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovo visos akcijos priklauso valstybei ar savivaldybei.

Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bendrijos steigėjai yra butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai. Ta pati nuostata įtvirtinta ir Daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) įstatų 2 punkte. SprendimÄ steigti bendrijÄ priima butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų steigiamasis susirinkimas. Bendrijos steigėjai tampa įsteigtos bendrijos nariais. Taigi ieÅ¡kovui nesant specialiuoju subjektu, o delspinigių dydį visuotinio bendrijos narių susirinkimo sprendimu nustačius tik 2014-03-31, t. y., po laikotarpio, už kurį skaičiuojama skola, po skolos susidarymo, nesant tarp Å¡alių kitokio raÅ¡ytinio susitarimo, delspinigiai ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo nepriteistini.

CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, todėl ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ (1375,70 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2014-09-16) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos.Jeigu ieÅ¡kinys patenkinamas iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Atsakovas duomenų apie turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas nepateikė.IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovo interesams byloje atstovavo advokatas, kuris nustatyta tvarka iki bylos nagrinėjimo pabaigos pateikė teismui praÅ¡ymÄ dėl 594,81 Eur iÅ¡laidų, 214,81 Eur susijusių su procesinių dokumentų ruoÅ¡imu ir 380 Eur susijusių su atstovavimu, priteisimo (1 t., 4-5, 7, 161-164, 170-175 b. l., 2 t., 88-91, 121 b. l.). Pagal LR CPK 98 str., Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, tačiau Å¡ios iÅ¡laidos priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistinos užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (teisės akto redakcija, galiojusi iki 2015-03-20, toliau - Rekomendacijos) 7 p. numatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama LR Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (MMA), kuri Å¡iuo metu yra 300 Eur.

Pagal Rekomendacijų 8.2 punktÄ už ieÅ¡kinį rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis siekia 3 MMA (t.y. 900 Eur), pagal Rekomendacijų 8.18 punktÄ už vienÄ atstovavimo valandÄ teisme – 0.15 MMA (45 Eur). Atsakovų atstovas byloje ruošė ieÅ¡kinį ir patikslintÄ ieÅ¡kinį, dalyvavo parengiamajame ir teismo posėdžiuose – 1 val. 53 min. Darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo praÅ¡omos priteisti 214,81 Eur iÅ¡laidos advokato pagalbai, susijusios su procesinių dokumentų ruoÅ¡imu, ir 90 Eur iÅ¡laidos advokato pagalbai, susijusios su atstovavimu, atitinka suteiktos teisinės pagalbos mastÄ , taip pat byloje spręstų klausimų faktinį ir teisinį sudėtingumÄ , rekomendacijų leistinus dydžius bei teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, todėl ieÅ¡kovo praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti mažintinos iki 304,81 Eur (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).

IÅ¡ dalies patenkinus ieÅ¡kovo reikalavimus pagal ieÅ¡kinį, kai patenkinami 67 procentai ieÅ¡kovo reikalavimų, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų: 30 Eur žyminio mokesčio (1 t., 6, 46 b. l.) ir 204 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti.Kadangi iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.) yra mažesnės už LR teisingumo ministro ir LR finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , jos iÅ¡ Å¡alių nepriteisiamos, manant, jog vykdymo iÅ¡laidos gali bÅ«ti ženkliai didesnės už iÅ¡ieÅ¡kotinÄ paÅ¡to iÅ¡laidų sumÄ .Byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės (34-35 b. l.) paliktinos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 str. 2 d.), teismo sprendimui įsiteisėjus mažintina jų apimtis.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–267 straipsniais, 268–270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a:

IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti ieÅ¡kovui Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai, įm. k. 145485623, iÅ¡ atsakovo E. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 1375,70 Eur (vieno tÅ«kstančio trijų Å¡imtų septyniasdeÅ¡imt penkių eurų, 70 euro centų) skolÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 1375,70 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2014-09-16) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 234 Eur (dviejų Å¡imtų trisdeÅ¡imt keturių eurų, 00 euro centų) bylinėjimosi iÅ¡laidas.Kitoje dalyje (dėl delspinigių ir dalies bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo) ieÅ¡kinį atmesti.Å iaulių apylinkės teismo 2014-09-16 nutartimi byloje taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones – atsakovo E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), turto, piniginių lėšų ir turtinių teisių areÅ¡tÄ 5242,03 Lt (1518,20 Eur) sumai, palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.Sprendimui įsiteisėjus, pakeisti Å iaulių apylinkės teismo 2014-09-16 nutartimi byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimtį, jÄ sumažinti – atsakovo E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), turto, piniginių lėšų ir turtinių teisių areÅ¡tÄ 1375,70 Eur sumai palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo, taip pat leidžiant atsakovui per mėnesį disponuoti ne daugiau kaip 1 MMA (minimali mėnesinė alga) dydžio piniginėmis lėšomis bÅ«tiniausiems socialiniams bei buitiniams poreikiams tenkinti.Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                Asta Čebatoriūtė