Legislator Case Law & Legislation
2025-08-07 Nr. BB-3780-1-01-1-18127-2024-0 AI generated

2025-08-07 Nr. BB-3780-1-01-1-18127-2024-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Case Number 2025-08-07 Nr. BB-3780-1-01-1-18127-2024-0
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Sigitos Jokimaitės ir Dariaus Kantaravičiaus, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo A. I. gynėjo advokato Daliaus Vaičiulio kasacinio skundo dėl Telšių apylinkės teismo 2025 m. balandžio 18 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 9 d. nutarties priėmimo, šio nuosprendžio bei nutarties vykdymo sustabdymo klausimus,

Legislator headnote

AI generated

2025-08-07 Nr. BB-3780-1-01-1-18127-2024-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Kasacinio skundo Nr. DOK-2848/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18127-2024-0 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. rugpjūčio 7 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Sigitos Jokimaitės ir Dariaus Kantaravičiaus, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo A. I. gynėjo advokato Daliaus Vaičiulio kasacinio skundo dėl Telšių apylinkės teismo 2025 m. balandžio 18 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 9 d. nutarties priėmimo, šio nuosprendžio bei nutarties vykdymo sustabdymo klausimus,

n u s t a t ė :

Nuteistojo A. I. gynėjas kasaciniu skundu prašo: 1) pakeisti Telšių apylinkės teismo 2025 m. balandžio 18 d. nuosprendį ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 9 d. nutartį, pripažinti, kad nuteistojo veiksmai buvo atlikti esant būtinajai ginčiai, ir baudžiamąją bylą A. I. nutraukti; 2) netenkinus pirmojo prašymo, pripažinti, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusio asmens elgesys ir kad ji padaryta viršijus būtinosios ginties ribas, bei A. I. paskirti švelnesnę, negu nustatyta įstatyme, bausmę, t. y. baudą arba viešuosius darbus; 3) sustabdyti Telšių apylinkės teismo 2025 m. balandžio 18 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 9 d. nutarties vykdymą.

Kasaciniame skunde teigiama, kad žemesnės instancijos teismai pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, neišsamiai įvertino byloje esančius duomenis (tyrėjos I. Paliulytės užfiksuotus paaiškinimus iš proceso dalyvių, policijos pareigūnų kūno („body“) kamerų vaizdo įrašuose užfiksuotus nukentėjusiojo paaiškinimus), nepašalino esminių prieštaravimų, nesivadovavo nekaltumo prezumpcijos ir in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principais bei klaidingai nustatė faktines įvykio aplinkybes. Byloje nenustatyta, kad visus nukentėjusiojo patirtus sužalojimus padarė būtent nuteistasis A. I.. Teismai neatribojo, kurie nukentėjusiojo sužalojimai galėjo atsirasti kitomis aplinkybėmis.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai taip pat netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes neteisingai aiškino Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 28 straipsnio nuostatas, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad nuteistojo veiksmai, ginant kitą asmenį nuo nukentėjusiojo, nebuvo atlikti esant būtinajai ginčiai. Pripažinus, kad nuteistasis visgi viršijo būtinosios ginties ribas, tai turėtų būti pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Teismai provokuojančio ir rizikingo nukentėjusiojo elgesio taip pat nepagrįstai nepripažino A. I. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, įtvirtinta BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte. Nustačius šias atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir atsižvelgus į nuteistąjį charakterizuojančius duomenis (dirbantis, atlygino ligonių kasoms padarytą žalą), yra pagrindas A. I. skirtą arešto bausmę pakeisti į baudą arba viešuosius darbus.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-88/2014, 2K-148-719/2020, 2K-75-511/2022, 2K-58-719/2023). Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas vadovaujantis sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014, 2K-P-58-697/2019 ir kt.). Kartu pažymėtina, kad formalus nesutikimas su nepalankiais teismų sprendimais, dėstant įstatymų nuostatas, cituojant teismų praktiką, pateikiant savą įrodymų interpretavimą ir savaip nustatant veikos faktines aplinkybes, nėra vienas iš apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200-697/2023, 2K-149-648/2023).

Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, gynėjas nesutinka su A. I. nuteisimu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, ginčija teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes, nesutinka su teismų atliktu įrodymų vertinimu, dėsto savo išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių. Gynėjas siekia, kad kasacinės instancijos teismas kitaip įvertintų įrodymus ir padarytų kitokias, A. I. palankias išvadas, nei tai padarė bylą išnagrinėję žemesnės instancijos teismai, t. y. konstatuotų, jog jis veikė esant būtinajai ginčiai. Kasaciniame skunde deklaratyviai teigiama, kad teismai nevertino įrodymų, patvirtinančių versiją, jog nuteistasis gynė kitą asmenį nuo nukentėjusiojo atliktų smurtinių veiksmų. Tačiau tokie skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Be to, dėl kasaciniame skunde nurodytų argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu ir baudžiamojo įstatymo taikymu, kurie buvo išdėstyti ir nuteistojo A. I. gynėjo apeliaciniame skunde, aiškiai ir išsamiai pasisakyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje. Nuteistojo gynėjas kasaciniame skunde nepateikė pagrįstų teisinių argumentų dėl apeliacinės instancijos teismo išvadų.

Kasaciniame skunde taip pat nurodomi subjektyvūs argumentai dėl baudžiamojo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, pažeidimo ir per griežtos bausmės A. I. paskyrimo. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti (arba sugriežtinti) bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Bausmės griežtumo (ar švelnumo) klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-895/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.). Dėl kasaciniame skunde nurodytų argumentų, susijusių su švelnesnės bausmės skyrimu A. I., išsamiai pasisakyta apeliacinės instancijos teismo nutarties 23–29 punktuose. Kasaciniame skunde nėra išdėstyta teisinių argumentų, pagrindžiančių apeliacinės instancijos teismo padarytas minėtų teisės normų aiškinimo ir taikymo klaidas.

Taigi, toks kasacinio skundo argumentavimas, grindžiant jį žemesnės instancijos teismų išnagrinėtomis aplinkybėmis, deklaratyviai pareiškiant apie netinkamai pritaikytą baudžiamąjį įstatymą, padarytus esminius baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų pažeidimus, nelaikytinas tinkamu teisiniu argumentavimu, pagrindžiančiu BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti skundžiamų sprendimų vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo A. I. gynėjo advokato Daliaus Vaičiulio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Artūras Ridikas

Sigita Jokimaitė

Darius Kantaravičius