2016-01-27 Nr. AB-2034-3-61-3-00526-2015-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2490-261/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00526-2015-4

Procesinio sprendimo kategorija 71

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. sausio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Stasio Gagio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. T. (T. T.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. T. (T. T.) skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. pareiškėjas T. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 1–7), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 54 205 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jo gyvenimo sąlygos laisvės atėmimo vietose visą laisvės atėmimo laikotarpį buvo nežmoniškos ir pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį, kad žmogaus teisių pažeidimas yra sisteminis ir už jį atsako daugybė valstybės institucijų, todėl pareiškėjas traukia atsakomybėn Lietuvos valstybę, atstovaujamą atitinkamų institucijų (Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK)); pagrįsdamas skundą, pareiškėjas rėmėsi Konvencijos 2 ir 3 straipsniais, kuriuose, pasak pareiškėjo, įtvirtintos absoliučios teisės, kurioms negali būti taikomi jokie apribojimai.

Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo veiksmų paaiškino, kad Lukiškių TI-K buvo laikomas tinkamomis sąlygomis. Pasak pareiškėjo, jam laisvė buvo apribota pažeidžiant galiojančius teisės aktus, nes jis buvo laikomas pažeidžiant vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimus, antisanitarinėmis, nežmoniškomis sąlygomis.

Dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato neteisėtų veiksmų nurodė, kad jam čia (areštinėje) teko nepakankamas plotas, kameroje buvo tamsoka, nes švietė tik viena lemputė, langas buvo užtamsintas; kameros kaimynai surūkydavo 15–20 cigarečių per dieną, o Vilniaus AVPK areštinėje nebuvo gyvenamųjų patalpų nerūkantiems / norintiems mesti rūkyti. Kameroje nebuvo karšto vandens, kriauklė buvo sena ir neveikė, kameroje nebuvo uždaro tualeto, buvo tik padaryta skylė, kuri yra likusi nuo pirmų areštinės dienų, vanduo nenusileisdavo, o tualetinis popierius nebuvo išduodamas. Areštinės kameroje 30 proc. sienų, 33 proc. lubų ir 40 proc. grindų paviršiaus gyvenamojoje patalpoje yra avarinės būklės, spręstina, kad remontas darytas 1993 m. Kameros lova buvo savadarbiai suvirinta. Ventiliacijos nebuvo, dažnai trūko oro, oras patekdavo tik pro mažą lango langelį. Kameroje buvo žiurkių ir tarakonų, kitų parazitų (šimtai parazitų lovos čiužinyje ir pagalvėse). Dušu buvo galima naudotis vieną kartą per savaitę po 15 min. Buvo draudžiama turėti kompiuterį, radiją, arbatinuką, televizorių, kameroje net nebuvo elektros lizdelių, taip pat buvo draudžiama turėti šiltus pledus, muzikos grotuvą. Maisto energetinė vertė buvo nuo 1 000 iki 1 300 kcal, o pareiškėjo svoris yra 70 kg, ūgis – 176 cm, jis kasdien sportuoja; giminės ir draugai neturėjo teisės perduoti maisto. Pasivaikščioti buvo galima tik vieną valandą per parą, pareiškėjui buvo draudžiami ne tik ilgalaikiai, bet ir trumpalaikiai pasimatymai, dėl ko nutrūko jo socialiniai ryšiai, o socialinė reintegracija tapo daug sudėtingesnė; pareiškėjui nė karto neleista išvykti į namus. Pastato konstrukcijoje buvo asbestas: šiferio stogas, asbestas yra ir sienose, kanalizacijoje. Pareiškėją teismo salėje laikė su antrankiais, o žmogaus laikymas su antrankiais, kai jo kaltė neįrodyta, vertintinas ir kaip nekaltumo prezumpcijos pažeidimas. Vaizdo kamera policijos komisariato areštinėje pažeidė pareiškėjo teisę į privatų gyvenimą Konvencijos 8 straipsnio prasme.

Dėl Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos neteisėtų veiksmų pažymėjo, kad konvojavimo automobiliuose nebuvo saugos diržų, juose nėra šildymo sistemos konvojuojamiems asmenims, taip pat nėra ventiliacijos; oro temperatūra ne šiltuoju laikotarpiu buvo nuo +7 °C iki +13 °C., šiltuoju laikotarpiu vidutinė temperatūra buvo + 34 °C. Pasak pareiškėjo, vieną katą jam pasidarė bloga. Pareiškėjas buvo konvojuojamas su antrankiais, atlikę konvojavimą, pareigūnai jų nenuimdavo, o palikdavo pareiškėją su antrankiais Vilniaus apygardos teismo posėdžio metu.

Siekdamas surinkti nežmoniškų gyvenimo sąlygų įrodymus, pareiškėjas kreipėsi į visus valstybės administravimo subjektus, prašydamas pateikti informaciją, tačiau susidūrė su problemomis. Laisvės atėmimo vietos pareigūnai atsisakė paimti pareiškėjo prašymus, juos registruoti, grasino, kad pareiškėjas gaus nuobaudą, jeigu dar kartą skųsis dėl nežmoniškų gyvenimo sąlygų; tais atvejais, kai pareiškėjui pavykdavo išsiųsti prašymus, viešojo administravimo subjektai vis tiek atsisakydavo pateikti informaciją, pateikdavo netikslią informaciją arba teikdavo melagingą informaciją.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas, prašė skundo netenkinti (I t., b. l. 39–50).

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovė Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad pareiškėjo skundo dalis dėl konvojavimo sąlygų yra nepagrįsta, todėl prašė šią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą (I t., b. l. 133–136).

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su pareiškėjo reikalavimais nesutinka, kad pareiškėjas, būdamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje, skundų neteikė, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (I t., b. l. 137–141).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimu (II t., b. l. 2-35) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 4 535 Eur neturtinės žalos atlyginimo už jo netinkamą laikymą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuo 2013 m. kovo 18 d. iki 2015 m. sausio 18 d. (netinkamai laikytas 614 parų). Likusią skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas konstatavo, kad Vilniaus AVPK pareigūnai pažeidė pareiškėjo T. T. laikymo sąlygas 2013 m. kovo 13 d. ir 2013 m. kovo 14 d., t. y. 2 paras, kuomet jis areštinės kameroje, kurios plotas 17,4 kv. m., buvo laikomas su dar trimis asmenimis. Tuo buvo pažeisti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 80 punkto reikalavimai. Tačiau teismas pabrėžė, kad šie pažeidimai truko trumpą laiką, o pareiškėjas gynė savo teises tik beveik po dviejų metų, kai neturtinės žalos pojūtis buvo itin menkas (skundas teismui išsiųstas 2015 m. sausio 21 d. (I t., b. l. 14)). Todėl, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012, teismas konstatavo, kad šioje bylos dalyje pažeidimo konstatavimas yra tinkama satisfakcija neturtinei žalai atlyginti, o piniginės kompensacijos priteisimas būtų traktuotinas kaip nepagrįstas pareiškėjo uždarbiavimas.

Dėl Viešojo saugumo tarnybos veiksmų pažymėta, jog teismo posėdyje pareiškėjas T. T., pritardamas Viešojo saugumo tarnybos atstovui, patikslino, kad jis iš tikrųjų važiavo iš Lukiškių TI-K iki Vilniaus apygardos teismo ir atgal du kartus, t. y. 2014 m. kovo 6 d. ir 2014 m. rugsėjo 8 d., abu kartus „Volskwagen“ mikroautobusais, 2014 m. kovo 6 d. – vienas septynių vietų mikroautobuse, 2014 m. rugsėjo 8 d. – su dar vienu asmeniu keturių vietų mikroautobuse. Todėl jis iš esmės dėl konvojavimo sąlygų nusiskundimų neturi, tačiau taip pat akcentavo, kad turi nusiskundimų dėl to, kad šios tarnybos pareigūnai neįjungė šildymo sistemos, todėl pareiškėjas peršalo. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad leidžiant specialųjį automobilį eksploatuoti patikrinama temperatūros režimo atitiktis teisės aktų reikalavimams. Dar daugiau, kad pareiškėjas galėjo peršalti 2014 m. rugsėjo 8 d. yra neįtikėtina. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad pagal visuotinai internete paskelbtą informaciją nuo Lukiškių sk. 6, Vilniuje, iki Gedimino pr. 40, Vilniuje, automobiliu per Gynėjų g. ir Gedimino pr. yra 1 km, kuris nuvažiuojamas per 5 min. esant eismui (per 4 min. nesant eismo), o per J. Tumo-Vaižganto g. yra 1,2 km, kuris nuvažiuojamas per 6 min. esant eismui (per 4 min. nesant eismo), todėl pareiškėjas, net jeigu sakė teisybę, kad prašė įjungti šildymo sistemą, negalėjo sušalti. Šioje apimtyje pareiškėjo skundas taip pat atmestas kaip nepagrįstas.

Dėl Lukiškių TI-K veiksmų teismas pažymėjo, kad pagal kamerų plotų bei tose kamerose laikomų asmenų skaičiaus duomenis, kai tose kamerose buvo laikomas pareiškėjas, tuo laikotarpiu kamerose trūko ploto laikomiems asmenims iš viso 614 parų. Taigi, Lukiškių TI-K neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, todėl neteisėtumo faktas yra pakankamai įrodytas (žr. analogišką poziciją Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A438-121/2009, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011), o jo motyvai, kad jis nėra kaltas dėl šio pažeidimo nėra reikšmingi: pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Teismas pabrėžė, kad tai, jog asmuo yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-913/2011 ir kt.). Taigi, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K kamerų patalpose sąlygomis, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo teiginiai, jog kalinimas tokiomis sąlygomis padarė jam įvairių nepatogumų, yra įrodytas. Teismas pabrėžia, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje negali būti vertinamas tik kaip mažareikšmis ar smulkmeniškas pažeidimas. Kartu pabrėžė, kad Lukiškių TI-K stengiasi palaikyti higieną įstaigoje (I t., b. l. 119–122, 123, 124, 125–127, 129–132). Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, jog Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose didelių pažeidimų nenustatyta. Teismas vertino, kad didžiausi pažeidimai buvo susiję būtent su ploto trūkumu, kiti pažeidimai šios administracinės bylos kontekste yra mažareikšmiai.

Teismas, pakartodamas, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje negali būti vertinamas tik kaip mažareikšmis ar smulkmeniškas pažeidimas, atsižvelgdamas į pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę (614 parų pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas netinkamai), į tai, kad pareiškėjui reali žala sveikatai nepadaryta, į Lietuvoje pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu egzistavusias ekonomines darbo užmokesčio (minimali mėnesinė alga 2013 m. sausio 1 d. – 2014 m. rugsėjo 30 d. buvo 1 000 Lt (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“), nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. – 1 035 Lt, nuo 2015 m. sausio 1 d. – 300 Eur (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimą Nr. 972 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“)) bei gyvenimo sąlygas, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertino 4 535 Eur, kurį priteisė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K. Teismas ypač rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-558-575/2015, kurioje už 149 netinkamo kalinimo dienų buvo priteista 1 100 Eur. Teismo vertinimu, didesnio negu 4 535 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimas šioje administracinėje byloje būtų vertintinas kaip nepagrįstas pareiškėjo uždarbiavimas.

III. Pareiškėjas T. T. apeliaciniu skundu (II t., b. l. 41-43) prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti visiškai.

2015 m. gruodžio 7 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas pareiškėjo T. T. atsisakymas nuo apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimo (II t., b. l. 50). Atsisakyme pareiškėjas nurodo, jog remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 132 straipsnio nuostatomis, prašo nutraukti apeliacinį procesą, nori atsiimti savo apeliacinį skundą, kadangi jį tenkina pirmosios instancijos teismo sprendimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 1 dalimi suteikta teisė apeliacinį skundą padavusiam asmeniui apeliacinio skundo atsisakyti iki teismo posėdžio pradžios, jeigu byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, arba iki baigiamųjų kalbų, jeigu byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytu atveju, jeigu teismo sprendimas nebuvo apskųstas kitų asmenų, teismas nutartimi apeliacinį procesą nutraukia.

Pareiškėjas 2015 m. gruodžio 7 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą, kuriuo, remdamasis ABTĮ 132 straipsniu, atsisakė nuo savo apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-6594-815/2015, pažymėdamas, kad jį tenkina pirmosios instancijos teismo sprendimas, o apeliacinį skundą padavė skubotai, nepagalvojęs. Pažymėtina, jog 2015 m. gruodžio 23 d. bei 2016 m. sausio 20 d. pareiškėjas pateikė analogiškus pakartotinius prašymus dėl apeliacinio skundo atsisakymo.

Atsižvelgiant į tai, kad ABTĮ 132 straipsnio 3 dalis numato, jog apeliacinio skundo atsisakęs asmuo pakartotinai jį paduoti neturi teisės, kad šiuo atveju pareiškėjas, pareikšdamas atsisakymą nuo apeliacinio skundo, remiasi būtent ABTĮ 132 straipsniu, atsisakymą nuo apeliacinio skundo teismui padavė net tris kartus, preziumuojama, kad pareiškėjas žino atsisakymo nuo apeliacinio skundo procesines pasekmes, t. y. kad apeliacinio skundo atsisakęs, jis pakartotinai jį paduoti neturės teisės.

Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimo kiti proceso dalyviai apskundę nebuvo, pareiškėjui yra žinomos atsisakymo nuo apeliacinio skundo pasekmės, atsisakymas nuo skundo yra besąlyginis, apeliacinio proceso nutraukimas kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia, nusprendžia atsisakymą nuo apeliacinio skundo priimti, o apeliacinį procesą nagrinėjamoje byloje nutraukti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo T. T. (T. T.) apeliacinio skundo atsisakymą priimti.

Apeliacinį procesą administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. T. (T. T.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. T. (T. T.) skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Stasys Gagys