cf6ea25f-0d71-419a-b1d1-945e620113a3 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

NUOSPRENDIS                                                                          Baudžiamoji byla Nr.1-703-873/2017                                                                           Teisminio proceso Nr.1-01-1-40374-2016-0                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.2.8.; 1.2.26.2. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 23 d.Vilnius             Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Nijolė Žimkienė,sekretoriaujant Saulutei Jurkėnaitei,dalyvaujant prokurorei Audronei Šukienei, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui O.

A.,kaltinamajam V. B.,vertėjui Audriui KruÅ¡nai, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjus baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje            V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį iÅ¡silavinimÄ , vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) kepėju, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2012 m. gegužės 31 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį 16 MGL (2080 Lt) dydžio bauda, baudos nesumokėjęs, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymu, n u s t a t ė :

             V. B. 2016 m. rugpjūčio 20 d., apie 20.00 val., vieÅ¡oje vietoje - daugiabučio namo, adresu Architektų g. 220, Vilniuje, kieme, žodinio konflikto metu, tyčia, dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, nukentėjusiajam O. A. sėdint ant suoliuko, kumščiu sudavė vienÄ smÅ«gį į deÅ¡inę veido pusę, tuo padarydamas nukentėjusiajam apatinio žandikaulio deÅ¡inės pusės pakrumplio srities lūžį, vertinamÄ nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes žandikaulio gijimas užtruko ir sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, bet jam nebuvo Å¡io kodekso Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

     V. B. buvo kaltinamas, jog jis vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ tuo, kad 2016 m. rugpjūčio 20 d., apie 20.00 val., vieÅ¡oje vietoje - daugiabučio namo, adresu Architektų g. 220, Vilniuje, kieme, žodinio konflikto metu, tyčia dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, be priežasties, nukentėjusiajam O. A. sėdint ant suoliuko, kumščiu sudavė vienÄ smÅ«gį į deÅ¡inę veido pusę. Kaltinamasis V.

B. kaltu prisipažino iÅ¡ dalies, nurodė, kad smÅ«gį sudavė dėl kilusio konflikto. Duodamas parodymus jis paaiÅ¡kino, kad nurodytÄ dienÄ jie girtavo su D. K.. Su D. K. susitiko, nuėjo į „Iki“ parduotuvę, nusipirko alaus. Susitiko ant suoliuko sėdintį O. A., pakvietė kartu, jis tuo metu jau gėrė, girtavo trise. Tuo metu, kai gėrė, tarp jo ir O. A. kilo kažkoks žodinis konfliktas, V. B. smogė jam kairės rankos delnu. O. A. nugriuvo, atsistojo, su juo pasikalbėjo, Å¡iek tiek iÅ¡gėrė, jis nuėjo namo.

V. B. pradėjo alkoholį vartoti nuo 14-15 val., jis iÅ¡gėrė porÄ taurių Å¡ampano. Su D. K. susitiko vakare, nusipirko parduotuvėje gal po 3-4 butelius alaus. Užėjo už parduotuvės, ten, kaip visada, sėdėjo O. A.. V. B. jį pažinojo, anksčiau kažkiek bendravo. O. A. gėrė alų ant suoliuko už parduotuvės. Ten buvo dar du ar trys asmenys. Jie pakvietė O. A. Å¡iek tiek toliau su jais iÅ¡gerti. Už namo yra aikÅ¡telė, jie nuėjo ant suoliuko prie miÅ¡kelio. Tuo metu kilo konfliktas.

Konfliktas kilo, galima sakyti, dėl nieko. V. B. pasakė žodį narkomanas. Jis pasakė O. A., kad jis daugiau nevartotų narkotikų, tada jam padės. Jam tai nepatiko. Tuo momentu viskas labai greitai įvyko. Kai V. B. sudavė smūgį O. A., jis stovėjo priešais. Smūgis buvo kaire ranka, smūgį jis sudavė su delnu. Žino, kad O. A. lūžo žandikaulis. Po smūgio nukentėjusysis nugriuvo. Jis nukentėjusiojo atsiprašė. Kai sudavė smūgį, O. A. stovėjo prieš jį. Po smūgio jis nugriuvo, iš karto atsistojo.

Jie dar kokiÄ valandÄ gėrė. Kai O. A. atsistojo, jis parodė V. B. savo dantį. Jam lūžo kažkuris dantis. V. B. yra kairiarankis, gaunasi taip, kad jis sudavė O. A. į deÅ¡inę pusę. V. B. 3 metus užsiėmė boksu. SmÅ«gį sudavė dėl žodinio konflikto. Jis sakė, kad O. A. narkomanas, o jis sakė, kad ne. V. B. matė, kad jis blogai atrodo, sakė, kad užteks vartoti. Situacija buvo tokia, kad arba jis bÅ«tų trenkęs, arba jam, jis pasirinko tokį variantÄ .Nukentėjusysis O.

A. paaiÅ¡kino, kad jie su V. B. yra pažįstami apie 8 metus. O. A. sėdėjo ant suoliuko, priėjo V. B., pakvietė iÅ¡gerti alaus. O. A. sutiko. Po to V. B. pradėjo jį vadinti narkomanu, sudavė į veidÄ , sulaužė žandikaulį. Kai priėjo V. B., O. A. sėdėjo ant suoliuko už parduotuvės ir rÅ«kė. V. B. norėjo O. A. pakviesti iÅ¡gerti alaus, alų laikė rankose. V. B. buvo su draugu. TÄ dienÄ O. A. nebuvo vartojęs alkoholio, V. B. buvo iÅ¡gėręs, linksmas. V. B. sakė eiti su juo, iÅ¡gerti alaus.

AikÅ¡telėje V. B. pradėjo O. A. vadinti narkomanu. Alų gėrė O. A., V. B., paskui atėjo dar V. B. draugas. Iki tol, kol V. B. jam sudavė, O. A. spėjo iÅ¡gerti pusę butelio alaus. V. B. pradėjo jį pravardžiuoti narkomanu. O. A. pasakė, kad jis ne narkomanas, tada jam V. B. sudavė, kumščiu trenkė į deÅ¡inį žandÄ . O. A. nugriuvo, atsikėlė, truputį pasėdėjo, išėjo namo, nes pradėjo skaudėti. Kai jam sudavė smÅ«gį, atrodo, buvo dviese. Kai jį pavadino narkomanu, D.

K. nebuvo, jis buvo išėjęs į parduotuvę. Jis grįžo po smÅ«gio, O. A. nesakė, kad jam sudavė. Buvo Å¡eÅ¡tadienis, poliklinika neveikė. TÄ patį vakarÄ Ä¯ gydytojus nesikreipė, galvojo, praeis. V. B. sakė, kad jis atsakys už žodžius, jog jis ne narkomanas. Jis prieÅ¡ niekÄ smurto nėra vartojęs. Liudytoja L. U. paaiÅ¡kino, kad vakare O. A. atėjo namo, pasakė, kad V. B. davė jam į veidÄ , atrodo, sulaužė žandikaulį. L. U. pasakė, kad jis negalvotų, jog lūžo, palauktų iki pirmadienio, tada nueis į poliklinikÄ .

Kai sÅ«nus nuėjo į poliklinikÄ , jį nusiuntė į Žalgirio klinikÄ , jam padarė tyrimus, nustatė lūžį. Jis pasakė, kad V. B. sudavė, ji klausė, už kÄ , sakė, kad nei už kÄ . Jis sakė, kad sėdėjo kieme, žiÅ«rėjo, kaip vaikai žaidžia kamuoliu. Buvo vakaras, kai sÅ«nus parėjo. Jis pasakė, kad labai skauda, iÅ¡ karto guls. Jos sÅ«nus ir V. B. nebuvo draugai, jie pasisveikindavo. V. B. buvo atėjęs, sakė, kad gali mokėti po 50 Eur per mėnesį žalos atlyginimui.

SÅ«nus savaitę laiko gulėjo Žalgirio ligoninėje. Jam buvo vamzdelis tarp dantų, visÄ mėnesį negalėjo valgyti. Po mėnesio išėmė sutvirtinimÄ , pasakė, kad ilgai negalima valgyti nieko kieto. SÅ«nui yra diabetas, jam gyja blogiau, nei kitiems. Jam liepė saugotis, nevalgyti kieto maisto. Ji pirko sÅ«nui kalcį, magnį. SÅ«nus nieko nėra sumušęs, jis nejudrus, yra lėtas. Liudytojas D. K. paaiÅ¡kino, kad tÄ dienÄ jis paties įvykio nematė, buvo išėjęs į parduotuvę.

TÄ dienÄ jie nutarė iÅ¡gerti. Jis žino, kad V. B. trenkė O. A.. V. B. sakė, kad tarp jų kilo konfliktas. PareiÅ¡kimo duomenimis, O. A. 2016 m. rugpjūčio 25 d. kreipėsi dėl to, kad jis sėdėjo kieme prie Architektų g. 220, atėjo S. su draugais, pradėjo kabinėtis, O. A. pasakė, kad nuo jo atstotų, bet jis trenkė jam į žandÄ , sulaužė dantį ir žandikaulį (b. l. 1). Parodymų patikrinimo vietoje 2016 m. lapkričio 21 d. protokolo duomenimis, O. A. parodė aikÅ¡telę prie Architektų g. 220 namo, suoliukÄ , ant kurio jis sėdėjo, kai jam sudavė V.

B. ( b. l. 19-22).Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus vyresniojo teismo medicinos eksperto J. M. P. specialisto išvados apžiūros 2016 m. spalio 19 d. protokole duomenimis, O. A. nustatyta apatinio žandikaulio dešinės pusės pakrumplio srities lūžis, kuris padarytas smūginiu kieto buko riboto paviršiaus daikto poveikiu ir būdingas smūgio (nemažiau kaip vieno smūgio) sudavimo. Sužalojimas padarytas prieš kreipiantis medicininės pagalbos (tiksliau sužalojimo padarymo laiko pagal esamus medicininius duomenis nustatyti negalima, sužalojimo padarymo galimybė 2016 m. rugpjūčio 20 d. neatmetama).

Sužalojimas atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymÄ , nes žandikaulio lūžio gijimas užtrunka ir sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Ligos istorijoje duomenų apie dantų sužalojimÄ nėra ( b. l. 32). V. B. savo kaltės dėl to, kad sudavė smÅ«gį nukentėjusiajam, neginčijo, teigė, jog sudavė delnu dėl žodinio konflikto, jei bÅ«tų nesudavę, kaltinamojo teigimu, nukentėjusysis bÅ«tų sudavęs jam. Pasekmės – nesunkus sveikatos sutrikdymas, nustatytos specialisto iÅ¡vados duomenimis.

Nukentėjusiojo parodymai dėl smÅ«gio priežasties yra prieÅ¡ingi, nukentėjusysis nurodo, kad jį kaltinamasis pavadino narkomanu, o kai jis atsakė, kad yra ne narkomanas, kaltinamasis pasakė, jog jis atsakys už tuos žodžius, smogė kumščiu. Teismas, vertindamas bylos duomenų visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad netikėti nukentėjusiojo parodymais nėra pagrindo. Kaltinamasis, jo paties parodymais, trejus metus užsiėmė boksu, objektyviai, nuo vieno smÅ«gio nukentėjusiajam lūžo žandikaulis.

Kaltinamajam jokių sužalojimų nepadaryta, nei kaltinamasis, nei nukentėjusysis nenurodė, jog prieÅ¡ smÅ«gį ar po jo O. A. bÅ«tų net bandęs vartoti smurtÄ kaltinamajam. Nukentėjusysis, bylos duomenimis, yra iÅ¡ dalies darbingas, serga diabetu, depresija. Teismas vertina, kad paties kaltinamojo nurodomas teiginys, jog, jo nuomone, nukentėjusysis yra narkomanas, prielaida, kad, galimai, nukentėjusysis jam bÅ«tų sudavęs, vertintina kaip menkavertė dingstis, nukentėjusiojo neteisėtų veiksmų nenustatyta. Netikėti nukentėjusiojo parodymais dėl to, jog jam buvo smogta kumščiu, įvertinus padarytÄ sužalojimÄ â€“ lūžo dantis ir žandiklaulis, teismo vertinimu, taip pat nėra pagrindo.

Teismas vertina, kad kaltinamasis veikė neapibrėžta tyčia – suduodamas smÅ«gį jis numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti pavojingi padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti, jam tiko bet kokios pasekmės. Bylos metu iÅ¡tirtais įrodymais – nukentėjusiojo O. A. parodymais, juos patvirtinančiais liudytojos L. U. parodymais nustatyta, jog nukentėjusysis buvo užpultas be tarpusavio santykių priežasties, ignoruojant elementarias elgesio taisykles ir visuotinai priimtas moralės normas, teismas vertina, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , kadangi kaltinamasis nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, jo kaltė dėl Å¡ios nusikalstamos veikos įrodyta. Kaltinamajam V.

B. inkriminuotas ir nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 red.), padarymas. Teismas vertina, kad bylos duomenimis, pasitvirtino kaltinimo aplinkybės, jog kaltinamasis veikė viešoje vietoje, įžūliai, jo veiksmais buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams, nepaisoma visuomenėje galiojančių elgesio normų. Tačiau tokie veiksmai - sveikatos sutrikdymas, savaime nereiškia visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymo.

Duomenų, kad smūgį nukentėjusiajam būtų matę pašaliniai liudytojai, dėl veikos kiltų sumaištis ar kitaip būtų sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, byloje nėra. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-54-222/2017 pasisakyta, jog pagrindinė BK 284 straipsnyje saugoma vertybė yra viešoji tvarka, o visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymo padariniai turi būti konkrečiai įvardyti teismų sprendimuose. Kartu pažymėtina, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais aplinkybes, atskleidžiančias visus būtinuosius nusikalstamos veikos sudėtį sudarančius požymius.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, aptardamas veikos padarinius, nurodė tai, kad gulintį sumuÅ¡tÄ nukentėjusįjį (bet ne pačius smurtinius veiksmus prieÅ¡ jį) matė liudytojas O. Å . Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡i aplinkybė nėra pakankama konstatuoti minėtoje situacijoje buvus realiai sutrikdytÄ visuomenės rimtį ar tvarkÄ , nes nėra teismų iÅ¡vadų apie tai, kad įvykį, t. y. įžūlius nuteistojo veiksmus, be jo sutuoktinės ir nukentėjusiojo, bÅ«tų matę daugiau paÅ¡alinių asmenų, kad kiltų sumaiÅ¡tis, kad nuteistojo veiksmais bÅ«tų sutrikdytas kitų žmonių darbas, kad automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje bÅ«tų sutrikdytas eismas ar pan.Teismas pasisako, kad iÅ¡vada apie asmens kaltę prielaidomis negali bÅ«ti grindžiama, nenustačius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d.

įstatymo Nr. X-1233 red.) numatyto būtinojo viešosios tvarkos pažeidimo sudėties požymio – pavojingų veikos padarinių (realaus visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymo), kaltinamasis dėl šio kaltinimo išteisintinas. Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 695,14 Eur ieškinį dėl nukentėjusiojo gydymo išlaidų ( b. l. 37-40).Kaltinamasis pripažino civilinį ieškinį, pateikė Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo 2017 m. vasario 13 d. sutartį Nr. 2090.

Teismas vertina, kad sutarties dėl savanoriÅ¡ko žalos atlyginimo patvirtinimui kliūčių nėra. O. A. byloje pareiÅ¡kė 1000 Eur civilinį ieÅ¡kinį ( b. l. 11). O. A. nurodė, kad savaitę gulėjo ligoninėje, tris mėnesius negalėjo valgyti, jam labai skaudėjo, valgė per vamzdelį. Dėl danties pretenzijų neturi. Tris mėnesius vartojo vaistus, skalavo burnÄ . Jis negalėjo kalbėti, burna buvo užriÅ¡ta. Jis gauna neįgalumo pensijÄ , nustatytas 40 procentų darbingumas, jam pripažinta depresija.

V. B. pripažino, kad nukentėjusiajam padaryta žala, nurodė, kad atlygins tiek, kiek priteis teismas. Civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas.          Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai žala padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismas vertina, kad nukentėjusiojo paaiškinimu, specialisto išvada byloje yra įrodyta, kad dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo O. A. buvo padaryta neturtinė žala, pasireiškusi fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, bendravimo galimybių sumažėjimu. Esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikaltimo pasekmės, nusikaltimu pažeista vertybė, jos reikšmingumas. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusiajam O. A. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas bei su tuo susiję kiti neigiami padariniai, nepatogumai.

Nors dėl sužalojimo nukentėjusiajam sveikata buvo sutrikdyta santykinai neilgÄ laiko tarpÄ , duomenų, ar nusikaltimu padaryta žala nukentėjusiojo sveikatai turės neigiamų padarinių ateityje, Å¡iuo metu byloje nėra, tačiau teismas vertina, kad nukentėjusysis patyrė skausmÄ dėl žandikaulio traumos, nepatogumus dėl apribotos galimybės kalbėti, valgyti, bendravimo galimybių sumažėjimo. Kitas reikÅ¡mingas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį – žalÄ padariusio asmens kaltė, veikos pobÅ«dis, jos pavojingumo laipsnis.

Neturtinė žala šioje byloje padaryta V. B. tyčiniais smurtiniais veiksmais, kurie atitinka apysunkio nusikaltimo požymius, į veikos padarymo motyvus – dėl menkavertės dingsties. Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į kaltinamojo turtinę padėtį - dirba, turi pastovų pragyvenimo šaltinį, šeimoje yra du mažamečiai vaikai, kaltinamojo žmona šiuo metu nedirba, aplinkybę, kad turtinė žala nepadaryta.          Teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, remiasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo formuojama praktika analogiškose bylose (Nr. 2K-375/2010, Nr. 2K-170/2007, Nr. 2K-730/2007, Nr. 2K-253/2009, Nr. 2K-190/2010, Nr. 2K-249/2010).

         Įvertinus bylos aplinkybių visumÄ , vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos tenkintinas, nukentėjusiajam O. A. atlygintina 1000 Eur neturtinė žala.          Kaltinamojo V. B. dalinį prisipažinimÄ teismas vertina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.          Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika - apysunkis nusikaltimas. V. B. teistas (b. l. 63-64), administracinėmis nuobaudomis baustas (b. l. 83-97), dirba, turi du mažamečius vaikus. Skirdamas bausmę, teismas vertina, kad V. B. atsiprašė nukentėjusiojo, sudarė sutartį dėl žalos atlyginimo su Vilniaus teritorine ligonių kasa, siekė susitarimo su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo dalimis, yra dirbantis.

Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas neprieÅ¡tarauja teisingumo ir protingumo principams, bausmės dydids nustatytinas mažesnio nei sankcijoje numatyto vidurkio, bausmės tikslai kaltinamajam gali bÅ«ti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.         V. B. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ( b. l. 48), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.          Daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.

       Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a :         V. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, skirti bausmę - laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams.         Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 6 punktu, bausmės vykdymÄ atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant visu laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbÄ , dalyvauti elgesio pataisos programoje 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

         V. B. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.          V. B. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 red.) iÅ¡teisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.         O. A. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti iÅ¡ V. B. 1000 Eur O. A. naudai.

Patvirtinti V. B. įsipareigojimÄ atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai žalÄ â€“ 695,14 Eur, per 12 mėnesių nuo 2017 m. vasario 13 dienos mokant po 57 Eur kiekvienÄ mėnesį, pirmos įmokos suma – 68,14 Eur.        Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                                              Nijolė Žimkienė